Priegaidžių defonologizacijos tendencijos Gervėčių tarmėje

LIETUVIY_KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINES LIETUVIY KALBOS TARMES Danguolé MIKULENIENE PRIEGAIDZIY DEFONOLOGIZACYOS TENDENCIJOS GERVECIY TARMEJE § 1. Ge é iy apylinkiy a mé pa aukia kalbininky démesj ne ik a chaizmais, be i naujo émis. Ji, kaip i ki os nuo didZiojo lie u iy kalbos plo o a skilusios salos, Z. Zinke i iaus ZodZiais a ian , y a na i ali labo a o ija j ai ioms kalbos misimo bei nykimo azéms i i (Zinke idius, 1966, p. 29). Ge édéiy a més b uoZai ap aSy i P. A umos (A umaa, 1930), J. Ka dely és (1975), T. Sudnik (Cyaunx,1975), A. Vidugi io (1972, 1974, 1989), J. Lipskienés (1972, 1989), E. G ina eckienés (1973), A. Romandiuk (Poman4yk,1988), A. Jonai y és (1989) i ki y kalbininky. Remian is jy da bais, nesunku nus a y i pokyGius, naujai besi andanZius os a més a s o y kalboje. § 2. Ki dia imo poZi iu Ge é iy a mé isiSkai a ima ki iems y y aukS aiciams ilniSkiams (placiau Z . Ka dely é, 1975, p. 6; Jonai y é, 1989, p. 230). Vie iniai, ypaé senosios ka os, lie u iai puikiai ski ia p iegaides — i ap ade i i agale (plg. Zinke i ius, 1966, p. 33; Ka dely é, 1975, p. 13)1, Be ap aSy y i ap adés i i agalés p iegaidés a ejy, J. Ka dely és monog a ijoje bei ki y kalbininky da buose da minima idu iné p iegaidé, biidinga balsiams i, u, ki ciuo oje pozicijoje pailgéjusiems iki pusilgiy i, a. ( i.- sas, bi . a)2. Toji idu iné p iegaidé susijusi su umpojo balsio pailgéjimu (pusilgumu"), odél laiky ina kiekybine ki diuo o balsio cha ak e is ika (plg. Ga S a, 1977, p. 77-78). Taigi onologiskai 5i idu iné p iegaidé — isai ne p iegaidé: su ilgujy ki giuo y skiemeny p iegaidémis onologinés p ieSp ieSos ji nesuda o (plg. Kazlauskas, 1968, p. 6; Gi denis, 1981, p. 188-189; Ga S a, 1982, p. 65). § 3. Sis eminiu Sios a més eiSkiniu laiky ina ik ilgyjy ki Giuo y skiemeny opozicija. | ja i a siz elg a eigian , kad Ge é iy apylinkése, aip pa ki uose y iniuose lie u iy kalbos plo o pak aS<iuose, i ap adé p iegaidé " isais a ejais g aziai ski iama nuo i agalés" (Zinke idius, 1966, p. 33; aip pa Z . a més eks us — Lie u iy, 1970, p. 394-395; Ka dely é, 1975, p. 120-140). 1 Pepa, kaip ien lie u iy kalbai bidingo eiSkinio, a sisaky a T. Sudnik monog a ijoje (Cyauux, 1975), ku ipologiskai g e inamos isy iename plo e iSpli usiy bal a usiy, lie u iy i lenky a miy onologinés sis emos. Vidu inés p icgaidés Zenklu Zymima i ki Go ie a nelie u iSkuose ZodZiuose, okiuose kaip: o Ci a ’ Vie h. iskai Ci é.us‘u, Del idu inés p iegaidés Zyméjimo ki ais a ejais (Z . Zinke idius, 1974). 95 Fonologiné a més sis ema nepaki usi. Taciau, egzis uodama sla y kalby apsup yje, ji eikiama j ai iy sis ema klibinanciy eiksniy. ‘ ee §4. Kadangi socioling is iniu poZii iu Ge éciy apylinkiy ie iniy gy en ojy kalba né a ienaly é, gali bi i ski iamos ben ys kalbos a o ojy sai gy en ojai lie u iai, nemokan ys a be eik nemokan ys bal a usiy kalbos (apie namy apy oka, duonos kepima, liny auginima gudiskai pasako i a sisako — "gadnai nemoku"); 2) gy en ojai lie u iai, namuose kalban ys lie u iSkai, be , be gim osios kalbos, da mokan ys bal a usiSkai i lenkiSkai ( idu inioji bei jaunoji ka a — i usiSkai); 3) gy en ojai nelie u iai, lie u iy kalbos p amoke miS iose Seimose. Sup an ama, kiek ienos g upés a ojama lie u iy kalba labai ne ienoda, ne ienodas i ki y kalby mokéjimo bei a ojimo laipsnis. Taciau lyginan isy g upiy a s o y kalbos ypa ybes, ySkéja naujai besi andan ys a més pokyCiai. Juos eikia ne ik pas ebé i, iksuo i a modeliuo i, be i p ognozuo i — numa y i galima ju po eikj a més ki ia imo sis emai. §5. Pi mésios g upés in o man y kalboje aiSkiai gi dé i iek ilgujy ki diuo y balsiy, ick d iga siy p iegaidés (Z . 1 eks a). Jos ySkios isose ki dio pozicijose: ZodZio gale (Zi gais / a kl’ais / ‘enais / ais / san‘a0i / ai / agai / Klana i / gai3’ ai / el’n’ai / Zina ), p ieSpasku iniame skiemenyje (4. kl’us / gina / einam / is‘imd.ud’e's) i Zodzio p adZioje (p’é. eina / p’é. n’e’u)>. Taigi isais a ejais ealizuojamas ski umas a p i ap adés i i agalés odo a més ki gia imo sis ema ge ai i8silaikius. §6. J. Kazlausko nuomone, pie y, pie aka iy i y y Lie u os a mése ki giuo o d iga sio démens pailgéjimas a ilgumas, ma y , siejasi su ki diu, o umpumas — su neki diuo a padé imi (Kazlauskas, 1968, p. 8-9). Tad p iegaidZiy opozicija gali bi i in e p e uojama i kaip kiekybinis d iga sio démeny kon as as. Tuome i ap adé d iga sio p iegaidé gali bi i sup an ama kaip ilgo pi mojo i umpo an ojo démeny p ieSp ieSa (4:R =! ’), o i agalé — kaip umpo pi mojo i ilgo an ojo opozicija (a= + )4. §7. Ge éciy apylinkiy lie u iai, kaip i daugelis y y aukS ai iy, ZodZio galo pozicijoje i agalius d iga sius a ia umpéliau, neiS esdami jy an ojo démens. Lyginan , pa yzdZiui, su pie iniy aka y aukS ai iy a imu, Sis gi dimas kaip a i esnis i p a ades sa ajq kiekybe ga sas. Tuome ki ciuo as démuo ne enka ilgumo, o es iné p iegaidé i s a sa uoju alo onu, kalbininky aip pa da adinamu idu ine p iegaide: aR = aR..), . yx '4£>— (ple. Ge ullis, 1930, p. 48-49). a u me 3 Gia De ; e a e ses : . eee . . . . _ Gia pa eikiami pa yzdZiai ik su ki Guo ais d iga siais (miS iaisiais d iga si R bei sudé iniais d ibalsiais), ku iy p iegaides i§ klausos puildal ski ia isy a miy Rewe ne Kiekybei Zymé i a ojami "Eu opos kalby a laso” ("A las li ‘ iniai denial (liaiiecniesccia ! 1981-c.24), in a aT s e eae nn mee + —ki duo as (ilgas) d iga siodémuo, / —neki diuo as ( umpas) d iga sio démuo, 4 —ki diuo as, aciau p a ades ilguma ("pusilgis") d iga sio démuo. 96 Si idu iné p iegaidé — i agalés p iegaidés alo onas — nei one iSkai, nei onologiSkai né a apa i anai idu inei p iegaidei — po ki iu pailgéjusio umpojo balsio odikliui (Z . § 2p. §8. Tiesa, abi bend a a dés p iegaidés pi miausia Zymi kiekybinius ki giuo o balsio paki imus, a iau eiSkiasi ne ienodai: umpojo ki ¢iuo o balsio alo onas susijes su kiekybés didéjimu (+ pailgéjimas), es inés alo onas — su jos mazéjimu (- pailgéjimas)®. Galima saky i, kad ap a iamasis es inés p iegaidés alo onas y a pozicinis es inés p iegaidés a ian as. Vie iniy ienakalbiy lie u iy Snekoje jis pap as ai iSgi s amas ZodZio galo pozicijoje, p ieS’ pauze — k in an azés a sakinio in onacijai, p z.: p‘i m’a ii™ / paskui™ / be eik™ (Z . 1 eks a). D ikalbiy i ikalbiy in o man y kalboje okiy a ejy da daugiau (Z . 2, 3 eks us). § 9. T i agalés p iegaidés eiSkimasis Siuo alo onu ZodZio galo pozicijoje — na i alus p ozodijos eiSkinys, sa o kilme susijes su apsk i ai ZodZio galui biidingomis p iegaidZiy neu alizacijos endencijomis (plg. Gi denis, 1981, p. 191). Vadinasi, ap a ian p ozodine Ge é iy a més sis ema, bii ina a siz elg i j ai, kaip p iegaidZiy p ieSp ie3a ealizuojama negaliininiuose ( . y. Zodzio kamieno) skiemenyse. I an a. Ki giuo o d iga sio démens kiekybés poky¢iai ZodZio gale gali bi i aks inas olesnei p iegaidZiy de onologizacijai, -y. jy p ieSp ieSos nykimui ki uose, negaliininiuose, ZodZio skiemenyse. §10. D ikalbiy i ikalbiy lie u iy kalboje i agalés ZodZio galo p iegaidés paki imai ge okai daZnesni i ySkesni. Cia ne e ai ki Giuo as i agalis d iga sis iS a iamas balso spiidj i8 an ojo skiemens pe kelian j pi majj komponen a, ki aip a ian , aR,, > aR ( '. >’), plg.: aikaj / labaj / aikai / ais ai. Ne e ai, ga es ki j, pi masis démuo pailgéja, . y. aR. = AR(0 30), pz. jindi / daug’i.u / pii m’au / labai / daba. / san’é.u / ’e. a.i / aika.i / lugg ’a.u (Z . 2, 3 eks us). Tuome i agalé d iga sio p iegaidé nuo_ i ap adés esiski ia ik ne ienoda pi mojo démens ealizacija, plg. 47. R( Wy i a RCL). T i ap adiSkai ki giuo as balsis a iamas in ensy iau, s aigiau, aciau audicinis ski umas, pa yzdZiui, a p d.ui a.u né a i in ySkus, plg. 4.uk i a.uk (< 40.k). S a biausias jo poZymis — ukmé (pla iau Z . Ppymazeue, C ynuxa, 1987, 97-98). § 11. An osios g upés in o man y kalboje Sis daZnas p ozodijos eiSkinys uzZ iksuo as ne ik ZodZio galo, be i p ieSpasku inio skiemens pozicijoje, p z.: Zaid’e. / skai o. / ski.usmo. / pa.ukS@ai / paska.i o. / é.ik’a / i.gko.m / Vi.gksma / s .ok’ai (2 . 2, 3 eks us). 5 Siuos abu a ejus A. Salys adino an ine es ine p iegaide (Salys, 1992, p. 125). An inés e minas ypaé inkamas i agalés p iegaidés alo onui. 6 Ma y , j ai a siZ elgdamas, Z. Zinke i ius idu ing p iegaidg laiko he e ogenine p iegaide (Zinke izius, 1966, p. 36), aciau uome isiSkai neaiSkiis ski iamieji jos pozymiai. Be o, iki Siol ekspe imen iSkai nej ody a, kad abiem idu inés p iegaidés a ejais gali as is kiekybiSkai i kokybiSkai as pa s ga sas, kaip u é y bi i he e ogeninés p iegaidés a eju. 97 Vadinasi, a mei bidinga onologiné p iegaidziy p ieSp iela 4‘R: a R” d ikelbia i ikalbiy lie u iy kalboje jau ge okai api usi — 4.R: aR ( LU: =). 2 § 12. Ypaé daZnai balso spiidis j pi majj démenj pe keliamas miS iuosiuose d iga siuose, p z.: pi.[Bo. / s i.gk’ai / i.gko.m / k’e ‘i u. / deSi.m s / ji.- 1g’i / Vinksma / ’isi. (Z . 2, 3 eks us). Tai odo, kad p iegaidziy de onologizacija s ip iai palaikoma aplinkiniy sla y kalby: gudy i lenky kalby pa yzdzZiu ki ciuo o skiemens b anduoliu laikomas ik balsis (miS iyjy d iga siy Siose kalbose né a). Taigi i lie u iy kalbos ZodzZiy ki giuo o skiemens pag indas — miS usis d iga sis — nea siZ elgian j jo p iegaide, jau ak uojamas kaip po ki éiu pailgéjusio balsio i pap as o p iebalsio kombinacija, plg. pil’ (i R= +») i pi k (i.¥ R =UYa)7 Siq min j emia i eCiosios g upés in o man y kalbos y imas. Ki iuo i d iga siai jy iS a iami ienodai — balso spiidis isuome koncen uojamas pi majame komponen e (Z . 4 eks ). §13. D iga siy p iegaidZiy de onologizacija — plin an is a més eiSkinys. Tai liudija ekspe imen o, a lik o su jaunesniais ie iniais gy en ojais, duomenys®, In o man és, baigusios lie u ika mokykla, pap aSy os pe skai y i eks a, leng ai a pazjs a he e o onus — ZodZius, besiski iancius p iegaidémis, p z.: S4uk i Sa ik, duk i a k, kduSo i ka iSo, kduké i ka iké. Tadiau, besis engdamos juos aisyklingai iS a i, daZniausiai klys a i agalés p iegaidés a eju: is akcen uoja pi majj d iga sio démenj. Ypa é daZnai, — ma y , dél panaSumo j bal a usiy kalbos oy, — de onologizuojamas i agalis a i‘ (= a.u): S.uk, a.uk, ka.ugo. §14. Taigi palyginus isy g upiy in o man y kalba, aki aizdZiai ma y i, kaip Siuo me u de onologizuojamos ki ciuo y d iga siy p iegaidés. Kiek ienos g upés a s o y kalboje ap ik a p ozodijos pokyéiy, ku iuos galima ak uo i kaip am ik a p iegaidZiy p ieSp ieSos nykimo laipsnj, plg.: ) 1 =! Wis YU Ze ). §15. Galima many i, kad, y an onologinei p iegaidZiy opozicijai d iga siuose, panaSiai kis i ilgyjy ki ciuo y balsiy p iegaidés. Taciau (ben Siuo me u) aip né a: i ienakalbiai, i d ikalbiai ( ikalbiai) ie iniai lie u iai aiSkiausiai ealizuoja abi — iek i ap ade, iek es ine p iegaides, plg. s’ i s‘im i s“0's’ im, m‘inkS 6‘kas i Se5 0‘kas?. Mi konjunkcijos simbolis, Zymin is suma. 8 1988 m. asa a ekspe imen a a liko d . L. G umadiené. In o man és: Joé Valda, gim. 1950 m. Pe iky kaime, lie u é; Ka aliené Valen ina, gim. 1954 m. Susie kaime, lie u é. Magne o ono j aSas saugomas Lie u iy kalbos ins i u o Kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus ono ekoje. l aSo Regueadice NE 673. 9 Sis ak as pa emia A. Pake io eiginj, kad ki ciuo y ilgujy balsiy i d iga siy p iegaidés né a os paciés one inés p igim ies (Pake ys, 1982, p. 154). Be o, ai da ka a pa i ina, kad y y auks aiciy plo e leu balsiy picnics u éjo bi i ne ik a iamos, be i ski iamos (plaCiau Z . Zinke icius, 1974, p. 93-94; Eidukai iené, 1977, p. 18-23). 98 lig _ Pleian is de onologizacijos p ocesui, ilgainiui, ma y , a méje iSnyk y i _ilguju ki Giuo y balsiy p iegaidZiy p ieSp ieSa, aciau ku j laika ie iniy _ gy en ojy kalboje da egzis uo y abi p iegaidés — ilgieji ki giuo i balsiai ilgiausiai iSlaiko one inius p iegaidziy poZymius (plg. Labo , 1978, p. 297). § 16. P iegaidZiy opozicijos i imas odo, kad, eikiamos bal a usiy i lenky kalby, Ge é iy apylinkiy a més p iegaidés pamaZu ne enka s a biausio aidmens — ski iamosios (dis ink y inés) unkcijos, odél ilgainiui gali ap i ik _papildoma one ine ilgojo ki giuo o balsio ( esp. d iga sio) ukmés cha ak e is ika. Fonologiné ki éiuo y i neki ciuo y balsiy p ieSp ieSa gali _ i s i pap as esne kiekybine ilgujy i umpujy balsiy opozicija (Z . schema). Schema Balsis S s -» Balsis Pe pS ilgasis umpasis ilgasis umpasis a : Ree (ki diuo as) (neki diuo as) ki giuo as neki Giuo as ki giuo as neki ciuo as i ap adis i agalis Pas a oji y a biidinga kaimyninéms sla y kalboms. O J. Kazlausko nuomone, u in gal oje nedidelj unkcinj p iegaidZiy k ii j, okia padé is olesnei ki gio aidai gali bi i lem inga (Kazlauskas, 1968, p. 9). Ne ienai _ Ge é iy a mei — galimas dalykas, isoms lie u iy i sla y kalby pa ibio _ a méms. Teks ai!0 In o man y kalbos ne ienodumus s eng asi uZ a3y i kuo ikslesne one ine | ansk ipcija. Todél a ojami Sie e esni Zenklai: a — "iSbléses", umpas, balsio a alo onas, a" — a i as, ilgas, balsio e alo onas, € — a i auk as, suuZpakaléjes balsio e alo onas, B — sulipin as, p iebalsio alo onas, w — abilipinis, p iebalsio alo onas. 10 Visi eks ai uZ aSy i L. G umadienés i A. Romandiuk 1988 m. asa a. Magne o ono j aSq Si a o s aipsnio au o é. 99 P iebalsio minkS umas Zymimas aidés i Suje apos o u (i8sky us isada mink& a p iebalsj /). P ie3 p ieSakinés eilés, kokybi8kai nepaki usj balsj p iebalsis gali bi i i kie as. P iebalsio kie umas a ski ai neZymimas, p z., Si ’ iei, Zinad. F azés in onacija Zymima odyklémis: # — kylan i, * — k in an i. 1 | 2 nig ~ p a da 7 sako. sani» Zmén’e's | 7 ka(b) bi.Bo" pi m’ah ™ | ai 7 jima |< siko. | 7 j6ja * nak igone'n | 7 nu. ai iSei.daBo'm su_Zi gais ~ |su_a kl’ais » | ~ jO‘ja ™ nakc’igo'ne'n gan’i'c’ ™ a kl’us jau | sa‘ko" | as‘(s’iku' 2"na i u’ # u.gn’i' | ji paskui~ | 7 sa: ko. ieina 7 k6'k’is * /enais | * sa‘ko" | diioda * ki ic! | 7 k ija | ~ sa ko. | papi os s ~ 'is’i | Si. uoz’ gi» pap‘i os s | ~ duoda | ~ k i(ja | ™ sa ko: | ~ i ai n’e pap'i dsai | be al’é Si. o.s * ala ‘isko.s | nuo m’a’~ [...] | kap # ku na © | [..] | 7 nu ki ¥6m’e | jau eina su a kl’ais * | jal ~ jo" jam | j6‘jam ~ p’e Si a | p’e ais is ™ | jai ~ ok'is g as | Bo: o*k'is 7 kas % biwa | oi sa’ko | ba'lo'n ké'k’on © up.g ’u am | kad n’é.gali ~ iSlins’c’ | i su ais jau Zi gai.s ~ namon | kap san’a .* | mano’ # mam‘i e: da pasakoyjo. | kap 7 san‘a i~ bi.wo | ai~ eis‘i’be ~ bi.wo | [...] | # gina | p ie up’e's™ p’é eina | p ijeina | s 6j ba énas » k’okis | agai ~ | sako. | = d’id’el'i | ~ sako. | * d’id’el'i | s¢*ksk | sako" | an man’é's * | 7 a5 | sako' | 7 a.u p’é. n’ed’u p’e Si u’ up’i'™ | sa*ko’ | 7 u ’n’ede: k6 k’an Klana . “i | sa'ko. | n i ka W’é.gal’i_b’e 'elk ~ i8li ’s’c’ i8 i o’ kla‘no" | ada jau ~ kap po" d*¥ 'iTik o's * a'lando’s jau | jau 4 c‘ ej gaij‘ai ~ jau p adeda gieddc'i® | ada 7 &n’i's jau | Si 'iei 7 ’el’n’ai a kas * | ku '# an’is * p ap olg | ad ~ Zmo’gis | sa*ko* | “ Sla*p’ias % ins'imA.ud’e's | 7 ko'k’o's jau je'gé’s be elk % n’é u i | 7 ko‘lek ands a eina * nam osan | “ mamii' ’e’ 'is pa.sako'jo" ™ S ep | [...] | 7 a3 aiz Zina | mena % | 4 ac‘im’i ’ ’e i ’ js % | i é Lukai iené Gené, gim. 1923 m. Galéiiny k. I aSo egis acijos N . 673. 2 | més i&™ p’é. iku. | 7 me's p’é. ’ikuosa gim’em | a. 4 iSdug’i. i Ca ™ i8 'ek’éji. | jina.i 7 ai_ ne» | ma.no. @ ’é' as ai VA % gimiis | 7 o. mé ina | ai n’e iS) S en’c’o'n’ [S enéioniij] * | nom‘ié 4 Vie ’iSkai | ™ kab gi | L..] + mu'su* ai aikaj ~ ’is’i Vie u. ’iSkai 100 Vie | L.1 # bi.Bo, ~, d'id’és’n’is_| bi.Bo. gi dauga.u ~ pi k’o | né pies pa e u | ‘Kap sid’ ege 7 eb e s ai daba suy’is *. ki 6"ki | a pi m/a.u_gii bi.Bo. labaj. ~ g as | Tabai’ yid’el 7 m’e'3‘ai bio. | labaj gi g a.Zu.s bi.Bo p'é. ikai | daba 7 b’iski i, jau ~ g azéja | po paZze 10° 7 pa _mis laba(j) jau bi, Bo ™ diku | ajkai 7a ~ sus‘ied’ijo.i | a ep din i s 7 e ka Yijd. | a ‘s a.n’is su s‘ie n'i ’kais k ’ * Zaid’e. | nezi> no.m | @ n’iékas ge al " neZino. | ie'n’i 4 sako. ! a i sanai 7 k i» ‘da e. | Kap ‘san’a.u || di- § Silag/el’es as * a e. | as | ugn’iés # pad’eda apac’6i | ~ Silag’e'’es as a'’e. S kap samago'na. | i8 5 Silage Yu lab gi ge i ais ai = |™ i Silage’ | nYo 7 ko 1% nuo pa uSe.n’ijo’s | 7 a kap * i ai | no. “ pa udé.n‘ijo.s ana g’i labaj ge ai ~ | nuo “7 idu ' | nuo p'i.lBo. % ska.usmo | Pe ikiené Vanda, gim. 1922. Pe iky k. I aSo egis acijos N . 674. 3 | a3 A.ugau ai labai = sio’k’ai | e “ ai bi.Bo. ma.no. b’iedn’i | ~ aS uon’i aikai » bi.Bo.m | 4 nebii.Bo. ké.m labai™ d’i p | oi kap 7 21 €mu' | pa. 'iz3‘ui ‘ | kap @ é' as k’@'Vas'i * unks’c’i | 7 ei.na ‘kul' ie | ~ mieZus gi ki. IdaBo @ sp ag/ilais | ~ i.gko.m | ai mé. 'ina ~ V’i-kus k'2pa blinas » | pen'i » ajkis la pan bi.Bo. ™ ~ Sal a | * en lupgai ™ | ai * aikai isi ™ un p'2’o" | 4 n . ai ad: moma kap ake pa blinis * | p o 0 ga. a. # pad ioda aika.m ~ T a’ uon’Lem aikd.m kap ~ padiOda ‘ienu’ 7 bl’inu’ | ai po" gabal’ ” _ ~ as(s’)ila.uZi i % n’& | adi lé.uk’a ’éT' 'is’i | i84.I’k’i. kap ies pa. ukS@ai | i k ki u. 4 | 7 ki u su al’g’e | 7 i e ’ | @ i k Ke i u. | moma 7 skai o. | ~ skai o. | paska.i o daug’i.u ~ | nei ‘ei d’e'Si.m s ‘| i Vis i 7 aikai da. alkan’i | ai * s&ko" | gana ™ | ajkai ~ S'éks @ | n’ediios’u | a ai.s gi é as 7 kilu.s | ja.m ji g’i é.ik’a * palike % al’g’i ’ | i ai 7 jis isa % su a.l’g’is' ’e | aikaj dd. 7 sa’ko. | 4 mz’ gi da ™ n’eda al’g’i la ndl~ &ko. | niieko. | 4 a5 da i8 i s’u ~ buz6's adi | po' am jau “ aZs ’&p' ie | ni ai jau ada pal’ié.ka ~ ’¢- u | ajka.m 7 da ’e' da “da. | i ip jau * bu.Bo'm | ~ si.o’k’ai bi.Bo.m | adi_ka(b) bi. Bom ~ mazi | o. kap 7 i54.ugo"m | bu.Bo'm j jau 7 jaun‘imas jau le mé go.s | b’e nai » | ka i « s iy’k’ai g/i’ zno.m | # labaj bi! Bo. STL oksma | isé'k'u 7 giies ym’ % gi ie jom | kap @ iSeis’l pe a.ka a | ai_ is . ~ | is iosa So‘n iosa * jauni.mas | [.. ao da | 6‘do's lugg ’4.u i i ge ’du | 101 ~ gii e'na * Zmé'n’e’s | al’e dain aj n né ® | isi. 7 ika | ka k k6" kis 7 gii as ki ™ azb'l’4.una | ai isa | MaiZeikiené Ma ija, gim. 1923 m. Pe iky k. I aSo egis acijos N . 674. 4 1 a3@ a '( )ek’éjau izd’esum pi mais ~ m‘&‘ ais s | is‘imé'k’au jau | @ jau ec’ais m&' ais a5 * kalbé‘jau | pe d’ ’eji.s me i.s a5 ™ is'imé: kau | [...] | kap 7 a ' ekéjau | ad aS » i(S)s’ im‘6*k’au sl ai ~ judk’e.s’i iz man’ ™ | qi 2 Zino.ma | kap ™ n’emék’i | a8 7 i i Yelp da ’egal’a pasaki' % Vie. a. idke i | ik ais | eip 7 kl’gam | kap 1 m’é.s * c/a | kl’agam | is'i 7 kalba | mi'su. ~ K’&ga | c’a™ k’i ap kap j jau | ca gi. 2 Te uy’ n’elabai da. uk % k’ié.mu. | ale 4 k’iek i8 /i o. 0. jau Sle izguda. Bo. k’iek | p ieg 1 ma.n % po'm’e' ei | a jau pa e’ wos jau_daug’a s’a gu.diSkai ~ k’&ga | ~ gudin’ kuose | ~ gaigal’Yose | a | Ués’e KemUdse | L.J | nu u _kap a ' ekéjo. gu.d’es | ka a d's n’ené i ~ | i gi mu's .k | ka a é's © n’ékalba | [...] | 22% iS ienik’u | 7 sana jai * T= sap ' : n’azdad aa sap '{'n’el’l m’2' ai su ’ej jo. | p oi a.m mé'n’as‘i ~ bi.Bo Is Ke ‘i o. | ja m’i pa a. | [...] | ca gi isa. @ la.ika p’é 'ikai | 7 i as Kiémas i i _gaspad"o ’ai ~ pe ikai [T..J 17 Vien u ’ % | ék’u a | ™ mazi. ’i. |™ méi eVi. | ienu. u d.» _ma. gu. | ¢ ko gi jau ~ = kap @ ne u e’s'‘i | a5 7 n’ieku % nedais’u | 4 Wéku ™ neda azé's' '™ nup'i. s k ’ | kap pask’e s'i 7 | ai sa.Bo. | kO.lei aikai 7 a az’ os | ko'lei 7 a e.s | ai Ta.uk | 4 adkanos * s’e.d’é's'i | Pe ikiené Ma ija, gim. 1911 m. Pe iky k. I aSo egis acijos N . 674. Li e a ii a A umaa P. Li auische munda liche Tex e aus de Wilnae Gegend mi p amma ischen Anme kungen. Do pa , 1930. Kidukai iené E. V. Kupi8kény mono ongy p iegaidés (Audicinis y inéjimas) I Kalbo y a. V., 1977. T. 28(1). P. 18-23. 102 Ga ’ a K. Akcen uacijos i okalizmo sa y3is Siau és aka y pane éziskiy a méje // Lie u iy a ealinés ling is ikos klausimai (Lie u iy kalbo y os klausimai. T. 17). V., 1977. P. 76-88. Ga S a K. S a besnés Siau és aka y pane éziskiy onologijos ypa ybés 4 Bal is ica, V., 1982. T. 18(1). P. 65-74. Ge ullis G. Li auische Dialek s udien. Leipzig, 1930. Gi denis A. Fonologija. V., 1981. G ina eckiené E. Kai ku ios Ge é iy a més eiksmaZodZio ypa ybés I Bal y kalby eiksmaZodzZio y inéjimai (Lie u iy kalbo y os klausimai. T. 14). V., 1973. P. 221-229, Jonai y é A. Ta més apZ alga // Ge é iai. V., 1989. P. 230-237. Ka dely é J. Ge é iy a mé. V., 1975. Kazlauskas J. Lie u iy kalbos_ is o iné g ama ika. Ki ia imas, daik a a dis, eiksmazZodis. V., 1968. Labo W. On he Use o he P esen o Explaine he Pas // Readings in His o ical Phonology. Chap e s in he Theo y o Sound Change. The Pensylwania Uni e si y P ess, 1978. P. 275-312. Lie u iy kalbos a més. Ch es oma ija. V., 1970. Lipskiené J. Ge é iy a més azeologizmai | Leksikos y inéjimai. (Lie u iy kalbo y os klausimai. T. 13). V., 1972. P. 111-141. Lipskiené J. Ge é iy a més iS ik ukai // Kalby ySiai i sq eikos. (Lie u iy kalbo y os klausimai. T. 28). V., 1989. P. 118-122. Pake ys A. Lie u iy bend inés kalbos p ozodija. V., 1982. Salys A. RaS ai. T. 4. Lie u iy kalbos a més. Roma, 1992. Vidugi is A. IS Ge é iy a més seman iniy dialek izmy // Leksikos y inéjimai (Lie u iy kalbo y os klausimai. T. 13). V., 1972. P. 19-29. Vidugi is A. Ge é iy a més leksiniai dialek izmai i Lie u os TSR Moksly Akademijos da bai. A Se ija. V., 1974. T. 1(46). P. 117-127. : Vidugi is A. I§ kalbiniy kon ak y aidos // Ge édiai. V., 1989: P. 238- 254. Zinke i ius Z. Lie u iy dialek ologija. V., 1966. Zinke igius Z. Dél akii o i ci kum lekso sky imo y y Lie u os a mése I Bal is ica, 1974. T. 10(1). P. 93-94. Tpymasene JL., C yamxa B. Junamnxa onno3smumn cno opyx wHTOHAUMA B olONO HYeCKHX CHCTeMaX AMANEKTHOM HM TOposCKoA pew (Ha MaTepHane AMTOBCKO O ssuka) i P oceedings XI*® In e na ional Cong ess o Phone ics Sciences. Augus 1-7 1987. Tallin. Vol. 5. P. 95-98. Auu suc ueckua a nac Esponw. B opow sonpocunx. M., 1981. Pomauyyk A. Oamunun B ycnosuax MHo os3wuna (Ha MaTepwane oBopoB 4. Tepsa 4 oxpec uoc ei) // Lie u iy kalba i biling izmas (Lie u iy kalbo y os klausimai. T. 27). V., 1988. P. 55-66. Cyaunx T. M. Juanex u s oscko-cnapaucko o no paHnupa. Ouepxu ono o nyeckux cuc em. M., 1975. 103