scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Šaltinių šnektos tekstai

Elena Grinaveckienė

Full text

1993 : La langue de l'école, éditions du Seuil 1993 : La langue de l'école, éditions du Seuil 1993 : La langue de l'école, éditions du Seuil 1993 : La langue de l'école, éditions du Seuil 1993 : La langue de l'école, éditions du Seuil 1993. Les dieux de l'eau. Les textes dialectaux non pertinents de la vie quotidienne locale lituanienne du village de Šalčiai, avec transcription phonétique! Les manuscrits ont été enregistrés lors d’une expédition d’histoire locale du 2 au 14 juillet 1990 par Jadvyga Staniuliene (née en 1921), Tamis Staniūlis (né en 1920) et d’autres habitants nés et ayant grandi ici. Ce dialecte lituanien de Dzukie, parlé par sept familles d’anciens habitants lituaniens de ce village, est périphérique et entretient des contacts très actifs avec les variantes locales des langues slaves – biélorusse, polonaise, russe. En raison principalement de la biélorussisation spontanée de cette région dans le passé, ainsi que de la politique de dénationalisation menée par la Russie des tsars et l’Union soviétique, le lituanien utilisé ici a perdu son prestige social, on peut dire qu’il a été écarté de la vie publique, devenant le plus souvent seulement la langue de la famille, de la maison. ir Mais tout son système linguistique, comme l’esprit de la lituanicité ir consciemment soutenu, est indépendant, vivant, flexible, expressif. Tout cela est mieux visible dans les iš textes présentés ici. Le 74% vocabulaire donné ici est purement lituanien, et contient de nombreux éléments archaïques, dans la plupart des cas incohérents ailleurs dans nos dialectes, souvent introuvables jusqu'à présent. ar Les noms des villages de la commune sont : La Chapelle, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Boi- — s, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois, La Chapelle-aux-Bois. "Champ de bordure", ki'dra - La Montagne, 1re édition. «Lapeliy kalnas», marg'elūkai «Margelukai- », pul'k'ino' kalnas Le nom de la ville signifie « montagne de la paix », « montagne de la paix » ou « ir montagne de la paix ». — Ils n'ont pas connu de glorification. Su Toutefois, la plupart des œuvres de ce genre ir sont souvent utilisées par des artistes locaux. ir 1 Les textes iš sont essentiellement reproduits dans la transcription ir phonétique de la publication Les dialectes de la langue lituanienne. "Chrysostome". V., 1970. P. 10-14, Il n'y a qu'une chose qui est différente. su Les deux premiers mots sont des į, consonnes, l, ui m, n, r, et l'adjectif est pa re un préfixe. (plg. Note précédente de ces conversations Stina pr igam’f.n’s’’u — Ch 356, ), La lettre P est à droite de la lettre Z. Inas, (: dii.l’k’és, ap’eri.ic), deux autres ų ir Diphtonges (C'est un peu comme il si on ne pouvait pas faire une phrase sans avoir jo un mot de passe, un mot de (: passe sans mot de passe.) Les formes de l'infinitif passé sont : le temps passé, le temps passé us passé, le temps J, p (: passé passé, le temps passé passé, le temps passé passé. Po Solides r, z Votes i ir Diftonges je po r, §, z dans la conversation ir į m (4) nevirsta (: rifikc’, kasis, kuriej, šienas, kazfen'ė). Faiblement assfucked ir par ipo § « s(: išišlav'ė). Graisse n contre k, g Le dos indique la longue boucle de lettres d'ing'a (: "couvre", lagk'ic'is'linguotis'). 134 ’ Les anciens Lituaniens locaux apprécient ir et apprécient la langue de leurs parents, savent les anciennes ir chansons lituaniennes et les chantent, mais ils ne nė sont pas fiers de leur lituanité par rapport aux ir étrangers. to nė dans la mesure su où ils ne sont pas en conflit avec eux. La su communication dans notre langue commune est principalement la télévision, que presque tout le monde a ici, à travers les enfants qui visitent, les ir parents qui viennent aider les autres iš Lieux de Lituanie. Les gens ici sont minuscules, ayant au plus une ou deux classes d'école primaire polonaise, des journaux lituaniens (et polonais) ici presque ne comptent pas. Il n'y a pas d'école dans le village. ir À partir de 1990 m. į Dans ce village, les lituaniens des environs s'installeir nt dans les fermes des be personnes décédées, ir dans le but, entre autres, d'ouvrir une école lituanienne. Bien qu'ils soient tous des Biélorusses, les su Lituaniens ont appris à parler le biélorusse. ir ja communique généralement su avec tous les locuteurs slaves, parmi jų ir su Les autorités russophones de ces lieux. Le biélorusse est la langue officielle de la République de Biélorussie, mais les Biélorusses ne parlent pas le biélorusse et ne parlent pas le biélorusse. jų ir jų (seulement remarqué qu'ils boivent moins, plus propres, plus justes). Souvent, sans į se sentir gênés, ils intègrent facilement dans leur langue lituanienne des formes purement biélorusses, même non lituanisées, de mots individuels, par exemple, n'echėj ‘tegu’, pasvdjemu “savaip”, pra'ma « droit, droit », za'ra 'tuojau', dachodz’ic’ 'préoccupé', ir etc., bien qu'en général, selon nos calculs, ce dialecte lituanien contient environ 18,596, o Traductioiš ns en biélorusse — à propos de 7,596. Les anciens Lituaniens ir parlent le polonais. La langue est principalement utilisée pour la prière et pour les cérémonies ir religieuses catholiques. Malgré le į fait que la langue parlée des lituaniens des sources iš est depuis longtemps activement envahie par ir des langues étrangères dans l’entourage des Biélorusses, iš les textes écrits à l’oreille que nous présentons montrent clairement que ses racines sont encore vivantes, ses o fondements solides, ils reflètent avec précision les traits fondamentaux actuels de sa phonétique, de son accentologie, de sa morphologie, de sa syntaxe, de son lexique, de sa sémantique, de sa phraséologie, de la vie des gens de cette région dans le passé et aujourd’hui, et ils mettent en évidence les tendances ultérieures du développement de cette langue parlée. Selon la traduction incohérente des mots bilingues am, an, em, en dans la langue courante, um, un, im, in (par exemple, b'indz'ina "essence", d'igg'a "couvre", dugksc'is "toit", apzgufido® "se détend", bruįjktas "chère", kam'ifickameni "où", Ii.ngas langas "fenêtre", grindz'imas "écrasement", kluono asla ', kumpas 'coin', p'eč'ad'iškst- 'ė' "couvercle de four", lunta 'planche', p'igk'el'i 'cinq', praslufk'a 'uZsilenkia', unddūščė 'frapper', ugk'išė 'agir', tupk'®sn'is 'plus dense', supū.nc'o'c''- supancioti', mais: agksc'i "de bonne heure", bams'é'c' 'bamséti', dangūs, lafida 'planche', ragko's, tamsu, pusaiitaru' 'un demi', swzgamZdZ'- iji. ‘susiglamZg, neiSsiklojéje (au sujet du lin), vandūoj ‘eau’, skambūt'ai ‘petits sons’, etc.) est parlé comme un dialecte de transition entre les Dzūki d’Est et d’Ouest (cf. aussi J. Lipskienė et A. Vidugiris. Dieveniškių tarmė //Lietuvių kalbos gramatinė sandara. V., 1967. P. 187). 135 Dans les textes présentés, on trouve un trésor particulièrement précieux de vocabulaire lituanien ancien utilisé dans la vie courante, inconnu jusqu'à présent ailleurs. ar C'est la première fois qu'un nom de famille allemand est utilisé dans la langue française. “vokietis- ”, vo'k'ė' «vokiet¢» (p. ex., and's tévas vo'k'is | o' mo ma ar v6'k'é' | n'eZndf), dont la famille Wokia ‘niemcy’ n’était jusqu’à présent connu que par iš les anciennes écritures ( J. Bretkūno, M. Daugkšos ir kt. ). Il n'y a pas de noms de lithographies anciennes connues, ir mais il est possible qu'elles aient été utilisées. ‘sultys’ (: ko'pūstu' ddūg sū. I'sc'ies) ir Le fils de (: l'évêque. (I'll be there for you.) » ↑ « I'll be ma there for you. Adjectif de l'adjectif Le « Père Noël » de l'île (: est probablement aussi un personnage — de la légende. Dans la conversation lituanienne voisine sur Il s'agit d'une espèce rare, peu commune. "sud" (LKŽ IX 933) Il est le père incontesté du Sud. C'est la première į fois que l'on utilise le terme « lituanien » pour ir désigner le peuple lituanien. “darZové- (: s” ito's 20°le's daržusa pre’ viral’ duga; C'est pas vrai. : Le « jour » est aussi le iš temps de l'année. “kią dieną' ko'k'ūojdz'ien (: v'ištu' paso' dži'inai), tą dieną ‘ta dieng’ tūojdz'ien (: c'ibul'as so'dz'inam kab gel'č'us), tuojkaft «Cette fois-ci, il (: faudra aš tout de suite arrêter de fumer. buvdū) ir kt. C'est la première ir fois que l'on trouve des textes écrits en lituanien. (ou d'origine lituanienne) qui sont désormais entrés dans le trésor lexical de notre langue maternelle, par exemple, bakan'ėl'is "taukinė", brazdz'agka-brazdžianka "plat", kraujū' k'epsn'ė' "nourriture à base de sang cuit", krimsl'tikas (-krimsliūkas ou kremsliūkas?) 'pointe de queue cartilagineuse', lagk'i'c'is 'lancer, se balancer', pasauji 'une poignée', prieše' 'près de Sakys', rusuc'is 'graisseux', suzgamždž'ie' 'ne pasSsiklojéti', sv'irsn'a ‘svirtis’ ir kt. ; On y trouve aussi un certain nombre de mots rarement utilisés ailleurs dans notre langue, tels que g'eluon'ė' 'geloonis', išru'g'ė's 'iSrugos', juost'ele'- tas 'ceinturé, dryZuotas', m'erg'i'št- 'ė' "fille", pakdrtuvai "pendabai; uZlos’, pa'kuralas ‘prakurai- ’, (nu)šI'ū'c' “(nu)krypti’, raižūkai “randai ant kiaulės ragy’ (RdiZ n'était connu dans ce sens que par des écrits anciens —LKZ IX 92), sm'il'g'in'ė' 'encens' (ce dernier n'est connu jusqu'à présent que par des écrits anciens non prononcés), swsc'ipc' 'tisser (sur les huiles)', še'kai "viksvos' (probablement), Su' nai 'Sen', t'i'na, tinu' 'ten', vizd'éc' 'étudier' (sa forme athématique du temps présent v’éima 'étudier' est particulièrement précieuse, par exemple, k'itas v'čima m'é'sé's kuf pre’ kaul’dko’). Il existe de nombreux verbes de ce groupe qui ont la forme récurrente mais pas la signification récurrente avec le suffixe -dinéti, par exemple ižb'ė'gdz'in'ė'c' "fuir, voler", pan'eždž'in'ė'c' "porter", pašo'gdzinė'c' "soupirer", priprazdz'in'ė'c- ''s'habituer, s'habituer à', swgul'dz'in'éc' «uZgulti», suriggdz'in'ė'c' “sjungti, liisti”, swslaik“'indz'in'ė'c/ «susilaikyti- », swsto dz’in’é’c’ ‘sustoti’, und’é'dz’in'€Ėc' dėti", v'ezdz'inė c'is "veistis" ir et autres. On retrouve dans les textes une ancienne terminologie vivante du schnekt, par exemple klasc’i’c’. ‘brukti’, klasc’i‘tuv’é’ bruktuvé’, m’enc’a «pustyklé», swmenc’tioc’ 136 « Avec le feu », « Avec la neige », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec la neige », « Avec le vent ja », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent », « Avec le vent ». "vėtyklė', v'efpst'ė' «girny šerdis», v'ilké'danc'is black piglet's teeth», v'i.pk3na «balZienas» ir et autres. Iš texty met en évidence les ir significations plus étroites, spécifiques et spécialisées de certains mots de schnekt, par ex., goutte « un citoyen indigne qui a oublié la langue lituanienne, un lituanien dénaturé », gusta «l'endroit où l'oiseau pond», Izda 'lieu où les oiseaux nichent', jaun'ik'is "jeune (mois), jaun'ikl'is jeune', lietuv'“ė''- meule de bois non coupé', sc'irta 'sukapoty malkų tvarkingai sukrauta kump', pap'il'c pautūs "empiler des po coquilles de poule pour l'éclosion', vd'šc'is (taukam) 'diviser (les ir graisses)', etc. Il existe de nombreux autres dialectismes sémantiques, peu connus dans d'autres langues, tels que le kansomodlka. «lehorny veislės višta», p'iktas Le « Père Noël » (en anglais : Christmas Father) est un personnage de fiction. "branche de fil; Zagrés partie sur laquelle la dent est montée; šakės raZas’, ža garas ‘Saka’; Le regret; «Ražas skvošas» et autres. De nombreux dialectes sémantiques sont présents dans les verbes prépositionnels de la schneet. Ainsi, les verbes avec le préfixe un ont les mêmes significations que les préfixes à- (: unddušč "enfoncer- "), at-(: unšd'kc'suivre'), tandis que le préfixe a les mêmes significations que les verbes iz-(: atn'eš'd'c' "porter", nu-(: attrdukc' 'couper'); Le préfixe des verbes est parfois utilisé avec la permutation du préfixe (: apšv'ičsc' ‘éclairer’); Le préfixe innéète est utilisé ici dans les sens des préfixes at-(: inlaizdz’in’éc’'relâcher'- ), ap-(: insitkc’ 'envelopper- '), et le préfixe iz(si)-—et dans les sens des préfixes nu(si)-(: is'imi'šč/'nusimyžti'), pri-(: izlaksc’i’c’ 'coller'), pa-(: iZdv’ésc’'soulever'. Le préfixe confère aux verbes la signification d'expression (: nud'erč'c''serrer'), le préfixe pa- —et certaines significations des préfixes at-(: pašal'dz'i'c''- refroidir'), iz-(: pag’ifisc’ 'entendre'), nu-(: passūkc''se retourner'), su-(: pan'ešd'c' 'porter', le préfixe pra- —et certaines significations du préfixe iz-(: pravari'c' 'peser'); Le préfixe pri-— et les préfixes pa-(: prisū'dz'i'c'- se mettre'), su-(: prišal'c 'geler'), za-(: prig'i.mc 'naître') ont certaines significations, et le préfixe sw-— et nu-(: susto'c''s'arrêter'), sup'il'c 'ajouter'), prisurišč "attacher", zaswsal'dz'- ic 'geler') ont des significations similaires. j- (; (: (: ir Les textes de l'Évangile de Luc sont écrits en dialecte de la langue bretonne. Ici, le suffixe -uma védique ici signifie généralement pas abstrait (plg. LGK I 311-312), o Des objets qui se manifestent concrètement, par exemple č'urštuma «tir3Giai- », longueur «longueur», dre gnuma humidité». Adjectifs -ickas, -d védique contrairement à bk. Les ne valeurs sont ici négativement définies. (plg. LKG I 580), Par exemple, s'adrickas 'étroit', žul'ickas 'gris', plo n'ickas'mince'. Les noms de familles et les noms de familles sont des noms de familles et de noms de familles qui ont une signification patronymique, par exemple, mac'ič'in'o' tam'išk'o' fal'fka « fils de Stanislas, fils de Mathieu, frère de Félix », ir €epūk'in'o: fViks'išk'o: marcd's mo'tka. Fils de Pierre, fils de Marie, fils de Pierre, fils de ir Marie, fils de Pierre. La dernière partie de l'épisode n'a pas été diffusée. ir C'est un archaïsme assez important des dialectismes lexicaux. 137 Les dialectes qui se sont développés à partir de la lexicalisation des éléments phonémiques de la schnekte sont également présents. Il s'agit pour la plupart de schnektai, des mots étrangers qui ne sont pas très courants dans le temps présent, ou de certains de ses phonétiques relatives, comme &ino's šynos) (« «žiomenų ryk3tés», eksp'irinas ‘aspirinas’, a'sma ‘astma’, katara'ka ‘cataracte’, skarvada ‘fournaise’, karla'ckas I karlo kas « Colorado coléoptère », « calafa'nas » « sac en cellophane », « c'il'iv'izo'r'- us » « échographe », « tūl'is » « tulle », ainsi que g'el'us («delcius») « deldia », « g'ura » « gira », « gražavirba », « grauZavirba, tel poisson », « purkšč'imai » « aérosol », « č'urštuma » « épais », « is'0'v'ėT'is » « iSsiZiojélis », « skrafidz'us » « estomac », etc. ; Dans la version originale, le chanteur chante « I'll be back ». dujin‘igku’, m'isku', kaimu“, cTogin’i’ ‘tingini’, k'aušu" "jaušu" et autres. ir La vitalité et l'expressivité de la snècte sont illustrées par les phraséologies enregistrées ici, par exemple : torti la queue « pour s'échapper » (: vaika sūka viod'egu | n'esa ko), pribyréti iz dangafis « obtenir pour rien » (: iZ daggdtls n'ičkam n'eprib'i're'j- ), frotter le nez « sugédyti » (: atneš'u kv'itu' et patrins'u kaut'i' tau) et ainsi de suite. Cet article présente une liste d'ethnologues. Iš jų ypač minėtini kitur retų žaidimų pavadinimai gūžtą šokti “gūžinėti' (: pašd'ks'im gū'štu": viiendm ažriša ak'is ir gaudo“, k'ici b'ė'ga), lenton šokti ‘toks žaidimas" (: m'efgo's swsrifik’i. eina lunton 36'kc). Il est possible que ce soit un « mouvement d'atterrissage » et qu'il s'agisse d'un « mouvement d'atterrissage » de la poule. Les formes plurielles actuelles de certains noms de lieux de Schneck ou des environs sont utilisées dans les textes comme des pramafSiui plus anciens su (et plus lituaniens) au singulier, par exemple, šal'čn'i'kai, mais šal"čn'i'k'"i, eišišk'ė's, mais eišišk'ė'n, dz'iev'e'n'išk'ė's, mais dz'iev'e'n'išk'ė'n, aussi seulement gal'š'a, gal'š'o's près du polonais Holszany. Les textes montrent que le suffixe du double nombre des noms est bien conservé dans le discours : (: du spirguc'ū, pautū, arkl'u, dzv'i k'aulų, žu's'i, dal'g'i, tel'i'č'i), que les anciennes formes de l'habitant de passage de la campagne sont utilisées ici : kalnd namo'p), que, en plus des formes ordinaires de (: la déclinaison p impérative, il existe des formes de l'habitant de passage de la campagne : kalnd namo'p). su -qu'elle est et ses formes be -k-(: did.i «duok», ei «eik», «duod'it» « Le sens de l'adjectif « avoir » est su d'avoir ; le sens de l'adjectif « être » est ir d'être ; le sens de l'adjectif « (: être » est d'être ; le sens de l'adjectif « être » est d'être ; le sens de l'adjectif « être » est d'être ; le sens de l'adjectif « be être » est d'être ». ir ar (: in Vietdtis temp’a kat I'it = fondre; ko’ sula'šo'= dilue les médicaments, susw'ly; 26 Elles sont sanctifiées. = k'aūly' svėlam = paille de soie, suédisée par le travail de la soie; kap k'aūlu' = nūsv'elam nusvilinam, plaunam), etc. = ir Dans le schnak, sans aucune différence de signification, les adjacents sont utilisés aussi bien avec les prépositions až, aZu 'už', ainsi que les verbes ir avec ces su préfixes ravū' p'ievžė'le's ažu (: až p'iev'žl'u' litikas; 1 | cuillère à soupe de sel. - Je vais m'occuper de toi. ir ifig’i - Je suis ir désolé. ). Ceci, un objet possible, indiquerait que nė l'un iš jų La consommation n'est pas encore établie. Iš Pour des constructions syntaxiques plus intéressantes, on peut citer l'expression de comparaison až quadruple, par exemple, jd'nas vi'rrasn'is d'nu'; Je n'ai pas d'enfants. ; 138 Le petit moineau jaune; Corbeau de dragon. La dernière construction est clairement — slave. Le système accentuologique du schnekt, en général, est bien conservé, mais on a remarqué que sporadiquement on dit parfois ici gru'dūs, kauliai, sto'rūs, ir bro'kus, pl'ezo'kus, sm'eto'na, a'sma, katarika, skl'erdza, etc., seulement de tels cas sont ir rares. Les noms de lieux, les noms de lieux, les noms de lieux, les noms de lieux. ir Les textes sont présentés par ordre alphabétique des mots į prononcés et transposés de la langue commune. (débiteurs ir propres; ces derniers indiquent leur origine entre ir parenthèses) qui ne sont pas Dictionnaire de la langue française. 1972) ar Glossaire de termes dont la ir signification, parfois la forme, diffère de celle indiquée dans ce dictionnaire. Dans les textes, une étoile apparaît en haut à droite du premier mot utilisé. Lorsqu'un mot apparaît plusieurs fois dans les textes, lorsqu'il est présent už dans plusieurs phrases, le plus souvent dans un contexte iš différent, l'astérisque est réécrit. Lors de la į connexion de mots jų apparentés dans Zodynel, la partie commune,- comme d'habitude dans les travaux de ce type, est — séparée par un tiret oblique. Les premiers textes en langue lituanienne sont des textes de langue lituanienne, presque exclusivement en lituanien. Un trésor de caractéristiques (aussi ir ethnographiques historiques), donnant une image complète de la vie des gens dans sa ir structure linguistique. Le mot « a » est prononcé /a/, le mot « e » est prononcé /e/, le mot « i » est prononcé /i/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u ar » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/, le mot « u » est prononcé /u/. I'i€tus || Vietai c'ičj man' n'esv'eika || ar Les | ar vents de neige Il seront forts Vija* sv'iet'i* | c'a saūsa || ri'c'ikšč'is* ar p'ietūmišk'is* p'ienas || aš n'end'r'u teb daūk priringdz'i'c'* || pasta't'ė" naūju" kri'žu' || &'nas* būvo" nušl'ūv'i. * II papldcino® k'elu" || 3'tina* p'ieskas* | tvora II ra'g/is ir n'ėskub'i | ir v'isc'iek mū's'am* amžui n'ės's'eka* dz'i.rp'c' | v'isa* da'rom n'e tėp | kap reik'a || anksc'i v'erša'vo's'i karv'ė' | is'ilaid'i. || šul'n'in* inlaid'au | palaikom ir adia®dam* Il anksc'i v'erša'v'e's'i karvūk'ė' | n'elabai dz'id'ele" | p'ieno' ma'ža || tais kaftais da'v'ė' nusp'ifkc' kamb'ikormo"* || kas Ė'mė' | m'e's n'ė II kump'i stėv'i andna || nuvažavaū paci paz dūkru* || pamiršo: kalbu: | pū.nc'o'jas'i* 2o'dz’ai || Vietūv'iškai kalbam ir v'isc'iek supū.nc'o'jam* Vietūv'išku'* kalbu" || žiū.ntas Vietuv'i's* || supū.nc'o'jam karv'i' ir arkl’i || aš | rag'i | galvėju ap'ie ti ir ap'ie tū' || tvart'i n'ičkas n'ėvo'g'a* || gail'i ga n'avo's | šičnauna* | p'jauna | kur pakrašč'ai | ir Si€nduna c'ik tam kaftui || in* nakc’is padūOdz'i | o" c'a p'erdz'ien || at'e'j k'aūlu" aškalbė'c'* || nog ižgu'sc'u'* méku aškalbė'e' g'erei* || ir n'egal'i suslaik’i'c || dz'i.rbom b'ev'ėik dė'vanai* karn'istu'* prip'il'a* part'i's'a* namo" p'ėrlaidz'in'ė ja* atvazuOdz’in’éja* ma'šunu atv'eždž'in'ėja* kap tū.msu b'indz'ino's* kap* tures b'indz'inos tai ma'šunu' pastais'is tur'ū atn'ešd'e'* bafzdu’ dzv'i savšit'es tadū skutiOs man’ n'ešp'ė'c'ija* barzda reik'a ažru'k'i'c'* privūčka* a'n'i's* paprastai* kalbėjo“ kap* attek’éjau* reik'a bū'c' kap sv'ec'usa pažža'n'ijo“* vaikai mac'ūc'u0sa s'ė'd'ėj* Vietuv'i's* mok'ino“ pal'ičtūv'iškai* iūg'i* bažn'i'€u' einam mūma* atrdė'do' tas pac daf* nuv'ėjjo'* k'itap spaudz'a šaim'in/i'k'ė"* n'ieko'* kap* n'ebū'davo' žo'le's prisp'jauna parenka* parenka ana* karv'i' šarra ričtuv'ė's* paprid'ė'to's* malko's ana p'i'ksta kat mo'k'i'tė'ja* n‘edii®da malkoss suv'isai* s'ena kam jai reik'a paz dūkru'* n'epabū'do'* n'ėskuba važuūOc' kū' galė'ttai pad'č'ttai in* va'karo“ dusulTs jima būvo“ man’ b'jaurū dz'ienu' būvo' vefbni'¥a* kū" tam'išk'ai* v'ire* valgic bro1'i's* d'ejūOja kap* sus'ifkc' tai greit 139 || | ir || ir || | ir || aš | || ll | || | || || | ir || || II | || | | | || || || | | | gi || | || | || || || || || || | | o" kap pastaisi'i'c' | n'ė'ra t'eb* greit kap paZistat® || jū'su' val'a kap* v'i'nas | būvo" pasl'ik'i. || | ir laid'ė' II pask'el'a* ir laido“ | dz'idz'aus'a b'ė'da || ir nūv'eda ga'n'avo'n jaū | aš pagul'u d’eb’es’ai || ma'to's to'j pūse'j stė'v'i | sté'vi n'ėl'ija* n'edūOk dz'i'v'e n'ičkam ir s'ifke' kat ir v'is'i bū't || sv'eik'i na'kc'i" c'i'l'ai grabul'avaū* vaistū“ kat | n’epamaidii‘t* n'ičkam m'iegė'' pa'gal* mi€gu’ ana* || n'esskū.ndz'a išg'i* m'iežūs n'enorėjjau laisc' | || || || su trim p'ifštais* dro'pčai* jaū || prazd'ėdz'inėja* Zu'd’é'c bul'bos* || pask'els* ir Zole's || Sie m'e'tai mažai so'dz'inom bū.l'bu' || tru'šū" | n'ieko" daug'aū n'ėp'il'am* || p'irma kat sušūc'in'i bū.l'bas tai rasp'iVin'ėja* gardz'o's | | | o' daf* Je ne suis pas ir suspecte. * || | ito'j* ažusv'edz'in'ė'- ja* artsūz'iju* || anūrk'ė" prilauže:* || visa sku'ra* panulufido* || marfi'nas* baltas || dūkre's* mé-3a p'ifko" | man' atv'č' Zu. Il y a eu des coups de feu. P'ik'o' || gal' i b'išk'i" nutrduk'é' || i m'e'dz'u'* priskusta || b'it'ū"* smala' || pra'bavo'jau' g'ėrc'ai || v'išto's gurkl'i's p'i'lnas || man' kap suslaik'indz'inėja' v'idur'ai | man' g'i'n'ė"* rieb'ai kat n'eva'lg'ittau | reik' g'i.nc'is* norg* Vigū' | no'g kvardbu' | reik' k'intė'd || kap" pavafkstam ir krifitam ir pagul'im || man' in* kr'u'cin'ė's* sugro'ja' | suprakaitūOju || c'ik to'k'is p'iktas ir krifitas ir pagul'im || tebū'i' sv'eikas || mūr's'is in* sa' ačlaimo' || aš n'ežnaū | ku dzi'rpc' || gal' ir ku'stūr' || žū'ro' | to'k'is labai gudrus || calafa'nan suk'išų. 10. « C'est moi qui suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur » ; « Je suis le Seigneur ». Je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime, je t'aime. Il kazienė: p'e'n'i paršalūs || faViks'ienė: sprag'elais* ir daf* kūl'a || fal'iks'isk'ai* su vande'en'ė' sumuzdZ'in'éja* gri.ndz'i'mu' || bo'V'išk'ai* krauna a'v'ižas bo''ien'ė' k'e'pa kalvišk'ai* v'i'rai n'eas'imdo'* kalvišk'ė's mort eres nujimdz'i'vis p'jautuvais ja'vu' 140 || || || sH || *Sdvarc'ien'ė' pra'še' kasher* | o' Nous avons déjà baisé la | merde || 3dvarc'išk'ai* para iz bazn'i'¢o's || jom'iefn'ė" go'gko'sa* gūl'i m'irus | o" Il était un ac'igul. I p'etrien'ė p'a2č'o" iš trauk'a grik'in'i' būzu'* p'etrišk'ai* nė'ri m'ė'sdrs būvo" || maistra* maistrien'ė'* v'isi tai maistrišk'ai* | stal'ierus* stal'ifriefn'ė'* ir vaikais | o" stal'irisk'ai* — kalvara'c'in'i'kas* ku“ karvalatūs* || dz'i.rba ir karvalac'ien'ė** su vaikai — karvalč'c'išk'ai* || kal'v'i's* || ir || Viep'a c'e'tai* n'e'šč" košes || puodūku' n'edz'id'el'i" unstatdn* ko'še's p'arčun | ufim'et'au* lašunūku' ku'sn'žTi: || aš sakaū | aš Un jour, il m'a | dit qu'il n'y avait aucun moyen de sortir de l'île. | | || aš ru || su tū'j puOd'el'ū gri'žo" | in* Le mot « marche » | vient du | latin marcere, « II marcher ». || su C'etū* gan'i'davo' karr'v'i" v'ienu' n'ed'élu* v'iena | | k'itu' | k'ita || kap* namuėsa | tai da" bišk'i"* | o* kap paga'no' | tai sk pri¢inom* | tai daržas n'enurav'ė'tta || aš išėkstu* ir vaes prijimu* | n'epad'eda || luggvai prag'i'v'č'no' | dvejis metūs prabūvo' |I| dūkre** gi' VE&no' si mūm'im* || no'rėjors'i jai gri'šč" || trecina* ž'e*m'ė's | trac'a dal'a valako' | luggva Z'&m'é || tT sto'ėjom? * | o" ca pastitém Kitap Il ir vafgo' | ir darbo" || mé3a n'ėsk'iše" labai | md'mu'* ram'ino“* || ture'j k'ae'tr'as* dukrds* || v'iena mire’ nYergū | k'ita | kap* ištek'ėj II ji.nkstai būvo" blo'g'i ll ėjo" | nuzgundo' || prabac'išk'ėn primc'uo0sna* at'e'j || ir klūOnas ma* tėvo" | kaz'ul’6pka —p'iev'ele || to'j pusis* laūko' —kraščin'is ladūkas | or c'a dz’ifvos || kuf se'dz'im* —se'dz'imo's | o' ti" ku'sn'eT'is laūko" ir s'užul'kėle'* —šla'p'a ir bala* p'er v'iduri' || o: c'a būvo" pievele's ir kr'in'i'€'a* | daf* so'žalku'* padare | žuvū' prildid’é ir žuv'is gaudo“ || laūkas ažu* p'ievė'u'ir ravai | p'i®va || vari's'imé's* ravūOsna II o" ti" až ravū' jaū laūkas marg'ai m'iškū ažlaista* dz'irv'e'le's marg'elūkai laūkas bažn'i'c'a'v'iet'ė" laūkas pul'k'ino' kalnas lap’®1'u’ kalnas la'p'és vedési* ti" lazdz'i'nas a'uga ti" sū.ntak'is vitelu riečšutū' buvo dar jaū mažai krin'i'C'ė'le:'* ažu* mė'dz'o"* kūdra ivan'iško's b'ė'ga apac'ū'* vandū0j to'k'is šaltas dz'i"v'en'išk'u" ba'lo's ūpė' gauja v'isa* vaziOju dz'i'v'e'n'išk'ėn paukštės* lūpa* jėda va: nagas v'isdė'k'u'" ji'ra | || — || — II | — || | | ti ir || II — || — iš | || | ir || || | || — ir maz | ir dz'id'el't" || va'nagas žulas* | dz'ūbas* pra'stas* | praslugk'a* ki'sn’i | drask'i'c' kap* g'er'aū paūkšt'i kap“ | pazgauna jieškė'ja* || k'irm'ė'l'ū" g'en'i's kduk’é* | ažuk'imša* ka'm'inus mazidsn’é | va'mu’ až varna žula* || vairūc'išk'is || (varūc'išk'is) — v'ieta pre: ba'lai* tadū g'ėrv'išk'is jai || daug'aū ba'lo's pre: || ti m'iE€st'e''o" m'iškūc'is fsrma || vadz'inas'i būvo' latikas aso'dz'ino'* m'edz'ū* pė'ra || žunksn'ū* šul'n'i's* g'ėrv'u' ragėjau || jilgais snapais ir jilgais kaklais || g'ėrv'ė's kojo's ji.lgo's su dz'ubas* jilgas in* | aukšt'ė'sn'u'* kéju’ b'išk'i'* | kap* kur baltū'*' pluksn’@l'u* ma‘to's | n'edaūg | | | o" t'eb* Zula* I g'ervūc'is* kap kačkūc'is* || g'ėrv'ė's kū'čaras* || g'en'i's to'k'is n'elabai dz'id'el'is sé-dz’i* | prikl'ūv'i. * pre: m'č'dz'agos* dz'ub'čė'na* ir jaū dz'ūba* || džerkėo'čus* džetk'a* in* |. 141 Le nom de la || commune vient de l'ancien nom de la rivière : « La Chapelle » ou « La Chapelle | » (de l'ancien nom de la ir rivière : « La Chapelle » ou | ir « La Chapelle | »). Il ir jaū adb’e'gdzin’€jo* | p'er v'ė'lai padare: || adb'égo* | pasė'dz'i* pase'dz’i n'ieko: ak’é'c’as d'ėdavo* m’edz’ag’in’®s* ū'tarku'* ir g'ird'ėjau kap Il in* g'erū' m'č'tu" tai išm'eta || paūtu'* kap sugk’@sn’u* | tai pul'ūku'* ka'čko's* ifg'i pul'tikai kap mažūkai varnu' | pul'ūkai šarka laksto" visa* || žv'irbl'ait | mažūkai | in bame* luggafi | ir pab'ė'ga* | mažuck'* || | man’ tai dažnai bams'i žv'irbl'ai || žv'irbl'is || Zul'ickas* | palšas* || ir a'ni's* v'isadū pap'il'a* | || pala's'ina kur || ir n'ieko' ir n'eda'ro || varno's c'ik g'č'r'a pautūs* | k'aušus* || skragždūt'ė's* in Vietaūs pre Z&'m’'é's la'k'a | žem'ickai* ižb'ė' gdz'in'ėja* || kap žiema | ano's* b'ijo' šal'c'u" ir la'k'a | kur n'éra drė'gnumd's* || kat se'dė'tai b'e da'rbo' | sv'eikas bu'tai || Zolin"u’ vaistū' g'er'ū ir n'epad'eda || kdl’ sula'šo'* | sušm'lū || praeicin’é* va'sara būvo" šalta II špokai —ratai jū' ma'tors || jiemu* da'rom l'izdis skri'n'elas* || a"n'i"s* ju0dz"i | mažesn'i varnos || šuva mažesn'is až* kati’ || jo'nas v'i'rasn'is* o'nd's II g'ėrv'ė' mažičsn'ė: no'g* bace'no'* || kab bū.l'bo's* nūd'er'a* | būna ir dz’id’elti | o" t'ėp—mažū.l'ko'- s* || va'l'g'i'rk vakari'kšč'o's m'é'sd's || pašlūoji | pavalai ir tvarka || kab* b'išk'i'* šal'c'aū pazda'rre" | šal'čn'i'"k'i prisra'še II stan'ul'ai —pavard'ū' daūk | mac'ičk'in'is* stan'ūl'is | čepūk'in'is* | tam'išk'is* —v'is stan'ūl'ai || o paskuic’in’is*—- ma* brol'i's* —tam’isk’o fal'ka || tai v'is po'* tievdm | po’ dz'ižčdam* vadz'ina || panum’ire’* jaū daūg | gaidz'i's st’epd nas g'iedėj po" n'ibašn'ikui* Vietūv'iškai c'ielu'* na'ke'i' || tarpūp'ė'dz'ai klu'n'i iš v'iefno" šė'no" | iš k'ito’ šdė'no" || krdunam arv'ižas v'i'naū | Kitafi šienu" | trac'aū m'iežūs || stajokai* albo* tri's | al'bo' du laiko" klū'ūnu" || p'er v'iduri® gri.ndz'i'mas || in* gri.ndz'i'mo' invažavai su arkl'u | al'bo" t'ėp va'ikšč'or'e' || moli's* razm'ifksta* su vand'en'u | ir kvajini* kalatkū* sumuzdZ'in’éja* gri.ndz'i'mu' || kap* p'jauna p'jautuvais ja'vu'* rišalu'** dar'ro" tū" pac'ū' | iš Saudi’ rišalu' || pad'eda ž'e*m'ė's dė'da rišalo' in suriždž'in'ėja* ir pan'eždž'in'ė'ja* in paė'm'i. ir || až* rišalo“ igg/i* I buOža'le's* sku'rū* suriša* kd'tu" spra'g'elas* ir dzv'iju* || kūl'a v'i'nas stūkt'erna* | k'itas sukrac'i* ir kat v'idaūs || ižgrū't* | ko'k'is iš grū'das mec p'ėdus krauni ir I Vi'g'ai gražei | tū.8k'ai kad | daug'aū | unl'isst* nét po' dugksc'ū* kreiku* || dutksc'o" v'ėjas sugadz'ino" || kra'klo's* ku' laiko" dugksc'i" k'iek || jilgumd's* | klū'no" c'iek stajd'ku'* lo'ttom || apmuždž'in'ė:- jam* kū'''i kra'c'a po" | dunkse'ū atdlaidz'is || šal'c'is prapūole' jau šul'caū* || galafi gri.ndz'i'mo" || sūstum'am tū0z gru'dūs || sė'das'i | žmo'gūs véciklu* meta | priešais savi pre'k* v'ėju" || ack'irei* m'ė'k'i'na* krifita || ir ir || | o' P'i.rmas rusis* toli — unšo'ksta* grū'das k'itas | ru'šūs atcha'dai* azddz'ai* | m'iežu' ūsai || papais'i'c' reik'a sužer'a* apl'igk || apšlūoja | pla'ka* eilės ifig'i* ir ti" iš || ir Alors, il y a eu une || guerre, et il y a eu | une guerre, | et il y a eu une | ir guerre, et il y a eu || une ir guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre, et il y a eu une guerre. | Il y a beaucoup d'hommes qui se || disent : « Je suis un homme », « || Je suis un 142 homme », « | ir Je suis un || homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme », « Je suis un homme ». | o' Je n'ai pas d'autre II choix que - d'entendre. || ar &us pagiso* | prad'ėj Il glisc’* p'@us | gista || || prad’&jré-dzicis vagai ll ir aš vol'6jaus* po Vigėn'in'es || kur ti iZgulé's'i || aš jū" n'eg/i'd'au || kur paskubu aždu'stū* se'daūs pase'd’éjau g'er'aū kap* kūl'am dzv'iesa* | tai ditig dū.l'k'u' || žieėmu' aštuon'om išvažūoja | aštuon'om parvažūoja ture'jau dzv'i karrv'i dzvi tel'i®l dzvi k'aulū dzv'i žu's'i dzv'i kačk'i* dzv'i dal'g'i | dzv’i || s'&'s’eri | ir || || aš | | | | | | | du Paršū | ka'c'inu | arkl'u | b'ēržu || k'aūle" su pafšais ir dar tra'jetas pafSu' || eila'* gan'afi v'iena ir laukūz dz'irbau || a'nas cig b'iški'* pad'éj et dar kolū'k'in ejaū || man'i jau n'espaud'ė' kolū'k'is kap t'i išlaksci'c' c'iek || ir || o" žiemu" v'iena g'i s'i'čku'* p'jo'v'au ragkom d'ėt' triji || daf n’eaZm’iksi* ir n‘epam’i- 'gés’i || galvéiji | maš* g'i'vo' n'ėra gal kap tur'ū dar ko'k'ū" ma'c'i"* | || | iš maženū' sufik’ai būvo" || nuv'eina t'ė'vai ir kūl'a ig* dz'ienai | 0° man'i jau kap v'i'rasn'i- '* prik'el'a ir reik'a padū0c' in* pald'tu'* blaškūs || padavol'- n'a* su dzv'ičėm ragūc'ais* || až* raikšč'o- ** k'i'vo'ju* k'i'vo'ju | kdl’ pak'el'u || o kai jaū pak'el'u | man' lungv'aū | pak'ėl'c* lungv'aū kap atk'ėlc'* || vasaréjus trump’&- sn’is | o' kap rug'in'is p'édas | jig šaudai Il tadū jau pri'ž* dz'ienu' (I pri'ždžien*) mama jau eina | kira p’@&u’ | k'iEk anksc'aū pask’el’- a* | daug'aū iškul'a || 6°ras to'k'is || priskrė'- v'au* lakmd'nu* in sav'i' || p'ietūm'i "blo'rg'- aū laidz'i'c/| mūs'o's* kremtas- 'i* || primn'ėj* sto'v'ėj bačka* su mi.ltais || kap* k'iend: dz'idė'sn'- ė: | t'ep* daug'aū pastato" || zvan'e'Vis* karv'ei | kad gird’éc bit | kur ana ter'6'jas* || man n’eslaiko’ galvd'j nd'g* prašal'imo'* || main'ė' v'isaipd'* || brazgū'nai* in* ka'klo' arkl'ui kap* karė'l'ai | to'’kl dz/'iržai || brazgūrnai kru'gl'ick- 'i* skambūt- 'ai || v'ilkėdanc'ai* parša'l'u' ju0dz1i | a3tru's jil'gi || kap* jūOs nukafpo’ | tai g'erai || mdZa* ir s6'pa | kas ti" klifiso'* || pas mūr's'us* paršukūs pa'l'auk'ės* | guzai vezdzin'- éjasi* po’ kaklū | iš n'6's'ies eina pū'l'ai || žmo'n'ima blo'ga | ZuvatiOja* Il v'ienais* &'sais labai s'ifgo pafšai | suriko’ maššunon | ažū* jašūnu' nūv'eže* || m'ed'i* muse’ | m'ėssu' nudu®dz’- in’éj* Zondui* | o" v'idur'us ažukazdz'in'ėj* || Zmé'n’é's at'eido"* ir sa'ko' | dū'k'it mūm'im* tūOs v'idur'us || ir Ė'm'ė' | ir n'eb'ijė'j ligt: || aš vuOd'egū' prik'imšaū maišu || pasū'd'au | turéjai in* ¢'i€l6's* rud'en'ičs II ko'k'i' v'e'Vinu'* ižgalvė'j || paršu' šefsc'i'* p'e'šem ir žirdui pardav’in’éjom | in*m'ilo' main’ém || ūt'ė"le's to'k'd's kap ark’é's | sto'rū.l'ko's* | pada'bno- 's* igg'i* žmo'gaūs ūt'ė'las | al'e* sté'ro's | balto's ll nas* n'edag'irsta* | jam gafs’ai sak'i'k || &Vierai* | raistas | al’ksn’ai auga | bala* || 3afk3nas* in* sn'iego' | mėžna* eic' p'er sn'iegu' | šarkšnas laiko" || ata's'ijo'- s* | kad n'ezdre'- pl'o't* jieno's | c'ies'ai eit | dra'to'* ko'k'0" stė'ro" || ra'tai | kap* tude | o: vežimas | kap prikrautas || kalatkd* m'edz'ag- 'in'ė** | sp'icai* m'edz'ag- 'in'ai | a'badas | 3una* | brugktas to'kls | galūkai ašp'jauta* | kat laik’i‘tu'- s’i pastrdnkai* || dalga'ko'- c'is* | ragk'®le" ir dal'g'ė | kl'i'ntikas* ir re“'kvūk- 'ė'* prispdudz’a || c'ina dal'g'i' || reik’a pac'i.nc' in* bob&le's ku'jel'ū 149 I kas n'emė'ka | Cina n'el'ig'ai | ir n'ešienauna* dalg'ė' || dant'es* | n'egerei* išč'in'ei | pagalū'sc' dal'g/i" | ir sum'enc'ū0c'* sa'ko' || galū'stuvas | 0 m'enc'a* būvo" iš me'dz'agb'- s* || c'iekas* va m'e'dz'ago's | c'ik ap'i.ltas* tūom žv'i'rū | kur galū'stuvus da'ro' | kad galūr'stu' || sv'irsn'is* ir sv'irs'n'a* | t65 | ku laidz'as'i || m'i'kci* a'n'es* | oi datbštu's | oi dz'i.rba —kap* dz'iena | t'ėp* nakc'is || pargré'vé* p'e:č€'u' | jisvale | jištū's'ė'* | daris v'isa* pasvėjemu* || ap'inastre- “* arkl'ui || ažm6'v'au naūju' ap'inastri' || pa-šaru' n'a | to'k'i lankūc'ai padarita | ra'zg'in'ės | m'edz'ag'in'- ai* ir v'irvik'ėm | jišp'i.nta kl'ė'tkūt'/ėm* || ir prid'eda pa'šaro' || kam arc’ klū'nas | kėšuku* n'ė'ša s'iečku'* || žulgai* padabn'i* igg'i* v'efbu'* | jil'g'i jilg'i auga || m'e'dz'aga* t'ėp kap krū'mas || nas n'eažauga* aukštai | a'nas laidz'a ža'garus* tė'k'us ifig’i* Z2'm'i' || ko'šuku' pina d’&1 savi || kap* plo'n'ė'sn'is ža'garas* ir c'ičlu'* jima | o' kap sto'ra'sn'is ir p'erpūs sk'e'l'a || ža''u' pina || žagarūkas* ir kuri.nc’ saūsas || skisd'eda lagkuz du ir dratū* | reik'a sustac'i'c' Z3brai* || reik'a lankūc'ai surišč" ir pap'i.nc/| kad bt kurt pra'dz'ai poė'ru' žabru' ugk'išč“* || tadū p'i.nc' told ir k'iek néri stac'i'c'* | ir k'iekv'ienas b'išk'i'* trump'e'sn'- is ža'garas || lagk’&1’ai jiš jė'gl'o" | o" Zabrai jiš ergl'u' šakū' | apac'a p'inas'i jiš šakn'ū' kva'ju'* || pritrauko'* šakn'ūr II již žulgū' macn'esn'i* | jiš šakn'ū' lū'šta || daf* ka'šukus* p'ina jiš dratū'* || karz’i.gka* | m'ifstan kap* ein'i II mūma* linai n'ed'ert'jo' | sė'm'en'is | kadū prus'eido'* | tadū sf'jom II reik'a apravė'c' || paslank'i ir žO''u' trauk'i* | pask'el'a* kuf b'išk'i'* | nutž'p'iji* sviričpko's* javusa v'ijo'kl'ai bū.lbo'sa* || | ir I'inusd usn'is || ba'do's'i* jūdrica* v'ijas'i* | v'ijas'i suc'i'zdz'in'ėjja* ir ja"vu'* | jūdri'co's dang jis kafto' || n'esma'to' || kab* se'm'enai švarus | jo's n'ebūrna || Vinūs siriša saujon rduna v'&Za namūOsna šatras dare’ kardavo' I | || ir Ils sont dans le château, || ils sont dans la poignée. | in šatro's | in šatrd's ir dz'o'v'ina || kultuv'ēm* ragko'ma pr'iek'ė** | in dz'irvė'no" klė'jom ar in ga'n'avo's | kd ac'isk'ira valaknai* ifigi* v'iršu' jaū | laužas'i kra'tto's'i | ragka ir | o" Ils ne sont pas encore morts. * temps à lire | | || I'inis mina mė'teres jišm'in'i reik'a || klasc'ic'* | to'k'o's klase'i'tuv'ė's* padarita || m'edz'ag'in'ė's* to'k'is stajč'kas* pad'ė'c' sauju' || mūšč' k&'l' spalai n'eis'ikrės* žo'vul'i's jima ir būs | || | Les griffes || locales ont fait de moi un | esclave de la dentition et du peigne pour les lavages de || paquets. | ir Vigdo's'i* || tadū SukiOjam p'er tugk'es'n'ūs || C'est un oiseau de la | famille des Psittacida- || e. ↑ (en) « Psittaciformes », sur iš FishBase. * || Une poignée de peignes dans une poignée de | 0° peignes * * Un peigne ir dans une pa poignée de || peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * | Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * Un peigne dans une poignée de peignes * * | o' jiš Kitt jaū | paklo't'ės kvarbavė'jja* Il dudz’a s'ū'lus | jiš pašukū“ maršk'in'us II sau mėo't'eres paaudz'a* || Vin/in/i: pasukdm padudz'i | maršk'in'us s'ūv'ė" v'i10. -Ramus dro'b'inūs | cv'ikl'ūs* ins'ū'davo' po' pa'žase'u auga dz'idz'o's || plaskain'o's* sūm'erk'a m'irksta v'ijo“ || v'irv'ės vad'elas ir pastrogkuis* || pūne'us žv'irbl'ai* la'sa | kanap'ės v'isos | paūkšt'ės* | — ižb'ė'gdz'in'ėja* || ligdos'i* c'ik žv'bl'ai karklai kab žulgai* jū" || sku'ra* švies'čsn'ė: padabn'i* ifigi* | | || | 150 Zulgu' | || jil'gh s'aurick'i* la'pai a'nas* sté'ras n'ebūr'na || razaugdz'in'ėja* jiz | Ze'm'é's žulgū' || lapai blizga* skura pumpl'ūkai* ir pu'kūoc'i || razdz'in'éjas* t'ėp* kap bal'c'i n'eauga dz'idz'ūl'ai mažai kuf al'e* razdz'in'ėjas || kap* razlaidz'a* ir krūmu: tai in'eis'i n'eišeis'i | tep a'n'i's razdz'in'ėjas || apac'ū' slūoksn'us* plė'ša | ir ir | iš || iš Viepu' d’&1’ v'i'žu' sugkavd'c'i* | kaSukai* dratti* iž svč'ttas* || pin. || teei* sau dnas p'ien'in'ė's* || g'eltonai žūrdz'i g'eltogko's* | to'k's's šalpusn'ė's* || prisrigkaū | šalpusn'u' as'ū'kl'ai || skri'p'a* a'n'i"s* || vaistai ir ji.gkstus | g'i'dz'a mano n'esv'eik'i || a'n'is || ir - Je suis désolé. * kap || prad'ė'j atvezdZ'in'éc' wks v'i. Yr'o" || tai jif c'a ju' prad'ė'j razdz'in'éc'is* t0'Z iš | | 20°le's iš v'i.ln'o" pas'eido* || ū.9kščis | upk3isd ži.rn'ai || reik'a lūkšJe suis un iš oiseau de || to feuilles à Winx Club. | Zal'icki* | nd'g karpu: II ričšutū" brundul'is ir lūkštas || rušuc'i's* ¢ila* k'e'k'ė' auga tdpal'us* aukštai || pava'saro' laidz'a iš bumpurukūs ragka vaistam d'&1' kė'sul'o" || ro' nū'* iSlufido* graZei plaukai ma'ža pasliko kim | c'ieku* tu's'i'c* p'in'igū' tebū.i* || nam'ič kap iškint'ė'c' kap suslaik'i'c' | pasklapa':c'ija* || | || | || st Zmé'nu || puc'inai — m'ed'i* jū' būvo" gražū' vaika'mu atv'eža || c'ielum* c'iel'icku" rub’@1'i ir m'e'ta* || šarmūkšn'is žžrdzi baltai || iš kafto" g'elsvo's vūOgors | o" paskū* raudé'no's || Zifmu-| kap prišū'la*'| labai gardz'ors II jai prapul’dz’in’éjo'* m'ė'n'es'in'ė's || išv'ilkai ir g’erai | kur a'nas* t'i' d’és’is* || n'edūOk dz'i'v'e | suriškd'ė'** žmor'n'es ir išv'eže: | serjo** sal'ietru' || pase'd'ėjo“ | ir jai pragjo || jiemu* kaz dachddz'ic'* || anas* zzl'ija* c'ik'ai || reik'a ei’ grudūz zūzl'i'c'* || galu av'ižū' m'iežai | grabū'zdai* igg/i* baršč'ūs pana'šu's | gardz'aū kab bafšč'ai | n'et po’ dz'iev'e'n'išk'- /ėm vaikšč'o' jom ritkc' jū" ir ru'ginom | ir gardzl rukšč'is || grabu'zdzičn'- i'* v'ėrdam | sutrūp'inam* | nuplaunam | ka bū't švarū || g'irtūOkle's | ju“ prisvalgai prisragk’i || jei p’er daūk suvalgai | tadū galva sūkas'i | o* kad n'edaūg | tai ir n'i'ko' || ne c'iek td's vūOgos | k'iek c'ičj bahū'nai* galvu' sūsuka || b'išk'i:* v'ėjas papu't'ė' ir prašalai* || pajauc'i* | kad in* kr'u'c'in'ė's* sugul'dz'in'/ė'- ja* | varna'gru'dz'- is* rug'ū' varpo'sa auga | raffkam d'ė'!' vaistū | kap* karv'ė' n'ešči'sc'ija* po' t'&li* || tai jiOs v'ėrda ir g'i.rdo" || nd'g* g'i.rsu'* ju0da dūOna | g'irs'in'ė“* || arkl'a'ru'šk'i'- n'ai* p'ievo'sa razdz'in'ėjas- 'si* || ru'šk'i'n/'us* v'ėrdam | pa'c'i's rafjkam | gardz'i buza* || arkl'a'ru'šk'i'- n'ai nd'g tri'dors || ata'žalu'* laidz'a Verba* || šun'in'ai gri'bai || raudo'ngal'v'is* gardūs | kub'izd'el'is* auga iš kafto' baltas | pazda'ro" kab bl'ud'e''is* | di'mus laidz'a kap* pūšuja* karv'i" ugk'imšč pro’ g'ėrklu' ifigi* vidu kub'izd'el'u' šla'psta* kéjo's gū'što's* daržu padari‘ta gadz'ina daržu' ižguldo' v'išto's ja'vu'* v'ienos gū.lto's* pasko'€'ė'jo'* arkli's || | * || || || | I | ir vėtY gū.ltors II išišė're' vištos | vieni baduwlai* | Vigdo's'i* a'šako's | m'iltai ižb'ira* || p'i.mp'ė' p'i'h'i* p'i'h'i p'ievo'sa šaūka || g'egūže" kėdč* kur kam pam'eta* paūtu' || v'ev'ers'i- 's* anksc'i pavasari" pasrė'do' Il a"nas* būvo" iša'ji. iž galvd's || ša'škas kap ka'c'inas dūs'ina* | v'ištas c'ig žamūr* | kojjait'u" krunkčjčus* jū'das krū || krū varmai* g'i''ai kū.nda | karv'es a"no's* || g'ilūja* | b'iega n'ežūno' kur d'ėd'is* || guggl'ai* 151 pridz'ū'v'i" | tru"šū** | karv'ei in* | šd'nu' nulup’in’éjam || v'ienus k'ic'i priskranta* priskrase' priskra'to“ trū'šo's iškrac'i'ta || lauk'i per ba'lu'* kap* | ein'i sūpas'i* gal'i ungrū'c* || eini pac savi | k'ėldanvi einū || ju0gdam'is1 kalba prauzdam’isi || | | | || aš | || aš valgau šukūOdamt'is'i | ūrtari'dam'i* | ūrtari'dama || vaikas eina šienu“ n'eždam'i jūoj ū'tarijju || aš su gulé'dam'’i g'ieda* grab6dam’i* || ana* unstū'm'ė'* | n'eždam'i n'eždama kad kūm* lungv'aū | praeit || so'pul'i's* rė'do's suplis galva | | II Il n'y a pas gi d'équivale- | nt en français : « | Ce n'est pas moi qui | t'ai fait ça », « C'est moi qui t'ai fait ça », « C'est moi || qui t'ai fait ça », « C'est moi qui t'ai fait || ça », « | C'est moi qui t'ai fait ça », « || C'est moi qui t'ai fait ça ». - C'est ça. - C'est || ça. || su || Il a eu deux coups de couteau. || Viko“ p'irštūs | atp'jė'v'ė:* a'nas* šlūbas || o" šlubūoja kraivakč'ju" | mafc'u" ga'vo" || s'emb'ertai* jau geri saulagri'št'ė's* || gražei auga lukšt'ėn'sim kab* dasp'ės* || padz'i'go“* v'iso's paišrausc'au* | g'i glū'šus* | bro'kus* nuv'ejo* Il cibūl'o's* stumbudsna | kap* m'ėnas* | šv'iče'a so'dz'in'i c'ibūl'o's eina* || stumbudsna kap kur'ūs m'etūz bū'na daūk n'eauga || niekas žulain'ė'* tam lauk'i apšišukė'jjau* ir žulain'ė's | kumpaz g'&ras žv'i'ras sūv'eštas | k'&las žv'i'ravė'tas* ab'iema* jau reik'a pajil's'ėĖ'c' || šupul'ūkai vo'l’éjas* | ačėrk'i. || | || | || || Et j'ai dit : « C'est moi ! » Et il a dit : « || C'est moi ! » Et il a dit : « II C'est moi ! » Et il a dit : « || C'est moi ! » Et il a dit : « | C'est moi ! » * | ažm'erk'au* || skaras* | prišėū.ldom vand'efis | pris'ijė'jam p'elanū' | vand'en'u ap'il'am* | razmaiSom* et palduk'am | ko" sustéja* p'elanai || tadū pazdarro" sl'idūs ir m'erk'as skaras ir v'ele'jam | gn'aužom raijko'sa || kurigj n'ešė'dam'i | n'ešėjįjam'i | c'ičj v'irinam'i || prit'erl's'i* man' šaudū' | aš parinks'ū* ir b'e tav'i || in* žardū' dz'o'vina šienu II suslaik'i'c'* n'egal'ū | eidam'i juOk'ūOs | ū'tariju* | v'erk'ū Il kap* kas cig žo'dz'ais v'efk'a* | a'šaru'" mažai kam išeido** || o' t'ėp tai a'šaru" suvaik'i'c'* n'egdli || a'nas* m'iegé'dam'i ū'tarija* || tarpūpiršč'ai s6'pa || kū.rm'ai iškilnė'é* v'eru' daržu' | c'ik apsuslaik'é* greitai || a'nas* grižo' || b'itl'ūr* mo'tka* | ku' k'aušus* und'ė'dz'in'ė'ja* || žo'Vin/'u' vaistū' Il y a un peu d'eau, mais c'est un peu trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » « C'est un peu d'eau, mais c'est trop. » | žamai ras'ilaid'i. * || n'ebūvo' b'it'ū" | n'ebūvo ir m'edaūs || žūrdz'i čambėras* Taudornai ||-aš pac rinkati ir nuduOdz'in'ėjau* | prijimd'ė“* | maišais a'n'i's surigkdz’in’éj* | mécina b'it'ū'* jauna juoda || vėjas acira'do" || kap* is'isp'ies | surinkdz'in'ėju | sp'i'c'u' dūOda || priso'dz'i.nta* k'aušūr* bū'na v'isaipd' II sp'ičc'u' dal'inū po'pus'au* || kap* sp'ičc'as | gelaZufi al’bo bl'ė'kon* dūOdu Il su šlūOtu kur tu das'ieks'i* || kū'dra vand'efis st6'v'i || apl'inkd's* vand'en'o' p'ieva | tai kū'dra* || n’eaZvaris- ’i* kūrlo" ku'lo'ku* || k'ifv'i" n'e'ša ir ažvarin'ėja* kūOlu'" || ir né'ris | kad bū't riebu's | al'e* n'elabai jimas'i* || bū'na | kat kantav'i* pafai | o' c'ičj plo'n'ick'i* || buvaū daūk primai3u. | n'eiše'd'ė' Il in* k'etur'ū' p'ifštu' lašun'ai al'bo* daug/aū || pas mūs ažup'i.lta* lašun'ai druskū jašč'iko'j* skri'n'o'j aZdarita* gūl'i kap sv'iežūu* cig drūsku' atp'jauk* v'iršaūs 152 ir || ir | iš | ir kap sv'ieža kas m&tai || t'ėp pas man' lašun'ai gūl'i ažukasc'i* gi.rnu' v'iršuc'inis apac'inis || akmūoj lagkaz ir g'elažūnis d'&1 || suk'imo &km'en’o’ parpli@a* || kat laik'i't a'*kmen'i: | pre’ a'km'en'ui aus'č'le" vefpst'é* kat pak'el'dz'in'ė't* || aplaidz'in'ė't* a'km'en'i" skrin'e"le** || primuždž'in'ėjam? * | igg'i* simu' a'shakors déjà c'a ir feuillages || || || Saki' | m'edz'agu'* || kab laužas t6'j p'irk'a laužas a'nas* || cC'ing'inis ultojjus* | kap | || &'nas isk'ific’a tū0j barzdū su né's'is tėj kab dz'ūbas* || m'ėl'ina* čambėras* jam pad'ė'dz'in'ėja* | || | o' encore Viepu: jis jišprakaitū'ja is'imū'č'ija* anas || sus'itar'a t'ėp dato’ pasti'rus* | p'iem'enai | kučn'ičrus*kail'us ir iždž'irb'in'ėja* || tam’i’ ir | || | ar G'irdz'i kū' | tau sakaū aš skl'ūtas dzf'idz'ūl'is | k'itv'is — s'ienėjus ta'šo" | lagk'enu* žičv'i" || skūta sk'iedro's kab* || drabn'aū* | jima | J'aurais voulu être dans le | couloir fermé de l'hôpital. || I'd.rba nuv'e'j ko'k'a mėdžna* kaz || g'i g'ina | brugkt'®-lai* m'edz'ag'in'ai* b'išk'i'* || ašp'jauna* kab'ina až* v'idur'o' sega | at'®j dzeravokais* ir aps'e'v'i. | ir II || kasn'i'kus* uūp'ina* kasd'sna || mšttai* m'eksc'i iš itu'* storūl'u'* s'ū'lu' al'bo* iš knatū' storasn'i || ro:m'eI'u:* va ir n'ematatū | mataū c'ik kuf tums'aū* kuf ir šv'ies'aū tūoj ak'ū bū.rka* vatč' || iš s | pa'šūlas ir v'iršis | v'idūj vata bufno'sas* || milo’ iš ausc’in’o ji.lgas | | su Le cap'išonu || manarka* b'e vato's vasarin'ė' | freficus || as'ega* po' — gėrklu n'ekūi* sk'ina jei || mažai mato’ || | Le « S' » est décalé. | grabul'6' jasi* tai | jau kūšlas kūšlas || gaidz'i's ir kap* | pliksnom* apaugri. ķ'jjors akuš* II | tu kušlė'c'ina* || klūbas aukštai | kump'is ažac'o'į* c'a | o" šlaun'is ka'klas II pakdudus | v'iršūgal'v'is | kakta | kaktdn || sm'il'g/in'ė:* || o" kab dzv'i snilg/in'ė's — nuv'ėjjo" || apzdairidama apžžu'rėdama a'pko's p'er || mažos ažumdo'* v'isu' d'ėlnu || krumpl’ais baladéjasi* baršk'ina* in* ||“ ku'lė'ko'* p'ėrl'i'tta | || J'en ai | marre. | Vins || €urštuma* g'urd's Vicky. || b'e m'iel'ū' a"nas* n'ė' k'iek n'epak'ils bundas dūono's || k'ė'p'ėm || m'ė's n'etarna'vom ir n'esamd'- ėm || ašūm'ijo'* vandū0j in* k'e'V'o" || zac'i.rka* | ažv'ėrda* vand'en'i' ir maišo" mi'i.ltus || ir grik'in'i" būzu'* val'g'ėm | gardz'i || landz'o'ja* pamažū | kap* v'ė'g'ėlle* || gražav'i.rba* — žuv'ele' n'edz'id'ele" || v'i.rdavo' v'ėžus | raudoni | vuod'ega kap armon'ikas* | as'isūkus* ifig'i* a'pac'u' | prieše'j* a'k'i's | palanda pre vuOd’egd's | o paskū* prieSen II jū" ir m'ė'sa raudd'na pre’ sku'rd's* kap* | nu val'g’ém || m'edz'agė'- lu* n'iekd'c'u' dz'i.rba || žū'rau* | ti" žūba Zuba Il ir n'echėj* žiba || Zimd's g'i kru'v'e'le" | nake'is dz'id'ele'* || vakarin'ė“ jan istek’éj* | zaranica* | jau za'ro:s* || šičnap'ju'- v'ai* | mataū aš jū's kazdz'iena* || daf* p'i.lInac'is | grait būs priešp'il'is* || po’ jaun'ik'o'* eina priešp'il'is || g'elč'us* || gel'"um sk’efsc’ g'er'aū || g'el'čus kap p'jautuvas Vigdo's'i* tū?j šampū'n'u* plaukai || su Vigdo's'i* taukūoc'i || dū.i* dz'iev'e k'aūl'in'i'* m'ė'su' val'g'i'c' | o" neitu* | indiku* pac'i aršaus'- a* m'é'sa | reik'a taukū' daūk | o' p'efka žmomn'ėss || jauc'iena sv'eika || dūjin'inkai ti: važa'vo' || t'i'na* kv'ičtku'* prisso'dz'ini. || pė'ra žunksn'ū" | aukšč'aū tai ir vūOgu' prisso'dz'in'i. 153 || sto'jo's* ubėrščicu* | daf* nuv’ejin* kito' darbo" || Keturélikei nuv'ej* to'k'a | dz'id'ūle' m'ergait'ė' v'iena kap || v'ilkaz g'i ana* || b'ern'ūkas* kė'ju' nuslduZu. 10. » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi » « C'est moi qui suis le roi ». 1999 : « La vie est belle » (La vie est belle) de Jean-Paul Sartre. apmūš* bro'kūs* ll iš jo's gaspadz'in'ė'* m'e's jau žėmom ko'k'a jira || pundė'kai* su vuOd'egom | o' vafle's b'e vuOd'egū' || kur td's v'1i0d’ego's d’&das’i* | aš n'ežnaū || sto'rūle'* rupūrže* pundzila* | lū.ndz'o'ja* ir v'isa* || sp'jaudulai* in* žo'le's bina || vafle's o" kra'k'a* o rė'k'a | prad'ė'j kra'kc' | sku'ra* pašufpo' | šurpė'ta* pazdąarre' || pas rupū'žur' neišeido'* šdė'ke' || vafle's n'i'ksta | ba'lu"* n'ė'ra | n'ieko' n'ė'ra || kudm* to'l'i'n | da'ro's'i bj'aurin || ma'ža jū" ir ma'to's daf* || ko'k'ū0jdz'ien* ižgirsc'i varlas kra'k'anc' | reik'a cibūl'as* tū?jdz'ien* so'dz'i.nc' | labai d'e'r'a || lancū'gai* papriris¢i* in* vičto's sto'v'i karv'ės | paprig'iji. * bū't c'ičj bro'kai* || arkl'o" lū'po's dz'idz'ūle's* || ba&u iš v'i'c'ū" sūranka ir sūp'ina || spafno's ji'ra pre" ito’ būč'o' || būč'us iž žulguc'ū'* || s'ietka* su lugnkū || pstrongas* margas | pl'ė m'el'ai* raudė'n'i || ščupč'kas* paprastas* | bū'na pd'sas* žūlas* ir juodė'sn'is I vuod'ega t'i's'ė'ss'i* po" ž'em'ė || ažusta't'ė'* p'er ūp'i' c'igklu" ir n'epagė'veé* p'ėrkundo' ins'ikl'ūvo'"* mažesn'iej p'er v'el'i'kas sa'ko" k'ienė' k'aušas* pl'iš* tas val'g'is tadū k'itu“ k'aušu" jima mūša žužmor'sa Vičkarsto's* n'ebūvo'" t'ievo' n'eišl'ieč'ijo“* ejaū eišišk'ė'n nup'ifkc' karv'i būvo“ karšta stalavon* ažajaū* ižg'Ė'r'au alaūs kab* gė:v'ė“* mani toėrj zapal'en'a* pas'ejaū* pas'ejaū n'egalau eic kap* kaftas žmo'gūs v'&da arkl'i' kas man’ dari'c' ac’igul’” varana'van namūoOsa ku' galvės p'irkaū arkl'i' sedaūs raitas parvažavaū* namo ac’ikés’é'c’ n'emėžna* v'isur dura nuv'ejaū paz g'i'd'i'to'ju" pad’éj* man'i | II || | | || ir || | || I || | || | ir || || | | || | ir || | || || Vigė'n'in'ėn | prad'ė'j badz'i'c'* ukėlais* | lunggv'aū pazdare' || tadū mez da" g'i'vénom brė'- su I'u a"nas* at'e'j || paz man'i sa'ko' kaz dari'c' arkl'u v'&'sk tro'"bd'sna ir pardūk c'iesa | nūv'ed'ė' pardav'ė' su ažūv'eik'ė"* || p'igk’azd’eSumc rūbl'u' dzv'i ir savait'es Il pagulf'jau parajaū sv'eikas ir b'ėt* parvazioc ir sp'jaudz'in'ėjau* kraujais n'iekas n'ežnė'įj n’echdj* || m'ičgma* b'it'ė:* g'e'luOn'i"* pam'eta* n'ičekas ir man’ n'ezda'ro' kab* inkū.nda || nūžeri no'g koro’ bites visa* || puv'ės'ais* rukai puv'ė's'i's | verbd's* pac ger'aus'as kap || inki.nda tuOjkaft* sė'pa || a'k'i's pac’i.nsta n'ega'l'i žu'r€'c' kap t'Ė'vas mire’ || namuOsa Vigd'ė's'i* mo'ma* | | ir || || || | | | || | ir Fė'vo" s'esuva* II ir bares’i kap* itai* ka'le's prad'eda dūOda* || duOda dūoda ir pas'u'g'ėjau p'iktas buvaū || daug'aus'a | in* mamėrs ana būvo" proc'ivna* maža ma'ža || | ir 154 Il y a eu II ir C'était un voyage de trois mille II o" kilomètres. || o: sū'du" ažv'e's'e'* reik'éj mo'k'ė'c' || Ceta* pad'ēdz'in'ēj* | n’ Ts'i me's | p'irk'o'j dz'i.rbom ana lauki | v'ienu: arkl'i Il ture'jom ddz'ino's* b'ités* I g'elu'nd= ir kap* prikiba* || ko'k'a b'it'ė" n’emdZna* apzg'ind | |o' k'ita b'izgd'erna* nuv’eina* ir ža'gre' || v'ienas - pagalis* dzv'i | rūčko's* prisukta apac'ū* | iš prikalta dzv'ičėm su p'ifštais* m’&dz’aga* I in 6's m'e'dz'ago's pada'ro" pas kavčt'i:* no'ra'gu gelazun'ic in vino p'ifšto'* in* ir k'ito' p'ifšto" pal'i'®a kur || ir #&m'i' apv'erc'a ll no'ra'gai a'štru's kat | I'i'stu Z&'m'én || grė'bl'o" dantai* iš ū/žuolo" ma'ža || m'enū kap dant'ūs da'ro" | prad'eda c'i.nc' p'ifitas mas* || n'i'žūp'irsc'is* jilgai ju' sė'pa niko" | n‘epadé's'i ti's'imas* || sūsuka* v'idūj prasmuša pi‘lai kap* ir sc'ipraū* pristė'ji* tai || sé'pa kap m'edz'ag'ir'is* tas šra'mas* ir so'pul'o'* ašt'ėks* || kiOm* n'ed'ė'k n'ičkas n'epad'eda kap | pa'šunas pajim'i Il a'datu“ jišv'erc'i* kap nors k'iškūc'ui mažūc'ui || buvatū apšienav'i. * || nūgaru' k'išk'ien'ė'* | gal' sedz'i* kuf k'išk'ai || p'ievo'j v'e'das'i* | sak'aū nuv'eis'u pajims'ū tu" ir k'iškūc'i" n‘erd'dom pas'ijėmi. || || || || | || | k'išk'ien'ė" || k'išk'o: m'ė'sa nora tėp tai skan'i no'g* | pa'šuno" t'i's'imas pazda'ro' a'nas* || labai dūžti ana n'et'ėp* ir aZudud'&noTM* išg/i* || | || Zmé'n’es jau Il jam g'er'aū k'iek passk’il'in’éja* | kė'jo's kab* ganai pavarsar'i' | siko' gaidz'ai* g'i®da n'ežnai kū0m* g'i'dz'i'c' | bū'davo" | m'i'žalais pat'epa in* | nakc'ičs pagrauža ir pagrauža || nusram'ina* kuf karv'ė' prim'i'že"* tai sté'v’i | ir || | | ir šulta | Sila kéjo's || daf* tai v'is'i ponai | o' būvo" visaipd* || n'e c'iekas* būvo" ut'ėl'ū' n'ė namudsa razdz'in'ėjos'i* kadū būvo" švarūs ga'sas* pat'ep'i ir ut'ė'l'ū" n'ebūvo' c'iekas Il ieškėj* ga'lvas || pašukūoc' pašukūoji ir | ša'rp'ec'u | ir || pat'ep'i | ir n'ieko' | al'e* || razdz'in'ėjas'i || pak'i'la pal/'auk'ė“* | d'e'da* kūOm* | šultū | sūka šultai | išprakaitūOji || nd'g ižgu'sc'u'* rū'k'a* | paru'k'a* čertapalakū* || būvo" to'kū | daržusa augo" auga kap kvė'jjos* | ir Susko's* | žūrdz'a baltai || ir itais* rirk’é'm’é's || gru'd’el’ai bū'na td'j šuško'j | ir praeid’é* || kap* kas ir aškalba* | bū'na rū'k'a | kab* žūno' | ko'k'0' šūn'o' plaukais arba vand’efis pasta'to" d'ė'!' td" šūn'o" ir tūoj vand'en'u praūs'a || ir v&1' d'eb'es'ūojas in* nakc’ids || kap* apzgu'sc'i | iš kafto' pasp’jdudz’i’k ir n'ieko n'ec'iks* ar is'im'i'šk* tuojkaft | ir v'ė" n'ieko' || ratai ateid'ė'* || gazeto's* kap n’eskaitai | mažaū Zunai | tai ir galva ram’&'sn’é" | o' t'ėp* tai p'i'kc'is jima | o" kap n'eg'irdz'i | v'isa* g'erai rė'do's || m'idzu's auga in* ak'ičs | tai du pirštū* rišam | supū.nc'o'jam* su'ra'vu'* s'ū'lu" | ir prapūola || kai kam ir dažnai auga Il n'i'kšč'is | pre'g* n'i'kšč'o" | v'idurin'is* | pre'g mažūko: | mažūkas ll kat aūs'i's prizglaūd'i. * | n'esta'c'o's kap paršo' | tai su skarelu mū'žas būvo: || dar gi ma'ža kaz žu.ndz'a* || mo'ma* žundz'ama | vaikas Zii.ndo'mas || dūOno's sukramto" ir su cukrū ažkiriša* ir dūoda žiūrsco' || reik'a kap lank'i'tu's'i* ir šo'k'in'Š'tu" lopšir's || daf* apkalta | o' tadū n'ekalta lūbo's būvo" | tai pakar'a || daf n'ičkas n'eg'ieda* || pandm kab* būvom g'iedd'jom pav'i'dzu to'k'ū" galvū' v'i'rai jė'ja nakc'igo'n'ėn arkl'ais nakc'ičs gan'i'c' g'ičda nakc'ū eina mo't'eres p'jauc' g'i€da ac’isé'da paijil's’éc’ g'ieda namo“ eina latiko’ g'i®da n'ed'ė''on* sūsranka g'ieda g'ieda | || || su | || | 155 B'jo'v'i. | iš | ir | oi oi oi | Daf n'eižg'irsū || n'ekėj* l'ifkma* c'ičj mi.ltai gaspaddrus* | st'ė'na n'e'ša mi.ltus | kamardn reik'a maišūr'e' || pafšamu nū'* ll in Z'&'m'es ins'ise'd'Ējjau* | n'end'r'u eic n'iekur majav'i* žu'kai grambuOl'ai jū“ || buvo" v'isuf p'i.lInos m'e'dz'ago's* k'iek || daf* karlė'ku'* itai* karlack'i* žu'kai nér kdc'* v'ežumū v'ėššk a*km'en'i"* || razv'ezdz'in'ėjam* daūk nm'ėlajam* c'ik pd'v'iršu* karlackas* | trūčujas'i* | || | | | ir || Fesna'ku' žiem'in'u' tūrim || ap’in‘ai | ap'i'n/0" šuškūt'ė's* | niekas n’eZino’ | kap* k'itap vadz'i.nc' a'nas* || parsn'eše" ba'lu'* pre’ iZ ūp'ė's | niekur n'ebūvo' || ra'do" paso'dz'ino' | alūs labai ir sc'iprūs || bū'na luggai ju' ažukare'i* ažukare'i II mdZna* sus'ifke' sv’eikdm ir skū.ndz'as'i | p'i'ksta kab* ir dari'tau | t'ėp* | padaritau || v'iena* v'iend's | n'em'iT'i ana* || prispū'ti. * in * to" || ir | ir in C'est une || simple affaire de parents et || d'enfants. | | || | * ir Il y aura Il des centaines de milliers d'homm- || es et des milliers de | femmes. || po ak'im'i Yetbo's* ka'bo" kap | pas man'i a'nas jaū atlaid'ė“* || b'indz'ino's* a'pšv'iet'ė'* mani v'isaipd'* || papūoOlu. - Je sais pas. | || ca | ir ¢'ik pūsm' tabl'etik'é's n'egal'ū || aš apn'e'šč'* kvapūr galū tvo'rū' gūl'i II rakn'is kat n'esuvuOstau al'e* sivuOdz'u || tasai sa'ko" | || | Viga to'j kaprisna* ši'mėt* da" || n'ec'ieku* sūvuOdz'u n'elaizdz'in'ėju* kat prisp'ė't* || aš s'Ė'kla iš* valo's | vaikšč'o'ju mdZa* lašun'ūr al'e* lašun'ai || labai sū'ru's n'eg/irdz'ū || | || ir aš || pas mūs atvažuOdz'in'ėja* jau viršasn'is* kap* ažuknark'a* | kū''' || n'enusram'ina* | aš n'egal'a -ažm'ikc'* || stė'ras | p'ilvoė'ttas man’ g'eraū kab | Zuntas | Un autre de la région de | la région de la tête de la tête | de la tête iš de la tête de la tête | de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête de la tête || aš va v'ėimu ko ir N'erandū || pav'i'zd'ė'k* | kur pad'ėjjai šaukštu" || pasv"i'zd'ė'- k* pac kuf pazd'ėjai || teguli tegul'i teguli | taukūoc'i n'esplauna || nd' g lašun'ū' da n'ė' v'ienas n'enum'ire' | n'iekas n'eg'elto'nūoja || mūr'su' kaim'i v'is'i s'en'i | tai kaprisnu's* | pav'i'du's ll padari'k et tadū g'ėrk n'ega'l'i suslaik'i'c' v'irdam'i g'e'r'a a'nas* kap* paslaiko'* tai pava'lgo' g'er'aū | | || | ir | o' t'ėp tai neva'lgo' ir šard'ku'* || audz'a lind’ pa'kulu' | iš asnava* ir juOda | juodai pakvarbavė'- ta* | o" paauzdz'in'ėja* žulū* | to“ k'ais pala'l'ais* iSeido* || tai šarč'kas || s'ū'davo" k’éI'nes v'iramu | s'ū'davo' sakuc'ūs* v'iramu | is sto'rūl'u"* paklo't'ės auzdavom Il c'a k'č"tur'o's n'i'c'i's || sto'viis* adav'au* dūkre'mu* | po'pus'au* rasp'jė'v'au* ll c'ik dzv'in'i'c'is | c'ik p'ėrringdz'i'- c'* reik'a | tai adb'iranko'- s* || pajem'ei to'k'i" pagal'ūku" ir žūrrai* | kad bū't v'iršūj | s'u'lūku' pak'el'i | tadū ažd'ė'dz'in'ėjji* šn'u'rūs* | kap* pripranc'i | n'ereik'a ir Vipc tais'i'c' sto'vu' || paci n'emo'k'Ėjau | o' itu* juost'elė'tu- '* tai ir aud'au || asnava* juOda | o" audm'enai* g'eltė'n'i || n'en'ešėjju | t'epagūl'i da' || p'ikta* šal'is* ca | o' c'a g'era šal'is || a'nas* g'i blo'g'ickas* susn'ešė'jo" | 0 ito'j* praba'lc'inta* || c'a itai* tūl'ai* in* luggūr | o' €'a medalis* kolū'k'i" aždž'i.rptas* || c'iemu | kurigj v'etera'nai vaind's* | tai v'is'iemu dūoda || ručn'ikai* n'eba'l'c'inc'i | ause'i ma'to's || itas* šul'k'in'ais* s'ū'lais austas sv'eikata nuv'e'j* se'dz'ies ausc' susn'ervuji* susrigkdo'* kru'vo'n vele'dam’i pabrizg'i. 156 || || ir | ir || || iš pa'kulu' ūržvalko's* || ca b'ejo'k'ū' jau margūmu' | I'i'gu's da’ || tur'ū droė'b'ė's pasl'ik'i. || dūkre** pafv'eže' mano’ austu' m'e'tė** jau ir n'ereikal'i.0ga | kap mūma* s'en'iemu || g'erei šmagū* dusc’ barzda tai min’ ir pac'iška kab* || dzv'i n'ed'ėl'as* || at'n'ešėju* skutū || | Il oi nub’égo šmag/ai* tel'ilkas | šmagūs* arkl'is v'iras | šmag'i | mo'k'ittė'ja* p'er macnai* || kv'ė'p'a passkuta* barzdu' || pat'epa baltu ko:k'ū | t'epl'ėjas'i* | || Zundai raudė'm'i buvo" kap || kadū pac savi' ir n‘em’i'lejau v'inaž žū.ndas man’ || sė'pa žū.ndu abū žū.ndu kap* man' patrauk'a* || pasak'i'c' | t'ep* pasakaū kab || greic'aū pas'eina* in* m'inc'is p'elūnas | d'edū kap* ir mūlas* | n'eė'stu'* dar n'epaė'd'ė'* kap* tri'dė'le** || p'erei* p'elū'no's | ndrg ito"* kap val'g'i'c' n'esndė'ris | ir kap* k'ifm’éle's || vaika'mu kap kas || pripaZii'sta® dažnai ir g'/č'r'a v'isa* n'epag'ėrs'i* | sū'k'ė" t'eb daraū da" n'epaė'd'ė" | dūkre's* n'ėjimasa sa'ko" || n'ereik'a mūma* m'il'in'u* ir lo'p'in'ūr* tai | || ir ir || | | | C'est une erreur. * Nos enfants || ne veulent pas de nous, et nous | voulons des | princesses tū * || | va ir Il Sulk’in’is* lo'p’in‘i's pado'vanė'tas dūkre's* || mė'ša do'vanėj kap | krikšč'ijo: anū'k'i: b'ijaū pra'ma* kat || n'eaždūsc'au* nam'ič kap jira t'ėp | pradusai* p'igk'el'ū"* || m'ė'tu" m'ire’ b'išk'i* pasmū'č€ino'* | | ir vé II | | Oui, je n'ai rien fait, || je n'ai rien ir vu, je n'ai rien | entendu, | je n'ai rien vu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, || je n'ai rien entendu, je n'ai rien | entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu, je n'ai rien entendu. ir vė nepaZu'sta || tėp tai n'egule'jo" vaiksco jo | ifig'i* paskuic'in'- o“* || sto'vuosa* stoc'i'vo's* dzv'i dzv'i jūosto's* apac'ū'* || dzvi per v'iduri' kad iš laikitu's'i ir stoc'i'vos stov'ėt | | I'i'gai to'sa || jūosto'sa kl'i'nūkai*ažusva'- ro'* vėlanas in* kur'o' asnava* || s'ūtlai vientara* velan'é lis kur auduklas sūkas'i* muštūvai kuf | sk'ičtas d'e'das'i | tadū n'icd'i's | II rat'ael'ai | kuf n'i'c'i's kab'inas'i | pakėjo's | kuf spaudz'a* rVic'is | šaudz'i'kle'* | kur | 0" šaudo" | audmenais* | šeivo's | kuf šaudz'i'kle'n || d'&das'i su s'ū'lais || apm'é'sc' in* snū.iku' plirmu' s'ū'lu" | nog činu'* pagal'ūkai* du invarita* p'er s'ienu' ll in to' k'ecv'ifto" kumpo' riši pl'e'tn'* s'ū'lu" || paaud'ei kab'i.ndam'i itu'* šakal'ūku'* || jimam ir ma'stom | ir n'et galait dama'stom* | surišam ir asnava* | d'e*dam dzv'i ri'kšt'elas | kur is'isk'ri. 10. « Ainsi dit l'Éternel : Voici, j'envoie vers iš toi des || anges, et ils t'éclaireron- | t, et ils t'enseigneront, et ils t'enseigneront, et ils t'enseigneront, et ils t'enseigneront, et ils t'enseigneront, et ils t'enseigneront, et ils t'enseigneront. ifigi* šu ir v'Clanu" sūka || pasta'to" n'iekdc'u" ir n'iekė' don sud’eda asnd'vu* ar paso'dz'ina vaiku" | kat sc'ipr'aū* matd-tu's’i* | ir vera nicisna | sk'ietan || padaro" iš šakal'ūko" to'k'i" krukūc'i"* | iš šiūoto'ž ža'garo'* || m’edz’agin’i- ** sk'iCtu" d'¢"da muštuvuosna | la"zdu'" pre" td's jūosto's* pakab'ina in* v'irvūk'ė's v'irvūk'i" apmatéija® v'elanėtT'o" nu ir tadū pal’igkma* tu’ la'zdu' ir riša asna"vu'* pre" (o's lazdo's | sk'ir'a po'smūkais || jira v'irvūk'ė's pre" n'i'c'u" | riša pre“ pakėjju“ ir spaudz'a* | ir n'f-c'i's k'ilė'jas'i || šaudzi'klu* šaudo" | ir to kru'kū* palaidz'a p'er in v'ifnu II ragūc'i'* ir vė“ pruspaudz'a* || pag'iso'* ma* p'@&us ir pac'i nuv'ejaū kapsc'i'c'is* | nuv'ejaū rė'dz'i'c' || pusafitaro'* rūbl'o' | pustré'c’o’ | pusk'ecv'ifto" | pusp’ifkto’ | puša'što" | pus’epc’ifito’ | pusaštuūto' | puzd’evifito’ | puzd'ešumto" | pusv'ifnūol'ikto' | puzdzv'i'Tikto" | pustri''ikto'- «| 157 pusk’eturélikto | pusp'igk'6'T'ikto" | pušašė'Tikto" | pus'epc'i'n'6'- Tikto" | pusadtu®n’élikto’ | puzd'ev'i'rn'- ė'T'ikto" Il ar še'rei paršūs || n'eba'gas* | jau a'nas* n 'ega'l'i n'ieko' || ak'ė'c'ū" rd"mai* m'edz'ag'in'ai* | dantai* g'elažūn'ai | v'i'c'i's Il jo's dazdaire* s'esuva* | ir prizdaire" || n'edakū.lta* ja'vas || pl'iek'aū p'er nagūs | pargruvaū || v'isu' v'i.rc'in'i" žuvū' vaikas pafn'eše' || kuč* ko v'i.re'in'ė" ga'li bac’ || b'evu0d'e'gis Suva | labéta* karv'ė' || purslė' pask’éle* | av'irinau* ūkrapu* Il dz'i-ko's* k'aūle's bū.lbo'sa* | no's bu.l'bo'sna lafida ir raūs'a | knšis'o'ja paršūkai || eik po c'ičs'ai* ša'l'ai* || c'ies'd'j ranka | kair'6'j ranka ll eik po kairei || gūdas* | kuris prasc'o'kas || a'nas gūdas | Vietūv'iškai n'emė'ka | kdc* ir g'i'v’é'na l'i€tuvd’j | pumpuc’usa* b'ijū'nas ll c'ik v’i®nas pumpuc'i's | daugaū n'ėra | v'isūs pumpuc'ūs nusk’i'n’é | raūs ir iš šakn'ūr || p’érZegkc’ p'ef tvo'ru' || abžerg'ė'* rovaru* || tė'j an'i'tta v'isa* abZefgi. laiko" | n'ičko n'edūOda | n'ieko n'eprislaidz'- a* || vaikai gal'in'ūOjas* || prad'ė'j gal'in'ūOc'is ir gal'in’d'vo's’i || c'ieg daūk k'irm'inū' | kat n'et kn'ibžda || pauc'ični'* kap* k'e'pa | pap'jausto'* lašun'ū spirgūc'ais ar sp'irgais | musa k'aušus* ir kė'pa || praskvėrrija* ir ko'šu' || prad'ėj aūšč' | aūšara* at'eido* | jaū aūšta || c'i'V'6'ja* su paūtais* per v'el'ikas | ric'ina k'aušus || lalauto'jai* g'i€da g'iesm'i' vasėdl'inu'* linksma dz'iena || pėl'ku'" šmag'ai* pašo'gdz'in'ėja* | val'su' Žžunksn'ūodam'i || kardbačkos* eina v'iendn pusen | aps'isuka | eina k'iton || obafku'* suk'el'ėjas'i* greit sukc'in'i" ratai šė'ka kadril'u' eina ratū v'is'i stov'i v'ienaš || || | L 36'ka | pana sto" | o' Kaval'ičrus ragka* kap || kardbačku" sūs'jima 36° ka | raškom suk'el'6'dam'is'i gal'opas* dar || — "S'il vous plaît, ir faites-moi un signe de la || main" "S'il vous plaît, faites-moi un | signe de la main" "S'il vous plaît, | faites-moi un signe de la main" "S'il ir vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" "S'il vous plaît, faites-moi un signe de la main" | o' k'el'i b'ė'g'6'ja nuv'e'j || gū'šč'audam'i* buz ger'aū | ar n'esutvark'is'u n'ė' v'i€nd's || išaug'ino" mani mo'c'in'ė'le" išn'ešdė'jo" in* || baltū' ragk'žė'lūr kap* jėjau per | ža'l'u' giraelu: nus'ilauž'au puc’ino’ I aš | Sak'z lw ir Suk’iftau - Toi. Le coup de foudre est tombé sur || ir la tête de la poupée. || tu || Je ne le ferai pas. || da’ kap* n'ebūv'i. C'est toi qui m'as | donné la vie. » « aš C'est toi | qui m'as donné la Il ir vie. » « C'est toi ir qui m'as donné la vie. » « || C'est toi qui m'as donné la vie. » « C'est toi ir qui m'as donné la vie. » « C'est toi qui m'as donné la vie. » « C'est toi qui m'as donné la vie. » || aš karv'ės lauki neldidz'i's'u za'ra* | aždaris* v'ėlai adaris* ir sun'erva'vo'* tai namo: || plė'še's* | Zu'ré'c'* to" kv'ito“ || ir su Mumias C'est-à-dire qu'il y a un « || homme » et un « femme » qui se rencontrent ; c'est-à-dire || qu'il y a un « homme » et un « femme » qui se || rencontrent ; c'est-à-dire | qu'il y a un « homme » et un « femme » qui se rencontrent | ; c'est-à-dire qu'il y a un « homme » et un « femme » qui se rencontrent. | o" iš J'ai l'air ar d'avoir entendu | quelque chose, peut-être || une chanson, mais il faut que j'aie un Il cheval et un fils. | | || Le père de || l'enfant, qui est un homme âgé, || s'enfuit et se réfugie 158 dans la (32) forêt. in (2) Dinde de l ' Ifigi 1. į; 2. ii) ifigi Le nom de l'espèce vient de | la langue swahili, où il signifie : « le vent | qui souffle », « le vent qui souffle », | « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent -o qui souffle », | « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle », « le vent qui souffle ». | &ti, -i, -ėjo įsigyventi insi vérti, -veria, | -véré jsiverti insi vésti, -veda, -vedé | isiveisti instik Iti, -a, envelop- -ė pe sur la carte invar |$ti, -o, échapper -ė ti, -ja, -jo s'envole- | r; i8bir I ti, -a, -o éliminer 1. 2. iš Idėti, -deda, -dėjo įriesti į stakles išdvės Retour, retour, -0 retour, retour. |$ti, -o, -ė 1. Sortir; 2. išbirti; 3. galėti išgąsčiai (1) susirgimas išsigandus išglūm lyti, -ija, -ijo išmindžioti išgražin Iti, -a, -o išromyti iš |griūti, -griūna, -griūvo išbirti K iškaft pradžių išken | -téjo iš uZsikesti iSlakst | ti, -o, -ė prilakstyti išlėi | sti, -dZia, -ė paleisti išlieč yti, -ija, -ijo hibr. | guérir iš |litter, -lenda, -lito glisser de petit à petit i3preždiné | ti , -ja, -jo couper rifikti, iš | -renka, -rifiko iSgriebti de whey de lactosér- (1) um se|krėsti, -krečia, -krėtė išbirti išsilaid |yti, -o, išsimelžti -ė išsilefik ti, -ia, | susisukti išsilūp -ė 1999 : A, B, C, D, E, F, G, H, -ė I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, -ė X, Y, Z, ZZ. | se débarrasser de | ti, -sta, s'échapp- -o er; Il pleuvra encore, -ė (1) istek ti, -a, -jela | teknuti izvleči ti, -ia, izrauti iz volje 1. peu à peu; 2. des | derniers izvef | sti, -ė -čia, -tė tirer izveždinėlti, ja, -jo išvedžioti italas, -a (2) Ceux-ci; itai tai jaščika J (1) p. Le père de la jeune fille, un homme (2) de 20 ans, lui demande de se marier avec lui, mais le jeune homme (4) refuse. ↑ (en) « Johnny Depp », sur IMDb. (1) bande de métal | (1) as, -a (1) bande de métal vous lis, -ė (1) Votre téti, -cia, kachara (1) br. gaigalas kačk la (2) br. anti; -oreilles (2) hibr. Canard que si kaladka (2) br. 1. marteau en bois; 2. roue de moyeu (1) br. ratelių dirbėjas kalvys (3) kalvis kalvišk lis, -ė (2) kalvio šeimynykštis kūmas (4) gabalas: suveiti kamafi susimušti sviestui kambikdrmas (2) sl. Aliments composés kamefi où 165 kansomdlka (1) sl. poule de race kidauš -a (4) le. quadrilatère, chaque las, -a (3): chaque mé& obèse cap 1. par jour; kap jour, kap nuit et jour, et nuit caprislas (2) capricieux; -nlas, -a kyvolti, ja, -no sl. iš visų jėgų ke- (4) II -n| ūs, -i (4) kaprizingas kapst | §tis, -osi, -ėsi užsiimti niekais karlackas (2) kolorado vabalas: karlūkas (2) kolorado vabalas -klyniikas (2) hibr. (2) Réservoir telle danse karvaldtas (2) br. Roue de rotation de la fourrure hibr. (1) La femme des ratels travaillait à Karvalčtišk lis, -ė hibr. (1) Le ; maître des roues, maîtresse de maison (1) pp. 1. Le marché de la vigne est ouvert dimanche) de 10h à 18h. Masque de cataracte (1) Masque de cataracte (1) Crochet -ė (2) Kazio šeimynykštis kepsnė (4):kraujij kepsné valgis iš kepto šviežio kraujo kėstis, kėčiasi, kėtėsi pūstis ketr li, -ios (4) keturi kétveria: ifigi kčtveria į keturias dalis kiafilin lis, -ė (1): kiaūlinė mėsa krukūtis kiauliena kiaušinis kiblti, -sta, -0 kabinėtis tai kasmet kilometras (1) kilometras kiškiabaravykis (1) kartusis baravykas kiškienė (1) kiškė liant siūbuoti klast|$ti, 166 kantav las, (3) quand; 2. Kad; 3. comme, comme si; 4. si: 5. kuo; une fois en métal ou en plastique à col étroit kėčiikūč sl. Bien que kardbačka (1) sl. Une -0, -ė brukti klast§tuvé (1) bruktuvė klėtkūtė (2) hibr. case knatai sl. tous les jours de la semaine (sauf le (4) 1999 : La vie est belle, la vie est belle, de cou (2) p. kalvis kazišk lis, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle, la vie est belle. kdZn ias, -a (4) feuille : quêznas un chaque krąk ti, -ia, kurkti krankėčius (2) kranklys, juodvarnis kreika kreiga -ė chekla (2) gegnė kremsliūkas queue bout jusqu'au début des cheveux (2) krimstis, kremtasi, krimtosi mordre krinyč (2) ia (2) br. La source; -Elle hibr. (2) 2) la poitrine croisée sl. (2) Mentor de beurre dans le foyer |is (1) 1. un tas de pierres; 2. les épaules du sauna; -ūkė (2) akmenų krūvelė krūglick | as, -a (3b) hibr: apvalus krūkas kablys audeklui atleisti vąšelis skietą verti kruopūkėm taškeliais kubizdelis pumpotaukšlis kučničrius sl. (2) (2) į (1) (2) Le bébé de la -a fourrure, br. (1) Pré de tourbe (1) maigre, entouré d'eau kuksa (2) kūlčkas sl. (2) La culture de l'écorce (32) de l'arbre de la vie. (2) skilandis kudm kuo kūs tas keras; | (2) -Gitikas (2) keriukas kūšlas, ; apželtkoj- -a (4) na kušlėtyna (1) apželtkojna kvajin lis, -ė (2) hibr. Pinus sylvestris (2) sl. Pušis kvaraba (2) br. Liga kvarbavéti, -ja, -no sl. Peindre le blé br. (2) Fleur de quail (4) pp. Couleur L lopfgtė br. beragis " laiddkas (2) le. pasileidélis ldisv las, -a (3) inerbantis valdisko darbo lakmdnas le. (2) Vieille maison dévimas vêtement laldutojas qui laque (1) sur La lettre de Pâques (3) agneau landžio ti, | -ja, -jo glisser; Repliote 1. 2. 1942 : Le 14e régiment d'infanterie de ligne (14e RIL) est formé : 1e (1) régiment d'infanter- | ie de ligne, 2e régiment d'infanterie de ligne, (2) 3e régiment d'infanterie de ligne, 4e régiment d'infanterie de ligne, 5e régiment d'infanterie de ligne, 6e régiment d'infanterie de ligne, 7e régiment d'infanterie de ligne, 8e régiment d'infanterie de ligne, 9e régiment d'infanterie de ligne, 10e régiment d'infanterie de ligne, 11e régiment d'infanterie de ligne. Bol en ar bois en terre cuite 14uZ ytis, | -osi, -ési: lduZytis parle kalbéti autrement que jprasta ledin lis, -ė (2) brillant, ferrenis leisdiné ti, -ja, -jo leisti lencifigas I (2) - Oui, c'est vrai. grandinė lep3 ys, | -ė(4) ištižėlis leZdnka (1) sl. 100 mg/m2 (1) médicaments liés (2) au br. 1. arroser, verser; duoti pieninėn lietn | as, -a (4) 2. br.vasardienis lietuv | §s, -ė (33) lituanien - liežūvis (2) langue likd | $tis, -osi, -ėsi rester, faire, diminuer rester, lifikma, liko likti limp lus, -i (4) glušnus liūksm | as, -a (4) šviesus Igti, Jija, lijo 1. lyti; (1) 1. gros copeaux épais; 2. apsileidėlis, liurbis lopeta (32) priekinis kumpis, petys lopinys (33) skarelė lūbos (4): in lubū ant aukšto lūkšt lyti, -0, -ė aižyti lūpėtlas, -a (1) (1) hibr. letena labé6t | as, -a (1) storalūpis lūplti, -a, -ė draskyti mano macė le. M ma (2) jėga macn las, -a (4) le. fort; -ai fortement maddlis (2) médaille mdistra (1) br. Maître charpentier (1) hibr. charpenterie, charpenterie (2) hibr. dailidės šeimynykštis majav | as, -a (4) sl. : maïaves, harengs, carqueaux, maquereaux na (2) br. 100% coton (1) br. švarkas manas (4) vyras, pats marūnas (2) mairūnas (žydi baltai) maslidnkos (2) sl. Les œuvres de l'auteur sont très peu connues. 167 Gal machine (1) sl. Le nom de famille de l'auteur est : Mathéus, ses enfants Seimynykstis matė | tis, -jasi, -josi sl. vyniotis maZick | as, -a (3b) mažas mažiūlk as, | -a (1) hibr. 1. maZutis, petit; 2. un bâtonnet mince (2), une mèche de bois (1) 1. un arbre; 2. Zagrés planche medZiagin lis, -ė (2) bois boisZiagélé vedega medZias (2) forêt meékyna (2) br. pelai mélyn las, -a (1) ménas bleu (1) 1. ménuo; 2. (2) ménulis mencias (4) pustyklé, bois de tailleur mefidlis (2) pp. La petite fille de l'arrière-cour (La petite fille de l'arrière-cour) 2. 6ti, -a (-ti; -ma), -ėjo miegoti myl lėti, -i, -ėjo mylin lis, -ė (2) vilnonis mind lyti, -o, -ė 1. féconder; 2. minti mynėja linų minėja minuta (2) minutė mif ti, -ia, mirti (2) maîtresse malys (3) argile moma motina motka (4) sl. : abeille motka rucher moza sl. (3) | -ė (1) (4) gal possible sl. Peut être de l'argile br. (2) kandys mūma mums 168 mimim mums; mumis musia (2) musė musiémeris (1) musmiris mūs lis, -ė (2) mūsų nebagas sl. N (1) vargšas, vargdienis nechdjlinekdjlinekij br. Qu'il ne pleuve plus, -ė (1) hibr. 1999 : La Défaite de l'amour, éd. Hachette, coll. être un échec nedafigi peu kap nedafigj : si peu nedélia sl. (1) 1. 1 2. semaine; Dimanche nedidsk | as, -a (4) Petite impossibilité sl. Vous ne pouvez ne pas netěp ne autant netieku autant nibašnik las, -ė (1) br. Il n'y a pas de mort, il n'y a ne jamais de mort. Jamais doigts bas (1) hibr. landuonis ndg 1. de; 2. non; 3. uz nésis (1): ndsin ūtaryti šnekėti per nosis nil: pd nil dieénai lig šio dienos nuder lėti, -ia, -ėjo užderėti nu |dėti, -deda, -dėjo paslėpti nuduodiné | ti, -ja, -jo pristatyti valdžiai nu leiti, -eina, -ėjo 1. disparaître, périr ; 2. 2. être tourné; 3. voler; 4. faire; nueiti stambudsna išvirsti žyduoliais nugar6kaulis nugarkaulis nuimdiné ti, -ja, -jo nulupti, nuimti; la pique (1) | 1. 2. I$ti, -o, enlever la -ė langue |čti, -a, -ėjo užkalbėjimu išgydyti nukapėlti, ja, -jo nukirsti lkifsti, -kerta, -kifto nuspirti nu nusi plauti, -plduna, -pl6vé nutekéti nusiramin ti, | -a, negirdėti nurinkd | -0 | §ti, -0, -ė nurinkti nu I svilti, -svela, -svilo nusvilinti nu | 8lifiti, -šliūna, -šliūvo nukrypti, nuvirsti nutdp lyti, -ija, -ijo hibr. numynioti nutrduk | ti, -ia, -ė 1. déracine2. r; extraire la 3. chaleur; tromper, O tromper oberkas (1) - Oui, c'est vrai. C'est une danse. (1) Serpent chèvre (4) boucles d'oreilles à la P traîneau tissé Vous allez, -ja, -no refroidir la vapeur Isti, -džia, -dė atausti pabég ti, -a, -0 nuskristi pabūd | ti, -o, -ė pabūti pa |bfiti, -būna, -būvo palaukti pacūkas (2) br. Le rat a montré un hybride. comme maintenant padabn las, -a (4) p. similaire padavolnia (2) p. 100 % de la production est exportée. ↑ (en) « Hibernian », sur hibernian.ie. artintis padédiné Iti, -ja, -jo padėti paldéti, -deda, dėjo paguldyti pad$glti, -sta, -o išdygti padldgas (2) p. Plancher en pierre (2) br. pamatas padūblti, -sta, hibr. -o se figer, devenir comme un bois rigide pač|sti, -da, -dé couper selon pour selon | js (3b) lente; - Fils. (2) 1. le seuil; la 2. colonne pagéud pour pleuvoir, -¢ -o, iSgaudyti pour palgéuti, 1. -gduna, 2. -gdvė pour attraper; Prise en charge de la reproduction, -0, -ė naître avecboire, -boire, -boire un 1. peu de boire; 2. išgerti pagif sti, | -sta, -do išgirsti palgisti, -gysta, -giso užgesti pagričb ti, -ia, nutverti | paie3ké ti, -ja, -jo -ė paieškoti paiSraust | | §ti, -0, -ė išrauti pai3 rifikti, | -renka, -rifiko iSrankioti paidveZ iti, -a, išvežioti : pajail sti, -čia, -tė pajusti -ė pakapė ti, -ja, -jo | sukapoti pakértuvai kartys pakeldiné ti, ja, -jo | pakelti palkėlti, -kelia, -kélé iškelti aukštyn (1) paklė ti, -ja, -jo | patiesti pakulo tis, -jasi, -josi plūšotis pakuralas I | 1934 : La Belle et la Bête, Bd. Il s'agit d'une œuvre de I peinture sur toile, réalisée par l'artiste (2) peintre Paul-Henri (2) Lévy. nugarinė paliauk& (3b) angina paliaukeés une maladie (1) des porcelets appelée angina paliaukeé hibr. en lituanien palikd |$ti, -o, palikti -ė pallikti, -liūkma, -liko palikti palčtos sl. (2) 1. lavabos; 2. planches entre les poutres pour les céréales dans le -a (3) grenier palšlas, gelé gris pamaiš|$ti, -ė -o, sutrukti | pamif tl, -šta, mirti -ė pamė Isti, 169 -ta, -tė palikti, padėti pasi | kélti, -kelia, -kélé 1. se lever; -jasi, -josi maišytis pasiklapat | yti, -ija, -ijo hibr. 1999 : La vie La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle. pakrosné pa | pilti, -pilia, -pylé 1. paberti; 2. charger les œufs, couver couper | yti, -0, -ė couper élargir Iti, -a, -o élargir généralement gudicky 1. paprast | 2. as, -a (3b) pa droit, entier papri | déti, -deda, -déjo prikrauti | papri | gyti, -gyja, -ė -gija, -gijo prikrauti (2) papripeckas (1) hibr. paprieZdys papririš iti, -a, -ė priraidyti pa | pulti, -piola, -puolė padaryti parasoniukas (2) hibr. parapluie par | griduti, -griduna, -gri6vé détruire; parversti lrifikti, -renka, -rifiko sugrébti; 1999 : A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z. pumpuré par3 | Gotis, -tivjasi, -dvosi parSiuotis parts Iti, -ia, ¢ partempti parQk | ¢ti, -ia, ¢ parūkyti parvaZ liGoti, -idoja, -idvo parjoti pasaujl po saują paséd | ti, -i,-ėjo patupėti pasidair | ti, -o, -ė pasižiūrėti pasidraibst | ti, -o, -¢ išdribti pasieid | $ti, -o, -ė artintis; Iti, -ja, -jo parler taipasi | aller, -aller, -aller 1. sortir; 2. venir; Passer par la passerelle 3. Iti, -ja, -jo paeiti pasikeldiné | ti, -ja, -jo: pasikeldinéti ifigi kūmelius (veršiūs), bégtis (apie kumelg, karvę) pykti pasikočiė ti, -ja, -jo hibr. 170 obliršdinė | ti, -ja, -jo oublier 2. se révolter; 3. iššokti pančio Itis, est belle, La vie est belle, La vie est belle, est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, | 1999 : La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est belle, La vie est | belle, La vie est belle, La vie est belle. pasikankinti pasi |pūsti, -pučia, -pūtė padidėti pasiskiliné ti, -ja, -jo suskirsti pasiski | sti, -ta, -té nusiskusti pasifigé Iti, ja, -jo paaugti pasi | vyzdéti, -véima, -vyzdėjo pasiieškoti pasiZén lyti, -ija, -ijo hibr. Porter des chaussettes (2) hibr. pagrandukas paskū paskui, vėliau paskutin lis, -ė (1) 1. la dernière; 2. le plus jeune cracher, -o, -e cracher le plus âgé br. (2) Pasteur pasteur (2) br. Cordes reliant les échasses à un bras su d ' échappement. 3b) pavažč (3b) pavaza (3b) pašakaliūoti, -idoja, -idvo paskaldyti pašald lyti, -o, -ė atšalti pašipul liūoti, -iūoja, -idvo pakapoti šipulių pakokdinė | ti, -ja, -jo šokti pašokinėlti, -ja, -jo pasišokinėti patamp | §ti, -o, -ė panešioti pa ltinti, -tina, -tyné paplakti kantis patrauk Iti, -ia, ¢ pavykti paltrinti, Irina, -Irfnė: se frotter le nez supėti paūkštė šuo pavažč (3b) pavaza (2) pavieni po vieną pal vyzdéti, -véima, -vyzdéjo paieškoti; pažinti, -Zjsta (-Žina), -savoir connaître; Connaître; (2) (3) (4) (5) 1. (6) (7) (8) (9) (10) (11) (12) 2. (13) (14) (15) 3. (16) (17) (18) (19) (20) (21) (22) (23) (24) (25) (26) (27) (28) (29) (30) (4) (31) (32) (33) (34) (35) (36) (1) (37) (38) (39) (40) (41) (42) (43) (44) (45) (46) (47) (48) (49) (50) (50) (51) (52) (53) (54) (55) (56) (57) (58) (59) (3b) cinq per tis, -isi, -Ėjosi | ristis pérleidiné 1999 : La Redoute, pour la bande dessinée La Redoute. | Le nom de l'espèce est dérivé de l'arabe : عين : « œil », عين : « œil », عين : « œil », -ė عين : « œil », عين : « œil », عين : « œil », عين : « œil », | عين : « œil », عين : « œil », عين : « œil », عين : « œil ». atrajoti petrišk lis, -ė (2) le domestique de Pierre pič 1. par; 2. sur piéniné (1) pissenlit pitsch (2) pp. Smėlis pietūmišk | is, -ė (1) sud pyhi pyhi br. vivi vivi (au sujet de pempe) piktlas, -a (4) inverse pilti, pilia, pylė 1. crêter; 2. donner à la laiterie; 3. berti piltis, piliasi, pylėsi piltis ventre estomac pirmulidusia pirmiausia pifštas ražas; siūlo šaka plakti, -a, paisyti, mušti plaskdinios pleiskanės plécas br. (4) (2) 1. 2. -ė (1) (2) La zone de la (2) plaque hibr. dėmelė, taSkiukas plés ti, -ia, rauti | plés tis, -iasi, -ėsi -ė veržtis, smelktis | plétné br. (2) pyne plezdkas (2) sl. pomme de terre bouillie, betterair ve, crêpe de farine pliek ti, | -ia, kulti ply3iti, -ė -ta, suduzti plususnia -o pleiskana plénick (2) as, | -a (32) plonas ploniit lis, -ė (2) laibas plosk las, -a (4) br. Charrue plate | ti, -ja, -jo le. Ia (1) 1re plume; 2. Zwynas; -membre (2) plunksnelé par podzelianidnka (1) br. gu puszaliuokė popusidu per pusę pora (1) dviem, per du posas (2) le. Le dessus de la tête est pd blanchâtre, le dessous est brunâtre, le ventre est brunâtre, le dos est brunâtre. mėginti pra | disti, -dūsta, -dūso atsikvėpti, atgauti kvapą praeid |$ti, -o, -ė praeiti praeitin lis, -ė (2) praėjęs praléi | sti, -džia, -dé paleisti pralieska (2) br. 1999 : La Belle et la Bête (La Belle et la Bête 2) - 3 épisodes. stačiai, tiesiog prapuldinėlti, -ja, -jo pradėti prasidėdinėlti, -ja, -jo pradėti prasilefik | ti, -ia, -ė išlinkti prasišlaist| ti, -o, -ė prasivalkioti prasitamp | $ti, -o, prasirgti -ė praskvėr lyti, -ija, -ijo br. les éperviers, -a (4) br. tiesus prašalimas (2) peršalimas pra Išalti, -šąla, -šalo peršalti pravar | §ti, -o, -ė i. pri |byrėti, -bira, -byrėjo: pribyrėti iš dangaus gauti už dyka pribrifik | ti, -sta, -0 išbrinkti pričina (2) br. remorque prič: à l'index du pouce; au petit-fils anonyme (sur les doigts) priég à; prieš priepuolys (32) priepuolis pričš: prieš dičną švintant priešdičn auštant, paryčiais priešė (1) priešakys 171 priešpilis (1) priešpilnis prigim IH, -sta, -ė gimti priičius (2) užkurys priimd I$ti, -o, -ė priimti pri limti, -ima, -ėmė 1. pasitikti; 2. être enfermé prikabin ti, -a, lié prikliūna, -kliūvo prilipti pundyla (2) pampla, drucké pri | krdsti, -krečia, -krété forcé prilduZ ti, -ia, -ė priskinti primat6 | ti, -ja, -jo hibr. privynioti primyZ ti, -a, -ė prišlapinti dai | primné (4) priemenė -o primusdiné | ti, ja, -jo prikalti pripilti, -pilia, -pylé pripilti priprasdiné | ti, 4a, -jo pousras aux abeilles fumer pririnkd | $ti, -o, -ė prirankioti, pririnkti pririš | ti, -a, -ė pririšti R prirfig | ti, -sta, -o suriigti prisidair | $ti, -o, -é prisiZitiréti prisieid | §ti, -o, -ė pasitaikyti sti, -dZia, -dé 1. slépti; 2. priglusti prisi | krduti, -krduna, -krévé prisiléi sti, -dZia, -dé confier prisimūč lyti, -ija, -ijo hibr. priskinti prisi | s'étendre, -pucia, | I -o 1, pp. ?. -o pribresti, prinokti prist6 ti, -ja, -jo | rappeler prisfid yti, -o, pastidyti pri I -¢ | B4lti, -šąla, -šalo sušalti 172 pri | Bilt, -3yla, -šilo įkaisti priterli6 ti, -ja, -jo primétyti pritrduk | lyti, -o, -ė priplésti privfčka (1) sl. habitude priziariné | ti, -ja, sa surveillance protivn las, -a (4) br. Précurseur de Pstrong (4) le. Truite de mer (2) hibr. oeuf creux poupées (2) poupée, poupée poupée (2) oiseau poupée (2) bourgeon; kačiukas (karklo) pumputys (4) pumpuras— punddkas (2) buoZgalvis pupojys (3b) puplaiskis purk3timai (2) purškiamieji nuopufvas (4) ausy medus pusaiitar lo, prisiprapūšlyti, -ija, -ijo br. (3b) -0s pusantro pusis (4) pusė ragutlės (1) rogės; (2) 1. dents de la tête de l'arbre de l'outil; 2. la récolte ligament prisiglaū | liaison ligament (2) cicatrice ramin ti, -a, calmer; įkalbėti rasdiné | tis, -jasi, -josi atsirasti raudonagalvis raudonviršis -piité se nourrir, -a, ajouter à la prise razaugdiné Iti, 4a, jo hibr. 1999 : La vie est belle, 3. ištuštinti raz késti, -kecia, -kété hibr. (2) | -o (2) | Papasakoti razklodiné | ti, ja, -jo hibr. Spreidiet razkraudiné 2000 : Non, je ne suis pas un hibou. 100 % d'acier inoxydable. ↑ (en) « Hibernian », sur hibernian.ie. Distribuer le désordre, -0, -ė hibr. mélanger razmifk | ti, -sta, hibr. -0 Razmi3 trempé A, B, C, D, E, F, G, H, -ė I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, Y, Z. décomposer razpyliné| ti, -ja, -jo hibr. Sukristi raz | pjdutl, -pjduna, -pjévé hibr. Perforation A, B, C, D, E, F, G, H, -0 I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, Y, Z. 100 mg comprimé pelliculé | $ti, -o, hibr. -ė Papasakoti razsak | §ti, -o, hibr. -¢ Papasakoti razsiklodiné 2000 : Non, je ne suis pas un hibou. pasiskleisti razsiléi | sti, -dZia, -dé hibr. descendre razsiskirdiné ti, -ja, -jo | hibr. se séparer, se séparer de raz | séparer, -se séparer, -se séparer hibr. skleisti razvesdiné Iti, ja, -jo hibr. atskiesti, gesinti raz | faire bouillir, -vérda, -viré hibr. 1999 : A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z. Praziodinti rékviiké (2) hibr. geležinis lankelis rietuvė (32) nepjauty malkų krūva rifikt, refika, rifiko 1. imti iš lauskarvada (3b) sl. Ko frit; 2. sélectionner; se séparer de la liaison (3b) pédestre lien -ė (1) rytinis ritin | ti, -a, -o raičioti ryžsklas, -a (4) br. brun clair rd | dyti, -džia, -dé sl. paarti dm | as (2) br. Le cadre; - &lis (2) hibr. lango rémelis rona sl. (4) Fermez les (1) volets. dviratis ručka sl. (2) La poignée (2) de br. Serviette en automne (3b) ruduo ruduška (2) hibr. Écureuil rik | ¢ti, -ia, rūkyti -ė préoccupé, ayant des -a (1) soucis crapaud crapaud (2) espèces espèces (4) acidulés acidulés (2) rudutys (3b) noix rutulié tis, -jasi, -josi ritinétis | S sa Savoir dire (2) hibr. veste courte pour homme sundress (1) sundress sausavét | as, -a (1) hibr. apysausis sėd lėti, -i, -ėjo 1. s'accroupir; 2. éclosion; 3. s'enfoncer, ne pas croître; 4. vivre là où la ferme sek | tis, -asi, -ėsi pouvoir, pouvoir sembertas cassis sesuva (3b) soeur sëlti, -ja, -jo disperser siaūrick | as, -a (3P) étroit siečka (2) pp. 102. Grille de coupe (2) pp. Réseau (3) siužilkelė hibr. (2) Écharpes d'étang (4) traverses de linge (2) trou dans le talon rotykt lis, de porc parcelles (4) br. Sous-sol sklerdza (1) br. Sclérose en plaques (2) hirondelles (2) 1. boîte de meule; 2. inkilas skryp It, -ia, -ė girgZdéti skubavétai hibr. apyskubiai skūpū sl. petite, légèrement distincte (4) br. slidick | as, -a (3b) glissant, glissant (2) br. gleivés slob as, -a (4) br. faible, faible débris (1) lierre étroit (4) feuille : abeille smala piqûre smal&kas (2) br. Socles en métal (1) hibr. Crème à base de houblon (2) grietinė, grietinėlė su |būsti, -burida, -budo pabusti smilginė (3b) smilkinys smurglys (3) nesubrendėlis si | dyti, -dZia, -dé sūdyti snafidé (2) snaudalé, tokia pievų žolė sniegai (4) sniego pusnis snūika (1) br. mestuvai sukeli | tis, -jasi, -josi 173 sukinétis sodin Iti, -a, -0 tupdyti perėti su | krdsti, -krecia, -krété supurtyti, sopulys (32) 1. skausmas; 2. gels sdZelka (1) p. tvenkinys sparna (4) sparnas spau Isti, -džia, -dė minti, kilnoti suk | tis, -asi, -ėsi riestis spėlti, -ja, -jo sl. nokti (avant la mort) spicas (2) br. stipinas spjaudiné | ti, (32) spjaudalas spragelas (3b) spragilas stači | as, -id (4) manger stalieriené (1) hibr. staliaus pati stali@rius (2) p. stalius stalierišk | est, est-ce (2) hibr. Iti, -ja, jo 1. serrer; Seimynyk3tis stat yti, -o, -ė dėti supykla dur, tendu; 2. fortement, fermement starkick | as, -a (3b) solide stark | iis, -i stor las, -a (3) 1. grand; 2. large; -ai grossi storūl lis, -ė (2) épais; épais épais | as, -a (1) hibr. gros stdė | tis, -jasi, -josi devenir une station (2) br. staklių siena stūvai (2) staklės stov | &ti, -i, -ėjo gyventi straublė (4) vaivorykštė -jo sudvilpti, sucypti suguldiné | ti, ja, -jo uZgulti sukeli6 | ti, -ja, -jo sukinėti sumusti sukryZavé | ti, -ja, -jo hibr. sukryZiuoti, sukeisti sik 174 -ja, -jo spjaudyti sulėaš|ti, -o, -ė sulašinti spjaudulas nelinkstantis stajokas (2) sl. 1. tiret; 2. colonne talava (3b) br. Salle à (2) liūno paversmis stifiburas (3b) stimbiras stipriai 1. (4) solide stipti, stimpa, stipo frodi; tissi stdgas (4) fl. stirta, cône stukter | ti, -na, -ėjo suduoti sfidas (2) sl. teismas sugré | ti, -ja, Iti, -a, -ė 1. mélanger; 2. malt; 3. emballage; sūkti, ūodegą slėpti sūlstis (1) sultys: sūlstis nog mésds rasalas sumenč liūoti, -itioja, -idvo pagaląsti sumuddiné | ti, -ja, -jo suplūkti sunerv | ūoti, -tioja, -avo sunervinti sunkavėtlas, -a (1) hibr. sunkokas sunk | us, -i (4) blogas, prastas 2. sumaišyti suply3 ti, -ta, sutrūkti sup | tis, -asi, -ési linguotis sūrav | as, -a (4) br. Lin, non blanchi (2) br. ūmėdė siervét | as, -a (1) hibr. stirokas surinkdiné ti, -ja, -jo -o recueillir, acheter recueilli | §ti, -o, -ė 1. recueillir; 2. construire suriddiné | ti, -ja, -jo 1. joindre; 2. suraiSioti, lier |