LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
KAZIMIERAS
GAIVENIS
LIETUVISKU
TERMINU
VAIZDINGUMO
KLAUSIMU
1.
[ adinés
pas abos
1. 1.
Biidingiausi
mokslo
kalbos
b uoZai
y a
abs ak umas,
logiskumas,
objek-
y umas,
ikslumas
i
k .
IS aiSkingumas
i
aizdingumas
nep iklauso
p ie
s a -
biausiy
bend yjy
mokslo
kalbos
ypa ybiy.
Dél
o
bu o
manoma,
kad
emociné-eks-
p esiné
kono acija
mokslo
kalbai
i
e minijai
i8 is
nebidinga.
Ta iau
jau
seniai
p adé a
kel i
min is,
kad
mokslo
kalba
né a
isiSkai
s ilis i8kai
neu ali,
kad
joje
y a
sa i y
emocinés-eksp esinés
kono acijos
b uozy
(Koxuna,
1971,
32;
Kame
xopa,
1974,
83-88;
Cenxesuy,
1976,
46-109).
Mokslo
kalboje
be eik
ne asime
aiskiy
ZodZiy,
ku ie
bend uosiuose
Zodynuose
Zymimi
specialiomis
s ilis inémis
pazymomis,
p z.:
am.
( amilia us),
i on.
(i oniSkas),
juok.
(juokaujamasis),
malon.
(maloninis),
menk.
(menkinamasis),
niek.
(niekinamasis),
u/g.
( ulga izmas)
i
pan.
Taigi
mokslo
kalbai
nebiidingi
nei
ySkiis
melio a y ai,
nei
pe jo a y ai.
La-
bai
nedaug
joje
a ojama
i
azeologizmy,
palygin i
nej ai ios
pe kel inés
Zodziu
eikSmés.
Ki uose
unkciniuose
s iliuose
ySkiai
kono uo i
ZodZiai
mokslo
kalboje
daznai
a ojami
isiskai
ki aip.
Pa yzdZiui,
i8 ik ukai
mokslo
kalbos
eks uose
a ba
i8 is
ne a ojami,
a ba
kai
ku iuose
jos
Zan uose
i
posis emiuose
a lieka
ik
specialia
pa adinamaja
(nomina y ine)
unkcija
(p z.,
pauk8 iy
balsy
apibidini-
mas
mokslinéje
o ni ologijos
li e a ii oje).
Emociné-eksp esiné
kono acija
laiky a
i
mokslo
kalbos
yda
(Mandunos,
1968,
26;
Jlan esa,
1968,
136—139
i
k .).
An a
e us,
bu o
i
ebé a
kalbininku,
ku ie
mokslo
kalbos
emocine-eksp esing
kono acija
ene gingai
gina,
i indami,
kad
ji
eikalinga
mokslo
kalbos
pa eikumui,
kad
mokslininkas
negali
bi i
ien
ik
ak y
kons a uo ojas,
be
u i
bi i
i
jy
e in ojas
(Cenxesu4,
1976,
29
i
k .).
Sis
eika-
la imas
ypa é
pab éziamas
kalban
apie
isuomenés
moksly
kalbos
speci ika.
Ne-
p i a dami
k aS u inéms
nuomonéms
Siuo
klausimu,
many ume,
kad
eisus
M.
Sen-
ke icius,
eiges,
kad
emocingumo
i
eksp esy umo
elemen ai
né a
idiné
i
bi ina
mokslo
kalbos
ypa ybé
(Ceukesuy,
1976,
32).
Sis
dalykas
ik
leis inas
i
ole uo-
inas
am
ik ose
ibose.
Emociné-eksp esiné
kono acija
mokslo
kalboje
p iklauso
i
nuo
au o iaus
(moks-
lininko)
indi idualybés:
os
pa ios
specialybés
i
ienodos
k ali ikacijos
moksli-
ninkai
oli
g azu
ne ienodai
aSo
—
ienas
aizdingiau,
plé iau,
ki as
—
sausiau,
glaus iau.
Vadinasi,
galima
i in i,
kad
mokslo
kalbos
aiskuma
lemia
i
objek-
y is,
i
subjek y is
dalykai.
Ap a ian
emocinés-eksp esinés
kono acijos
aidmenj
mokslo
kalboje,
eiké-
y
da
pab éz i,
kad
ji
siejasi
su
mokslo
kalbos
modalumu,
o
pa ia
bend iausia
p asme
—
su
an opocen izmu.
26
1.2.
ZodzZio
leksinés
eik’més
u inys
suda y as
i8
d iejy
daliy
—
in ensionalo
(leksinés
eikSmés
b anduolio)
i
implikacionalo
(seman iniy
poZymiy
pe i e ijos)
(Huxu un,
1983,
24).
Be
o,
ling is inéje
seman ikoje
leksines
eik8mes
daba
jp as-
a
skaidy i
semomis
—
maZiausiais
p asmés
iene ais.
Semy
isuma
y a
ne
pap as-
a,
be
a ki
sankaupa.
Kai
ku ie
y iné ojai
eigia,
kad
egzis uoja
semy
hie a -
chija:
i Su inéje
jos
dalyje
esan ios
abs ak¢iausios
i
bend iausios
(ka ego inés)
semos,
0
apa ioje
—
konk e iausios
(Tyqasua oc,
1985,
19
i
k .).
Emocine-eks-
p esine
kono acija
ieni
y iné ojai
sieja su
leksinés
eikSmés
implikacionalu
a ba
ne
i
isai
nep iski ia
jo
p ie
leksinés
eik8més,
laikydami
jq
am
ik u
leksinés
eikSmés
an sluoksniu,
o
ki i
emocionalumg
ne
ik
a ski ia
nuo
eksp esy umo,
be
pas a aji suski s o
da
i
iSimis
(inhe en inis
i
adhe en inis
eksp esy umas).
Nesigilindami
j
leksinés
eikSmés
s uk i os
sub ilybes
i
nuomoniy
ski umus
Siuo
klausimu,
Siame
s aipsnyje
ap a sime
ik
su
e minologija
susijusius
dalykus,
lai-
kydamiesi
nuomonés,
kad
e minologiné
eikSmé
jeina
j
ZodZio
leksing
eikSme
kaip
specialiy
semy
isuma.
Taigi
Siame
s aipsnyje
ap a sime
daugiausia
ik
ie-
na
dalykqa
—
emocinés-eksp esinés
kono acijos
leksing
( e mining)
aiska
i
s a -
besniuosius
jos
b uoZus
lie u iy
mokslo
kalboje.
2.
Emocinés-eksp esinés
kono acijos
aiska
e minijoje
2.1.
Papli usi
nuomoné,
kad
mokslo
kalbos
leksika
suda o
3
sluoksniai:
li e-
a ii inés
kalbos
leksika,
bend oji
moksliné
leksika
i
e minija.
Pas a oji
aip
pa
ne ienaly é.
Galima
iSski i
bend aja
moksline,
a pmoksline
i
konk e¢iaja
moks-
line
e minija.
Be
o,
e minija
da
papildo
nomenkla i a
i
p o esionalizmai.
Mokslo
kalboje
apsk i ai
y auja
a daZodZiai
i
a daZodinés
kons ukcijos.
IS
s i-
lis ikos
p iemoniy,
M.
Senke iéiaus
nuomone,
mokslo
kalboje
ne a ojami
jasme-
ninimai,
hipe bolés,
alego ijos,
be
daZnokai
a ojami
palyginimai
i
sinekdochos
(Cenxesu4,
1976,
56).
E.
Kalmyko a
y a
eigusi,
kad
mokslo
kalboje
labai
sa i ai
a ojamos
me a o os.
Seman inés
me a o os
d ilypumas
(pa adin i
daik a
i
api-
biidin i
jj)
moksliniam
s iliui
esas
nebiidingas.
Cia
ikylanéios
ik
komunika y iné,
in o ma y iné
i
nomina y iné
me a o os
unkcijos
(Kammu osa,
1974,
83).
Si
E.
Kalmyko os
min is
ik
i§
dalies
y a
eisinga:
kai
ku iuose
mokslo
kalbos
posi-
s emiuose
dis ink y iné
e miny
unkcija
uZgoZia
nomina y ine.
Dél
o
i
me a o-
a
igyja
aiskiy
eksp esijos
b uozZy
(apie
ai
bus
kalbama
éliau,
ap a ian
sis ema-
ikos
e minus).
Su
isy
a ojamaja
leksika
i
bend aja
moksline
leksika
i8 aiSki
me a o a
j
mokslo
kalba
labai
e ai
pa enka.
Daug
dazniau
mokslo
kalboje
emo-
ciné-eksp esiné
kono acija
sie ina
su
j ai iais
lyginimais,
nes
analogija
—
ienas
s a biausiy
mokslinio
mas ymo
bidy.
S.
Niki ina
mokslo
kalbos
me a o as
ski s o
j
kelias
g upes:
1)
pa em as
adi-
ciniu
eikSmiy
pe kélimu
pagal
iSo inius
pozymius
a
unkcijas
( okius
eikSmiy
pe kélimus
ne
isi
kalbininkai
laiko
me a o omis);
2)
nomina y ines
i
p edika y-
ines
me a o as;
3)
epi o as
i
dia o as
(Huxu uua,
1987,
37).
Jos
nuomone,
mokslo
kalboje
daugiausia
a ojama
nomina y iniy
me a o y.
Sios
me a o os
y a
pi mi-
27
nés:
moksliniai
objek ai
ne u i
ki y
pa adinimy.
Tuo
mokslinés
me a o os
ski iasi
nuo
poezijos
me a o y.
Tu bii
ne eisiis
ie
y iné ojai
(M.
Senke i ius
i
k .),
ku ie
i ina,
kad
ZodZio
a
ZodZiy
junginio
eksp esy umas
nublanks a,
kai
jis
y a
e minologizuojamas
a -
ba
ilgai
a ojamas
e minijoje.
I8
ik yju
okie
e minai,
kaip
an ai:
a iny
kak os
(geomo ologija),
balnas
(geomo ologija,
ma ema ika),
ka és
akis
(mine alogija),
kepu é
(me eo ologija),
sliekas
( echnika),
aganos
Sluo a
(bo anika),
kiskio
aSa é-
Jés
(augaly
sis ema ika),
s aigé
(gy uliy
i
Zmoniy
ana omija)
i
pan.,
eksp esy uma
iSlaiko
( u i),
nes
ieni
ju
(p z.,
balnas,
kepu é,
sliekas,
s aigé)
emocing-eksp esing
kono acija
igyja
ka u
su
e minologizacija,
o
ki i
(p z.,
aganos
Sluo a,
kixkio
aSa-
élés) dél
e minologizacijos
jos
nep a anda,
nes
pasikei ia
ik
jy
leksiné
eikSmé,
igydama
e minologiniy
semy.
Tiesa,
ilgai
a ojamy
e miny
mo y acija
i
apsk i-
ai
idiné
o ma
blunka,
be
eksp esy umas,
miisy
nuomone,
daugeliu
a ejy
i3-
lieka.
Li e a i inés
kalbos
i
bend oji
moksliné
leksika
daZnai
pasida o
aizdinga
ada,
kai
pa a ojama
nejp as omis
eikS’mémis,
kai
ieno
s iliaus
ZodZiai
pe ke-
liami
j
ki a
s iliy.
RaSan ieji
daznai
jaucia
okiy
ZodZiy
s ilis ini
maka oni8kuma
i
s engiasi
iSski i
juos
kabu émis,
p z.:
,,skiepy i polime ai,
senamiesciy
,, eanima-
cija“,
ka és
,, eidas“
i
pan.
Toks
mokslo
kalbos
gy inimas
i8
ik yjy
y a
susijes
ne
su
aizdingumo
siekimu,
o
su
aSanéiujy
kalbiniu
nekompe e ingumu,
ne adimu
eikiamo
neu alesnio
i
ikslesnio
ZodZio.
Specialis ams
mokslo
kalboje
ka ais
sunku
a sisaky i
i
Za gonizmy
bei
p o esionalizmuy,
ku ie
aip
pa
daZnai
y a
sa o-
i8kai
aizdingi
i
aiskis.
2.2.
P o .
J.
Pikéilingis
y a
pas ebéjes,
kad
emocingumu
i
eksp esyyumu_ski-
iasi
da ybiniai
sinonimai.
Pa yzdZiui,
p iesaga
-ybé
a i inkamu
bid a dzZiu
pasa-
koma
daik o
ypa ybe
iS eiSkian i
s ip iau
negu
p iesaga
-umas,
0
a i inkami
ga-
liniy
ediniai
esq
poe iSkesni
uz
abejus
miné uosius
edinius
(Pik¢ilingis,
1975,
31).
P iesagos
-inis
bid a dZiai
uz
daik a a dziy
kilmininkus,
P.
KniikS os
nuo-
mone,
y a
sausesni
i
acionalesni
(KniikS a,
1971,
14).
S.
Keinys
y a
pas ebéjes,
kad
e minologijoje
deminu y iniais
ediniais
pa adinami
dalykai
pap as ai
bina
mazesni
uZ
os
pa ios
iSies
dalykus,
Zymimus
pama iniais
daik a a dZiais
(Kei-
nys,
1975,
46).
Pa yzdzZiui,
e minologizuo i
ZodzZiai
gaub as
i
gaub elis,
g aizas
i
g aizelis,
juos a
i
juos elé,
lakS as
i
laks elis,
plokS é
i
plokS elé
i
.
.
AiSkus
dalykas,
kad
Siy
po y
deminu y ai
y a
emoci8ki
i
eksp esy iis. Taigi
negalima
eig-
i,
kad
da ybinés
kono acijos
e minologijoje
i8 is
nepaisoma.
Be
o,
e minologi’-
kai
s a bu
da
i
ai,
kad
da inys
a
skolinys
nebi y
juokingas,
ulga us
a
klaidi-
nanéiai
asocia y us.
Mokslo
kalbos
i
e minijos
is o ijoje
galima
as i
daug
pa yz-
dziy,
kai
naujada ai
nep igijo
daugiausia
dél
o,
kad
u éjo
ySkia
emocine-eks-
p esine
kono acijg.
Kalbo y os
e minai
asmena imas,
ies inis
(ki io
Zenklas)
ka-
daise
leng ai
nugaléjo
naujada us
Janks ymas,
s ogly is
u bi
odél,
kad
pa-
s a ieji
bu o
pe nelyg
aizdingi.
Dél
os
pa ios
p ieZas ies
J.
Pab ézos
suku i
augaly
mo ologijos
sudé iniai
e minai
épliojan i
Saknis,
apuokuo as
lapas,
k yinesé
ka ina
i
pan.
bu o
pakeis i
neu alesniais
e minais
palaipiné
Saknis,
piikuo asis
lapas,
k yiminis
ainikélis
i
pan.
Apsk i ai
misy
mokslo
kalbos_
i
28
e minijos
ki imosi
p adZioje
(XIX—XX
a.
p .)
aizdingy
pa adinimy
bu o
a -
ojama
Zymiai
daugiau.
Te minologijoje
aizdingumo
daba
daZniausiai
ne engiama
en,
ku
ski iamoji
(dis ink y iné)
e miny
unkcija
y a
s a besné
uz
pa adinamaja
(nomina y ine)
unkeija.
An ai
eksp esy iis
e minai
daZnai
ku iami
sis ema ikos
e minijoje,
nes
&ia,
no in
a ski i
ienq
augaly
a
gy iny
ii8i
nuo
ki os,
daZnai
g iebiamasi
aiz-
dingo
lyginimo,
p z.:
pi s uo oji
iks a
(Ca ex
digi a a),
pasagnosiai
SikSnospa niai
(Rhinolophidae),
skiau e inis
papa is
(D yop e is
c is a a),
ausy asis
gluosnis
(Salix
au i a),
Salmuo oji
geguz aibé
(O chis
mili a is)
i
pan.
Tokie
e minai
daz-
niausiai
(maZdaug
3/4
a ejy)
né a
o iginaliis,
o
i8 e s i
is
lo yny
a ba
usy
kalbu.
Sis ema ikos
e miny
aizdingumo
nei engiama
i
ada,
kai
ski iamuoju
pozymiu
imamas
y éjo
jspidis,
ku j
jam
da o
pa adinamasis
augalas
a
gy iinas,
a ba
sub-
jek y iai
e inamos
ku ios
no s
augalo
a
gy iino
ypa ybés,
p z.:
puosnusis
g az-
dikas
(Dian hus
supe bus
L.),
g akscioji
liepa
(Tilia
x
euchlo a),
li dnoji
aka u é
(Hespe is
is is
L.),
lieknasis
S ylys
(S iopho um
g acile),
nelaboji
s id é
(Lolium
emulen um),
a iza
ne iksé
(A ena
s igosa)
i
pan.
Tokie
e minai,
aiSkus
dalykas,
y a
aizdingi
i
as
ju
aizdingumas
specialiai
suku iamas
mokslo
kalboje.
Ki ais
a ejais
aizdingumas
j
mokslo
kalba
y a
pe keliamas
i
liaudies
kalbos
( e minolo-
gizuojan
eksp esy ius
liaudinius
pa adinimus),
p z.:
pe ki opé
(Sempe i um
L.),
a nakojé
(Co onopus),
b iedZiukas
(Mo chella),
bobausis
(Hel ella),
Ziognagé
(Ge um),
kiskio
aSa élés
(B iza
media)
i
pan.
Technikos,
as onomijos,
chemijos,
medicinos
i
ki y
s i iy
e minijoje
aizdin-
gieji
e minai
daZniausiai
y a
a p au iniai
e iniai,
p z.:
k egzdés
uodega
(plg.
usy
wacmouxun
xeocm,
angly
swallow
ale),
kiskio
lapa
(plg.
usy
sdauea
2y6a,
lo .
Jabium
lepo inum),
asos
askas
(plg.
usy
mouxa
pocei,
ang.
dew
poin ,
ok.
Taupunk )
i
k .
2.3.
Visuomenés
moksly
kalba
u i
sa i y
emocinés-eksp esinés
kono acijos
b uozy.
Joje
ne asime
aizdingy
bahu ihi
ipo
sinekdochos
pag indu
suku uy
e miny,
ku ie,
kaip
ma éme,
labai
biidingi
sis ema ikos
e minijai.
Re enybé
joje
aip
pa
i
a p au iniai
azeologiniai
e iniai.
Taciau
iloso ijos,
poli ikos,
li e-
a ii os
mokslo
e minams
dazZnai
bidingos
sa i os
ideologinés
semos,
susijusios
ne
su
sa okos
o mos,
be
su
jy
u inio
emocine-eksp esine
kono acija.
Mokslinio
eks o
aizdingumas
gali
bi i
i
okazinis.
2.4.
Mokslo
kalboje
aizdingumas
gali
bi i
d ejopas:
agmen inis
i
sin e i-
nis.
Iki
Siol
daugiausia
kalbéjome
apie
agmen inj
( ieno
ZodZio
a
ZodZiy
junginio)
aizdinguma.
Sin e inis
aizdingumas
a si anda
ada,
kai
y iné ojas,
labai
smulkiai
ap asinédamas
i iamaji
objek a,
a si
kons uoja
apibend in a
jo
aizda.
Toks
ap aSinéjimas
ypa
bidingas
ado ams
gy iinams
a
augalams
paZin i.
Pa yzdZiui,
S ai
kaip
ku iamas
plaukuo a aisés
uopos
(Populus
ichoca pa)
aizdas
P.
Sna skio
i
V.
Galinio
,,Vado e
Lie u os
deko a y iniams
medziams
i
k imams
paZin i“
(V.,
1974):
»sMedZiai
su
kuokeliniais
Ziedais,
o
su
pies eliniais
pasi aiko
labai
e ai.
Kuoke-
liu
40—60.
Mezginé,
dézu é
i
apyzZiedis
gausiai
plaukuo i.
DéZu é
a sida o
3
sa-
a omis.
Me iigliai
amsiai
a ba
Zals ai
us i,
b iauno i.
Lapai
kiauSini8ki,
ombi8-
29
kai
kiauSiniSki,
pailgai
a ba
apsk i ai
ombiSki,
pla¢iai
lance i8ki
a ba
pailgai
i-
kampiski,
7—14
cm
ilgio
i
4—9
cm
ploéio,
ap aliu,
s a iai
nuki s u,
neZymiai
Si di8ku
a ba
plei8 isku
pama u,
laipsni$kai
smailéjan ys
j
i sine,
smulkiai
dan-
y i,
ben
jauni
blaks ieno ais
k aS ais, s andiis,
odi8ki,
amsiai
Zalia
a ba
Zalia,
z ilganéia
i Su ine
puse
i
bal a
a ba
pilkS ai
bal a,
ka ais
udo
a spal io
apa ine
puse,
jauni
plaukuo i,
senesni
pliki,
daZnai
aus omis
gyslomis.
Lapko-
Giai
2—6
cm
ilgio,
ben
jauni
plaukuo i,
daZnai
audoni.
Pumpu ai
iki
1,2
cm
il-
gio,
lipniis,
k apis.
K apiis
i
jauni
lapai,
ypa
ju
pag indiné
gysla.
Jauno
kamieno
Zie é
a siknoja
plonais
lapeliais.
Laja
pla i
i
.
.“
(p.
53—54).
Sis
ap aSas
ku iamas
pagal
am
ik a
schema,
laikan is
augaly
mo ologijos
apibidinimo
aisykliy.
Sin e inio
aizdingumo
a ejy
pasi aiko
i
li e a i os
mokslo,
meno y os
ei-
kaluose.
3.
I ados
3.1.
Emociné-eksp esiné
kono acija
mokslo
kalboje
y a
ne yski,
e a.
Ji
siejasi
su
mokslo
kalbos
modalumu,
o
pa ia
bend iausia
p asme
—
su
an op ocen iz-
mu.
Vaizdingumas
né a
bi ina
mokslo
kalbos
ypa ybé,
o
ik
leis inas
i
ole uo i-
nas
am
ik ose
ibose.
Jo
aidmuo
ne ienodas
ne
ik
a ski y
mokslo
s igiu
kalboje,
be
i
ski inguose
jos
Zan uose.
Mokslo
kalbos
aizdingumas
gali
bi i
d ejopas:
agmen inis
i
sin e inis.
3.2.
Emociné-eksp esiné
kono acija
susijusi
su
leksinés
ZodZio
eik’més
pobi-
dziu.
Vaizdingumo
sema
Zodziai
a ba
jy
junginiai
gauna
liaudies
kalboje
a ba
e -
minologijoje.
Te minologizacija
emocinés-eksp esinés
kono acijos
nepanaikina,
be
pe nelyg
didelis
a
KMaidingai
o ien uojan is
ZodZio
aizdingumas
gali
bi i
kliu inys
ji
e minologizuo i.
3.3.
Emocinés-eksp esinés
kono acijos
b uozZy
gali
u é i
isi
ys
mokslo
kal-
bos
leksikos
sluoksniai
—
li e a ii iné
leksika,
bend oji
moksliné
leksika
i
e mi-
nija
—
i
isos
ys
e minijos
g upés
—
bend oji
moksliné,
a pmoksliné
i
kon-
k eGioji
moksliné
e minija.
S ilis iné
emocinés-eksp esinés
kono acijos
ai’ka
moks-
lo
kalboje
daugiausia
siejasi
su
j ai iais
palyginimais.
Te minai
emociniy
i
eksp e-
siniy
b uoZy
gauna
ypaé
ada,
kai
ak ualizuojama
jy
ski iamoji
(dis ink y iné)
unkcija.
LITERATURA
Keinys
S.
P iesaginé
lie u isky
e miny
da yba
||
Lie u iy
e minologija.
V.,
1975.
KniikS a
P.
A
poe i’ka
p iesaga
-inis.
||
M isu
kalba,
1971.
N .
2.,P.
14.
Pik¢ilingis
J.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
V.,
1975.
T.
2.
Tyaasuaoc
A,
Conoc apu enbiaa
ceMacnonO ua
IMTOBCKOFO
M
PYCCKOFO
H3bIKOB,
Busiu oc,
1985.
Kaamuikosa
E.
WU.
O
pzunamuxe
mMe adopsi
B
Hay Hom
c ane
//
Punono mecKue
HayKu,
1974.
Ne
2.
Koxuna
M.
K.
K
npo6seme
oxcupeccusnoc u
B
HaysHol
pe m
//
MAccnenopanua
o
c umuc-
Tuxe.
[lepmp,
1971.
Bam.
3.
30

Jlan esa
O.
A.
Buy puc uiesas
sBomI0luMA
CoBpemMeHHO
pyccKol
HayyHo
mpossi
//
Pa3-
BUTHe
(byHKUHOHAJIbHIX
CTHNel
CoBpeMeHHO o
pyccKo o
a3biKa.
M.,
1968.
Huxa un
M.
B.
JIexcuueckoe
3Hauenue
copa.
M.,
1983.
Huka ana
C.
E.
Ceman uueckui
ananu3
a3pika
Hayku.
M.,
1987.
Cenxesuy
M.
II.
C unuc uka
wayqHoii
pew
u
muTepaTypHoe
pezak upoBaH e
Hay4HEIx
nmpouspeyenuii.
M.,
1976.
K.
TAMBAHMC
K
BOIIPOCY
O6
OBPA3HOCTH
JIATOBCKMUX
TEPMUHOB
Pesime
OMOMMOHAIBHO-9KCNpeCccHBHaA
KOHHOTalua
—
MallO3aMeTHad
OCOOeHHOCTA
sA3bIKa
HayKH.
Ona
cBa3aHa
c
e o
MOaIbHOCTHIO,
a
B
OOleM
cMBICNe
—
c
aHTponoleHTpH3MoM.
SxKc Ipeccus-
HOCTb,
OOpa3HOCTb
HM
BOOOUIe
CTHIMCTHYeCKad
OKpallleHHOCTh
—
He
BHYTPeHHAS,
cyljecTBeHHas,
@
TOJIbKO
BHEMIHAA,
WOMycTuMaa
OcOOeHHOCTS
s3bIKa
Hayku.
He
poms
He
OAMHAaKOBA
He
TOJIBKO
B
OTACUIbHBIX
OTPaciIAx,
HO
U
B
OTJCNBHEIX
Hay4HbIx
*KaHpax.
OOpa3HOcTS
a3bika
Hayku
GIBaeT
UByx
BuOB:
dpa MeHTapHas
(OTAeMbHO O
COBa
WIM
CHOBOCOYeTAaHHA)
H
CHHTeTHUecKaa
(Gonee
KPYUHBIX
TeKCTOBBIX
€AHHUL,
Haup.,
aOsalla
u
T.
2.).
OMOMMOHABHO-SKCHpeccHBHaA
KOHHOTAMA
CBI3aHA
C
JIEKCHYeCCKAM
3Ha¥eHHeM
cioBa.
Ce-
My
OOpa3HOCcTH
ciIOBa
HIM
cHOBOCOYeTAaHHA
NOMyYaloT
B
HAaPOAHOM
sA3bIKe
UM
B
TepMHHONO-
au.
TepMuHono nzaliua
He
HeliTpalM3yeT
HM
He
CTMpaeT
9MOMMOHAMBHO-3KCHpeccHBHYIO
KOH-
HOTauMIO.
OnHaKO
CHMMIKOM
6oNbIIad
HIM
O%KHO
OpHeHTUpy oljad
OGpa3sHOcTb
ciioBa
MOxeT
ObiTb
HOMexO%
B
e o
TepMHHONO H3alHu.
Bce
ochosHbie
pymms
TepMHHONeKcHKU
—
OOmeHay4Has ,
MexHay4YHad
MU
KOHKPeTHO-Hay4-
Had
TepMuHONO HA
—
OONanaloT
cleuMpHYeCKHMH
YepTaMH
9MOI{MOHABHO-3KcHipeccuBHOl
KOHHOTauH.
TepMuHEI
OOpa3HbIMM
cTaHOBaATCA
OcoOeHHO
To ga,
KO ja
akTyamM3upyeTca
ux
AMCTHHKTHBHaA
(PYHKIHA,
Hallp.,
B
CHCTeMaTHKe
pacTeHuii
4
KMBOTHEIX
(cp.
pauks iakojé
iks a
—
Ca ex
o ni hopoda
—
ocoxa
aanuaman,
Salmuo oji
geguz aibé
—
O chis
mili a is
—
amponunux
WaAemonocnelii
HM
Op.)