LIETUVIY_KALBOTYROS
KLAUSIMAL,
XXX
(1993)
PERIFERINES
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
Pe as
GAUCAS
A.
PLIATERIO
VILNIAUS
GUBERNIJOS
ETNOLINGVISTINEI
STATISTIKAI
—
100
METUY
XIX
a.
pabaigos
Ry y
Lie u os.
gy en ojy
e noling is inés
sudé ies
y imams
labai
s a biis
Vilniaus
gube nijos
bajo y
ado o
g a o
Adamo
Plia e io
1890
m.
anke iniai
duomenys,
ku iuos
apibend ino
i
paskelbé
spaudoje
asmuo,
pasi adines
Anonimu
(jdomus
a ejis
—
s aipsnio
au o ius
neno éjo
skelb i
sa o
pa a dés)!,
Lenky
kalbininkas
Janas
Rozwadowskis
pagal
Siuos
duomenis
suda é
Vilniaus
gube nijos
lie u iy
kalbos
papli imo
Zemélapj2
.
Véliau,
emdamasis
ick
miné ais,
ick
i
ki ais
XIX
a.
pabaigos
i
XX
a.
p adZios
duomenimis,
J.
Rozwadowskis
suda é
iso
lie u iy
kalbos
a ojimo
a ealo
Zemélapj,
ie omis
paZyméjes
i
miS iai
kalbandziy
plo us3
:
Anonimo
duomenys
e ingi
uo,
kad
jie
gan
de aliis
—
paskelb i
a ski ais
kaimais.
Taigi
y a
galimybé
juos
lygin i
s a is iniu
i
e i o iniu
aspek ais
su
Ki ais
Sal iniais:
anks esniy
bei
élesniy
y iné ojy
duomenimis,
a gau os
lie u iSkos
spaudos
Ziniomis
i
k .
Tiesa,
g ynai
sla iSky
als iy
a ba
seniiinijy
duomenis
Anonimas
pa eiké
susumuo us
pagal
Siuos
adminis acinius
iene us.
A.
Plia e is
i8
als iy
i Saiciy
su inko
duomenis
apie
kiek iena
kaima
(mies y
jis
ne y é)
pagal
p og ama,
ku ioje
bu o
klausimy
apie
gy en ojy
au ybe
i
namy
kalba.
Kadangi
a sakymuose
au ybé
i
kalba
daZnai
nesu apo
(p z.,
au ybé
—
lie u is,
0
namy
kalba
—
bal a usiy
a
lenky
i
pan.),
Anonimas
Zmoniy
e ninés
p iklausomybés
k i e ijumi
pasi inko
kalba.
I5
miné o
s aipsnio
aip
pa
paaiSkéja,
jog
A.
Plia e io
duomenyse
bu o
Ziniy,
jog
a ski y
kaimy
a
ne
isos
seniiinijos
gy en ojai
kalbéjo
d iem- im
kalbomis.
Anonimas
i8
jy
iS inko
ienq
kalba,
ku i,
jo
nuomone,
y a o.
Y a
a ejy,
kai
A.
Plia e io
duomenyse
Zinios
apie
gy en ojy
kalba,
o
ka ais
i
a ski as
gy en ie es,
p aleis os.
Pi muoju
a eju
kalbos
nus a ymui
Anonimas
naudojasi
papildomy
Sal iniy
in o macija,
an uoju
a eju
apsi iboja
1
Anonim.
Obsza
jezyka
li ewskiego
w
gub.
Wile iskiej
//
Ma e ya y
an opologiczno-
a cheologiczne
i
e nog a iczne.
K akéw,
1898.
S.
3-72.
y
Rozwadowski
J.
Mapa
jezyka
li ewskiego
w
gube nii
Wile iskiej
//
Ma e ya y
i
p ace
komisji
jezykowej
Akademii
umieje nosci
w
K akowie,
K akow,
1904.
T.
1.
.
Rozwadowski
J.
Mapa
jezyka
li ewskiego
I
Polska
i
Li wa
w
dziejowym
s osunku.
Wa szawa-
Lublin-L6d4-K ak6éw,
1914,
14
pas aba,
kiek
gy en ie iy
p aleis a.
PaZymé ina,
kad
pa ies
Anonimo
s aipsnyje,
aSan
ie o iy
pa adinimus,
aip
pa
nu odan
gy en ojy
skaiciy,
ypaé
len elése,
y a
ne ikslumy,
g ei¢iausiai
ko ek ii os
klaidy.
Misy
nuomone,
Anonimas,
kalby
kai os
salygomis
pa inkes
ieng kalba
i
nep idéjes
jokiy
nuo ody
apie
ki y
kalby
a ojima,
pasielgé
ne eisingai,
nes
nepa eiké
Ziniy
apie
gy en ojy
d ikalbys és
iSpli ima,
y.
nepanaudojo
isos
A.
Plia e io
su ink os
in o macijos.
Be
o,
pa enkan
y aujandia
kalba,
daug
ka
galéjo
nulem i
subjek y umas.
D ikalbiy
i
ikalbiy
gy en ojy
y aujan iq
kalbg
Anonimas_ inko
i ai iai.
Lyginan
jo
duomenis
su
ki ais
Sal iniais
(XX
a.
p adZios
a gau os
lie u i8kos
spaudos
Ziniomis,
poka io
me y
kalbininky
y imo
duomenimis
i
k .),
paaiSkéja,
kad
dauguma
lie u iy-bal a usiy
i
ypa
lie u iy-lenky
biling y
jis
p isky é
kalban iems
bal a usiy
a ba
lenky
kalba.
Dél
o
daugelyje
als iy,
ypa
esandiy
a giau
Vilniaus
mies o
a ba
bal a usiy
e ninés
e i o ijos
pa iby
( y.
ku
anks iausiai
p asidéjo
i
oliausiai
pazengé
kalby
kai os
p ocesas),
lie u iSkai
kalbanéiyAnonimas
isai
nenu odé
(Rie&és,
Rudaminos,
Mickiiny,
Bis ycios,
KiemeliSkiy,
Len upio,
T aky,
G auZiSkiy,
Vijos
i
k .),
a ba
nedaug
enu odé
(p z.,
Mai8iagalos,
Nemen¢inés,
Va nioniy,
Saléininky,
Ta pupio,
Kamojy
i
k .).
PaZymé ina,
jog
a p
Anonimo
paZymé y
bal a usiky
ie y,
lie u iskai
kalbanéiy
Zmoniy
da
bu o
iSlikusiy
ne
po
An ojo
pasaulinio
ka o
(p z.,
kai
ku iose
daba iniy
Sal ininky,
Va ena o
i
ki y
ajony
ie o ése).
Y a
i
p ieSingy
a ejy.
An ai
AukS ad a io
als iuje,
ku
lenky
kalba
uo
me u
jau
bu o
p adéjusi
plis i,
be eik
isi
gy en ojai
p iski i
lie u iSkai
kalban iems.
DaZnai
isi
ieno
kaimo,
o
ne e ai
i
isos
seni inijos,
gy en ojai
Anonimo
p iski i
ai
paciai
kalbai.
MiS iy
kaimy
nedaug.
Tokiy
kaimy
daugiau
lie u iy
e ninés
e i o ijos
gilumoje,
ku
ka u
su
lie u iSkai
kalban¢iais
nu ody i
i
lenkiSkai
kalban ys
(Pabe zZés,
Gied aigiy,
Si in y,
Zasliy,
Bu imoniy
i
k .
alsciuose).
Tai
odo,
jog
s aipsnio
au o ius
s engési
lenkiSkai
kalbandius
k uopS¢iau
iS ink i,
jiems sky é
daugiau
démesio.
Ta p
lie u iy-bal a usiy
e noling is inio,
pa ibio
alsciy
am
ik a
iSim j
suda o
Pabe Zés
alscius
—
en
be eik
isuose
kaimuose
(ne
maZiausiuose)
nu ody i
iek
lie u iSkai,
iek
i
lenkiSkai
kalban ys.
Taigi
Anonimo
s a is inius
duomenis
( aip
pa
i
pagal
juos
suda y us
J.
Rozwadowskio
Zemélapius)
enka
laiky i
apy ik iais.
I
pa s
J.
Rozwadowskis
y a
nu odes,
jog
"Lie u oje
i
Bal a usijoje
e niniy,
poli iniy,
eliginiy,
kalbiniy
sa oky
bei
e ninés
sa imonés
painia a
daZnai
y a
okia
didelé,
jog,
ne
ge iausiy
no y
i
kompe en ingumo
u in ,
sunku
su
ja
susido o i.
Dél
o
“nye:
poli iné,
baZny iné
a
be
ku i
ki a
o iciali
s a is ika
né a
isiSkai
ik a™*.
Kick
Vilniaus
gube nijoje
bu o
d ikalbiy
(kalbandiy
lic u iy
i
bal a usiy
4
Rozwadowski].
Mapa
jgzykowego
obsza u
li ewskiego
//
Polska
i
Li wa
w
dziejowym
s osunku.
Wa szawa-Lublin-b.6d4-K akéw,
1914.
S.
338.
}
15
a ba
lie u iy
i
lenky
kalbomis)
gy en ojy,
ku iuos
Anonimas
p isky é
kalban iems
bal a usiy
(lenky)
kalba,
i
dalies
mums
padeda
nus a y i
XX
a.
p adzios
lie u iy
kunigy
pa apijose
su ink i
duomenys
apie
lie u iy
kalbos
a ojima.
Tokie
penkiy
Vilniaus
gube nijos
(be
bal a usi8ky
Vileikos
i
Dysnos)
apsk iciy
duomenys
bu o
apibend in i
1910
me ais?.
Lie u iai
kunigai
ose
penkiose
apsk i yse
(skai¢iuojan
be
Vilniaus
mies o)
lie u iSkai
kalbanciy
ado
be eik
100
iks anciy
Zmoniy
daugiau
negu
Anonimas,
o
lie u iSkai
kalbandiy
dalis
a p
ka aliky
ikybos
gy en ojy
lie u iy
bu o
maZzdaug
10-cia
punk y
aukS esné
palyginus
su
Anonimo
duomenimis
(a i inkamai
—
46
i
36
%).
Laiko
a pas
a p
duomeny
inkimo
me y
nemazZas
—
20
me y,
aigi
dalis
o
ski umo
susida é
padidéjus
gy en ojy
skaiciui.
Ki a
e us,
eikia
p isimin i,
kad
pe
uos
du
deSim mecius
oje
e i o ijoje
yko
i in
spa i
kalby
kai a.
Galima
numany i,
jog
1890
m.
lie u iSkai
kalbanciy
u éjo
ba i
daugiau,
negu
jy
bu o
1910
m.
Vadinasi,
j iké ina,
kad
ap aSomuoju
me u
penkiose
Vilniaus
gube nijos
apsk i yse
a p
lie u iSkai
kalbandiy
be eik
100
aks anéiy
(a ba
be eik
30
%)
bu o
d ikalbiai
( iksliau,
ies
nu au éjimo
iba
bu e
lie u iai),
ku iuos
Anonimas
p isky é
p ie
bal a usiSkai
a ba
lenkiSkai
kalbandiy.
Bend as
d ikalbiy
lie u iy
skai ius
u éjo
bii i
da
didesnis,
nes
kai
ku ie
jy
bu o
p iski i
i
p ie
lie u iSkai
kalbandiy.
Kai
ku iose
s aipsnio
ie ose
pasi aiko
uZuominy,
jog
daugumas
ieno
a
Ki o
als iaus
(p z.,
Ta pupio)
gy en ojy,
kalbangiy
bal a usiy
kalba,
A.
Plia e io
anke ose
bu o
nu ody i
lie u iy
au ybés.
Vadinasi,
XIX
a.
pabaigoje
pakei e
kalba
Vilniaus
k aS o
gy en ojai
pa ys
sa e
ebelaiké
lie u iais
(a ba
juos
su aSiné ojai
okiais
laiké).
Tai
s a bus
ak as.
Taigi
kalbos
paki imas
uo
me u
da
nebu o
pakei es
jy
lie u i8kos
e ninés
sa imonés.
Véliau
jie
sa e
laiké
" u eiSiais"
( y.
GionykS iais,
ie iniais).
XX
a.
p adZioje,
i
ypaé
Lenkijos
okupacijos
me ais,
is
labiau
eikiami
lenky
kunigy
i
aldzZios,
jie
apo
bal a usiSkai
kalban@iais
lenkais.
A.
Plia e io
duomenyse
a p
sla y.
kalby
ySkiai
y auja
bal a usiy
kalba,
o
lenkiSkai
kalbandiy
isai
nedaug.
PaZymé ina,
jog
panaSy
bal a usiy
i
lenky
san ykj
uZ iksa o
i
1897
m.
gy en ojy
su aSymo
duomenys.
Kaip odo
Anonimo
duomenys,
lie u iy
kalba
y a o
Vilniaus
apsk i ies
Siau és
aka uose
—
Gel ony,
Musninky,
Si in u,
Gied ai iy
i
Joni3kio
als iuose,
iSsidés iusiuose
palei
Kauno
gube nija;
penkiuose
alsciuose
—
MaiSiagalos,
Pabe zés,
Nemenéinés,
Saléininky
i
Va nioniy
—
lie u iSkai
kalbandiy
bii a
ku
kas
maZiau
(Z ,
1
len ele).
Kaip
odo
élesniy
y iné ojy
duomenys,
pas a ieji
penki
alséiai,
aip
pa
i5
dalies
Bis ycios
als ius,
bu o
daugiau
a
mazZiau
d ikalbiai.
Siy
als iy
d ikalbiy
gy en ojy
e noling is ine
p iklausomybe
Anonimas
nus a é
ne ienodai.
Dauguma
MaiSiagalos
alsciaus
gy en ojy
jis
p isky é
p ie
bal a usiSkai
kalbandiy.
Beje,
XIX
a.
pabaigoje
—
XX
a.
p adZioje,
kaip
odo
élesniy
y imy
i8 ados,
Siame
alséiuje,
i§
dalies
i
>
Gin au as
J.
Vilniaus
gube n,
lie u iai
//
"S y u ys":
Me ad is-almanachas
1912
m.
V.,
1910,
P.
199,
16
Riesés
alsciuje
bal a usiSkai ("pap as aja"
kalba)
kalbandiuose
(daZniausiai
d ikalbiuose)
kaimuose
a p
jaunimo
ima
plis i
da
i
lenky
kalba.
Lie u iSkai
kalbancios
nu ody os
ik
Siau inéje
dalyje
esancios
Ba skiiny,
Zabelinés
seniiinijos
i
aka iné
GeisiSkiy
seniiinijos
pusé.
Vélesniy y imy
duomenimis,
Sioje
alsciaus
dalyje
y a o
lie u iy
kalba,
o
jo
pie uose
(apie
Sude e)
ik
ie omis
be a o a.
Visame
MaiSiagalos
alsdiuje,
pasak
Anonimo,
lie u iSkai
kalban ys
(be
abejo,
sumaZin ais
duomenimis)
suda é
28
%
isy
gy en ojy.
Pabe zés
alsciuje,
ku iame
lenky
kalba
XIX
a.
an oje
puséje_pli o
ne a pininkaujan
"pap as ajai"
kalbai,
iek
lie u iSkai,
iek
lenkiSkai
kalban iy
Anonimo
nu ody a
be eik
isuose
kaimuose.
Tik
einan
Siau és
k yp imi
( y.
ols an
nuo
Vilniaus)
lie u iSkai
kalbandiy
is
daugéja.
Visame
als iuje
—
44
%
lie u iskai
kalbandciy
gy en ojy.
Nemen inés
alsciaus
(jame
a p
lie u iy
als ieciy
pli o
i
lenky
kalba)
pie inés
dalies
(Pak yZés
seniiinijos,
aip
pa
Nemen inés
bei
PuodZi iiny
seni inijy
pie inés
dalies)
gy en ojai
p iski i
lenkiSkai
kalban iems
(logiska
—
kalby
kai os
p ocesas
p asidéjo
iS
pie y
pusés,
y.
nuo
Vilniaus),
idu inés
dalies
(miné y
Nemen¢inés
i
PuodZiiiny
seniiinijy
Siau éje)
—
lie u iSkai
kalban iems,
o
Siau inés
dalies
(T oSkiiny
seni inijoje)
—
ku
lenky
kalba
os
p adéjo
as is
—
aip
pa
lenkiSkai
kalban iems.
Saléininky,
Bis yGios
i
Va nioniy
alsciis,
ku
lie u iy
kalba
i
dalies
ebebu o
a ojama
ka u
su
bal a usiy
kalba
(pi miausia
y esniosios
ka os
a s o y,
aciau
jau
ne
isuose
kaimuose),
Anonimas
i
Rozwadowskis
sky é
daugiausia
bal a usiSkai
kalban iems.
Kaip
lie u iSkai
kalban ius
Anonimas
pazyméjo
ik
Sal ininky
als¢iaus
aka inés
dalies,
esanéios
j
aka us
nuo
Vilniaus—Lydos
geleZinkelio
linijos
i
besi ibojan ios
su
_lie u ikomis
Siau inémis
Lydos
apsk i ies
dalies
ie o émis
(Ka alinos
seniiinija),
aip
pa
Va nioniy
als iaus
y inés
dalies,
esanéios
ASmenos
upés
Zemupyje
(Ge é iy,
Galéiiiny
i
RimdZiiiny
seniiinijy)
gy en ojus.
Bis yéios
alsciy,
lygiai
kaip
i
isus
ki us als ius,
jis
isiSkai
p isky é
p ie
ien
bal a usi3kai
kalbandiy.
IS
Anonimo
pa eik y
duomeny
ma y i,
jog
polonizacijos
p ocesas
jau
bu o
p asidéjes
uose
alsciuose,
ku
ebe y a o
lie u iy
kalba:
cen inéje
Si in y
alsciaus
dalyje,
apie
pa ias
Si in as
(Si in y
i
PaSi inéio
seni inijy
gy en ojai
Anonimo
p iski i
lenkiSkai
kalban iems),
pie inéje
Gied ai iy
alsciaus
dalyje
(Akmenos,
Ma ynikiy,
Dubingiy
i
kai
ku ie
ki y
seniiinijy
kaimai,
aip
pa
i
kaimyniniame
Pabe Zés
als iuje,
nu ody i
kaip
miS is),
Siek
iek
JoniSkio
alsciaus
pie y iuose.
T aky
apsk i yje
lie u iSkai
kalban ys
gy en ojai,
pasak
Anonimo,
gy eno
ke u iolikoje
alsciy
(i§
17);
d iejuose
(Vie io
i
Ta pupio)
suda é
maZuma.
T aky
alsciuje
lie u iy
nenu ody a.
A.
Plia e io
su ink ais
duomenimis,
Ta pupio
als iuje
a ojamos
kalbos
nu ody os
ik
pagal
seniiinijas,
nenu odomas
kalbéjusiy
a ski omis
kalbomis
skai¢ius.
PaZymé a,
jog
be eik
isi
alsGiaus
gy en ojai
y a
lie u iy
au ybés.
Tadiau
lie u iy
kalba,
ka u
su
7
bal a usiy
(ji
nu ody a
kaip
y aujan i)
i i
dalies
lenky
kalbomis,
a ojama
ik
pie inése
—
Ta pupio,
Tu nény,
Riidninky
—
seni inijose.
Lie u iskai
kalban ys
gy en ojai
Anonimo
paZymé i
ik
aka inéje
i
pie inéje
Vie io
als iaus
dalyje,
—
Ab omi&kiy,
Ja maliSkiy
i
iS
dalies
Aleksand ikiy
seniiinijose,
—
a¢iau
i
en
lie u iSkai
kalban ys
kaimai
nu ody i
kaip
miS iis,
su
bal a usiSkai
kalban¢iais
gy en ojais
(kaip
odo
élesni
Sal iniai,
XIX
a.
pabaigoje
j
aka us
nuo
Vie io
eZe o
lie u iy
bal a uséjimas
palaipsniui
pe éjo
j
lenkéjima).
Tadiau
iS
ik yjy
bui yje
lie u iSkai
kalbé a
ne
ik
idu inéje,
be
i
y inéje
Sio
als iaus
dalyje,
o
ie omis
—
i
T aky
als iuje.
Sp endZian
i5
kun.
S.
S akelés
1905
m.
apo o,
Vie io
apylinkése,
ku ias
Anonimas
p isky é
bal a usiy
kalbos
a ealui,
uo
me u
dauguma
gy en ojy
ebekalbéjo
lie u iSkai.
Bal a usiy
kalbos
a ealui
Anonimas
sky é
aip
pa
i
y ine
SemeliSkiy
alsciaus
dalj
—
Daugi diSkiy,
Bagdononiy
seniiinijas
i
Mus eniy
seni inijos
y ing
dalj.
IS
ik yjy
bal a usiy
kalba
cia
uo
me u
ik
p adéjo
as is.
Be
o,
j
aka us
nuo
Daugi diSkiy
i
Bagdononiy
esanciuose
kaimuose
p adéjusia
plis i
bal a usiy
kalba sa o
uoZ u
émé
keis i
lenky
kalba.
Kaip
odo
Anonimo
duomenys,
lenky
kalba
jau
a o a
i
kai
ku iuose
T aky
apsk i ies
aka inés
dalies
alsciuose.
Ja
kalbéjo
ne
ik
d a y
i
pali a ky
gy en ojai,
be
kai
ku
i
als ie iai
—
Bu imoniy,
Zasliy
alsdiuose,
o
pasak
ki y
Sal iniy,
ypaé
pla iai
—
Auk& ad a io
alsdiuje.
No s
sa o
da be
Anonimas
lenkiSkai
kalbanéius
gy en ojus
iS inko
i in
k uop& iai,
aciau
be eik
isus
pas a ojo alsciaus
gy en ojus
jis
p isky é
lie u iSkai
kalban iems.
IS
21
S en ioniy
apsk i ies
alsciaus
bemazZ
g yni
lie u iSki
bu o
9
Siau és
i
Siau és
aka y
alsdiai:
Mielagény,
Linkmenu,
Daugéliskio,
Zabla i3kés,
Kuk iSkiy,
T e eciaus,
S en ioniy
(i3sky us
subal a uséjusiq
SimaniSkés
seni inijg),
Mikala o
(Michalow)
i
Adu i8kio.
Lie u iSkai
kalbandiy
,
bi a
Kamojy
alséiaus
Siau inéje
dalyje
(seniiinijos:
Kowalewce
i
Ja zew
(Ji a as)).
Be
o,
kaip
odo
j ai iis
XX
a.
p adZios
Sal iniai,
lie u iy
kalba
p amaiSiui
su
bal a usiy
bu o
a ojama
i
oliau
j
pie us
bei
y us
nuo
Anonimo
nu ody o
lie u iy
kalbos
a ealo,
ypaé
apie
Kamojis,
Len upj,
KliuS¢ionis,
Kiemeli3kes.
Taciau
uo
me u
en
ji
spa diai
nyko,
uZleisdama
ie a
bal a usiy
kalbai.
An a
e us,
i§
ki y
Sal iniy
Zinoma,
kad
Anonimo
nu ody o
lie u iy
kalbos
a ealo
pak aSciuose
dalis
gy en ojy
jau
bu o
p amoke
bal a usiy
kalbos,
ypaé
lie u iSkoje
Kamojy
als iaus
dalyje,
Pie ingje
i
y inéje
Adu i8kio
alsciaus
dalyse
(Raki y
seniiinijoje,
i8sidésciusioje
Medilos
upés
aka iniame
k an e,
aip
pa
JankiSkés
seni inijoje),
kai
ku iuose
S endioniy
alsciaus
y inés
dalies
kaimuose.
Kaip
odo
dialek ologiniy
ekspedicijy
duomenys,
XIX
a.
pabaigoje
—
XX
a.
p adZioje
j
XIX
a.
an oje
puséje
subal a uséjusius
kaimus
apie
Pab ade,
Pa o e e,
Ka kaziske,
Magiinus
(pie aka iné
S enéioniy
apsk i ies
dalis),
ku iuos
Anonimas
p isky é
bal a usi3kiems,
jau
sk e bési
lenky
kalba.
Lydos
apsk i ies
Siau és
aka us,
—
apie
EisiSkes,
Paba e
(EisiSkiy
18

als ius)
i
Nodios
seni inija
( y iné
Kania os
als iaus
dalis),
—
ku
XIX
a.
an oje
puséje
pli o
bal a usiy
kalba
i
daugelis
gy en ojy
bu o
d ikalbiai,
Anonimas
p isky é
bal a usiy
kalbos
a ealui.
Sios
p adéjusios
sla é i
apylinkés
a sky é
didelj
lie u iy
kalbos
masy a
nuo
i8 isinio
lie u iy
kalbos
a ealo.
Lie u i8kq
masy a
uo
me u
suda é:
Lydos
apsk i ies
—
Aleksand a o
i
Rodiinios
alséiai
bei
Siau iné
Zi miny
alsciaus
dalis
(Go odenkos
i
i8
dalies
Zi miiny
seniiinijos);
ASmenos
apsk i ies
—
Die enidkiy
alsdius
i
Siau iné
Sedlisko
als iaus
pusé
(A moniSkiy
i
PaSeliy
seni inijos
bei
Siau iné
Palipnicos
seni inijos
dalis);
Vilniaus
apsk i ies
—
aka iné
Saléininky
als iaus
dalis
(Ka alinos
seniiinija).
Siame
lie u iskame
masy e
lie u iy
kalba
dazZnai
jau
ne
ienin elé
—
kai
ku iuose
kaimuose
bal a uséjimas
bu o
p asidéjes.
Tai
nu odé
i
pa s
A.
Plia e is,
ap aes
Sedlisko
als iaus
PaSeliy
seni inijq:
"senieji
kalba
lie u iSkai,
jaunimas
—
bal a usiSkai".
Siame
s ambiame
lie u iy
kalbos
a eale
uo
me u
lie u iy
kalba
i éiausiai
laikési
y uose
(apie
Die eniSkes)
i
aka uose
(apie
Pelesa
i
Rodiinia).
:
Pe iodiniy
leidiniy
i
ki okiy
Sal iniy
duomenimis,
j
pic us
nuo
ap aSomojo
lie u iy
kalbos
a ealo,
UZubalio,
VosyliSkiu,
Zi miny
i
k .
als iuose,
is
da
egzis a o
lie u iy
kalbos
salelés,
daZniausiai
d ikalbés.
Tadiau
i
jose
lie u iy
kalba
geso:
jos
bu o
islikusios
pie inéje
Lydos
apsk i ies
dalyje
apie
S iuéing
i
Zoludka.
Anonimas
Siy
ie y
lie u i8kumo
jau
nebe iksa o.
ASmenos
apsk i yje,
be
miné y
Die eniSkiy
i
Sedlisko
als iy,
oliau
j
pie y¢ius
da
bu o
islikusi
lie u i8ka
Laziiny
(Lazduny)
sala,
p isiglaudusi
aka iniame
Naliboky
gi ios
pak aS yje,
deSinéje
Be zuonos
Zemupio
puséje.
Anonimo
pa eik omis
Ziniomis
ji
apémé
ijy
alsciy
dalis:
Lagameny
(Lugomowicze;
Laziiny
i
Gudenioniy
seni inijose),
Boks o
(G abo o
i
De agiy
seniiinijose)
i
Ja o i8kiy
(Tako iSkiy
seni inijoje).
Cia
lie u iSkai
kalbanéiy
bi a
apie
3,6
iks .
Zmoniu.
Sioje
apsk i yje,
p aei y
bu usio
lie u iSko
pusiasalio
ki ose
ie ose
—
Vijos,
T oby,
LipniSkiy,
Ge anainiy,
Suba ninky,
G auzidkiy
apylinkése,
—
lie u iy
kalba
uo
me u
jau
isai
geso
i
Anonimo
nebeuZ iksuo a.
Be
o,
Anonimas
lie u iy
kalba
y a us
nu odé
Siau inéje
Asmenos
apsk i ies
dalyje
apie
Salas
esan ioje
AZubalio
(Zablocie)
seni inijoje,
p isiglaudusioje
p ie
lie u iSky
Ge é iy
apylinkiy
(apie
Jokin onis).
Dysnos
apsk i yje
lie u iskai
kalbancius
gy en ojus
Anonimas
nu odé
ik
Bogino
alséiuje
(DamoSiy
seniiinijoje),
besi ibojanciame
su
Kauno
gube nijos
Apso
apylinkémis,
0
Vileikos
apsk i yje
—
Viazynés
als iuje
(La ygalos
seniiinijoje).
P o é iy
kalba
da
nepami Susiy
lie u iy
apie
Ikazne,
JuodZius
(Jody),
D iija,
ne
Dysna
i
k .
Anonimas
jau
nepaZymejo.
A.
Plia e io
duomenims
—
100
me y.
Kadangi
juos
Anonimas
pa eiké
daugeliu
a ejy
a ski ais
kaimais,
juos
ben
apy ik iai
galima
palygin i
su
pas a ojo
—
1989
m.
—
gy en ojy
su aS’ymo
duomenimis.
Toks
palyginimas
pa odo,
kokiy
j yko
paki imy
labiausiai
nu au éjusiuose
Pie yciy
Lie u os
19
Tajonuose
pe
pas a uosius
99
me us
(Z .
2
len ele).
Daba iniame
S engioniy
ajone
(skaiciuojan
be
S en ioniy
mies o)
1890
m.
lie u iSkai
kalbéjo
be eik
72
%,
©
1989
m.
lie u iais
uZsi a&é
ik
47,4%
isy
gy en ojy.
Vadinasi,
lie u iy
sumazéjo
25
punk ais.
Tiek
pa
lie u iy
sumazZéjo
Saléininky
ajone
(nuo
34
iki
9A
%).
Vilniaus
ajone,
ku
jau
XIX
a.
pabaigoje
bu o
placiai
a ojamos
sla y
(bal a usiy
i
lenky)
kalbos,
lie u iy
padaugéjo
(nuo
11
iki
20,8
%),
nes
po
pas a ojo
ka o
nemazZai
lie u iy
apsigy eno
Vilniaus
p iemiesdiuose.
T aky
ajone
1890
m.
lie u iSkai
kalban¢iy
bu o
maZdaug
iek
pa ,
kiek
i
Sal@ininky
Tajone
—
apie
38
%
(be
T aky
mies o),
Pe
pas a uosius
99
me us
lie u iy
padaugéjo
iki
57,6
%
—
ge okai
a lie u éjo
aka iné
ajono
dalis,
a puka io
me ais
jéjusi
{
Nep iklausomos
Lie u os
sudé j,
be
o,
po
ka o
nemaiZai
lie u iy
a sikélé
j
ajono
mies us.
Vilniaus
gube nijos
dalyje,
a i ekusioje
Bal a usijai,
Anonimo
duomenimis,
gy eno
25,8
iks .
lie u iSkai
kalbangiy
Zmoniy
( .
y.
3
ka us
daugiau
negu
Siuo
me u
gy ena
lie u iy
isoje
Bal a usijoje
—
7,6
iiks .):
Va ena o
ajone
—
12,1
iks .
(daugiau
kaip
pusé
gy en ojy),
Pas o iy
—
5,5
iiks ,,
Vijos
—
3,6
aks .
(Laziiny
apylinkése),
As a o
—
3,5
iiks .
(Ge é iy
apyl.),
Smu gainiy
—
06
iks .,
B eslaujos
—
0,5
iiks .
(be
o,
daug
lie u iSkai
kalbanéiy
bu o
aka inéje
3io
ajono
dalyje,
uo
me u
p iklausiusioje
Kauno
gube nijai),
Vileikos
—
23
Zmonés
(Viazynés
apyl.).
Da
labiau
paki o
bal a usiy-lenky
san ykis
e ninés
sa imonés
poZiii iu.
Bemaz
isi
gy en ojai,
ku
XIX
a.
pabaigoje
y a o
bal a usiy
("pap as oji")
kalba,
Siuo
me u
aSosi
lenkais.
Ne gi
“pap as oji"
kalba
im a
laiky i
lenky
kalbos
a me
—
poka iniy
su aSymy
me u
Sia
kalba
kalban iems
Lie u os
gy en ojams
kaip
gim oji
bu o
uZ a8oma
lenky
kalba.
Bal a usiais
aSosi
be eik
ik
Zmonés,
po
An ojo
pasaulinio
ka o
i8
Bal a usijos
a yke.
I
ai
ik
dalis
jy:
daugelis
a ykusiy,
ypaé
i8
Vaka y
(ka alikiSkosios)
Bal a usijos,
g ei ai
keiia
au ybe
i
su aSymy
me u
daZnai
uZsi ago
lenkais,
A.
Plia e io-Anonimo
§s a is iniai
duomenys
—
pi mieji
okie
de aliis
lie u iy
i
bal a usiy
pa ibio
kalbine
si uacija
apibiidinan ys
duomenys.
Dél
o,
nezid in
kai
ku iy
misy
nu ody y
akumy,
jie
y a
labai
e ingi
iek
e i o iniu,
iek
s a is iniu
aspek u
i ian
kalby
kai a
ap aSomajame
egione.
20
00
9°8
ZO
6
‘89
OL,
€
‘IZ
0
‘OOL
%
<
88el
9€
SOZIL
S9L
OLPE
69791
h uomue,’1
1
a
1’8
c
S L
‘Z
¢’8
0
‘OOL
%
=
99F
88
c6ch
Leh 68h
L9ZS
hoyu uRles
OL
=
c
91
nas
9
‘ZI
€
‘8
0
‘OOL
%
x
08Z
OoL
=
Z8Z
80S
S¥c9
o ys uo["6
10
c'8 0‘E
=
6
‘EL
Zbl
0
‘OOL
%
éZ
e822
é£97
Fa
éZLVy9
éP8zl
6S2Z8
SgU_QUSUa
NY's
5
0
‘OL
¢7@
L
‘6€
9h
0
‘O0L
%
oe
s09
OST
£87
LLET
SHIT
0909
SgZqoged’Z
4
8
‘7
‘0
6
‘69
6F
0
‘8z
0
‘O01
2
iy
G Z
ce
80s
€8e
LOZ
$882
SO[PSEISIEIN'9
=
19
6‘1
ban
L‘SZ
€
‘99
0
‘OOL
%
=
9 9
661
8
Lele
€€0Z
SO90I
hig e paig’¢
8
‘IL
Ly
o
€’9
CL
0
‘OOL
%
—
00ST
2009
ms
£008
2286
28971
hyg[oW'y
=
6'1
cL
ae
‘0
S
‘96
0
‘OOL
%
=.
cL
82
=
z
6619
€ 9
hyu usnyy'¢
0
¢
‘IL
87
Se
40%
9”
0
‘OOL
%
6S
IST
£9
aa
61ZZ
1668
SPIEL
hyu alis'7
a
ge
4
ce
7
G’€
8
‘G8
0
‘O0L
%
See
cy
SKA
ms
£67
IZ1Z
£OEg
huosjad'|
suiuysde
Ssne uji,
8
a
9 ¢ £ £
Gc i
eqiey
eq ey
eqiey
eqiey
eqiey
eq ey
hloyuaas3
PW
hpAz
hsni
hisniejyeq
hyusy
hianjaqy
OSIA
S$]
TRIDS[RA
sAjueqjey
hl
s
alaquey
1
nies
eu uouy
[e8ed)
-w
Q6gl
sHapns
su qie
higsjea
hys anje y
11
huysde
so uszeqns
snemuyl
|
21
=
ely
“Ss
—
—3
S199 8202
ae
=
90
€'Z
8
‘SZ
S‘9
8
“6S
0
‘O0L
=
0s
19¢
L661
66%
9296
eZ
hpjsou ss
€L
10
60
87
Bc
'%
S
‘6L
0
‘OOL
%
:
6
ZS
Sle
SBP
ZSL
€O€L
6999
O1ASIA
ZL
10
0’?
4
L‘€
8's
0
‘sg
0
‘OOL
%
9
€Le
€8l
S8z
ges
OS8Z
SE%6
o uonsy'
LL
—
¢
‘SL
o
09
6'8
8
‘29
0
‘OOL
%
=a
Z612
09%
CHB
7SZL
6956
SLUPL
hiyseZOL
90
8
°LZ
oe 10
0’8
€
‘96
0
‘OOL
%
:
+L
0¢Z Z81
z
202
ZS¥1
L385
hueulzelZ6
00
0
‘OL
aan
a
S‘T
S
‘88
0
‘OOL
%
-
9
SZbL
i —
612
SOLEL
80871
ouzai['g
00
Lack
£0
ca
9
‘0
0
98
0
‘OOL
%
j
1
76
€
=
oF
9099
8292
sougieA’Z
a
6
‘ZI
0
ie
a
2
‘18
0
‘O0L
%
:
om
888l
8
=
a
$298
09s0l
SQUPLIIIN'9
40
+8
ae
ac;
co
z
‘88
0
‘OOL
%
;
Sz
s
ZOL
=
ZL
Les
6609
OLIeApeISIN
Y's
ae
£°S
=e
4‘8
=
9
“cg
0
‘OOL
%
a
90€
a
Ag
=
69
62S
o jsnuQ’y
€0
ey
90
1‘s
¥
‘OL
G
‘ L
0
‘OOL
%
9€
6SEL
L
Sz9
9921
LE88
S61cL
h uowLyng'¢
=
8‘€
z0
z‘0
8
‘el
0
‘%
0
‘OOL
%
=
16L
IL
OL
£69
ZLLp
Z10S
sasulpeNn’Z
a
WZ
0c
Ce,
9
‘28
0
‘00L
%
a
ZZ
S6z
ae
0€z
8628 $666
SPAOlVL
su aysde
hye y
g
@
9
¢
L €
z
i
€‘0
49
Ze
L‘Sh
€
‘IL
€
‘ e
0
‘OOL
%
£25
Z9SOL
€Zz
SPOTL
OOZLL
HOSES
8569S].
:OSIA
$]
TeIQS[eA
9Gp
LLY
ges
£7805
0zS
=
SI8¢S
DISIAPIS'SI-ZL
22