LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
RITA
MILIONAITE
GRAMATIKOS
NORMINIMAS
,,GIMTOJOJE
KALROJE*
(1958—1968
m.)
Da
p ie¥ka io
Lie u oje
jku a
Lie u iy
kalbos
d augija
( oliaa
—
LKD)
i
jos
laik a& is
,,Gim oji
kalba‘
(1933—1941
m.,
oliau
—
GK)
ge okai
pas iiméjo
j
p ieki
kalbos
no minamaji
da ba,
ku is
po
J.
Jablonskio
mi ies
(1930
m.)
bu o
kiek
apsilpes.
Be eik
pe
deSim me j
kolek y iai
sya s y i
eo iniai
kalbos
no minimo
Klausimai
i
p iim a
p og ama,
ipin asi
no my
diegimu
i
a osena.
Ta iau
1941
m.
as
da bas
nu iiko,
nes
didelé
dalis
eikliausiy
kalbininky,
ka ui
bai-
gian is,
p i e s inai
paliko
é yne.
1950
m.
JAV
él
bu o
a ku a
LKD,
o
nuo
1958
m.
a gai in a
i
isa
deSim me i
leis a
.,Gim oji
kalba“.
IS
p adZiy
s a biausi
bend ada biai,
kaip
i
Lie u oje,
bu o
P.
Ska dzius,
A.
Salys,
P.
Jonikas
i
L.
Damb iiinas
(Lie u oje
pasi aSinéjes
Damb ausku).
Be eik
pus e iy
me y
edak o iumi
di bo
P.
Jonikas,
alkinamas
ki y
kalbininky,
o
nuo
1961
m.
leidinj
émési
edaguo i
ienas
Damb iiinas;
s aipsniy
skelbda o
S.
Ba zdukas,
V.
Ras enis,
K.
G inda
i
kele as
ki y
lie u iy
iSei iy
—
ne
ien
kalbininkai.
Siuoka
iipés
paz elg i,
kaip
Ame ikos
GK
esé
sékmingai
Lie u oje
di b a
bend inés
kalbos
a kymo
da ba,
ypaé
k eipian
démesj
j
g ama ikos
no minima.
Ilga
laika
dél
sup an amy
p ieZas iy
Sis
laik aS is
negaléjo
pa ek i
j
daba iniy
miisy
kalbos
no min ojy
aki a i,
ad
juo
labiau
jidomu
pasek i,
kokia
k yp imi
ben-
d iné
kalba
a ky a
s e u .
Vienas
i §
GK
bend ada biy
A.
Dundulis
1966
m.
pa iame
laik aS yje
k i iSkai
i e ino
uome ine
kalbos
no minamojo
da bo
bikle:
uo
klausimu
esa
iki
Siol
be eik
nieko
naujo
nepasaky a.
Lie u oje
iskas,
ie omis
be eik
paZodZiui,
ka -
ojama,
kas
Joniko
s aipsniuose
bu o
be eik
p ie§
20
me y
pa aSy a“
(66
1
2).
Kaip
bu o
Lie u oje,
kol
1961
m.
p adéjo
ei i
,,.Kalbos
kul i a™,
daugmaz
Zinome,
o
Ame ikos
GK
a
aip
jau
nieko
naujo
i
nepasaké?
GK
s engési
iSlaiky i
pi m akés
s uk i a,
o
u inys,
ema ika,
no s
aip
pa
bu-
o
k eipiami
kalbos
p ak ikos
linkme,
ge okai
paki o,
nes
eikéjo
a siz elg i
j
lie-
u iu,
pa ekusiy
s e imon
kalbinén
apsup in,
po eikius.
G ama ikos
ei’kiniams
1
Plagiau
apie
Sios
GK
leidimo
is o ijq
i
ema ika
Z .
Milidnai é
R.
Ame ikos
lie u iy
Gim oji
kalba*
(1958—1968)
//
Gim oji
kalba,
1991,
N .
4,
P.
6—I1.
2
Gim oji
kalba.
K.,
1933—1941;
JAV
—
1958—1968.
Cia
i
oliau
skliaus uose
pi muoju
skai meniu
Zymima
GK
leidimo
me ai,
an uoju
—
sasiu-
inio
nume is,
e iuoju
—
puslapis.
141
leidinyje
bu o
ski iama
palygin i
nemaZa
ie os
—
i
,,Klausimy
k ai eléje“,
i
dau-
gelyje
s aipsniy.
Ypa
uo
ipinosi
Damb iiinas,
pa s
bidamas
sin aksininkas.
I§
186
su ink y
g ama ikos
eiSkiniy
a ojimo
ekomendacijy
119
( .
y.
apie
64
%)
p iklauso
kaip
ik
jam,
apie
10
%
—S.
Ba zdukui,
apie
7%
—
P.
Ska dZiui
i
po
kelis
p ocen us
—
B.
Bab auskui,
P.
Jonikui
i
ki iems.
P ie¥
ap a ian ,
kuo
emian is
GK
bu o
no minama
g ama ika,
p a a u
pasi-
aiXkin i
bend ajj
leidinio
bend ada biy
podii j
j
kalbos
eikinius,
jy
a kyma.
Ski ingai
negu
Lie u os
GK,
ku
bu o
di bama
kolek y iai,
engiamos
kalbos
no minimo
p og amos,
Ame ikos
GK
Sis
da bas
pe éjo
i8
esmés
j
ieno
Zmogaus
__L,
Damb iiino
—
ankas,
i
nuo
pa ies
edak o iaus
paZiii y
daugiausia
p iklau-
sé
iso
leidinio
pobidis.
Ki i
bend ada biai
a8é
be eik
ik
p ak iniais
Klausimais
i
Siame
laik aS yje
pla esniy
eo iniy
samp o a imy
nedés é.
Da
Lie u oje
Damb i inas,
1934—1937
m.
i in
ak y iai
bend ada biaudamas
GK
(0
1936—1937
m.
i
ja
edaguodamas),
bu o
paskelbes
eo iniy
minéiy
apie
kalbos
no minamaji
da ba.
Visus
kalbos
ak us
bend inés
kalbos
a Z ilgiu
jis
suski s é
j
is
g upes,
.
y.
p ipaZino
ne
ik
aiSkiy
no my
bei
Klaidy,
be
i
a piniu
eiskiniy
egzis a ima
[36
III
34].
Sup asdamas,
kad
bend iné
kalba
nuo
a miy
da
nebu o
pe
daug
nu olusi,
jis
d auge
neuzki o
kelio
j ai ioms
naujo éms
joje
a si as i
i
pab ézé,
jog
,. ienas
plikas
a gumen a imas,
kad
Zmonés
aip
nesaka,
Siandien
jau
nebej ikina
[...]*
[34
II1I—IV
38].
Teiginys,
kad
no minan
kalba,
s a bu
a sizZ elg i
j
jos
aidos
polinkius
[36
IIT
34],
éliau
aps
ienas
i§
s a biausiy
jo
paZi i ose.
Taigi
Lie u oje
Damb iiinas
sa o
pozicija
pe nelyg
y8kiai
neisisky é
iS
ki y
GK
bend ada biy,
o
Ame ikoje,
kaip
odo
leidinyje
skelb y
jo
eo iniy
samp o a-
imy
bei
g ama ikos
ei8kiniy
e inimo
analizé,
émé
link i
j
k aS u inumus.
Vie-
name
s aipsnyje
pa s
apie sa e
jis
iSsi a é:
,.Sio
laik aS io
edak o ius
bend inés
kalbos
klausimais
y a
upu j
libe alesnis,
negu
ki i
misy
kalbininkai.
Kai
ku iuos
dalykus
jis
pa eisina,
ku iuos
ki i
laiko
kKlaida*
[67
IL
21].
Da
Lie u os
GK
bu o
aps a s y i
i
p iim i
bend inés
kalbos
no minimo
k i e-
ijai
[38
IX
143—144],
a iau
Damb iiinas
1961
m,
jau
bu o
ge okai
nuo
jy
nu o-
les.
Siuo
poZi i iu
bene
s a biausias
eo inis
jo
s aipsnis
GK
—
,,Kas
y a
aisyk-
linga“
[61
I1—IV
33—35].
A sakymas
j
an aS és
klausima
umpas:
,, aisyklin-
ga
y a
ai,
kas
suda y a
pagal
aisykles*.
O
kokiais
p incipais
emian is
nus a o-
mos
pa ios
bend inés
kalbds
aisyklés,
aiSkinama
pla iau:
» ado aujamasi,
galima
saky i,
demok a iniu
p incipu“,
Sio
p incipo
esmé
—
a siz elg i
i
a ojimo
papli-
ima
i
g ynuma:
,,bend inéje
kalboje
aisyKlinga
y a
ai,
kas
y a
sa a
i
kas
pla-
Giai
a ojama*.
I
a ojimo
pla uma,
i
geynumq
Damb iiinas
laiko
salygi8kom
sa okom.
Saly-
ga
,,kas
sa a“
nesan i
absoliu i,
nes
y a
i8iméiy.
Taip
pa
i
kalbos
ak as,
jei
pakan-
kamai
pladiai
a ojamas,
jei
nesqs
siau ai
Zinomas
ienai
ku iai
a mei
a
Snek ai,
inka
bend inés
kalbos
aisyklei
pag is i,
be ,
an a
e us,
pla y
a ojima
ne
isi
ienodai
sup an a.
Vis
dél o,
ano
Damb iiino,
siekian
ikslumo,
ya ojimo,
pla-
uma
isada
esq
galima
pa ik in i:
,Jeigu
pasi ody y,
kad
ku j
no s
posakj
e a -
142
oja
p z.
koks
ke i adalis
a
da
maZesnis
isy
lie u iy
skai ius,
ai
enka
jj
laiky i
neplagiai
a ojamu
i
bend inei
kalbai
ne eik inu,
jeigu
jo
ie oj
y a
daug
pla iau
Zinomas
i
a ojamas
posakis“
[61
III—IV
34].
Siandien
sunkoka
jsi aizduo i,
kaip
galima
bi y
p ak iSkai
a ojimo
pla uma
,, isada
pa ik in i
—
pap as-
&iausiai
da
né a
sukaup a
pakankamo
duomeny
ondo
(Siuo
poZi i iu
kiek
ge es-
né
leksikos
padé is),
né a
aip
ge ai
iS i a
a osena,
kad
bi y
galima
ope uo i
konk e iais
skai iais.
Beje,
iS
pa ies
Damb iiino
ekomendacijy
ma y i,
ku
galima
nuklys i
aikan
$j
p incipa
kalbos
p ak ikoje,
kai
emiamasi
klaidingomis
p ielai-
domis
i
ik
apy ik iais
duomenimis
(pa yzdZiui,
p ie eiksmiy,
pada y y
i8
-inis
bid a diiy,
pa eisinimas).
Be
o,
Damb iiino
neuZsimenama,
kad
i ian
kalbos
ak-
us
s a is i8kai,
bi ina
a siZ elg i
i
i ai iy
kalbos
lygmeny
ypa umus:
pe nelyg
ne izikuojan
suklys i,
s a is i§kai
galbi
galima
apdo o i
am
ik us
ki ¢ia imo
a ian us
i
pagal
ai
nus a y i
a
pako eguo i
bend inés
kalbos
no ma,
be
ku
kas
ai
sudé ingiau
p i aiky i,
a kim,
sin aksés
eiSkiniams.
Vis
dél o
sup asdamas,
ku
galé y
nu es i
aklas
émimasis
a ojimo
papli imu,
Damb iiinas
a
k i e ijy
ap iboja
ki u
—
g ynumo
K i e ijumi.
Jo
nuomone,
jei
keli
kalbos
eiSkiniai
y a
sa i
i
ienodai
pla iai
a ojami,
jie
abu
leidZiami
bend i-
néje
kalboje,
aigi
p ipa%js amas
a ian y
koegzis a imas
(pa yzdzZiui,
ilgosios
i
umposios
linksniy
bei
asmeny
o mos).
Ta iau
ai
nesan i
nuola iné
busena.
Zi i édamas
j
kalba
kaip
j
p ocesa,
Damb iiinas
ma o
joje
du
eiksnius
—
s a inj
i
dinaminj.
Pi masis
suda an is
pag inda
no min i
kalba,
o
an asis
igalina
ja
kis i.
S a biausia
esa
nus a y i,
ku ia
k yp imi
kalba
kin a.
Gali
bi i,
kad
koks
no s.
eiskinys
imamas
a o i
is
e iau,
i
nesa
p asmés
ji
specialiom
p iemoném
gai-
in i
(pa yzdiiui,
d iskai a
a
siekinj);
0
jei
koks
eiSkinys
bu o
siau ai
a ojamas,
be
padaZnéjo,
ne eikia
jo
jsigaléjimo
d aus i.
An aip
bii y
einama
p ieS
na u a-
lia
kalbos
aida.
S aipsnyje
,,PaZanga
lie u iy
kalboje“
[61
I
1—3;
62
I
20—22]
Damb iunas
pa odo
j ai iuose
kalbos
lygmenyse
yks an ius
p ocesus
i
da o
iS ada,
kad
,.kal-
boje
na i aliai
siekiama
didesnio
pap as umo,
leng umo,
ai8kumo
i
g aZumo.
P iemonés
am
y a
ne eikalingy
o my
a me imas,
ilgyjy
umpinimas,
lygiag e-
ybiy
i8lyginimas,
naujy
da iniy,
kons ukcijy
a
eikSmiy
j edimas*
(62
Il
22].
Taigi
kalbos
pazanga
p ilyginama
pap as éjimui,
i
Sia
nuos a a
imama
ado au is
e inan
j ai ius
kalbos
eiSkinius.
Nemaza
j aka
Damb iiino
paZii oms
bus
u éjusi
dany
kalbininko
O.
Jespe seno
kalbos
pazZangos
eo ija,
pagal
ku ia
isi
kalbos
paki imai
esa
paZangiis,
nes
padeda
leng iau
bend au i.
Damb i inas
s aipsnyje
,,.Ku ia
k yp imi
yks a
kalbos
e oliu-
cija?
[61
IL
18—21]
pa s
neslepia
emiasis
Jespe senu
i
p iimas
kalbos
paZangé-
jimo
idéja.
O
sup an an
kalbos
aidos
ak a
i
k yp i,
esa
galima
ge iau
o ien uo-
is
sp endZian
p ak inius
bend inés
kalbos
Klausimus.
Kalbos
o my
pap as éjima
Damb iiinas,
sekdamas
Jespe senu,
laiko
be
iSlygu
kalbos
obuléjimo
poZymiu.
Kaip
pa yzdj
jis
pa eikia
angly
kalba
i
lygina
su
lie-
u iy
kalba.
Angly
kalba
—
anali iné
—
ZodZiuose,
jo
manymu,
kaupian i
maziau
g ama iniy
ka ego ijy
pozymiu,
dél
o
Zodziy
san ykiams
sakinyje
eikS i
a ojan i
143
daugiau
ki y
p iemoniu,
i
ai
jai
eikia
lanks umo,
leng umo:
., ie oj
misy
d yli+
kos
jnagininko
linksnio
galiiniy
angly
kalba
iSsi e éia
su
ienu
p ielinksniu,
.
y.
su
iena
galiine*
[61
IL
21).
Kaip
pa yzdi,
ku
angly
kalba
lanks esné
uz
lie u iy,
Damb i inas
pa eikia
i
pasakyma
he
exploi a ion
o
man
by
man.
Lie u iskai
(jau
a ybiniais
me ais)
bu e
e iama
pagal
usiSka
kons ukeija:
iSnaudojimas
Zmogaus
Zmogumi,
o
éliau su-
sigés a
i
pasi aisy a,
be
nepa ogiai:
Zmogaus
isnaudojimas
ki o
Zmogaus.
Cia
Dam-
b i inas
mégina
pa ody i,
.,kaip
sunku
ka ais
be
p ielinksnio
iSsi e s i“,
be
Siu
dieny
akimis
Zii in
a odo
isai
nebi ina
dejuo i
dél
lie u iy
kalbos
nelanks umo
i
sek i
angly
a
usy
kalba;
Siuo
a eju
pakanka
saky i
ien
Zmogaus
isnaudojimas.
Apsk i ai
Siandien
okios
pazi i os
bi y
nesunkiai
suk i ikuo os
ien
jau
p isiminus
ch es oma inj
eigini,
kad
kiek iena
kalba
y a
sa aip
obula.
Taigi
Damb iiino
o mule,
odan i,
kas
y a
aisyklinga,
apibiidina
ne
s a inj,
0
kin an j
objek q;
be
a osenos
pla umo
i
g ynumo,
ji
papildoma
dinaminiu
elemen-
u:
, aisyklinga
y a
ai,
kas
sa a,
kas
palygin i
pla iai
a ojama
i
kas
a i inka
kalbos
aidos
k yp i*
[61
IM—IV
34].
Jeigu
palyginsime
Siuos
k i e ijus
su
Lie u oje
1938
m.
p iim aisiais,
pama ysime,
kad
Damb iiino
ia
yeng el a
ge okai
a gal.
Pi miausia,
anuome
aisyklingumas,
g ynumas,
biidin-
gumas
(Damb i ino
pa adin as
kalbos
aidos
a i ikimu),
ikslingumas
i
es e i$ku-
mas
bu o
nu ody i
kaip
sa a anki8ki
k i e ijai,
o
no minan
kalba
esa
bi ina
a si-
Welg i
j
isa
jy
kompleksq
[38
IX
144—145].
Damb i inas
aisyklinguma
pada o
bend uoju
p incipu,
j
ku i
su eda
g ynumo,
papli imo
i
kalbos
aidos
k i e ijus.
Tokiu
bidu
nelieka
ieno
i§
s a biausiy
1938
m.
P.
Joniko
nu ody y
—
ikslin-
gumo
k i e ijaus,
nebea siz elgiama
j
no my
s ilis ini
susiskaidyma.
S a biausia
—
yisai
nebeuzsimenama
apie
bi inuma
palaiky i
no mas
kiek
galima
s abilias.
Lie-
u oje
anuome
nus a y as
pas o umo
p incipas
eikala o,
,,.kad
kalboje
jsigy ene
dalykai
nebii y
iS
jos
¥alinami
be
aiSkiai
pa eisinamy
p ieZas iy*
[38
IX
144],
i
ska ino
kiek iena
eiSkinj,
ypaé
naujai
a si adusj,
e in i
a sa giai
i
apgal o ai.
Damb iiino
schemoje
kalbos
aidos
polinkiams
nelicka
a s a os
—
no minimo
adicijos,
ku i
lig oliniy
musy
kalbininky
bu o
daugiau
a
maziau
pab éZiama
i
palaikoma.
Kalbos
aida
—
iek
obuléjima,
iek
a zanga,
—
Damb iiinas
sieja
su
kalbos
a o ojais,
su
jy
kul iniu
lygiu,
ku is
p iklausas
nuo
gy enamos
aplinkos
[63
I
13].
Kalba
pazangéjan i
ne
s aiga,
,, a p
sena
i
nauja
yks a
gana
ilgos
a -
zybos,
kol
pagaliau
naujo é
laimi“,
o
paZanga
ska inan ys
ne
ik
a8y ojai,
kalbi-
ninkai,
be
i
apsk i ai
isi
kalbos
a o ojai,
isa
au a.
Kalbos
ki éja
laikydamas
isa
au a,
papli imo
k i e ijy
aikydamas
., isy
lie u iy*
a osenai,
Damb i inas
Siuo
poZi iu
eo iSkai
nenu olo
nuo
Lie u os
GK
su o muluo os
nuos a os
dél
bend inés
kalbos
a osenos
k i e ijaus
(miisy
dieny
e minais
a ian
—
no my
Sal inio),
a iau
p ak iSkai
eike
jai
daugiau
eikSmés
negu
bu e
GK
bend ada biai.
Anuome
kolek y iai
bu o
su a a
bend inés
kalbos
no my
Sal iniu
laiky i
daba -
ine
isuo ine
lie u iskaja
a osena
[36
IV
50;
37
IX
120
i
k .],
be ,
a odo,
ne
iki
galo
iSsiai8kin a,
kas
y a
oji
a osena.
144
Damb iiinas,
jau
biidamas
Ame ikoje,
i8 ei8kia
nuomone,
kad
,,jsigali
pap as-
ai
ik
ai,
ka
dauguma
ap obuoja“,
odél
i
bend inés
kalbos
k i e ijus
( .
y.
no my
Sal inis)
esan i
daugumos
a osena
[62
II
22].
Kalboje
egzis uojan ios
isim-
ys
i§
p adziy. ik
paneigia
aisykles,
be
kai
os
iSim ys
imamos
a o i
daugelio,
jos
pasida o
jp as os
i
ampa
eisé os
aip pa ,
kaip
i
aisykliy
apimami
ak ai.
1966
m.
Damb iiinas
a¥o:
,,kalba
ku ia
isi,
ku ie
ja
a oja,
aigi
i
a8y ojai
bele is ai,
poe ai,
iloso ai,
paski y
s i iy
mokslininkai,
kalbininkai
i
pap as-
Giausi
a ojai*
[66
I
12],
o
po
po os
me y
§j
eiginj
pa ikslina:
,,.Ta iau
a o ojas
ya o ojui
nelygu.
Negalima,
payyzdziui,
lygin i
didelio
a8y ojo
su
eiliniu
kalbos
a o oju“
[68
I—II
1].
Vis
dél o
i
oks
pa ikslinimas
ne
kq
labiau
paaiSkina
no -
my
Sal inio
—
daugumos
a osenos
samp a a
i
palieka
nepama uo y
sp endimy
pa oju.
‘
Keliose
ekomendacijose
Damb i inas
i8kelia
da
ieng
s a bia
p oblema:
kiek
daba ine
bend inés
kalbos
a osena
galima
em i
senujy
a3 y
pa yzdZiais?
Aps-
k i ai
senyjy
as y
kalba
no hinimo
eo ijoje
laikoma
sya biu
no my
Sal iniu,
be
Damb iiinas
ne
isai
be pag indo
eigia,
kad
,,Maz ydo
a
panasiy
au o i e u
kalbos
pa yzdZiai
epasako,
kad
seniau
aip
bu o
a ojama“,
be
anaip ol
ne ei8-
kia,
kad
i
Siandien
aip
u i
bi i
a ojama
[65
I1I—IV
35],
nes
,,bend inés
kal-
bos
aisyklingumo
k i e ijus
y a
daba iné,
o
ne
is o iné
jos
a osena“
[60
II
36].
Ta iau
konk e iu
a eju
iesmukai
yado audamasis
okia
nuos a a,
Damb iinas
nepaiso
a ojimo
adicijos.
Pa yzdZiui,
jis
pa emia
po e iy
azéje
kaip
danguje,
aip
i
an
Zemés
a ojamg
kilmininka
su
p ielinksniu,
ku is,
jo
manymu,
ne
ik
naujesné
o ma
uz
ie ininka
(Zeméje),
be
i
pla iai
daba inéje
a osenoje
papli-
es
i
nelaiky inas
jokia
sla ybe.
Vis
dél o
Sika
g ei¢iausiai
eisaus
bi a
P.
Ska -
diiaus,
pa a’iusio
po
Damb iiino
s aipsniu
(Siam
da
nesan
edak o iumi)
edak-
cijos
p ie aSa.
Jame
aiSkinama,
kad
ie ininkas
ik ai
esas
senesnis,
be
i
Siandien
da
gana
pla iai
papli es,
i
, ia
i8
dalies
adicija
pa emia
Siy
laiku
a osena”,
odél
ie ininkg
kaip
ik
labiau
inka
pasi ink i
kaip
bend inés
kalbos
no ma,
ypa
baZny inéje
kalboje
[60
IL
37].
Apie
liaudies
i
bend inés
kalbos
san yki
Damb iiinas
uzsimena
nedaug
i
nekon-
k e iai:
,,daba iné
a osena
nebi inai
u i
bi i
emiama
a miy
pa yzdZiais
a
ben
ne
isokiais
pa yzdZiais
i
ne
isais
a ejais.
Bend iné
kalba
gali
u é i
sa y
s i iy,
ka ais
ne
yisai
a i inkan iy
a minius
pa yzdZius*
[64
IIL
9],
Ta mémis
e-
komendacijose
emiamasi
os
kelis
ka us:
pasakymo
paikSciojo
d abuzZiuose
ie-
ininkg
aisan
jnagininku
d abuziais
[65
I1—IV
43—44],
pa eisinan
kons ukcija
kad_su.
padaly iu
Salu iniame
ikslo
aplinkybés
sakinyje
[66
I1I—IV
44—48]
i
ap a ian
abs ak iyjy
daik a a dziy
ie ininky
a ojima
[65
IIT—IV
47—50],
aip
pa
aiSkinan
mo ologiniy
o my
umpéjimo
polinkius.
*
ee
Damb iiino
eo iniy
paziii y
ski umas
nuo
ki y
kalbos
no min ojy
negaléjo
ne-
u é i
j akos
kalbos
p ak ikai,
ypa
kai’
i
GK
edakcijos
pasi auké
P.
Jonikas
i
P.
Ska dzius.
GK
ekomendacijy
y imas
odo,
kad
nemazZos
dalies
g ama ikos
10.
Lie u iy
kalbo y os klausimai,
XXXI
145

eixkiniy
e inimas,
palygin i
su
anks esniu,
da
Lie u oje
susiklos iusiu,
ge okai
pasikei é.
Toliau
bus
apZ elg os
s a besnés
mo ologijos
i
sin aksés
ekomenda-
cijos,
i
ku iy
ma y i
ne adicinis
kalbos
eiSkiniy
e inimas
i
jo
pag indimas.
Ap a damas
j ai iuose
kalbos
lygmenyse
yks an ius
p ocesus,
mo olo
gijoje
kaip
s a biausiq
pazangos
b uoza
Damb iiinas
nu odé
kalbos
o my
skaigiaus
ma-
Zéjima.
Bend inéje
kalboje
nebe a o ini
siekinys
i
d iskai a,
nes
jie
paseng
i
ik
,,apsunkin ya min j“,
be
o,
juos
a s ojanios
ki os
o mos,
ad
jy
pe eklius
esas
ne eikalingas.
Apie
Siy
o my
s ilis ine
e e,
pa yzdZiui,
ikima
a o i
Snekamo-
joje
kalboje
a
g oZinéje
li e a i oje
( ai
bu o
pab éZiama
Lie u os
GK),
Damb i i-
nas
neugsimena.
Re ai
be a ojamos
o mos
edi bie,
eda ai,
nes
jas
a s ojan i
pap as esné
o ma
edi ba,
eda o
( egu
da o).
Siuoka
lieka
neaiSku,
kokiais
k i e-
ijais
ado audamasis
Damb iiinas
a ski ia,
ka a
o ma
sudé ingesné,
ka a
pap-
as esné.
Taip
pa
pazymima
mazZéjan
daik a a dZiy
linksniuo iy
skai iy,
kai
negausis
4-osios
i
5-osios
linksniuo és
daik a a dZiai
igyja
ki y
linksniuo iy
gal ines.
Da
iena
mo ologijos
naujo é
esas
nekai omy
o my
a si adimas
( él,
a odo,
o ien-
uojamasi
j
a iamai
paZangesnj
angly
kalbos
modelj):
jas
pa ogiau
a o i
(de-
Sim
ie oj
deSim is,
d ideSim
ie oj
d i
desim ys
i
k .).
Kiek
ki aip,
nei
bu o
jp as a,
Damb iiinas
Zii i
j
ilgyju
i
umpyjy
Zodziy
o my
konku encija
(ei //ei i;
ge iem
Zmoném
||
ge iems
Zmonéms).
Teigdamas,
kad
,,kal-
bos
aida
yks a
o my
umpéjimo,
o
ne
ilgéjimo
linkme“
[64
I
15],
jis
s engiasi
isomis
p ogomis
palaiky i
umpasias
o mas
i
nu odo,
kad
oks
esan is
i
bend as
liaudinés
kalbos
polinkis
[62
I
3].
Be
Sio
pag indinio
—
kalbos
pazangéjimo
—
mo y o,
pa eikiama
i
kele as
ki y.
T umposios
o mos
esan ios
pa ogesnés
(dél
o
ypaé
inkan ios
laik aS iy
kalboje)
i
da an ios
kalba
skambesne,
ma
a k in a
pe
daZnas
lie u iy
kalbos
ga sas
s
[62
I3].
Ki a
e us,
Damb iiinas
neneigia
i
ilgyju
o my
aisyklingumo;
apsk i ai
Siy
o my
a ojimas
esas
skonio
dalykas
[67
III
36].
Didziausia
ekomendacijy
dalis
ski a
j ai iems
sin aksés
eiSkiniams.
Negin-
Gijamomis,
elemen a iomis
sin aksés
Klaidomis
Damb iiinas
laiko
jung uka
kad
su
bend a imi
Salu iniame
ikslo
aplinkybés
sakinyje,
padaly io
a ojima
ie oj
pusdaly io,
a inio
jnagininka
en,
ku
ka ais
eikia
a dininko,
i
kele a
ki y
[67
II
21].
O
daugelj
nuo
seno
aisomy
klaidy
jis
mégina
pe Ziii é i,
daugiausia
ai8-
kindamas
ai
kalbos
aidos
polinkiais.
Nemaios
apim ies
s aipsnyje
,,Kai
ku ie
linksniy
a ojimo
a ejai“,
einanCia-
me
pe
kelis
GK
sasiu inius,
iSsamiai
ap aSomos
konku uojan ios
linksniy
o mos
(pa yzdZiui,
a inio
jnagininkas
//
a dininkas,
ikslo
naudininkas
//
pazyminio
galininkas
i
k .),
o
da omos
i8 ados
ne
isada
su ampa
su
iki
ol
adici8kai
susi-
kloséiusiu
poZii iu
j
Sios
i8ies
g ama ikos
o my
a ojima.
S a bu
ai,
kad
Damb iiinas
mégina
ap ép i
isa
linksniy
sis ema,
ieSko i
ySiy
a p
Sios
sis emos
na iy,
o
ne
a ski ai,
izoliuo ai
nag iné i
kiek ieno
linksnio
a o-
jima.
Jis
pazymi,
kad
Salia
pag indiniy
eikSmiy
linksniai
u i
i
Salu iniy,
ku ios
nesan ios
pakankamai
ai8kios,
apib éZ os,
i
dél
o
paski y
linksniy
a ojimo
lau-
146
kai
ne
ik
susidu ian ys,
be
i
susipinan ys.
Si aip
yks anéios
sa o i8kos
links-
niy
a zybos,
i ,
kalbai
kin an ,
ieny
linksniy
a ojimo
laukas
i8siple ias,
ki-
y
—
susiau éjas
[64
I
1].
I$
ekomendaciju,
ku
ap a iami
a piniai
linksniy
a ojimo
a ejai,
ma y i,
kad
Damb iiinas
ne e ai
jauéia
sub ilius
eik’més
a spal ius
i
s engiasi
j
juos
a -
siZ elg i
e indamas
ieng
a
ki a
eiSkinj.
Pa yzdZiui,
i8samiai
aiSkinamas
adi-
namojo
poba io
galininko
i
laiko
naudininko
a ojimo
ski umas.
Damb i -
nas
nesu inka
su
Jablonskio
aisy u
naudininku
sakinyje: [s azia o
kelioms
die-
noms
a os ogy.
Jablonskis
pana¥iais
a ejais
isu
eiké
galininka,
siedamas
ji
su
p ieSdéliniais
slankos
a ba
sajidzZio
eiksmaZodziais*.
Damb i inas
eigia,
kad
okiuose
sakiniuose
,,Siandien
[...]
jau
isuo inai
jsigaléjes
naudininkas*
[62
[1
21],
o
galininkas,
ei8kian is
eiksmo
ukmés
ilguma,
i
i ykio
eikslo
eiks-
mazodis
ame
pa iame
sakinyje
,,pjaunasi*
[64
IV
11—12].
Ma
laiko
galininkas
u in is
d i
ski ingas
eikSmes,
.
y.
Zymi
1)
laika,
ku io
me u
kas
eikia
a
kas
yks a,
i
2)
laika,
ku is
y a
ski as,
numa y as
p aleis i.
An oji
eik8mé
labai
pa-
naSi
j
laiko
naudininko
eikSme,
ad
naudininkas
i
links amas
daugiau
a o i
ie oj
Sio
galininko,
kad
dél
galininko
kelia eik8miSkumo
nea si as y
d ip asmy-
biy.
Paaigkinimui
Damb iinas
duoda
Jablonskio
sakinj
Vaziuosim
pas
mamq
a-
landéle
i
nu odo,
kad
galininka
gia
galima
sup as i
d ejopai:
kaip
pobii io
a ba
kaip
adinamaji
ilgio
olio,
eiSkian j
eiksmo
ukmés
ilguma.
Pi muoju
a eju,
jei
no ima
nu ody i
laika,
ski a
p aleis i,
pabii i,
ie oj
galininko
a o i-
nas
naudininkas.
Ka ais
abs ak i
g ama ikos
aisyklé
inka
ne
kiek ienam
konk e iam
a ejui.
Damb iiinas,
ap a damas
kilmininko
a ojima
su
neigiamaisiais
eiksmaZodzZiais,
nu odo,
kad
ne
isada
Sis
désningumas
p ak iSkai
ealizuojamas;
ka ais
ge iau
inkas
galininkas,
i
ai
p iklauso
nuo
sakinio
kons ukcijos,
nuo
linksnio
ie os
sakinyje
i
ki okiy
aplinkybiy
[64
1
7—8].
Pa yzdZiui,
nesa
eikalo
,, a o i
kilmi-
ninka
p ie
bend a ies,
kai
ki as
kilmininkas
jau
y a
p ie
neigiamo
eiksmaZodZzio*:
né a
eikalo
skelb i
ka q;
ne u ime
eisés
jj
sme k i
i
pan.
Damb iiinas
da o
i8-
yada,
kad
su
neiginiu
galimi
a o i
abu
linksniai
—
i
kilmininkas,
i
galininkas,
o
enkan is
iena
i8
ju,
eikiq
ado au is
,,indi idualiu
kalbos
jausmu“.
Siy
dieny
kalbos
p ak ikoje
pasi aiko,
kad
dél
a iamo
o mos
ydingumo
paaukojami
sub-
ilis
eikSmés
ski umai,
a spal iai,
a iau
ge iau
jsizi i éjus
ma y i,
kad
g ama ikos
aisykliy
konk e iems
a ejams
negalima
aiky i
aklai
i
a Zy i
na i aliq
kalbos
p i-
gim j.
Vis
dél o,
ieSkodamas
eikSmés
ski umy,
Damb i inas
neiS engia
nep asilenkes
su
kalbos
aisyklingumo
k i e ijumi
i
no minimo
adicija.
samiai
ap a damas
abs akéiujy
daik a a dziy
ie ininky
a ojima,
jis
dalj
okiy
ie ininky,
aisy y
da
Jablonskio,
links a
pa eisin i.
Damb iiino
manymu,
a ian ai
sa ai és
laiko a -
pyje
i
pe
sa ai e
esq
ne iena eikSmiai,
dél
o
abu
a o ini
bend inéje
kalboje.
Pi masis
eiskias,
kad
da bas
bus
a lik as,
di ban
nebii inai
iS isq
sa ai e,
0
posa-
%
Pi oékinas
A.
Jono
Jablonskio
kalbos
aisymai.
K.,
1986.
P.
175—178.
147
kis
pe
sa ai e
kaip
ik
,,implikuoja
isos
sa ai és
da ba*
[65
III—IV
47—S0].
Pa-
naSiai
samp o aujan ,
a o inais
laikomi
i
ie ininkai
sa ai és
eigoje,
bégyje,
a iau
Siandien
mes
p ipaZjs ame
ik
Jablonskio
nus a y a
no ma.
Nuo
pa
Jablonskio
aip
pa
su a inai
buyo
laikoma.
klaida
i
iki
pa
Siandien
g ieZ ai
aisoma
kons ukcija
kad
su
bend a imi
Salu iniame
ikslo
aplinkybés
saki-
nyje.
IS
p adZiy
a
kons ukcija
ne aisyklinga
laike
i
Damb iinas
( a p
ki y
klaidy
nu odé
i
kad
u éjus
ge y
kunigy,
[...]
[60
I
40],
be
1966
m.
nebe aisé
i
mégino
i ody i
jos
p iim inuma.
Pi miausia
Si
kons ukcija
pa eik a
kaip
galimas
ki os
klai-
dos
—
ikslo
Salu iniame
sakinyje
a ojamos
bend a ies
su
kad
—
pakai as,
ma
bend a j
keis i
a iamaja
nuosaka,
ypa
beasmeniuose
sakiniuose,
ne
isada
jma-
noma,
Sakinyje
Taciau
y
p iemoniy
neuz enka,
kad
pakel i
ekonoming
ge o e
Dam-
b iiinas
bend a j
aiso
padaly iu
(kad
pakélus)
i
p ideda:
,,dél
Sio
pas a ojo
posa-
kio
(kad
su
padaly iu)
kai
ku ie
kalbininkai
aukosi,
be ,
mano
nuomone,
be
ei-
kalo“
[66
I
6—7].
Ty
pa iy
me y
III—IV
GK
sasiu inyje
Damb iiinas
iSsamiau
ap a ia
Sia
kons ukcija
i
pada o
i8 ada,
kad
ji
isiskai
nepeik ina.
ApZ elges
isu
aSiy
Salu inius
sakinius
(papildinio,
eiksnio,
bido,
p ieZas ies
i
ki us),
jis
kons-
a uoja,
kad
isu
Gia
jp as a
a o i
padaly j,
ad
nesa
,,nei
g ama inio,
nei
loginio
pag indo“
da y i
iSim j
i
ikslo
Salu iniams
sakiniams
[66
III—IV
44—48].
Taigi
di b inai
méginama
suda y i
schema,
i
eiSkinius
aiSkin i
loginiy
samp o a imy
bidu.
Idomu
ai,
kad
oki
Damb iiino
poiZiii j
p iémé
i
ki i
GK
ko esponden ai.
Tame
pa iame
sasiu inyje
V.
Ras enis,
aisydamas
JAV
lie u iy
spaudos
kalba,
ap a iamaja
kons ukcija,
kaip
i
kons ukcija
su
a iamaja
nuosaka,
laiko
aisyk-
lingomis,
be
ydingomis
s ilis i$kai
—
,,sunkias o émis“:
sakinyje
Kad
nu aminus
okiecius,
Kennedy
sugal ojo
[...]
jis
ie oj
Salu inio
sakinio
siilo
ikslo
naudinin-
ka
su
bend a imi
( okieciams
nu amin i
[...])
[66
II—IV
55].
Kaip
nauja
sin aksés
b uoza
Damb iiinas
nu odo
daZnesnj
linksniy
su
p ielinks-
niais
jsigaléjima
ie oj
seno iniy
g ynyjy
linksniy
[62
II
20]
i
laiko
ai
kalbos
pa-
zanga:
daba
sakome
i
pykcio,
o ne
pykéiu
pa audo,
an
Zi go,
o
ne
Zi ge
sédéjo,
Zengimas
j
dangy,
o
ne
dangaus
Zengimas
i
pan,
$j
p ocesa
yks an
lie u iy
kalboje
p ipazis a
i
P.
Ska dZius,
be
pazymi,
kad
.,seno iniy
linksniy
i imas
p ielinks-
ninémis
ZodZiy
g upémis
da
né a
pasibaiges
yksmas“
[60
V
50].
Da
p ie’
Dam-
b iiino
samp o a imus,
GK
leidimo
p adZioje,
keli
au o iai,
a i k8 iai,
buyo
skun-
desi
p ielinksniy
gausa,
a si adusia
lie u iy
iSei iy
kalboje
dél
angly
kalbos
i akos:
a eik
an
laiko [60
11
26],
o
né a
j
Si a
knygq
(=
Si oje
knygoje)
[60
IL
43].
Ta iau
Damb iiinas
j
ai
nek eipia
démesio
i ,
bea odai iskai
nusi é es
kalbos
pazangéjimo
idéjos,
j
p ielinksnine
kons ukeija
Zi i i
daug
palankiau
negu
j
a ian iska
jai
linksnj,
Dél
o
bend inei
kalbai
eikia
a o i
jau
miné aji
pasakyma
an
Zemés,
o ne
Zeméje,
aip
pa
iké i
j
kq,
o
ne
iena
galininka
[65
III—IV
33—38].
x
ok
IS
pa eik y
pa yzdZiy
ma y i,
kad
Damb iiino
eo iniuose
s a s ymuose
i
kal-
bos
ekomendacijose
gana
ySkus
no minimo
adicijy
i
loginio
poZiii io
j
kalbos
eiSkinius
sup ieSinimas.
Laikydamas
logika isy
moksly
pag indu
[68
I—II
30],
148
jis
i
kalboje
yks anéius
p ocesus
linko
e in i
i$
Siy
pozicijyu,
ne e ai
paneigdamas
iki
ol
jsigaléjusius
i
jp as us
kalbos
ak us
a ba
pa eisindamas
isuo inai
p ipa-
Zin as
kalbos
klaidas.
S ai
kad
i
Damb iiino
poiZii is
j
p ie eiksmius,
pada y us
i8
bid a dZiy,
u inéiy
p iesaga
-inis
(i o iniai,
idiniai).
Remdamasis
sa o
aisyk-
lingumo
o mule,
jis
j odinéja
okiy
p ie eiksmiy
p iim inuma
i
suabejoja
Jablons-
kiu,
ku is,
kliaudamasis
gy aja
liaudies
kalba,
okiy
p ie eiksmiy
enges;
ad
ka -
u
nu aukiama
i
jy
aisymo
adicija.
Cia
ik y
p isimin i
misy
kalbininky
A.
Gi -
denio
i
A.
Rosino’
eiginj,
kad
,,bend inés
kalbos
no mos
y a
ne
ma ema i8kai
j odomos
mokslo
iesos,
o
e ybés,
i
jos
gali
i ai
laiky is
ik
ada,
kai
kalbine
bend uomené
ge bia
adicijas
i
Zymiausiy
kalbos
no min ojy
bei
no minamyjy
eikaly
au o i e a“‘.
Vienas
is
kalbos
ei8kiniy
logiza imo
biidy
y a
adinamosios
kalbos
analogijos.
I
no minan
kalba,
i
diegian
no mas
j
a osena,
jos
daZnai
padeda
susie i
kalbos
ak us,
ma y i
kalba
kaip
sis ema.
Damb iiino
kalbos
ekomendacijose
analogijos
i in
mégs amos.
Pa yzdZiui,
pasakyme
gy eno
p imi y iausiy
Zmoniy
gy enimu
jnagininka
keisdamas
galininku
(gy eno
gy enimg),
jis
emiasi
analogiSkais
posa-
kiais
ko q
ko o i,
miegq
miego i,
daing
dainuo i
i
pan.
[66
1
7].
Ki as
dalykas,
kad
analogijy
ieSkoma
ne
isada
ykusiai.
RySkus
pa yzdys
—
méginimas
leksikos,
azeologijos
désniais
aiSkin i
sin aksés
ei8kinius.
Damb i inas
nu odo,
kad
galima
a o i
kai
ku iuos
s e imus
posakius
uo
pa iu
pag indu,
ku iuo
esa
a ojami
s e imi
Zodiiai,
i
pa eisina
pasiskolin a
ie ininka:
u i
pa i i
aukléjime
[65
I1I—
IV
48].
Nea sizZ elgiama
j
ai,
kad
Zodis
y a
sa o iSkai
au onomiskas
kalbos
ie-
ne as
i ,
ne
bidamas
s e imas,
nea do
kalbos
sis emos
okiu
mas u,
kaip
kad
po-
sakis,
suda y as
pagal
s e imus
Zodziy
jungimosi
désnius.
Dél
o
kalboje
pap as ai
leidziama-
unkcionuo i
didesniam
a
maZesniam
s e imy
ZodZiy
(skoliniy)
kiekiui,
o
g ama ikos
s e imybés
daZniausiai
e inamos
neigiamai.
ek
*
Kaip
e in i
Ame ikos
GK
(i§
esmés
—
jos
edak o iaus
L.
Damb i ino)
indélj
j
g ama ikos
no minimo
eo ija
i
p ak ika?
Kadangi
Lie u oje
oji
GK
bu o
be-
eik
isiskai
nep ieinama,
Damb iiino
idéjy
po eikio
kalbos
no minamajam
da -
bui,
egis,
né
nebii a.
An a
e us,
nea sa gu
bi y
eig i,
kad
Lie u oje
i
Ame i-
koje
Sis
da bas
éjo
lygiag e iomis,
nesusike an¢iomis
linijomis.
Ame ikoje
kiek
i8galin
bu o
sekamas
ling is inis
Lie u os
gy enimas,
ano uojami
i
ecenzuojami
nauji
kalbos
mokslo
da bai,
ne eng a
i
k i ikos.
Ta iau
as
ySys
bu o
daugiausia
ienpusis,
be
a sako
i8
pa ios
Lie u os.
Taigi
belieka
pas a s y i,
kaip
galé ume
pa-
sinaudo i
GK
kalbos
a kymo
pa i imi
daba ,
kokiy
klys keliy
u é ume
pasise -
gé i
Z elgdami
j
a ei i.
Kaip
jau
miné a,
Damb iiinas
kalbos
eiSkinius
linko
e in i
emdamasis
g iez-
ais
logikos
désniais,
u édamas
p ie3
akis
kalbos
aidos
iksla
—
pap as éjima,
i
jo
aisyklingumo
o muléje
nebeliko
yie os
no minimo
adicijai
bei
no my
s abi-
4
Gi denis
A.,
Rosinas
A.
Da
kelios
min ys
dél
bend inés
kalbos
kodi ikacijos
//
Kul a-
os
ba ai.
1983,
N .
4.
P.
67.
149