LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
REGINA
KVASYTE
LATVIU
DALYKINE
KALBA
KALBOS
KULTUROS
ASPEKTU
Kalbos
si uacijai,
ku i
susida é
La ijoje
poka io
me ais,
biidingas
la iy
i
usy
kalby
unkciona imas
ienu
me u.
Siu
kalby
sa eika
a sispindi
isose
Zmogaus
eiklos
s e ose.
Ligi
Siol,
o
ne e ai
i
daba ,
usy
kalba
dominuoja
daugelyje
eiklos
s e y,
ypaé
pla iai
ji
papli usi
a8 edyboje.
Vals ybinés
kalbos
s a uso
su eikimas
la iy
kalbai
1988
me y
spalio
ménesj
i
,,La ijos
TSR
kalby
is a ymo“
p iémimas
1989
me y
geguZés
ménesj
paska ino
susidoméjimq
la iy
dalykine
kalba.
Miné-
ame
js a yme
aikiai
pasaky a,
kad
.,La ijos
Ta yby
Socialis inéje
Respublikoje
esan iose.
js aigose,
jmonése
i
o ganizacijose
a$ edybos
kalba
y a
als ybiné
kalba“,!
adinasi,
la iy
kalba.
Dalykiné
kalba
a lieka
labai
s a bias
socialines
unkcijas
—
ja
palaikomi
al-
dymo
o gany
ySiai
su
gy en ojais
bei
ga an uojamas
js aigy,
jmoniy
i
o ganiza-
cijy
bend ada bia imas.
RaS edybos
dokumen us
galima
suski s y i
j
kele a
g u-
piu,
pa yzdZiui,
diploma iniai,
ju idiniai,
adminis aciniai
i
k .
dokumen ai,
i
kiek-
iena
i§
Siy
g upiy
a lieka
bidingas
unkcijas.
Sioms
unkcijoms
a lik i
bi inos
am
ik os
kalbos
p iemonés.
Bend inés
kalbos
kul i os
aspek u
ypa ingai
s a bus
klausimas
—
ai
usu
kalbos
j aka
la iy
a8 edybos
kalbai,
nes
la iy
kalba
Siuo
me u
glaudZiausiai
kon ak uoja
kaip
ik
su
usy
kalba.
Kaip
kalby
kon ak y
pasekmé
gali
kis i
ienos
kalbos
s uk ii a
a ba
s uk ii os
elemen ai
dél
ki os
(kon ak inés)
kalbos
j akos,
ki aip
a ian ,
yk i
in e e encija.
Sio
ei8kinio
negalima
e in i
ienodai
—
in e -
e encija
gali
bi i
eigiama
a ba
neigiama.
Jos
mas as
susijes
su
kalbos
s iliais
i
kalbos
komunikacinémis
unkcijomis.
,,Miisy
s iliaus
su okimas
egzis uoja
kaip
sup a imas
nus a y os
sis emos
no my,
ku iy,
kaip
i
be
ku iu
(kalbos)
no mu,
Zinan
jas,
galima
a sisaky i“?.
Kiek ieng
in e e encijos
eiSkinj,
ku is
pas ebimas
la iy
kalboje,
bi ina
i e in i.
,,Snekamojoje
kalboje
bei
mazZiau
i&sila inusiy
Zmo-
niy
kalboje
y a
daugiau
a si ik iniy
in e e encijy
i
pap as ai
jos
lieka
uz
li e a i-
inés
kalbos
iby.
Ta iau
dalis
in e e enciju
a spindi
samoningus
i
ikslingus
Zodziy
a ojimo
a ejus
i
g ama ines
p ielaidas.
Kadangi
kele as
naudingy
in e -
e encijos
a ejy
pasida o
no ma,
labai
s a bu
ne
ik
kons a uo i
bei
apibidin i
isas
j akas,
be
i
j e in i
jy
unkcinj
ikslingumq
i
no mos
a z ilgiu
adap uo i
1
La ijas
PSR
Valodu
likums.
Riga,
1989,
6.
Ipp.
*
Timenes
JI.
H.
Pycckui
sank
b
e o
byHKIMOHAaTbHEIX
pasHoBHAHOcTax.
M.,
1977.
C.
46.
73
eigiamaji,
ki aip
a ian ,
p ipaZin i
ai
no ma“*.
No minamojo
e inimo
pag indu
u é y
bu i
unkcinis
samoningumas,
s uk i inis
i
seman inis
su ikimas
su
la iy
kalbos
modeliais.
Reiké y
a k eip i
démesj
j
naujada y
su ikima
su
la iy
kalbos
sis ema.
,,Dokumen y
kalba
u i
a i ik i
li e a i inés
kalbos
o icialaus
dalykinio
s iliaus
adicijas,
isy
pi ma
as,
ku ios
padeda
i8 eik& i
min j
kuo
iksliau,
nuosek-
liau,
obuliau
i
kuo
umpiau“*.
Ve inan
kon ak inés
kalbos
j aka,
eikia
a k eip i
démesj
i
j
ai,
kad
»ge iausiy
ezul a y
galima
pasiek i,
jeigu,
e inan
kon ak uojanéios
kalbos
ak us
i
en-
gian
ekomendacijas
kalbos
p ak ikai,
kiek ienas
konk e us
klausimas
sp endZia-
mas
ne
indi idualiai,
izoliuo ai,
be
kompleksiSkai,
sis emiSkai...
a ba
kai
sp endi-
mas
emiasi
pla iais
eo iniais
y imais...‘®
Neigiama
in e e encija
pasi ei’kia
ne
ik
nespecialis y,
be
i
specialis y
kal-
boje.
Sioje
s i yje
in e e encijos
ai8ka
ska ina
dalykinés
kalbos
Snekamosios
o -
mos
pag indiné
paski is
—
pasikeis i
in o macija.
Todél
Siuo
a eju
j
kalbos
ai8-
kos
p iemoniy
pasi inkima
k eipiamas
mazesnis
démesys.
Dalykinés
kalbos
a8omo-
joje
o moje
sa ikon olé
y a
daug
didesné,
be
i
gia
neapsieinama
be
la iy
li e a-
i inés
kalbos
no my
paZeidimo.
Visi
miné ieji
ak ai
a si anda
del
ne iipes ingos
pazili os
j
sa o
Snekamaja
i
aSomaja
kalba,
dél
in o macijos
s okos
apie
s an-
da izuo os
e minologijos
bu ima
s i yse,
ku ias
ap a nauja
aS edyba,
pa yz-
dziui,
ekonomikoje,
s a is ikoje,
inansuose,
ju isp udencijoje
i
pan.
RaS edybos
dokumen uose
—
ienoje
iS
dalykinés
kalbos
agy iniy
o my
—
leis inas
s anda izuo y
kalbos
p iemoniy
a ojimas.
Cia
a ojamos
okios
ai§-
kos
p iemonés,
ku ios
nep ieS a auja
la iy
li e a ii inés
kalbos
no moms:
,,Doku-
men y
kalba
u i
g ieZ ai
a i ik i
bend osios
kalbos
no mas,
ki aip
a ian ,
as
daba inés
li e a ii inés
kalbos
no mas,
ku ios
né a
iesiogiai
susijusios
su
ieno
a
ki o
kalbos
s iliaus
ypa ybémis
a ba
su
kokiomis
no s
ypa ingomis
bend a imo
aplinkybémis“*.
S anda izuo os
sin aksinés
kons ukcijos
i
leksiniai
a ba
azeolo-
giniai
S ampai,
ku ie
a ojami
o icialiai
bend aujan ,
y a
susida e
dél
panaudoji-
mo
kalbos
idinés
a ankos
bei
kalbos
s uk i iniy
sinoniminiy
galimybiy,
ku ios
ga an uoja
Siq
kalbos
unkcija.
RaS edybos
dokumen y
kalbai
bidinga
ikslumas,
lakoni8kumas,
konk e u-
mas.
RaS edybos
dokumen uose
a ojamos
aiSkios
i
apgal o os.
o muluo és.
Leksinés
i
sin aksinés
ypa ybés
aip
pa
p iklauso
nuo-dalykinés
kalbos
dokumen-
o
pobidzio
bei
nuo
sio
dokumen o
aSymo
laiko.
Bend as
eikala imas,
ku j
u é y
a i ik i
a8 edybos
dokumen ai,
—
ai
kalbos
p iemoniy
ekonomijos
p in-
*
Blinkena
A.
In e e ence
un
no ma
//
La ieSu
alodas
kul i as
jau ajumi.
Riga,
1978.
29.
Ipp.
SRC
¥
.é:
:
‘
Paxmauuu
JI..B..C unuc uxa
yenosoi
ped
M
peqakTHpoBanue
cayxKeOHBIX
DOKyMcH-
Tos..
M.,
1973.
C.
19.
°
Cxyuua
B.
Pow b
a3p KoBbIX
KOHTaKTOB
B
Pa3BUTHH
MaTbILICKO O
AMTepaTypHO O
s3bIKa
HW
Hay4HOH
TepMuHono un
//
Kon ak e
pyccko o
sa3bIKa
C
s3bIKaMn
Hapogos
[Ipu6an nKu.
Pu a,
1984.
C.
16.
°
PaxManuu
JI.
B.
C unuc uxa
genonoli
peu
1
peqakTupoBanne
cayKeOHbIX
OKyMcH-
Tos.
C.
18.
74
cipas
—
Siuose
dokumen uosé
a ojami
konk eéiam
a ejui
labiausiai
p i aiky i
zodziai,
eikia
eng i
u8 iazodZia imo.
Be
bend y
eikala imu,
kiek ienai
doku-
men y
g upei
bidingos
i
ski ingos
ypa ybés.
Kadangi
kalbamuoju
laiko a piu
isose
Zmogaus
eiklos
s e ose
didZiule
j aka
u éjo
usy
kalba,
ikslinga
analizuo i
la iy
i
usy
kalbos
aS edybos
dokumen y
e miny
i
kons ukcijy
bend ybes
i
ski umus.
Tokios
analizés
ikslas
—
iS eng i
la iy
kalbai
nebidingy
kons ukcijy
a ojimo
kalbos
p ak ikoje.
Rusy
kalbos
neigiama
j aka
la iy
kalbai
ypaé
pas ebima
a ojan
p ielinksnius.
La iy
kalbos
no my
pazeidimai
Siuo
a eju
bina
j ai is.
Galima
paminé i
i
usy
kalbos
p ie-
linksniy
pazZodinj
e ima,
i
p ielinksnio
a ojima
kons ukcijose,
ku ios
la iy
kalboje
a ojamos
be
p ielinksnio:
,,...
la iy
kalboje
pagal
adicija
jsi i inu-
sios
ki okios
kons ukcijos
—
a ba
be
p ielinksnio
(san ykis
iS ei8kiamas
sa a-
ankikos
eik8més
ZodZio
o mos
seman ika),
a ba
su
ki u
p ielinksniu
(ki aip
a-
ian ,
Sis
san ykis
la iy
kalbos
sis emoje
asocijuojasi
su
ki o
p ielinksnio
eikSmiy
mik osis ema)“?;
RaS edybos
dokumen uose
usy
kalbos
kons ukcijas
su
p ie-
linksniais
daZnai
a i inka
la iy
kalbos
kons ukcijos
be
p ielinksniy:
saxa3
na
moeapei
—
p ecu
pasii ijums,
omuem
o
e inoanenuu
naana
—
plana
izpildes
pa -
ska s,
Had6deKa
3a
cmanc
—
s dZa
piemaksa,
npedaoscenua
K
naany
—
plana
p ieks-
likumi,
nepeeecmu
Ha
emopoii
Kypc
—
pa cel
o ajd
ku sd,
nasHauume
Ha
0o19«-
nocmb
—
iecel
ama d,
nepeeodump
na
pyccku i
az
—
ulko
k ie u
aloda.
Ski -
ingi
negu
usy
kalboje
p ielinksniai
a ojami
kons ukcijose:
npodasamb
no
ma-
4ouam
—
pa do
p e
aloniem,
npodasame
no
euzumnbim
Kapmoukam
—
pa do
uz
izi ka ém,
neuamams
a
mauunke
—
aks i
a
aks ammasinu,
e idame
nod
pacnucky
—izsnieg
p e
pa aks u,
o6pa6omame
ddxne e
na
IBM
—
aps ada
da us
a
ESM.
In e e encija
galima
pas ebé i
i
Zodziy
junginiuose,
kai
ne eisingai
pasi ink as
ienas
i8
junginio
komponen y,
pa yzdZiui,
eiksmaZodis
a ba
jo
o ma:
ex.o-
yumb
@
cnucox
(,ieslég
sa aks a*)
—iekjau /ie e
sa aks a,
udem
peuo
(,,ie
una“)
—
i
una,
donyemumb
ouiubky
(,,pielais
klidu“)
—
piejau
kJudu,
k]ii-
di ies;
npueecmu
npumep
(,,pie es
piemé u“)
—
miné
piemé u;
exoda yan
Kop-
pecnondenyun
(,,ienako8i
ko espondence“)
—
sanem ad
ko espondence,
ucxods-
da
Koppecnondenyus
(,izejo8a
ko espondence“)
—
nosii i a
ko espondence
i
pan.
Rusy
kalbos
su
b iikSneliu
aSomus
Zodziy
junginius
la iy
kalboje
daZniausiai
a i inka
kons ukcijos
be
de iso, ne e ai
ai
bina
sudu inis
Zodis
su
a i kS ine
Komponen y
seka,
pa yzdziui,
Gopmy.sp-o6pasey
—
pa aug o mula s,
“cdem-ax-
mypa
—
ak i ékins,
apaok
k
saka3y-napady
—
no ikojumpasi ijuma
bi ka.
Kom-
ponen u.
seka
gali
bi i
i
ienoda
abiejose
kalbose,
pa yzdziui,
UuHICeHepHO-MeX=
nuyeckuii
nepconana
—
inzenie ehniskais
pe sonals,
acypuds-opdep
—
Zu ndlo de is;
uenoeeko-Oenb—
cil ékdiena.
La iy
as edybos
dokumen y
kalboje,
kaip
i
apsk i ai
li e a i inéje
kalboje,
nepageidau inas
usy
kalbai
bidingy
sudu iniy
su auk iniy
ZodZiy
a ojimas,
7
Hu wue
JI.
K
pompocy
o
Busan
pycckKo o
A3biKa
Ha
MaTbIMICKMe
TpezTOXRHEIe
KOHCTPYK-
nun
//
Kou ax s
na suucko o
s3bika.
Pu a,
1977.
C.
131.
:
pa yzdziui,
npogxom,
saexom,
Toccnab,
Jaméumxum
i
pan.
,,...
neleng a
pa-
g is i
8iq
endencija
kalbos
ekonomijos
p incipu,
nes
kalbos
Zenklas
u i
bi i
adek-
a us
su okimui,
be
ad esa o
pasunkin as
su okimas
Sia
ad esan o
,,ekonomija“
panaikina“*,
Kalbos
p ak ikoje
su
okiomis
o momis
susidu iame
daZnai,
ypa
is aigy
pa adinimuose.
Jy
ie oje
ik y
a o i
kons ukcijas,
ku ios
su inka
su
la -
iy
kalbos
no momis.
Pa yzdiZiui,
ie oj
usi’ko
pa adinimo
,,Toccna6“
pagei-
dau ina
a o i
umpa
la iska
pa adinima
,,Vals sapgads“,
ie oj
,,JTam6 mxun“
—
,,Sadzi es
kimija“.
Cia
pa yzdziu
galé y
bi i
p ojek a imo
ins i u y
pa adi-
nimai,
ku ie
Siuo
me u
la iy
kalboje
suda o
nuoseklia,
da nia
sis ema:
JTam-
eunponpom
—
,,Riipnicp ojek s“,
JIameunpoeopempo i
—
,,
Pilsé p ojek s“,
Jlameu-
nposodx03
—
,,Melio p ojek s“,
JTamkomyxnpoexm
—
,,Komundlp ojek s*
i
k .
RaS edybos
dokumen uose
dazZnai
a ojamos
i
san umpos,
pa yzdZiui:
OKY]
—
O6weco snoii
KAaccuguxamop
—
ynpae.aenuecxoii
dokymMenmayuu;
ETC]
—
Edunaa
e2ocydapemeennaa
cucmema
desonpoussodcmea;
ECK
J]
—
Edu-
nda
cucmemad
KoHcmpykmopcKoi
doKymenmayuu;
TY
—
mexnuyeckue
ycaosua
i
pan.
Tokias
san umpas
nepa a ina
pe kel i
i
la iy
kalba
pa aidZiui
(0
juo
la-
biau
—
aSy i
sla y
aidémis).
Pa adinimas
a ba
sa oka
i8si uojama,
i e giama
i
ada
suda omos.
a i inkamos
la iskos
san umpos:
V
PDK
—
Vissa ienibas
pa aldes.
dokumen u
klasi ika o s;
VVLS
—
Vieno a
als s
lie edibas
sis éma;
VKDS
—
Vieno a.
kons uk o u
dokumen dacijas
sis ema;
TN
—
ehniskie
no ei-
kumi.
-
No in .
sékmingai_
igsp es i
sudé inga
espublikos
kalbos
si uacijos
p oblema
—
iS eng i
la iy.
kalbos
uz e Simo
nebiidingomis
leksemomis,
kons ukcijomis
i
pan.
—
eikia
pla iau
skleis i
in o macija
apie
s anda izuo a
e minologija
i
populia in i
ja
isuomenéje.
S e imos
kalbos
elemen y
jsisk e bimas
j
la iy
kalba,
kai
ie
elemen ai
iSs umia
la iskus
ZodZius
i
kons ukcijas,
iSsekina,
0
ne
p a u -
ina
kalba.
Deja,
okiems
in e e encijos
ak ams
biidinga
endencija
pe ei i
i
Sne-
kamosios
kalbos
j
aSomaja
o ma.
Daba iniu
me u
p ak iskai
pe einama
p ie
la iy
kalbos
a ojimo
aS edyboje,
odél
i
Siuos
klausimus
u i
bi i
k eipiamas
didelis
démesys.
LETTISCHE
SACHLICHE
REDE
IM
ASPEKT
DER
SPRACHKULTUR
Zusammen assung
..
Fii
die
sp achliche
Si ua ion
in
Le land
is
gleichzei iges
Funk ionie en
des
Le ischen
und
des
Russischen
cha ak e is isch,
die
in
allen
Ta igkei sspha en
eng
zusammenwi ken.
Keine
Ausnahme
bilde
auch
die
Sch i iih ung,
wo in
das
Le ische
du ch
das
Russische
éllig
e d ing
wu de.
Das
zunehmende
In e esse
ii
le ische
sachliche
Rede
wu de
du ch
Ve leihung
des
S a us
de
S aa ssp ache
dem’
Le ischen
sowie
du ch
Fassung
des
Sp achgese zes
ak i ie .
Die
sachliche
Rede
iib
eine
besonde s
wich ige
soziale
Funk ion
aus
—
sie
e méglich
Bezie-
hungen
zwischen
de
Ve wal ung
und
de
Be ilke ung
sowie
gewah leis e
die
Zusammena bei
on
Be ieben,
Behé den
und
O ganisa ionen.
Aus
e schiedenen
G uppen
on
Dokumen en
*
Blinkena
A.
La ieSu
aloda
un
alodnieciba:
ce]i
un
p oblémas.
ZAV.
1989.
N .
9.
10.
Ipp.
76
(diploma ische,
ju is ische,
adminis a iy-kanzleimaBige
Dokumen e)
wi d
de
le z e en
besonde-
e
Au me ksamkei
gewidme .
Jede
A
sachliche
Dokumen e
sind
bes imm e
sp achliche
Aus-
d ucksmi el
eigen,
die
de
ihnen
zugewiesenen
Funk ion
geniigen.
Im
Aspek
de
allgemeinen
Redekul u
s ell
de
Ein lu8
des
Russischen,
mi
dem
das
Le ische
gegenwa ig
engs e
Kon ak e
ha ,
e ns e
Ge ah
da .
Alle
In e e enze scheinungen,
die
im
Le i-
schen
au e en,
bedii en
eine
Bewe ung.
Als
mo i ie
kann
man
lediglich
unk ional
zweckma-
Bige
Abweichungen
on
den
o handenen
No men
ane kennen.
Es
is
no wendig,
auch
die
En -
sp echung
de
Neubildungen
dem
Sys em
des
Le ischen
in
Be ach
zu
zichen.
,,Die
Sp ache
in
Do-
kumen en
soll
den
T adi ionen
des
o iziell-sachlichen
S ils
de
Li e a u sp ache
ge ech
we den
und
o
allem
denjenigen,
die
dazu
ye hel en,
den
Gedanken
méglichs
kla ,
olge ich ig
und
so
ku z
wie
méglich
auszud iicken*.
Posi i e
E gebnisse
we den
dann
e ziel ,
wenn
bei
de
Bewe -
ung
on
dekon ak i en
Fak a
und
bei
de
E a bei ung
on
Emp ehlungen
ii
die
Sp achp axis
jede
konk e e
F age
nich
indi iduell,
sonde n
komplex
gelés
wi d.
In
de
sachlichen
Dokumen a ion
—
eine
Fo m
de
sch i lichen
sachlichen
Rede
—
is
de
Geb auch
yon
s anda disie en
sp achlichen
Mi eln
zulassig;
es
sind
nu
solche
Ausd ucksmi el,
die
den
No men
de
le ischen
Li e a u sp ache
nich
wide sp echen.
Cha ak e is ische
Me kmale
de
sachlichen
Rede
sind
Genauigkei ,
Lakonismus
und
konk e-
e
Bescha enhei .
Bei
sachlichen
Dokumen en
sind
P azision
und
g iindlich
ibe leg e
Fo mulie-
ungen
no wendig.
Lexikalische
und
syn ak ische
Besonde hei en
hingen
ielmeh
yom
Gen e
des
sachlichen
Dokumen s
und
yon
de
Zei
seine
Auss ellung
ab,
Eine
gemeinsame
An o de-
ung
ii
alle
A en
sachliche
Dokumen e
is
das
P inzip
de
sp achlichen
Okonomie.
AuBe
den
gemeinsamen
An o de ungen
an
die
sachliche
Rede
sind
jede
einzelnen
A
de
Dokumen e
cha ak e is ische
Besonde hei en
eigen.
Um
den
Geb auch
dem
Le ischen
nich
cha ak e is ische
Kons uk ionen
in
de
sachlichen
Dokumen a ion
zu
e meiden,
soll e
man
sich
mi
Ahnlichkei en
und
Un e schieden
bei
Kon-
s uk ionen
im
Le ischen
und
Russischen
bekann
machen,
