Šaltinių šnektos tekstai
Full text
LIETUVIU_ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINES LIETUVIY KALBOS TARMES Elena GRINAVECKIENE SALTINIY SNEKTOS TEKSTAI Pateikiami Sal@ininky raj. Dievéni8kiy apyl. Saltiniy kaimo vietinés lietuviy Snektos su dabartiniu kasdieniu gyvenimu susijg neriSlis tarminiai tekstai, fonetine tranksripcija! mano uZra3yti 1990 m. liepos mén. 2-14 d. kraStotyrinés ekspedicijos metu i8 Gia gimusiy ir augusiy gyventojy Jadvygos Staniulienés (g. 1921 m.), Tamio Staniilio (g. 1920 m.) ir kt. Si lietuviy dziky Snekta, kuria kalba septynios to kaimo lietuviy senbuviy Seimos, yra periferiné ir turi labai aktyviy kontakty su slavy — baltarusiy, lenky, rusy — kalby vietinémis atmainomis. Daugiausia dél savaiminio Sio kraSto baltaruséjimo praeityje, taip pat dél cary Rusijos bei dél Soviety Sajungos vykdytos nutautinimo politikos, dabartiniu metu Gia vartojama lietuviy kalba yra netekusi savo socialinio prestiZo, galima sakyti, iSstumta i§ vieSojo gyvenimo ir tapusi daZniausiai tik Seimos, namy kalba. Tadiau jos visa kalbiné sistema, kaip ir sgmoningai palaikoma lietuviSkumo dvasia, yra savarankiSka, gyva, lanksti, iSraiSkinga. Visa tai geriausiai matyti i Gia pateikiamy teksty. Apie 74% Cia duodamos leksikos yra grynai lietuviSka, turinti daug rety archainiy elementy, daugeliu atvejy kitur miisy tarmése platiau nesutinkamy, neretai jose neturimy ar iki Siol neuZfiksuoty. Gausiis Sio kaimo lietuvi8ki smulkieji viety vardai — baZ‘nic/aviet’é’ ‘BaZnytiavieté’, dz‘irv’#'le‘s ‘Dirvelés’, g’érvidk‘is ‘GerviSkis’, kraS¢’in’‘is l4Okas ‘Kra8tinis laukas’, kii‘dra - ‘Kidra’, lap’él’u' kalnas ‘Lapeliy kalnas’, marg’elikai ‘Margelukai’, pul’k’ino’ kélnas ‘Pulkino kalnas’, sé‘dz‘imo’s ‘Sédimosios’, sti.ntak’is ‘Santakis’ ir kt. — néra patyre jokio slavinimo. Su Snektai visomis biidingomis fonetinémis ir darybinémis ypatybémis neretai jie yra gyvai vartojami ir vietiniy baltarusiy. | Tekstai pateikiami iS esmés tokia pat fonetine transkripcija kaip ir leidinio "Lietuviy kalbos tarmés. Chrestomatija”. V., 1970. P. 10-14, tik vienas kitas kas Gia kiek supaprastintas, skiriasi. ISsk tvirtapradZiy Guigara & u+1,m,n, rir ui pirmojo démens, pagal maa ausj tariamo kaip pusilgio (ple. ankstesnius siy Snekty uzZraS' ep ee Ch 356, 358), Zyméjim: tadku raidés deginéje Zemai (: p’i.lnas, du.l’k’és, ap’erti.io), kity dvi iy ir dvibalsiy ea ieelioe lg visada) atskiry démeny il; as, nepavykus jo tiksliai nustaty neZymimas (: 1‘ | einam, tauktioc‘i). Priebalsi prieS prieSakinius balsius grupés minkStumas neZymimas, ieee aiskiai minkstus 1, p (: Zv‘irbl’is, pap‘j6v’é, Sal’c’is). Po kietyjy r, z balsis i ir dvibalsis ie po r, § z Snektoje uZpakalinami silpnai ir ju (u®) nevirsta (: rifikc’, kazis, kurigj, nas, kazfen’é), Menkai uZpakalinama ir ipo $< s(: iSi8lav’é. Priebalsio n prieS k, g uzZpakaléjima rodo raidés pailginta kilpelé (: d’‘igg’a ‘dengia’, lagk‘ic‘islingiuotis’). 134
Vietiniai senbuviai lietuviai vertina ir brangina tévy kalba, moka senuju lietuviy dainy ir jas dainuoja, tatiau savo lietuviskumu né kiek pried Kitakalbius nesididZiuoja ir dél to né kiek su jais nekonfliktuoja. RySys su miisy bendrine kalba daugiausia yra televizorius, kurj tia beveik kiekvienas turi, ir per lankantius vaikus, atvykstanéius tévams padéti if kity Lietuvos viety. Zmonés Gia mazZaraStiai, baige daugiausiai viena dvi lenkiSkas pradZios mokyklos klases, lietuvidky laikraStiy (ir lenkiSky) Gia beveik neskaito. Kaime néra mokyklinio amZiaus vaiku, taigi ir mokyklos. Nuo 1990 m. j 3io kaimo iSmirusiy Zmoniy sodybas keliasi ir aplinkiniy viety lietuviai, kurie, be kita ko, turi ir tiksla atidaryti Gia lietuviska mokyklq. Gyvendami pramaifiui su vietiniais subaltaruséjusiaisiais, visi lietuviai yra gerai iSmoke vietine baltarusiy Snekta ir ja paprastai bendrauja su visais slavikai kalbandiaisiais, tarp jy ir su rusi8kai kalbanéiais Siy viety valdZios atstovais. Bendravimas baltarusiy kalba %ia suformavo stichine lietuviybaltarusiy dvikalbyste: vietiniai lietuviai laisvai kalba baltarusiSkai, dainuoja ju dainas ir niekuo nuo jy nesiskiria (pastebéta tik, kad jie maZiau geria, tvarkingesni, teisingesni). Neretai j savo lietuviy kalba, nejausdami kokio nepatogumo, jie lengvai jterpia grynai baltarusiSkas, net nesulietuvintas atskiry ZodZiy formas, pvz., n’echdj ‘tegu’, pasvdjemu ‘savaip’, pra’ma ‘staCiai, tiesiai’, zara ‘tuojau’, dachddz’‘ic’ ‘ripi’ ir kt., nors apskritai, misy apskaitiavimu, Sioje lietuviy Snektoje slavi8kos kilmés ZodZiy esama apie 185%, o vertaly i8 baltarusiy kalbos — apie 75%. Senieji vietiniai lietuviai moka ir lenkiSkai. Lenky kalba daugiausiai jie vartoja melsdamiesi, kalbédami poterius ir atlikdami kitas kataliky religines apeigas. NeZiiirint j tai, kad Saltiniy lietuviy Snekta i8 seno yra baltarusiy apsuptyje ir aktyviai svetimy kalby goZiama, miisy pateikiamieji i8 ausies uzZra3ytieji tekstai akivaizdZiai rodo, kad jos Saknys dar tebéra gyvos, o pamatai tvirti, tiksliai atspindi dabartinius pagrindinius jos fonetikos, akcentologijos, morfologijos, sintaksés, leksikos, semantikos, frazeologijos bruoZus, Sio kraSto Zmoniy buitj praeityje bei dabar ir iSrySkina tolimesnes Sios Snektos raidos tendencijas. Remiantis nenuosekliu bendrinés kalbos dvigarsiy am, an, em, en vertimu um, un, im, in (pvz., b‘indz‘ina 'benzinas’, d’ifjg’a ‘dengia’, dugksc’is ‘stogas’, apzgufido’ ‘nusigando’, brugktas ‘branktas’, kam/ifickamefi ‘kur’, Ii.ggas Jangas’, grindz‘imas ‘grendymas, kluono asla’, kuifipas ‘kampas’, P’etad‘igkst’é’ ‘krosnies dangtis’, Junta ‘lenta’, p‘igk’el’l ‘penkeri’, praslugk‘a ‘uZsilenkia’, undd0s¢e’ ‘jmuSti’, ugk ‘1s@ ‘jkisti’, tugk’ésn‘is ‘tankesnis’, supu.nc’o’c’ ‘supandioti’, bet: apksc‘i ‘anksti’, bams’é'c’ ‘bamséti’, dangus, Jafida ‘lenda’, ra§ko's, témsu, pusafitaru’ ‘pusantru’, suzgamZdz iji. ‘susiglamZe, neiSsiklojéje (apie linus)’, vandd0j ‘vanduo’, skambit/ai ‘skambaliukai’ ir kt.) Snekta yra pereigine tarp ryty ir vakary dziiky ( dar plg. J. Lipskiené ir A. Vidugiris. Dievenidkiy tarmé // Lietuviy kalbos gramatiné sandara. V., 1967. P. 187). 135
Pateikiamuosiuose tekstuose ypaé vertingas Snektoje gyvai vartojamas senosios lietuviy leksikos klodas, kitur iki Siol negirdétas ar neZinomas. Stai vokiediams pavadinti tia pirma karta lietuviy gyvojoje kalboje uZra3yti senieji terminai vé‘k‘is ‘vokietis’, vé‘k’é' ‘vokieté’ (pvz., and's tévas vo'k‘is | 0° mo’ ma ar vo'k’é' | n’eZnd0), kuriy giminaité Wokia ‘niemcy’ iki Siol tebuvo Zinoma vien iS senyjy ra3ty ( J. Bretkiino, M. DaukSos ir kt.). Niekur iki Siol dar negirdétas ir grynai lietuviSkas daiktavardis silstis, Cia gyvai vartojamas reikSme ‘sultys’ (: ko‘pi'stu' dag sti.I’sc‘ies) ir ‘sirymas’ (: brovien’é’ st.l'sc’i' nd'g m’é'sd's p’il’a ma darZaf). Bidvardzio pietimiskis ‘piety, pietinis’ (: p‘ietim’igk’is p’fenas Sul‘ni’) gimtiné — turbit taip pat Saltiniy apylinkés. Gretimoje lietuviy Snektoje apie ArmoniSkes turimas visai retas biidvardis pietdmis ‘pietinis’ (LKZ IX 933) yra neabejotinas pietimiskis tévas. Pirmg karta j lietuviy kalbos Zodynq dabar pateko ir Gia vartojamas lietuvi3kos darybos Zodis viralai ‘darZovés’ (: ito’s Z6'le's darZusa pre’ virala’ duga; Viralai Sié m’é'tai prasc’l : I’i'tus n’el’ijo’ i pava'sar’o), taip pat jnagininkiniai laiko prieveiksmiai kokidjdien ‘kuriq diena’ (: ko‘k’uojdz‘ien _v‘i5tu" paso’ dz’inai), t4jdien ‘ta diena’ (: tuiojdz‘ien c‘ibul’as so‘dz‘inam kab g’el’@us), tuojkaft ‘ta karta’ (: tuojkaft aS aps‘ifg’i. buvad) ir kt. Démesio verti ir kiti Gia pirma karta uZraSyti lietuviSki (ar lietuviSkos kilmés) ZodZiai, nuo dabar pateke j misy gimtosios kalbos leksikos lobyna, pvz., bakan’éVis ‘taukiné’, brazdz’dgka~brazdZidnka ‘plokStainis’, krauja kepsn’é ‘valgis i8 kepto kraujo’, krims]’itkas (~krimslitikas ar kremslitikas?) ‘kremzlinis uodegos galiukas’, lagk‘i‘c’‘is ‘lankstytis, linguotis’, pasauji ‘po sauja’, priese* ‘prieSakys’, ruSuc‘is ‘rieSutas’, suzgammZdZ‘ic’ ‘neiSsiklojéti’, sv‘irsn’a ‘svirtis’ ir kt. ; Cia uZraSyta ir nemaZai gyvai vartojamy, kitur miisy kalboje retai pasitaikantiy ZodzZiy, pvz., g’eluon’é: ‘geluonis’, iSru‘g’é's ‘iSrigos’, juost’ele’- tas ‘juostuotas, dryZuotas’, m‘erg‘i'st’é" ‘mergaité’, pakdrtuvai ‘pakabai; uZlos’, pa kuralas ‘prakurai’, (nu)5I''c’ “(nu)krypti’, raiZukai ‘randai ant karvés ragy’ (rdiZas Sia reikSme tebuvo Zinomas tik iS senyjy raSty — LKZ IX 92), sm‘il’g‘in’é ‘smilkinys’ (pastarasis iki 3iol teZinomas i8 senyjy raSty nekirgiuotas), swsc’ipc’ ‘suausti (apie taukus)’, Se‘kai ‘viksvos’ (greiiausiai), Su” nai en‘, ‘na, Yi'nu' ‘ten’, v’i'zd’éc’ ‘ieSkoti’ (ypaé vertinga atematiné jo esamojo laiko forma v’éima ‘ieSko’, pvz., k‘itas v’éima m’é's6's kuf pre’ kaul’tko’). Gausis ir Siai grupei priskirtini kartotinés formos, bet nekartotinés reikSmés veiksmazZodZiai su priesaga -dinéti, pvz., iZb’é'gdz‘in’é'c’ ‘iSbégti, i8skristi’, pan’eZdZ‘in’é'c’ ‘nune&ti’, pao‘gdziné'c’ ‘pasokti’, priprazdz‘in’é'c’ ‘prisipratinti, priprasti’, sugul’dz‘in’éc’ ‘uzgulti’, swriggdz’in’é'c’ ‘sujungti, suristi’, swslaik’indz‘in’éc’ ‘susilaikyti’, susto‘dz’in’é'c’ ‘sustoti’, und’é'dz’iWwEc’ ‘déti’, vezdz‘inéc’is ‘veistis’ ir kt. Palyginti gerai tekstuose atstovaujama Snektos gyva senoji terminija, pvz., klasc’i'c’ ‘brukti’, klasc’ftuv’é’ ‘bruktuvé’, m’enc’a ‘pustyklé’, swmenc’tioc’ 136
‘papustyti’, Saudz’i'Kle’ ‘Saudyklé’, Safksnas ‘sniego pluta, iSlaikanti ja vaikSdiojant;’, véci' ke ‘vétykle’, v’efpst’é: ‘girny Serdis’, v’ilké‘danc‘is uodasis parSiuky dantis’, v’f.gkSna ‘balzienas’ ir kt. IS teksty rySkéja ir iki Siol siauriau Zinomos, konkredios, specializuotos kai kuriy S5nektos ZodZiy reikSmés, pvz., gidas ‘nekilmingas vietinis gyventojas, uZmirSes lietuviSkai, nutautes lietuvis’, gu‘Sta ‘vieta, kur paukStis deda’, Vizdas ‘vieta, kur paukStis peri’, jaun‘Ik’is ‘jaunas (ménuo)’, jaun‘ikl’is jaunasis’, rietuv’é’ ‘nepjauty malky kriiva’, sc’f.rta ‘sukapoty malky tvarkingai sukrauta kupeta’, pap’‘iI’c’ pautis ‘sukrauti kaiu3inius po viSta perinimui’, v6‘5c’is (taukdm) ‘atsidalinti (taukams)’ ir kt. Tekstuose iSry3kéja daug kity semantiniy dialektizmy, mazZai girdéty kitoms miisy Snektoms, pvz., kansomdlka ‘lehorny veislés vi8ta’, p’iktas “iSvirkSdias’ (: p’ikta audzimo’ Salis), p’ifStas.‘sitilo Saka; Zagrés dalis, ant kurios uZmaunamas noragas; Sakés raZas’, Z4:garas ‘Saka; atZala; Sluotos raZas’ ir kt. Ypaé daug semantiniy dialektizmy esama Snektos prieSdéliniuose veiksmaZodziuose. 5tai veiksmaZodZiai su prieSdéliu unturi ir prieSdéliams j- (; undaaise’ ‘jmu8ti’), at-(: un36:kc ‘atSokti’) bidingas reikSmes, 0 prieSdélis atteikia veiksmaZodZiams ir iS- (: atn’e3’6'c’ ‘iSneSioti’), nu- (: attréukc’ ‘nupjauti’) reikSmes; veiksmazZodZiy prieSdélis apkartais vartojamas ir prieSdélio perreikSme (: apSv‘iésc’ ‘perSviesti’); prieSdélis inneretai Gia vartojamas ir prieSdéliy at-(: inlaizdz‘in’e'c’ ‘atleisti’), ap- (: insukc’ ‘apvynioti’) reikSmémis, 0 prieSdélis i&(si)- — ir.prieSdéliy nu(si)-(: is‘imise’ ‘nusimyz2ti’), pri- (: iSlaksc’i'c’ ‘prilakstyti’), pa- (: izdv’ésc’ ‘padvésti’) reikSmes. PrieSdélis nuteikia veiksmaZodzZiams ir uZreikSme (: nud’eré‘c’ ‘uZderéti’), prieSdélis pa- — ir kai kurias prieSdéliy at- (: paSal’dz‘i'c’ ‘atSaldyti’), i5- (: pag“ifsc’ ‘iSgirsti’), nu- (: passitkc’ ‘nusisukti’), su-(: pan’eS6'c’ ‘suneSioti’) reikSmes, prieSdélis pra- — ir tam tikras prieSdélio i3-(: pravari‘c’ ‘iSvaryti’) reik$mes; prieSdélis pri- — ir prieSdéliy pa-(: pristidz‘i‘c’ ‘pasidyti’), su- (: pris4I’c’ ‘suBalti’), uZ- (: prigmc’ ‘uzgimti’) kai kurias reiksmes, 0 prieSdélis sw- — ir nu-(: sustd'c’ ‘nusistoti’), j-(: sup’tl’c’ ‘ipilti’), pri- (: swrise’ ‘priristi’), uZ-(: swSAl’dz’ic’ “uZSaldyti’) reikSmes ir pan. : Tekstuose randama leksiniy dialektizmy, Snektoje susiformavusiy kitokia reikSme negu bk. 5tai priesagos -uma vediniai Cia daZniausiai zymi ne abstraktus (plg. LGK I 311-312), 0 konkreviai daiktikai peas objektus, pvz., @urstuma “tirStiai’, i]guma ‘ilgis’, dre‘gnuma drégmé’. Priesagos -ickas, -a vediniai skirtingai nuo bk. Gia ne irks es (plg. LKG I 580), pvz., s’arickas ‘siauras’, Zul'ickas ‘pilkas’, plon ickas plonas’. Priesagy -inis, -é ir -iSkis, -é vediniai i8 seneliy ir tévu vardy turi paroninans) priklausomybés reik3me ir atstoja cia menkai paplitusias Zmoniy pavardes, pvz., mac‘iék‘in’o’ tam’i3k’o’ fal’ka ‘Tomo (Staniulio), Motiejaus sunaus, brolis Feliksas’, @epik‘in’o' fal'iks‘iSk/o' marco's mo'tka ‘Felikso (Staniulio), Stepono siinaus, maréios motina’ ir kt. Pastaroji Snektos ypatybe iki Siol platiau neminima ir negirdéta. Tai gana svarbus leksiniy dialektizmy archaizmas. 197
Dialektizmy, atsiradusiy _leksikalizuojantis fonematiniams _5nektos elementams, tekstuose irgi esama. Tai daugiausiai Snektai ne visal iprasti jvairis dabartiniais laikais j jq atéje svetimZodziai ar kokie = jos fonetizmai, pvz., @ino’s (« Synos) ‘Ziomeny rykStés’, eksp‘irinas ‘aspirinas’, a’sma ‘astma’, katara’ka ‘katarakta’, skarvada ‘keptuve’, karla'ckas karl6‘kas ‘kolorado vabalas’, calafa‘nas ‘celofaninis maiSelis’, c‘il‘iv‘izo'r’us ‘echoskopas’, til’is ‘tiulis’, taip pat g’el’@us (<deldius) ‘deltia’, g’ura ‘gira’, grazav'.rba ; ‘grauZavirba, tokia Zuvelé’, purkS¢‘imai ‘aerozolis’, C’urstuma ‘tirStiai’, is‘iZ’6VéVis ‘iSsiZiojélis’, skrafidz’us ‘skrandis’ ir kt. a IS Snektos naujai vartojamy ZodZiy rasime daintiotoju’ ‘dainininka’, dijin‘igku:, m‘isku’, kdimu‘, c’t.og’in’i' ‘tinginj’, k’éuSw* ‘kiauSinj’ ir at Snektos gyvybinguma, jos i8raiskinguma rodo Gia uZfiksuoti frazeologizmai, pvz., sukti iodega ‘iSsisukinéti’ (: vaikai siika viiod’egu’ | n’esd ‘ko), pribyréti i dangatis “gauti uz dyka’ (: iZ daggdfs n’iékam n’eprib‘i'ré}), patrinti ndsj ‘sugédyti’ (: aS atné5’u kv‘itu’ ir patri.ns’u n6é’s‘' tdu) ir kt. Tekstai atspindi ir Sio kraSto kai kuriuos etnografizmus. IS jy ypaé minétini kitur rety Zaidimy pavadinimai giiztq Sdkti ‘giizinéti’ (: pasé-ks‘im ga'Stu’: v’iendm aZriga ak‘is ir gdudo’, k’ict b’é:ga), lentén S6kti ‘toks Zaidimas’ (: m’efgo’s susrifik’i. eina lunt6n 56'kc). GaZta Siuo atveju galéty reikSti ir ‘iSsiskétélj pasiSiauSusj gaudytoja’ ir turbit sietina su Snektos giiZti ‘tipti paleidus sparnus (apie vidtq)’. ea kuriy Snektos ar gretimy apylinkiy vietovardziy dabartinés daugiskaitos formos tekstuose vartojamos pramafSiui su senesnémis (ir lietuviSkesnémis) vienaskaitinémis, pvz., Sal’Gn’i‘kai, bet Sal’Gn’i'k‘i, eiSi5k’é's, bet eiSiSk’én, dz‘iev’é'n’isk’é's, bet dz‘iev’én'isk’én, taip pat tik gal’s’a, gal’s’6's Salia lenky Holszany. Tekstai rodo, kad &nektoje gerai iSlaikytas daiktavardZiy dviskaitos galininkas (: du spirguc’t, pautu, 4rkl’u, dzv’i k’aulu, Zu’'s‘l, dal’g’i, t’el’i@7), kad Gia vartojamos senosios paSalio einamojo vietininko formos (: kalné'p, nam6’p), jog Salia jprastiniy liepiamosios nuosakos formy su -kturimos ir jos formos be -k- (: dii.i ‘duok’, ef ‘eik’, duod’it ‘duokit’), kurios kartu su dalelyte tereiSkia ir geidZiamajq nuosaka (: teei sv’eikas, tebii.i), kad veiksmaZodiiai Iyti, sulasti, pasvésti, svilti, be savo pagrindiniy reikSmiy, turi ir prieZastine ar pariipinamajq reikSme (: audz’imu’ in I‘ietdtis temp’a kat l’it = lydytysi; k6‘1 sula‘So'= sulaSina vdistus, suSu'li; Z6‘le's pasv’i'sto's = pasventintos; k’aftlu’ svélam= svilinam Siaudais, sv‘ildam‘i= svilindami raZo‘dz’‘inam; kap kal’ nosv’elam = nusvilinam, pld4unam) ir kt. Snektoje be, jokio reikimés skirtumo gretimai vartojami tiek prielinksniai aZ, aZu ‘uz’, tiek ir veiksmaZodziai su Siais prieSdéliais (: az rava’ Piievé'le's | aZu p'iev’lu' lattkas; aSp’i.lta vand’en’u k’é'’as ir druski aZupi.lta laSun‘ai; vézZo' vuod’ega as‘isik’i. ifg’i apac’u' ir pu‘kéc’ai azZusisiik’i.). Tai, galimas daiktas, rodyty, jog né vieno iS jy vartojimas tia dar nenusistovéjes. I5 jdomesniy sintaksiniy konstrukcijy minétinas net ketveriopas lyginimo reiSkimas, pvz., jO'nas vi'rasn’is aZ 6nu’; g’érv’é* mazZiésn’é" né'g bacé‘no; 138
Zvirbl’is dz‘id’é'sn’is kap skragZdut’é; vdrna dz‘id’é'sn’é’ Srko’s. Paskutinioji konstrukcija — aiSkus slavizmas. Snektos akcentologiné sistema, apskritai imant, igsilaikiusi gerai, taciau pastebéta, kad sporadiSkai kartais Gia pasakoma ir gru‘dis, kauliis, sto‘ris, bré‘kus, pl’ez6‘kus, sm‘et6:na, a'sma, kataraka, skl’eroza ir pan., tik tokie atvejai reti. Tekstuose pateikta Snektos viety vardy, Zmoniy pavardZiy ir pravardZiu, karviy vardy. Prie teksty abécélés tvarka pateikiamas kirtiuoty, j bendrine kalba transponuoty Snektos ZodZiy (savy ir skoliniy; pastaryjy skliausteliuose nurodoma ir kilmé), kuriy néra "Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne" (Vilnius, 1972) ar kuriy reikSmés, kartais ir formos skiriasi nuo Sio Zodyno nurodytuju, Zodynélis. Tekstuose prie pirma karta pavartoto tokio ZodZio deSinéje puséje virSuje raSoma Zvaigzduté. Kai Zodis tekstuose pasitaiko keleta karty, kai jis yta uz keleto sakiniy, daZniausiai kitame kontekste, Zvaigzduté raSoma i5 naujo. Jungiant Zodynélyje giminiSkus Zodzius j lizdq, bendroji jy dalis,kaip iprasta Sio pobiidZio darbuose, atskiriama statmenu brikSneliu. Saltiniy Snektos tekstai — pirmas toks palyginti gausus, sakytume, beveik izoliuotos gyvosios lietuviy Snektos kalbiniy (taip pat istoriniy ir etnografiniy) ypatybiy lobynas, duodantis apypilnj jos kalbos struktiros ir Zmoniy buities vaizda. Tekstai subudat* ir g’irdz’t | ki l’ietis 3’n’ip’a* Il a8 klaus’u paz g/fd’itovju: Il sdugo'k’is nuzgii's’c’ ir suisn’ervi0c’* Il suisc’dud’éjau* ir negal’t suslaik’i‘c’ Il ar eina l’i€tis Il V'i¢tai c’iéj man’ n’esveika Il ar l’i€tatis | ar sn’i€go: bis Il kap Vija* sviet’i* | c’a satisa Il ri‘c’ikS<is* ar p’i¢timi&k’is* p'i€nas Il a3 n’end‘t’u eb datk priringdz’fc’* Il pasta't’é: naOju: kriZu’ Il a:nas* bivo’ nuSl’tv’i.* Il papl6:c’ino™* k’élu: Il SI’trna* p’i@skas* | tvorra Il ra-g’is ir n’éskub’i | ir Visc’ick mi‘s’‘am* 4mzui n’és‘s‘eka* dz/irp’c’ | v'isa* da‘rom n’e tép | kap reik’a Il agksc’i v’er8a'vo's'i karv’é" | is‘ildid’i. ll Sul’n’ifi* inldid’au | palaikom ir aduOdam* Il anksc’l_verSa'v'e's'i_karvuk’é | n’elabai dz‘id’ele: | p’ieno m4&Za Il tais kaftais da-v’é" nusp’ifkc’ kamb’ikormo™ Il kas émé: | més n’é Il kump’i stév’i antina ll nuvaZava0 pac’! paz dikru* ll pam’ifSo: kalbu’ | pui.nc’o'jas‘i* 26'dz‘ai Il l'ittiiSkai kalbam ir viisc’iek supt.nc’ojam* Vietav’i8ku"* kalbu’ Il Zii.ntas V'ietuv’i's* Il supi.nc’o'jam karv’i' ir arkl’i: Il a3 | rag’i | galvé:ju ap‘ic tO: ir ap’ie tO Il tvart’i n’ifkas n’évorg/a* Il gail’i ga n’avo's | 8i€nduna* | p’jAuna | kur pakra3@ai | ir 3i¢nduna cik tém kaftui |l in* nakc’i@s paduOdz’i | o° c’a p’erdz’ien Il até} k’atilur aSkalbé'c’* Il nog iZgu’sc'u'* mé‘ku_adkalbé'c’ g’erei* Il ir n’egal’i suslaik’fc’ Il dz‘irbom 139
bev’éik d6-vanai* ll karn’istu’* prip’il'a* | part’'s‘a* namo" ir p’érlaidz’in’é ja* Il atvaZu0dz’in’éja* ma‘Sunu ir atv’eZd?’in’éja* kap ti.msu b’indz’ino’s* Il kap* tures b’indz’inos | tai ir ma’Sunu' pastais’is Il aS turd atn’e86‘c’* bafzdu dzv‘i savait’es | tadi: skutiOs Il man’ ( n’e’p’Ec‘ija* barzda Il reik’a aZru'k’i'c’* | priviitka®* Il a'n’i's* paprastai* kalbéjo' | kap* att’ek’&jau* Il reik’a bu'c’ kap svec'usa Il paz2'n’ijo"* vaikai ll mac’ic’u0sa s’é-d’éj* V'ietuv’'s* ir mok’ino’ pal’i@tiv’iSkai* | ifig’i* baZn’{@u' einam | mima* atré'do* tas pac Il daf* nuv’éjo™* k’itap | spéudz’a Il Saim/in’i'k’é* n’i@ko"* | kap* n’ebtrdavo Zo'les | prisp’j4una | parenka* parenka Il ana* kérvii' $4a Il ri@tuv’é's* paprid’é-to’s* malko’s Il ana p’iksta | kat mo‘k/i'té‘ja* n’edi°da malko’s Il suiv'isdi* s’ena | kAm g’i jai reik’a Il paz dikru’* n’epabirdo™* | n’éskuba vazi0c’ || kt: galétai | pad’étai Il in* va‘karo’ dusul’is jima Il bivo' man’ bijauri dz’i@nu Il bivo’ v’efbn’i‘@a* Il ki’ tam‘i8k’ai* vire’ val’g’/ic’ Il brois* d’eji%a Il kap* suis’ifkc’ | tai greit | 0° kap pastaisi’fc’ | n’é'ra t/eb* greit ll kap paZtistat* | ji'su’ val’a ll kap* v’f'nas bivo' pasl’iki. | ir ldid’é Il pask’el‘a* ir laido‘ | dz/idz’dus’a b’éda Il ir niv’eda gan’avo'n | a8 jaa pagul’u Il d’eb’es’ai ma‘to’s | t6'j piise‘j sté-vii ir sto-vii ir n’él’ija* Il n’edGOk dziv’e n’'itkam s'ifkc’ | kat visi bit sveik’ Il na‘ke’i c7’ai_grabul’avati* vaisti: | kat n’epamai8i‘t* n’'ifkam m‘i€gé'c’ Il pa'gal* m‘i@gu’ ana* resskui.ndz’a ll ifg’i* m’i€Zis n’enoré’jau ldisc’ Il sw trim p'ifStais* drd‘péai* Il ja. prazd’édz’inéja* Zurd’é-c’ buil’bo's* Il pask’els* ir Z6'le’s Il 38 m’é'tai maZai so‘dz’inom bii.l’bu’ Il trust | n’i¢ko" daug’Ati n’ép’il’am* Il p’irma kat sudic’in'i biil’bas | tai rasp’il’in’éja* | gardz’o's | o° daf* c’ila ir cia | susm’é'g’i.* Il ito'j* aZusv’edz’in’é-ja* artaiiz’iju* ll ant'k’é prilduze’* Il v'isa sku'ra* panuluifido* || marfi‘nas* ba'ltas Il dikre’s* m6’Sa p’ifko" | man’ atv’é" Zu. bavo' Il biSk/i* tur’ priskit/i. p'ik’o: Il gal’ ir DSK’ nutrauk’é-* Il ir m’édz’u™* priskusta Il b’it’t:* smala* |l pra-bavo‘jau* g’érc’ Il v'iSto’s gurkl’i's p‘i.Inas ll man’ kap suslaik’indz’in’éja* v/idur’ai | man’ g’f‘n’é* ri€b’ai kat revalgi‘tau | reik’a g’i.nc’is* nd-g* l'igh’ | nd‘g kvara‘bu’* | reik’a k’invéc’ Il kap* pavafkstam ir krifitam ir pagul’im Il man’ in* kr’u‘cin’é's* sugré'- ja* | suprakaitiOju Il pre’ klu'no5i¢no° pav’ert’au ll kap susuk’é: v’éyjas | iSaja0i in* sdule’s | ir suislaik’é"* véjas Il kat* i§ namo | tai paslaikai* kick | o° kat in latiko" ir nepaslaikai Il tebu.i* sv’eikas Il mi's‘is* Suva | c’ik to’k‘is piiktas ll anaz* g’i lanc’ugi* prikab’intas* aZ* kavklo’ iz apac’ti** Il k’itt Sun‘i's po’ k‘i€mis | po’ aélaimis* la‘ksto’ Il mti’s‘is in* sa* aGlaimo’ Il a3 n’eznati | ku’ dzirpe’ Il gal’ ir ku’sti’ Il Zirro | to’k’is labai gudriss II calafa‘- nan* suk’igu. atv’eZa kaulis Il a:nas jau ir Sn’i'p‘a* Il per ili@u™ | jéigu sv’@cimu’ pag’ifdo’* | v’isc’iek j0 a'nas urrf* Il dasl’i‘t’és* | tra‘Ska ir lanc’t gas ll kat pagriéb’i.* | kaZufi ko’ dari't Il a3 jau Zirau | kat n’eatro‘kt* Il pakv‘iec’i* | ackranda* | ac’isé-da* ir sé-dz‘i* | ir lduk’a | k6T’ pririSu Il gart'ja | garais* iSeido™* Il tam’ien’é ture} piiktu’ an’f‘tu’ Il jaf kaziSkai* paval’ gi. ll kazien’é p’&n'i parSal’is Il fal'iks'ien’é sprag’elais* ir daf* kil’a ll fal'iks'i8k’ai* su vand’en‘u sumuZd7'in’é& ja* grindz‘i‘mu: ll bol’isk’ai* krauna 140
av'iZas Il bolien’é k’épa ll kalvi8k’ai* Vitrai_n’eas/ifido™* | kalv’i8k’é's m6'eres nujimdz‘in’éja* su p’jautuvais ja‘vu'* Il Sdvarc’ien’é pra’Se" ko'se's | o* nvé's jau laiZom bl’t'du'* | jau ké‘Se's n’éra Il Sdvarc’isk’ai* par’a’j iZ baZn’io’s Il jon‘ien’e g0'pko'sa* gul’i m’irus | 0° jo'n'iSk’ai* bivo’ ac‘igily. Il p'etrien’é i8 p'S Wo" trauk’a grik'in’'i bazu™* II petriSk’ai* névri m’é's0's Il bivo’ miaistra* ir maistrifn’é* | 0° v’is'i — tai maistri8k’ai* Il stal’i¢rus* ir stal’ifrien’é** stu vaikais — stal’i€risk’ai* || kalvara’c’in’i‘kas* ku’ karvalatis* dz‘irba Il karvalac’i€n’é"* ir vaikai karval6:c’iSk’ai* Il kal’v’i's* V'i@p’a c’@tai* nS’ k6Se's Il puSdiku: n’edz’‘id’el’i'_ unstat/4ti* kOSe's p’etun | ufim’et’au* laSuniku: ku'sn’#'’i' ll a3 sakA0 | a8 n’en’&Su | ba* bro‘l’ien’é* pasak’is | kad névru suv’é's’c’* | kat Surdz’i'tu’s’i Il suv’ezdz’in’éc’* a n’endru Il su ti} puOd’el’t gri‘Zo" | in* l’eZ4nko's* pasta't’é" | sa*ko’ | jau n’ereik’a | marc’i bitvor i8a;ji. Il su c’eti* gan’fdavo' két’v'i’ | vienu' n’ed’éT'u* viena | kitu’ | kita ll kap* namudsa | tai da° bi8k/i* | 0° kap paga‘no’ | tai su pri@’‘inom* | tai dafZas n’enurav’é'ta Il a3 i&ékstu* ir karv’es pr'ijimu* | rvepad’eda i lungvai prag’i-v’éno' | dv‘ejis m’etis prabivo' Il dikre* g/t V&no' sw mim‘im* Il no‘ré‘jo's‘i jai gri-é’ Il trecina* Z’é'm’é's | trac’a dal’a vala‘ko | lungva 2’@m’é' Il ti sto'v’éjom* | 0° c’a pasta't’ém k’itap Il ir vafgo’ | ir darbo" ll m6‘$a n’ésk’iSe: labai | m6"mu"* ram‘ino™ Il ture’j ke tr’as* dukrds* Il viena mire: m’ergi | k’ita | kap* i8tek’éj Il jinkstai birvo" blo'g’i Il &jo" | nuzgufido: Il prabac’i&k’é'n priffic’uOsna* at’éj Il ir kluOnas mat té'vo’ Il kaz‘ul’6gka — piev'ele: Il t6'j pusis* latiko’ — kraSdin‘is latikas ~ | o ca dz’ifvo's Il kuf se*dz’im* — se‘dz’imo’s | o° ti ku’sn’&1’is 1atiko’ ir suznl’ké'le** — Sla’p’a ir bala* p’er viduri Il 0° c’a bivo: p’i¢véle’s ir krin’i't’a* | daf* so-Zalku’* pada're’ | Zuvdprildid’é ir Zuv‘is géudo" Il latikas aZu* p'i€vél'u ir ravai | p’ieva ll vari's'imé's* raviiOsna Il o° ti az ravi’ | ji latkas marg’ai m’i8kii aZldista* Il dz‘irv’éle's marg/elikai — latikas Il bazn’fc’a'v'iet’é — latikas II pul’k’ino’ kdlnas | lap’é‘I’u’ kalnas — lapés ved’és'i* Il ti lazdz’fnas Auga | ti sintak’is | ti: Wit'eeTu ir ri@Sutt bivo' Il daf ja: mazai II krin'i'@’éle* aZu* médz’o* — kirdra ll ivan'iSko’s — b’éga i apac’t* vandti | to*k’is SAltas Il dz‘iv’@n’iSk’u' ba'lo’s | upé’ gauja ir v’isa* Il vaZu0ju dzi-v’én'isk’én || paukStés* lupa* | jéda va nagas Il v/isé*k’w’ ji'ra — ir maz | ir dz’id’el’t: Il va‘nagas Ziilas* | dz’tbas* pra'stas* | praslugk/a* kt'sn’i | drask’fc’ kap* grer’40 pagkstt | kap* pazgduna Il jitSk6'ja* k'irm’é1't" g’en’i's | k4uk’é* aZuk’immSa* ka'm‘inus | maziésn’é a% va‘rnu’ Il vérna Zula* Il vairiic'iSk’is (vartic'iSk’is) — v'ieta pre’ ba‘lai* Il tadi g’érv’isk’is Il ti: jA0 daug’ati ba'lo’s ll pre: m‘i€st’é1’'o" m‘iSkic’is férma vadz'inas’i II bivo' latikas aso‘dz’ino’* m’edz’i* Il péra Zugksn’O™* ir Sul’n’i‘s* Il g’érv’u ragéjau su jilgais snapais | jilgais kaklais Il_g’érv’é's ko~- jo’s jilgo’s | dz’ibas* jf.lgas | in® auk&t’@sn’u* ké‘ju’ b’iSk’i* Il kap* kur baltt:** plu‘ksn’é1’u"*_ma‘to's n’edatig | o° t'eb* Zwla* Il g’ervic'is* kap katkac’is* I g/érv’é's kaaras* II g’en’i's to'k'is n’elabai dz’id’el’is | sédz’i* prikl’ay’i.* pre’ m’édz’agos* ir dz’ub’éna* Il ji dz’tba* dZerk6tus* |. 141
diZerk’a* in* l’i€tatis Il to*k’is kap ic‘iej* indirkai* bace‘nai* aukStG* ké‘ju’ Il nuk’ifto” topol’u’ ir nukapé‘jo* v'irsurn’i' | ir pada're’ | kat sukt l'izdu’ Wir ja. adb’é-gdz’in’&jo™* | p’er v’é'lai pada're’ Il adb’é-go"* | pasé‘dz’i* pasé'dz'i ir n’iko: Il ak’&c’as d’&davo* m’edz‘ag’in’és* Il trtarku’* g/ird’éjau | kap in* g’ert m‘é'tu’ | tai i8m’eta paditu’* | kap in sugk’é'sn‘u™* | tai pul’iku’ Il ka‘tko's* ifg’i pul’tkai || kap maZikai ir varnu’ pul’tkai Il Sarka la‘ksto’ ir visa* ll Zv/irbl’ai* maZikai | bamc* luggafi ir pab’é-ga* | maZuck’i* Il man’ tai daZnai bams‘i Zv‘irbl’ai ll Zv‘irbl’is Ziil‘ickas* | palSas* Il Ani's* v/isadiy pap’il’a* | palas‘ina kuf Il ir n’i@ko’ n’eda'ro Il varno's c’‘ik g’@1'a pautis* | k’4uSus* Il skragZdit’é's* in l’'i¢tatis pre: 2’é'm’é's 1&'k’a | Zem‘ickai* izb’é gdz’in’éja* ll kap Zi€ma | ano's* b’ijo" Sal’c’w' ir la*k’a | kur n’éra drégnumd6's* Il kat se‘dé‘tai b’e da'rbo: | sv’eikas bu’tai Il Zo‘l’in’u’ vaistt g/er’d ir n’epad’eda Il k6'I’ sula’So"* | suSu‘ld ll praeic’in’é* va'sara bio Salta Il Spokai — ratai jti' mA’to’s Il jfemu* da‘rom I'izdis skri‘n‘elas* Il a:n’i's* ju0dz’i | maZesn’i varno’s Il Suva mazZesn’is aZ* ka‘t’i: Il jonas v'i‘rasn’is* o'nd's Il g/érv’é maiziésn’é no‘g* bacé'no’* Il kab btil’bo's* nid’er’a* | bona ir dz‘id’elti: | 0° t’@p—mazii.l’ko’s* Il va‘I’g/ik vakari‘kS¢o's m’é's6's Il pashiOji | pavalai ir tvarka Il kab* b'iSk’i** Sal’c’A0. pazda‘re’ | Sal’En’irk'i_prisra‘Se" Il stan’ul’ai — pavard’ti daik | mac’iék’in’is* stan’ul’is | @epuk’in‘is* | tam’isk’is* — v'is stan’ul’ai ll o paskuic’in’is*—ma* bro‘l’i's* — tam‘isk’o’ fal’ka Il tai vis po** tievam | po’ dz‘i¢dam* vadz’ina Il panim’ire’* jt datg | gaidz’t's st'ep6'nas g’i€d6j po’ n’ibaSn’ikui* lietav’iSkai c’ielu’* na‘kc’i’ |l tarpup’édz’ai klu‘n’i i§ v’ifno’ 86'no | i§ k’ito" 86:no" Il kraunam 4'v‘iZas vinan | kitaf 3i€nu: | trac’af m‘ieZts Il stajé‘kai* albo* tri's | al’bo: da laiko: khinu’ Il p’er viduri’ grindz’imas Il in* grindz’i'mo’ invaZavai su arkl’u | ai’bo: tp va ikSto'c’ Il mo'l’i's* razm‘ifksta* su vand’en’u | ir kvajini* kalatki* sumuZd2’in’éja* grindz’imu’ ll kap* p‘jauna p’jautuvais ja*- vu* | ri8alu’* da‘ro’ iS ti: pac’t" Saud Il rialu’ pad’eda in 2’6'm’é's ir dé-da in riSalo" ir suriZdZ‘in’éja* ll pan’eZdz’in’é&ja* paém’i. aZ* riSalo’ Il igg’i* bu0Za'le's* sku'ri* suriSa* kévtu’ ir spra'g’elas* || dzv'iju* kil’a | vfnas stukt‘erna* ir k’itas Il sukrac’i* | kat i8 v’idatis iZgrat* ko’k'is gri‘das ir m’ec’i ll p’édus krauni I’fg’ai | grazei | ti.gk/ai | kad daug’40 unl‘i'st* Il nét po: dunkse’ti* Il kreiku’* dugksc’o" v’éjas sugadz’ino’ ll kra‘klo’s* | ku’ laiko* dugksc’i: Il kek jilgumé's* kli‘no’ | c/i€k stajé‘ku'* Il lo't6m apmuZd7'in’&- jam* Il kQVi kra‘c’a Il po: dugksc’t Il até‘laidz’is | Sal’c’is prapuOle’ | jau Sul’cati* Il galaf grindz‘i‘mo* sstum’am ti0z gru‘dis Il ir sédas’i Zmo‘gis ir Véciikiu* m’eta prieSais sav’l pre*k* v’éjur Il ack’ireit m’ék’i'na* krifita | 0° gru‘dai bira* to'l’40 | skrafida tol’ grivdas | sugku'z gru‘dai n’ev’iné'dzi Il pirmas ruSiis* — toll un&érksta* grivdas | k‘itas ru‘Siis atcha'dai* | azodzai* Il m‘i@Zu’ ti'sai papais’i‘c’ reik’a Il sZer’a* | apl’igk apslu9%a ir pla’ ka* i8 eilé's igg’i* ti Il ir tadi v’éto' Il b’ieralin’é dina | d’éda bi.l’bu* | pil’a* mékinu* | ir itai* b’ralas || duOdavo’ ir v’iStom béralo’ | cik daugat mé‘k’i'nu’ jitidavo' Il p'eliidn‘i'k’i* sup'il’at mé&k’inu’ Il pelidn’i142
Savu0dz‘a | ir rafida Il k’i8a mn’ p’ipk’is rubl’iis | 0° né’s'is meV ina’ Il jau ~ sen’‘i'st’ ll ar iSic’inai bii.l’bas* Il reik’a sugrisc’ ll kap as‘iklaus’A0* ir p’a’- _ Yus pagiso™ | prad’&j p’isc’* p'Stus | g’i'sta Il prad’éj ro'dz’irc’is vag/ai Il a8 vo'l’6‘jaus* po’ Vig6n’in’es Il kur ti iZgulés'i Il a8 jo: n’eg/f'd’au Il kur paskubu | aZdu’sti* Il se-datis | pase'd’éjau ir g’er’A0 Il kap* kil’am dzviesa* | tai datg dul’k’u: Il Ziemu: aStuOn’6m i8vaZG0ja | aStuOn’S6m parvazi0ja ll turéjau a8 dzv kérv'ii | dzvi telr@i | dzv Kaul | dzv’ Zusi | dzav'i katk’i* | dzvi dal’g’i | dzvis’é's‘eri | du par3i | kavc’inu | arkl’u | b’érZu Il k’Atile’ su pafSais ir dar trajetas pafSu' Il eilu** gan’a0 viena ir laukiz dz‘frbau Il anas cig bi8k/i* pad’é} ir dér koli‘k’in ej Il man‘i jau n’espdud’é' koli'k’iis ll kap tf’ ir iSlaksci'c* c’iek Il 0° Z€mur viiena g’i s’‘7zku"* pj6o'v’au ragkom d’é1’ trijo: ll daf n’eaZm’‘iks1* ir n’epam’i'gé's'i Il galvo7ji | mas* g/fvo' n’éra | gal kap Il tur’t dar kok’O ma‘c’i* | i§ maZend’ sugk’ai bivor Il nuv’eina t’é-vai ir kil’a ig* dz‘ienai | 0° man‘i jau kap v‘itrasn’i* prik’el’a ir reik’a padi’ in* palé‘tu* blaSkis Il padavol’n’a* su dzv’iém raguc’ais* ll aZ* raikS<’o"* k’i'vo'ju* k’i'vo'ju | k6‘l’ pak’el’u Il o° kai jaa pak’el’u | mén’ lungv’4O | pak’él’c* lungv’a0 kap atk’élc’* Il vasardé:jus trump’é'sn’is | 0° kap rug’in’is p’édas | jil’g’1 Saudai II tadi jau pri'Z* dz’ienu" (Il priZdZien*) mama jau eina | kir’a p’@u' | kek anksc’Ati_ pask’el’a* | daug’at i8kul’a Il 6-ras to’k’is Il priskr6-v’au* lakm6-nu™ in sav‘i' Il p’ietim’i blo'g/ati laidz’ic’ | mis‘o's* kremtas’i* Il primn’éj* sto’v’é}j batka* su miltais ll kap* k’i€nd: dz’idé'sn’é’ | t’ep* daug’At pasta'to’ Il zvan’&V'is* kérv’ei | kad g’ird’éc’ bart | kur ana ter’6jas* ll m4n n’eslaiko: galv6'j nd-g* praSal’‘imo™* Il main’é v‘isaipd"* Il brazgtnai* in* ka‘klo’ 4rkl’ui kap* kar6‘Vai | tok’ dz‘irZai |I brazgtnai krurgl’ick’i* skambit’ai Il v’ilkédanc‘ai* par8al’u' ju°dz’i | aStru’s jil’gi Il kap* jus nukafpo’ | tai g’erai || mdZa* ir sé:pa | kas ti: klatiso’** Il pas mi's’us* parSukis pa'l’auk’é's* | guzai vezdz'in’éjasi* po’ kakli | i8 n’6's‘ies eina piVai ll Zmo'n’ima blé'ga | ZuvatiOja* ll v’ienais* &'sais labai s‘ifgo pafSai | surigko’ maSunon | aZi* jaSinu’ niv‘eze’ ll m’ed’i* mide’ | mésu" nududz’in’éj* Z6ndui* | 0° vidur'us aZtikazdz’in’éj* Il Zmé6rn’é's at’eido'* ir siko" | dirk’it mim‘im* ti°s vidur'us Il irém’é | ir n’eb‘ij6j Vigt Il a3 vu0d’egii’ prik’im340 maiSu' Il pasird’au | turéjai in* Cield's* rud’en’‘iés Il kok’ Velinu* iZgalvo; ll pafSu' Sefsc’i* p’eem ir Zi'dui pardav’in'éjom | in*m‘llo’ main’ém Il dt é'le’s to’k’6's kap ark’é's | sto'riiI’ko's* | pada‘bno’s* i§g’/i* Zmo'gatis utélas | al’e* sté‘ro's | balto’s Il anas* n’edag’irsta* | jam gafs’ai sak’f'k Il a'’ierai* | raistas | al’ksn’ai duga | bala* Il SafkSnas* in* sn’i¢go' |_ mdZna* eic’ p’er sn‘i¢gu’ | SafkSnas_ laiko’ Il ata's‘ijo’s* | kad nezdre'pl’6't* jieno’s | c‘i@s/ai eit | dra'to’* ko"k’6" st6ro" Il ratai | kap* tuS@’i | o* veztumas | kap prikrdutas Il kalatka* m/’edz/ag’in’é* | sp'icai* medz‘ag’in’ai_| a’badas | 3una* | brugktas to'k'is | galikai aSp‘jauta* | kat laik’i‘tu's'i_ pastrénkai* Il dalga‘ko'c’is* | rank’é'le* ir dal’g’é | kVindkas* ir ~ re‘kvik’é* prispéudz’a Il c’ina dal’g’i' Il reik’a pac’i.nc’ in* bo-bé'le’s kurjel’. 149
ll kas n’em6‘ka | cna rel'fg/ai | ir n’eSienduna* dalg’é Il daiit’es* | n’egerei* i8@’fn’ei | pagalisc’ dal’g/i* | ir sum’enc’tic’* sak" Il galu’stuvas | 0° m’enc’a* bivo’ i m&dz’agb's* Il c’iekas* va m’@dz’ago's | c’ik ap’i.ltas* tiom Zv’i'rt | kur galti‘stuvus da'ro’ | kad galtstu’ Il sv‘irsn’is* ir sv’irs’n’a* | toj | ku’ ldidz’as'i Il m/ikci* a'n’es* | oi dafbStu's | of dz‘irba — kap* dz’iena | t@p* nakc’is Il pargré'v’é* p’@@ur | jiSva‘le* | jistt's’é* | daris visa* pasvéjemu* ll ap’inastre™* rkl'ui Il aZmé-v’au nafiju’ ap'inastri* Il pa'- Saru’ n’é'Sa | to’k’l lagkic’ai padari‘ta | ra'zg/in’és | m’edz’ag/in’ai* ir virvak’ém | jiSp‘i.nta kl’étkit/ém* Il ir prid’eda pa‘Saro" Il kam arc’l kit’nas | kOSuku* n’éSa s'i@%ku'* Il Zulgai* padabn’i* igg’i* vefbu™* | jil’g’ jilgi 4uga ll m’édz’aga* tp kap kri‘mas ll anas n’eaZ4uga* auk3tai | a:nas ldidz’a Za-garus* t6'k’us igg/i* 2%'m’i ll koSuku’ p’ina d’é1’ sav’i' Il kap* plon’é'sn’is 2a-garas* ir c’i¢lu’* jima | o kap sto'ra’sn‘is ir p'erpis sk’é1’a Il 24V'u' p’ina ll Zagarikas* ir kuri.nc’ sAtisas Il stisd’eda lapkiiz du ir drati* | reik’a suistac’i'c’ Zdbrai* Il reik’a lankitc’ai suri8t’ ir pap’i.nc’ | kad bot kuf pra‘dz’ai pévru’ Z3brur ugk'i&’* Il tada p’inc’ tol/40 ir kek nori stac’f'c’* | ir k’iekv’fenas bi8k’i* trump’é'sn’is 24'garas Il lank’é'I’ai jiS jé'gl’o" | 0° Zabrai ji8 &gl'u’ Sakti Il apac’a p'inas‘i ji Sakn’0" kva‘ju™* Il pritrauko"* Sakn’d° Il jiz Zulgti: macn’esn’i* | ji3 Sakn’t lita Il daf* ka‘Sukus* p’ina ji8 dratt’* Il karz’i.gka* | m’‘i€stan kap* ein’ Il mima‘ ‘nai n’ed’eré‘jo’ Il sém/en’is | kadii prus‘eido'* | tadii séjom Il reik’a apravé'c’ Il paslank’i ir Z6‘I'w" trduk/i* | pask’el’a* kuf b’i8k’i* | nuta’- p'iji* Il sv’iriépko's* javusa | v‘ij6kl’ai bi.Ibo'sa* ir I’inusa Il usn‘is ba'do's’i* | jiidrica* vijas‘i* ir vijas‘i | suc'i'zdz’in’&ja* ja'vu'* Il jidrivco's datig ji8 kafto* n’esma’to’ Il kab* se‘m’enai Sva'ru's | jO’s n’ebf'na Il ‘ins suri8a sdujon Il rauna | v’@Za namO°sna Il Satras dare’ ir kdrdavo' l’inds in* Satra: Il rask’ir’a* tas sdujas | in Satr6’s | in Satr6’s ir dz’o'v'ina Il kultuv’m* ragkoma pl'iek’é* | in dz’irvé‘no: klé:jom ar in ga'n’avo's | k6'l ac‘isk’ira valaknai* iggi* v'ifSu’ | ji lduZas‘i | kra‘to’s‘i ir ragka | 0° jéi dar n’é | suzgamZd?’iji.« laiko's’i | reik’a dar lduke’ Il ’ints m’ina mérferes Il jiSm‘in’i | reik’a klascic’* ll to’k’6's klasc’f‘tuv’é's* padari‘ta m’edz’ag’in’é's* Il to’k’ls staj6"kas* pad’éc’ sduju’ ir muse’ | kGT’ spa'Vai n’eis'ikrés* II Zo'vul’i's jima | bis Vietats ll grab’en’ai* padari‘ta | privarita* m/edz‘ag’in’u' danttc‘fekaz* daikto’ ll Suku0jam | pa‘kulo’s ir valaknai l’igdo's‘i* Il tad: SukGOjam p’er tugk’es‘n’is Il Ci'stas* va'laknas | isiSukuja pa‘kulo’s II to’k’igj bivo Sap’ec’ai iS Sefsc’ies* Il stkam* séuju’ in* ragko’s | 0° k’itt Sukijam ir nurigkdom* pa Sukas Il jiZ blo‘g/4us‘u’ pa‘kulu: sto'rai v’efp’a | sto‘riis maiSiz da‘ro* | 0° ji kitt’ | jd paklo't’és Il kvarbav6‘ja* | 4udz’a s’t'lus Il ji8 pauk: mérsk’in’us sau m6't’eres padudz’a* ll l'in’in’i: paSuk6m padudz’i | marsk’in‘us s‘iv’é vf -ramu dro‘b‘in‘is | cv‘ikl’is* ins’tdavo' po’ pa‘Zasc’u Il 4uga dz’‘idz’o's plaskdin’o's* Il stim’erk’a ir m‘ifksta Il vj‘ virv’és | vad’elas | pastropkis* | ' piinc’us Il Zv‘irbl’ai* la'sa kanap’és Il v‘isos patikst’és* iZb’é'gdz’in’éja* | ligdos’i* c‘ik Zv‘irbl’ai Il karklai kab Zulgai* ll jt: sku'ra* Sv’i@s’ésn’é" | 150
padabn’* iggi* Zuigu | Il jil’gi s‘aurick’i* la‘pai Il anas* st6‘ras n’ebtna | razaugdz’in’éja* jiz 2’@-m’é's Il Zulgd: lapai bl’iZga* ir sku'ra || pumpl’tkai* pwktioc'i razdz’in’éjas* t’ep* kap bal’c’i Il n’eduga dz’‘idz’il’ai ir maZai kuf | al’e* razdz‘in’éjas || kap* razldidz/a* krimu’ | tai ir in’eis’i ir n’eiSeis'| | ep an‘i's razdz’in’éjas i8 apac’t Il slioksn’us* plé’$a i8 V'iepu' d’EY vizu' Il sugkav6'c'i* kaSukai* iz drati'* ll svO'tas* p’in’i. Il teei* sau danas Il p'ién‘in’é's* g’eltonai Z1i'dz’i | g’eltégko's* to’k’6's Il 84lpusn’é's* | prisrigk4O SAlpusn’w’ Il as’O"Kl’ai skritp’a* II an’i's* ir vaistai | ji.gkstus g’f'dz’a ll mano” resv'eik A'n’i's Il ir nd-g* g’elt6gko's* Il agra:stuos bivo’ susp’i'n’i.* Il kap prad’éj atv/eZd2/in’&c’ ko: i8 v'il'n’o" | tai jif c/a ju’ prad’6j razdz’in’éc’is* Il t6'Z Z6'le’s i§ Viln’o' pas’eido™* Il G.okSt/is | unkS@isa Zu.n‘ai Il reik’a 1uksCire’* 15 tinkS'u' | tO Zot lapiikai Vinksmi* | Zal’ick’i* | nd-g kérpu’ Il ri€Sutt’ brundul’i's ir likStas Il ru8uc’i's* cila* k’@k’é duga ll topal’us* auk&tai i pava'saro’ ldidz’a pumpurukis Il ragka vaistim d’éV’ k6'sul’o" | ro" nti* Il iSlsiido* grazei plaukai | ma‘Za_pasl’iko: ll kam c’ieku* tu's‘f‘c* piin’igt’ | tebt.i* nam‘ié II _kap iSkint’éc’ | kap suslaik’fc’ Il pasklapa'c’ija* si Zm6‘nu || puc’inai — m’ed’I* jt bivo graZtr Il vaikaé-mu atv’eZa c‘iflum* cieVicku’ ru'b’é1'i' ir m’eta* Il Sormukén’is Zxtdzi baltai Il i8 kafto: g’elsvo's vé0go's | 0° paskii* raudéno’s Il Zi¢mu' | kap priSti‘la*’| labai gardz‘o's Il jai prapul’dz’in’éjo** m‘én’es’in’é's Il iSv'ilkai ir g’erai | kur a'nas* tt d’és’is* ll n’edtiOk dz‘i'v’e | surigkd’é* Zmérn’es ir iSv/eZe" Il se‘jo"* sal’iétru’ Il pase’- d’éjo: | ir jai praéjo" Il jfemu* kaz dachddz’ic’* Il a-nas* zuzl'ija* cik’ai Il reik’a eic’ gru'diz zizl’i‘c’* ll galt av'iZi' m‘ieZai || grabtizdai* ifg’i* bar8@iis pana‘Su's | gardz’Ati kab bafS<’ai | n’et po’ dz‘iev’@n’iSk’ém vaikSt’o" jom rigke’ jt ir ru'g’inom | ir gardz’i ru’k8is Il grabu:zdzién’i* vérdam | sutrip'inam* | nuplaunam | ka bo't Svart Il g/irttkle’s | ju prisvalgai prisragk’i Il jei p’er datik suvalgai | tadi galva sikas‘i | 0° kad n’edatig | tai ir niko’ Il ne c’i@k to's vu gos | kik c’i8j bahinai* galvu’ susuka Il b’isk’i'* véjas papu't’é ir praSalai* ll pajauc’i* | kad in* kr’u'c'in’é's* suigul’dz‘in’éja* ll varna'gru'dz’is* rug’0° varpo'sa 4uga | ragkam d’é1’ vaisti | kap* karv’é" n’eSai'sc’ija* po’ te Vit Il tai jis v'érda ir g/irdo: Il ndvg* g’i-rsur* juoda duOna | giirs'in’é* Il arkl’@ruSk’i'n’ai* p’ievo'sa razdz’in’é‘jas’si* lI ru’3k’in’us* vérdam | pa'c’i's rajkam | gardz’i buza* Il arkl’@rusk‘in’ai nog trido’s Il ata&Zalu* ldidz’a Yerba* Il Sun’in’ai gritbai Il raudo'ngal’v/is* gardus | kub‘izd’el’is* auga i8 kafto’ baltas |_ pazd&ro kab bl’u'd’éVis* | dimus laidz’a || kap* piSuja* kérv’i' | ugk/imSe’* pro gérklu: iggi* v‘idu" kub‘izd’el’u Il 3lapsta* k6vjo’s Il gtrSto's* darZ padari'ta gadz’ina dafZu ll iZguldo" v'i8to's ja'vu'* | v'ifnos guilto's* Il pasko'@’6‘jo"* arkli's | ir vey gilto's Il i8i8Ere* V'I8to's | Vien’) badu'l’ai* | Vigdo's‘i* &3ako's | m‘iltai iZb'ira* ll p‘imp’é’ pi'h’i* pith’ p'ievo'sa Satika ll g’egiiZe’ koc* kuf kam pameta* patitu’ Il v’ev’ers‘i's* anksc’l pava'sari’ pasré‘do’ ll 4nas* bivor iSa’ji. iZ galv6's Il $4°Skas kap ka'c’inas | dus’ina* vidtas | cig Zamo* ko7jait’u’ Il krupk6‘tus* ji'das | kri kra | varmai* | gil’ai ki.nda karv’es |i a-no's* 151
gil'tja* | b’iega | n’eZiino’ | kur d’éc’is* Il guogl’ai* pridz’iviv tru'si* kérv’ei in* 86nu' Il nulup’in’éjam venus | k’ic’l priskranta* Il priskrasc’ | priskra‘to* Il tri’So's iSkrac’f‘ta lauk’l Il per ba‘lu* kap* ein’i | siipas‘i* | gal’ upgric* Il ein’? pac sav’ k’éldamii Il a8 ein: jugdam‘is’i Il kalba prauzdam’‘is? Il a8 valgau SukdOdam’‘is’‘i | ttari‘dam’‘i* | ttaridama Il vaikas eina 8i€nu’ n’eZdam’ Il aS sw juoj Otariju gulédam’i Il g’feda* grabo-dam’i* II ana* unsti'm’é* n’eZdam’ | n’eZdama Il kad kiim* Inngv’4t praeit so‘pul’i's* | r6‘do's | supli8 galva Il ti g/i jatic’as | kat tu8@’a | n’i@ko' n’ér | cik kap kork’a pakl6‘t’é adklota* Il gan’ém po itas* sup’i‘klas* Il baisi | kat karv’é r’eunlé‘kt* Il v‘iena v'fenu’* ga'Vi unsti.mc’* Il ana* prig’imi.* tp Il su'nis su aStuon’etu vaikt iSvaZa'v'i. Il dé turé‘jo ¢inu’* dv’éjetu’ Il kuksa* Viko’ | p'irstis atp’j6'v’é™ Il o° anas* Slibas | Slubtoja ‘ll kraivak6-ju" mafc’u' ga‘vo" Il semb/ertai* jau g/eri ll sdulagri’st’é's* grazei 4uga | lukSt/én’sim | kab* dasp’és* ll padz’fgo* v'iso’s | paiSrausc’au* | g’i giti'Sus* bré‘kus* Il nuv’éjo* c‘ibil’o's* stumbudsna Il kap* m’énas* Sv/iée’a ir so‘dz’in'i | c’ibil’o's eina* stumbudsna | kap kur’ts m/etiz bina datik Il n’eduga nickas | Zulain’é* tam lauk’i Il apSiSuk6‘jau* | Zulain’é's kumpaz g/éras Il Zv’i'ras suveStas | k’é’as Zv'i'ravo'tas* Il ab‘iema* jau reik’a pajil’s’éc’ Il Supul’tikai vo'l’6‘jas* a&6"k'i. nd'g m’édz’ago's* drabn’i* Il paSupul’tiota* drabn’a0* Il Sakal’ai pakuralém* Il paSakal’tiota* pagal’is | jau pakufs Il Zarijo's da’ n’epag/is’i.* ll aZm‘erk‘au* skaras* | prisu.ldom vand’‘efs | pris‘ijéjam p’elant: | vand’en’u ap’il’am* | razmaiSom* ir palauk’am | k6‘l’ susté-ja* p’elanai |l tad: pazdarro: sl‘idis ir m’efk’am skaras ir v'ele'jam | gn’4uZom rafko'sa Il kuriéj n’eSé'dam‘i | n’e3éjam‘i | ciéj virinam’i Il prit’erl’é's‘i* man’ Saudi: | a3 parigks’i* ir b’e tav’i Il in* Zardt dz‘o'vina 3i€nu' Il suslaik’ic’* n’egal’t | eidam‘i ju°k’0°s | ttariju* | v’erk’d Il kap* kas cig Z6'dz’ais v'efk’a* | 4Saru" mazZai kdm iSeido™ II o° t/ép tai a’Saru" suvaik’i'c’* regal Il a:nas* m‘iegé‘dam’i ttarija* |l tarpipirSe’ai sé-pa II apl’inkd’s* &jo" m’édz‘as* Il _ki.rm‘ai isk’ilné:jo’ visu’ dafZu | cik apsuslaik’é"* greitai Il anas* gri‘Zo’ Il b’it’t'* mo'tka* | ku’ k’4uSus* und’é‘dz’in’é‘ja* Il Zo‘l'in’u" vaistti* priranku ir im’etu Il k’eturé‘l'ike’i m’&tai bivo’ Il kuf bu'tau ir névris kad bitic’ ll ackaito’m | k’i@k Saukétt vand’efis ll daf* sAtisa | apl’inkd's* rug/ai ir n’ér i ko" rigke’ m‘edatis Il K'ifm’ai a%é‘m'i. | Zamai ras‘ildid’i.* Il n’ebivo’ biit’t’ | n’ebivo ir m’edatis Il Z4dz’i Cambdras* Taudovnai Il-aS pac rigk4ti ir nududz’in’éjau* | prijitad’é* | mai8ais an’i's surigkdz’in’é;* I mé‘cina D’it'i* jauna juOda Il Wéjas ac‘ira'do’ ll kap* is‘isp’its | surigkdz’in’éju | sp’i‘c’'u' diOda Il prisodz’i.nta* k’au3i™ bina v’isaipo: Il sp’iéc’u’ dal‘int: popus’du* Il kap* sp‘iéc’as | g’elaZuii al’bo bl’ékon* di°du ll si $140tu kur tu das‘ieks‘i* Il kidra vand’efis st6'v'i Il apl’ink6’s* vand’en’o" pieva | tai kirdra* Il n’eaZvari's'i* kilo’ ku‘l6‘ku* | k’ifv’i_n’@Sa_ ir azvarin’éja* k0Olu’ Il ir névris | kad bt ri@bu’s | al’e* n’elabai jimas’i* Il ba na_| kat kantav’i* pafai | 0° c’i6j plo'n’ick’i* Il buvati dak primaisu. | n’ei8€'d'6" Il in* K’etur’o” p'ifStu’ laSun‘ai al’bo* daug’aa ll pas mis aZup’i.lta* 152
laun’ai druski: ja8@iko'j* ir skri‘n’o'j aZdari‘ta* II ir gul’i kap sviezu* | cig drisku’ atp’j4uk* i8 v’ir8a0s | ir kap sv/ieZA Il kas mé*tai t@p pas man’ laSun‘ai gil’i aZukasc’i* Il g’imu v'irSuc'in’is ir apacinis akm{9 Il lajkaz gelazun'is d’éV suk’imo: akm’en’o' II parpl’i:@’a* | kat laik’i't a-kmen’i’ Il pre’ a'kmen‘ui aus’éle: II v’efpst’é* | kat pak’el’dz’in'ét* ir aplaidz’in’ét* akm’en‘i* Il skri‘n’éle* primuZd2’in’éjam* igg’i* s‘fnu’ Il 4°Sako's jau c/a Il lauzai Sak | m’édz/agu’* ll kab lduZas t6j p'irk’a Il lduzZas a'nas* | cing’inis | ult6‘jus* ll kap nas i8k’ific’'a su ti0j barzdit Il nés‘is t6j kab dz’tbas* | mé1'fna* Il Zambdras* jam pad’édz'in’&ja* | 0° né‘g Ifepu’ jis jiSprakaitd‘ja I is'imOCija* anas | sus‘itar’a | tp ir da‘ro: Il pasti‘rus* ir p’i¢m’enai Il kuén‘iérus*kéil’us iZd2’irb’in’éja* || tam’i' | ar g’irdz’1 | k0 a8 tdu sakAt Il skl’itas — dz'idz‘il’is K’ifvis | s‘ifndjus ta3o" Il latk’enu* Ziév/i' skita Il sk’iedro’s | kab* drabn’4ti* jima | I’t.rbo's* borna st6‘ro's | AtmuSa* skl‘uti nd'g* s'i€ndjo" Il I’ti.rba nuv‘éj ko'k’a Il mdZna* | kaz g’i g’ina Il brugkt’&- Yai* medz’ag/in’ai* | b'i8k’i* a8p’jauna* ir kab’ina a2* v'idur‘o" | ir sé-ga Il at’@j dzerav6‘kais* aps’é'v'i. Il_kasn’ikus* ufip'ina* kas6'sna Il m3stai* m’eksc’i i§ itu’* storil’u™* s‘w'lu’ al’bo* i§ knatt’ storasn’i Il rovm’@l'u* va ir n’ematati | matati c’ik kuf tums’at* ir kuf Sv’i€s’A0i tioj ak’t Il biirka* i8 vate" s | pa'mu8alas ir v'irSis | v’idtj vata Il bufno'sas* i8 milo" ausc’in’o’ | ji-igas | su kap'i8dnu Il manandrka* b’e vat6's | vasarin’é’ ll frefigus — as’ega* po’ gérklu Il_n’ekii* sk’ina Il jei maZai mato" | Zt'ro* prism’érk’i. | grabul’6: jasi* | tai jau kiSlas Il kiSlas ir gaidz‘i's | kap* plirksnom* apdug’i. k6‘jo’s Il akw5* | tu ku8lé‘c'ina* | klubas aukétai | kump’‘is aZac’d:j* | o° c’a Slaun’‘is Il kaklas | pakduSus | v'irSigal’v‘is | kakta ll kaktOn sm/il’g’in’é* Il o° kab dzv'i — smiil'g’in’é's Il nuv’éjo" apzdair’i'dama apZZu'rédama Il &pko's p’er ma’Zo's Il aZuimdo’* v'isu: d’élnu |lkrumpl‘ais baladé‘jasi* | bark’ina* in* ku'l6‘ko™ Il p’érl’i'ta 2’@m’e | bufbalko’s* Séksta | bus Ii'tis Il @urStuma* guro’s lik’i. Il b’e m‘iel’t: anas* n’é k’fek n’epak’ils || bundas diOno's k’ép’ém Il més n’etarna'vom ir n’esamid’ém || aStm’ijo* vandi9j in* k’é1’o° Il zac‘i.rka* | aZv’érda* vand’en’i' ir maiSo" m‘iltus Il ir grik’in’i' bizu'* val’g’ém | gardz’i Il landz’oja* pamaZi | kap* v’é'g’éle’ Il graZav‘irba* — Zuv @le* n’edz'id’ele’ |l_ virdavo’ véZus | raudé'n'i | vu0d’ega kap armdn’ikas* | as’isttkus* ifg’i* a'pac’u' |_ prieSej* a*k’i's Il palanda pre* vu0d’egé's | o paskii* priege'n Il ji ir m’é'sA raud6:na pre* sku‘rd‘s* kap* | nu val’g’ém Il m‘edz‘agé‘ln* n’ieké'c'u' dz‘irba ll Zé-rau* | tT Ziiba Ziuba Il ir n’echdj* Ziiba Il Zi€mé's g/i krurv’é'le" |_nakc’is dz’‘id’ele* Il vakarin’é jaa i8t’ek’éj* | zaran‘ica* | jau za'ro’s* || 8ifnap’ju'v/ai* | mataO a8 ju's kazdz’iena* || daf* p’i.lnac’is | grait bis pri€Sp’il’is* ll po’ jaun’ik’o™* eina prieSp'il’is Il g’eléus* Il gel’é’um sk’efsc’ g’er’At Il g’el’@’us kap p’jéutuvas Vigdo's‘i* Il su té0j Samptrn’u* plaukai Vigdo's'i* tauktioc’i Il du.i* dz‘i¢ve k’al'in’i* m/ésu’ val’g’i'c’ | 0° n’e itu* | indiirku’* pac’l arS4us’a* m’é'sa | reik’a taukt: datik | 0° pefka Zm6'n’é's ll jauc'iena sv‘eika Il dijin’igkai tir vaZA'vo’ ll t'ina* kviétku’* prisso'dz’ini. Il pévra Ziigksn’t | aukS2’ati tai ir 153
vuOgu’ prisso'dz‘in’i. Il sto‘j's* ubdrSzicu* | daf* nuv’éj in* kito’ darbo Il KeturéVike'i_nuv’éj* | to’k’a dz‘id’tle’ mergait’é Il v'iena kap v'ilkaz g’i ana* Il b’ern’ikas* ké‘ju’ nusléuZu. biivo’ Il jaun’ikle* Stupla* | maZucka* tok’a Il eile'sa* karv’es ga‘n’ém Il kas t’i' b’isterna* ir n’i@ko" n’esa’ko" Il top’el'n’i‘kas* griéb’as’i aZ* britvo's* |_m/iran‘c’is* jau n’egriéps I) pafSamu Vebu.i* Il Ztvaka'sto’* Sakn’elas no'g n’érvu' g’é1’a Il ple‘Su* ir m’ett po" tvorri Il a:nas* kaim’fnamu g’éras Il pupo‘jai* no’g ap’ec‘ito’ Il a'n’i's n’er6~- do n’igdw* n’i&ko: ir n’esa*ko Il k’ifv’o" p’inc’is ll t0°sna sabal’dnu%sna Vietav‘iSkai_maZa kas O'tarina* Il i8versta'k’is | jilgand's'is | lu-p6'tas* | 0° darb’in’kas* | kd: jimfs | tt: padaris Il k’ic’l ku’ n’eturés | a:nas* padaris Il a& bi.l’bas* pabiv‘i.* paso‘dz’inati Il ba'losa* bina Il dikre’s* Zuntai atvazZa‘v’i. apmiS* bro‘kis* Il iS jos gaspadz’in’é* m’é's jau Zimom ko'k’a ji'ra ll pundokai* sti vu0d’egém | o° vafle’s b’e vu0d’egtt: Il kur t5's v’id’ego's d’édas’i* | aS n’eZnat Il sto‘rile:* rupi'Ze* pundz’i'la* | Jindz’oja* ir v'isa* Il sp’jaudulai* in* Zo'le’s bona Il vafle’s 0° kra‘k’a* o ré"k’a | prad’&j kra’ke’ I sku'ra* paSufpo’ | Surp6‘ta* pazda're’ ll pas ruptZu" neiSeido** 36kc’ Il vafle's n’iksta | ba‘lu* n’éra | n’ieko: n’é'ra Il kudém* toli'n | daro's‘i bjaurin Il ma‘Za jOr ir m&'to's daf* Il ko"k’ijdz’ien* iZgirsc’l varlas kra*k’anc’ | reik’a cibil’as* tu0jdz‘ien* so‘dz’i.nc’ | labai d’é-r’a Il lanctigai* papriri8¢’i* in* viéto's sté-v'i karv’é's l_ paprig’iji.* birt c’i8j bro-kai* Il arkl‘o" lapo's dz‘idz’tle's* || batu: i8 viirc’tt sttranka ir sisp’ina Il spafino’s jira pre ito’* bit’o: Il bie’us iz Zulguc’t* Il s’ietka* su lugkii Il pstrongas* mérgas | pl’é nvéVai* raudé'n'i Il Ssupé‘kas* paprastas* | bina pé'sas* Zillas* ir juodé'sn‘is I vuod’ega t’i's’é's'i* po’ Z’em’é Il aZusta't’e* per up’ c’igklu’ ir n’epagéve* | p’érkundo” Il ins‘ikl’tvo"* mazZesn’iej Il p’er v’el’ikas s@°ko" | k’i€n6* k’4uSas* pl’is* | tas val'g’is Il tadd kK’itu’ k’Ausu' jima ir mia Il ZZmo’sa Viékarsto's* n’ebivo' | t’ievo’ n’ei8l'i€%ijo"* II eja eiSiSk’én nup'ifke’ karv’i" ll bitvo: kérSta Il stalavon* azajéo* | iZg’&-r’au alatis Il kab* gov’é"* man’ t67j zapal’en’a* | pas’ejati* pas‘ejati ir n’egalau eic Il kap* kaftas Zmo‘gis v’é'da arkl’i Il kas mn’ daric’ | ac‘igul’c’ varanavan | nam{sa ku: galvos Il PirkaO arkl’i: | sedats raitas ir parvaZavat* namo Il ac’ikés‘éc’ n’emdzna* | Visur dir’a Il nuv‘ejat paz g’i'd’i'toju’ Il pad’éj* man’i Vig6‘n’in’én | prad’éj badz’fc’* ukdlais* | Inngv’&t pazda're: Il tad’ mez da gi'vénom sw bréYu Il anas* at’éj paz man’i ir sako" | kaz dari‘c’ sw 4rkl’u Il v'esk tro‘b6‘sna ir pardurk Il c'i€sa niv’ed’é ir pafdav’é ir aziv’eik’é-* P'igk’azd’eSume rubl’u’ Il dzv’i savait’es paguléjau ir parajati sv’eikas Il b’ét* parvazZi0c’ || sp’jaudz’in’éjau* kraujais | n‘i@kas n’eZn6j Il n’echdj* m‘iégma* Il b’it’é* gélu0n'i* pam‘eta* Il n’iekas man’ n’ezda'ro: | kab* inkt.nda | nuzeri nd'g koro" b’it’és ir v/isa* Il puv’é's’ais* rurkai Il puv’é'si's_ v’erb6's* pac ger’dus’as Il kap inki.nda | tuOjkaft* so'pa | ak’i's pac’insta | n’egaVi Zuréc’ ll kap t'&-vas m’ire: | namu0sa Vigd’é's‘i* mo‘ma* ir t’é-vo' s’esuva* Il ir ba're’s'i kap* itai* ka'le's Il prad’eda ir duOda* diOda dda Il pas’ug’é&jau | p'iktas buva0 daug’4us’a in* mamé's II ana biivo proc‘ivna* | ma-Za ir ma‘Za 154
bivo’ Il ir bivo' sti-das gal’s’dj Ilo gal’s’a trizd’eSumc k’ildmatru* aSm’eno'n vazuPjunc’ Il o: st-dur azv'e's'c’* reik’&} mok’&c’ Il ceta* pad’é'dz’in’é}* | n’epasak’i‘s’‘i Il m’é's Pirk’6;j dz‘irbom | ana lauk’ Il vienu: drkl'i: ture‘jom ll Odz‘ino’s* ir b'it’é:s* gelu'né* Il kap* prik’iba* kork’a bit’ | n’emdzna* apzginc’ | o° kita bizgd’erna* ir nuv‘eina* |I Zagre’ - v'i€nas_pagalis* | dzv'l ritko's* prisukta | ig apac’ti* prikalta su dzv’iém p’ifStais* m’€-dz’aga* Il in t6s m’édz’ago's pada'ro’ pas kav6T'i* novra‘gu gelazun’i' in v’ieno p'ifSto™ ir in* k’ito’ p’ifSto: Il ir pal’i@a kur 2/mii' apv'erc’a Il no'ra‘gai a'Sttu’s | kat Ii'stu' 2’m’én Il grébl’o: dantai* i8 wZuolo” I ma‘Za m’eni | _kap dant’'is da‘ro: Il prad’eda ci.nc’ PifStas | maS* n'iZup'irsciis* Il jilgai ju: s6"pa ir niko n’epadé'sii Il ti's‘imas* stisuka* vid0j ir prasmufa pilai Il kap* sc‘ipr’at* prist6;ji* | tai s6‘pa Il kap m’edz’ag’in‘is* tas Sra‘mas* l s6‘pul’o* ast’éks* Il kGOm* n‘ed’ék | n’i@kas n‘epad’eda I kap pa‘Sunas | pajim’i a-datu’ ir ji8v’erc’i* kap nérs Il k/i8kiic’ui mazac'ui buvat apsienav’i.* nigaru’ || K’i8k’ien’é"* gal’ sedz’i* kuf || k’isk’ai p'i@vo'j v'é'das‘i* Il sak’&o | nuv’eis’u pajims’t tu’ k'iSkic’i' Il n’era'dom | pas‘ijé'mi. k’iSk’fen’é" Il_k/iSk’o" m’é'sa juda | tép tai skan’i {I né-g* pa’Suino’ ir t’i's‘imas pazda'ro’ Il anas* labai darpStis | ana n’et’ép* Il azZudud’é-no* ifg/i* Zmérn’es Il jau jam g’er’A0 Il ki&k passk’il'in’éja* k6rjo’s |_kab* ganai pava'sar’i' | sako' | gaidz‘ai* gieda | n’eZnai k0°m* ir g’i-dz’ic’ Il birdavo: m’iZalais pat’epa in* nakc’iés | pagrduzZa pagréuZa ir nusram‘ina* Il kuf karv’é primiZe** | tai st6-v'i | ir Sulta | Siila k6;jo's Il daf* tai vis’ pomnai | 0: bavo: visaipo™ Il n’e c'iekas* bivo' ut’é1’a" | n’é Il namudsa razdz'in’éjos‘i* ll kadii bivor Svaris ga'sas* | patep’i ir ut’él’t: n’ebivor c’iekas Il i&Sk6j* ga'lvas Il paSukiioc’ paSukidoji ir Sa'p’ec’u | ir pat/ep’i | ir n’i€ko: | al’e* razdz’in’éjas‘i Il pak’i‘la pal’auk’é* | d’@da* kiOm* Sulti | sitka Sultai | iSprakaitiOji Il nd-g iZgu’se’u* rovk’a* | paru’k’a* Gertapalaki* || bivo to-k’ | darZusa augo’ 4uga kap kva‘jos* | ir SuSko's* | Ziirdz’a baltai Il ir itais* ro-k’é'm’é's II gru'd’éV’ai bina td:j SuSko'j ll ir praeid’é* || kap* kas ir aSkalba* | bina rirk’a | kab* Zhno* | ko-k’S Siin’o" plaukais arba vand’efis pasti‘to’ d’é1’ to Sun’o° ir ttoj vand’en’u pratis’a Il ir v’éV' d’eb’es’tiojas in* nakc’iés Il kap* apzgu'sc’l | i5 kaftopasp’jaudz’i'k ir n’ifko n’ec’iks* ar is‘im/i'Sk* tuojkaft | ir v’é n’i€ko" Il ratai ateid’é™* Il gazéto's* kap n’eskaitai | maZA0 Zunai | tai ir galva ram’é-sn’é | 0° tép* tai p’ike’is jima'| o° kap n’eg’irdz’i | v’isa* gerai ré-do’s Il m’i@Zus duga in* ak’iés j tai di pirsti* ram | supt.nc’ojam* sura-vu‘* s/tlu: | ir praptola Il kai kam ir daZnai duga Il n’f-kSéis | preg* n’ikS@o° | v‘idurin’is* | pre'g maZiko: | maZikas |l kat Atis’is prizglatid’i.* | n’esta‘c’o's kap pafSo" | tai su skareluy m4‘Zas bivo' ll daf* gi ma‘Za kaz Z.ndz‘a* Il moma* Zundz’ama | vaikas Zii.ndo’mas || duOno’s sukramto’ ir su cukri azZiriga* ir diioda Ztirsc’ Il reik’a kap laiik’i'tu’s‘i* ir 3o"k/in’étu’ lop3it's Il daf* apkdlta | 0° tadii n’ekdlta libo's bi'vo: | tai pakar’a Il daf n’iekas n’eg’i@da* || paném kab* bavom | g’/i€déjom II pav‘i'dzu tork’t galvir Il v’irai joja nakc‘igo‘n’én Su arkl’ais nakc’iés gan‘i‘c’ | g’i@da nakc’ii ll eina mért’eres p'jauc’ g’i@da | 155
PiOv'i. ac'isé'da pajil’s’Ec’ g’i@da | namo: eina i8 létiko' g’f@da | n’ed’é1’on* suisragka g’i@da ir g’i@da | oi oi oi | daf r’eizg’irs Il n’ekdj* l’igkmat* c’idj miiltai ll gaspad6'rus* st/@na | n’@Sa m‘i.ltus kamar6n Il reik’a maiSti‘c’ pafSamu Il n&-* in 2’&'m’és ins‘ise'd’éjau* | n’enérr’u eic n’‘iekur Il majav'i* Zu‘kai grambu0'ai Il ji: bivo' v’isuf p’i.Inos m’&dz’ago’s* Il k’i¢k daf* karl6ku* | itai* karlack’* Zu‘kai | nér kdc’* veZamid v’é'Sk Il a:kmen‘i** razv’ezdz’in'éjam* | datk n’élajam* | cik pé'v'ir8u* | karlackas* ir tridujas’i* || Yesna‘ku Ziem‘in’u’ tirim Il ap’i‘n’ai | ap’in’O" SuSkit’é's* Il nitkas n’eZino: | kap* k’itap vadz‘i.nc’ Il anas* pafsn’eSe" iZ ba‘lu’* | pre up’é's Il n’i¢kur n’ebivo' | ra‘do’ ir paso’dz’ino’ Il aliis labai sc’ipris bti‘na Il lupgai ju’ aZwkarc’i* ir aZwkarc’i | mdZna* sus‘ifke’ ir sv’eikém | skti.ndz’as‘i | p’iksta Il kab* dari‘tau | t/@p* padaritau II v'iena* v/iend's n’em’iT’i Il ana* prispiti.* ir in* to’ | ir in to’ Il dv’&jetu’ vaiko tiri Il vitrasn’é* bivo" paprasta | igg’i t’é-vu' | s’ené'v'iska Il kab* bis sk’irta | t’@p * ir bis Il Cik jau z@ra* atd‘las bis lI ato‘lai* ko’k'i bis | kat* t'ep* vé'lai Il po: ak’im’i efbo's* ka‘bo: | kap pas man’‘i ll danas jafi atldid’é* b’indz’ino's* Il a’psv'iet’é* man‘i v'isaip6"* | paptiOlu.* aZd’eg’imas* |l po itai* bonkit’ei* ca man’ da'v’é | ir c'ik psu’ tabl’etik’é's Il a5 n’egal’d apn’&Se’* kvaptr Il galls tvo'rf’ giil’i Sakn’is Il kat n’esuvuOstdu | al’e* sirvudz’u Il tasai sa’ko" | Viga t6;j kaprisna* Il Siimat* dé n’ec'feku* sivu0dz’u Il a8 r’elaizdz’in’éju* | kat prisp’ét* s’éKla Il i&* va‘l’o’s vaik8@ovju ll mdZa* la3un’t: | al’e* laSun‘ai labai stru’s Il n’eg’irdz’t ir a8 Il pas mis atvaZu0dz’in’é-ja* jau vifSasn‘is* Il kap* aZtuknark’a* | ko‘ n’enusram’ina* | a8 n’egal’a azm‘ikc’* Il st6vras | piilvé'tas | man’ g’erai kab Zii.ntas ll k’iitas kra‘pSto’ kri‘pSto" | kap* paduodz’i val’g’ic’ | k’itas i§ v’irSAtis va'lgo: | k’itas pre’ kaul’iiko" v’éima* Il a8 va v’éimu ko" ir n’erandi Il pav’i'zd’é-k* | kur pad’éjai S4ukStu’ Il pasv’‘i'zd’ék* pac kuf pazd’éjai ll vegil’i t’egil’i egal’ | tauktoc’i n’espléuna Il nd g laSun’t da n’é v'ienas n’entm/ire’ | n’‘iekas n’eg’elto'nidoja ll mi'su’ kéim’i v'is’i s’en’i | tai kaprisnu's* | pav‘i‘du's Il padarfk ir tadi gérk | n’ega'l'i suslaik’i'c’ | v'irdam’i g’é1’a Il 4'nas* kap* paslaiko’* | tai ir pava'lgo" g’er’ati | 0° tép tai ir neva'lgo: Il Saré‘ku'* dudz/a i8 Vint ir pakulu’ | asnava* juOda | juOdai pakvarbavé'ta* | 0° paauzdz’in’éja* Zuli* | to” K’ais pala‘l’ais* iSeido™* Il tai Sard"kas Il s‘i'davo' k’él’nes v’i‘ramu | s’tidavo" sakuc’iis* v'framu | is sto'ril’u* paklo't’és 4uzdavom Il c’a k’@tur’o’s n‘f'c’i's ll sto-viis* adav’au* dikre‘mu* | po'pus’4u* rasp’j6'vau* Il ik dzv‘in’i'c’is | cik p’érringdz’i'c’* reik’a | tai adb’iranko's* Il pajem’ei to‘k’i* pagal’tku’ ir Zirai* | kad bit v‘irS0j | s’ulikur pak’el’i | tad: aZd’é-dz‘in’éji* Sn’u'ris* I kap* pripranc’i | n’ereik’a ir l'ipe tais‘i’c’ sté‘vu' Il pac’i n’emo'k’éjau | 0° itu* juost’elétu’* tai ir 4ud’au Il asnava* juOda | 0 audm’enai* g’elté-n’i Il n’en’e86'ju | t’epagil’i da Il p’ikta* Sal’is* c’a | 0° c’a g’era Sal'is Il a'nas* g’i bl6'g/ickas* susn’e3é"jo" | 0° ito‘j* praba‘lc’inta* Il c’a itai* tal’ai* in* lung | o' ca meda'is* kolt‘k’i' aZdZ’i.rptas* Il c’iemu | kuriéj v’etera*nai vaind's* | tai v’is‘iemu dtoda || ruén‘ikai* n’ebd'’c’inc’i | ausc’i ma‘to’s II itas* 156
Sul’k’in’ais* s't'lais dustas Il sv’eikata nuv’é;j* Il sédz’ies dusc’ ir susn’ervuji* | ir susrigkdo™ kru’v6'n Il v’elé'dam‘i pabrizg’i. Il i8 pakulu’ wZvalko's* Il Ca b’e jok’t jau margimu' | I’f-gu’s Il da‘ tur’ drovb’é's pasl’ik’i. ll dikre™ pafv'eze* mano dustu’ ir m’et’é* | jau n’ereikal’i.gga ll kap mima* s‘en’femu ir g/erei ll 3magi* dusc’ Il barzda tai mAn’ pac‘i§ka Il kab* dzv’i n’ed’é’as* at’n’eS6;ju* | skuti Il oi nub’&go" Smag’ai* tel’tkas | Smagis* arkl’'s | vitras | Smag’i mo‘k’i't6‘ja* Il p’er macnai* kv’é'p'a ll passkuta* bafzdu’ | pat’epa baltu kok’t | t’epl’6:jas‘i* Il Zundai raud6'n’i bivo' Il kap kadu ir pac savi* n’em‘i'lejau Il v'inaz Zi.ndas mén’ sé‘pa Il Zi.ndu | aba Zi.ndu ll kap* man’ patrauk’a* pasak’ic’ | ep* ir pasakAti | kab greic’Att pas‘eina* in* m/inc’is Il p’elinas d’edi’ | kap* milas* n’eé’stu’* | ir dar nepaé'd’é* Il kap* tri'déle** Il gerei* p’elsino’s ir n6'g ito | kap val’g’i'c’ resn6ris | kap* k’ifm’é'le’s vaika'mu Il kap kas pripaZi'sta* ir danai g’ér’a ll v’isa* n’epag’érs‘i* Il sa-k’é ir fb darati ir da n’epaé'd’é Il dikre‘s* n’@jima_ | sako" | n’ereik’a mima* m’il‘in’'u™ lo'p’in't* | tai c’a und’éji.* tur’t Il vaikai vi0d’egu’ siika* | n’esd’ko" | kar ta tt lotp’in’t prin’e86's'i Il pas mus stiodz’uosna | tru’$6'sna* va ir pan’e&6k Il c’a jit Sulk’in’is* lo‘p’in’i's pado‘van6'tas diikre's* ll mé°8a do‘vandj | kap krikS@’ijo’ anOk’i" Il b’ij40 prama* | kat n’eaZdisc’au* Il nam‘ié kap jira | tp | pradusai* ir vé" Il Piigk’el’O* m’étu: mire’ | b’8k'i* pasmU'“ino’* | tp n’ieko' Il aps‘isuka* ir v'é gila | marté's'i | kat jé0 ana* sp’éja* kap* vuOge le’ Il jor daugati paziino™* | man’i jau pazuna ir ve nepaZi'sta ll tp tai n’egule‘jo" | vaikSéo° jo’ ifg’i* paskuic’in’o"* Il st6‘vuosa* stoc’i'vo's* dzv'i Il dzv’i juosto’s* i8 apac’ti* ir dzvi per viduri* | kad laik’itu’s‘'i storci'vo's | sto-vét Vi'g’ai Il to’sA juosto'sa_ kI'inukai*aZusva'ro™* Il vélanas in* kur’d: asnava* | s‘tlai | vientara* Il Velan’éis kuf dudeklas sikas‘i* | 0° muStivai | kuf sk’/iétas d’édas’i Il tad nics | rat’eVai | kuf n’ic’i's kab’inas‘i | pakévjo's | kuf spdudz/a* n’ic’is | Saudz’i'kle’* | kur S4udo* audmenais* | Seivo's | kuf Saudz’i'klen d’édas’i su s‘i'lais || apriec‘au* snu.iku* | g/i k’eturi kumpai Il apm’é'sc’ in* sni.iku’ pirmu’ s‘wlu’ | né:g cinu* pagal’tkai* di invarita* p’er s‘ienu Il in to” k’ecvifto’ kumpo" ri8Q pl’etn’i* s‘tlu’ Il itai* s‘iena vena | Zunai | k’iek s‘ienu’ aprict’ci ll padud’ei kab’indam’i itu’* Sakal’tku"* Il jimam ir ma‘stom | ir n’et galaii dama‘stom* | suriSam ir asnava* Il d’é-dam dzv’'i rik&telas | kur is‘isk’i‘ri. asnava pagal itu’ pagal’tku’ iS v’élano’ Il jimam lazdik’i- | inldista S6'nan ir 1Zd’edam* itu’ asna-vu' ir razldidz’am* p’er v’isu’ v’&lanu’ || tas rik&t’clas va‘rom* ifgi* Su’ ir v’@lanu’ sika Il past&‘to’ n’iekéc’u’ ir n’iekécon siid’eda asna‘vu"t ar paso'dz’ina vaiku' | kat sc’ipr’a* matd‘tu’s‘i* | ir Vera niic’i'sna | sk’ictait Il padad:ro” i8 Sakal’tko tok krukic’i™* | iS 31u0to'Z Za'garo’* Il m’edz‘ag’in’i* sk’i¢tu d’@'da muStuvudsna | lazdue pre’ td's juosto’s* pakab’ina in* v'irvik’é's ir tO" Virvik’i apmatdé‘ja* in v’elanél’o° Il nu ir tadti pal’igjkma* tu’ 1azdu’ ir a asnd-vu'* pre’ to's lazdo's | sk’ir’a por smikais Il jira Wirvuk’é's pre: n’fc'u’ | riSa pre’ paké:ju’ ir spdudz‘a* | ir n’‘f157
ci's k’ildjas’‘i Il Saudzi‘kl* S4udo: | kru‘ki* paldidz‘a p’er v'f€nu ragic’i™* ir vé prispdudz’a* Il pag’iso™* ma* p'%W’us ir pac’i nuvejéti kapsc‘ic’is* | nuv’ejaii ré'dz’i'c’ Il Ppusafitaro™* riibl’o" | pustré‘c’o" | pusk’ecv'ifto’ | pusp’igkto’ | puSa‘Sto | pus‘epc'ifito’ | pusastufito’ | puzd’ev‘ifito’ | puzd’eSuimto" | pusv’ieniOl'ikto’ | puzdzv‘ilikto- | pustril’ikto«! pusk’eturé‘Vikto" |_ pusp’igk’6‘'ikto" | puSa56l'ikto" | pus’epc’i'n’6Vikto" | pusa3tu°n’6/ikto’ | puzd’ev’i'n’6Vikto’ ll ar Sé'rei parSis Il n’eba‘gas* | jau a:nas* n’ega'l'i n’i¢ko’ Il ak’é‘c’0" ro‘mai* medz’ag’in’ai* | dantai* g’elazun’ai | v’i'c’i's Il j6’s dazdaire™* s’esuva* | ir prizdaire: Il n’edaki.lta* ja-vas Il pl’iek’40 p’er nagis | pargruvat Il visu’ Virc'in'i Zuvi’ vaikas pafn’eSe" Il kué* k6 v‘i.rc'in’é’ ga'li bic’ Il b’evu0d’egis Suva | lab6'ta* karv’é Il purslé’ pask’éle* | av‘irinau* ikrapu* | dz’iko's* k’aiile's_bii.l’bo'sa* | no's bii.l’bo'sna lafida ir rAfis’a | kndis‘oja parSukai ll eik por c'iés’ai* S41’ai* Il c’i@s’6;j rapkA | kair’6} ragka Il eik po" kairei ll giidas* | kuris prasc’6‘kas Il 4nas gidas | l’i€tiv’iSkai n’emérka | koc* ir g’i'v’é'na V'ietuv6jj ll pumpuc’usa* b’ijfrnas Il c’ik v’ienas pumpuc’i's | daugati n’éra | v'isiis pumpuc’is nusk’in’é | ratis ir i§ Sakn’O Il p'érZenkc’ p’ef tvOvru’ Il abZerg’é* rovaru’* ll t6;j an’f‘ta v‘isa* abZefgi. laiko: | n’i@ko n’eduida | n’i@ko n’eprislaidz’a* Il vaikai gal’in’iOjas* Il prad’éj gal’in’i0c’is ir gal’in’a'vo's'i Il c’ieg dak k’irm’int | kat n’et kn’ibZda Il pauc’iéni* kap* k’épa | pap’jausto’* laSun’O spirgic’ais ar sp'irgais | mia k’duSus* ir ké‘pa Il praskv6'rija* ir kOSur Il prad’éj 408 | atiSara* at/eido™* | jad a0Sta Il cil’6ja* st paiitais* per v’el’fkas | ric'ina k’au3us Il laldutojai* g’ieda giesm’i’ vasol’inu™* V'igksma dz‘iena Il pél’ku: Smag’ai* paSo'gdz’in’éja* | val’su’ Zugksn’todam‘i ll kardbatkos* eina v’ienén pusen | aps‘isuka | eina k’itén Il obafku’* suk’el’6jas‘i* greit ll sukc’in’i' ratai S6°ka Il _kadril’u’ eina rata | v‘is'i stov'i | v’fena& 86°ka | pana st6: | 0° kaval’iérus rajka* ll kap kardbatku’ 36°- ka | siis‘jima rajkom suk’el’6:dam‘is‘i Il gal’dpas* — dar Smag’Ati 86°ka ir k6jom plac’ati Il einam in* v'ederi.gko’s* | dar pa3é‘ks'im gi'Stu’* | vifnam azriSa* ak’is ir géudo’ | 0: k’el’i b’é'g’6ja Il nuv’éj givsaudam’i* | ar buz ger’at Il n’esutvark’i's'u n’é v‘i€nd's Il iSaug’ino’ man‘i moc'in’éle: | in’e56;jo" in* baltO: rank’@10" Il _kap* a8 jéyjau per Zlu’ girl’ | nus‘iléuZ’au_puc’ino’ Sak’#"Iw’ ir suk’iftau Zui.rgo’ p’er gal’v’@'lu Il ir nukrito’ pic’ino’ Sak’&'leIl ktg’i tu laksc’f‘dam‘i padari‘s‘i Il c’i@ku* jts pada'ri. Il da kap* n’ebav‘ii. igh’ b’jaur’t: | tai dar a8 m’eni | kat mo”kéta Il ir atn’eSi_kv’itu’ ir patrins’t* nérsi* tu Il ana* tiOs P'in'igus pas’ijims sdu ir pazd’és s‘au Il aS kérv’é's lauk’i n’eldidz’i's'u Il z&'ra* aZdaris* ir v'élai adaris* ll sun’erva‘vo'* | tai nam6: plé‘Se's* Zu'ré'c’* td: kv'ito’ Il ir su mamim zmorn’é's kin éjo" Il Zmorgiss tari bic’ Zmo'gis k’i€kv‘ienas Il aZ* a@laimo™* nuvéj kaz‘ul’udsna Il a'nas* Smag’é'sn‘is* | c/ik P'igk’i m’&tai_ v’iduc’in’an* v'iiek’i* | tai ni€ko | o° i8 maZent* ar in* s’en‘i'sto's | tai ja0 g/ird’éc’* Il gal’ dainu®to-ju’* jieSk6'ja* ll dt-ko"* tai reik’a | kab* gifdz’i* ll padav‘au arkl’o" &se’ Il p'irk40 st:no: SuSp6‘nu"* Il Adav’au* Siin’o’ mé‘su’ Il nutrauk’au* vaiko 158
ilguma (34) ilgis imtis, imasi, émési sektis in ant indykas (2) sl. kalakutas ifigi 1. j; 2. iki; ifigi Zeme Zemyn inleisdiné | ti, ja, ~jo atleisti inléi| sti, -dZia, -dé jleisti inmé | sti, -ta, -té jmesti inmYg | ti, -a, -o jspausti insi | klifiti, -klifina, -klidvo jkliati insiséd | &i, -i, -€jo jsigyventi insi | vérti, -veria, -véré jsiverti insilvésti, -veda, -vedeé jsiveisti instk|ti, -a, -6 apvynioti apie kartj invar | ¥ti, -o, -é jkalti iSbégdiné | ti, -ja, ~jo 1. iSskristi; 2. skraidyti iSbir | ti, -a, -o iSbirti 181 déti, -deda, -déjo jriesti { stakles iSdvés | ti, -ta, -o padvésti iSeid | ¥ti, -o, -é 1. iSeiti; 2. iSbirti; 3. galéti iSgasCiai (1) susirgimas iSsigandus iSglfim | yti, -ija, -ijo iSmindZioti i$grAzZin | ti, -a, -o isromyti iS | griditi, -gritina, -gridvo idbirti iSkaft iS pradZiy iSken | téti, -cia, -téjo uZsikesti iSlakst|¥ti, -o, -é prilakstyti i1éi | sti, -dZia, -é paleisti i8li8é | yti, -ija, -ijo hibr. iSgydyti i8 | ljsti, -lenda, -lifido nuslinkti i8 maZenq iS maZens iSpjausdiné | ti, -ja, ~jo iSpjauti i8 | rifikti, -renka, -rifiko iSgriebti iSrfigés (1) iSriigos iSsil krésti, -krecia, -krété iSbirti i8silaid | yti, -o, -6 iSsimelZti iSsilefik | ti, -ia, -é susisukti isilip Iti, -a, -é susisukti iSsimyzZ | ti, -a, -€ nusiSlapinti i8simGé | yti, -ija, -ijo hibr. iSsikankinti i836k | ti, -sta, -o iSbégti; pasitikti iSsiZidvél lis, -6 (1) iSsiZiojélis iStek | éti, -a, -Jjo patekéti iStrauk | ti, -ia, -é iSrauti i8 valios 1. pamazZu; 2. i8 paskutiniujy iSvef | sti, -Gia, -té iStraukti i8veZdiné | ti, -ja, -jo i8vedzZioti it las, -a (2) Sitas; itai tai J jaStika (1) sl. dézé jaunikis (2) jaunas ménuo jati | stis, -ciasi, -tési girdéti javas (4) javai jfemu jiems joni8k lis, -é (2) Jono SeimynykStis jiidrica (1) hibr. judré jaosta (1) stakliy skersinis juostelét|as, -a (1) juostuotas js lis, -é (1) jasy K ka@aras (1) br. gaigalas katk | a (2) br. antis; -iitis (2) hibr. anéiukas kad jei kaladka (2) br. 1. medinis kijis; 2. stebulé kalvaratnykas (1) br. rateliy dirbéjas kalvys (3) kalvis kalvi8k lis, -6 (2) kalvio SeimynykStis k&mas (4) gabalas: suveiti kamafi susimuSti sviestui kambikérmas (2) sI. kombinuoti pagarai kamefi kur 165
kansomdlka (1) si. lehorny veislés viSta kantav!as, -a (4) le. keturkampis, nutukes kap 1. kai; 2. kad; 3. lyg, tartum; 4. jei; 5. kuo; kap kaftas kaip tik; kap diena, tép naktis ir diena, ir naktj kapris|as (2) kaprizingas; -n| as, -a (4) I -nl ds, -1 (4) kaprizingas kapst | tis, -osi, -ési uZsiimti niekais ‘ karlackas (2) kolorado vabalas: karldkas (2) kolorado vabalas karnistas (2) metalinis ar plastmasinis siauru kaklu bakas kardbatka (1) sI. toks Sokis karvalatas (2) br. verpimo ratelis karvalatiené hibr. (1) rateliy dirbéjo Zmona karval6tiSk lis, -6 hibr. (1) rateliy meistro SeimynykStis karzinka (1) sl. pintinélé ne&tis j turgy, j parduotuve kas kiekvienas kasa (4) atZala, i3 kurios iSauga lapai kasdiena kasdien kasnykas (2) kaspinas kaSikas (3b) br. pintiné kataraka (1) katarakta kauké (1) s/. kuosa kav6lis (2) sl. kalvis kaziSk lis, -é (2) Kazio Seimynyk&tis kepsné (4) :kraujij kepsné valgis i8 kepto SvieZio kraujo késtis, kéciasi, kétési pistis ketr li, -ios (4) keturi kétveria: ifigi kétveria j keturias dalis kiafilin lis, -é (1): kiafiliné mésa kiauliena 166 kidu8as (3) kiauSinis kib|ti, -sta, -o kabinétis kiekvien | as, -a (3): kiekvien?_ mé& tai kasmet kildmetras (1) kilometras kiSkiabaravykis (1) kartusis baravykas kiSkiené (1) kiSké kyvo | ti, ja, -jo sl. i§ visy jégy keliant sitibuoti Klast | ¥ti, -o, -é brukti kKlast¥tuvé (1) bruktuvé klétkiteé (2) hibr. langelis _ klynikas (2) hibr. plei8telis knatai (4) sl. viengijai stori siiilai kOdEIkiz sl. nors kokidjdien (< kokidja diena) kokiq diena kok |is, -ia (3) geras, sveikas k6l kodél k6Sikas (1) br. pintiné k6Zn |as, -a (4) sl.: k6Znas vienas kiekvienas krak | ti, -ia, -é kurkti krank6dius (2) kranklys, juodvarnis kreika (2) kraigas krekla (2) gegné kremsliiikas (2) uodegos galas iki plauky pradZios krimstis, krerfitasi, krimmitosi kasti kriny? | ia (2) br. Saltinis; -é/é (2) hibr. Saltiniukas kriditiné (2) kritiné kryZdkas (2) sl. sviestmusés menturis krésn jis (1) 1. akmeny kriiva; 2. pirties pevius; -iiké (2) akmeny kriivelé krfiglick | as, -a (3b) hibr: apvalus kriikas (2) kablys audeklui atleisti krukitis (2) vaSelis j skieta verti kruopikém taSkeliais
kubizdelis (1) pumpotaukilis kutni€rius (2) sl. kailiadirbys kiidavét las, -a br. (1) liesokas kfidra (1) pieva, apsupta vandens kuksa (2) bepirStis kil6kas (2) s/. kumS&tis kultuvé (34) medinis kultuvas liny galvoms nukulti kundziikas (2) br. skilandis kuém kuo kips | tas (2) keras; -Citikas (2) keriukas 5 kiSlas, -a (4) apZeltkojis kuélétyna (1) apZeltkojis kvajin lis, -é (2) hibr. puSinis kvaja (2) sl. puSis kvaraba (2) br. liga kvarbav6ti, -ja, -jo sl. dazyti kvietka (2) br. gélé kvorba (4) sl. spalva L lab6t las, -a (1) br. beragis * laiddkas (2) le. pasileidélis ldisv | as, -a (3) nedirbantis valdiSko darbo lakm6nas (2) Je. senas namie dévimas drabuZis laldutojas (1) kas lalauja per Velykas lambas (3) laiSkas ldndZio | ti, -ja, -jo 1. slankioti; 2. réplioti l4ndZ liauti, -iauna, -iavo slankioti, vaikSdioti lafikena (1) droZtuvas lafik | ytis, -osi, -ési linguotis latuka (2) br. molinis ar medinis dubuo luz | ytis, -osi, -ési: lduzZytis kalba kalbéti kitaip negu jprasta ledin lis, -é (2) blizgantis, geleZinis leisdiné | ti, ja, ~jo leisti lencifigas (2) Je. grandiné lepS | Fs, -€ (4) iStizélis leZ4nka (1) sl. petiaus mirelis li&karsta (1) si. vaistai ligsvos (2) br. kopétios Keti, 1éja, Iéjo 1. laistyti, pilti; 2. duoti pieninén li&tn | as, -a (4) br.vasarodrungnis lietuv | ¥s, -é (34) lietuvis lieZivis (2) kalba likd | ¥tis, -osi, -ési likti, darytis, mazéti likti, lifikma, liko likti limp | is, -i (4) lipSnus lifiksm | as, -a (4) Sviesus l¥ti, lija, lijo 1. lyti; 2. lydytis lidrba (1) 1. didelé stora skiedra; 2. apsileidélis, liurbis lopeta (34) priekinis kumpis, petys lopinys (34) skarelé lop¥té (1) hibr. letena litbos (4) : in Jubq ant aukSto kt | yti, -o, -é aiZyti laip6t las, -a (1) storaliipis lip Iti, -a, -é draskyti M ma mano micé (2) le. jéga macn las, -a (4) le. stiprus; -ai stipriai madalis (2) medalis méistra (1) br. dailidé maistrfené (1) hibr. dailidés Zmona maistri8k lis, -é (2) hibr. dailidés Seimynykstis majav | as, -a (4) sl.: majavas Ziikas karkvabalis makavykas (2) br. Silbaravykis 167
mananérka (1) br. Svarkas manas (4) vyras, pats marinas (2) mairanas (Zydi baltai) masliénkos (2) s/. pasukos mast | ¥ti, -o, -é pinti ra3tais maZ sl. gal maiinka (1) si. mésmalé matiékin lis, -é (1) Motiejaus, jo vaiky Seimynykstis mat6 | tis, -jasi, -josi sl. vyniotis mAiZick | as, -4 (3b) maZas mazZiulk | as, -a (1) hibr. 1. mazutis, maZasis; 2. plonasis médis (2) pagaliukas, skiedra médZiaga (1) 1. medis; 2. Zagrés lenta medZiagin lis, -é (2) medinis medZiagélé (2) vedega médZias (2) miSkas mékyna (2) br. pelai mél¥n las, -a (1) mélynas ménas (1) 1. ménuo; 2. ménulis menéia (4) pustyklé, medinis galastuvas mefidlis (2) sl. guba mergy5té (2) mergaité mé| sti, -ta, -té neneSioti mé8tai (2) br. cempés mieg | 6ti, -a (-ti; -ma), -djo miegoti myl |éti, -i, -éjo mégti milin lis, -é (2) vilnonis mind | yti, -o, -é 1. vaisinti; 2. minti mynéja (3) liny mynéja minuta (2) minuté mif'| ti, -ia, -é mirti mokytéja (1) mokytoja moly¥s (3) molis moma (4) motina motka (4) sl. : biciy motka bitinélis mOZa sl. gal mdZna sl. galima milas br. (2) kandys mima mums 168 mimim mums; mumis musia (2) musé musiémeris (1) musmiris miis lis, -é (2) miisy N nebagas (1) sl. vargSas, vargdienis nechOjInekdjlInekij br. tegu nedaképél lis, -é (1) hibr. nevykélis nedakép | ti, -a, -é hibr. biti nevykéliui nedatigi nedaug : kap nedaiigj taip nedaug nedélia (1) si. 1. savaité; 2. sekmadienis nedidsk | as, -a (4) nedidelis nemdZna sl. negalima netép ne tiek netieku ne tiek nibaSnik | as, -é (1) br. numirélis nié ne ni&ko neblogas niékur : i§ niékur niéko be prieZasties nigdy le. niekad niZipirStis (1) hibr. landuonis nog 1. i8; 2. nuo; 3. uz nésis (1) : ndsin dtaryti Snekéti per nosis nii : pd nii diénai lig Sios dienos nuder | éti, -ia, -éjo uZderéti nu | déti, -deda, -déjo paslépti nuduodiné | ti, ja, -jo pristatyti valdZiai nu leiti, -eina, -€jo 1. dingti, praZiti; 2. sukakti; 3. nuskristi; 4. pasidaryti; nueiti stambudsna iSvirsti Zyduoliais nugar6kaulis (1) nugarkaulis nuimdiné | ti, a, ~jo 1. nulupti, nuimti; 2. pjauti
nuimd | ¥ti, -o, -¢ nuimti nukalb | éti, -a, -jo uZkalbéjimu i8sydyti nukap6 | ti, ~ja, -jo nukirsti nu |kifsti, -kerta, -kifto nuspirti nusi| plauti, -pl4una, -plévé nutekéti nusiramin | ti, -a, -o negirdéti nurinkd | ¥ti, -o, <6 nurinkti nu | svilti, -svela, -svilo nusvilinti nu [8lifiti, -Slifina, -Sliivo nukrypti, nuvirsti nut&p | yti, -ija, -jjo hibr. numynioti nutrduk | ti, -ia, -é 1. nurauti; 2. i5traukti karStj; 3. apsukti, apgauti Oo obefkas (1) Je. toks Sokis Odzina (1) br. gyvaté 02ka (4) karukai prie rogiy FP paausdiné | ti, -ja, -jo atausti padu | sti, -dZia, -dé atausti pabég Iti, -a, -o nuskristi pabid | ¥ti, -o, -é pabiti pal bfiti, -biina, -bivo palaukti pacitkas (2) br. Ziurké padabarfk&tia hibr. kaip dabar padabn las, -a (4) sl. panaSus padavolnia (2) sl. ilgakoté Saké padeid | ¥ti, -o, -é hibr. artintis padédiné Iti, ja, -jo padéti paldéti, -deda, déjo paguldyti pad¥g ti, -sta, -o iSdygti padlégas (2) sl. grindys padmirouka (2) br. pamatas padiab Iti, -sta, -o hibr. sustingti, pasidaryti kaip mediniam, nelankséiam paé| sti, -da, -dé sukapoti pagal dél pagal | ¥s (3b) lenta; -itikas (2) 1, kartelé; 2. stulpelis pagdud | yti, -o, -é i8gaudyti pal géuti, -gd4una, -gové 1. sugauti; 2. nutverti pagémd lyti, -o, -¢ pagimdyti pal gérti, -geria, -géré 1. truputj i8gerti; 2. iSgerti pagif Isti, -sta, -do i&girsti pal gisti, -g¥sta, -giso uzZgesti pagriéb | ti, -ia, -é nutverti paie3k6 | ti, -ja, jo paieSkoti paiSraust | ¥ti, -o, -é iSrauti pai8|rifikti, -renka, -rifiko i8rankioti paiSvez | ti, -a, -é iSvezZioti pajaii | sti, -cia, -té pajusti pakap6 | ti, -ja, -jo sukapoti pak4rtuvai (1) kartys pakeldiné | ti, -ja, jo pakelti pal kélti, -kelia, -kélé iSkelti auk&- tyn pakl6 | ti, -ja, -jo patiesti pakulo | tis, -jasi, -josi pliSotis pakuralas (34b) prakuras pakvarbavé | ti, -ja, jo hibr. nudaZyti pakvié | sti, -dia, -té paSaukti palélis (2) dryZis palengvica (2) Je. nugariné paliauké (3b) angina paliaukés (1) tokia parSeliy liga palietiviSkai hibr. lietuviSkai palikd | ¥ti, -o, -é palikti pa likti, -lifikma, -liko palikti paldtos (2) si. 1. plautai; 2. lentos tarp balkiy javams kluone pal las, -a (3) gelsvai pilkas pamai8|¥ti, -o, -é sutrukdyti pamif'| ti, -3ta, -é numirti 169
pamé | sti, -ta, -té palikti, padéti pamirSdiné | ti, -~ja, -jo uzZmirsti pangio | tis, -jasi, -josi mai8ytis paneddiné Iti, -ja, -jo nune&ti pane&ié | ti, -ja, -jo suneSioti panu Ifisti, -lenda, -lifido nusinerti panumif'l ti, -Sta, -é iSmirti papais | ¥ti, -o, -é nudauZyti papeté (3b) hibr. pakrosné pa pilti, -pilia, -pylé 1. paberti; 2. krauti kiauSinius, perinti papjéust | yti, -o, -6 supjaustyti papl6tin | ti, -2, -o paplatinti paprastal gudiSkai paprast las, -a (3b) tiesus, iStisas papri| déti, -deda, -déo prikrauti papril g¥ti, -g¥ja, -gijo prigyti papripetkas (1) hibr. paprieZdys papririg| ti, -a, -é priraiSyti pal pilti, -ptiola, -ptiolé pasidaryti parasonitikas (2) hibr. skétis par | griduti, -griduna, -gridvé 1, sugriauti; 2. parversti palrifikt, -renka, -rifiko sugrébti; surinkti paris | ti, -a, -¢ suristi parplydia (2) br. pumpuré pars | dotis, -tiojasi, -4vosi parSiuotis partés | ti, -ia, -¢ partempti park | ¥ti, -ia, -¢ parikyti parvaz lidoti, -itioja, -idvo parjoti pasauji po sauja paséd | éti, -i-djo patupéti pasidair | ¥ti, -o, -¢ pasiZiaréti pasidraibst | ¥ti, -o, -¢ iSdribti pasieid | ¥ti, -o, -é artintis; kilti pasi | eiti, -eina, -Zjo 1. isciti; 2. ateiti; 3. paeiti pasiejé | ti, -ja, “jo paciti pasikeldiné | ti, -ja, -jo : pasikeldinéti ifgi kimelius (versius), bégtis (apie kumele, karve) 170 pasi | kélti, -kelia, -kélé 1. atsikelti; 2. sukilti; 3. i8Sokti pasiklapat yti, -ija, -ijo hibr. susipykti pasikodi6 | ti, -ja, -jo hibr. pasivolioti pasilaik|¥ti, -o, -é pasisaugoti pasi | likti, -lifikma, -liko likti pasimii | yti, -ija, -ijo hibr. pasikankinti pasi | piisti, -pudia, -piité padideti pasiskiliné | ti, -ja, -jo suskirsti pasiski | sti, -ta, -té nusiskusti pasitigé | ti, ja, ~jo paaugti pasi | vyzdéti, -véima, -vyzdéjo pasiieSkoti pasizén | yti, -ija, -ijo hibr. vesti paskrebikas (2) hibr. pagrandukas paski paskui, véliau paskuitin lis, -é (1) 1. paskutinioji; 2. jauniausias paspjaud | yti, -o, -é nusispjauti pastyrius (2) br. kerdZius pastronkai (2) br. virvés, jungianGios pavalkus su branktu pasvdjemu br. savaip paSakalititi, -itioja, -idvo paskaldyti paSald lyti, -o, -é atSalti paSipul | itioti, -itioja, -iavo pakapoti Sipuliy pa8okdiné | ti, -ja, -jo Sokti paSokiné | ti, ja, ~jo pasiSokinéti patamp| ti, -o, -6 panedioti pal tinti, -tina, -tf/né paplakti patraukdiné | ti, -ja, -jo kalbéti taikantis patréuk Iti, -ia, -¢ pavykti paltrinti, trina, -irfné: patrinti nbs] supedyti pankété (2) paukstis pavazé Gb) pavaza
pavieni po vieng pal vyzdéti, -véima, -vyzdéjo paieSkoti pazinti, -Zjsta (- iia; -Zino 1. paZinti; 2. Zinoti; 3. noréti petiadefigsté (2) krosniadangté petial (4) strénos peliidnykas (1) peludé penkel !1, -ios (3b) penkeri per létis, -isi, -josi ristis pérleidiné | ti, -ja, -jo perpardavinéti pérpa | Zinti, -Zjsta, -Zino suprasti pérrinkd | yti, -o, -é austi rinktiniu biidu pérZvokliné | ti, ja, -jo hibr. atrajoti petriSk lis, -¢ (2) Petro SeimynykStis pié 1. per; 2. apie piéniné (1) kiaulpiené piéskas (2) si. smélis pietimisk lis, -é (1) pietinis pyhi pyhi br. gyvi gyvi (apie pempe) pikt|as, -a (4) iSvirkSdias pilti, pilia, pylé 1. krésti; 2. duoti pieninén; 3. berti piltis, piliasi, pylési piltis pilvas (4) skrandis pirmulidusia pirmiausia pifStas (2) 1. raZas; 2. sitilo Saka plak | ti, -a, -é paisyti, muti plaskdinios (1) pleiskanés plécas (2) br. plotas plémé@lis (2) hibr. démelé, taSkiukas plés \ti, -ia, -é rauti plés | tis, -iasi, -ési verZtis, smelktis plétné (2) br. pyné plezdkas (2) sl. virty bulviy, burokéliy ir milty blynas pliék | ti, -ia, -é kulti ply5 | ti, -ta, -o suduZti pliusnia (2) pleiskana plénick | as, -4 (38) plonas plonit lis, -é (2) laibas pldsk las, -a (4) br. plokStias pligavé Iti, -ja, -jo le. kaupti pligu pliiksn la (1) 1. plunksna; 2. Zvynas; -élé (2) plunksnelé Po pagal podzelianianka (1) br. pusZaliuoké popusidu per puse pora (1) dviem, per du pOsas (2) le. dryZis p6virSu pavirsiumi, iS virsaus prabiltin | ti, -a, -o iSbaltinti prabavo Iti, -ja, -jo le. méginti pra | disti, -diista, -diso atsikvépti, atgauti kvapa praeid | ¥ti, -o, -é praeiti praeitin lis, -é (2) praéjes praléi|sti, -dzia, -dé paleisti pralieska (2) br. Séma, Zibutés spalvos (apie karve) pralukStén | ti, -a, -o pralupti prama br. staciai, tiesiog prapuldiné | ti, ja, -jo pradéti prasidédiné |ti, -ja, -jo pradéti prasilefik | ti, -ia, -é iSlinkti prasilaist | ¥ti, -o, -é prasivalkioti prasitamp | ¥ti, -o, -é prasirgti praskv6r | yti, -ija, -ijo br. uzspirginti prast las, -a (4) br. tiesus praSalimas (2) perSalimas pra | 8alti, -Sla, -Salo Pee pravar | ¥ti, -o, -é iSva prilbyreti, -bira, -byr oo: : pribyreti i§ dangaus gauti uZ dyka pribrifik | ti, -sta, -o iSbrinkti pridina (2) br. priekabé prié : prie nykscio smilius; prie maZuko bevardis (apie pirstus) 171
priég prie; prieS priepuolys (34) priepuolis priés : priéS diéng Svintant prieSdién auStant, paryCiais prieSé (1) prieSakys prieSpilis (1) prieSpilnis prigim Iti, -sta, -é gimti priimidius (2) uZkurys priimd | ¥ti, -o, -é priimti prilimti, -ima, -émé 1. pasitikti; 2. biti uzZperétam prikabin | ti, -a, -o priri8ti prikib | ti, -sta, -o priekabiauti prilklifiti, -kliaina, -klidvo prilipti prilkrésti, -krecia, -krété priversti priléuzZ | ti, -ia, -é priskinti primat6 | ti, -ja, -jo hibr. privynioti primyZ| ti, -a, -6 priSlapinti primné (4) priemené primuSdiné | ti, ja, jo prikalti pril pilti, -pilia, -pylé pripilti priprasdiné | ti, -ja, -jo prisipratinti, priprasti pririnkd | ¥ti, -o, -é prirankioti, pririnkti priri8 | ti, -a, -é pririSti prirfig | ti, -sta, -o surigti prisidair | ti, -o, -é prisiZiiiréti prisieid | ¥ti, -o, -é pasitaikyti prisiglad | sti, -dZia, -dé 1. pasislépti; 2. priglusti prisi | krauti, -krduna, -krévé prisivilkti prisiléi | sti, -dzia, -dé pasitikéti prisimfié | yti, -ija, -ijo hibr. prisikankinti prisi| pfisti, -pucia, -piité pasipiisti prisodin | ti, -a,'-o pridéti prispé | ti, -~ja, -o br. pribresti, prinokti prist6 | ti, -ja, -jo priminti pristid | yti, -o, -é pastidyti pri | 54lti, -34/a, -S4lo sudalti 172 prilBilti, -57la, -Silo jkaisti priterlié | ti, -ja, -jo primétyti pritrauk | yti, -o, -¢ priplésti privyéka (1) sl. pripratimas prizitriné | ti, ja, ~jo prizitiréti protivn las, -a (4) br. priekabingas pstrongas (4) Je. upétakis piitkité (2) hibr. kiauSinio tuStymé piikédius (2) piikuoté, piikoné pulitkas (2) paukS¢ciukas pumpliikas (2) pumpuriukas; kaGiukas (karklo) pumputys (4) pumpuras — pundyla (2) pampla, drucké pundokas (2) buoZgalvis pupojys (3b) puplaidkis purk&timai (2) purSkiamieji nuodai pufvas (4) ausy medus pusafitar lo, -ds pusantro pusis (4) pusé pus | yti, -ija, -ijo br. dumti, pisti puvésys (3b) piizras bitéms riikyti R ragut |és (1) rogés; -élés (2) rogutés ragitis (2) 1. stakliy veleno galvos dantis; 2. raZas raikStis (2) rySys raiZittkas (2) randas ramin | ti, -a, -o tildyti; jkalbéti rasdiné | tis, -jasi, -josi atsirasti raudonagalvis (2) raudonvirsis razaugdiné | ti, ja, -jo hibr. dygti razceri8 yti, -ija, -ijo br. iStuStinti raz |késti, -kedia, -kété hibr. papasakoti razklodiné | ti, -ja, -jo hibr. paskleisti razkraudiné| ti, -ja, -jo hibr. sukrauti
razléi | sti, -dzia, -dé hibr. paskirstyti razmai5|¥ti, -o, -6 hibr. i8mai8yti razmifk | ti, -sta, -o hibr. iSmirkti razmi8 | ti, -a, -é hibr. i8ardyti razpyliné | ti, -ja, jo hibr. sukristi raz | pjduti, -pj4una, -pjévé hibr. perpjauti razplik|ti, -a, -o hibr. i&tiZti razrinkd | ¥ti, -o, -é hibr. papasakoti razsak|¥ti, -o, -¢ hibr. papasakoti razsiklodiné | ti, -ja, jo hibr. pasiskleisti razsiléi| sti, -dZia, -dé hibr. nusileisti razsiskirdiné | ti, -ja, -jo hibr. atsiskirti, atsidalinti raz|skirti, -skiria, -skyré hibr. paskleisti razvesdiné | ti, a, -jo hibr. atskiesti, gesinti raz|virti, -vérda, -viré hibr. suvirti razZiodin | ti, -2, -o hibr. prazZiodinti rékviké (2) hibr. geleZinis lankelis rietuvé (34) nepjauty malky kriiva rifikti, refika, rifiko 1. imti i8 lauko; 2. atrinkti; skirtis rigalas (3b) pédo ry3ys T¥tyk&t lis, -é (1) rytinis Titin | ti, -a, -o raigioti ryZsk |as, -a (4) br. Sviesiai rudas 16 | dyti, -dZia, -dé sl. patarti rém|as (2) br. rémas; -élis (2) hibr. lango rémelis rona (4) sI. Zaizda rdvaras (1) Je. dviratis ruéka (2) si. rankena riiénykas (2) br. rankSluostis rudenis (3b) ruduo rudu&ka (2) hibr. voverudka rok ¥ti, -ia, - smilkyti riipesting las, -a (1) turjs ripesciy rup{izé (2) rupaizé riidys (4) ridis ridkyniai (2) riigStynés ruSutys (3b) rieSutas rutulié | tis, -jasi, -josi ritinétis S sa savo sakitis (2) hibr. trumpas vyriSkas Svarkelis sdulagrezté (1) saulégraza sausavét las, -a (1) hibr. apysausis séd | éti, -i, -¢jo 1. tupéti; 2. peréti; 3. styroti, neaugti; 4. gyventi ten, kur sodyba sek | tis, -asi, -ési galéti, pajégti sembertas (3b) serbentas sesuva (3b) sesuo sé Iti, ja, jo barstyti siatirick las, -a (3b) siauras sietka (2) sl. kapojai sietka (2) sl. tinklas siuZilkélé (2) hibr. tvenkinukas skaros (4) skalbiniai ~ skarvada (3b) sl. keptuvé skerstivés (2) durtoji vieta kiaulés pakakléje sklépas (4) br. riisys sklerdza (1) br. sklerozé skregZdiité (2) kregZdé skrynélé (2) 1. girny dézZé; 2. inkilas skryp | ti, -ia, -é girgzdéti skubav6tai hibr. apyskubiai skiipii si. maZa, nedaug skiira (4) br. Zievé, oda slidick las, -a (3b) slidus slifizas (2) br. gleivés sl5b|as, -4 (4) br. menkas, silpnas 173
sliioksniai (1) liepos plé3os smala (4) sl. : biciy smala pikis smalékas (2) br. soklys smet6ninga (1) hibr. kuri riebiapiené smetona (2) sl. grietiné, grietinélé smilginé (3b) smilkinys smurglys (3) nesubrendélis snatidé (2) snaudalé, tokia pievy Zolé sniegai (4) sniego pusnis sniika (1) br. mestuvai sodin Iti, -a, -o tupdyti peréti sopulys (34) 1. skausmas; 2. géla sdZelka (1) sl. tvenkinys sparna (4) sparnas spau | sti, -dzia, -dé minti, kilnoti spé Iti, -ja, -jo sl. nokti (prieS mirtj) spicas (2) br. stipinas spjaudiné | ti, ~ja, -jo spjaudyti spjaudulas (38) spjaudalas spragelas (3b) spragilas staGi | as, -ia (4) nelinkstantis StajOkas (2) si. 1. priebraukas; 2. stulpas stalava (3b) br. valgykla stalieriené (1) hibr. staliaus pati staliérius (2) si. stalius stalieriSk | is, -é (2) hibr. staliaus Seimynyktis stat! ¥ti, -o, -é déti stimburas (3b) stimbiras stipriai 1. kietai, jtemptai; 2. smarkiai, tvirtai stiprick | as, -a (3b) kietas stipr | is, -i (4) kietas stipti, stirfipa, stipo Salti; auSti stOgas (4) sl. stirta, kiigis st6r las, -a (3) 1. didelis; 2. platus; -ai stambiai storil lis, -é (2) storas; storasis storilk|as, -a (1) hibr. storas st6 | tis, -jasi, -jdsi tapti 174 stotyva (2) br. stakliy siena st6vai (2) staklés stov | &ti, -i, -Jjo gyventi straublé (4) vaivoryksté stikter | ti, -na, -djo suduoti su | bisti, -bufida, -bodo pabusti stidas (2) si. teismas sfil dyti, -dzia, -dé sidyti sugr6 | ti, -ja, -jo su8vilpti, sucypti suguldiné | ti, -ja, ~jo uzZgulti sukeli6 | ti, -ja, -jo sukinéti sukeli6 | tis, -jasi, -josi sukinétis sulkrésti, -krecia, -krété supurtyti, sumuSti sukryZavé | ti, -ja, jo hibr. sukryZiuoti, sukeisti sik | tis, -asi, -ési riestis sik | ti, -a, -é 1. mai3yti; 2. malti; 3. vynioti; sikti, iodega slépti sulaS|ti, -o, -é sula3inti silstis (1) sultys: silstis nog mésés rasalas sumen¢ | itioti, -itioja, -iavo pagalasti sumuddiné | ti, -ja, -jo suplikti sunerv | tioti, -vioja, -4vo sunervinti sunkavot las, -a (1) hibr. sunkokas sunk | iis, -i (4) blogas, prastas supanéio | ti, -ja, =o 1. uZver2ti; 2. sumaidyti supykla (2) litino paversmis supl¥8 | ti, -fa, -o sutrakti sup | tis, -asi, -ési linguotis siirav las, -a (4) br. lininis, nebaltintas suraviedka (2) br. iimédé stiravot| as, -a (1) hibr. siirokas surinkdiné | ti, -ja, -jo rinkti, pirkti surinkd | ¥ti, -o, -é 1. surinkti; 2. sustatyti suriSdiné | ti, ja, jo 1. sujungti; 2. suraiSioti, suristi