LIETUVIY
_KALBOTYROS
KLAUSIMAL
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIU
KALBOS
TARMES
Zigmas
ZINKEVICIUS
LIETUVIY
NUTAUTINIMAS
PER
MOKYKLAS
IKI
“AUSROS"
a
RaSydamas
"Lie u iy
kalbos
is o ijg"
esu
sukaupes
Sia
ema
labai
daug
duomeny.
Jy
isy
Ga
pa eik i
nejmanoma.
Juk
Lie u oje
mokyklos
egzis a o
nuo
pa
k ikSionybés
j edimo.
ApzZ elg i
mokyklos
is o ijg
mums
ipimu
aspek u
iki
XIX
a.
pabaigos
—
be eik
pusés
iks an io
me y
laiko a pj
—
umpame
s aipsnyje
y a
sunkiai
j ykdomas
uZda inys.
Todél
bus
pasi enkin a
ik
pag indiniy
iS aduy,
labai
umpy
eziy
pa eikimu.
Pi miausia
eikia
kons a uo i,
kad
apie
nu au inima
pe
mokyklas
galima
kalbé i
ik
maZdaug
nuo
XVII
a.
pabaigos.
Iki
ol
Lie u oje
mokykla
bu o
lo yni5ka.
Joje
mokési
bemazZ
ien
auk uomené.
Tada
mokyklas
daugiausia
a ké
jézui ai.
Jy
kal in i
siekimu
nu au in i
lie u ius
negalima,
no s
lie u ybés
ipinimusi
i
nepasiZyméjo.
PoZiii j
j
lie u iy
kalba
odo
kad
i
pasku inis
Vilniaus
Akademijos
u o
su aSymas
1773
m.:
i§
11
iks andiy
as y
knygy
ebu o
sep ynios
lie u iSkos.
Daugiy
daugiausia
galima
kons a uo i
iki
XVIII
a.
ik
sqlygy
nu au é i
lic u iams
suda yma,
be
ne
samoningas
nu au inimo
pe
mokyklq
pas angas.
Tokiy
ada
da
nebu o.
XVIII
a.
lie u iy
diduomené
jau
bu o
s ip iai
aplenkéjusi.
Tagiau
ja
sulenkino
ne
mokykla,
o
didZiyjy
kunigaikSciy,
i usiy
Lenkijos
.
ka aliais,
d a as,
lenkiSka
baZny¢ia
(sa os
baZny inés
p o incijos
Lie u oje
nebu o)
i ,
S a biausia,
isas
als ybinis
i
adminis acinis
gy enimas.
Juk
be
lenky
kalbos
nebu o
galima
pada y i
jokios
a nybinés
ka je os.
Todél
aukS esnio
luomo
Zmonés
i
mokési
os
kalbos.
XVIII
a.
ne
ik
didikai,
be
i
s ambieji
bajo ai
jau
a ojo
lenky
kalba,
iksliau
jos
a ian a
“polszczyzna
li ewska".
Didikai
bu o
i8 isai
ja
pe siéme,
0
daugelis
bajo y,
ypaé
Zemai ijoje,
ebebu o
d ikalbiai.
Taiau
isi
aukS uomenés
na iai
sa e
laiké
lie u iais.
Taigi
bi a
ik
kalbinio,
o
ne
poli inio-nacionalinio
nu au éjimo.
Mokykla
iS
esmés
ebebu o
lo yniSka.
Moky ojai
—
daugiausia
i§
aplenkéjusios
aukS uomenés.
Lie u iy
kalba
oje
mokykloje
ebu o
e as
s e ias.
Ja
a ojo
ien
kaip
pagalbine
p iemone
lo yny
kalbai
moky i,
i
ai,
kol
mokiniai
p amokda o
lenkiSkai.
ISim j
suda é
e o ma y
mokyklos
Kédainiuose
i
Pandélyje,
ku
lie u iy
kalba
bu o
daug
plagiau
a ojama.
Lie u iy
kalbos
pe sekiojimo
a
d audimo
ja
a o i
ak y
XVIII
a,
ben
jau
pi mosios
pusés,
mokyklose
neZinoma.
G eiGiausiai
jy
i
nebu o.
28
Pe
mokyklas
lie u iy
lenkinimas
labai
suak y éjo
Edukacinés
komisijos
laikais
nuo
1773
m.
Tada
padaugéjo
paciy
mokykly,
ypa¢
pa apiniy.
Joms bu o
iSkel as
uZda inys
sulie i
bend osios
Respublikos
(Zeépospoli os)
au as
j
ieng
nacija,
ku i
u éjo
bi i
lenkiSka.
Bal a usiai
i
uk ainiediai,
kaip
sla ai,
sa aime
laiky i_lenkais,
o
lie u ius
da
eikéjo
sulenkin i.
Toks
uZda inys
lémé
mokyklos
pobiidj.
Lenky
kalba
joje
pada y a
dés omaja
kalba
ie oj
lo yniSkosios.
P o incijoje
ai
yko
neleng ai.
Smulkiyjy
bajo y,
juo
labiau
als ieciy
aikai
daug
ku
lenky
kalbos
nemokéjo.
Reikéjo
pi ma
jos
iSmoky i,
ik
paskui
a o i
kaip
dés omajqa
kalba.
ISlikusiose
mokykly
izi a o iy
a askai ose
andame
gausiy
moky ojy
nusiskundimy,
kad
mokiniai
sunkiai
iSmoks a
lenky
kalba.
Ne
eikalaujama
uZd aus i
mokiniams
a pusa yje
kalbé is
lie u iSkai,
neleis i
baZnyGioje
klausy i
lie u i8ky
pamoksly,
j es i
mokiniams
specialius
lenkiskus
pamokslus
i
pan.
Kaip
okie
pasi ilymai
anuome
bu o
ykdomi,
nus a y i
sunku.
IS
a ski y
pas aby
a askai ose
galima
sp es i,
kad
kai
ku iose
mokyklose
jie
bu o
ykdomi.
Taigi
XVIII
a.
pabaigoje
am
ik ais
a ejais
jau
bii a
p ie a inio
lenkinimo,
ku is,
ma y ,
da
nebu o
daZnas.
XVIII
a.
iSkilo
da
ienas
naujas
eiSkinys:
Salia
o icialiy
lenki8ky
mokykly
a si ado
neo icialios
lie u iSkos.
Tai
adinamosios
bakalo ijos
(pa adinimas
nuo
iSk aipy o
s e imos
kilmés
ZodZio
bakalau as
" am
ik as
Zemesnis
mokslinis
laipsnis"),
p imi y ios
mokyklélés,
u éjusios
ik
po
kelis
a
keliolika
mokiniy,
ku
mokyda o
sa amoksliai
moky ojai,
keliaujan ys
i5
obos
j
obq.
ValdZia
y
bakalo ijy
ne émé,
neglobojo.
Tai
pa ios
liaudies
susiku a
sa imoka.
Tadiau
joje
gliidi
miisy
au inés
mokyklos
uZuomazga.
IS
iso
o,
kas
pasaky a,
ma y i,
jog
neZiii in
paski y
p ie a inio
lenkinimo
ak y,
XVIII
amZiuje
daug
labiau
negu
mokykla
lie u ius
lenkino
d a as,
baZnycia,
pa s
isuomenés
gy enimas.
Mokykla
apo
ik u
lenkinimo
j ankiu
éliau,
jau
Zlugus
jung inei
Respublikai.
Tada
siek a
a ku i
bu usiq
als ybe.
Tam
daug
uoS asi.
Kiek ienas
pilie is,
ne
ien
p i ilegijuo o
luomo
na ys,
be
i
pap as as
Zmogus,
p i aléjo
iSmok i
bisimosios
als ybés
kalba.
Kaip
au os
lie u iy
niekas
nep ipazino.
O icialiai
lie u iai
bu o
laikomi
ki aip
kalbanGiais
lenkais.
Siek a,
kad
jie
i gi
kalbé y
lenkiSkai.
Polonizacija
pe
mokyklas
labai
sus ip éjo.
Jas
a ké
lenkiSkas
Vilniaus
uni e si e as,
ku io
nuopelnai
lie u iy
au ai
i
kul i ai
bu o
ik
ne iesioginiai:
paZangiyjy
uni e si e o
p o eso iy
eikla
ska ino
doméjimasi
au os
p aei imi
i
gim aja
kalba,
aGiau
ak y iai
eik i
lie u ybés
palaikymo
k yp imi
uni e si e as
né
nemané.
Jo
poZiii is
j
lie u ybe
ma y i
kad
i
iS
ak o,
jog
uni e si e e
bu o
mokoma
senyjy
lo yny,
g aiky,
heb ajy
kalby,
nuo
XIX
a.
pi mojo
desim meéio
i
naujyjy
okie iy,
p anciizy,
i aly,
angly,
ne
Ry y
kalby,
—
a aby
i
pe sy,
—
be
ik
ne
lie u iy
kalbos,
aukléjimas
bu o
nuk eip as
pa io ine
lenki8kumo
d asia._
Vizi a o iai
didziausiqa
démesj
sky é
lenky
kalbai,
jos
mokymui
ge in i.
Ji
bu o
29
ak uojama
kaip
s a biausia
pa io inio
aukléjimo
p iemoné,
Zmogaus
kul ii ingumo
poZymis.
Moky ojai
u éjo
labai
daug
a go
su
p adedan¢iais
mokyklag
lanky i
mokiniais,
ku ie
a eida o
nesimoke
lenky_
kalbos.
Uni e si e o
ski y
izi a o iy
a askai ose
daZnai
pa a iama
moky ojams
im is
g ieZ y
p iemoniy
p ieS
lie u iy
kalba.
Be
smu o
ak ai
i
ada
bu o
e i.
Po
1831
m.
sukilimo
Vilniaus
uni e si e as
bu o
uZda y as.
P asidéjo
naujas
laiko a pis.
Ca o
aldZia
o icialias
lenkiSkas
Lie u os
mokyklas
émé
Tusin i,
aciau
nesékmingai.
Jos
i
oliau
i§
esmés
liko
lenkiSkos,
kai
ku
ne
apo
da
lenkiSkesnés.
Lie u iy
mokiniy
lenkinimas
jose
ge okai
sus ip éjo
i
iga o
p ie a inj
pobiidj.
Smu o
ak y
is
daugéjo,
ypa¢
Vilniaus
i
Kauno
gube nijose.
Mokiniams
bu o.
isai
uZd aus a
lie u iSkai
kalbé i,
ne
a pusa yje.
Sugau am
kalbandéiam
lie u iSkai
mokiniui
kabinda o
an
kaklo
specialiq
len ele,
adinamajq
me elinga
(iSk aipy a
lo yny
no a
linguae
"kalbos
zymé").
5j
gédos
Zenkla
mokinukas
u éda o
neio i
ol,
kol
sugauda o
ki a
lie u iSkai
kalbéjusj.
-
Kiek
ki aip
eikalai klos ési
UZnemunéje
(dab.
Su alkijoje).
Po
pasku inio
Respublikos
padalijimo
jq
p ijungé
p ie
P isijos.
Lie u iy
kalbos
eisés
Gia
bu o
sulygin os
su
u é omis
Sioje
als ybéje.
O
en
lie u iy
kalba
bu o
dés omoji
mokyklos
kalba,
a o a
p o es an y
baZnyCiose,
pladiai
skambéjo
ieSajame
gy enime.
Ge manizacijos
ada
da
nebu o.
Deja,
UZnemunéje
iso
o
pada y i
nespé a.
K aS as
g ei
p ijung as
p ie
Napoleono
ku iamos
Va Su os
kunigaikS ys és.
G aZin a
lenky
adminis acija.
Polonizacija
labai
sus ip éjo.
Mokiniams
bu o
uZd aus a
lie u iSkai
kalbé is
ne
pe
pe aukas,
aip
pa
su
a yks andiais
aplanky i
é ais.
Zinoma
smu o
ak y.
Pa yzdZiui,
i
Ga
mokinius
uzZ
kalbéjima
lie u iSkai
bausda o
i
kabino
an
kaklo
len ele
su
lenkiSku
uZ aSu
"osio "
(asilas)
i
pan.
To
me o
lie u iy
als iecio
aiko,
pa ekusio
{
mokykla,
bikle
odo,
p z.,
1854
m.
J.
Ciuldos
ank aS inés
g ama ikos
j adas,
ku iame
aSoma
(pa eikiamas
e imas
i§
lenky
kalbos):
"MaZas
be niukas,
a iduo as
j
pa apine
mokykla,
e ciamas,
g asomas
bausme
a sisaky i
eé y
kalbos;
isa
moksla
i
la inimasi
gaudamas
s e ima,
lig
ol
neZinoma
kalba,
ilgainiui
ampa
(...)
abejingas,
(...)
ima
a i ai
bjau é is
a
kalba,
ku ia
jau i
mo u é,
pamaldi
lie u é
(Zemai é)
jj
moké
pi mujy
ZodZiy
(...).
Taip
p adeda
gédy is
sa o
é y
i
Seimos,
gédy is
sa o
luomo
i
é ynés.
Neno i
p isipazin i
(...),
kad
y a
lie u is
(Zemai is),
be
p iski ia
sa e
s e imai
au ai,
melagingai
adindamasis
i8
seno
ik u
lenku".
Po
1863
m.
sukilimo
padé is
el
kei ési.
Ca iné
aldzia
yZosi
sus abdy i
Lie u os
polonizacija.
Tai
da é
ne
ge y
no y
ska inama,
be
siekdama
usi ikacijos
iksly.
Emési
keis y
i
s eikam
p o ui
p ieS a aujanciy
p iemoniy.
Uzd audé
lie u iams
spauda
jp as inémis
lo yni’komis
(laiké
jas
lenkiSkomis)
aidémis.
Taip
ko ojo
su
lenkinimu.
Isaky a
lie u iSkas
knygas
spausdin i
ik
usiskomis
aidémis,
aciau
dél
lie u iy
boiko o
3is
sumanymas
suZlugo.
Knygos
bu o
leidZiamos
P iisijoje
i
slap a
pla inamos
Lie u oje.
P asidéjo
30
knygneSiy
epocha
—
unikalus
Eu opos
kul i os
is o ijos
enomenas.
Mokykly
usi ikacija
bu o
siejama
su
lie u iy
e imu
j
s acia ikybe.
P is eig a
daug
usisky
pa apiniy
mokykly.
Pe
mokykla
p asidéjo
d igubas
lie u iy
nu au inimas:
Salia
adicinio
lenkinimo
da
adosi
aldinis
usinimas.
Pas a asis
bu o
ne
oks
pa ojingas.
Lie u iai
be eik
ne uséjo.
Be
i
oliau
jie
lenkéjo.
Ma y ,
ai
nemazZa
dalimi
aiSkin ina
ikybos
( usy
aldzios
pe sekiojamos)
bend umu
su
lenkais.
Lie u iy
kalba
mokyklose
da
g ieZciau
pe sekio a.
Smu o
ak ai
labai
padaZnéjo.
XIX
a.
an ojoje
puséje
iSkilo
él
naujas,
labai
s a bus
eiksnys: p asidéjo
lie u iy
au inis
a gimimas,
su apes
su
pi myjy
“AuS os"
nume iy
pasi odymu.
Jis
labai
sukomplika o
kalbine
padé j
isose
s i yse:
i
baZnyCioje,
i
mokykloje,
i
isuomeniniame
gy enime.
P asidéjo
a kakli
ko a
dél
lie u iy
kalbos
eisiy
p ipaZinimo.
Tai
palie é
i
mokykla.
Be
isa
ai
jau
uz
ch onologiniy
Sios
emos
iby.
POJIb
IWKOJIN
B
NMOJIOHM3AUMH
WH
PYCHOMKAUMH
JIMTOBLIEB
JO
OMOXH
“AYLIPHI”
:
”
Pes ome
Hayano
MCnONb30BaHMA
WIKOAH
KaK
HHCTpyMeHTa
NOOHW3aUMH
AMTOBLEB
o socu ca
kK
Kou ly
XVIII
B.
Pomb
WIKONH
B
9TOM
OTHOMICHHH
YCHIMBA€TCA
BO
BpeMeHa
JeATeNbHOCTH
OjykKalMOHHOM
KOMHccHH
(coszannon
B
1773
.),
Koza
Neped
WKONOH
Guia
MocTapieHa
3a a%a
aKTHBHO
COAeMCTBOBaTb
CNMAHMIO
Hapozon
Kean
TlocnoauTow
B
esMHyioO
nosmbcKyo
Haun.
OgHakO
NOAIMHHHM
HM
JeHCTBeEHHEM
OPyAMeM
MNOJONM3AUMH
WKOa
CTaHOBHTCA
TOuLKO
B
XIX
B.,
KO a
JHTOBCKHH
A3HIK
CTaHOBHTCA
OOLEKTOM
ee
mpecnesoBanna.
YYeHHK,
OCMENMBIIHHCA
3aOBOPHTS
B
LWKOE
NO-sIMTOBCKM,
HaKa3LIBUICA:
€ O
3ACTABIAJIM
HOCHTS
CHeuMasbUN
3Hak
mo30pa
(Tak
HaSLBAeMYy!O
MeTEIMHEy)
JO
TeX
NOp,
NOKa
Apy oH
yxeHHK
He
OyzeT
yMyeH
B
TaKOM
awe
“npec ynaenun”.
Tlocae
socc auna
1863
.
wapckwe
BnacTH
pellHan
Hpwoc anosnT,
npouecc
nooun3zauMn
JlaTsu.
G o
Gino
caenano
He
M3
AOOpHx
NOOyAACHMA
NO
OTHOWENHIO
K
JIMTOBUAM,
@
C
UENO
HawTh
HX
pyCHPHKaLHo.
Ana
AOCIMACHMA
CE
Ha4aAM
OCYUIECTBIIATLCA
MEPOMPHATHA,
MpOTHBOpeyaMe
NpOcTo
3Apabomy
CMUCAY,
B
TOM
4HGIe
—
HM
3allpeT
HeYaTaMA
KH
Ha
JIMTOBCKOM
ASHIKE
JATHUCKMM
upHo oM
(koTOpum
npxsiasn
"nocKwM”).
[pouecc
nosounsauHn
ue
6111
OCTaHOB.IeH
9THMM
M
Apy MMH
MepaMH,
HO
OTHMIE
Ola
CTasla
COMpoBoAaTbCA
Gpy aiuod
pycuo kaunen.
Oa
aTH
npouecca
OLwiIM
MpHOCTAaHOBMEMLM
BCIIECKOM
HaLMOUaILO—OCBOOOAMTELHO O
BOSPOAAEMHA,
COBNABLUHE
MO
BPeMelH
C
BHXOJOM
B
cBe
nepBix
HoMepos
a3zeTu
“Ayuipa”
B
1883
.
31
ENTNATIONALISIERUNG
DER
LITAUER
DURCH
DIE
SCHULEN
BIS
"AUSRA"
Zusammen assung
Die
Polonisie ung
de
Li aue
du ch
die
Schulen
begann
am
Ende
des
18.
Jhs. Sie
e s a k e
besonde s
im
Zei aum
de
Ta igkei
on
Eduka ionkommission
( on
1773).
Abe
zu
wah em
Objek
de
Ve olgung
in
de
Schule
wu de
die
li auische
Sp ache
im
19.
Jh.
Nach
dem
Au s and
im
1863
hemm
die
Regie ung
des
Za en
die
Polonisie ung
und
beginn
mi
dem
Ve bo
des
li auischen
D uckes
in
la einische
Sch i
die
Russi izie ung.
Beide
P oze e
—
Polonisie en
und
Russi izie en
de
Li aue
—
hemm e
nu
die
na ionale
Be eiungsbewegung,
de e
An ang
mi
dem
E scheinen
de
e s en
Numme n
on
“Aué a"
im
Jah e
1883
zusammenge allen
is .