Šaltinių šnektos tekstai
Full text
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Elena GRINAVECKIENE ŠALTINIŲ ŠNEKTOS TEKSTAI Pateikiami Šalčininkų raj. Il dio del fuoco. Testi dialettali irrilevanti relativi alla vita quotidiana attuale, trascrizione fonetica! I miei scritti sono stati raccolti durante la spedizione storica del 2-14 luglio 1990 da Jadvyga Staniuliene (nata nel 1921), Tamis Staniulis (nato nel 1920) e altri abitanti nati e cresciuti qui. Questo dialetto lituano-dzūkų, parlato da sette famiglie di lituani di quel villaggio, è periferico e ha contatti molto attivi con le varianti locali delle lingue slave — bielorusse, polacche, russe. A causa della bielorussificazione spontanea di questa regione in passato, nonché a causa della politica di denazionalizzazione condotta dalla Russia zarista e dall'Unione Sovietica, la lingua lituana attualmente utilizzata qui ha perso il suo prestigio sociale, si potrebbe dire, è stata esclusa dalla vita pubblica e diventata di solito solo una lingua familiare, domestica. ir Tuttavia, l’intero sistema linguistico, come lo spirito ir consapevole della lituania, è autonomo, vivo, flessibile ed espressivo. Tutto questo è meglio visto nei iš testi qui presentati. Il vocabolario 74% qui fornito è puramente lituano, contiene molti elementi arcaici rari, in molti casi non concordanti con i nostri dialetti più ampi, spesso non presenti in essi e non ancora registrati. ar Il nome del villaggio deriva da un toponimo lituano: baž'nic'aviet'ė "Bažnyčiavietė- ", dz'irv'že'le's — "Dirvelės", g'erv'išk'is 'Gerviskis', krašč'in'is ldūkas. "Campo di confine", ki'dra - La montagna di fogliame «Lapeliy kalnas», marg'elūkai «Margelukai- », pul'k'ino' kalnas "Città di San Pietroburgo- ", "Città di San Pietroburgo- ", "Città di ir San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo", "Città di San Pietroburgo". — Non hanno sperimentato alcuna glorificazione. Su Le šneki, con tutte le loro caratterisir tiche fonetiche, sono spesso parlate dai bielorussi nativi. ir 1 I testi sono iš riportati sostanzialmente nella stessa trascrizione ir fonetica della pubblicazione La lingua dei dialetti. "Cronaca". V., 1970. P. 10-14, E' solo che qui c'e' qualcosa di diverso. su Le due prime lettere del nome sono l, m, n, r, l'ultima į, è l'ultima ui lettera del nome. pa re (Pg. Precedente annotazione di questi discorsi Stina pr igam’f.n’s’'u — Ch 356, ), La lettera P si trova a destra del punto. (: Inas, dii.l’k’és, ap’eri.ic), altre due ų ir Bivocale (essi in conversazil ione sempre) gums di singoli punti, se jo non è possibile determina- (: re con precisione, non indicato pom am, taukūoc'i). Il suo nome è un gioco di parole con le parole greche γυνή (gynē), "donna", e us λύκος (lykos), J, p (: "lupo". Po solidi r, z Voti i ir Bivoce in je po r, §, z conversazione assaltato debolmente ir į m (4) nevirsta (: rifikc’, kasis, kuriej, hay, kazfen'ė). Scarsamente assfucked ir ipo § « s(: išišlav'ė). Grasso n contro k, g La parte posteriore indica la lettera d'ing'a (: "copre", lagk'ic'is'linguotis'). 134 ’
I vecchi lituani locali apprezzano la lingua dei ir loro genitori, sanno cantare vecchie canzoni lituane, ma non sono ir orgogliosi della loro lituania rispetto agli stranieri a nė causa ir to nė per quanto non su in conflitto con essi. La su comunicazione nella nostra lingua comune è principalmente la televisione, che quasi tutti hanno qui, attraverso i bambini che visitano, i ir genitori che vengono ad aiutare gli altri iš I luoghi della Lituania. Le persone qui sono minuscole, hanno finito al massimo una o due classi elementari polacche, giornali lituani (e polacco) qui quasi non contano. Nel villaggio non ci sono bambini in età ir scolare, quindi scuole. A partire da 1990 m. į Le fattorie dei defunti di questo villaggio ir sono occupate da lituani proveniebe nti dalle zone circostair nti, che, tra l'altro, hanno l'obiettivo di aprire una scuola lituana. Vivendo in una mescolanza di su bielorussi locali, tutti i lituani hanno imparato bene lo schnitzel bielorusso locale ir ja Di solito comunica con su tutti i parlanti slavi, tra jų ir su con le autorità locali di lingua russa. La comunicazione in bielorusso qui ha formato un bilinguismo lituano-bielorusso naturale: i lituani locali parlano fluentemente bielorusso, cantano canzoni non differiscono da quelli bielorussi. jų ir jų (è stato notato solo che bevono meno, più ordinati, più giusti). Spesso nella į loro lingua lituana, senza sentire alcun disagio, inseriscono facilmente forme puramente bielorusse, anche non lituane, di singole parole, ad esempio, n'echėj «tegu», pasvdjemu “savaip”, pra'ma “verticale, dritto”, za'ra 'tuojau', dachodz’ic’ 'preoccupa' ir ecc., anche se in generale, secondo i nostri calcoli, in questo dialetto lituano ci sono circa 18,596, o Traduzioni iš in bielorusso — su 7,596. Gli antichi lituani locali parlano ir polacco. Il polacco è usato principalmente per la preghiera, per parlare in poteri e per altri riti ir religiosi cattolici. Nonostante il į fatto che la lingua parlata dei lituani delle sorgenti sia iš stata da tempo attivamente invasa da ir lingue straniere nell’ambiente bielorusso, i testi registrati iš dell’orecchio che presentiamo mostrano chiaramente che le sue radici sono ancora vive, le sue basi sono solide, riflettono o accuratamente le caratteristiche principali attuali della sua fonetica, accentologia, morfologia, sintassi, lessico, semantica, fraseologia, la vita delle persone di questa regione nel passato e nel presente e evidenziano le ulteriori tendenze di sviluppo di questa lingua parlata. Sulla base di una traduzione incoerente dei verbi comuni am, an, em, en um, un, im, in (ad esempio, b'indz'ina "benzina", d'igg'a 'copre', dugksc'is "tetto", apzgufido®'si abbassa', bruįjktas 'costoso', kam'ifickameni 'dove', Ii.ngas langas' 'finestra', grindz'imas 'cottura', kluono asla', kumpas 'angolo', p'eč'ad'iškst- 'ė' 'coperchio del forno', lunta 'tavola', p'igk'el'i 'cinque', praslufk'a 'uZsilenkia', unddūščė 'battere', ugk'išė 'uscire', tupk'®sn'is 'più denso', supū.nc'o'c''- supancio', ma: agksc'i "prima", bams'é'c' 'bamséti', dangūs, lafida 'terra', ragko's, tamsu, pusaiitaru''- mezzo', swzgamZdZ'- iji. ‘susiglamZg, neiSsiklojéje (a proposito di lino), vandūoj ‘acqua’, skambūt'ai ‘scambali’ e altri) sono parlati come lingua di passaggio tra i Dzūki orientali e occidentali (cfr. anche J. Lipskienė e A. Vidugiris. Dieveniškių tarmė //Lietuvių kalbos gramatinė sandara. V., 1967. P. 187). 135
Nei testi presentati è particolarmente prezioso il deposito del lessico lituano antico, usato dal vivo nel colloquio, sconosciuto finora altrove. ar È la prima volta che il nome di una città tedesca viene citato in un documento ufficiale. “vokietis- ”, vo'k'ė' «vokiet¢» (ad esempio, and's tévas vo'k'is | o' mo ma ar v6'k'é' | n'eZndf), di cui è parente Wokia ‘niemcy’ finora era conosciuto solo da vecchie iš scritture ( J. Bretkūno, M. Daukšos ir ir kt. ). Il sostantivo puro lituano sūlstis, mai sentito prima, è qui ir usato dal vivo nel significato ‘sultys’ (: ko'pūstu' ddūg sū. - No, grazie. ir Il figlio del (: fratello. (EN) I'll Be There, su AllMusic, All Media ma Network. Aggiungi un commento Il nome del paese, (: probabilmente derivato dal termine "pieve", è — probabilmente di origine celtica. Nella conversazione lituana a riguardo La sua musica è caratterizzata da un'armonica molto rara. "meridionale" (LCZ IX 933) è indubbiamente il padre meridionale. Per la prima volta, il į dizionario della lingua lituana ora è entrato la parola di ir formazione lituana usata qui viralai «darZové- (: s» ito's 20°le's daržusa pre’ viral’ duga; E' una cosa brutta. : Il giorno dopo, il 1º aprile, si iš tenne il "Giorno della Memoria". "quel giorno" ko'k'ūojdz'ien (: v'ištu' paso' dži'inai), quel giorno «ta dieng» tūojdz'ien (: c'ibul'as so'dz'inam kab gel'č'us), tuokkaft "Questa volta" (: tuojkaft aš aps'ifg'i. Buvdū) ir ecc. È la prima volta che ir viene citato in un testo latino. (o di origine lituana) parole che da ora sono entrate nel tesoro del lessico della nostra lingua madre, per esempio, bakan'ėl'is "grasso", brazdz'agka-brazdžianka "piattino", kraujū' k'epsn'ė' "mangiare sangue cotto", krimsl'tikas (-krimsliūkas o kremsliūkas?) 'punta della coda cartilaginea', lagk'i'c'is 'volare, oscillare', pasauji 'una manciata', prieše' 'pressoSakys', rusuc'is 'grasso', suzgamždž'ie' 'nonSsiklojéti', sv'irsn'a “svirtis” ir ecc. ; Qui sono registrate anche molte parole usate dal vivo, che raramente si trovano altrove nella nostra lingua, ad esempio, g'eluon'ė' 'gelone', išru'g'ė's 'iSrugos', juost'ele'- tas'strisciato, dryZuotas', m'erg'i'št- 'ė' "ragazza- ", pakdrtuvai "appendiabiti; uZlos’, pa'kuralas ‘prakurai’, (nu)šI'ū'c’ “(nu)krypti’, raižūkai “randai ant muvės ragy’ (il radice era conosciuto in questo senso solo dalle antiche scritture —LKZ IX 92), sm'il'g'in'ė' 'incenso' (quest'ultimo è conosciuto finora solo dalle antiche scritture in forma non pronunciata), swsc'ipc' 'tessere (a proposito di grassi)', še'kai "viksvos' (probabilmente), Su' nai 'Sen', t'i'na, tinu' 'ten', vizd'éc' 'iSkoti' (la sua forma atematica del tempo presente v'éima 'ieSko' è particolarmente preziosa, ad esempio, k'itas v'čima m'é'sé's kuf pre' kaul'dko'). Molti verbi con il suffisso -dinéti appartenenti a questo gruppo hanno la forma ripetitiva, ma il significato non è ripetitivo, per esempio ižb'ė'gdz'in'ė'c' "fuggire, volare via", pan'eždž'in'ė'c' "portare", pašo'gdzinė'c' "passare", priprazdz'in'ė'c' 'abituarsi, abituarsi', swgul’dz’in’éc’ «uZgulti», suriggdz'in'ė'c' “sjungti, liesti“, swslaik“'indz'in'ė'c/ “susilaikyti- ”, swsto dz’in’é’c’ "stop", und'é'dz'in'€Ėc' dėti", v'ezdz'inė c'is "veistis" ir ecc. La terminologia antica viva dello schnekt è relativamente ben rappresentata nei testi, ad esempio klasc’i’c’ «brukti», klasc’i«tuv’- é» bruktuvé’, m’enc’a «pustyklé», swmenc«tioc» 136
"Scagliare", "Zaudz'ikle" "arma da fuoco", "šafkšnas" "crosta di neve, che ja trattiene il camminatore", "v'ėc'i klė" "ventilazione" «girny šerdis», v'ilké'danc'is juodasis porčiukų dantis», v'i.pk3na «balZienas» ir ecc. Iš Il testo mette in evidenza i ir significati finora più strettamente conosciuti, specifici, specializzati di alcune parole dello schneet, come ad esempio, gust “un cittadino locale disonesto, che ha dimenticato la lingua lituana, un lituano denazionato”, gusta “il luogo in cui l'uccello depone”, Izd 'luogo dove nidifica un uccello', jaun'ik'is "giovane (mese), jaun'ikl'is giovane', lietuv'“ė'- mucchio di legna non tagliata', sc'irta ‘sukapoty malkų tvarkingai sukaupta kupa', pap’il’c pautūs “impacchettare le po uova per la cova della gallina”, vd'šc'is (taukam) ‘dividi (i ir grassi)’ ecc. Molti altri dialettismi semantici sono presenti nei testi, poco noti ad altri nostri parlanti, come ad esempio kansomodlka “lehorny veislės višta”, pi'iktas (EN, ES) "I'm Sorry", su AllMusic, All Media Network. "filatura; Zagrés parte su cui è montato il dente; šakės raZas’, ža garas ‘Saka’; il rimpianto; raccolto di spazzatura', ecc. Molti dialettismi semantici si trovano soprattutto nei verbi preposizionali dello schneet. Ecco, i verbi con il prefisso un hanno anche i significati dei prefissi in- (: undduš'č "infilare"), at-(: unšd'kc'seguire'), mentre il prefisso dà i significati dei verbi anche iz-(: atn'eš'd'c' "portare fuori'), nu-(: attrdukc' 'tagliare'); Il prefisso verbale è talvolta usato anche come prefisso perverso (: apšv'ičsc' ‘per illuminare’); Il prefisso inerte è qui usato anche nel significato dei prefissi at-(: inlaizdz’in’éc’'sbloccare'), ap-(: insitkc’ 'avvolgere'), mentre il prefisso iz(si)-—è usato anche nel significato dei prefissi nu(si)-(: is'imi'šč/'nusimyžti'), pri-(: išlaksc'i'c''schiaffarlo'), pa-(: iZdv’ésc’'mettere sotto'. Il prefisso conferisce ai verbi anche il significato esplicito (: nud'erč'c' 'farsi prendere'), il prefisso pa- —e alcuni significati dei prefissi at-(: pašal'dz'i'c' 'raffreddare'), iz-(: pag'ifisc''sentire'), nu-(: passūkc' 'girare'), su-(: pan'ešd'c' 'portare', il prefisso pra- —e alcuni significati del prefisso iz-(: pravari'c''soppesare'); Il prefisso pri-— e i prefissi pa-(: prisū'dz'i'c' 'congelare'), su-(: prišal'c' 'congelare'), za-(: prig'i.mc' 'nascere') hanno alcuni significati, mentre il prefisso sw-—e nu-(: susto'c’'sottoporsi'), sup’il’c’ 'aggiungere- '), prisurišč' "legare", zaswsal'dz’- ic’ 'congelare') hanno altri significati, ecc. j- (; (: (: ir Nei testi si trovano dialettismi lessicali, che si sono formati nel parlato con un significato diverso da bk. Ecco il suffisso -uma vedico qui di solito indica non astratto (Pg. LGK I 311-312), o Oggetti che si manifestano in modo specifico, ad esempio č'urštuma «tir3Giai- », longitudine “lunghezza”, dre gnuma umidità". Aggettivi -ickas, -d vedico a differenza di bk. qui sono ne valori minuscoli. (Pg. LKG I 580), Per esempio, s'adrickas'stretto', žul'ickas 'grigio', plo n'ickas'sottile'. I cognomi derivati dai nomi dei nonni e dei padri hanno il significato di appartenenza patronimica e sostituiscono i cognomi meno comuni, ad esempio mac'ičk'o' tam'išk'o' fal'fka “Tommaso (Stanilio), figlio di Matteo, fratello di Felice”, ir €epūk'in'o: fV'iks'išk'o: marcd's mo'tka "Felix (Staniulio), figlio di Stefano, madre di Marta' ir ecc. L'ultima caratteristica dello schnitzel non è stata ancora ir ampiamente menzionata. Questo è un arcaismo piuttosto importante dei dialettismi lessicali. 137
Anche i dialettismi derivanti dalla lessicizzazione degli elementi fonetici dello schneet sono presenti nei testi. Si tratta per lo più di parole straniere non del tutto comuni che sono entrate in essa nel tempo presente o di fonetici relativi, come &ino's šynos) (« “žiomenų ryk3tés”, eksp'irinas ‘aspirinas’, a'sma 'asma', katara'ka 'cataratta', skarvada 'forno', karla'ckas I karlo kas ‘Colorado beetle’, calafa'nas ‘sacchetto di cellophane’, c'il“iv“izo'r- 'us ‘ecoscopio- ’, tūl'is ‘tulle’, così come g’el'¢’us («delcius») ‘deldia’, g'ura ‘gira’, gražavirba, ‘grauZavirba, tale pesciolino’, purkšč'imai ‘aerosol’, č'urštuma ‘denso’, is‘iž'v'ėT'is ‘iSsiZiojélis’, skrafidz’us ‘stomaco’, ecc. ; Tra le parole di nuovo uso della schnecke troveremo il cantante del ju' cantato; dujin‘igku’, m’isku’, kaimu“, cTogin’i’ ‘tingini’, k’aušu" "jautieną" eccetera. ir La vitalità e l'espressività della snekta sono dimostrate dai fraseologimi qui registrati, come ad esempio: torti la coda "fuggire via" (: i bambini volano in giro con i loro occhi | n'esa ko), pribyréti z dangafis "ottenere gratis" (: iZ daggdtls n'ičkam n'eprib'i're'j- ), strofinarsi il naso "sugédare" (: io ti porto un biglietto e ti strofino qualcosa) e così via. I testi riflettono anche alcuni etnografismi di questa regione. Di questi, i nomi di giochi rari altrove sono degni di nota: gūžtą šokti “guazzinare” (: pašd'ks'im gū'štu": viiendm ažriša ak'is i gaudo“, k'ici b'ė'ga), lenton šokti “questo gioco” (: m'efgo's swsrifik'i. eina lunton 36'kc). Gūžta in questo caso potrebbe anche significare 'cacciatore con l'ombrello' e probabilmente è legato al fatto che lo schneckt atterra con le ali aperte (su una gallina)". Alcune forme plurali attuali di nomi di luoghi di Schneck o dei dintorni sono usate nei testi pramafSiui più antichi su (e più lituani) singolari, ad esempio, šal'čn'i'kai, ma šal"čn'i'k'"i, eišišk'ė's, ma eišišk'ė'n, dz'iev'e'n'išk'ė's, ma dz'iev'e'n'išk'ė'n, anche solo gal'š'a, gal'š'o's accanto al polacco Holszany. I testi mostrano che il finale del plurale dei sostantivi spirguc'ū, pautū, arkl'u, dzv'i k'aulių, žu's'i, dal'g'i, (: du tel'i'č'i) è ben conservato nel parlato, che qui si usano le vecchie forme del luogotenente di passaggio kalnd namo'p), che oltre alle normali forme imperative (: p su -turinimas e la sua forma be -k-(: did.i «duok», ei «eik», «duod'it» ‘date’), che insieme alla particella su indica solo la condizione desiderata ir teei sv'eikas, t'ebii.i), che i (: verbi lyti, sulasti, pasvesti, svilti, nei loro significati principali, hanno il significato causale be audz'imu" ir ar (: in Vietdtis temp’a kat I'it si = scioglierà; ko’ sula'šo'= diluisce i farmaci, susw'ly; 26 Le sue pietre sono = santificate; k'aūly' svėlam = scilinam paglia, sv'ildam'i svilindami = ražo'dzinam; kap k'aūlu' nūsv'elam nusvilinam, plaunam) kt. = ir Nello spagnolo, senza alcuna differenza di significato, le congiunzioni sono usate sia con le preposizioni až, aZu 'per', sia verbi con questi ir prefissi ravū' su p'ievžė'le's ažu p'iev'žl'u' (: až litikas; - E' una goccia di sale. - | Ehi, amico. ir ifig’i - E' tutto a ir posto. ). Questo, un possibile oggetto, indichernė ebbe che uno iš jų Il consumo non si è ancora affermato. Iš per le costruzioni sintattiche più interessanti si cita anche l'espressione di confronto quadrupla, ad esempio jd'nas až vi'rrasn'is d'nu'; Non c'è niente di male in questo. ; 138
Il passero giallo, il passero rosso e il passero bianco. Corvo e drago. L'ultima costruzione è — un chiaro slavismo. Il sistema accentologico dello schnekt, in generale, si è conservato bene, ma è stato notato che sporadicamente a volte qui si dice gru'dūs, kauliai, sto'rūs, ir bro'kus, pl'ezo'kus, sm'eto'na, a'sma, katarika, skl'erdza ecc., solo questi casi sono rari. I testi ir contengono nomi di luoghi, soprannomi di persone, nomi di mucche. ir I testi sono accompagnati da un elenco alfabetico di parole pronunciate, į tradotte dal linguaggio comune. (debiti propri; ir l’origine di questi ultimi è indicata tra parentesi) non ir esistenti Dizionario della lingua italiana. 1972) ar Glossario di termini il cui significato, ir talvolta nella forma, differisce da quello indicato in questo dizionario. Nei testi, il primo uso di tale parola è indicato da un asterisco in alto a destra. Quando una parola si verifica più volte nei testi, quando è presente in più frasi, di solito in un už contesto diverso, l'asterisco viene scritto di nuovo. Quando si iš collegano le parole correlate in Zodynel nel nido, la į parte comune,cojų me al solito in opere di questo tipo, è separato da un trattino orizzontale. Il primo è un testo in lingua — lituana, quasi del tutto incompleto, intitolato "Lietuvių kalbos žodynas" (Libro delle lingue lituane). Un tesoro di caratteristiche (anche ir etnografiche storiche) che danno un quadro completo della vita delle persone nella sua ir struttura linguistica. Tekstai subudaū* ir g'irdz'ū | kū" V'iftūs š'n'i'p'a* || aš klaus'u paz g'id'i'tto'ju'" || saugo'k'is nuzgli's'c’ ir susn'ervū0c'* || susc'aud'ė'jau* ir negal'ū suslaik'i'c' || eina ar - Non lo so. || Vietai c'ičj man' n'esv'eika || ar La neve | ar cadrà. Il Vija* sv'iet'i* | c'a saūsa || ri'c'ikšč'is* ar p'ietūmišk'is* p'ienas || aš n'end'r'u teb daūk priringdz'i'c'* || pasta't'ė" naūju" kri'žu' || &'nas* būvo" nušl'ūv'i. * II papldcino® k'elu" || 3'tina* p'ieskas* | tvora II ra'g/is ir n'ėskub'i | ir v'isc'iek mū's'am* amžui n'ės's'eka* dz'i.rp'c' | v'isa* da'rom n'e tėp | kap reik'a || anksc'i v'erša'vo's'i karv'ė' | is'ilaid'i. || šul'n'in* inlaid'au | palaikom ir adia®dam* Il anksc'i v'erša'v'e's'i karvūk'ė' | n'elabai dz'id'ele" | p'ieno' ma'ža || tais kaftais da'v'ė' nusp'ifkc' kamb'ikormo"* || kas Ė'mė' | m'e's n'ė II kump'i stėv'i andna || nuvažavaū paci paz dūkru* || pamiršo: kalbu: | pū.nc'o'jas'i* 2o'dz’ai || Vietūv'iškai kalbam ir v'isc'iek supū.nc'o'jam* Vietūv'išku'* kalbu" || žiū.ntas Vietuv'i's* || supū.nc'o'jam karv'i' ir arkl’i || aš | rag'i | galvėju ap'ie ti ir ap'ie tū' || tvart'i n'ičkas n'ėvo'g'a* || gail'i ga n'avo's | šičnauna* | p'jauna | kur pakrašč'ai | ir Si€nduna c'ik tam kaftui || in* nakc’is padūOdz'i | o" c'a p'erdz'ien || at'e'j k'aūlu" aškalbė'c'* || nog ižgu'sc'u'* méku aškalbė'e' g'erei* || ir n'egal'i suslaik’i'c || dz'i.rbom b'ev'ėik dė'vanai* karn'istu'* prip'il'a* part'i's'a* namo" p'ėrlaidz'in'ė ja* atvazuOdz’in’éja* ma'šunu atv'eždž'in'ėja* kap tū.msu b'indz'ino's* kap* tures b'indz'inos tai ma'šunu' pastais'is tur'ū atn'ešd'e'* bafzdu’ dzv'i savšit'es tadū skutiOs man’ n'ešp'ė'c'ija* barzda reik'a ažru'k'i'c'* privūčka* a'n'i's* paprastai* kalbėjo“ kap* attek’éjau* reik'a bū'c' kap sv'ec'usa pažža'n'ijo“* vaikai mac'ūc'u0sa s'ė'd'ėj* Vietuv'i's* mok'ino“ pal'ičtūv'iškai* iūg'i* bažn'i'€u' einam mūma* atrdė'do' tas pac daf* nuv'ėjjo'* k'itap spaudz'a šaim'in/i'k'ė"* n'ieko'* kap* n'ebū'davo' žo'le's prisp'jauna parenka* parenka ana* karv'i' šarra ričtuv'ė's* paprid'ė'to's* malko's ana p'i'ksta kat mo'k'i'tė'ja* n‘edii®da malkoss suv'isai* s'ena kam jai reik'a paz dūkru'* n'epabū'do'* n'ėskuba važuūOc' kū' galė'ttai pad'č'ttai in* va'karo“ dusulTs jima būvo“ man’ b'jaurū dz'ienu' būvo' vefbni'¥a* kū" tam'išk'ai* v'ire* valgic bro1'i's* d'ejūOja kap* sus'ifkc' tai greit 139
|| | ir || ir || | ir || aš | || ll | || | || || | ir || || II | || | | | || || || | | | gi || | || | || || || || || || | | o" kap pastaisi'i'c' | n'ė'ra t'eb* greit kap paZistat® || jū'su' val'a kap* v'i'nas | būvo" pasl'ik'i. || | ir laid'ė' II pask'el'a* ir laido“ | dz'idz'aus'a b'ė'da || ir nūv'eda ga'n'avo'n jaū | aš pagul'u d’eb’es’ai || ma'to's to'j pūse'j stė'v'i | sté'vi n'ėl'ija* n'edūOk dz'i'v'e n'ičkam ir s'ifke' kat ir v'is'i bū't || sv'eik'i na'kc'i" c'i'l'ai grabul'avaū* vaistū“ kat | n’epamaidii‘t* n'ičkam m'iegė'' pa'gal* mi€gu’ ana* || n'esskū.ndz'a išg'i* m'iežūs n'enorėjjau laisc' | || || || su trim p'ifštais* dro'pčai* jaū || prazd'ėdz'inėja* Zu'd’é'c bul'bos* || pask'els* ir Zole's || Sie m'e'tai mažai so'dz'inom bū.l'bu' || tru'šū" | n'ieko" daug'aū n'ėp'il'am* || p'irma kat sušūc'in'i bū.l'bas tai rasp'iVin'ėja* gardz'o's | | | o' daf* - Non ir sospettare. * || | ito'j* ažusv'edz'in'ė'- ja* artsūz'iju* || anūrk'ė" prilauže:* || visa sku'ra* panulufido* || marfi'nas* baltas || dūkre's* mé-3a p'ifko" | man' atv'č' Zu. "Sì, è vero," rispose. p'ik'o' || gal' ir b'išk'i" nutrduk’é* || ir m'e'dz'u'* priskusta || b'it'ū"* smala* || pra'bavo'jau* g'ėrc' || v'išto's gurkl'i's p'i.lnas || man’ kap suslaik'indz'in'ėja* v'idur'ai | man’ g'i'n'ė"* rieb'ai kat n'eva'lg'ittau | reik'a g'i.nc'is* norg* Vigū' | no'g kvardbu* | reik'a k'intė'd || kap“ pavafkstam ir krifitam ir pagul'im || man’ in* kr'u'cin'ė's* sugro'ja* | suprakaitūOju || pre“ klū'no" šieno“ pavertau || kap sūsuk'ė' v'ėjas | išajaū in* sdule's | ir suslaik'ė'* vėjas || kat* iš nami | tai paslaikai* kiek | o' kat in ladūko' ir nepaslaikai || tebū.i* sv'eikas || mūr's'is* Suva | c'ik to'k'is p'iktas || anaz* gi lanc'ugū* prikab'i.ntas* až* ka'klo" iž apac'ū'* || Kit’ šūn'i's po' k'iežmūs | po' ačlaimūs* la'ksto" || mū's'is in* sa* ačlaimo' || aš n'ežnaū | ku dzi.rpc' || gal’ ir ku'stūr' || žū'ro" | to'k'is labai gudrūs || calafa'nan* suk'išų. atv'eža kaulūs || a'nas jau ir šn'i'p'a* || per ūTi'č'u"* | jéigu sv'e'cimu' pag/ifdo“* | v'isc'iek jaū a'nas urrf* || dasl'i'tés* | tra“ška ir lanc'ti' gas || kat pagričb'i. * | kaZufi kū dari‘t || aš jau žū'rau | kat n'eatrū'kt* || pakv'iec'i* | ackranda* | ac'isė'da* ir sė'dz'i* | ir lauk'a | ko’ priridu I garū'jja | garais* išseido'“* || tam'ien'ė' ture'j p'iktu' an'ittu' || jaū kaziškai* paval'g'i. Il cazienė: p'e'n'i paršalūs || faViks'ienė: sprag'elais* ir daf* kūl'a || fal'iks'isk'ai* su vande'en'ė' sumuzdZ'in'éja* gri.ndz'i'mu' || bo'V'išk'ai* krauna a'v'ižas bo''ien'ė' k'e'pa kalvišk'ai* v'i'rai n'eas'imdo'* kalvišk'ė's mort eres nujimdz'i'vis p'jautuvais ja'vu' 140
|| || || sH || *Sdvarc'ien'ė' pra'še' ko'sher* | o' Non c'è niente da fare. | || 3dvarc'išk'ai* para iz bazn'i'¢o's || jom'iefn'ė" go'gko'sa* gūl'i m'irus | o" Io sono un'acciugulo. I p'etrien'ė p'a2č'o" iš trauk'a grik'in'i' būzu'* p'etrišk'ai* nė'ri m'ė'sdrs būvo" || maistra* maistrien'ė'* v'isi tai maistrišk'ai* | stal'ierus* stal'ifriefn'ė'* ir vaikais | o" stal’irisk’ai* — kalvara'c'in'i'kas* ku“ karvalatūs* || dz'i.rba ir karvalac'ien'ė** su vaikai — karvalč'c'išk'ai* || kal'v'i's* || ir || "Viep'a c'e'tai* n'e'šč" košes || puodūku' n'edz'id'el'i" unstatdn* ko'še's p'arčun | ufim'et'au* lašunūku' ku'sn'žTi: || aš Sakaū | aš n'en'e'šu ba* | bro'Vien'ė'* pasak'is kad né'ru suv'e's'c’* | kat šurdz'i'tu's'i suv'ezdz'in'€'c'* n’ené'- | || aš ru || su "Tu'j puOd'el'ū gri'žo" | in* V'ežanko's* pasta't'ė" | sa'ko' jau | n'ereik'a marci būvo" II iša'ji. || su c'etū* gan'i'davo' karr'v'i" v'ienu' n‘ed’élu* v'iena | | k'itu' | k'ita || kap* namuėsa | tai da" bišk'i"* | o* kap paga'no' | tai sk pri¢inom* | tai daržas n'enurav'ė'tta || aš išėkstu* ir karv'es pr'ijimu* | n'epad'eda || luggvai prag'i'v'č'no' | dv'ejis m'etūs prabūvo' |I| dūkre** gi’ VE&no' si mūm'im* || no'rėjors'i jai gri'šč" || trecina* ž'e*m'ė's | trac'a dal'a valako' | luggva Z'&m’é || tT sto'v'ėjom? * | o" ca pastitém Kitap Il ir vafgo' | ir darbo" || mé3a n'ėsk'iše" labai | md'mu'* ram'ino“* || ture'j k'ae'tr'as* dukrds* || v'iena mire’ nYergū | k'ita | kap* ištek'ėj II ji.nkstai būvo" blo'g'i ll ėjo" | nuzgundo' || prabac'išk'ėn primc'uo0sna* at'e'j || ir klūOnas ma* tėvo" | kaz'ul’6pka —p'iev'ele || to'j pusis* laūko' —kraščin'is ladūkas | or c'a dz’ifvos || kuf se'dz'im* —se'dz'imo's | o' ti" ku'sn'eT'is laūko" ir s'užul'kėle'* —šla'p'a ir bala* p'er v'iduri' || o: c'a būvo" pievele's ir kr'in'i'€'a* | daf* so'žalku'* padare | žuvū' prildid’é ir žuv'is gaudo“ || laūkas ažu* p'ievė'u'ir ravai | p'i®va || vari's'imé's* ravūOsna II o" ti" až ravū' jaū laūkas marg'ai m'iškū ažlaista* dz'irv'e'le's marg'elūkai laūkas bažn'i'c'a'v'iet'ė" laūkas pul'k'ino' kalnas lap’®1'u’ kalnas la'p'és vedési* ti" lazdz'i'nas a'uga ti" sū.ntak'is vitelu riečšutū' buvo dar jaū mažai krin'i'C'ė'le:'* ažu* mė'dz'o"* kūdra ivan'iško's b'ė'ga apac'ū'* vandū0j to'k'is šaltas dz'i"v'en'išk'u" ba'lo's ūpė' gauja v'isa* vaziOju dz'i'v'e'n'išk'ėn paukštės* lūpa* jėda va: nagas v'isdė'k'u'" ji'ra | || — || — II | — || | | ti ir || II — || — iš | || | ir || || | || — ir 100 mg | ir dz'id'el't" || va'nagas žulas* | dz'ūbas* pra'stas* | praslugk'a* ki'sn’i | drask'i'c' kap* g'er'aū paūkšt'i kap“ | pazgauna jieškė'ja* || k'irm'ė'l'ū" g'en'i's kduk'é* | ažuk'imša* ka'm'inus mazidsn’é | va'mu’ až varna žula* || vairūc'išk'is || (varūc'išk'is) — v'ieta pre: ba'lai* tadū g'ėrv'iškis jai || daug'aū ba'lo's pre: || ti m'iE€st'e''o" m'iškūc'is fsrma || vadz'inas'i būvo' latikas aso'dz'ino'* m'edz'ū* pė'ra || žunksn'ū* šul'n'i's* g'ėrv'u' ragėjau || jilgais snapais ir jilgais kaklais || g'ėrv'ė's kojo's ji.lgo's su dz'ubas* jilgas in* | aukšt'ė'sn'u'* kéju’ b'išk'i'* | kap* kur baltū'*' pluksn'@l'u* ma‘to's | n'edaūg | | | o" t'eb* (EN) Shōnen I Jump, su Shōnen Jump. ^ (EN) Shōnen || Jump, su Shōnen Jump. || ^ (EN) Shōnen Jump, su Shōnen Jump. ^ (EN) Shōnen | Jump, su Shōnen Jump. * pre: m'č'dz'agos* ir dz'ub'čė'na* || jaū dz'ūba* džerkėo'čus* džetk'a* in* |. 141
Vietaūs || to'k'is kap ic'iej* indirkai* bace'nai* aukštū'* kė'ju" nuk'ifto“ | topėdl'u' nukapėjjo'* ir v'iršū'n'i" pada're' kat | ir sūkt zdu | Il ir jaū adb’e'gdzin’€jo* | p'er v'ė'lai padare: || adb'égo* | pasė'dz'i* pase'dz’i n'ieko: ak’é'c’as d'ėdavo* m’edz’ag’in’®s* ū'tarku'* ir g'ird'ėjau kap Il in* g'erū' m'č'tu" tai išm'eta || paūtu'* kap sugk’@sn’u* | tai pul'ūku'* ka'čko's* ifg'i pul'tikai kap mažūkai varnu' | pul'ūkai šarka laksto" visa* || žv'irbl'ait | mažūkai | in bame* luggafi | ir pab'ė'ga* | mažuck'* || | man’ tai dažnai bams'i žv'irbl'ai || žv'irbl'is || Zul'ickas* | palšas* || ir a'ni's* v'isadū pap'il'a* | || pala's'ina kur || ir n'ieko' ir n'eda'ro || varno's c'ik g'č'r'a pautūs* | k'aušus* || skragždūt'ė's* in Vietaūs pre Z&'m’'é's la'k'a | žem'ickai* ižb'ė' gdz'in'ėja* || kap žiema | ano's* b'ijo' šal'c'u" ir la'k'a | kur n'éra drė'gnumd's* || kat se'dė'tai b'e da'rbo' | sv'eikas bu'tai || Zolin"u’ vaistū' g'er'ū ir n'epad'eda || kdl’ sula'šo'* | sušm'lū || praeicin’é* va'sara būvo" šalta II špokai —ratai jū' ma'tors || jiemu* da'rom l'izdis skri'n'elas* || a"n'i"s* ju0dz"i | mažesn'i varnos || šuva mažesn'is až* kati’ || jo'nas v'i'rasn'is* o'nd's II g'ėrv'ė' mažičsn'ė: no'g* bace'no'* || kab bū.l'bo's* nūd'er'a* | būna ir dz’id’elti | o" t'ėp—mažū.l'ko'- s* || va'l'g'i'rk vakari'kšč'o's m'é'sd's || pašlūoji | pavalai ir tvarka || kab* b'išk'i'* šal'c'aū pazda'rre" | šal'čn'i'"k'i prisra'še II stan'ul'ai —pavard'ū' daūk | mac'ičk'in'is* stan'ūl'is | čepūk'in'is* | tam'išk'is* —v'is stan'ūl'ai || o paskuic’in’is*—- ma* brol'i's* —tam’isk’o fal'ka || tai v'is po'* tievdm | po’ dz'ižčdam* vadz'ina || panum’ire’* jaū daūg | gaidz'i's st’epd nas g'iedėj po" n'ibašn'ikui* Vietūv'iškai c'ielu'* na'ke'i' || tarpūp'ė'dz'ai klu'n'i iš v'iefno" šė'no" | iš k'ito’ šdė'no" || krdunam arv'ižas v'i'naū | Kitafi šienu" | trac'aū m'iežūs || stajokai* albo* tri's | al'bo' du laiko" klū'ūnu" || p'er v'iduri® gri.ndz'i'mas || in* gri.ndz'i'mo' invažavai su arkl'u | al'bo" t'ėp va'ikšč'or'e' || moli's* razm'ifksta* su vand'en'u | ir kvajini* kalatkū* sumuzdZ'in’éja* gri.ndz'i'mu' || kap* p'jauna p'jautuvais ja'vu'* rišalu'** dar'ro" tū" pac'ū' | iš Saudi’ rišalu' || pad'eda ž'e*m'ė's dė'da rišalo' in suriždž'in'ėja* ir pan'eždž'in'ė'ja* in paė'm'i. ir || až* rišalo“ igg/i* I buOža'le's* sku'rū* suriša* kd'tu" spra'g'elas* ir dzv'iju* || kūl'a v'i'nas stūkt'erna* | k'itas sukrac'i* ir kat v'idaūs || ižgrū't* | ko'k'is iš grū'das mec p'ėdus krauni ir I Vi'g'ai gražei | tū.8k'ai kad | daug'aū | unl'isst* nét po' dugksc'ū* kreiku* || dutksc'o" v'ėjas sugadz'ino" || kra'klo's* ku' laiko" dugksc'i" k'iek || jilgumd's* | klū'no" c'iek stajd'ku'* lo'ttom || apmuždž'in'ė:- jam* kū'''i kra'c'a po" | dunkse'ū atdlaidz'is || šal'c'is prapūole' jau šul'caū* || galafi gri.ndz'i'mo" || sūstum'am tū0z gru'dūs || sė'das'i | žmo'gūs véciklu* meta | priešais savi pre'k* v'ėju" || ack'irei* m'ė'k'i'na* krifita || ir ir || | o' p'i.rmas rušis* toli — unšo'ksta* grū'das k'itas | ru'šūs atcha'dai* azddz'ai* | m'iežu' || ū'sai papais'i'c' reik'a sužer'a* || apl'igk | apšlūoja pla'ka* ir eilės ifig’i* ti" iš || ir E' stato un'esperi- || enza indimenti- | cabile. | | ir || ir | "Quanto è grande il tuo amore per me?" || "Quanto è grande il tuo amore || per me?" 142
"Quanto è | ir grande il || tuo amore per me?" "Quanto è grande il tuo amore per me?" | o' né's’is m'ėYimna* II jau - s'en'ist'ė' || ar išūc'inai bū.l'bas* Il reik'a sugrū'sc' || kap as'iklaus'aū* ir p'2e'- . &us pagiso* | prad'ėj glisc’* p'@us | gista || prad’&jré-dzicis vagai ll aš vol'6jaus* po Vigėn'in'es || kur ti iZgulé's'i || aš jū" n'eg/i'd'au || kur paskubu aždu'stū* se'daūs pase'd’éjau g'er'aū kap* kūl'am dzv'iesa* | tai ditig dū.l'k'u' || žieėmu' aštuon'om išvažūoja | aštuon'om parvažūoja | ture'jau || dzv'i karrv'i | dzvi tel'i®l ir dzvi k'aulū || dzv'i žu's'i dzv'i kačk'i* dzv'i dal'g'i dzv’i s'&'s’eri || aš | | | | | | | du paršū | ka'c'inu | arkl'u | b'ėržu || k'aūle" su pafšais ir dar tra'jetas pafSu’ || eila'* gan’afi v'iena ir laukūz dz'irbau || a'nas cig b'išk'i'* pad’éj ir dar kolū'k'in ejaū || man'i jau n'espaud'ė' kolū'k'is kap t'i išlaksci'c* c'iek || ir || o" žiemu" v'iena g'i s'i'čku'* p'jo'v'au ragkom d'ėt' triji || daf n’eaZm’iksi* ir n‘epam’i- 'gés’i || galvéiji | maš* g'i'vo' n'ėra gal kap tur'ū dar ko'k'ū" ma'c'i"* | || | iš maženū' sufik’ai būvo" || nuv'eina t'ė'vai ir kūl'a ig* dz'ienai | 0° man'i jau kap v'i'rasn'i- '* prik'el'a ir reik'a padū0c' in* pald'tu'* blaškūs || padavol'- n'a* su dzv'ičėm ragūc'ais* || až* raikšč'o- ** k'i'vo'ju* k'i'vo'ju | kdl’ pak'el'u || o kai jaū pak'el'u | man' lungv'aū | pak'ėl'c* lungv'aū kap atk'ėlc'* || vasaréjus trump’&- sn’is | o' kap rug'in'is p'édas | jig šaudai Il tadū jau pri'ž* dz'ienu' (I pri'ždžien*) mama jau eina | kira p’@&u’ | k'iEk anksc'aū pask’el’- a* | daug'aū iškul'a || 6°ras to'k'is || priskrė'- v'au* lakmd'nu* in sav'i' || p'ietūm'i "blo'rg'- aū laidz'i'c/| mūs'o's* kremtas- 'i* || primn'ėj* sto'v'ėj bačka* su mi.ltais || kap* k'iend: dz'idė'sn'- ė: | t'ep* daug'aū pastato" || zvan'e'Vis* karv'ei | kad gird’éc bit | kur ana ter'6'jas* || man n’eslaiko’ galvd'j nd'g* prašal'imo'* || main'ė' v'isaipd'* || brazgū'nai* in* ka'klo' arkl'ui kap* karė'l'ai | to'’kl dz/'iržai || brazgūrnai kru'gl'ick- 'i* skambūt- 'ai || v'ilkėdanc'ai* parša'l'u' ju0dz1i | a3tru's jil'gi || kap* jūOs nukafpo’ | tai g'erai || mdZa* ir s6'pa | kas ti" klifiso'* || pas mūr's'us* paršukūs pa'l'auk'ės* | guzai vezdzin'- éjasi* po’ kaklū | iš n'6's'ies eina pū'l'ai || žmo'n'ima blo'ga | ZuvatiOja* Il v'ienais* &'sais labai s'ifgo pafšai | suriko’ maššunon | ažū* jašūnu' nūv'eže* || m'ed'i* muse’ | m'ėssu' nudu®dz’- in’éj* Zondui* | o" v'idur'us ažukazdz'in'ėj* || Zmé'n’é's at'eido"* ir sa'ko' | dū'k'it mūm'im* tūOs v'idur'us || ir Ė'm'ė' | ir n'eb'ijė'j ligt: || aš vuOd'egū' prik'imšaū maišu || pasū'd'au | turéjai in* ¢'i€l6's* rud'en'ičs II ko'k'i' v'e'Vinu'* ižgalvė'j || paršu' šefsc'i'* p'e'šem ir žirdui pardav’in’éjom | in*m'ilo' main’ém || ūt'ė"le's to'k'd's kap ark’é's | sto'rū.l'ko's* | pada'bno- 's* igg'i* žmo'gaūs ūt'ė'las | al'e* sté'ro's | balto's ll nas* n'edag'irsta* | jam gafs’ai sak'i'k || &Vierai* | raistas | al’ksn’ai auga | bala* || 3afk3nas* in* sn'iego' | mėžna* eic' p'er sn'iegu' | šarkšnas laiko" || ata's'ijo'- s* | kad n'ezdre'- pl'o't* jieno's | c'ies'ai eit | dra'to'* ko'k'0" stė'ro" || ra'tai | kap* tude | o: vežimas | kap prikrautas || kalatkd* m'edz'ag- 'in'ė** | sp'icai* m'edz'ag- 'in'ai | a'badas | 3una* | brugktas to'kls | galūkai ašp'jauta* | kat laik’i‘tu'- s’i pastrdnkai* || dalga'ko'- c'is* | ragk'®le" ir dal'g'ė | kl'i'ntikas* ir re“'kvūk- 'ė'* prispdudz’a || c'ina dal'g'i' || reik’a pac'i.nc' in* bob&le's ku'jel'ū 149
I kas n'emė'ka | Cina n'el'ig'ai | ir n'ešienauna* dalg'ė' || dant'es* | n'egerei* išč'in'ei | pagalū'sc' dal'g/i" | ir sum'enc'ū0c'* sa'ko' || galū'stuvas | 0 m'enc'a* būvo" iš me'dz'agb'- s* || c'iekas* va m'e'dz'ago's | c'ik ap'i.ltas* tūom žv'i'rū | kur galū'stuvus da'ro' | kad galūr'stu' || sv'irsn'is* ir sv'irs'n'a* | t65 | ku laidz'as'i || m'i'kci* a'n'es* | oi datbštu's | oi dz'i.rba —kap* dz'iena | t'ėp* nakc'is || pargré'vé* p'e:č€'u' | jisvale | jištū's'ė'* | daris v'isa* pasvėjemu* || ap'inastre- “* arkl'ui || ažm6'v'au naūju' ap'inastri' || pa-šaru' n'a | to'k'i lankūc'ai padarita | ra'zg'in'ės | m'edz'ag'in'- ai* ir v'irvik'ėm | jišp'i.nta kl'ė'tkūt'/ėm* || ir prid'eda pa'šaro' || kam arc’ klū'nas | kėšuku* n'ė'ša s'iečku'* || žulgai* padabn'i* igg'i* v'efbu'* | jil'g'i jilg'i auga || m'e'dz'aga* t'ėp kap krū'mas || nas n'eažauga* aukštai | a'nas laidz'a ža'garus* tė'k'us ifig’i* Z2'm'i' || ko'šuku' pina d’&1 savi || kap* plo'n'ė'sn'is ža'garas* ir c'ičlu'* jima | o' kap sto'ra'sn'is ir p'erpūs sk'e'l'a || ža''u' pina || žagarūkas* ir kuri.nc’ saūsas || skisd'eda lagkuz du ir dratū* | reik'a sustac'i'c' Z3brai* || reik'a lankūc'ai surišč" ir pap'i.nc/| kad bt kurt pra'dz'ai poė'ru' žabru' ugk'išč“* || tadū p'i.nc' told ir k'iek néri stac'i'c'* | ir k'iekv'ienas b'išk'i'* trump'e'sn'- is ža'garas || lagk’&1’ai jiš jė'gl'o" | o" Zabrai jiš ergl'u' šakū' | apac'a p'inas'i jiš šakn'ū' kva'ju'* || pritrauko'* šakn'ūr II již žulgū' macn'esn'i* | jiš šakn'ū' lū'šta || daf* ka'šukus* p'ina jiš dratū'* || karz’i.gka* | m'ifstan kap* ein'i II mūma* linai n'ed'ert'jo' | sė'm'en'is | kadū prus'eido'* | tadū sf'jom II reik'a apravė'c' || paslank'i ir žO''u' trauk'i* | pask'el'a* kuf b'išk'i'* | nutž'p'iji* sviričpko's* javusa v'ijo'kl'ai bū.lbo'sa* || | ir I'inusd usn'is || ba'do's'i* jūdrica* v'ijas'i* | v'i suc'i'zdz'in'ėjja* ir ja"vu'* jūdri'co' | dang jis kafto' n'esma'to' || kab* || se'm'enai švarus | jo' n'ebūrna || Vinūs siriša saujon rduna v'&Za namūOsna šatras dare' kardavo' I | || ir Sono in una stanza e || hanno una manciata di soldi. | in - E' una | in cosa che ir non mi || piace. | in "Džirvėno" klė'jom ar in Ga'n'avo's | kd ac'isk'ira valaknai* ifigi* v'iršu' jaū | laužas'i kra'tto's'i | ragka ir | o" Non sono ancora finiti. * tempo da | leggere | || I'inis mina mė'teres jišm'in'i reik'a || klasc'ic'* | to'k'o's klas'i'tuv'ė's* padarta || m'edz'ag'in'* to'k'is stajč'kas* pad'ė'c' pušu' || mūšč' k''l' spalai n'eis'ikrės* žo'vuli'i' jim' būs ir | || | I locali hanno || fatto di tutto per | obbligarci a pettinarci i denti. || | ir Vigdo's'i* || tadū SukiOjam p'er tugk'es'n'ūs || Questo vagabondo | si pettina i capelli come || faceva il cuoco? "Il pettine è iš già in mano || a una manciata di acconciatori che lo | 0° mettono nelle ir orecchie pa dei grandi e || dei piccoli." | | o' Jiš Kitt jaū | paklo't'ės kvarbavė'jja* Il dudz’a s'ū'lus | jiš pašukū“ maršk'in'us II sau mėo't'eres paaudz'a* || Chiamare il padrone di casa per un | caffè. -ramu dro'b'in'ūs | cv'ikl'ūs* ins'ū'davo' po' pa'žase'u auga dz'idz'o's || plaskain'o's* sūm'erk'a m'irksta v'ijo“ || v'irv'ės vad'elas ir pastrogkuis* || pūne'us žv'irbl'ai* la'sa | kanap'ės v'isos | paūkšt'ės* | — ižb'ė'gdz'in'ėja* || ligdos'i* c'ik žv'irbl'ai karklai kab žulgai* jū" || sku'ra* šv'ies'čsn'ė: padabn'i* ifigi* | | || | 150
Zulgu' | || - E' un'altra cosa. || | La parola è || composta da due parti: l'aggettivo e ir l'aggettivo-ve- || rbo. l'aggettivo è composto da due parti: l'aggettivo e l'aggettivo-ve- || rbo. l'aggettivo è ir composto da due parti: | l'aggettivo e l'aggettivo-ve- || rbo. l'aggettivo è composto da | due parti: ir l'aggettivo e ir l'aggettivo-ve- | rbo. l'aggettivo è composto da iš due parti: || l'aggettivo e l'aggettivo-verbo. l'aggettivo è composto da due parti: l'aggettivo e l'aggettivo-verbo. l'aggettivo è composto da due parti: l'aggettivo e l'aggettivo-verbo. l'aggettivo è composto da due parti: l'aggettivo e l'aggettivo-verbo. l'aggettivo è composto da due parti: l'aggettivo e l'aggettivo-verbo. l'aggettivo è composto da due parti: l'aggettivo e l'aggettivo-verbo. l'aggettivo è composto da due parti: l'aggettivo e l'aggettivo-verbo. iš 1000 a.C. - 1000 a.C.) ^ (EN) "About | Us" ^ (EN) "About Us" iž ^ (EN) || "About Us" ^ (EN) "About Us" ^ (EN) "About Us" || Teei* sau dnas p'ien'ė's* || g'eltonai žūrdz'i g'eltogko's* | to'k's's šalpusn'ė's* || prisrigkaū | šalpusn'u' as'ū'kl'ai || skri'p'a* a'n'i"s* || vaistai ir ji.gkstus | g'i'dz'a mano n'esv'eik'i || a'n'is || ir - E' stato sospeso. * Cap || prad'ė'j atvezdZ'in'éc' wks v'i. E' || stato il tuo primo incontro con il razzismo. iš | | 20°le's iš v'i.ln'o" pas'eido* || ū.9kšč'is | upk3isd ži.rn'ai || vaja' lūkšE' un'idea iš fantasti- || to ca. | "Ricetta | per il riso" ^ II "Ricetta per il ir riso" ^ || "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ^ "Ricetta per il riso" ¢ila* k'e'k'ė' auga tdpal'us* aukštai || pava'saro' laidz'a iš pumpurukūs ragka vaistam d’&1’ kė'sul'o" || ro’ nū'* iSlufido* graZei plaukai ma'ža pasliko kim | c'ieku* tu's'i'c* p'in'igū' tebū.i* || nam'ič kap iškint'ė'c' kap suslaik'i'c' | pasklapa':c'ija* || | || | || st Zmé'nu || puc'inai — m'ed'i* jū' būvo" gražū' vaika'mu atv'eža || c'ielum* c'iel'icku" rub’@1'i ir m'e'ta* || šarmūkšn'is žžrdzi baltai || iš kafto" g'elsvo's vūOgors | o" paskū* raudé'no's || Zifmu-| kap prišū'la*'| labai gardz'ors II jai prapul’dz’in’éjo'* m'ė'n'es'in'ė's || išv'ilkai ir g’erai | kur a'nas* t'i' d’és’is* || n'edūOk dz'i'v'e | suriškd'ė'** žmor'n'es ir išv'eže: | serjo** sal'ietru' || pase'd'ėjo“ | ir jai pragjo || jiemu* kaz dachddz'ic'* || anas* zzl'ija* c'ik'ai || reik'a ei’ grudūz zūzl'i'c'* || galu av'ižū' m'iežai | grabū'zdai* igg/i* baršč'ūs pana'šu's | gardz'aū kab bafšč'ai | n'et po’ dz'iev'e'n'išk'- /ėm vaikšč'o' jom ritkc' jū" ir ru'ginom | ir gardzl rukšč'is || grabu'zdzičn'- i'* v'ėrdam | sutrūp'inam* | nuplaunam | ka bū't švarū || g'irtūOkle's | ju“ prisvalgai prisragk’i || jei p’er daūk suvalgai | tadū galva sūkas'i | o* kad n'edaūg | tai ir n'i'ko' || ne c'iek td's vūOgos | k'iek c'ičj bahū'nai* galvu' sūsuka || b'išk'i:* v'ėjas papu't'ė' ir prašalai* || pajauc'i* | kad in* kr'u'c'in'ė's* sugul'dz'in'/ė'- ja* | varna'gru'dz'- is* rug'ū' varpo'sa auga | raffkam d'ė'!' vaistū | kap* karv'ė' n'ešči'sc'ija* po' t'&li* || tai jiOs v'ėrda ir g'i.rdo" || nd'g* g'i.rsu'* ju0da dūOna | g'irs'in'ė“* || arkl'a'ru'šk'i'- n'ai* p'ievo'sa razdz'in'ėjas- 'si* || ru'šk'i'n/'us* v'ėrdam | pa'c'i's rafjkam | gardz'i buza* || arkl'a'ru'šk'i'- n'ai nd'g tri'dors || ata'žalu'* laidz'a Verba* || šun'in'ai gri'bai || raudo'ngal'v'is* gardūs | kub'izd'el'is* auga iš kafto' baltas | pazda'ro" kab bl'ud'e''is* | di'mus laidz'a kap* pūšuja* karv'i" ugk'imšč pro’ g'ėrklu' ifigi* vidu kub'izd'el'u' šla'psta* kéjo's gū'što's* daržu padari‘ta gadz'ina daržu' ižguldo' v'išto's ja'vu'* v'ienos gū.lto's* pasko'€'ė'jo'* arkli's || | * || || || | I | ir vėtY gū.ltors II išišė're' vištos | vieni baduwlai* | Vigdo's'i* a'šako's | m'iltai ižb'ira* || p'i.mp'ė' p'i'h'i* p'i'h'i p'ievo'sa šaūka || g'egūže" kėdč* kur kam pam'eta* paūtu' || v'ev'ers'i- 's* anksc'i pavasari" pasrė'do' Il a"nas* būvo" iša'ji. iž galvd's || ša'škas kap ka'c'inas dūs'ina* | v'ištas c'ig žamūr* | kojjait'u" krunkčjčus* jū'das krū || krū varmai* g'i''ai kū.nda | karv'es a"no's* || g'ilūja* | b'iega n'ežūno' kur d'ėd'is* || guggl'ai* 151
pridz'ū'v'i" | tru"šū** | karv'ei in* | šd'nu' nulup’in’éjam || v'ienus k'ic'i priskranta* priskrase' priskra'to“ trū'šo's iškrac'i'ta || lauk'i per ba'lu'* kap* | ein'i sūpas'i* gal'i ungrū'c* || eini pac savi | k'ėldanvi einū || ju0gdam'is1 kalba prauzdam’isi || | | | || aš | || aš valgau šukūOdamt'is'i | ūrtari'dam'i* | ūrtari'dama || vaikas eina šienu“ n'eždam'i jūoj ū'tarijju || aš su gulé'dam'’i g'ieda* grab6dam’i* || ana* unstū'm'ė'* | n'eždam'i n'eždama kad kūm* lungv'aū | praeit || so'pul'i's* rė'do's suplis galva | | II Ci“ jaūc'as gi kat tušč'a | n'ieko' n'ér c'ik kap | ko'k'a paklč't'ė" | ašklo'ta* ga'n'fėm po' itas* sup'i'klas* baisi kat || karv'ė' n'eunlė'kt* v'iena v'ienu'* gai || unstū.mc'* | ana* prig/imi. - E' una cosa || che mi piacerebbe sapere. || || su || da" turėjo tinu* dv'e'jetu' || kuksa* Viko“ p'irštūs | atp'jė'v'ė:* a'nas* šlūbas || o" šlubūoja kraivakč'ju" | mafc'u" ga'vo" || s'emb'ertai* jau geri saulagri'št'ė's* || gražei auga lukšt'ėn'sim kab* dasp'ės* || padz'i'go“* v'iso's paišrausc'au* | g'i glū'šus* | bro'kus* nuv'ejo* Il cibūl'o's* stumbudsna | kap* m'ėnas* | šv'iče'a so'dz'in'i c'ibūl'o's eina* || stumbudsna kap kur'ūs m'etūz bū'na daūk n'eauga || niekas žulain'ė'* tam lauk'i apšišukė'jjau* ir žulain'ė's | kumpaz g'&ras žv'i'ras sūv'eštas | k'&las žv'i'ravė'tas* ab'iema* jau reik'a pajil's'ėĖ'c' || šupul'ūkai vo'l’éjas* | ačėrk'i. || | || | || || nd'g m'e'dz'ago's* drabn'i* || pašupul'ūota* drabn'aū* II šakal'ai pakuralam* || pašakal'ūota* pagal'i's jau | pakufs žarijo's da’ || n'epag'is'i. * | ažm'erk'au* skaras* | prišėū.ldom vand’efis | pris'ijė'jam p'elanū' | vand'en'u ap'il'am* | razmaiSom* ir palduk’am | ko" sustéja* p'elanai || tadū pazdarro" sl'idūs ir m'erk'am skaras ir v'ele'jam | gn'aužom raijko'sa || kurigj n'ešė'dam'i | n'ešėjįjam'i | c'ičj v'irinam'i || prit'erl'6's'i* man' šaudū' | aš parinks'ū* ir b'e tav’i || in* žardū' dz'o'vina šienu II suslaik'i'c'* n'egal'ū | eidam'i juOk'ūOs | ū'tariju* | v'erk'ū Il kap* kas cig žo'dz'ais v'efk’a* | a'šaru'" mažai kam išeido** || o' t'ėp tai a'šaru" suvaik'i'c'* n‘egdli || a'nas* m'iegé'dam’i ū'tarija* || tarpūpiršč'ai s6'pa || apl'igkd's* &jo’ m'&dz’as* || kū.rm'ai išk'ilnė'jo" v'isu' daržu" | c'ik apsuslaik’é* greitai || a'nas* grižo' || b'itl'ūr* mo'tka* | ku' k'aušus* und'ė'dz'in'ė'ja* || žo'Vin/'u' vaistū' priragku ir išm'etu || k’eturél'ikc’i m'e'tai būvo" || kuf bu'tau ir ndrris kad bū'c' || ackaito'm | k'iek šaukštū' vand’efis || daf* saūsa | apl'ignko's* rug'ai ir n'ė'r iš ko’ rik’ m'edaūs || k'irm'ai ažė'nvi. | žamai ras'ilaid'i. * || n'ebūvo' b'it'ū" | n'ebūvo ir m'edaūs || žūrdz'i čambėras* Taudornai ||-aš pac rinkati ir nuduOdz'in'ėjau* | prijimd'ė“* | maišais a'n'i's surigkdz’in’éj* | mécina b'it'ū'* jauna juoda || vėjas acira'do" || kap* is'isp'ies | surinkdz'in'ėju | sp'i'c'u' dūOda || priso'dz'i.nta* k'aušūr* bū'na v'isaipd' II sp'ičc'u' dal'inū po'pus'au* || kap* sp'ičc'as | gelaZufi al’bo bl'ė'kon* dūOdu Il su šlūOtu kur tu das'ieks'i* || kū'dra vand'efis st6'v'i || apl'inkd's* vand'en'o' p'ieva | tai kū'dra* || n’eaZvaris- ’i* kūrlo" ku'lo'ku* || k'ifv'i" n'e'ša ir ažvarin'ėja* kūOlu'" || ir né'ris | kad bū't riebu's | al'e* n'elabai jimas'i* || bū'na | kat kantav'i* pafai | o' c'ičj plo'n'ick'i* || buvaū daūk primai3u. | n'eiše'd'ė' Il in* k'etur'ū' p'ifštu' lašun'ai al'bo* daug/aū || pas mūs ažup'i.lta* lašun'ai druskū jašč'iko'j* skri'n'o'j aZdarita* gūl'i kap sv'iežūu* cig drūsku' atp'jauk* v'iršaūs 152
ir || ir | iš | ir kap sv'ieža kas m&tai || t'ėp pas man’ lašun'ai gūl'i ažukasc'i* gi.rnu' v'iršuc'in'is apac'inis || akmūoj lagkaz ir g'elažūn'is d'&1 || suk'imo &km'en’o’ parpli@a* || kat laik'i't a'*kmen'i: | pre’ a'km'en'ui aus'č'le" vefpst'é* kat pak'el'dz'in'ė't* || aplaidz'in'ė't* a'km'en'i" skrin'e"le** || primuždž'in'ėjam? * | igg'i* simu' a'shakors già c'a ir fuochi || || || Saki' | m'edz'agu' || kab laužas t6'j p'irk'a laužas a'nas* || cC'ing'inis ultojjus* | kap | || E' un uomo che si fa la barba e su non si fa la barba, e' un || uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si | fa la barba e || non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba, e' un uomo che si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba e non si fa la barba. | o' ancora Il suo nome deriva dal greco: ὕπνος (hypnos) "sonno" || e ὕδωρ (hydros) "acqua". | | ir || ir | || | ar Ascolta | cosa ti aš dicono i tuoi amici | quando ti — dicono che sei una | "ragazza di 18 anni" || con il capello rasato. || | | "I'll be there for you" "I'll | be there for you" "I'll be there for you" "I'll be there for you" "I'll be there for you" || I'd'rba nuv'e'j ko'k'a mėdžna* kaz || g'i g'ina | brugkt'®-lai* m'edz'ag'i'* b'išk'i'* || ašp'jauna* kab'ina až' v'idur'o' sega | at'j dzeravokais* ir aps'e'v'i. | ir II || kasn'i'kus* uūp'ina* kasd'sna || mšttai* m'eksc'i iš itu'* storūl'u'* s'ū'lu' al'bo* iš knatū' storasn'i || ro:m'eI'u:* va ir n'ematatū | mataū c'ik kuf tums'aū* kuf ir šv'ies'aū tūoj ak'ū bū.rka* vatč' || iš s | pa'šūlas ir v'iršis | v'idūj vata bufno'sas* || milo’ iš ausc’in’o ji.lgas | | su "Io sono un || uomo che non ha paura di nulla, che | non ha paura || di niente, — che non ha paura di niente. || || | - Ehi, amico. | 1000 a.C.) è | un'epoca della storia || dell'Impeir ro | romano d'Occidente. ķ'jjors II akuš* | tu kušlė'c'ina* || klūbas aukštai | kump'is ažac'o'į* c'a | o" šlaun'is ka'klas II pakdudus | v'iršūgal'v'is | kakta | kaktdn || sm'il'g/in'ė:* || o" kab dzv'i snilg/in'ė's — nuv'ėjjo" || apzdairidama apžžu'rėdama a'pko's p'er || mažos ažumdo'* v'isu' d'ėlnu || krumpl’ais baladéjasi* baršk'ina* in* ||“ ku'lė'ko'* p'ėrl'i'tta | || Il mio | biglietto è andato. | Vini || €umidità* g'urd's Vicky. || b'e m'iel'ū' a"nas* n'ė' k'iek n'epak'ils bundas dūono's || k'ė'p'ėm || m'ė's n'etarna'vom ir n'esamd'- ėm || ašūm'ijo'* vandū0j in* k'e'V'o" || zac'i.rka* | ažv'ėrda* vand'en'i' ir maišo" mi'i.ltus || ir grik'in'i" būzu'* val'g'ėm | gardz'i || landz'o'ja* pamažū | kap* v'ė'g'ėlle* || gražav'i.rba* — žuv'ele' n'edz'id'ele" || v'i.rdavo' v'ėžus | raudoni | vuod'ega kap armon'ikas* | as'isūkus* ifig'i* a'pac'u' | prieše'j* a'k'i's | palanda pre vuOd’egd's | o paskū* prieSen II jū" ir m'ė'sa raudd'na pre’ sku'rd's* kap* | nu val'g’ém || m'edz'agė'- lu* n'iekd'c'u' dz'i.rba || žū'rau* | ti" žūba Zuba Il ir n'echėj* žiba || Zimd's g'i kru'v'e'le" | nake'is dz'id'ele'* || vakarin'ė“ jan istek’éj* | zaranica* | jau za'ro:s* || šičnap'ju'- v'ai* | mataū aš jū's kazdz'iena* || daf* p'i.lInac'is | grait būs priešp'il'is* || po’ jaun'ik'o'* eina priešp'il'is || g'elč'us* || gel'"um sk’efsc’ g'er'aū || g'el'čus kap p'jautuvas Vigdo's'i* tū?j šampū'n'u* plaukai || su Vigdo's'i* taukūoc'i || dū.i* dz'iev'e k'aūl'in'i'* m'ė'su' val'g'i'c' | o" neitu* | indiku* pac'i aršaus'- a* m'é'sa | reik'a taukū' daūk | o' Il suo nome deriva da || un'antica locuzione || greca: ὕδωρ = "acqua" + ὕψος = "altezza". Il suo nome significa "il più alto" o "il più grande". 153
|| Sto'jo's* ubežščicu* | daf* nuv’ejin* altro' lavoro" || 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - | 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 || a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C. būvo" || jaun'ikle'* ščupla* | maZucka* to'k'a || eile'sa* karv'es ga'n'ėm || kas t'i' b'isterna* ir n'ieko" n'esa'ko' || top'el'n'i'kas* gričb'as'i až* britvo's* | m'iran'c'is* jau n'egričps I pafšamu tebu.i* || žuvaka'sto'* šakn'elas no'g n'ėrvu' g'e'r'a || ple'šu* ir m'etū po’ tvorrū || 'nas* kaim'i'namu g'&ras || pupo'jai* no'g ap'ec'ito" || @'n’i's n'er6'do’ n'igdur'* n’i€ko’ ir n'esa'ko' || k'ifv'o" p'i.nc'is || tiOsna sabal'ū'nuOsna Vietūv'iškai ma'ža kas ū'ttarina* || išv'ersta'k'is | jilgand's'is | lu'pė'tas* | o' darb'in'i'kas* | kū' jis | tū' padaris || k'ic'i ku' n'eturės | a'nas* padaris || aš bū.l'bas* pabūv'i. (EN, ES) La spada del diavolo, su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. (EN, ES) La spada del diavolo, su FilmAffinity. apmūš* bro'kūs* ll iš jo's gaspadz'in'ė'* m'e's jau žėmom ko'k'a jira || pundė'kai* su vuOd'egom | o' vafle's b'e vuOd'egū' || kur td's v'1i0d’ego's d’&das’i* | aš n'ežnaū || sto'rūle'* rupūrže* pundzila* | lū.ndz'o'ja* ir v'isa* || sp'jaudulai* in* žo'le's bina || vafle's o" kra'k'a* o rė'k'a | prad'ė'j kra'kc' | sku'ra* pašufpo' | šurpė'ta* pazdąarre' || pas rupū'žur' neišeido'* šdė'ke' || vafle's n'i'ksta | ba'lu"* n'ė'ra | n'ieko' n'ė'ra || kudm* to'l'i'n | da'ro's'i bj'aurin || ma'ža jū" ir ma'to's daf* || ko'k'ū0jdz'ien* ižgirsc'i varlas kra'k'anc' | reik'a cibūl'as* tū?jdz'ien* so'dz'i.nc' | labai d'e'r'a || lancū'gai* papriris¢i* in* vičto's sto'v'i karv'ės | paprig'iji. * bū't c'ičj bro'kai* || arkl'o" lū'po's dz'idz'ūle's* || ba&u iš v'i'c'ū" sūranka ir sūp'ina || spafno's ji'ra pre" ito’ būč'o' || būč'us iž žulguc'ū'* || s'ietka* su lugnkū || pstrongas* margas | pl'ė m'el'ai* raudė'n'i || ščupč'kas* paprastas* | bū'na pd'sas* žūlas* ir juodė'sn'is I vuod'ega t'i's'ė'ss'i* po" ž'em'ė || ažusta't'ė'* p'er ūp'i' c'igklu" ir n'epagė'veé* p'ėrkundo' ins'ikl'ūvo'"* mažesn'iej p'er v'el'i'kas sa'ko" k'ienė' k'aušas* pl'iš* tas val'g'is tadū k'itu“ k'aušu" jima mūša žužmor'sa Vičkarsto's* n'ebūvo'" t'ievo' n'eišl'ieč'ijo“* ejaū eišišk'ė'n nup'ifkc' karv'i būvo“ karšta stalavon* ažajaū* ižg'Ė'r'au alaūs kab* gė:v'ė“* mani toėrj zapal'en'a* pas'ejaū* pas'ejaū n'egalau eic kap* kaftas žmo'gūs v'&da arkl'i' kas man’ dari'c' ac’igul’” varana'van namūoOsa ku' galvės p'irkaū arkl'i' sedaūs raitas parvažavaū* namo ac’ikés’é'c’ n'emėžna* v'isur dura nuv'ejaū paz g'i'd'i'to'ju" pad’éj* man'i | II || | | || ir || | || I || | || | ir || || | | || | ir || | || || Vigė'n'in'ėn | prad'ė'j badz'i'c'* ukėlais* | lunggv'aū pazdare' || tadū mez da" g'i'vénom brė'- su I'u a"nas* at'e'j || paz man'i sa'ko' kaz dari'c' arkl'u v'&'sk tro'"bd'sna ir pardūk c'iesa | nūv'ed'ė' pardav'ė' su ažūv'eik'ė"* || p'igk’azd’eSumc rūbl'u' dzv'i ir savait'es Il pagulf'jau parajaū sv'eikas ir b'ėt* parvazioc ir sp'jaudz'in'ėjau* kraujais n'iekas n'ežnė'įj n’echdj* || m'ičgma* b'it'ė:* g'e'luOn'i"* pam'eta* n'ičekas ir man’ n'ezda'ro' kab* inkū.nda || nūžeri no'g koro’ bites visa* || puv'ės'ais* rukai puv'ė's'i's | verbd's* pac ger'aus'as kap || inki.nda tuOjkaft* sė'pa || a'k'i's pac’i.nsta n'ega'l'i žu'r€'c' kap t'Ė'vas mire’ || namuOsa Vigd'ė's'i* mo'ma* | | ir || || || | | | || | ir Fė'vo" s'esuva* II ir bares’i kap* itai* ka'le's prad'eda dūOda* || duOda dūoda ir pas'u'g'ėjau p'iktas buvaū || daug'aus'a | in* mamėrs ana būvo" proc'ivna* maža ma'ža || | ir 154
1000 mg/ die II ir E' stato un bel viaggio di tre II o" chilometri. || o: Non è necessario. || Ceta, padrona. | n’ Ts'i me's | p'irk'o'j dz'i.rbom ana lauki | v'ienu: arkl'i Il ture'jom ddz'ino's* b'ités* I g'elu'nd= ir kap* prikiba* || ko'k'a b'it'ė" n’emdZna* apzg'ind | |o' k'ita b'izgd'erna* nuv’eina* ir ža'gre' || v'ienas - pagalis* dzv'i | rūčko's* prisukta apac'ū* | iš prikalta dzv'ičėm su p'ifštais* m’&dz’aga* I in 6's m'e'dz'ago's pada'ro" pas kavčt'i:* no'ra'gu gelazun'ic in vino p'ifšto'* in* ir k'ito' p'ifšto" pal'i'®a kur || ir #&m'i' apv'erc'a ll no'ra'gai'- a'stru'u'- kat | - Sono io. Z&'m’én || grė'bl'o" dantai* iš ū/žuolo" ma'ža || m'enū kap dant'ūs da'ro" | prad'eda c'i.nc' p'ifitas mas* || n'i'žūp'irsc'is* jilgai ju’ sė'pa niko" | n‘epadé's'i ti's'imas* || sūsuka* v'idūj prasmuša pi‘lai kap* ir sc'ipraū* pristė'ji* tai || sé'pa kap m'edz'ag'ir'is* tas šra'mas* ir so'pul'o'* ašt'ėks* || kiOm* n'ed'ė'k n'ičkas n'epad'eda kap | pa'šunas pajim’i Il a'datu“ jišv'erc'i* kap nors k'iškūc'ui mažūc'ui || buvatū apšienav'i. * || nūgaru' k'išk'ien'ė'* | gal' sedz'i* kuf k'išk'ai || p'ievo'j v'e'das'i* | sak'aū nuv'eis'u pajims'ū tu" ir k'iškūc'i" n‘erd'dom pas'ijėmi. || || || || | || | "S'i's'im || pazda'ro' a'nas* molto d'a't'e'p* aZudud'&noTM* | izg/i* || ir || | || Zmé'n’es jau Il jam g'er'aū k'iek passk’il'in’éja* | kė'jo's kab* ganai pavarsar'i' | siko' gaidz'ai* g'i®da n'ežnai kū0m* g'i'dz'i'c' | bū'davo" | m'i'žalais pat'epa in* | nakc'ičs pagrauža ir pagrauža || nusram'ina* kuf karv'ė' prim'i'že"* tai sté'v’i | ir || | | ir šulta | Sila kéjo's || daf* tai v'is'i ponai | o' būvo" visaipd* || n'e c'iekas* būvo" ut'ėl'ū' n'ė namudsa razdz'in'ėjos'i* kadū būvo" švarūs ga'sas* pat'ep'i ir ut'ė'l'ū" n'ebūvo' c'iekas Il ieškėj* ga'lvas || pašukūoc' pašukūoji ir | ša'rp'ec'u | ir || pat'ep'i | ir n'ieko' | al'e* || razdz'in'ėjas'i || pak'i'la pal/'auk'ė“* | d'e'da* kūOm* | šultū | sūka šultai | išprakaitūOji || nd'g ižgu'sc'u'* rū'k'a* | paru'k'a* čertapalakū* || būvo" to'kū | daržusa augo" auga kap kvė'jjos* | ir Susko's* | žūrdz'a baltai || ir itais* rirk’é'm’é's || gru'd’el’ai bū'na td'j šuško'j | ir praeid’é* || kap* kas ir aškalba* | bū'na rū'k'a | kab* žūno' | ko'k'0' šūn'o' plaukais arba vand’efis pasta'to" d'ė'!' td" šūn'o" ir tūoj vand'en'u praūs'a || ir v&1' d'eb'es'ūojas in* nakc’ids || kap* apzgu'sc'i | iš kafto' pasp’jdudz’i’k ir n'ieko n'ec'iks* ar is'im'i'šk* tuojkaft | ir v'ė" n'ieko' || ratai ateid'ė'* || gazeto's* kap n’eskaitai | mažaū Zunai | tai ir galva ram’&'sn’é" | o' t'ėp* tai p'i'kc'is jima | o" kap n'eg'irdz'i | v'isa* g'erai rė'do's || m'idzu's auga in* ak'ičs | tai du pirštū* rišam | supū.nc'o'jam* su'ra'vu'* s'ū'lu" | ir prapūola || kai kam ir dažnai auga Il n'i'kšč'is | pre'g* n'i'kšč'o" | v'idurin'is* | pre'g mažūko: | mažūkas ll kat aūs'i's prizglaūd'i. * | n'esta'c'o's kap paršo' | tai su skarelu mū'žas būvo: || dar gi ma'ža kaz žu.ndz'a* || mo'ma* žundz'ama | vaikas Zii.ndo'mas || dūOno's sukramto" ir su cukrū ažkiriša* ir dūoda žiūrsco' || reik'a kap lank'i'tu's'i* ir šo'k'in'Š'tu" lopšir's || daf* apkalta | o' tadū n'ekalta lūbo's būvo" | tai pakar'a || daf n'ičkas n'eg'ieda* || pandm kab* būvom g'iedd'jom pav'i'dzu to'k'ū" galvū' v'i'rai jė'ja nakc'igo'n'ėn arkl'ais nakc'ičs gan'i'c' g'ičda nakc'ū eina mo't'eres p'jauc' g'i€da ac’isé'da paijil's’éc’ g'ieda namo“ eina latiko’ g'i®da n'ed'ė''on* sūsranka g'ieda g'ieda | || || su | || | 155
Bevi. | iš | ir | oi oi oi | Daf n'eižg'irsū || n'ekėj* l'ifkma* c'ičj mi.ltai gaspaddrus* | st'ė'na n'e'ša mi.ltus | kamardn reik'a maišūr'e' || pafšamu nū'* ll in Z'&'m'es ins'ise'd'Ējjau* | n'end'r'u eic n'iekur majav'i* žu'kai grambuOl'ai jū“ bū" || v'isuf p'i.lInos m'e'dz'ago's* k'iek daf* karlė'ku'* || itai* karlack'i* žu'kai nér kdc'* v'ežumū v'ėššk a*km'en'i"* razv'ezdz'in'ėjam* || daūk nm'ėlajam* c'ik pd'v'iršu* karlack's* trūčujas'i* | | || | | | ir || Fesna'ku' žiem'in'u' tūrim || ap’in‘ai | ap'i'n/0" šuškūt'ė's* | niekas n’eZino’ | kap* k'itap vadz'i.nc' a'nas* || parsn'eše" ba'lu'* pre’ iZ ūp'ė's | niekur n'ebūvo' || ra'do" paso'dz'ino' | alūs labai ir sc'iprūs || bū'na luggai ju' ažukare'i* ažukare'i II mdZna* sus'ifke' sv’eikdm ir skū.ndz'as'i | p'i'ksta kab* ir dari'tau | t'ėp* | padaritau || v'iena* v'iend's | n'em'iT'i ana* || prispū'ti. * in * a" || ir | ir in E' stato un || semplice incidente. || | | || | * ir E' una Il cosa che mi piacerebbe fare. || | || po Acqua "Io sono il Signore, e | voi siete i miei servi". - Ecco cosa mi || ha detto: || | || ca | ir ¢'ik pūsm' tabl'etik'é's n'egal'ū || aš apn'e'šč'* kvapūr galū tvo'rū' gūl'i II radikn'is kat n'esuvuOstu al'e* sivuOdz'u || ta'sa'ko" | || | Viga to'j kaprisna* ši'mėt* da" || n'ec'ieku* sūvuOdz'u n'elaizdz'in'ėju* kat prisp'ė't* || aš s'Ė'kla iš* valo's | vaikšč'o'ju mdZa* lašun'ūr al'e* lašun'ai || labai sū'ru's n'eg/irdz'ū || | || ir aš || pas mūs atvažuOdz'in'ėja* jau viršasn'is* kap* ažuknark'a* | kū''' || n'enusram'ina* | aš n'egal'a -ažm'ikc'* || stė'ras | p'ilvoė'ttas man’ g'eraū kab | Scomparso | Kitas kra'pšto' kra'pšto" | kap* padūodz'i val'g'i'c' | k'itas iš v'iršaūs va'lgo' | k'itas pre’ kaul'ūko" v'čima* || aš va 100 mg/ ml ko ir n'erandū || pav'i'zd'ė'k* | kur pad'ėjjai šaukštu" || pasv"i'zd'ė'- k* pac kuf pazd'ėjai || teguli tegul’i teguli | taukūoc'i n'esplauna || nd’ g lašun'ū' da n'ė' v'ienas n‘enum’ire’ | n'iekas n'eg'elto'nūoja || mūr'su' kaim'i v'is'i s'en'i | tai kaprisnu's* | pav'i'du's ll padari'k ir tadū g'ėrk n'ega'l'i suslaik'i'c' v'irdam'i g'e'r'a a'nas* kap* paslaiko'* tai pava'lgo' g'er'aū | | || | ir | o' t'ėp tai neva'lgo' ir šard'ku'* || audz'a lind’ pa'kulu' | iš asnava* ir juOda | juodai pakvarbavė'- ta* | o" paauzdz'in'ėja* žulū* | to“ k'ais pala'l'ais* iSeido* || tai šarč'kas || s'ū'davo" k’éI'nes v'iramu | s'ū'davo' sakuc'ūs* v'iramu | is sto'rūl'u"* paklo't'ės auzdavom Il c'a k'č"tur'o's n'i'c'i's || sto'viis* adav'au* dūkre'mu* | po'pus'au* rasp'jė'v'au* ll c'ik dzv'in'i'c'is | c'ik p'ėrringdz'i'- c'* reik'a | tai adb'iranko'- s* || pajem'ei to'k'i" pagal'ūku" ir žūrrai* | kad bū't v'iršūj | s'u'lūku' pak'el'i | tadū ažd'ė'dz'in'ėjji* šn'u'rūs* | kap* pripranc'i | n'ereik'a ir Vipc tais'i'c' sto'vu' || paci n'emo'k'Ėjau | o' itu* juost'elė'tu- '* tai ir aud'au || asnava* juOda | o" audm'enai* g'eltė'n'i || n'en'ešėjju | t'epagūl'i da' || p'ikta* šal'is* ca | o' c'a g'era šal'is || a'nas* g'i blo'g'ickas* susn'ešė'jo" | 0 ito'j* praba'lc'inta* || c'a itai* tūl'ai* in* luggūr | o' €'a medalis* kolū'k'i" aždž'i.rptas* || c'iemu | kurigj v'etera'nai vaind's* | tai v'is'iemu dūoda || ručn'ikai* n'eba'l'c'inc'i | ause'i ma'to's || itas* šul'k'in'ais* s'ū'lais austas sv'eikata nuv'e'j* se'dz'ies ausc' susn'ervuji* susrigkdo'* kru'vo'n vele'dam’i pabrizg'i. 156
|| || ir | ir || || iš pa'kulu' ūržvalko's* || ca b'ejo'k'ū' jau margūmu' | I'i'gu's da’ || tur'ū droė'b'ė's pasl'ik'i. || dūkre** pafv'eže' mano’ austu' m'e'tė** jau ir n'ereikal'i.0ga | kap mūma* s'en'iemu || g'erei šmagū* dusc’ barzda tai min’ ir pac'iška kab* || dzv'i n'ed'ėl'as* || at'n'ešėju* skutū || | Il oi nub’égo šmag/ai* tel'ilkas | šmagūs* arkl'is v'iras | šmag'i | mo'k'ittė'ja* p'er macnai* || kv'ė'p'a passkuta* barzdu' || pat'epa baltu ko:k'ū | t'epl'ėjas'i* | || Zundai raudė'm'i būvo" kap || kadū pac savi' ir n‘em’i'lejau v'inaž žū.ndas man’ || sė'pa žū.ndu abū žū.ndu kap* man' patrauk'a* || pasak'i'c' | t'ep* pasakaū kab || greic'aū pas'eina* in* m'inc'is p'elūnas | d'edū kap* ir mūlas* | n'eė'd'ė'* dar n'epaė'd'ė'* kap* tri'dė'le** p'erei* || p'elū'no's ndrg ito"* | kap val'g'i'c' n'esndė'ris kap* | ir k'ifm'éle'ris vaika'mu kap || kas pripaZii'sta® || dažnai g'/č'r'a v'isa* ir n'epag'ėrs'i* sū'k'ė" t'eb | daraū da" n'epaė'd'ė" dūkre's* | n'ėjimasa sa'ko" n'ereik'a || mūma* m'il'in'u* lo'p'in'ūr* tai ir | || ir ir || | | | E' un'ondata. * I tuoi figli || non hanno niente da temere * * i | tuoi figli non | hanno tū niente da temere * * i tuoi figli non || hanno niente da temere * * i | tuoi figli non va ir hanno Il niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * i tuoi figli non hanno niente da temere * * 1999: "Io sono il Signore, il tuo Dio, io sono l'unico Dio" || 2000: "Io sono il Signore, il tuo | Dio, io sono l'unico Dio" 2001: "Io sono il || Signore, il tuo Dio, io sono l'unico Dio" | 2002: "Io sono il Signore, il tuo || Dio, io sono l'unico Dio" 2003: "Io sono il | Signore, il tuo | Dio, io sono ir vé II l'unico Dio" 2004: "Io sono il Signore, il tuo | Dio, io sono l'unico Dio" 2005: "Io sono il Signore, il tuo Dio, io sono l'unico Dio". | "Sì, non c'è niente || di ir sbagliato in questo, | non c'è | niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato || in questo, non c'è niente di | sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo, non c'è niente di sbagliato in questo. ir vė nepaZu'sta || tėp tai n'egule'jo" vaiksco jo | ifig'i* paskuic'in'- o“* || sto'vuosa* stoc'i'vo's* dzv'i dzv'i jūosto's* apac'ū'* || dzvi per v'iduri' kad iš laikitu's'i ir stoc'i'vos stov'ėt | | I'i'gai to'sa || jūosto'sa kl'i'nūkai*ažusva'- ro'* vėlanas in* kur'o' asnava* || s'ūtlai vientara* velan'é lis kur auduklas sūkas'i* muštūvai kuf | sk'ičtas d'e'das'i | tadū n'icd'i's | II rat'ael'ai | kuf n'i'c'i's kab'inas'i | pakėjo's | kuf spaudz'a* rVic'is | šaudz'i'kle'* | kur | 0" šaudo" | audmenais* | šeivo's | kuf šaudz'i'kle'n || d'&das'i su s'ū'lais || apm'é'sc' in* snū.iku' plirmu' s'ū'lu" | nog činu'* pagal'ūkai* du invarita* p'er s'ienu' ll in to' k'ecv'ifto" kumpo' riši pl'e'tn'* s'ū'lu" || paaud'ei kab'i.ndam'i itu'* šakal'ūku'* || jimam ir ma'stom | ir n'et galait dama'stom* | surišam ir asnava* | d'e*dam dzv'i ri'kštelas | kur is'isk'ri. asnava pū'gal itu’ pagal'ūku" v'elano' iš jimam || lazduk’i inlaista 6'nan | ir ižd'edam* itu“ asna'vu' ir razlaidz'am* p'er v'isu' v'e"lanu: || tas ri'kšt'elas varom? ifigi* šu ir v'Clanu" sūka || pasta'to" n'iekdc'u" ir n'iekė' don sud’eda asnd'vu* ar paso'dz'ina vaiku" | kat sc'ipr'aū* matd-tu's’i* | ir vera nicisna | sk'ietan || padaro" iš šakal'ūko" to'k'i" krukūc'i"* | iš šiūoto'ž ža'garo'* || m’edz’agin’i- ** sk'iCtu" d'¢"da muštuvuosna | la"zdu'" pre" td's jūosto's* pakab'ina in* v'irvūk'ė's v'irvūk'i" apmatéija® v'elanėtT'o" nu ir tadū pal’igkma* tu’ la'zdu' ir riša asna"vu'* pre" (o's lazdo's | sk'ir'a po'smūkais || jira v'irvūk'ė's pre" n'i'c'u" | riša pre“ pakėjju“ ir spaudz'a* | ir n'f-c'i's k'ilė'jas'i || šaudzi'klu* šaudo" | kru'kū* palaidz'a p'er v'ifnu ragūc'i'* ir vė“ ir to pruspaudz'a* || pag'iso'* in ma* p'@&us II ir pac'i nuv'ejaū kapsc'i'c'is* | nuv'ejaū rė'dz'i'c' || pusafitaro'* rūbl'o' | pustré'c’o’ | pusk'ecv'ifto" | pusp’ifkto’ | puša'što" | pus’epc’ifito’ | pusaštuūto' | puzd’evifito’ | puzd'ešumto" | pusv'ifnūol'ikto' | puzdzv'i'Tikto" | pustri''ikto'- «| pusk’eturélikto | pusp'igk'6'T'ikto" | pušašė'Tikt157
o" | pus'epc'i'n'6'- Tikto" | pusadtu®n’élikto’ | puzd'ev'i'rn'- ė'T'ikto" Il ar še'rei paršūs || n'eba'gas* | jau a'nas* n 'ega'l'i n'ieko' || ak'ė'c'ū" rd"mai* m'edz'ag'in'ai* | dantai* g'elažūn'ai | v'i'c'i's Il jo's dazdaire* s'esuva* | ir prizdaire" || n'edakū.lta* ja'vas || pl'iek'aū p'er nagūs | pargruvaū || v'isu' v'i.rc'in'i" žuvū' vaikas pafn'eše' || kuč* ko v'i.re'in'ė" ga'li bac’ || b'evu0d'e'gis Suva | labéta* karv'ė' || purslė' pask’éle* | av'irinau* ūkrapu* Il dz'i-ko's* k'aūle's bū.lbo'sa* | no's bu.l'bo'sna lafida ir raūs'a | knšis'o'ja paršūkai || eik po c'ičs'ai* ša'l'ai* || c'ies'd'j ranka | kair'6'j ranka ll eik po kairei || gūdas* | kuris prasc'o'kas || a'nas gūdas | Vietūv'iškai n'emė'ka | kdc* ir g'i'v’é'na l'i€tuvd’j | pumpuc’usa* b'ijū'nas ll c'ik v’i®nas pumpuc'i's | daugaū n'ėra | v'isūs pumpuc'ūs nusk’i'n’é | raūs ir iš šakn'ūr || p’érZegkc’ p'ef tvo'ru' || abžerg'ė'* rovaru* || tė'j an'i'tta v'isa* abZefgi. laiko" | n'ičko n'edūOda | n'ieko n'eprislaidz'- a* || vaikai gal'in'ūOjas* || prad'ė'j gal'in'ūOc'is ir gal'in’d'vo's’i || c'ieg daūk k'irm'inū' | kat n'et kn'ibžda || pauc'ični'* kap* k'e'pa | pap'jausto'* lašun'ū spirgūc'ais ar sp'irgais | musa k'aušus* ir kė'pa || praskvėrrija* ir ko'šu' || prad'ėj aūšč' | aūšara* at'eido* | jaū aūšta || c'i'V'6'ja* su paūtais* per v'el'ikas | ric'ina k'aušus || lalauto'jai* g'i€da g'iesm'i' vasėdl'inu'* linksma dz'iena || pėl'ku'" šmag'ai* pašo'gdz'in'ėja* | val'su' Žžunksn'ūodam'i || kardbačkos* eina v'iendn pusen | aps'isuka | eina k'iton || obafku'* suk'el'ėjas'i* greit sukc'in'i" ratai šė'ka kadril'u' eina ratū v'is'i stov'i v'ienaš || || | L 36'ka | pana sto" | o' Il cavaliere ragka* cap || kardbačku" sūs'jima 36° ka | raškom suk'el'6'dam'is'i gal'opas* dar || — "Io sono un'ombra di ir te" "Io sono un'ombra di || te" "Io sono un'ombra di te" "Io sono | un'ombra di te" "Io sono un'ombra di | te" "Io sono un'ombra di te" "Io sono ir un'ombra di te" "Io sono un'ombra di te" "Io sono un'ombra di te" "Io sono un'ombra di te" | o' K'el'i b'ė'g'6'ja nuv'e'j || gū'šč'audam'i* buz ger'aū | ar n'esutvark'is'u n'ė' v'i€nd's || išaug'ino" mani mo'c'in'ė'le" išn'ešdė'jo" in* || baltū' ragk'žė'lūr kap* jėjau per | ža'l'u' giraelu: nus'ilauž'au puc’ino’ I aš | Sak'z lw ir Suk’iftau - Tu. E' caduto un cono di ghiaccio || ir sulla testa di un uccello. || tu || €'ieku* jos pada’ ri. || da’ kap* n'ebūv'i. V'igū' b'jaur'ū' | tai dar m'enū kat aš mo“kéta | atn'ešū kv'itu' Il ir patrins'ū* né'sic tau ir ana* tūOs p'in'igus pas'ijims || sau pazd'ės s'au ir || aš karv'ės lauki neldidz'i's'u za'ra* | aždaris* v'ėlai adaris* ir sun'erva'vo'* tai namo: || plė'še's* | Zu'ré'c'* to" kv'ito“ || ir su mummia Zmén'e's k'int'ėjo" || žmo'gūs tūri bū'c' žmo'gūs k'iekv'ienas až* ačlaimo“* || nuvė'jj kaz'ul'udsna a'nas* šmag'ė'sn'is* || c'ik p'igki m’&tai | v'iduc'in"an* v'iek'i* tai nieko | | o" iš Maženūr* in* ar s'en'issto's tai jaū | g'ird'ė'c'* gal dainūOto'ju'* jieskéja* || dū'ko'* tai reik'a kab* g'iedz'i* Il padav'au a'rkl'o' ésc’ p'irkaū sū'no' | | || "Io" è stato || sostituito da "noi", "noi" è || stato sostituito 158
da "noi", (32) "noi" è stato sostituito da "noi", "noi" è in stato sostituito (2) da "noi". Tacchino ifigi 1. į; 2. fino a immagine In terra inleisdiné ti, -ja, -jo | lasciare inléi sti, -dZia, -dé lasciare inme sti, | -fa, -tē gettare inmyg lt, -a, incollare | insi clifiti, -klifina, -kliūvo incollare insiséd -o | | &ti, -i, -ėjo įsigyventi insi vérti, -veria, | -véré jsiverti insi vésti, -veda, -vedé | isiveesti instik Andare, -a, -ė avvolgere intorno alla carta invar |$ti, -o, incarcer- -ė ati fuggiti ti, | -ja, -jo volare via; 1. Volare 2. i8bir I ti, -a, -o estrarre iš (EN, ES) Lasciami, lasciami, lasciami, į su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. (EN, ES) Lasciami, lasciami, su FilmAffinity. Andare, -ta, per -0 rinfrescarsi fuori |$ti, -o, -ė 1. uscire; 2. estrarre; 3. galėti išgąsčiai (1) susirgimas išsigandus išglūm lyti, -ija, -ijo išmindžioti išgražin Iti, -a, -o išromyti iš |griūti, -griūna, -griūvo išbirti K iškaft pradžių téti, -cia, iš -téjo uZsikesti iSlakst | ti, -o, -ė prilakstyti išlėi | sti, -dZia, -ė paleisti išlieč yti, -ija, -ijo hibr. | curare iš |scorrere, -landa, -lamento scorrere da piccolo a piccolo i3preždiné | ti , -ja, -jo tagliare rifikti, iš | -renka, -rifiko iSgriebti dal siero del latte (1) siero di latte siero di latte siero di latte siero di latte siero di latte siero di latte siero di latte siero di latte siero di latte siero di latte (EN), su AllMovie, -ė All Media Network. | ^ (EN), su AllMovie, -ė All Media Network. Iti, -a, susisukti -ė išsimyž|ti, -a, nusišlapinti -ė i8simfi& yti, -ija, -ijo | hibr. -sta, fuggire, scappar- | e; Pioverà -o di nuovo, -ė (1) istek ti, -a, -ėjo tekėti | ištraukt ti, -ia, išrauti iš valios 1. a poco a poco; 2. degli | ultimi esvef | sti, -cia, -tè -ė estrarre esveždínalti, ja, -jo estrarre itlas, -a (2) questo; itai tai jaščika J (1) pag. Il suo nome è un gioco di parole con il (2) nome di un'antica divinità greca, la dea della fertilità e della fertilità. ^ (EN) The (4) 2000 Olympic Winter Games, su olympic.- org. (1) striscia trasver- (1) sale | as, -a (1) strisciato voi lis, -ė (1) Il vostro išken | catcher (1) br. 100% cotone (2) br. antichi; -orecchio (2) hibr. Anatra che se kaladka (2) br. 1. martello di legno; 2. mozzo del viandante (1) br. ratelių dirbėjas kalvys (3) kalvis kalvišk lis, -ė (2) kalvio šeimynykštis kūmas (4) gabalas: suveiti kamafi susimušti sviestui kambikdrmas (2) sl. mangimi composti kamefi kur 165
100% cotone (1) sl. gallina di razza lehorn kantav las, -a (4) le. quadrilatero, ogni las, -a (3): ogni mé& obeso cap 1. ogni tanto; kap giorno, kap notte e giorno e notte capriccioso (2) capriccioso; -nlas, -a kyvolti, ja, -no sl. (4) II -n| ūs, -i (4) capriccioso capst | §tis, -osi, -ėsi occuparsi di sciocchezze narlackas (2) coleottero del Colorado: narlūkas (2) coleottero del Colorado -klyniekas stretto kėčiikūč sl. anche se kardbačka (1) sl. Tale danza è karvaldtas (2) br. Ruota di filatura hibr. (1) Lavorava la moglie di karvalčtišk lis, -ė ; hibr. (1) il padrone di casa del maestro di ruote karzinka (1) pag. Il suo nome durante il giorno, il sole si alza e si abbassa, e che ogni giorno, ogni giorno, giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, giorno, 166 kidauš (3) ogni giorno, ogni giorno, ogni quando; 2. il cavo; 3. come, come se; 4. se: 5. cosa; una volta giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, (2) hibr. Cuneo cornicione (2) metallo o plastica con un serbatoio a collo ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno, ogni giorno. Maschera per cataratta (1) maschera per cataratta (1) Uncinetto a coda di rondine (2) kalvis kazišk lis, -ė (2) Kazio šeimynykštis kepsnė (4):kraujij kepsné valgis iš kepto šviežio kraujo kėstis, kėčiasi, kėtėsi pūstis ketr li, -ios (4) keturi kétveria: ifigi kčtveria į keturias dalis kiafilin lis, -ė (1): kiaūlinė mėsa krukūtis kiauliena kiaušinis kiblti, -sta, -0 kabinėtis tai kasmet kilometras (1) kilometras kiškiabaravykis (1) kartusis baravykas kiškienė (1) kiškė liant siūbuoti klast|$ti, -0, -ė brukti klast§tuvé (1) bruktuvė klėtkūtė (2) hibr. casella knatai sl. deriva dal fatto che ogni giorno, (4) viengijai stori siūlai koki4jdien (< ogni giorno, ogni kokifja diena) kokią dieną kok jis, -id (3) geras, sveikas kol kodėl kūšikas (1) br. pintinė kdZn ias, -a (4) sl. : cagnolino uno ogni krąk ti, -ia, kurkti krankėčius (2) kranklys, juodvarnis kreika cresta krekla (2) gegnė kremsliūkas coda fine fino all'inizio dei capelli krimstis, kremtasi, krimtosi -ė mordere krinyč (2) (2) ia (2) N. 1 la fonte; -Ella hibr. (2) 2) petto incrociato sl. (2) Butterfly Mentor sul divano |is (1) 1. un mucchio di pietre; 2. spalle della sauna; -ūkė (2) akmenų krūvelė krūglick | as, -a (3b) hibr: apvalus krūkas kablys audeklui atleisti vąšelis skietą verti kruopūkėm taškeliais kubizdelis pumpotaukšlis kučničrius sl. (2) ogni (2) į
(1) (2) Il bambino di pelliccia, br. -a (1) Prato di torba (1) magra circondato da acqua (2) kuksa kūlčkas (2) sl. La cultura del pugno (32) La cultura del pugno La cultura del pugno (2) skilandis kudm kuo kūps tas keras; | (2) -Gitikos (2) keriukas kūšlas, ; apželtpėdis -a (4) kušlėtyna apželtpėdis (1) kvajin lis, -ė (2) Ibrido. Qualità del pino (2) pp. Pušis kvaraba (2) br. 15 ^ Lazzari, pag. Dipingere il grano br. (2) Fiore di quaglia (4) pag. Colore L lopfgtė il pulsante di accensione (2) per accendere il motore. pasileidélis ldisv las, -a (3) inattivo nel lavoro pubblico. (2) Vecchio a casa dévimas vestito laldutojas che lassa (1) sopra Pasqua lambs lettera (3) landžio ti, -ja, -jo | scorrere; replioti 1. 2. 14nd2 liauti, -iauna, -iavo slankioti, vaia lafikena droZtuvas (1) lafik ytis, -osi, -ėsi | linguotis latudka br. (2) Ciotola di ar legno di argilla 14uZ ytis, | -osi, -ési: lduZytis parla kalbéti diversamente da jprasta ledin lis, -ė (2) lucente, ferroso leisdiné ti, -ja, -jo leisti lencifigas I (2) E' vero. grandinė lep3 ys, | -ė(4) ištižėlis leZdnka (1) sl. Spalla di cavallo (1) Farmaci per la (2) lievitazione br. scale fusione, fusione, fusione 1. innaffiare, versare; 2. duoti pieninėn lietn | as, -a (4) br.avere un rapporto sessuale lietuv | §s, -ė (33) italiano - linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) linguaggio (2) Igti, Jija, lio 1. lyti; (1) 1. trucioli spessi di grandi dimensioni; 2. apsileidėlis, liurbis lopeta (32) priekinis kumpis, petys lopinys (33) skarelė lūbos (4): in lubū ant aukšto lūkšt lyti, -0, -ė (1) hibr. 1) n. 6, pag. 2. Premere aižyti lūpėtlas, -a (1) storalūpis lūplti, -a, -ė draskyti mano macė le. M ma (2) jėga macn las, -a (4) le. forte; -ai fortemente maddlis (2) medaglia mdistra (1) br. Falegname (1) hibr. falegname, falegname (2) hibr. dailidės šeimynykštis majav | as, -a (4) sl. : merluzzo bianco merluzzo bianco (2) br. 100% cotone (1) br. Giacca na man (4) uomo, stesso marrone (2) maggiorana (fioritura bianca) maslidnkos (2) pag. pasukos mast | §ti, -o, -ė pinti raštais maž sl. 167
Macchina di gal (1) mésmalé matigkin lis, -é (1) di Matteo, dei suoi figli Seimynykstis matė | tis, -jasi, -josi sl. maZick | as, -a (3b) piccolo, piccolissimo as, | -a (1) Ibrido. 1. maZutis, piccolo; 2. bastoncino sottile (2) bastoncino, truciolo di legno (1) 1. legno; 2. Zagrés tavola medZiagin lis, -ė (2) legno medZiagélé vedega medZias (2) foresta meékyna (2) br. pelai mélyn las, -a (1) ménuo blu (1) 1. (2) ménuo; 2. ménulis lancia (4) pustyklé, taglierina di legno mefidlis (2) pag. 2) La ragazza che non voleva sposarsi (ep. mieg | 6ti, -a (-ti; -ma), -ėjo miegoti myl lėti, -i, -ėjo mylin lis, -ė (2) vilnonis mind lyti, -o, -ė 1. procreare; 2. minti mynėja linų mynėja minuta (2) minutė mif ti, -ia, mirti insegnante insegnante (2) talca (3) argilla moma madre motka (4) pag. : api motka apiario moza sl. (3) | -ė (1) (4) 100 mg/ die Possibile argilla br. (2) kandys mūma mums mimim 168 mums; mumis musia musė (2) musiémeris (1) musmiris mūs lis, -ė (2) mūsų nebagas sl. N (1) vargšas, vargdienis nechdjlinekdjlinekij br. Che non piova più, -ė (1) Ibrido. Non è un'eccezione. -a, -ė, -ė hibr. Essere sfortunato nedafigi poco kap nedafigj così poco : nedélia sl. (1) 1. settima2. na; Domenica nedidsk | as, -a (4) piccolo impossibile sl. non puoi non solo ne non avere ne tanto non ho tanto nibašnik las, -ė (1) N. 1 Nessuno è mai morto, ne nessuno è mai morto per niente. mai a punta (1) hibr. landuonis ndg 1. di; 2. dal; 3. uz nésis (1): ndsin ūtaryti šnekėti per nosis nil: pd nil dieénai lig šio dienos nuder lėti, -ia, -ėjo užderėti nu |dėti, -deda, -dėjo paslėpti nuduodiné | ti, -ja, -jo pristatyti valdžiai nu leiti, -eina, -ėjo 1. sparire, perire; 2. tagliare; 3. volare; 4. fare; andare grossudsna trasformarsi in giudeoli spina dorsale spina dorsale nuimdiné ti, -ja, -jo sbucciare, togliere; cappuccio di picche (1) | 1. 2.
I$ti, -o, togliere -ė la bocca |čti, -a, -è andato con l'incantesimo guarire nukelti, ja, -io tagliare lkifsti, -kerta, -kifto nuspirti nu nu lavare, -plduna, -pl6vé nutekéti rilassarti, | -a, non sentire nurinkd | -0 | §ti, -0, -ė nurinkti nu I svilti, -svela, -svilo nusvilinti nu | 8lifiti, -šliūna, -šliūvo nukrypti, nuvirsti nutdp lyti, -ija, -ijo hibr. numynioti nutrduk | ti, -ia, -ė 1. sradicar2. e; estrarre il calore; 3. ingannare, O ingannare oberkas (1) E' vero. Questa è una danza. (1) Serpente capra (4) orecchini alla slitta paosdiné P Andare, -no, -no raffreddarsi Isti, -džia, -dė atausti pabég ti, -a, -0 nuskristi pabūd | ti, -o, -ė pabūti pa |bfiti, -būna, -būvo palaukti pacūkas (2) br. Il ratto ha osservato l'ibrido. come ora padabn las, -a (4) pag. simile padavolnia (2) pag. Il suo nome deriva dal greco Ἄρτεμις (Artemis- ), "azzurra". artintis padédiné Iti, -ja, -jo padėti paldéti, -deda, dėjo paguldyti pad$glti, -sta, -o išdygti padldgas (2) pag. Pavimento in muratura (2) br. -sta, hibr. -o diventare rigido, diventare come un legno, diventare rigido pač|sti, -da, -dé | js (3b) lento; - Figliolo. (2) 1. la soglia; 2. colonna pagéud piovere, -o, -¢ iSgaudyti palgéuti, -gduna, -gdvė 1. cattura2. re; catturare il sesso, -0, -ė nascere conbere, -bere, -bevuto 1. bere un po '; išgerti 2. pagif sti, -sta, -do | išgirsti palgisti, -gysta, -giso užgesti pagričb ti, -ia, nutverti paie3ké ti, | -ja, -jo paieškoti -ė paiSraust | | §ti, -0, -ė išrauti pai3 rifikti, | -renka, -rifiko iSrankioti paidveZ iti, -a, išvežioti : pajail sti, -čia, -tė pajusti -ė pakapė ti, -ja, -jo | sukapoti pakértuvai kartys pakeldiné ti, ja, -jo | pakelti palkėlti, -kelia, -kélé iškelti aukštyn (1) paklė ti, -ja, -jo | patiesti pakulo tis, -jasi, -josi plūšotis pakuralas I | (34b) prakuras pakvarbavėlti, -ja, -jo hibr. Il suo nome è un gioco di parole I con il nome di un fiume. (2) (2) Lasciare la parte posteriore (3b) angina paliaukeés una malattia (1) dei suinetti che si manifesta in forma ibrida. in lituano palikd |$ti, -o, lasciare -ė pallisti, -liūkma, -liko palikti palčtos sl. (2) 1. lavandini; 2. tavole tra le travi per il grano nel granaio palšlas, gelso grigio -a (3) pamaiš|$ti, -o, sutrukti pamif tl, -ė -šta, umrirti | pamė Isti, -ta, -tė -ė palikti, 169
padėti pasi | kélti, -kelia, -kélé 1. alzarsi; obliršdinė | ti, -ja, -jo pasiklapat | yti, -ija, -ija hibr. 1000 a.C.) e il suo successorpakrosné pa | pilti, -pilia, -pylé 1. paberti; 2. caricare allargare solitamente gudicamente paprast | as, -a (3b) diritto, intero papri | déti, -deda, -déjo caricare papri | gyti, -gyja, -gijo acquisire papripeckas (1) hibr. paprieZdys papririš iti, -a, -ė priridėti pa | colpire, -piola, -puolė diventare parasoniukas (2) hibr. ombrello par | griduti, -griduna, -gri6vé distruggere; parversti lrifikti, -renka, -rifiko sugrébti; 1000 a.C., e risalente all'epoca del ca. 1. 2. pa | -ė (2) pompato par3 | Gotis, -tivjasi, -dvosi parSiuotis parts Iti, -ia, ¢ partempti parQk | ¢ti, -ia, ¢ parūkyti parvaZ liGoti, -idoja, -idvo parjoti pasaujl po saują paséd | ti, -i,-ėjo patupėti pasidair | ti, -o, -ė pasižiūrėti pasidraibst | ti, -o, -¢ išdribti pasieid | $ti, -o, -ė artintis; kilti patraukdinė Iti, -ja, -jo kalbėti taipasi | eiti, -eina, -ėjo 1. išeiti; 2. per venire; Passeggiata lungo il sentiero 3. Iti, -ja, -jo paeiti pasikeldiné | ti, -ja, -jo: pasikeldinéti ifigi kūmelius (veršiūs), bégtis (apie kumelg, karvę) pykti pasikočiė ti, -ja, -jo hibr. 170 dimenticare 2. ribellarsi; 3. saltare il pancio Itis, -jasi, -josi mischiarsi e, il faraone Amenhotep III (reg. ca. uova, covare tagliare | yti, -0, -ė tagliare allargare Iti, -a, -o | pasivolioti pasilaik | $ti, -o, -ė pasisaugoti pasi |likti, -lifikma, -liko likti pasimūč | yti, -ija, -ijo hibr. pasikankinti pasi |pūsti, -pučia, -pūtė padidėti pasiskiliné ti, -ja, -jo suskirsti pasiski | sti, -ta, -té nusiskusti pasifigé Iti, ja, -jo paaugti pasi | | vyzdéti, -véima, -vyzdėjo pasiieškoti pasiZén lyti, -ija, -ijo hibr. Vestire le scarpe (2) hibr. pagrandukas paskū paskui, vėliau paskutin lis, -ė (1) 1. l'ultima; 2. il più giovane paspjaud lyti, -o, -ė sputare pastyrius br. (2) Pastori di pastori (2) br. Corde che collegano i pavalki con il su branktu pasvėdjemu br. §ti, -o, -ė panešioti pa ltinti, -tina, -tyné paplakti kantis patrauk Iti, -ia, ¢ pavykti paltrinti, Irina, -Irfnė: strofinare il naso sugauti paūkštė paukštis pavažč (3b) pavaza (2)
pavieni po vieną pal vyzdéti, -véima, -vyzdéjo cercare; conoscere, -Zjsta (-Zina), -sa conoscere; conoscere; (2) desiderare 1. (2) desiderare 2. (2) 3. desiderare (2) desiderare (2) desiderare (4) (2) desiderare (1) (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (2) desiderare (3b) cinque per tis, | -isi, -Ėjosi ristis pérleidiné (EN, ES) La mia vita, su Rotten Tomatoes, Flixster Inc. (EN, ES) La mia vita, su FilmAffinity. | Zinti, -Zjsta, -Zino suprasti pérrinkd lyti, -o, austi -ė rinktiniu būdu pėržvoklinė ti, -ja, -jo | hibr. atrajoti petrišk lis, -ė (2) il padrone di casa di Pietro pič 1. per; 2. circa piéniné (1) dente di leone pičsk (2) pag. sabbia meridionale | is, -ė (1) meridionale pyhi pyhi br. vivi vivi (circa pempe) piktlas, -a (4) inverso pilti, pilia, pylė 1. inumidire; 2. dare al caseificio; 3. berti piltis, piliasi, pylėsi piltis ventre stomaco pirmulidusia prima pifštas ražas; siūlo šaka plakti, -a, paisyti, mušti plaskdinios pleiskanės plécas br. (4) (2) 1. 2. -ė (1) (2) Area di rivestim- (2) ento hibr. dėmelė, taSkiukas plés ti, -ia, rauti | plés tis, -iasi, -ėsi -ė veržtis, smelktis | plétné br. (2) 100 g di farina di (2) grano tenero patate bollite, barbabietole ir fritte, panettone di | farina pliek ti, -ė -ia, kulti ply3iti, -ta, -o suduzti pliusnia (2) pleiskana plénick | as, -a (32) plonas ploniit lis, -ė (2) laibas plosk las, -a (4) br. Piatto aratro | ti, -ja, -jo le. 1. piuma di piume Ia (1) accumulate; 2. il rivestimento; -membro (2) plunksnelé gu da podzelianidnka (1) br. puszaliuokė popusidu per metà coppia (1) per due, per due pose (2) le. pd dryžis poėviršu paviršiumi, iš viršaus prabaltin | ti, -a, -o išbaltinti prabavolti, -ja, -jo le. mėginti pra | disti, -dūsta, -dūso atsikvėpti, atgauti kvapą praeid |$ti, -o, -ė praeiti praeitin lis, -ė (2) praėjęs praléi | sti, -džia, -dé paleisti pralieska (2) br. šėma, Zibutés spalvos (apie karve) praluk3tén Iti, -a, -0 pralupti prama br. stačiai, tiesiog prapuldinėlti, -ja, -jo pradėti prasidėdinėlti, -ja, -jo pradėti prasilefik | ti, -ia, -ė išlinkti prasišlaist| ti, -o, -ė prasivalkioti prasitamp | $ti, -o, prasirgti -ė praskvėr lyti, -ija, -ijo br. le farfalle, -a (4) N. 1 tiesus prašalimas (2) peršalimas pra Išalti, -šąla, -šalo peršalti pravar | §ti, -o, -ė i. pri |byrėti, -bira, -byrėjo: pribyrėti iš dangaus gauti už dyka pribrifik | ti, -sta, -0 išbrinkti pričina (2) br. rimorchio prič: a punta di pollice; al piccolo nipote anonimo (circa le dita) priég prie; prieš priepuolys (32) priepuolis pričš: prieš dičną švintant priešdičn auštant, paryčiais 171
priešė (1) priešakys priešpilis (1) priešpilnis prigim IH, -sta, -ė gimti priičius (2) užkurys priimd I$ti, -o, -ė priimti pri limti, -ima, -ėmė 1. pasitikti; 2. essere incagliato prikabin ti, -a, legare prikibti, -sta, -o prikabiauti pri | Klifiti, -kliūna, -kliūvo prilipti pundyla (2) pampla, drucké pri | krdsti, -krečia, -krété priversti prilduZ ti, -ia, -ė priskinti | primat6 | ti, -ja, -jo -o hibr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90. (3b) puzzole alle api fumare pririnkd | $ti, -o, -ė prirankioti, pririnkti -a, -ė pririšti R prirfig | ti, -sta, -o suriigti prisidair | $ti, -o, -é prisiZitiréti prisieid | §ti, -o, -ė sutikti prisiglaū | sti, -dZia, -dé 1. 2. priglusti prisi | krduti, -krduna, prisimūč lyti, -ija, -piité pasipiisti prisodin ti, -a, pridėti prispé | I -o Iti, -ja, br. -o pribresti, prinokti prist6 ti, -ja, -jo | ricordare prisfid yti, -o, pastidyti pri I -¢ | B4lti, -šąla, -šalo sušalti 172 pri | Bilt, -3yla, -šilo įkaisti priterli6 ti, -ja, -jo primétyti pritrduk | lyti, -o, -ė priplésti privfčka (1) sl. abitudine priziariné | ti, -ja, la sua sorveglianza protivn las, -a (4) N. 1 Precursore di Pstrong le. (4) Trota merluzzo (2) hibr. uovo vuoto bocciolo (2) bocciolo, bocciolo bocciolo (2) bocciolo; kačiukas (karklo) pumputys (4) pumpuras— punddkas (2) buoZgalvis pupojys (3b) puplaiskis purk3timai (2) purškiamieji nuopufvas (4) ausy medus pusaiitar lo, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, -0s pusantro pusis (4) pusė ragutlės (1) rogės; (2) 1. denti della testa dell'albero della macchina utensile; 2. raccolto pririš | ti, legamento connessione ligamento (2) cicatrice ramin ti, -a, tiliti; įkalbėti rasdiné | tis, -jasi, -josi atsirasti raudonagalvis raudonviršis -krévé prisivilkti prisiléi sti, -dZia, -dé confidare -ijo hibr. prisikankinti prisi | plisti, -pucia, razaugdiné Iti, 4a, jo hibr. 3, pp. 13. ^ Ibid., pag. ištuštinti raz késti, -kecia, -kété hibr. (2) | -o (2) | Il suo cognome significa "io, io, io, io, io, io, io, io". Spread razkraudiné (EN, ES) Non è un ibrido, su Rotten Tomatoes. Impiallacciare razléi
Isti, -džia, -dė hibr. distribuire la confusione, -0, -ė Ibrido. mescolare | razmifk ti, -sta, -0 hibr. razmi3 in ammollo 1, pagg. -ė rimuovere razpyliné| ti, -ja, -jo hibr. 1999 - Il mio | amore è un sogno - Pjvé, Pjvé, Pjvé. Spazzola perforata 1, pagg. -0 100 mg | $ti, -o, hibr. -ė Papasakoti razsak | §ti, -o, hibr. -¢ Papasakoti razsiklodiné (EN, ES) Non è un ibrido, su Rotten Tomatoes. pasiskleisti razsiléi | sti, -dZia, -dé hibr. Sbarcare razsiskirdiné ti, -ja, -jo | hibr. separare, dividere raz | separare, -separare, -separare hibr. Distribuire razvesdiné Iti, ja, -jo hibr. diluire, spegnere raz | bollire, -vérda, -viré hibr. 1000 a.C. - 1000 a.C. - 1000 a.C.) 2 (2000) Introduzione di Hibernation vol. geležinis lankelis rietuvė (32) nepjauty malkų krūva rifikt, refika, rifiko 1. imti iš lauskarvada (3b) sl. ko fritto; 2. selezionare; separare il legame (3b) pedo legame ritykt lis, -ė (1) ritin | ti, -a, -o ricciolo, -a (4) N. 1 marrone chiaro rd | 2, pag. Consigli dm | as (2) N. 1 il telaio; -&lis (2) ibrido. Lango rémelis rona sl. (4) Chiudete le porte. (1) Manico per (2) bicicletta sl. Maniglia di (2) caricamento br. Asciugamano in autunno (3b) autunno ruduška (2) hibr. Scoiattolo riks | ¢ti, -ia, smokyti -ė preoccupato, con -a (1) preoccupazioni rospo rospo specie (2) specie acetosa (4) acetosa rudutys (3b) (2) noce rutulié tis, -jasi, -josi ritinétis | S sa Il mio sacco (2) hibr. giacca corta da uomo sole (1) solebello sausavét | as, -a (1) hibr. apysausis sėd lėti, -i, -ėjo 1. accovacciarsi; 2. covare; 3. stirare, non crescere; 4. vivere là dove la fattoria sek | tis, -asi, -ėsi potere, potere sembertas ribes sesuva (3b) sorella sėlti, -ja, -jo spargimento siaūrick | as, -a (3P) stretto siečka (2) pag. Trinciatutto ad asse orizzontale (2) Rete (3) siuzilkelet hibr. (2) sciarpe di stagno (4) traverse di lavanderia (2) trama di buco nel culo di maiale (4) br. Spaccatrice per cantina (1) br. sclerosi multipla (2) rondine (2) 1. scatola del mulino; 2, pp. 102. ^ Ibid., pagg. apyskubiai skūpū sl. piccola, leggermente distinta (4) br. corteccia, pelle slidick | come, -a (3b) scivoloso, scivoloso (2) br. Gleivés slob as, -a (4) br. scarso, debole (1) foglie di tiglio sottili (4) pp. : api smala picco smal&kas (2) br. Sottopiede smettninga (1) hibr. Crema di luppolo grassa (2) sp. grietinė, grietinėlė su |būsti, -burida, -budo pabusti smilginė (3b) smilkinys smurglys (3) nesubrendėlis si | dyti, -dZia, -dé sūdyti snafidé (2) snaudalé, tokia pievų žolė sniegai (4) sniego pusnis snūika (1) br. 173
mestivai sukeli | tis, -jasi, -josi sukinétis sodin Iti, -a, -0 tupdyti perėti su | krdsti, -krecia, -krété supurtyti, sopulys (32) 1. dolore; 2. gel sdZelka (1) pag. tvenkinys sparna (4) sparnas spau Isti, -džia, -dė minti, kilnoti suk | tis, -asi, -ėsi riestis spėlti, -ja, -jo sl. nokti (prima della morte) sulėaš|ti, -o, -ė sulašinti spjaudulas (32) spjaudalas spragelas trattino; 2. colonna da lavoro (3b) no. Macchine per la lavorazione del legno (1) (2) Pagina 2 di 2 stalus stalierišk | è, è (2) hibr. Iti, -ja, jo 1. stringere; Seimynyk3tis stimbiras stipriai 1. duramente, teso; 2. fortemente, saldamente freddi; tessuto standard (4) pp. stirta, cono stor las, -a (3) 1. grande; 2. ampio; -ai grubai storūl lis, -ė (2) grosso; grande grande | as, -a (1) hibr. grosso stdė | tis, -jasi, -josi diventare una stazione &ti, -i, -è andato a vivere straublė (4) arcobaleno stukter | ti, -na, -è andato a vivere sfidas (2) p. teismas sugré | ti, -ja, -jo sudvilpti, sucypti suguldiné | ti, ja, -jo uZgulti sukeli6 | ti, ti, -ja, -jo hibr. Incrociare, scambiare 174 spicas (2) br. stipinas spjaudiné | ti, -ja, -jo spjaudyti (3b) spragilas stači | as, -id (4) nelinkstantis stajokas (2) sl. 1. stat yti, -o, -ė dėti supykla (2) liūno paversmis stifiburas (3b) starkick | as, -a (3b) duro stark | iis, -i (4) duro stimpi, stimpa, stipo (2) br. Macchina da taglio parete stuvai (2) macchine da taglio stov | Andate, andate, andate. -ė 1. mescolar2. e; malti; 3. avvolgere; sūkti, ūodegą slėpti sūlstis (1) -ja, -jo sukinėti sumusti sukryZavé | sultys: sūlstis nog mésds rasalas sumenč liūoti, -itioja, -idvo pagaląsti sumuddiné | ti, -ja, -jo suplūkti sunerv | ūoti, -tioja, -avo sunervinti sunkavėtlas, -a (1) hibr. sunkokas sunk | us, -i (4) blogas, prastas 2. sumaišyti suply3 ti, -ta, sutrūkti sup | tis, -asi, -ési linguotis sūrav | as, -a (4) br. lino, non sbiancato (2) br. ūmėdė siiravét | as, -a (1) hibr. stirokas surinkdiné -o ti, -ja, -jo raccogliere, comprare raccogliere | §ti, -o, -ė 1. raccogliere; 2. costruire suriddiné | ti, -ja, -jo 1. unire; 2. suraiSeminare, legare |