LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
SAULIUS
AMBRAZAS
LIETUVIU
KALBOS
NOMINA
AGENTIS
ISTORINIAI
RYSIAI
SU
DEMINUTYVAIS
Veiksmazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
(nomina
agen is,
oliau
—
NAg)
y a
iena
seniausiy
da ybos
ka ego ijy.
Tagiau
iS
indoeu opie isky
NAg
da ybos
o man y
lie uyiy
kalboje
i8liko,
odos,
ik
gal iné
-as.
Visi
ki i
da ybos
a iksai,
su
ku iais
daba
lie u iy
kalboje
da omi
NAg
(0
ju
y a
daugiau
negu
190),
a si ado
bal y
kalby
di oje.
Dauguma
jy
issi u uliojo
i8
o man y
*-lo-,
*-no-,
*. o-,
*- o-,
*-uo-,
*-io-
daik a a déjan
eiksmazodiniams
biid a dziams.
Ki os
p iesagos
paskolin os
iS
Siu
da ybos
ka ego ijy:
eiksmazZodZiy
abs ak y,
i ankiy,
ya dazodinés
ypa ybés
u é oju
pa adinimy
i
deminu y y,
Siame.
s aipsnyje
apZ elgsime
NAg
su
deminu yyinés
_kilmés
p iesagomis.
NAg
i
deminu y ai
y a
a imi
ne
ik
o ma,
be
i
eik’me;
nemaZa
dalis
NAg,
ypa¢
pada y y
i§
biise-
nos
eiksmazodziy,
u i
niekinamosios
eikimés
a spal i,
bidinga
i
deminu y-
ams
(plg.
gausius
NAg
su
p iesaga
-élis:
iSpaikélis,
susk é élis,
susnidélis
i
pan.).
P iesagu
-ikas,
-ikis
ediniai
Su
p iesaga
-ikas
(kaip
i
su
p iesaga
-éjas)
daba inéje
lie u iy
kalboje
«
da omi
eikéjy
pa adinimai
i8
pi miniy
eiksmaZodZiy
(U bu is,
1965,
320—321).
Sio
ipo
ediniai
bidingiausi
aka y
aukS ai iy
a mei,
o
y y
aukS ai¢iuose
y a
kick
e-
esni
(LKA
III
Zemél.
N .
114).
I8
K.
Si ydo
Zodyno
ma y i,
kad
aip
bu o
i
XVII
a.:
Gia
andame
ik
iena
Sio
ipo
edinj
lojikas
(kundel,
szezekacz)
SD*
57;
SD®
141.
MajZosios
Lie u os
aka y
aukS ai¢iy
a méje
NAg
su
p iesaga
-ikas
bu o
la-
bai
daug.
J.
B odo skio
islikusioje
okie iy—lie u iy
kalby
Zodyno
dalyje
Sio
ipo
ediniy
y a
ik
Siek
iek
maZiau
negu
p iesagos
-éjas
NAg
(Gia
jy
san ykis
22:
29).
F.
Ku Saigio
lie u iy— okieciy
kalby
Zodyne
p iesagos
-ikas
NAg
ne
ge okai
i sija
p iesagos
-éjas
edinius
(jy
san ykis
167:133).
NAg
su
p iesaga
-ikas
p o-
duk y uma
MaZosios
Lie u os
aka y
auk& ai iy
a méje
odo
gausiis
e i
edi-
niai.
9
Sio
ipo
ediniai
Zinomi
ik
i8
F.
Ku 8ai io
Zodyno:
b uzikas
(we
scheue ),
cypikas,
kaukikas
(de
Heule ),
klykikas,
knaisikas,
k épikas
(de
Hauche ),
/i-
kikas
(we
zu iicklaB ),
plékikas
(we
ziich ig ,
p agel ),
i ikas
(we
all ).
1
Voki8ki
i
ki y
kalby
a i ikmenys
pa eikiami
ik
y
lie u iky
ediniy,
ku iy
eik’mé
né a
aigki
i8
ju
da ybos.
Taip
pa
ie os
aupymo
sume imais
nenu odomi
F.
Ku Sai¢io
i
kai
ku iy
ki y
Zodynu
puslapiai,
ku iuos
leng a
susi as i
pagal
an aS es
(F.
Ku Sai is
p iesagos
- ojas,
-éjas
i
-ikas
edinius
daZniausiai
pa eikia
p ie
a i inkamy
eiksmazZodziy).
4
52
p iesagos
-ikas
NAg
uZ iksuo i
da
A.
Ku Sai io
Zodyne.
Dauguma
ju
pada-
y a
i8
nep ieSdéliniy
pi miniy
eiksmaZod7iu:
a ikas
(de
Anziehe
de
FuBbeklei-
dung),
bé ikas,
ci pikas,
gynikas
(de
(Vieh-)
T eibe ),
gnybikas,
gobikas,
g emidi-
kas,
g iejikas,
g umzdikas,
gujikas
(de
Jage ,
ode
T eibe ),
kimSikas,
kisikas,
kleipikas,
kna kikas,
kosikas,
k eikikas,
k yps ikas,
maukikas,
me kikas
(we
ein-
weich ),
miezikas,
mojikas,
mo ikas,
pliekikas,
ékikas,
iekikas, siekikas,
smeigi-
kas,
sosikas
(we
quil ),
spendikas,
splé ikas
(we
b ei e ,
b ei
leg ),
SlamS ikas,
Sleikikas,
Sliejikas,
enkikas,
ieskikas
(we
que sch o
de
p ess ),
Zengikas,
Ze gi-
kas,
Zé ikas,
Zindikas,
Z elgikas.
Du
okie
ediniai
pada y i
i$
p ieSdéliniy
eiksmazZodziu:
ap ilkikas,
a ki i-
kas
i 3
ediniai
—
i8
mi8 aus
ipo
eiksmazodiiu:
bildikas,
blazgikas,
Ciulbikas.
Mazosios
Lie u os
aS uose
pasi aiko
NAg
i
su
p iesagos
-ikas
pa adigminiu
a ian u
-ikis,
-é.
4
Sio
ipo
edinius
andame
F.
Ku Sai io
Zodyne:
kulikis
(de
D esche )
(da
Kin
—
LKZ
VI
831),
paganikis,
-é
(Lau bu sche
ode
Lau miid-
chen)
(da
C
I
952;
N
256),
pagunikis
, .
p.“*,
pjo ikis
(we
schneide )
( .
p.
R
I
106;
N
303;
RD
142;
BR
1
Sam
7,
12),
plg.
da
lopikis
(Al licke )
C
1
77,
lupikis
(Raube )
C
II
268;
(Schindle )
N
378.
NeZinia,
a
i
bid a dZio
skubis,
a
is
eiksmazodzio
skubé i
pada y as
edinys
skubikis
,,kas
skubédamas
di ba“
B
387;
Kal.
Viena
NAg
su
p iesaga
-ikis
andame
M.
Dauk&os:
Pos iléje
—
siu ikis
(k a-
wiec)
1425,
3781,
58249;
La iy
kalboje
a ojamas
os
ienas
ki as
NAg
su
a i inkama
p iesaga
-ikis
(ma y ,
i§
senesnio
-ikas),
p z.:
minikis
kas
mina“
(plg.
lie.
mynikas),
lapikis
,,lo-
py ojas*
(plg.
lie.
Jopikas,
lopikis,
Z .
Endzelins,
1951,
358).
Tiesioginiy
a i ikmeny
lie u iy
kalbos
NAg
su
p iesaga
-ikas
( esp.
-ikis)
u i
p isy
kalboje:
mynix
(Ge we )
E
511
(plg.
lie.
mynikas),
schuwikis
(Schuhwe )
E
496
(plg.
siu ikas,
siu ikis).
Remian is
eiksmazodzio
abs ak u
widekausnan
(Gezeiignis)
1
5,
ekons uojamas
NAg
* idikas
,, as,
kas
ma o,
liudininkas“:
p .
widdai
(sahe)
IIT
113,°.
V.
Maziulis
(1974,
215—217)
mano,
kad.
NAg
(ne
demi-
nu y as)
gali
bi i
i
p .
genix
(Spech )
E
742
(plg.
lie.
gené i).
Tu in
omenyje,
kad
da iausias
bal y
kalby
NAg
p iesagas
*-/dio-,
*-Zio-
(pla¢iau
apie
jas
Z .
Amb azas,
1989)
p iisu
kalbos
paminkluose
u i
ik
du
ediniai:
a ioys
(Acke mann)
E
236
i
gewineis
(Knech )
E
191,
galima
many i,
kad
NAg
su
p iesaga
*-iko- p iisy
kal-
boje
bu o
ne
mazZiau
papli usi
kaip
lie u iy
kalbos
aka y
aukS ai iy
a méje.
Bal y
kalby
NAg
su
p iesaga
*-iko-
giminai iy
andama
sla y
kalbose.
Su
p ie-
saga
-»cb
(<*-iko-)
pada y a
apie
20
p asla isky
NAg
(Woj y a-Swie zowska,
1974,
82—87).
Kai
ku ie
i8
jy
u i
iksliy
a i ikmeny
bal y
kalbose.
Ypaé
senas
y a
lie.
siw ikas,
ku j
a i inka
ne
ik
p .
schuwikis,
be
i
isose sla u
kalbose u imas
edinys
*S ece’,
plg.
da
lie.
mynikas,
la.
minikis,
p .
mynix
i
sl.
*mon co,
lie.
badikas
i
sl.
*bodeco,
lie.
édikas
i
sl.
*édece,
lie.
Paganikas
i
sl.
*gonoco®.
*
Dél
da ybos
Z .
Baga,
1959,
277;
Ska dZius,
1943,
131;
O ebski,
1965,
277.
*
Endzelins,
1943,
49,
273;
Maziulis,
1981,
70.
*
B ugmann,
1906,
490;
Baga,
1958,
275;
T au mann,
1923,
86;
Endzelynas,
1957,
88
i
ki i,
®
T au mann,
1923,
185;
Woj y a-Swie zowska,
1974,
82, 83,
84—85,
88;
Map sios,
1973,
30.
Kai
ku iose
sla y
kalbose
y a
NAg
i
su
p iesaga
-ocb
(<
*-ikjo-,
Z .
S awski,
1974,
102),
a i inkanéia
lie.
-ikis,
plg.
lie.
paganikis
i
uk .
nozonuy,
se b.-cho .
nozoxuh
(Map s nos,
1973,
31).
P iesagos
*-iko-
( esp.
*-ikio-)
panaudojimas
NAg
da y i
y a
bend a
bal y
i
sla y
kalby
ino acija.
Taéiau
i8
kokios
da ybos
ka ego ijos
paskolin a
8i
p iesaga,
da
né a
iSaiSkin a.
Sen.
indy,
g aiky,
lo yny
i
kai
ku iose
ki ose
indoeu opie iy
kalbose
su
p iesaga
*-iko-
da omi
daik a a diniai
biid a dZiai,
p z.:
s.
ind.
a -
sikah
,,lie ingas“,
g .
inde
,a klio“,
lo .
pa icus
,, é o“
i
.
.
K,
B ugmannas
(1906,
488—490)
i
kai
ku ie
élesni
y iné ojai®
eigé,
kad
i
bal y
bei
sla y
kalby
NAg
( aip
pa
i
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai)
su
p iesaga
*-iko-
y a
sudaik a a déje
bid a dZiai.
P iémus
Sia
p ielaida
eiké y
many i,
kad
jie
su-
daik a a déjo
labai
olimoje
p aei yje,
nes
nei
bal y,
nei,
odos,
sla y
kalbose
biid-
a dziai
ig
daik a a dZiy
su
p iesaga
*-iko-
né a
da omi.
Todél
a
p ielaida
nea -
odo
j ikima.
Veikiausiai
p iesaga
*-iko-
i
NAg
da ybos
pa adigma
y a
a éjusi
i§
deminu y y
ka ego ijos.
Daba
lie u iy
kalboje
deminu y ai
su
p iesaga
-ikas
y a
abai
e i.
J.
Ge ullis
i
Ch.
S angas
(1933,
25)
pa eiké
du
okius
edinius
i
Mazosios
Lie-
u os Z ejy
a més:
puodikas
,.puodukas“,
s aldikas
,,mazos
a klidés“.
I§
ki u
ga-
lima
nu ody i
da
Siuos:
be nikas
,,pusbe nis“
Vik
(LKZ
I?
769),
b olikas,
b oly-
kas
(B ude s
Sohn)
Lex
401;
B
295;
N
346;
[K]
(,,pusbe nis“
V.
Kudi .
—
LKZ
FP
1070),
ka alikas
(NeBelkénig)
B
944;
(Zaunkénig)
R
154; N
179;
K
II
367,
s i ni-
kas
(Rehbock)
N
502;
[K],
a nikas
(sluzka)
DP
1605,
Zandikas
,,zandelis“
N
538,
plg.
da
olimesnius
edinius
be niki as
,,be niukélis“,
pa sikii as
,,pa Siukélis*
Z
(Vidugi is,
1969,
151).
Kadaise
deminu y ai
su
p iesaga
-ikas
bu o
labiau
papli e.
Tai
isy
pi ma
odo
jos
pa adigminis
a ian as
-iké,
su
ku iuo
deminu y ai
da
i
daba
egulia iai
da-
omi
Zemai iy
a méje
i
g e imose
aka y
aukS ai iy
Snek ose
(LKA
III
Zemél.
N .
116).
Zie elos
a méje
am
eikalui
a ojamas
ki as
p iesagos
-ikas
a ian as
-yka
(Vidugi is,
1969,
149-150).
Vaka iniame
la iy
kalbos
a miy
plo e
deminu y ai
ka ais
da omi
su_p iesa-
ga
-ikis
(Rike-D a ina,
1959,
300—305).
Da
aiSkesniy
i
palygin i
gausiy
a i ikmeny
lie u iy
kalbos
deminu y ai
su
p iesaga
-ikas
( esp.
-ykas)
u i
p isy
kalboje:
n.
pl.
b a ikai
(B iide )
III
89,
(:
b o-
e
,B ud[e ]“
E
173),
acc.
sg.
gannikan
(F ewlein)
III
105,;
(:
genno
.,Wip,
.
y.
Weib“
E
187),
acc.
sg.
madlikan
(Gebe lein)
III
7949
(:
madla
,,Gebe “
III
47,4),
malnijkix
(Kindlein)
IT
113,
(:
malnijks ,,Kind“
II
11533),
s indix
(S iindlein)
Ill
56,
(plg.
ok.
S unde),
acc.
sg.
ij ikan
(Menlein)
III
105,
(:
wij s
,Man“
III
87).
Deminu y y
eikSme
eikiausiai
kadaise
u éjo
i
Sie
ediniai:
dellijks
(A ickel)
III
39,4,
acc.
sg.
dellikans
(S iick)
III
65,
(plg.
lie.
dal kas,
senuosiuose
aS uose
i
kai
ku iose
a mése
i8laikes
eik’me
,,dalis
LKZ
I?
243),
g andico
(Bole)
E
632
6
Hi ,
1927,
284;
Ska dzius,
1943,
130;
Woj y a-Swie zowska,
1974,
89;
Vaillan ,
1974,
301;
Capuenxo,
1974,
181
i
ki i.
6
(plg.
lie.
g andis),
ins ix
(Dume,
.
y.
Daumen)
E
114
(plg.
lie.
a m.
inks s,
la.
inks is
,nykS ys“)
i
galbii
menig
(Monde)
E
8,
ku j
V.
Maziulis
(1981,
288)
a -
s a o
i
*meniks
i
laiko
deminu y u,
pada y u
i8
senojo
ide.
ZodZio
*ménes-,
plg.
lie.
ménuikas
,,.ménulis“
P n;
Gs;
K é
(LKZ
VII
20)
:
ménuo.
Sla y
kalbose
a i inkama
p iesaga
-oks
( esp.
-ecb)
y a
iena
i8
s a biausiy
deminu yyy
da ybos
p iemoniy’.
V.
I ano as
su
p iesaga
*-iko-
sieja
och.
-ske
(<
*-kik-,
plg.
sl.
-cike),
B
dialek e
pla¢iai
a o a
deminu y y
da yboje
(saxon,
1958).
Vediniy
su
p iesaga
*-iko-/-ikd-
(<
i+*-ko-|-kd-),
u in iy
deminu y y
a
jiems
a ima
eikSme,
y a
da
indoi anény’,
g aiky’
i
ki ose
indoeu opie iy
kalbose
(Ewald,
1924),
pig.
lie.
a m.
a iké,
a yka
,,a elé“
i
sl.
*o eca,
s.
ind.
a ikah,
a ika
,,a is“,
gal
i
kim .
ewig
,,elnio
pa elé“;
sl.
*dé ica
i
s.
ind.
de ika-
,,dei é“,
galy
an oponima
Di ico,
sl.
*mySeka
i
s.
ind.
miisikah,
miisika
,musé“?°.
Taigi
su
p iesaga
*-iko-
nuo
seno
bu o
da omi
ne
ik
bid a dZiai,
be
i
demi-
nu y ai.
Apsk i ai
isi
indoeu opie¢iy
kalby
deminu y y
o man ai
(*-ko-,
*-/o-,
*- o-,
*-no-,
*-io-)
su ampa
su
bid a dziy
o man ais.
Tad,
ma y ,
bi a
okiy
laiky,
kai
as
pa s
o man as
bu o
a ojamas
i
deminu y ams,
i
biid a dziams
da y i
(plg.
Do oszewski,
1928,
239).
Blés an
p iesagos
*-iko-
deminu y inei
unkcijai
bal y
(kaip
i
sla y)
kalbose
im a
su
ja
da y i
a dazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimus:
a)
i
daik a a dziy,
p z.:
lie.
kauka ikas
»pakauSsis“
Sb.
(:
kaiika as
,,kal a,
kaubu ys;
kalno
i siné;
kak a;
pakau8is*
LKZ
V 420),
kauko ikas
,, aikas
didele
gal a“
Smn
(:
kaiiko is
»kaubu ys,
k i a*
Kl
—
LKZ
V
424),
a pikas
,,da zi-
nés
idu ys
a p
galy,
klojimo
ie a
p a aZiuo i*
Pl;
SIn ;
B s
(:
d pas,
Z .
Ska -
dzius,
1943,
127,
la.
namikis
,,sodininkas“
(:
nams
,namas“),
p .
p eisiks
(Feind )
TIL
7929
(plg.
lie.
p ieSas
i
p iesininkas);
b)
i
bid a dziy,
p z.:
lie.
didikas
(:
didis),
naujikas
(nowak,
nowa ny)
SD*
226
( .
p.
K.;
Vaizg;
,.naujaku ys“
J;
KIk;
Vk§
—
LKZ
VIII
587
:
naiijas),
audo-
nikas
, audonikis“
(:
aud6nas),
S en ikas
(:
S e i as),
p .
acc.
pl.
swin ickens
(Heyligen)
IIT
133,_,
(:
swin s
.,heilig*
III
39,9),
la.
melnikis
,,juodis
(a klys)“
(:
melns_,,juodas“)
(Endzelynas,
1957,
89).
Kad
okiy
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
bal y
kalbose
u éjo
bi i
nemaZa,
odo
p iesaga
-inykas
(kai
ku iose
aka inése
lie uyiy
kalbos
a mése
ga usi
o ma
-ininkas,
Z .
LKA
III
Zemél.
N .
115),
ku i
a si ado
p iesagai
*-iko-
p iaugus
p ie
biid a dinés
p iesagos
*-ino-.
P iesaga
-inykas
u i
aiSkiy
a i ikmeny
p isy
i
sla u
kalbose™.
Kadangi
su
p iesaga
*-iko-
NAg
jau
bu o
da omi
p abal y
kalboje,
sunku
nu-
S a y i,
a
a
p iesaga
j
NAg
da ybos
pa adigma
pa eko
iesiog
i
deminu y y
ka-
7
Vond ak
1924,
620
.;
Do oszewski,
1928;
BomKosu4y,
1984,
206—245.
®
Edge on,
1911;
Wacke nagel,
Deb unne
1954,
311—318;
Tepues6ep ,
1972,
247.
®
Chan aine,
1933,
385-386;
1966;
Risch,
1937,
149—150.
*”
OCPA
IIL
116;
May ho e
1956,
59;
1963,
668;
Wacke nagel,
Deb unne ,
1954,
313;
Slawski
1974,
95;
SCCA
V
19-20.
*
Leskien,
1891,
520-521;
Vond ak,
1924, 630
.;
Endzelins,
1943,
49—
50;
Endzelynas,
1957,
90;
Ska dzius,
1943,
140;
Vaillan ,
1974,
306-310;
S awski,
1974,
90—91
i
ki i.
ego ijos
(kaip
jos
giminai és
—
p iesagos
-(i)ukas,
-okas),
a
pe
a dazodinés
ypa-
ybés
u é ojy
pa adinimy
ka ego ija
(kaip
miné a
p iesaga
-inykas,
su
ku ia
da-
ba
a mése
da omi
ne
ik
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai,
be
i
NAg)®.
Ap a e
p iesagos
*-iko-
aida,
ma ome,
kad
sla y
kalbose
y a
uZ iksuo a
se-
nesné
jos
biiklé:
a)
sla y
kalbose
i
daba
daZnai
su
p iesaga
*-iko-
da omi
deminu-
y ai;
b)
sla y
kalbose
y a
zymiai
daugiau
i
ki okiy
a daZodiniy
ediniy,
pada-
y u
su Sia
p iesaga;
c)
NAg
su
*-iko-
sla y
kalbose
(ski ingai
nuo
bal y
kalby)
y a
palygin i
nedaug
i
be eik
isi
jie
pada y i
p asla y
kalboje.
Ma y ,
NAg
su
p iesaga
*-iko-
p adé a
da y i
aka iniuose
bal y
kalby
dialek uose,
i8
ku
8i
ino-
acija
pli o
i
sla y
kalbas.
P iesagos
-eika
yediniai
P iesaga
-eika
( esp.
-eikas,
-eikis)
y a
p iesagos
-ikas
( esp.
-ikis)
apo oninis
a ian as,
plg.
jauneika
Lnk y;O
(LKZ
V
306)
i
jaunikis,
juodeikis
Ki n;
U
i
jiodikis
,,su
igs imi
i a
k aujiné
s iuba“
Dgl§
( en
pa
399,
401),
s.sl.
agnico
:
agnoce
(Biiga,
1959,
99)**.
Sia
p iesaga
bal u
kalbose
u i
daugiausia
ik iniai
a -
dai
(asmen a diZiai,
ie o a dZiai,
anden a dZiai,
p z.:
Gedeikas,
-a,
No eikas,
-d
i
.
.)4.
Bend iniy
ZodZiy
su
p iesaga
-eika
pada y a
labai
maZai.
I8
jy
y a
keli
NAg.
Ta p
ju
pla iausiai
papli es
edinys
muséika
(muSeika
LKZ
VIII
446).
Ki i
y a
isai
e i,
p z.:
audeika
,,audéja“
B
865;
N
14;
LTR
(G l)
(LKZ
I?
456),
ciupéi-
ka
,iupa“
Vk&
(IE?
164),
kabeika
,,kas
kabinéjasi
p ie
isu“
B
(V
12),
lindeika
wlandiinas,
jsib o élis*
On
(Ska dZius,
1943,
159),
pagi éika
.pagy inas“
G
(LKZ
IX
84),
plu eika
,,kas
paikinasi,
paikuolis“
Z1
(Ska dZius,
1943,
160).
Kai
ku ie
i8
miné y
ediniy
u i
eksp esy umo
a spal ji,
bidinga
deminu y ams.
P iesagyu
-(i)ukas,
-(i)iikas
ediniai
P iesaga
-(i)ukas
a si ado
o man ui
*-ko-
p isijungus
p ie
kamiengalio
u,
plg.
lie.
Zmogiiikas
:
Zmogis,
sl.
*synoke
,,sinelis“
:
*syno
,sinus“, *sladoks
(plg.
lie.
saldis),
s.
ind.
anukah
,,plonas,
smulkus“
:
anus ,,plonas;
plokS¢ias;
smulkus;
menkas,
silpnas,
maZas“
(B ugmann,
1906,
491;
Ewald,
1924,
26—27).
Senuju
p iesagos
-ikas
deminu y y
lie u iy
kalboje
eikia
su
Zibu iu
ieSko i,
0
su
p iesaga
-(i)ukas
jie
da omi
gana
egulia iai
be eik
isose
lie u iy
kalbos
a -
mése
(ypaé
pie y
aukS ai¢iy,
Z .
LKA
I ]
Zemél.
N .
116).
An a
e us,
NAg
su
12
Pa yzdziui,
senojoje
usu
kalboje
kai
ku ie
NAg
su
p iesaga
-bup-,
-a
(i8
jy
i
p asla i8ki)
bu o
da ybi8kai
siejami
ne
ik
su
eiksmaZodZiais,
be
i
su
a dazodZiais,
p z.
eon ys
:
2ons,
éduya
:
do
(Bap6o ,
1969,
82).
I
lie.
lopikas
gali
bi i
i§
seno
susijes
ne
ik
su
/épy i,
be
i
su
/6-
pas,
bégikas
—
ne
ik
su
bég i,
be
i
su
bégis
i
. .
18
Cia
galime
p isimin i
i
ai,
kad
lie u iy
kalbos
p iesaga
-inykas
(<-inas-+-ikas)
la iy
kalboje
a i inka
p iesaga
-(i)nieks
(<
-inas+-eikas),
ku ioje
slypi
p iesaga
-eikas
(Endzelins,
1951,
361—365;
Vaillan ,
1974,
310;
S awski,
1974,
91).
14
Baga,
1958,
140—142;
T au mann,
1925,
171
.;
Endzelins,
1943,
49;
1951,
301;
Ska dzius,
1943,
159-160;
Vanagas,
1970,
107-110.
8

p iesaga
-(i)ukas
y a
zymiai
maZiau
nei
su
-ikas
i
dauguma
jy
y a
iSlaike
mazybi-
nés
eik’més
a spal i,
p z.:
a Zindukas
,, aikas,
a im as
nuo
k i inés
i
po
ku io
laiko
él
zindy as“
UZp;
S
(LKZ
I?
454),
badzi kas
,, a naléSos
sagu is,
kibis“
Vik
(I?
553),
bu zdikas
,,ne amus,
daug
judan is
aikas“
U
(I?
1206),
d ebiikas
,,kas
d eba“
Né
(II?
674),
g abs ukas
,, agisius
Rm;
S ;
M j;
E ;
Pn
(III
495),
ki§Cu-
kas
,i8dykélis“
Ob
(V
880),
klausiikas
,,kas
mégs a
i§
Salies
klausy is“
Aln
(VI
9),
laizikas
,,pa aikiinas,
in igan as“
Né
(VII
80),
mi ikas
,,kiek
paigéjes
gy uliy
jauniklis“
U
(VIII
300),
mu mi kas
,.mu man is
aikas“
Ank
(VIII
428),
pu ks i -
kas
,,kas
pu kS auja,
kas
g ei
supyks a“
Syné;
Rm
(X
961),
inkiikas
.,elge a“
Kal
(XI
649),
skundiikas
,,skundikas“
Vik ;
Z ;
Alk;
J b;
Rs
(XII
1131),
snaudi kas
,,kas
snaudzia“
D sk;
Az
(XIII
244),
spi dikas
,,kas
spa dosi*
Alk
(XIII
420)
i
ki i
(Z .
da
Ska dzius,
1943,
136—137;
U bu is,
1965,
328).
Vienas
ki as
NAg
su
p iesaga
-ucis
(giminiSka
lie.
-ukas)
pas ebé a
la iy
kalboje,
p z.:
dpucis
,,mazas,
Sliauziojan is
aikas“
:
ap
,SliauZio i,
opo i*
(Endzelins,
1951,
360).
Sla y
kalbose
su
p iesaga
-sks
aip
pa
da omi
ne
ik
deminu y ai,
be
i
NAg.
Pas a ieji
ypaé
bu o
papli e
senojoje
lenky
kalboje
(Do oszewski,
1928,
28—31).
Vienas
ki as
jy
ekons uojamas
i
p asla y
kalbai,
p z:
*gedoke
,,kas
leidZia
ne-
malonius
ga sus“,
,,kas
g oja
muzikos
ins umen u“
:
*gos i
,,g o i“,
*so édoke
,liudininkas“
:
*sa édé i
,liudy i
(Woj y a-Swie zowska,
1974,
70—79).
P iesaga -(i)ukas
lie u iy
kalbos
a mése
u i
a ian a
-(i)#kas,
su
ku iuo
i gi
pada y as
ienas
ki as
NAg,
p z.:
éjikas
Plng
(LKZ
IF
1113),
klabi kai
,,mazos
ogu és*
Lp;
L8;
Kb;
D sk;
S né,
klabiikas
,,koks
p as as
daik as,
gy ulys*
Vik ;
Ig;
Bg ;
GZ;
Rdm;
Pns
,,dalgio
aSmeny
jlinkimas“
Pls;
Rod
(V 940),
paka ikas
»kas
kabo“
End
(IX
157),
slapiikas
,,kas
engia
ieSumos,
slaps osi*
T ;
K ;
Uz ;
Up;
Ki n;
DinZ
(LKZ
XII
1195—1196),
e sci ikas
,,kas
e ia
kalba*
K ;
Als;
S s
(Ska dzius,
1943,
139).
P iesaga
-(i)iikas
kilo
i8
o
pa ies
o man o
*-ko-,
p ijung o
p ie
ilgojo
(a
pa-
ilgéjusio)
kamiengalio
#°,
plg.
sl.
*kamyke
i
*kamy
,akmuo“,
*(j)ezyke
i
p .
insuwis
(Czunge)
E
94
(<
*en-ghi-)'*,
s.
ind.
madhiikah
,,bi é“
:
madhu
,,medus“
(B ugmann,
1906,
498).
VeiksmazZodiniy
(a
éliau
su
eiksmaZodZiais
susie y
a -
daZodiniy)
p iesagos
*-#ko-
ediniy
y a
i
ki ose
giminiSkose
kalbose,
p z.
sl.
* ol-
dyka
, aldo é“
:
* ols i
,, aldy i‘?’,
lo .
cadicus
,,k en an is“
:
cado
,,k en u“,
15
Be
y iskosios
giminés
wu
kamieno
a dazodziu,
indoeu opie iy
kalbose
bu o
i @
kamieno
a dazodziu
(daugiausia
mo e iskosios
giminés).
Jy
daugiausia
iSliko
sla y,
indoi anény
bei
g ai-
ky
kalbose,
p z.:
sl.
s ek y,
s.
ind.
S as a
,any a“,
sl.
*Jjuby
,,meilé“,
s.
ind.
anis
,,kinas“,
g .
i90¢
,,k yp is,
pazid os“
i
.
.
(B ugmann,
1906,
209-210;
Spech ,
1932,
217—221;
Wacke nagel,
Deb unne ,
1954,
491
—498;
Bepuui eiin,
1974,
220—241
i
ki i),
Bal y
kalbose
ilgasis
#
kamienas
susiliejo
su
u
kamieno
pa adigma
i
isai
isnyko
(Spech ,
1935,
255-257;
Kazlauskas,
1968,
218—220).
&@
kamieno
bu ima
daba
odo
ik
p iesagos
-ikas,
-ii as
(<ié+*- o-),
-iis as
(<a+
*-s o-),
- inas
(< i+*-no-)
i
pan.
16
B ugmann,
1905—
1906,
382;
Spech ,
1935,
257;
Tonopos,
1980,
55—59;
SCCA
V1
74—75;
IX
140.
17
Vedinys
* oldyka,
galimas
daik as,
pada y as
i8
iSnykusio
@-kamienio
eiksmazodzio
ab-
s ak o
*yoldy
(B iickne ,
1927,
626;
O ebski,
1962,
63—64;
ki aip
Z .
OCPA
1
327
su
li .).
mandiicus
,, ajinas“
:
mando
,, yju“,
s.
ind.
ja piika-
,,nesiliaujan
mu mama
(mal-
da)“
:
ja pya e
,,zmu ma“*
(Os ho ,
1896,
33—39;
B ugmann,
1906,
498;
Wacke -
nagel,
Deb unne ,
1954,
498).
P iesagos
-(i)okas
ediniai
P iesaga -(i)okas
a si ado
i§
o man o
*-ko-,
p isijungusio
p ie
kamiengalio
4G,
plg.
lie.
s i nidkas
:
s i na,
sl.
* ybake
:
* yba,
s.
ind.
bhiksdkah
,,kas
p ak’o
i’maldos“
:
bhiksa
,,p aSymas
i8maldos“,
lo .
ugadx
,,bégan is“
:
uga
,,bégimas“
(B ugmann,
1906,
498—501;
Ewald,
1924,
21-22;
Wacke nagel,
Deb unne ,
1954,
266—267).
Su
Sia
p iesaga
kai
ku iose
lie u iy
kalbos
a mése
(ypa
y y
i
pie y
aukS ai¢iy)
gana
daznai
da omi
deminu y ai,
Zymin ys
idu inio
dydZio
daik-
us
a
gy us
pada us'*.
Tam
ik a
deminu y inés
eikSmés
a spal j
iSlaiké
i
dau-
guma
NAg
su
p iesaga
-(i)okas,
paliudy u
nuo
XVI
a.
J.
B e kiino
Biblijoje
andame
e a
edinj
ijokas
,,kas
daug
algo,
ijiinas“
M
11,
19
( .
p.
J).
J.
B odo skis
sa o
Zodyne
y a
pa eikes
du
io
ipo
edinius:
i
daba
papli usi
NAg
iliokas
,apga ikas“
243,
846,
i
ik
MazZosios
Lie u os
aS ams
biidinga
penokas
,,auklé inis“
976
( .
p.
R
Il
277;
MZ
II
371;
N
284;
[K]).
Daba inése
a mése
a ojamas
isas
bi ys
NAg
su
p iesaga
-(i)okas,
p z.:
blii ékas
,,kas
bliauna“
VIk
(LKZ
I?
932),
b izidkas
,,kas
b iziuoja“
S
(I?
1105),
éjokas
,,kas
eiklus“
K
(IF?
1113),
gé ékas
,,gé o as“
M k
(III
261),
g ajékas
,,kas
g ajoja,
ieSko,
no i
pag ieb i*
Lky
(III
507),
klaidékas
,,klaidZio ojas,
klajoklis“
B b
(V
943),
K aus ékas
,,kas
isus
daik us
i8Zi inéja*
Z
(V1
476),
musdkas
,,kas
mégs a
muS is“
Ds;
U ;
Sdk
(VIII
453),
plySdkas
,,kas
plySoja,
ékauja“
U
(X
247),
sapalidkas
,,kas
niekus
kalba“
Vik ;
Kl ;
Alk
(XII
141),
séjokélis
,,séjikas“
Ons
(XII
317),
ské ékas
,,ple ésa“
Dk&
(XII
851),
s apaliékas
,,s apaila“
Sn;
Alk
(XIII
936),
s iimékas
,, ambus
a klys“
M c;
,,nepaslankus,
ingus
Zmogus“
Al ;
S n;
Lzd;
Kps;
Nmn;
Lp;
Al;
Pns
(XIII
1038),
s ajékas
,, alka a,
inginys*
Dk&
(XIV
269),
Saipdkas
,,kas
Saiposi*
Sdb;
Lnk
(XIV
395).
Su
a i inkama
p iesaga
-ake
( esp.
-’ake
<*-(i)ako-)
NAg
da omi
kai
ku iose
sla y
kalbose,
p z.:
sl.
*p os’ake
,,kas
p aso,
elge a“:
*p osi i,
s.
sl.
eZake
,,Zemdi -
bys“
:
eza i
,,di b i*,
¢.
Zeb ak
,,elge a“
:
Zeb a i
,,elge au i“.
Da
labiau
sla y
kalbose
papli es
Sios
p iesagos
pa adigminis
a ian as
-ace
(< *-dkio-)
—
iena
i8
pag indiniy
NAg
da ybos
p iemoniy®.
Taéiau
sla u
kalbose
su
p iesaga
*-dko-
deminu y ai
da omi
e iau.
Tad
8i
p iesaga
sla y
kalbose
j
NAg
da ybos
pa adig-
mg
pa eko
ne
i§
deminu y y
ka ego ijos
(kaip
lie u iy
kalboje),
be
i8
a dazodi-
nés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy,
ku ie
sla y
kalbose
gana
daznai
da omi
su
p ie-
saga
*-dko-.
Taigi
p iesagos
*-ako-
NAg
lie u iy?
i
sla y
kalbose
y a
pa alelios
aidos
ezul a as.
8
Ska dzius,
1943,
133-134;
U bu is,
1965,
279-280.
Deminu y y
su
p iesaga
-dks
y a
i
kai
ku iose
la yiy
kalbos
a mése
(Endzelins,
1951,
360—361;
Ruike-D a ina,
1959,
289-294),
1©
Vond ak,
1927,
609-611;
Woj y a-Swie zowska,
1974,
66—74;
Vaillan ,
1974,
321—324:
326—329;
S awski,
1974,
89-90,
102.
2°
La iu
i
p iisy
kalbose
NAg
su
Sia
p iesaga
ne as a.
10
P iesagy
-u is,
-u as,
-u a,
-i as
yediniai
NemazZoje
lie u iy
kalbos
a miy
dalyje
(ypaé
Lie u os
pie aka iuose
i
pie-
uose,
Z .
LKA
III
Zemél.
N .
118)
gana
daznai
da omi
deminu y ai*!.
Deminu y-
inés
kilmés
y a
i
NAg
su
p iesaga
-u is,
-é.
Jau
XVI—
XVII
a.
a8 uose
bu o
papli es
edinys
upu is,
daZniausiai
u éjes
daba
e a
eikSme
,, upinys“
(p z.:
p ipile
dwilika
pin iniu
upuczgu
VINE
595;
Su inki e
ku ie
liko
upucius
adun
ne
p aju u
SP
IL
78,,)
i
daug
eciau
—
Siuo
me u
jp as a
eik’me
,,maZas
kieno
no s
kiekis“
(p z.:
pa upu i
im u
VINE
58,9).
M.
Daukios
Pos iléje
andame
unikaly
edinj
gin u is
(upo ny)
533,;,
8.
B.
Chi-
linskio
Naujojo
Tes amen o
gale
p idé uose
paaiskinimuose
—
Zydu é
(he ba)
414,.
K.
Si ydo
Zodyne
uZ iksuo as
gana
e as
NAg
abeju is
(we pliwy)
SD*
190
( .
p.
Ch?
M
14,31;
C
I
1107;
Gsé;
Aln,
plg.
bid a dj
abeju is,
-é
,, idu iniSkas;
nepas o us;
ne i as;
suk as*
LKZ
I?
6).
J.
B odo skio
Zodyne,
be
miné o
upu is,
andame
da
3 i
daba
papli usius
Sio
ipo
edinius:
ba sku is,
skambu is
797,
suku is
821,
F.
Ku Sai io
zodyne
—
NAg
a skiu is,
Zibi e
ix
e a
edinj
esku is
(ein
Scha e e ,
Plappe e )
K
( .
p.
C
II
407;
Q
457;
N
112;
J;
NdZ;
LTA(Rk8);
Ds
—
LKZK).
Daba
a mése
a ojamos
kelios
deSim ys
NAg
su
p iesaga
-u is,
-é,
pada y y
ig
nep iesaginiy
eiksmazZodzZiy,
p z.:
blasku is
,,kas
blaSkosi,
éja aikis“
M k
(LKZ
I?
890),
bu ki is
,,ka elis“
J;
B z
(I?
1192),
ciauski is
,,.kas
Siauskia,
Giulba“
Rs;
V1;
Ck;
Nm
(IP
98),
ciulbi is
,,ciulbé ojas“
G ;
Vin;
Kp
(II?
148),
da a is
»kas
duoda“
J;
Vk8;
Uzy
(II?
343),
d aski is
,,kas
g ei ai
pléSia
d abuzius;
akiplé-
8a“
B ;
Al
(II?
648),
gaisa is
,,gaisin ojas*
Sml
(III
44),
gaudi is
,, oks
Zaislas,
suku is*
PlIn
(III
167),
iesku is
,,ieSko ojas*
Gs
(IV
18),
keiku is
,.keikinas“
Kps
(V
489),
klegi is
,,ba sku is“;
kas
mégs a
klegé i*
Lnk ;
Sd;
B ;
Va n;
knebi is
suknebes,
sulinkes“
J;
Sk
(VI
212),
k apS i is
kas
lé ai
di ba“
Ig
(VI
439),
k a ku é
,,an is“
Sk
(VI
1054),
p asu é
,,.kas
p aSinéja*
PnmA
(X
574),
pu ski is
»kas
g ei ai
supyks a“
Alk;
Vik ;
Sk
(X
975),
spindu é
,,spingsulé“
Pl
(XIII
412),
sudziii i is
,,sudzii élis“
J b
(XIV
47)
i
ki i
(z .
da
Ska dZius,
1943,
362-364;
U bu is,
1965,
324).
Kai
ku iose
pie inése
aukS ai¢iy
Snek ose
deminu y ai
da omi
i
su
p iesagos
-u is,
-é
senesniu
pa adigminiu
a ian u
-u as,
-a
(<
u+*- o-),
p z.
langi as
,,lan-
gu is“,
kiski as
,,kiSku is*,
me gu d
,,me gai é“
(LKA
III
Zemél.
N .
118).
Galimas
daik as,
deminu y inés
kilmés
y a
i
labai
e i
NAg
su
p iesagomis
-w as:
abejii as
kas
nuola
abejoja“
Jz;
Kai ;
Kp;
S n;
Bsg
(LKZ
I? 6,
plg.
abeju is),
-u a:
a gu-
a
,, a ge a,
a guolis*
GDK
14,
47,
159,
éku a
,meknys*
An
(Ska dzius,
1943,
362).
Kaip
p iesaga
-ukas
u i
a ian a
-ikas,
aip
p iesaga
-w as
—
a ian a
-i as,
su
ku iuo
pada y as
ienas
ki as
NAg,
p z.:
sikii as
,ne ikes
zmogus“
Jn&k
(plg.
Sikii é
,,uzpakalis“
Plng;
Kl n;
T ;
A m;
TD
IV
301
(R8),
siku is
,,kas
silpnas“
V n
—
LKZ
XIV
777).
*1
Deminu y ai
su
p iesaga
-u is
u i
a i ikmeny
la iy,
p isy
(Endzelins,
1943,
52;
1951,
386,
Rike-D a ina,
1959,
243-244)
i ,
odos,
sla y
kalbose
(Belié,
1901,
183;
O pemOcknil,
1968,
137;
Map s Hos,
1973,
43-44),
11
Is ados
1.
NAg
da y i
lie u iy
kalboje
a ojamos
Sios
deminu y inés
da ybos
p iesa-
gos:
-ikas
( esp.
-ikis),
-eika,
-(i)ukas
( esp.
-(i)iikas),
-(i)okas,
-u is
( esp.
-u as,
-u a,
-ii as).
2.
IS
ju
anksdiausiai
j
NAg
da ybos
pa adigma
a éjo
p iesaga
-ikas.
Tai
j yko
jau
p abal y
kalboje.
NAg
su
p iesaga
*-iko-
p adé a
da y i
eikiausiai
aka iniuo-
se
bal y
dialek uose.
I$
Cia
Si
ino acija
pli o
j
ki us
bal y
kalby
dialek us
i
j
sla u
kalbas,
ku ios
iSlaiké
senesne
p iesagos
*-iko-
bikle:
su
ja
i
daba
sla y
kalbose
da oma
daug
deminu y y
(bal y
kalbose
jy
iSliko
ik
elik ai),
o
NAg
su
p iesaga
*-iko-
y a
labai
nedaug
i
be eik
isi
pada y i
p asla y
kalboje.
Galimas
daik as,
p iesaga
*-iko-
j
NAg
da ybos
pa adigma
pa eko
ne
iesiogiai
i
deminu y y,
be
pe
a daZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
ka ego ija.
3.
Dauguma
NAg
su
ki omis
deminu y inés
kilmés
p iesagomis
u i
mazybinés
a ba
niekinamosios
eikSmés
a spal j
i
y a
Zymiai
naujesni.
NAg
su
p iesaga
-ukas
y a
giminiSki
la iy
kalbos
NAg
su
p iesaga
-uwcis,
o
lie u iy
kalbos
NAg
su
p ie-
sagomis
-eika,
-(i)okas,
-u is
ne u i
a i ikmeny
ki ose
bal y
kalbose.
Tiesa,
NAg
ka ais
da omi
su
p iesagomis
*-uko-
( esp.
*-iko-),
*-(i)dko-
i
sla u
kalbose.
Ta iau
Sios
p iesagos
i
NAg
da ybos
pa adigma
j auk os
eikiausiai
pa aleliai
_
bal u
i
sla y
kalbose.
SUTRUMPINIMATI
BR
—
Biblia,
Tai
es i:
Wissas
Szwen as
Rasz as,
Seno
i
Naujo
Tes amen o...
Ni
kel-
a
Moky ojai
Lie uwoj’
Lie uwiszkay
pé s a y as
...
Ka alduczuje,
1755.
GDK
—
Giwa as
Didiuji
Ka waidii
senowés
su asze
lo yniszkay
Ko nelius
Nepos.
Iszgul-
de...
I.
Dewinakis...
Pe opilie,
1846.
IF —
Indoge manische
Fo schungen.
S assbu g
e c.
KZ
—
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge mani-
schen
Sp achen,
beg .
on
Kuhn.
Be lin
e c.
LKA
IIL
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
/
A s.
ed.
Mo kiinas
K.
V.,
1991.
T.
3.
LKK
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
zodynas.
V.,
1968—1986.
T.
1—14.
Z S1
—
Zei sch i
ii
Slawis ik.
Be lin.
SCPA
—
acmep
M.
S umoso mieckuli
cnopapb
pyccko o
s3bika.
M.,
1986—1987.
T.
1—4.
SCCH
—
S umono uuecknii
cnopapb
ciaBaHcKux
s3b1koB.
IpacnapaucKuii
meKcw4ecKuii
doug
/
Pex.
Tpy6a es
O.
H.
M.,
1974—1987.
B im.
1-14.
Ki i
su umpinimai
okie
pa
kaip
didZiajame
Lie u iy
kalbos
Zodyne.
LITERATURA
Amb azas
S.
P iesagu
- ojas
i
-éjas
ediniy
aida
//
Lie u os
TSR
Mokslu Akademijos
da bai.
Se ija
A,
1989.
T.
2.
P.
105—112.
Belié
A.
Zu
En wicklungsgeschich e
de
sla ischen
Diminu i -
und
Ampli ika iysu ixe
//
A chi
ii
sla ische
Philologie,
1901. Bd.
23.
S.
134—206.
B iickne
A.
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego.
K akéw,
1927.
B ugmann
K.
Va ia
//
IF,
1905—1906.
Bd.
18.
S.
381—382.
B ugmann
K.
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen.
S assbu g,
1906.
Bd.
2.
T.
1.
Biga
K.
Rink iniai
aS ai
/
Pa .
Zinke i ius
Z.
V.,
1958—1963.
T.
1-3,
12