LIETUVIY_KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Danguolé
MIKULENIENE
PRIEGAIDZIY
DEFONOLOGIZACYOS
TENDENCIJOS
GERVECIY
TARMEJE
§
1.
Ge é iy
apylinkiy
a mé
pa aukia
kalbininky
démesj
ne
ik
a chaizmais,
be
i
naujo émis.
Ji,
kaip
i
ki os
nuo
didZiojo
lie u iy
kalbos
plo o
a skilusios
salos,
Z.
Zinke i iaus
ZodZiais
a ian ,
y a
na i ali
labo a o ija
j ai ioms
kalbos
misimo
bei
nykimo
azéms
i i
(Zinke idius,
1966,
p.
29).
Ge édéiy
a més
b uoZai
ap aSy i
P.
A umos
(A umaa,
1930),
J.
Ka dely és
(1975),
T.
Sudnik
(Cyaunx,1975),
A.
Vidugi io
(1972,
1974,
1989),
J.
Lipskienés
(1972,
1989),
E.
G ina eckienés
(1973),
A.
Romandiuk
(Poman4yk,1988),
A.
Jonai y és
(1989)
i
ki y
kalbininky.
Remian is
jy
da bais,
nesunku
nus a y i
pokyGius,
naujai
besi andanZius
os
a més
a s o y
kalboje.
§
2.
Ki dia imo
poZi iu
Ge é iy
a mé
isiSkai
a ima
ki iems
y y
aukS aiciams
ilniSkiams
(placiau
Z .
Ka dely é,
1975,
p.
6;
Jonai y é,
1989,
p.
230).
Vie iniai,
ypaé
senosios
ka os,
lie u iai
puikiai
ski ia
p iegaides
—
i ap ade
i
i agale
(plg.
Zinke i ius,
1966,
p.
33;
Ka dely é,
1975,
p.
13)1,
Be
ap aSy y
i ap adés
i
i agalés
p iegaidés
a ejy,
J.
Ka dely és
monog a ijoje
bei
ki y
kalbininky
da buose
da
minima
idu iné
p iegaidé,
biidinga
balsiams
i,
u,
ki ciuo oje
pozicijoje
pailgéjusiems
iki
pusilgiy
i,
a.
( i.-
sas,
bi . a)2.
Toji
idu iné
p iegaidé
susijusi
su
umpojo
balsio
pailgéjimu
(pusilgumu"),
odél
laiky ina
kiekybine
ki diuo o
balsio
cha ak e is ika
(plg.
Ga S a,
1977,
p.
77-78).
Taigi
onologiskai
5i
idu iné
p iegaidé
—
isai
ne
p iegaidé:
su
ilgujy
ki giuo y
skiemeny
p iegaidémis
onologinés
p ieSp ieSos
ji
nesuda o
(plg.
Kazlauskas,
1968,
p.
6;
Gi denis,
1981,
p.
188-189;
Ga S a,
1982,
p.
65).
§
3.
Sis eminiu
Sios
a més
eiSkiniu laiky ina
ik
ilgyjy
ki Giuo y
skiemeny
opozicija.
|
ja
i
a siz elg a
eigian ,
kad
Ge é iy
apylinkése,
aip
pa
ki uose
y iniuose
lie u iy
kalbos
plo o
pak aS<iuose,
i ap adé
p iegaidé
" isais
a ejais
g aziai
ski iama
nuo
i agalés"
(Zinke idius,
1966,
p.
33;
aip
pa
Z .
a més
eks us
—
Lie u iy,
1970,
p.
394-395;
Ka dely é,
1975,
p.
120-140).
1
Pepa,
kaip
ien
lie u iy
kalbai
bidingo
eiSkinio,
a sisaky a
T.
Sudnik
monog a ijoje
(Cyauux,
1975),
ku
ipologiskai
g e inamos
isy
iename
plo e
iSpli usiy
bal a usiy,
lie u iy
i
lenky
a miy
onologinés
sis emos.
Vidu inés
p icgaidés
Zenklu
Zymima
i
ki Go
ie a
nelie u iSkuose
ZodZiuose,
okiuose
kaip:
o
Ci a ’
Vie h. iskai
Ci é.us‘u,
Del
idu inés
p iegaidés
Zyméjimo
ki ais
a ejais
(Z .
Zinke idius,
1974).
95
Fonologiné
a més
sis ema
nepaki usi.
Taciau,
egzis uodama
sla y
kalby
apsup yje,
ji
eikiama
j ai iy
sis ema
klibinanciy
eiksniy.
‘
ee
§4.
Kadangi
socioling is iniu
poZii iu
Ge éciy
apylinkiy
ie iniy
gy en ojy
kalba
né a
ienaly é,
gali
bi i
ski iamos
ben
ys
kalbos
a o ojy
sai
gy en ojai
lie u iai,
nemokan ys
a
be eik
nemokan ys
bal a usiy
kalbos
(apie
namy
apy oka,
duonos
kepima,
liny
auginima
gudiskai
pasako i
a sisako
—
"gadnai
nemoku");
2)
gy en ojai
lie u iai,
namuose
kalban ys
lie u iSkai,
be ,
be
gim osios
kalbos,
da
mokan ys
bal a usiSkai
i
lenkiSkai
( idu inioji
bei
jaunoji
ka a
—
i
usiSkai);
3)
gy en ojai
nelie u iai,
lie u iy
kalbos
p amoke
miS iose
Seimose.
Sup an ama,
kiek ienos
g upés
a ojama
lie u iy
kalba
labai
ne ienoda,
ne ienodas
i
ki y
kalby
mokéjimo
bei
a ojimo
laipsnis.
Taciau
lyginan
isy
g upiy
a s o y
kalbos
ypa ybes,
ySkéja
naujai
besi andan ys
a més
pokyCiai.
Juos
eikia
ne
ik
pas ebé i,
iksuo i
a
modeliuo i,
be
i
p ognozuo i
—
numa y i
galima
ju
po eikj
a més
ki ia imo
sis emai.
§5.
Pi mésios
g upés
in o man y
kalboje
aiSkiai
gi dé i
iek
ilgujy
ki diuo y
balsiy,
ick
d iga siy
p iegaidés
(Z .
1
eks a).
Jos
ySkios
isose
ki dio
pozicijose:
ZodZio
gale
(Zi gais
/
a kl’ais
/
‘enais
/
ais
/
san‘a0i
/
ai
/
agai
/
Klana i
/
gai3’
ai
/
el’n’ai
/
Zina ),
p ieSpasku iniame
skiemenyje
(4. kl’us
/
gina
/
einam
/
is‘imd.ud’e's)
i
Zodzio
p adZioje
(p’é. eina
/
p’é. n’e’u)>.
Taigi
isais
a ejais
ealizuojamas
ski umas
a p
i ap adés
i
i agalés
odo
a més
ki gia imo
sis ema
ge ai
i8silaikius.
§6.
J.
Kazlausko
nuomone,
pie y,
pie aka iy
i
y y
Lie u os
a mése
ki giuo o
d iga sio
démens
pailgéjimas
a
ilgumas,
ma y ,
siejasi
su
ki diu,
o
umpumas
—
su
neki diuo a
padé imi
(Kazlauskas,
1968,
p.
8-9).
Tad
p iegaidZiy
opozicija
gali
bi i
in e p e uojama
i
kaip
kiekybinis
d iga sio
démeny
kon as as.
Tuome
i ap adé
d iga sio
p iegaidé
gali
bi i
sup an ama
kaip
ilgo
pi mojo
i
umpo
an ojo
démeny
p ieSp ieSa
(4:R
=!
’),
o
i agalé
—
kaip
umpo
pi mojo
i
ilgo
an ojo
opozicija
(a=
+
)4.
§7.
Ge éciy
apylinkiy
lie u iai,
kaip
i
daugelis
y y
aukS ai iy,
ZodZio
galo
pozicijoje
i agalius
d iga sius
a ia
umpéliau,
neiS esdami
jy
an ojo
démens.
Lyginan ,
pa yzdZiui,
su
pie iniy
aka y
aukS ai iy
a imu,
Sis
gi dimas
kaip
a i esnis
i
p a ades
sa ajq
kiekybe
ga sas.
Tuome
ki ciuo as
démuo
ne enka
ilgumo,
o
es iné
p iegaidé
i s a
sa uoju
alo onu,
kalbininky
aip
pa
da
adinamu
idu ine
p iegaide:
aR
=
aR..),
.
yx
'4£>—
(ple.
Ge ullis,
1930,
p.
48-49).
a
u
me
3
Gia
De
;
e a e
ses
: .
eee
.
.
.
.
_
Gia
pa eikiami
pa yzdZiai
ik
su
ki Guo ais
d iga siais
(miS iaisiais
d iga si
R bei
sudé iniais
d ibalsiais),
ku iy
p iegaides
i§
klausos
puildal
ski ia
isy
a miy
Rewe
ne
Kiekybei
Zymé i
a ojami
"Eu opos
kalby
a laso”
("A las
li
‘
iniai
denial
(liaiiecniesccia !
1981-c.24),
in
a
aT
s e
eae
nn
mee
+
—ki duo as
(ilgas)
d iga siodémuo,
/
—neki diuo as
( umpas)
d iga sio
démuo,
4
—ki diuo as,
aciau
p a ades
ilguma
("pusilgis")
d iga sio
démuo.
96
Si
idu iné
p iegaidé
—
i agalés
p iegaidés
alo onas
—
nei
one iSkai,
nei
onologiSkai
né a
apa i
anai
idu inei
p iegaidei
—
po
ki iu
pailgéjusio
umpojo
balsio
odikliui
(Z .
§
2p.
§8.
Tiesa,
abi
bend a a dés
p iegaidés
pi miausia
Zymi
kiekybinius
ki giuo o
balsio
paki imus,
a iau
eiSkiasi
ne ienodai:
umpojo
ki ¢iuo o
balsio
alo onas
susijes
su
kiekybés
didéjimu
(+
pailgéjimas),
es inés
alo onas
—
su
jos
mazéjimu
(-
pailgéjimas)®.
Galima
saky i,
kad
ap a iamasis
es inés
p iegaidés
alo onas
y a
pozicinis
es inés
p iegaidés
a ian as.
Vie iniy
ienakalbiy
lie u iy
Snekoje
jis
pap as ai
iSgi s amas
ZodZio
galo
pozicijoje,
p ieS’
pauze
—
k in an
azés
a
sakinio
in onacijai,
p z.:
p‘i m’a ii™
/
paskui™
/
be eik™
(Z .
1
eks a).
D ikalbiy
i
ikalbiy
in o man y
kalboje
okiy
a ejy
da
daugiau
(Z .
2,
3
eks us).
§
9.
T i agalés
p iegaidés
eiSkimasis
Siuo
alo onu
ZodZio
galo
pozicijoje
—
na i alus
p ozodijos
eiSkinys,
sa o
kilme
susijes
su
apsk i ai
ZodZio
galui
biidingomis
p iegaidZiy
neu alizacijos
endencijomis
(plg.
Gi denis,
1981,
p.
191).
Vadinasi,
ap a ian
p ozodine
Ge é iy
a més
sis ema,
bii ina
a siz elg i
j
ai,
kaip
p iegaidZiy
p ieSp ie3a
ealizuojama
negaliininiuose
( .
y.
Zodzio
kamieno)
skiemenyse.
I
an a.
Ki giuo o
d iga sio
démens
kiekybés
poky¢iai
ZodZio
gale
gali
bi i
aks inas
olesnei
p iegaidZiy
de onologizacijai,
-y.
jy
p ieSp ieSos
nykimui
ki uose,
negaliininiuose,
ZodZio
skiemenyse.
§10.
D ikalbiy
i
ikalbiy
lie u iy
kalboje
i agalés
ZodZio
galo
p iegaidés
paki imai
ge okai
daZnesni
i
ySkesni.
Cia
ne e ai
ki Giuo as
i agalis
d iga sis
iS a iamas
balso
spiidj
i8
an ojo
skiemens
pe kelian
j
pi majj
komponen a,
ki aip
a ian ,
aR,,
>
aR
( '.
>’),
plg.:
aikaj
/
labaj
/
aikai
/
ais ai.
Ne e ai,
ga es
ki j,
pi masis
démuo
pailgéja,
.
y.
aR.
=
AR(0
30),
pz.
jindi
/
daug’i.u
/
pii m’au
/
labai
/
daba.
/
san’é.u
/
’e. a.i
/
aika.i
/
lugg ’a.u
(Z .
2,
3
eks us).
Tuome
i agalé
d iga sio
p iegaidé
nuo_ i ap adés
esiski ia
ik
ne ienoda
pi mojo
démens
ealizacija,
plg.
47.
R(
Wy
i a
RCL).
T i ap adiSkai
ki giuo as
balsis
a iamas
in ensy iau,
s aigiau,
aciau
audicinis
ski umas,
pa yzdZiui,
a p
d.ui
a.u
né a
i in
ySkus,
plg.
4.uk
i
a.uk
(<
40.k).
S a biausias
jo
poZymis
—
ukmé
(pla iau
Z .
Ppymazeue,
C ynuxa,
1987,
97-98).
§
11.
An osios
g upés
in o man y
kalboje
Sis
daZnas
p ozodijos
eiSkinys
uzZ iksuo as
ne
ik
ZodZio
galo,
be
i
p ieSpasku inio
skiemens
pozicijoje,
p z.:
Zaid’e.
/
skai o.
/
ski.usmo.
/
pa.ukS@ai
/
paska.i o.
/
é.ik’a
/
i.gko.m
/
Vi.gksma
/
s .ok’ai
(2 .
2,
3
eks us).
5
Siuos abu
a ejus
A.
Salys
adino
an ine
es ine
p iegaide
(Salys,
1992,
p.
125).
An inés
e minas
ypaé
inkamas
i agalés
p iegaidés
alo onui.
6
Ma y ,
j
ai
a siZ elgdamas,
Z.
Zinke i ius
idu ing
p iegaidg
laiko
he e ogenine
p iegaide
(Zinke izius,
1966,
p.
36),
aciau
uome
isiSkai
neaiSkiis
ski iamieji
jos
pozymiai.
Be
o, iki
Siol
ekspe imen iSkai
nej ody a,
kad
abiem
idu inés
p iegaidés
a ejais
gali
as is
kiekybiSkai
i
kokybiSkai
as
pa s
ga sas,
kaip
u é y
bi i
he e ogeninés
p iegaidés
a eju.
97
Vadinasi,
a mei
bidinga
onologiné
p iegaidziy
p ieSp iela
4‘R:
a
R”
d ikelbia
i
ikalbiy
lie u iy
kalboje
jau
ge okai
api usi
—
4.R:
aR
(
LU:
=).
2
§
12.
Ypaé
daZnai
balso
spiidis
j
pi majj
démenj
pe keliamas
miS iuosiuose
d iga siuose,
p z.:
pi.[Bo.
/
s i.gk’ai
/
i.gko.m
/
k’e ‘i u.
/
deSi.m s
/
ji.-
1g’i
/
Vinksma
/
’isi.
(Z .
2, 3
eks us).
Tai
odo,
kad
p iegaidziy
de onologizacija
s ip iai
palaikoma
aplinkiniy
sla y
kalby:
gudy
i
lenky
kalby
pa yzdzZiu
ki ciuo o
skiemens
b anduoliu
laikomas
ik
balsis
(miS iyjy
d iga siy
Siose
kalbose
né a).
Taigi
i
lie u iy
kalbos
ZodzZiy
ki giuo o
skiemens
pag indas
—
miS usis
d iga sis
—
nea siZ elgian
j
jo
p iegaide,
jau
ak uojamas
kaip
po
ki éiu
pailgéjusio
balsio
i
pap as o
p iebalsio
kombinacija,
plg.
pil’
(i
R=
+»)
i
pi k
(i.¥
R
=UYa)7
Siq
min j
emia
i
eCiosios
g upés
in o man y
kalbos
y imas.
Ki iuo i
d iga siai
jy
iS a iami
ienodai
—
balso
spiidis
isuome
koncen uojamas
pi majame
komponen e
(Z .
4
eks ).
§13.
D iga siy
p iegaidZiy
de onologizacija
—
plin an is
a més
eiSkinys.
Tai
liudija
ekspe imen o,
a lik o
su
jaunesniais
ie iniais
gy en ojais,
duomenys®,
In o man és,
baigusios
lie u ika
mokykla,
pap aSy os
pe skai y i
eks a,
leng ai
a pazjs a
he e o onus
—
ZodZius,
besiski iancius
p iegaidémis,
p z.:
S4uk
i
Sa ik,
duk
i
a k,
kduSo
i
ka iSo,
kduké
i
ka iké.
Tadiau,
besis engdamos
juos
aisyklingai
iS a i,
daZniausiai
klys a
i agalés
p iegaidés
a eju:
is
akcen uoja
pi majj
d iga sio
démenj.
Ypa é
daZnai,
—
ma y ,
dél
panaSumo
j
bal a usiy
kalbos
oy,
—
de onologizuojamas
i agalis
a i‘
(=
a.u):
S.uk,
a.uk,
ka.ugo.
§14.
Taigi
palyginus
isy
g upiy
in o man y
kalba,
aki aizdZiai
ma y i,
kaip
Siuo
me u
de onologizuojamos
ki ciuo y
d iga siy
p iegaidés.
Kiek ienos
g upés
a s o y
kalboje
ap ik a
p ozodijos
pokyéiy,
ku iuos
galima
ak uo i
kaip
am
ik a
p iegaidZiy
p ieSp ieSos
nykimo
laipsnj,
plg.:
)
1
=!
Wis
YU
Ze ).
§15.
Galima
many i,
kad,
y an
onologinei
p iegaidZiy
opozicijai
d iga siuose,
panaSiai
kis
i
ilgyjy
ki ciuo y
balsiy
p iegaidés.
Taciau
(ben
Siuo
me u)
aip
né a:
i
ienakalbiai,
i
d ikalbiai
( ikalbiai)
ie iniai
lie u iai
aiSkiausiai
ealizuoja
abi
—
iek
i ap ade,
iek
es ine
p iegaides,
plg.
s’ i
s‘im
i
s“0's’
im,
m‘inkS 6‘kas
i
Se5 0‘kas?.
Mi
konjunkcijos
simbolis,
Zymin is
suma.
8
1988
m.
asa a
ekspe imen a
a liko
d .
L.
G umadiené.
In o man és:
Joé
Valda,
gim.
1950
m.
Pe iky
kaime,
lie u é;
Ka aliené
Valen ina,
gim.
1954
m.
Susie
kaime,
lie u é.
Magne o ono
j aSas
saugomas
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky iaus
ono ekoje.
l aSo
Regueadice
NE
673.
9
Sis
ak as
pa emia
A.
Pake io
eiginj,
kad
ki ciuo y
ilgujy
balsiy
i
d iga siy
p iegaidés
né a
os
paciés
one inés
p igim ies
(Pake ys,
1982,
p.
154).
Be
o,
ai
da ka a
pa i ina,
kad
y y
auks aiciy
plo e
leu
balsiy
picnics
u éjo
bi i
ne
ik
a iamos,
be
i
ski iamos
(plaCiau
Z .
Zinke icius,
1974,
p.
93-94;
Eidukai iené,
1977,
p.
18-23).
98
lig
_
Pleian is
de onologizacijos
p ocesui,
ilgainiui,
ma y ,
a méje
iSnyk y
i
_ilguju
ki Giuo y
balsiy
p iegaidZiy
p ieSp ieSa,
aciau
ku j
laika
ie iniy
_
gy en ojy
kalboje
da
egzis uo y
abi
p iegaidés
—
ilgieji
ki giuo i
balsiai
ilgiausiai
iSlaiko
one inius
p iegaidziy
poZymius
(plg.
Labo ,
1978,
p.
297).
§
16.
P iegaidZiy
opozicijos
i imas
odo,
kad,
eikiamos
bal a usiy
i
lenky
kalby,
Ge é iy
apylinkiy
a més
p iegaidés
pamaZu
ne enka
s a biausio
aidmens
—
ski iamosios
(dis ink y inés)
unkcijos,
odél
ilgainiui
gali
ap i
ik
_papildoma
one ine
ilgojo
ki giuo o
balsio
( esp.
d iga sio)
ukmés
cha ak e is ika.
Fonologiné
ki éiuo y
i
neki ciuo y
balsiy
p ieSp ieSa
gali
_ i s i
pap as esne
kiekybine
ilgujy
i
umpujy
balsiy
opozicija
(Z .
schema).
Schema
Balsis
S
s
-»
Balsis
Pe
pS
ilgasis
umpasis
ilgasis
umpasis
a
:
Ree
(ki diuo as)
(neki diuo as)
ki giuo as
neki Giuo as
ki giuo as
neki ciuo as
i ap adis
i agalis
Pas a oji
y a
biidinga
kaimyninéms
sla y
kalboms.
O
J.
Kazlausko
nuomone,
u in
gal oje
nedidelj
unkcinj
p iegaidZiy
k ii j,
okia
padé is
olesnei
ki gio
aidai
gali
bi i
lem inga
(Kazlauskas,
1968,
p.
9).
Ne
ienai
_
Ge é iy
a mei
—
galimas
dalykas,
isoms
lie u iy
i
sla y
kalby
pa ibio
_
a méms.
Teks ai!0
In o man y
kalbos
ne ienodumus
s eng asi
uZ a3y i
kuo
ikslesne
one ine
|
ansk ipcija.
Todél a ojami
Sie
e esni
Zenklai:
a
—
"iSbléses",
umpas,
balsio
a
alo onas,
a"
—
a i as,
ilgas,
balsio
e
alo onas,
€
—
a i auk as,
suuZpakaléjes
balsio
e
alo onas,
B
—
sulipin as,
p iebalsio
alo onas,
w
—
abilipinis,
p iebalsio
alo onas.
10 Visi
eks ai
uZ aSy i
L.
G umadienés
i
A.
Romandiuk
1988
m.
asa a.
Magne o ono
j aSq
Si a o
s aipsnio
au o é.
99

P iebalsio
minkS umas
Zymimas
aidés
i Suje
apos o u
(i8sky us
isada
mink& a
p iebalsj
/).
P ie3
p ieSakinés
eilés,
kokybi8kai
nepaki usj
balsj
p iebalsis
gali
bi i
i
kie as.
P iebalsio
kie umas
a ski ai
neZymimas,
p z.,
Si ’
iei,
Zinad.
F azés
in onacija
Zymima
odyklémis:
#
—
kylan i,
*
—
k in an i.
1
|
2
nig
~
p a da
7
sako.
sani»
Zmén’e's
|
7
ka(b)
bi.Bo"
pi m’ah
™
|
ai
7
jima
|<
siko.
|
7
j6ja
*
nak igone'n
|
7
nu.
ai
iSei.daBo'm
su_Zi gais
~
|su_a kl’ais
»
|
~
jO‘ja
™
nakc’igo'ne'n
gan’i'c’
™
a kl’us
jau
|
sa‘ko"
|
as‘(s’iku' 2"na
i u’
#
u.gn’i'
|
ji
paskui~
|
7
sa:
ko.
ieina
7
k6'k’is
*
/enais
|
*
sa‘ko"
|
diioda
*
ki ic!
|
7
k ija
|
~
sa ko.
|
papi os s
~
'is’i
|
Si. uoz’
gi»
pap‘i os s
|
~
duoda
|
~
k i(ja
|
™
sa
ko:
|
~
i ai
n’e
pap'i dsai
|
be
al’é
Si. o.s
*
ala ‘isko.s
|
nuo
m’a’~
[...]
|
kap
#
ku
na
©
|
[..]
|
7
nu
ki ¥6m’e
|
jau
eina
su
a kl’ais
*
|
jal
~
jo"
jam
|
j6‘jam
~
p’e
Si a
|
p’e
ais is
™
|
jai
~
ok'is
g as
|
Bo:
o*k'is
7
kas
%
biwa
|
oi
sa’ko
|
ba'lo'n
ké'k’on
©
up.g ’u am
|
kad
n’é.gali
~
iSlins’c’
|
i
su
ais
jau
Zi gai.s
~
namon
|
kap
san’a .*
|
mano’
#
mam‘i
e:
da
pasakoyjo.
|
kap
7
san‘a i~
bi.wo
|
ai~
eis‘i’be
~
bi.wo
|
[...]
|
#
gina
|
p ie
up’e's™
p’é eina
|
p ijeina
|
s 6j
ba énas
»
k’okis
|
agai
~
|
sako.
|
=
d’id’el'i
|
~
sako.
|
*
d’id’el'i
|
s¢*ksk
|
sako"
|
an
man’é's
*
|
7
a5
|
sako'
|
7
a.u
p’é. n’ed’u
p’e
Si u’
up’i'™
|
sa*ko’
|
7
u ’n’ede:
k6 k’an
Klana .
“i
|
sa'ko.
|
n i
ka
W’é.gal’i_b’e 'elk
~
i8li ’s’c’
i8
i o’
kla‘no"
|
ada
jau
~
kap
po"
d*¥ 'iTik o's
*
a'lando’s
jau
|
jau
4
c‘ ej
gaij‘ai
~
jau
p adeda
gieddc'i®
|
ada
7
&n’i's
jau
|
Si 'iei
7
’el’n’ai
a
kas
*
|
ku '# an’is
*
p ap olg
|
ad
~
Zmo’gis
|
sa*ko*
|
“
Sla*p’ias
%
ins'imA.ud’e's
|
7
ko'k’o's
jau
je'gé’s
be elk
%
n’é u i
|
7
ko‘lek
ands
a eina
*
nam osan
|
“
mamii' ’e’
'is
pa.sako'jo"
™
S ep
|
[...]
|
7 a3
aiz
Zina
|
mena
%
|
4
ac‘im’i ’ ’e
i ’
js
%
|
i
é
Lukai iené
Gené,
gim.
1923
m.
Galéiiny
k.
I aSo
egis acijos
N .
673.
2
|
més
i&™
p’é. iku.
|
7
me's
p’é. ’ikuosa
gim’em
|
a.
4
iSdug’i.
i
Ca
™
i8 'ek’éji.
|
jina.i
7
ai_
ne»
|
ma.no.
@
’é' as
ai
VA
%
gimiis
|
7
o.
mé ina
|
ai
n’e
iS)
S en’c’o'n’
[S enéioniij]
*
|
nom‘ié
4
Vie ’iSkai
|
™
kab
gi
|
L..]
+
mu'su*
ai
aikaj
~
’is’i
Vie u. ’iSkai
100
Vie
|
L.1
#
bi.Bo,
~,
d'id’és’n’is_|
bi.Bo.
gi
dauga.u
~
pi k’o
|
né
pies
pa e u
|
‘Kap
sid’
ege
7
eb
e s
ai
daba
suy’is
*.
ki 6"ki
|
a
pi m/a.u_gii
bi.Bo.
labaj.
~
g as
|
Tabai’
yid’el
7
m’e'3‘ai
bio.
|
labaj
gi
g a.Zu.s
bi.Bo
p'é. ikai
|
daba
7
b’iski
i,
jau
~
g azéja
|
po
paZze
10°
7
pa _mis
laba(j)
jau
bi,
Bo
™
diku
|
ajkai
7a
~
sus‘ied’ijo.i
|
a
ep
din i s
7
e
ka
Yijd.
|
a
‘s
a.n’is
su
s‘ie n'i ’kais
k ’
*
Zaid’e.
|
nezi>
no.m
|
@
n’iékas
ge al
"
neZino.
|
ie'n’i
4
sako.
!
a
i
sanai
7
k
i»
‘da e.
|
Kap
‘san’a.u
||
di-
§
Silag/el’es
as
*
a e.
|
as
|
ugn’iés
#
pad’eda
apac’6i
|
~
Silag’e'’es
as
a'’e.
S
kap
samago'na.
|
i8
5
Silage
Yu
lab
gi
ge i
ais ai
=
|™
i
Silage’
|
nYo
7
ko
1%
nuo
pa uSe.n’ijo’s
|
7
a
kap
*
i ai
|
no.
“
pa udé.n‘ijo.s
ana
g’i
labaj
ge ai
~
|
nuo
“7
idu '
|
nuo
p'i.lBo.
%
ska.usmo
|
Pe ikiené
Vanda,
gim.
1922.
Pe iky
k.
I aSo
egis acijos
N .
674.
3
|
a3
A.ugau
ai
labai
=
sio’k’ai
|
e
“ ai
bi.Bo.
ma.no.
b’iedn’i
|
~
aS uon’i
aikai
»
bi.Bo.m
|
4
nebii.Bo.
ké.m
labai™
d’i p
|
oi
kap
7
21
€mu'
|
pa. 'iz3‘ui
‘
|
kap
@
é' as
k’@'Vas'i
*
unks’c’i
|
7
ei.na
‘kul' ie
|
~
mieZus
gi
ki.
IdaBo
@
sp ag/ilais
|
~
i.gko.m
|
ai
mé. 'ina
~
V’i-kus
k'2pa
blinas
»
|
pen'i
»
ajkis
la
pan
bi.Bo.
™
~
Sal a
|
*
en
lupgai
™
|
ai
*
aikai
isi
™
un
p'2’o"
|
4
n .
ai
ad:
moma
kap
ake
pa
blinis
*
|
p o
0
ga.
a. #
pad ioda
aika.m
~
T
a’ uon’Lem
aikd.m
kap
~
padiOda
‘ienu’
7
bl’inu’
|
ai
po"
gabal’ ”
_
~
as(s’)ila.uZi
i
%
n’&
|
adi
lé.uk’a
’éT'
'is’i
|
i84.I’k’i.
kap
ies
pa.
ukS@ai
|
i k
ki u.
4
|
7
ki
u
su al’g’e
|
7
i
e ’
|
@
i k
Ke i u.
|
moma
7
skai o.
|
~
skai o.
|
paska.i o
daug’i.u
~
|
nei
‘ei
d’e'Si.m s
‘|
i
Vis i
7
aikai
da.
alkan’i
|
ai
*
s&ko"
|
gana
™
|
ajkai
~
S'éks
@
|
n’ediios’u
|
a ai.s
gi
é as
7
kilu.s
|
ja.m
ji g’i
é.ik’a
*
palike
%
al’g’i ’
|
i ai
7
jis
isa
%
su a.l’g’is' ’e
|
aikaj
dd.
7
sa’ko.
|
4
mz’
gi
da
™
n’eda al’g’i
la
ndl~
&ko.
|
niieko.
|
4
a5
da
i8 i s’u
~
buz6's
adi
|
po' am
jau
“
aZs ’&p' ie
|
ni
ai
jau
ada
pal’ié.ka
~
’¢- u
|
ajka.m
7
da ’e' da
“da.
|
i
ip
jau
*
bu.Bo'm
|
~
si.o’k’ai
bi.Bo.m
|
adi_ka(b)
bi.
Bom
~
mazi
|
o.
kap
7
i54.ugo"m
|
bu.Bo'm
j
jau
7
jaun‘imas
jau
le
mé go.s
|
b’e nai
»
|
ka
i
«
s iy’k’ai
g/i’
zno.m
|
#
labaj
bi!
Bo.
STL
oksma
|
isé'k'u
7
giies
ym’
%
gi
ie
jom
|
kap
@
iSeis’l
pe
a.ka a
|
ai_
is .
~
|
is iosa
So‘n iosa
*
jauni.mas
|
[..
ao
da
|
6‘do's
lugg ’4.u
i
i
ge ’du
|
101
~
gii e'na
*
Zmé'n’e’s
|
al’e
dain
aj
n
né ®
|
isi.
7
ika
|
ka
k
k6"
kis
7
gii as
ki
™
azb'l’4.una
|
ai
isa
|
MaiZeikiené
Ma ija,
gim.
1923
m.
Pe iky
k.
I aSo
egis acijos
N .
674.
4
1
a3@
a '( )ek’éjau
izd’esum
pi mais
~
m‘&‘ ais
s
|
is‘imé'k’au
jau
|
@
jau
ec’ais
m&' ais
a5
*
kalbé‘jau
|
pe
d’ ’eji.s
me i.s
a5
™
is'imé:
kau
|
[...]
|
kap
7
a ' ekéjau
|
ad
aS
»
i(S)s’
im‘6*k’au
sl
ai
~
judk’e.s’i
iz
man’
™
|
qi
2
Zino.ma
|
kap
™
n’emék’i
|
a8
7
i
i
Yelp
da
’egal’a
pasaki'
%
Vie. a. idke i
|
ik ais
|
eip
7
kl’gam
|
kap
1
m’é.s
*
c/a
|
kl’agam
|
is'i 7
kalba
|
mi'su.
~
K’&ga
|
c’a™
k’i ap
kap j
jau
|
ca
gi.
2
Te uy’
n’elabai
da.
uk
%
k’ié.mu.
|
ale
4
k’iek
i8 /i o.
0.
jau
Sle
izguda.
Bo.
k’iek
|
p ieg
1
ma.n
%
po'm’e' ei
|
a
jau
pa e’
wos
jau_daug’a s’a
gu.diSkai
~
k’&ga
|
~
gudin’ kuose
|
~
gaigal’Yose
|
a
|
Ués’e
KemUdse
|
L.J
|
nu
u
_kap
a ' ekéjo.
gu.d’es
|
ka a d's
n’ené i
~ |
i gi
mu's .k
|
ka a é's
©
n’ékalba
|
[...]
|
22%
iS
ienik’u
|
7
sana
jai
*
T=
sap ' :
n’azdad
aa
sap '{'n’el’l
m’2' ai
su ’ej
jo.
|
p oi a.m
mé'n’as‘i
~
bi.Bo
Is
Ke ‘i o.
|
ja
m’i
pa a.
|
[...]
|
ca
gi
isa.
@
la.ika
p’é 'ikai
|
7
i as
Kiémas
i
i _gaspad"o ’ai
~
pe ikai
[T..J
17
Vien
u ’
%
|
ék’u
a
|
™
mazi. ’i.
|™
méi eVi.
|
ienu.
u d.»
_ma. gu.
|
¢
ko
gi
jau
~ = kap
@
ne u e’s'‘i
|
a5
7
n’ieku
%
nedais’u
|
4
Wéku
™
neda azé's' '™
nup'i.
s
k ’
|
kap
pask’e s'i
7
|
ai
sa.Bo.
|
kO.lei
aikai
7
a az’ os
|
ko'lei
7
a e.s
|
ai
Ta.uk
|
4
adkanos
*
s’e.d’é's'i
|
Pe ikiené
Ma ija,
gim.
1911
m.
Pe iky
k.
I aSo
egis acijos
N .
674.
Li e a ii a
A umaa
P.
Li auische
munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend
mi
p amma ischen
Anme kungen.
Do pa ,
1930.
Kidukai iené
E.
V.
Kupi8kény
mono ongy
p iegaidés
(Audicinis
y inéjimas)
I
Kalbo y a.
V.,
1977.
T.
28(1).
P.
18-23.
102
Ga ’ a
K.
Akcen uacijos
i
okalizmo
sa y3is
Siau és
aka y
pane éziskiy
a méje
//
Lie u iy
a ealinés
ling is ikos
klausimai
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
17).
V.,
1977.
P.
76-88.
Ga S a
K.
S a besnés
Siau és
aka y
pane éziskiy
onologijos
ypa ybés
4
Bal is ica,
V.,
1982.
T.
18(1).
P.
65-74.
Ge ullis
G.
Li auische
Dialek s udien.
Leipzig,
1930.
Gi denis
A.
Fonologija.
V.,
1981.
G ina eckiené
E.
Kai
ku ios
Ge é iy
a més
eiksmaZodZio
ypa ybés
I
Bal y
kalby
eiksmaZodzZio
y inéjimai
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
14).
V.,
1973.
P.
221-229,
Jonai y é
A.
Ta més
apZ alga
//
Ge é iai.
V.,
1989.
P.
230-237.
Ka dely é
J.
Ge é iy
a mé.
V.,
1975.
Kazlauskas
J.
Lie u iy
kalbos_
is o iné
g ama ika.
Ki ia imas,
daik a a dis,
eiksmazZodis.
V.,
1968.
Labo
W.
On
he
Use
o
he
P esen
o
Explaine
he
Pas
//
Readings
in
His o ical
Phonology.
Chap e s
in
he
Theo y
o
Sound
Change.
The
Pensylwania
Uni e si y
P ess,
1978.
P.
275-312.
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija.
V.,
1970.
Lipskiené
J.
Ge é iy
a més
azeologizmai
|
Leksikos
y inéjimai.
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
13).
V.,
1972.
P.
111-141.
Lipskiené
J.
Ge é iy
a més
iS ik ukai
//
Kalby
ySiai
i
sq eikos.
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
28).
V.,
1989.
P.
118-122.
Pake ys
A.
Lie u iy
bend inés
kalbos
p ozodija.
V.,
1982.
Salys
A.
RaS ai.
T.
4.
Lie u iy
kalbos
a més.
Roma,
1992.
Vidugi is
A.
IS
Ge é iy
a més
seman iniy
dialek izmy
//
Leksikos
y inéjimai
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
13).
V.,
1972.
P.
19-29.
Vidugi is
A.
Ge é iy
a més
leksiniai
dialek izmai
i
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
Se ija.
V.,
1974.
T.
1(46).
P.
117-127.
:
Vidugi is
A.
I§
kalbiniy
kon ak y
aidos
//
Ge édiai.
V.,
1989:
P.
238-
254.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
Zinke igius
Z.
Dél
akii o
i
ci kum lekso
sky imo
y y
Lie u os
a mése
I
Bal is ica,
1974.
T.
10(1).
P.
93-94.
Tpymasene
JL.,
C yamxa
B.
Junamnxa
onno3smumn
cno opyx
wHTOHAUMA
B
olONO HYeCKHX
CHCTeMaX
AMANEKTHOM
HM
TOposCKoA
pew
(Ha
MaTepHane
AMTOBCKO O
ssuka)
i
P oceedings
XI*®
In e na ional
Cong ess
o
Phone ics
Sciences.
Augus
1-7
1987.
Tallin.
Vol.
5.
P.
95-98.
Auu suc ueckua
a nac
Esponw.
B opow
sonpocunx.
M.,
1981.
Pomauyyk
A.
Oamunun
B
ycnosuax
MHo os3wuna
(Ha
MaTepwane
oBopoB
4.
Tepsa
4
oxpec uoc ei)
//
Lie u iy
kalba
i
biling izmas
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
27).
V.,
1988.
P.
55-66.
Cyaunx
T.
M.
Juanex u
s oscko-cnapaucko o
no paHnupa.
Ouepxu
ono o nyeckux
cuc em.
M.,
1975.
103