LIETUVIl)
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXII
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
GRAZINA
SMALINSKIENE
LIE.
SALA,
LA.
SALA
,.KAIMAS“
Ta miniai
ZodZiai
lie.
sald,
la.
sala
,,.kaimas“
suda o
homonimy
po as
su
bend u
y y
bal y
geog a ijos
e minu
lie.
sald,
la.
sala
,,Insel*.
Kai
ku ie
e imologai
lie.
sala,
la.
sala
,,kaimas“
g e ina
su
sl.
*selo
,,laukas,
di a‘,
s.
.
a.
sal
,,bu as;
salé*
(Biiga
I
333;
T au mann
248;
Poko ny
898).
Visi
Sie
ZodZiai
siejami
su
ide.
Sakni-
mi
*sel-
,,gy enamoji
ie a“
(Poko ny
898).
No egy
bal is o
bei
sla is o
Ch .
S ango
monog a ijoje
,,Lexikalische
Sonde -
iibe eins immungen
zwischen
dem
Slawischen,
Bal ischen
und
Ge manischen“
a i ikmuo
sl.
*se/o,
s.
. a.
sal,
lie.
sald,
la.
sala
pa eik as
ne be
abejonés,
ypa
dél
bal y
i
ge many
leksemy
pa alelés
(S ang
46—7).
Si
izoglosa
negali
bi i
isiSkai
pa ikima,
kol
né a
ik os
sl.
*selo
e imologijos.
Ginéy ina
i
bal iskuju
ZodzZiy
kil-
mé.
Pabandysime
Siq
p oblema
paanalizuo i
i8samiau.
Ap a iamos
bal y
kalby
leksemos
nag iné inos nea siejamai
nuo
homoniminiu
Zodziy
lie.
sala,
la.
sala
,,i8
isy
pusiy
andens
apsup as
sausumos
plo as“.
Né a
negalimas
dalykas,
kad
Sie
ZodZiai
i
lie.
sald,
la.
sala
,,kaimas“
y a
e imologiSkai
giminiSki.
Lie.
sald,
la.
sala
,,i8
isy
pusiy
andens
apsup as sausumos
plo as“
kilmé
y a
aiSki.
Sie
Zodjiai
i
lie.
d sala
,.upés
jsig auZimas
j
k an a“
siejami
su
lie.
sdl i_
,, eké i“,
selé i
,, yko i,
sélin i*,
p .
salus
,,upokSnis
(nuo
lie aus)“
(Biga
IL
305).
Pas a ieji
ZodZiai
kile
i8
ide.
Saknies
*sel-
,,Sokiné i;
skil i*,
plg.
g .
GAo a
,,Sokinéju,
skylu*
(*selid),
lo .
salid,
-i e,
-ui
(-Ti),
- um
,Sokiné i;
skil i*
(Poko ny
899).
Ta mése
pazis amos
i
ki os
Siu
homoniminiy
ZodZiy
eikSmés:
lie.
sald
,,paki-
lesnis,
sausas
Zemés
plo elis
line,
ais e;
lauko
sklypas;
a iamos
Zemés,
di os
plo elis
a p
pie y;
aikS elé
miSke;
pie elé
idu y
asa ojaus
a
ugiy
lauko;
ie-
nos
iSies
Zoliy
a
ki okiy
augaly
plo elis,
kups as“
( y y
aukS ai iai
u eniSkiai
i
ilniSkiai
bei
pie y
aukS ai iai
—LKZ
XII
59);
la.
sala
,,pakilesnis,
sausas
Zemés
plo elis
liine;
miSko
Zemé,
pamiSké,
oli
nuo
namy
esan is
lauko
sklypas,
galulau-
ké;
eglynélis
a
puSynélis,
ski ingy
medZiy
kuokS as
miSke;
di a,
lauko
sklypas“
(aukS ai iai
—
ME
III
664;
EH
II
423).
Pazymédami,
kad
lie.
sald,
la.
sala
y a
geog a ijos
e minas,
u ime
a siZ elg i
j
ipologinius
désningumus,
bidingus
okiy
e miny
seman inés
s uk i os
aidai.
Bal y
geog a ijos
e miny
y éjos
L.
Ne skajos
eigimu,
pakily
elie a
(aukS uma)
nusakan ys
ZodZiai,
ku iems
p iklauso
i
lie.
sald,
la.
sala,
ne e ai
igyja
eikSmes
»pie a;
laukas“.
Tai
i yks a
ak ualizuojan
poZymj,
au o és
salygi8kai
adinama
12,
Lie u iu
kalbo y os
klausimai,
XXXI
177
iikiniu
aspek u®.
Lie.
sald,
la.
sala
in a ian inis
poZymis
,,i8
isy
pusiy
andens
apsup as
sausumos
plo as“
jgauna
okias
modi ikacijas:
,lauko
sklypas“,
,,a iamos
Zemés,
“di os
plo elis
a p
pie y“,
,,aikS elé
mike“,
,,pie elé
idu y
asa ojais
a
ugiy
lauko“,
,, ienos
i¥ies
augaly
plo elis
(HescKxaa
155),
Plg.
sla y
a -
miu
ocmpoe,
os éw
sememas,
ne ekusias
poZymio
,,apsup as
andens“:
,,miSku
apaugusi
ie a
pelkéje“,
,,mi8ko
sklypas
e d éje“,
,lauko
sklypas
a p
pie y“
(Tosc oi
51).
Remian is
okiu
seman iniu
pe éjimu
,,aukS uma
andens
apsup yje“
—
,,lau-
ko
sklypas,
a imas“
—
,,pie a“
—>
,,miSkas“
leng ai
galima
numany i
homonimy
lie.
sala,
la.
sala
,,kaimas“
a si adima.
Miné ina
als ieciy
gy en ie iy
o ma i-
mosi
speci ika:
kaimai
daZniausiai
ku da osi
p ie
upiy
i
eZe y,
jie
iSsidés yda o
yidu y
sa o
Zemiy
—
a imy,
pie y,
misky,
pelkiy,
plg.
la.
sala
,,kaimas
( idu y
pelkés)“,
Zinomg
Tau kalnéje
(Bpeiizax
17).
Ka
odo
homonimy
lie.
sala,
la.
sala
,,kaimas“
papli imas?
Lie.
sala
a ojimo
ie os
okios:
1)
u%
Lie u os
e i o ijos
iby
—
Daugpilio,
K asla os
apylinkés,
B eslauja,
Apsas,
Laziinai
(pas a osios
lie u iy
i
bal a usiy
pa ibio
zonos
lie u iy
Snek ose
y a
i
sla izmas
sela
LKA
I
46,
ai
lyg
i
ody y,
kad
lie.
salad
gali
bi i
aip
pa
skolinys,
nes
Cia,
iSsky us
Laz nus,
nuosekliai
kie inamas
p iebalsis
s,
esan is
p ie’ balsj
e?.
Laziiny
a méje,
kaip
ma y i
i8
LKA
I
46
(Zem.
N .
9)
labiau
papli-
es
kaimo
pa adinimas
ily ia,
Glydid*);
2) aip
pa
lie u iy
i
bal a usiy
pa ibio
zonoje,
Lie u os
e i o ijoje
—
Rim8é,
T e e ius,
Dysna,
Mielagénai,
Pa ingys,
Adu igkis,
S enéionys
(Siose
ie ose
a ojamas
i
sla izmas
iilycia,
ulycid,
ul cia)
(LKZ
XII
59;
LKAI
46
(Zem.
N .
9)).
La.
sala
(sola)
pazjs amas
aukS ai iy
a méje
(ViSkai,
Auléja,
Skais a,
Iz al as,
Pilda,
Z i gzdiné,
Va aklianai,
Ba ka a,
Tilz@
—
ME
Ill
664;
EH
II
423;
ADT
I
76).
|
y ine
idzemés
pa a més
dalj
(Tau kalné)
la.
sala
pa eko
i8
aukS ai¢iy
a més
(Bpeiizax
17).
Kaip
ma y i,
Sie
papli imo
duomenys
nep ieS a auja
homonimy
lie.
sala,
la.
sala
..i8
isy
pusiy
andens
apsup as
sausumos
plo as“
a ski y
sememy,
iS
ku iy
galéjo
a si as i
homonimai
lie.
sald,
la.
sala
,,kaimas“,
geog a ijai.
J.
Endzelinas,
ai8kindamas
la.
sala
,,kaimas“
a si adima,
aip
pa
émési
ki y
homonimy
po os
na iu,
bi en
okiomis
eik’mémis:
»miSko
Zemé,
pamiské,
oli
nuo
namy
esan is
lauko
sklypas,
galulauké;
eglynélis
a
pusynélis,
ski ingy
medZiy
kuok& as
migke“.
Sala
la iy
kalboje
Zinomas
ne
ik
kaip
apelia y as,
be
i
kaip
ie o a dis,
plg.
Salas
als ie io
sodyba
(Me iena,
Jaun uoze,
Zasa),
Salas
miskas
(Zasa).
Vie o a dis
Melnd-sala
als ie io
sodyba
(Lubana)
sunkiai
a ski iamas
nuo
Mélnd-sala
miSkas
(Liauduona),
da
Melnd-sala
kaimas
(Silajaniai),
d a-
as
(Rugajai),
als ie io
sodyba
(A aSiené
Bal a),
Mélnd-sala
miSkas
(Aknys a,
Dignaja,
P auliena)
(LV
II
413).
Sodyby
a
kaimy
a das
Liep(u)
sala(s),
Endze-
lino
manymu,
ik iausiai
kilo
i8
liepy
miSko,
ku iame
bu o
jku a
gy en ie é
(plg.
Liepu-sala
gy enamoji
ie o é
(Ba ka a),
als iecio
sodyba
(Bal ina a,
Ma -
1
Zodis
sela
duodamas
i
M.
Niede manno
Zodyne
(III
633).
2
Siais
Zodziais
a mése
adinami
ik
ga inio
ipo
kaimai.
LKA
ai
neuZ iksuo a.
178
kalné),
Liepu-salas
als ie io
sodyba
miSke
(Malupé)
LV
II
366).
IS
okiy
ik i-
niy
ZodZiy,
Endzelino
nuomone,
abs aha osi
apelia y as
sala
,kaimas“
(EM
TIL
664).
Tokiy
ie o a dZiy
nemaZai
y a
i
lie u iy
a dyne,
ypa¢
y inéje
i
pie inéje
Lie u os
dalyje,
plg.
Sala
kaimas
(Smal os,
Daugai,
Igliauka
ASZ
II
270,
Laziinai
VK);
Sala
iensédis
(An aza é
VK);
Salad
mikas
(Rodiinia,
Sugin iai,
An u ké,
Leliiinai,
Kuk i8kés,
Gel onai,
Degu iai,
K iaunos
VK);
Sa/d
laukas
(Smal os,
Rodinia,
Labano as
VK);
Sald
di a
(An aza é,
CiobiSkis,
JoniSkis
(Molé ai)
VK);
Salélé
kaimas
(Ceikiniai
ASZ
II
270);
Sa/os
kaimas
(Linkmenys,
Lazdijai,
Roki8kis
ASZ
II
271);
Salos
mies elis
(RokiSkis,
Bal a usija,
Smu gainiai
VK);
Silos
iensédis
(Alan a,
Obeliai,
Sudeikiai
ASZ
II
271),
Sdlos
laukas
(Dubiéiai,
Saléininkai,
B eslauja,
Rim’é
VK);
Sa/os
di a
(RimSé
VK);
Sa/os
pie a
(B eslau-
ja
VK);
Sdlos
miSkas
(Diik8 as
VK);
Liepsalos
iensédis (Papilys
ASZ
II
161).
Dauguma
Siy
La ijos
i
Lie u os
oponimy
y a
i8sidés e
oje
e i o ijoje,
ku
papli e
ZodZiai
lie.
sald,
la.
sala
eikSme
,,kaimas*.
Tokiy
ie o a dZiy
nominacija
daZniausiai
pag is a
objek y,
ku iuos
jie
Zymi,
geog a ine
padé imi,
pa yzdZiui,
Salos
—
kaimas
Ignalinos
ajone
Linkmeny
apylinkéje,
jsiki es
a p
ijy
eZe y;
XVII
a.
pab.
Rygos
apyga dos
d a as
Salas
susida é
i$
kele o
kaimy,
ku iuos
ie-
na
nuo
ki o
sky é
nede lingos
smélio
kopos
i
pelkés,
k imai
i
spygliuo iy
miSkai
(JIuenunsa
137).
Ma y , galima
eig i,
kad
éia
ap a ieji
homonimai
i8
iesy
laiky ini
os
pa ios
e imologijos,
.
y.
seman iniais
homonimais.
Siai
homonimy
iiSiai
uos
ZodZius
y a
p isky es
i
V.
U bu is
(U bu is
176).
Tokiu
a eju
lie.
sald,
la.
sala
,,kaimas“
y a
ik
Ry y
bal y
kalboms
bidinga
lek-
sema.
SUTRUMPINIMAI
ADT
—
Aug&zemnieku
dialek a
eks i:
La galiskas
izloksnes.
Riga,
1983.
ASZ
—
Lie uyos
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinynas.
V.,
1976.
D..
2.
Baga
—
Biga
K.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1958—1961.
T.
1—3.
EH
—
Endzelins
J.,
Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.
Miilenba-
cha
La ieSu
alodas
a dnicai.
Riga,
1946,
S.
2.
LKA
—
Lie uyiy
kalbos
a lasas.
V.,
1977.
T.
1.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
zodynas.
V.,
1981.
T.
12.
LY
—
Endzelins
J.
La ijas
PSR
ie a di,
Riga,
1961.
D.
1.
S.
2.
ME
—
K.
Miilenbacha
La ieSu
alodas
a dnica
/
Redigéjis,
papildinajis,
u pi-
najis
J.
Endzelins.
Riga,
1927—1929.
S.
3.
Poko ny
—
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch.
Be n
und
Miin-
schen,
1959.
S ang
—
S ang
Ch .
S.
Lexikalische
Sonde iibe eins immungen
zwischen
dem
Sla i-
schen,
Bal ischen
und
Ge manischen,
Oslo—Be lin—T oms6,
1972,
T au mann—
T au mann
R.
Bal isch—Sla isches
Wé e buch.
Go ingen,
1923.
U bu is
—
U bu is
V.
Lie u iy
kalbos
leksikos
homonimy
susida ymo
bidai:
Filol:
m.
kand.
dis.
V.,
1955.
VK
—
Lie u iy
kalbos
ins i u o
a dyno
ka o eka,
12°
179
Bpeiigax
—
Bpeiigax
A.
[[manex uaa
nexcuka
naT anbCKHX
FOBOPOB
BepXHeMATEIICKOTO
qMasex a
H
ee
HcTopwueckue
caa3H:
As oped.
ANC.
...
KaHA.
HON.
HayK.
Pu a,
1969.
.
Jimenuua
—
JInenuus
3.
O
unax
nocenenui
na pucKux
Kpec ban
B
XII
B.
||
Cene-
Kue
nocenesus
IIpaGan uxu
XIII—XX
ps.
M.,
1971.
C.
123-141.
Hescxaa
—
Hescxan
JI.
I.
Bam uiicxan
eo padbwueckaa
epmMunono us.
M.,
1977.
Tonc o
—
Tonc oi
H.
UW.
K
npo6seme
u3ysenua
cnaBaAHCKHX
MeCTHBIX
TepMHHoB
//
Mec upie
eo padwueckue
TepMuHBI.
Bompocs
eo padun.
C6,
81.
M.,
1970.
C.
46—53.
KITI
SUTRUMPINIMAI
g .
—
g aiky
plg.
—
palygink
ide.
|—
indoeu opie iy
p .
—
p isy
la,
—
la iy
sl,
—
sla y
lie.
—
lie u iy
s. .a.
—
seno és
okie iy
aukS ai¢iy
lo .
—
lo yny
LIT.
SALA,
LETT.
SALA
,,DORF”
Zusammen assung
Man
bemiih
sich
in
diesem
Au sa z
zu:
beweisen,
daB
li .
sald,
le .
sala
,,Do “
mi .
sl.
*selo
»Feld,
Acke “,
ahd.
sa/
,,Haus,
Saal
nich
danebenzus ellen
sind,
die
le z en
sind
mi de
ide.
Wu zel
*sel.
,,Wohn aum*
zu
e binden.
Sie
sind
de selben
E ymologie
als
die
homonymischen
Wo e
li .
sald,
le .
sala
,,Insel“.
Wi
miissen
be onen,
da®
diese
Wo e
die
geog aphischen
Te mini
sind,
und
Riicksich
au
die
ypologischen
Gese zmaSigkei en
nehmen,
die
ii
die
En wicklung
seman ische
S uk u
solche
Te mini
cha ak e is isch
sind.
L.
Ne skaja
behaup e ,
daB
die
ein
hochgelegenes
Geliin-
de
bezeichnenden
Wé e
nich
sel en
die
Bedeu ungen
,,Wiese;
Feld“
bekommen.
Li .
sald,
le .
sala
,,Insel*
bekommen
olgende
Modi ika ion:
,,Acke “,
,, on
Wiesen
umgebene
Acke “,
,,Waldlich ung“,
,,Wiese
im
Somme ge eide
ode
im
Roggen eld“,
,,cin
S iick
P lanzen
de sel-
ben
A “,
In
Bezug
au
solchen
seman ischen
Ube gang
on
,,Bodene hebung
im
Mo as “
>
,,Acke ,
Feld“
+
,,Wiese“
->
,,Wald“
is
leich
die
En s ehung
de
Homonyme
li .
sala,
le .
sala
,,Do *
zu
e a en,
Die
Spezi ik
de
En s ehung
de
Baue nwohno e
is
auch
zu
e wahnen:
Die
Dé e
en s anden
meis ens
an
Fliissen
und
Seen,
sie
lagen
zwischen
den
Acke n,
Wiesen,
Walde n
und
Moo en,
gl.
le .
sala
,,Do
(im
Moo )*
(Tau kalné).
Die
Ve b ei ung
de
einzelnen
Sememe
yon
li .
sald,
le .
sala
,,Insel“,
aus
denen
die
Homonyme
li .
sala,
le .
sala
,,Do *
en s ehen
kénn en,
s eh
in
keinem
Wide sp uch
zu
de
Ve b ei ung
diese
Homonyme.
J.
Endzelin
s ii z e
sich
bei
de
E kla ung
de
He kun
yon
le .
sala
,,Do *
au
die
O snamen,
z.
B.
Salas
,,Gesinde*;
Salas
,,Wald“,
Melnd-sala
,,Gesinde“,
Melna-sala
»Wald.*
Es
gib
iele
solche
O snamen
in
li auische
Sammlung
yon
Namen.
Die
meis en
diesen
O snamen
sind
in
den
Gebie en
zu
inden,
wo
die
Wo e
li .
sald,
le .
sala
,,Do *
e b ei e
sind,
Die
Nominie ung
on
diese
O snamen
is
am
meis en
du ch
die
geog aphische
Lage
de
Ob-
jek e
beg iinde ,
die
sie
bezeichnen.
Unse e
Meinung
nach,
all
das
1a8
uns
die
SchluB olge ung
zichen,
daB
die
besp ochene
Ho-
monyme
e ymologisch
e wand
sind,
d.h.
sie
sind
seman ische
Homonyme.
In
solchem
Fall
is
li .
sala,
le ,
sala
,,Do “
ein
nu
ii
die
ds lichen
bal ischen
Sp achen
ypisches
Lexem.
180