LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NOR
MALIZACIJOS
KLAUSIMAI
ZAIGA
IKERE
SINONIMIJAS
UN
POLISEMIJAS
PROCESI
LATVIESU
FILOZOFIJAS
TERMINOLOGIJA
Filozo ijas
e minologija
ka
iena
no
alodas
apakSsis emam
lielaka
ai
mazaka
mé a
i
pakJau a
isiem
iem
leksiski
seman iskajiem
p ocesiem,
kadi
da bojas
li e a s
alodas
leksika.
Te
pie é sisimies
paSiem
s a igakajiem
no
iem,
p o i,
sinonimijai
un
polisémijai.
Gan
sinonimija,
gan
polisémija
i
pa adibas,
kas,
e minus
s anda izéjo ,
klasi i-
céjamas
ka
nega i as
un
aucé
alodas
zina nisko
p ecizi a i.
Ta u,
neska o ies
uz
o,
gan
e minu
iksacijas
s é a
( .
i.
specialajas
a dnicas),
gan
e minu
unkcio-
néSanas
s é a
sas opamies
ka
a
daZadiem
nosaukumiem
ienas
pa adibas
apzi-
mé@Sanai,
a
a i
a
daudznozimigiem
e miniem.
So
leksiski-seman isko
p ocesu
kla esmi
un
no u ibu
ilozo ijas
e minologija
zinama
mé a
a
izskaid o
a
Sadiem
eks aling is iskiem
ak o iem.
Pi mka ,
jédzienu
paSkus ibu
un
di e ienciaciju
domaSanas
p ocesa.
Si
pa adiba
od
izpausmi
isos
alodas limenos
un
a spogulojas
a i
Saja
a se iSkaja
alodas
apak§sis éma,
kada
i
ilozo ijas
e minologija.
O ka ,
ilozo ija
i
kul i as
p oduk s.
Ka
isas
cil éces
spekula i as
izzinas
ezul a s
ilozo ija
i
dziji
in e nacionala
un
nay
b i a
un
Sai
zina
a
ne a
bi
b i a
no
s e8u
alodu
ie ekmém.
Filozo ijas
leksika
i
daudzu
kul ii u
saska smes
un
pa man o ibas
p oduk s.
Naciondlais
un
in e nacionalais
e
cie’i
sa ijies.
T eSka ,
ilozo ija
na
olklo a,
be
gan
a se iSku
pe sonibu
un
o
ie ekmé
aduSos
skolu
eo é iskas
domas
ezul a s.
Vienpa iga
pe soniba
ienam
un
am
paSam
sis émas
obeZas
in a ian am
jédzienam
a
as
ci u,
sa adaiku
iz eiksmes
o mu
jeb
a dzi ina
kadu
au as
apzina
jau
aizmi s u
a du,
ka
a i
pieSki
jau
esoSajam
ci u
nozimes
niansi.
Ja
alodas
limeni
pa
sinonimiem
a
uzska i
ienas
a dSki as
a dus,
kas
nozimes
zina
i
u i
jeb
iden i
un
kas
izsaka
ienu
un
o
pau
jédzienu,
be
a Ski as
a
nozimes
niansém
ai
a i
s ilis isko
nok asu,
ad
e minologijas
limeni,
.
i.,
no-
eik as
zind nes
e minu
sis éma
sinonimi
i
nozimes
zina
iden i
a di.
Ka
a zimé
la ieSu
alodniece
A.
Laua,
ad
,,sinonimu
pa as i
na
e miniem,
iznemo
os
gadijumus,
kad
pa aléli
iek
lie o i
in e nacionali
un
la iski
apziméju-
a4,
Si
a zina
nenoliedzami
bis
pa eiza
a ieciba
uz
lielko
ai umu
e minologisko
sis ému,
a u
ilozo ijas
e minologiskajai
sis émai
piemi
sa as
ipa nibas,
kas
iz-
pauZas
a i
sinonimijas
zina.
1
Laua
A.
La ieSu
leksikologija.
Riga,
1981.
191. Ipp.
18
DomaSana
—
as
i
p ocess.
Domu
ne
ikai
iz eic
a
a da
palidzibu,
doma
a -
da
no o méjas
un
piln eidojas.
Si
ideja,
ku u
miisu
gadsim a
isdesmi ajos
gados
pauda
k ie u
psihologs
Le s
Vigo skis,
ska
ne
ikai
alodas
a se iskas
pa adibas,
be
a i
ka as
nacionalas
alodas
lomu
un
nozimi
Sis
nacijas
pa s a ja
domaSana.
Domasanas
un
alodas
sais iba
i
gan
ilozo u,
gan
psihologu,
gan
alodnieku
uzmanibas
loka.
TieSi
e minologija
ka
speci iska
leksikas
slani
Si
cieSa
sais iba
s a p
jédzienu
un
alodiskajiem
iz eiksmes
lidzekliem
izpauzas
isspilg ak.
Lie u ieSu
ilozo s
R.
Ple kai is,
apska o
80
kopsaka u,
aks a:
,,Jédziena
eido¥anas
s uk ii-
1a
ie ilps
a i
aloda,
ku a
konk é ais
jédziens
i
no o mulé s.
Tiegi
apéc
ad,
kad
més
sas adam
nacionalas
e minologiskas
a dnicas,
nacionalo
e minu
salidzina-
Sana
a
a bils oSajiem
e miniem
k ie u
aloda
i
nepiecieSams,
be
ne
ieimé
pie ickams
nosacijums.
Ja,
piemé am,
jédziens
pi mo eiz
ika
o mulé s
anglu
aloda,
ad
jaanalizé
a i
a bils oSais
ang]u
e mins.
Tie¥i
as
a i
biis
iens
no
és-
u iskas
pieejas
aspek iem
e minologijas
zind né“?.
R.
Pleékai$a
doma
él eiz
Pas i o
o
cieSo
sais ibu,
kas pas &
s a p
jédzienisko
pasauli
un
a diskas
esami-
bas
pasauli.
Valoda
i
ne
ikai
lidzeklis
kau
ka
iz eikSanai,
be
a i
a
iela,
ku a
Sis
kau
kas
op.
TieSi
adé]
nacionalas
alodas
ie obcZo¥ana
ska
dzijakus
nacijas
eksis ences
slanus
ka
ikai
i i
ling is iskas
izpausmes.
Teo é iskas
domas
a is ibas
gai a
odas
ai akas
alodiskas
zimes
iena
un
a
pasa
jédziena
iz eikSanai.
No eik a
laika
nog iezni
iz eidojas
sinonimw
indas
in-
a ian u
jédzienu
apziméSanai.
Sinonimiju
la iexu
ilozo ijas
e minologija
a
apska i
gan
no
sinh onijas,
gan
diah onijas
iedokla.
La ieSu
ilozo iskas
domas
aSanas
un
a is iba
sais as
a
pagajusa
gadsim a
60.—80.
gadiem
un
jaunla ieSu
da bibu.
Viens
no
edzamakiem
jaunla iesiem
ilozo isko
sace éjumu
popula izéSana
i
Kaspa s
Biezba dis.
TieSi
a
ina
a du
sais as
la iskas
ilozo iskas
iz eiksmes
mekléjumi.
Cen ieni
a as
a bils oxu
la -
isku
iz eiksmes
eidu
un
la isku
kada
jédziena
apziméjumu
neizbégami
no edis
pie
sinonimisku
apziméjumu
aSanis
aja
s adija,
kad
e minologija
op
un
eidojas.
Ta,
piemé am,
adu
jédzienu
ka
,,saji u
o gani“,
e minologijas
sakums adija
K.
Biezba dis
izsaka
a
Sadiem
sinonimiskiem
apziméjumiem:
,,a éjie
p a i*,
,a é-
jie
ju8anas
p a i“,
,,juSanas
p a i“,
,juSanas
spéki*.
20.
un
30.
gados
la ieSu
ilo-
zo ijas
leksika
So
jédzienu
izsacija
ci u
sinonimu
inda,
p o i:
,,ju ekli“,
,,jii ekli‘,
»Ju ekja
o gani“,
,,saji u
o gani“,
,.manu
o gani“,
Vai aku
ilozo ija
nozimigu
e minu
aSanos_
la iesu
ilozo iskaja
li e a i a
iespéjams
a élo
Sadi:
no eik a
laikaposma
pas a
sinonimu
inda
( ie
i
li e-
a as
alodas
a di,
ku us
lie o
e minologiska
nozimé
kada
no eik a
ilozo iska
Jédziena
apziméSanai
un
iz eikSanai).
No
Sis
sinonimu
indas
izdalas
iens
no eik s
a ds
ka
isbieZak
lie o ais
konk é a
jédziena
apzimé ajs.
Talak
no
$i
e mina
jau
a
eido ies
e minologiska
ligzda,
kas
liecina
pa
Si
e mina
iesaknoSanos
ilozo-
ijas
e minologijas
sis éma.
Misdienu
la iexu
ilozo ijas
leksika
no
pédéjas
sino-
nimu
indas
saglabajuSies
un
iek
lie o i
di i:
,.saji u
o gani“
un
,,ju eki“,
.pie
?
Tineuxa i uc
P.
O
seissnenuu
nonaTui
B
cBs3u
Cc
TepMHHOJO HYecKOH
paGbo oi
//Bo-
upocs
paspaSo kH
Hay4Ho-Texnwyeckoli
TepMuHono HH.
Pu a,
1973.
C.
129.
ge
19
kam
pédéjais
i
iegu is
p io i a i
lie ojuma
gan
unkcionéSanas
s é a,
gan
iksa-
cijas
s é a.
P io i a e
pédéjam
i
adé|,
ka
as
i
iens
ya ds
un
as
izman ojams
ya dda inaSanas
modelos
un
eido
e minu
ligzdu.
Piemé am,
ilozo ijas
e minu
a dnica
miné i
Sadi
e mini:
ju ekliskais,
ju ekliba,
ju eklisks,
ju ek-
liskums,
ju ekliska
esamiba,
ju ekliska
eksis ence,
ju ekliskais
é ojums,
ju ekliska
uz e e®.
,,Ju eklis“
un
o
a asinajumi
iekJau i
ados
ya dkop e minos
ka:
ju ekliska
pasaule,
ju ekliska
dzi e,
ju eklisks
éls,
ju ekliskas
bi nes, ju ek]u
p iekSme i,
ju eklibas
a éja
é o-
juma
o ma,
ju eklibas
i a
o ma,
ju ekliska
é ojuma
o mas,
Ci s
piemé s
a
adu
ilozo ijas
e minu
ka
,,sap a ne“.
Sis
a ds
Milenbaha-
-Endzelina
a dnica
a zimé s
a
no adi:
neologisms.
Va dnicas
sas adi8anas
laika
pas a éja
Sada
ispa lie ojamas
leksikas
sinonimu
inda:
sap aSa,
sap a a,
sap a’ana,
sap a ne,
izp a ne,
a i
sap a e
aks nieka
A.
Upiga
a d-
lie ojuma®.
Ta u
1922.g.
publicé aja
zina niskas
e minologijas
a dnici
a di_
,,sap a ne“
un
,,sap a nisks“
jau
ieklau i
ilozo ijas
e minu
sa aks a*.
Misdienu
ilozo ijas
e minologijas
leksika
Sis
e mins
iz eidojis
no eik u
e minologisko
ligzdu:
sap-
a ne,
iep iekSsap a ne,
p ak iska
sap a ne,
spekula i a
sap a ne,
é ojo8a
sap a ne,
subjek i a
sap a ne,
sap a nisks
p a s,
sap a -
nes
ilozo ija.
Viens
no
sinonimijas
a o iem
ilozo ijas
leksika
i
in e nacionalu
a du
aizgu-
Sana.
Filozo ijas
e minologija
in e nacionalismu
jau ajumam
i
ipaSa
ie a
saka a
a
o,
ka
ilozo ija
ka
zina ne
i
daZadu
naciju
kul ii as
saska smju
ezul a s.
In e -
nacionalismu
analize
ilozo ijas
e minologija
i
pla8aka
apska a
é a,
adé]
Sei
ap obeZosimies
a
ak a
kons a aciju,
ka
1987.g.
publicé aja
ilozo ijas
un
& ikas
e minu
k ie u-la ieSu
a dnicd
no
apmé am
1200
sa aks a
iek|au ajiem
e miniem
30
e minu
i
iz ulko i
pa aléli
a
in e nacionalu
a du
un
la isku
apziméjumu.
Vél
dazi
a di
pa
sinonimiem,
kas
a 8ki as
mo ologiska
zina,
be
jédzieniski
i
iden i.
Tadi,
piemé am,
i
,,pie edzes“
un
,,pie edzisks“,
,,lidzesamiba“
ai
,,li-
dzdsesamiba*.
So
pédéjo
sas opam
unkcionéSanas
s é a
un
a
aSanos,
acim edzo ,
ie ekméjis
la ieSu
aloda
eso8ais
pa augs
—
,,lidzaspas a éSana“.
Vienlaikus
ka
sinonimi
pas a
a i
salik en e mini
un
a dkop e mini.
Pa laban
ilozo ijas
e minologija
ienlaicigi
eksis é
ka
,,a éja
pasaule“,
a
a i
»a pasaule“,
ka
,,pasaules
izp a ne“,
a a i
,,pasaulizp a ne“.
Tapa
pa aléli
eksis é
gan
,,kla-
éja
esamiba“
un
,,kla esamiba“,
gan
,,pasaules
uzska s
un
»pasauluzska s*.
Ta
ka
la ieSu
aloda
i
Jo i
elas iga
de e mina i o
salik enu
da inaSana
sin ak-
iska
eida’,
ad
8i
pa adiba
a spogulojas
a i
ilozo ijas
leksika.
Vé ojama
endence
no
a dkop e mina
pa ie
uz
salik en e minu,
jo
no
pédéja
ieglak
da ina
e minu
3
Sk.:
Konsul an s
//
Paliglidzeklis
alodas
p aksé.
6.
laid.
Riga,
1987,
5
—33.
Ipp.
Tu pmak:
Konsul an s.
#
Sk.:
Kan s
I.
No
acu
al.
ulk.
R.
Kilis.
Riga,
1990.
5
Sk.:
Upi s
A.
Vés ules.
Riga,
1977,
83.
Ipp.
®
Zina niskas
e minologijas
a dnica.
Riga,
1922,
3.
Ipp.
7
Masdienu
la ieSu
li e a as
alodas
g ama ika.
Riga,
1959.
1
séj.
200.
Ipp.
20
ligzdu.
Piemé am,
no
miné a
salik ena
,,pasauluzska s“
a asina i
Sadi
e mini
—
»pasauluzska iskie
ideali“®
un
,,pasauluzska a
ka ego ijas“*.
Apska isim
o u
s a igiko
leksiski-seman isko
p ocesu
—
polisémiju.
Dala
alodnieku
uzska a,
ka
polisémija
na
ak uala,
e minus
s anda izéjo !,
a u
o-
mé
a
pas a
un
i
leksikas
a is ibas
dabisko
likumu
izpausme.
P asiba
péc
e minu
iennozimibas
i
ak uals jau ajums
a i
ilozo ijas
e mino-
logija.
Piemé am,
acu
ilozo s
V.
Leibnics
iz i zija
p asibu,
lai
ilozo ijas
e mini
bi u
ik
p ecizi
ka
ma ema ikas
simboli.
Ta u
Sada
élme
ne ainagojas
panaku-
miem,
jo
i
no eik as
likumibas,
kas
da bojas
p e i
Sai
endencei.
Lai
izp as u
polisémijas
ipa nibas
ilozo ijas
e minologija,
i
jaizp o
o
jédzie-
nisko
sis ému,
ku u
a spogulo
as
e minologija.
Te
s a igi
i
di i
momen i:
pi m-
ka ,
ilozo ija
i
és u iska
zina ne.
Filozo ija
na
adusies
ikai
a
kadas
no eik-
as
sabied iskas
ieka as
nodibinaSanu
un
as
jédzieni
na
aduSies
ienad
konk é-
a
laika
posma,
be
gan
i
sabied iskas
esamibas
és u iskds
a is ibas
ezul a s.
O ka ,
ilozo ija
na
iendabiga
zina ne,
be
sas a
no
ai akiem
un
daZadiem
i zieniem.
Ka s
ilozo ijas
i ziens
a spogulo
no eik u
pa adibu
cil éku
uzska u
_
sis éma.
Ta
piemé am,
20,
gadsim a
pas a
gan
ma ksis iska
ilozo ija,
gan
anali-
iska
ilozo ija,
gan
he menei ika
un
mo ales
ilozo ija.
Ta ad,
ne
ikai
diah o-
nijas
limeni,
be
a i
sinh onijas
limeni
iena
un
a
pa i
alodiska
zime
piepildas
a
daZadu
sa u u.
Ka
piemé u
nemsim
ienu
no
cen alajiem
e miniem
ilozo ija
—
,,esamibu“.
Pi mo
ilozo isko
esamibas
koncepciju
iz i zija
ilozo i
jau
pi ms
Sok a a,
péc
m
So
jédzienu
apska ija
gan
Pla ons,
gan
A is o elis.
Objek i as
pasaules
a ieci-
bam
a
apzinu
pieska uSies
p ak iski
isi
ilozo ijas
i zieni
un
lidz
a
o
de uSi
sa as
in e p e acijas
Sim
jédzienam.
Ja
apska am
ikai
20.gs.
de inicijas,
ad
edzam
a Ski ibas
Si
jédziena
in e p e acija
salidzino ,
piemé am,
ma ksis iska
i ziena
ilozo iju
un
anali isko
ilozo iju.
Pédéja
,.esamibu“
ak é
ka
isam
esoSajam
pie-
mi oSu
ipasibu!.
Ma ksis iskaja
ilozo ija
e minam
,,esamiba“
i
di as
nozimes.
Va ds
,,esamiba“
eksis ences
nozimé
pa adijas
19.gs.
beigds
jaunla iegu
izde uma
Pu s
a2:
Uzska amibas
dé|
ispi ms
salidzinasim
a da
,,esamiba“
seman iku
ka
ispa -
lie ojamas
leksikas
a du
—
kads
as
i
a spogujo s
miisdienu
la iegu
alodas
li e é aja
a dnica,
un
ka
e minu.
Saka a
a
e mina
.,esamiba“
daudznozimibu
i
ja una
pa
ienu
in e esan u
pa adibu,
kas
ieziméjas
la ieSu
aloda.
Te mins
,,esamiba“
i
iens
no
ilozo i-
jas
pama jédzienu
iz eicéjiem,
adé]
cil éka
doma
e
cenSas
pa p o amibu
lik idé .
Pa laban
la ieSu
aloda
jauSas
ieksme
,,esamibas“
nozimes
‘eksis ence
ispa ’
apziméSanai
lie o
a se i8ku
a du
—,esiba“.
Pa¥ eizéja
b idi
—90.gadu
sa-
§
Sk.:
Konsul an s.
14.
Ipp.
®
Sk.:
Kile
M.
Cej§
sap aSanas
labi in os.
Riga,
1989.
21.
Ipp.
10
Tauuneuxo
B,
II,
Pyccka
epmunono ua.
M.,
1977.
C.
180.
™
Sk.:
Lacey
A.
R.
Dic iona y
o
Philosophy.
London,
1976.
P.
16.
2
Sk.:
Bal ina
M.
Esamiba,
esiba,
esme,
eso iba.
G am.:
La ieSu
alodas
kul a as
jau a-
jumi.
13,
laid.
Riga,
1977,
46.
Ipp.
21
Esamiba
Vispa lie ojama
se
eisika
Te minologija
1,
Filoz,
Nea ka igi
no
apzinas
pas a o$a,
1,
Filozo ijas
jédziens,
kas
apzimé
nea ka igi
objek i a
pasaule,
ma é ija.
no
apzinas
pas a oSo
objek i o
pasauli,
ma é iju.
2,
Pas a éSana,
eksis ence’.
:
ei
2.
Pa s
ispa igakais
un
abs ak akais
jédziens,
kas
apzimé
kau
ka
pas a éSanu
ispa '*.
Esamiba
un
esiba
Vispa lie ojama
leksika
Te minologija
1,
Filoz.
Objek i a
pasaule
1.
Objek i a
pasaule
I
oO
a
s
&
2.
Eksis ence,
pas a éSana
>|
2,
Eksis ence,
pas a éSana
ispai
kuma
Si
pa adiba
i
ikai
alodas
limeni,
na
iegu usi
s ik i
e minologisku
s a-
usu.
:
La ieSu
li e a aja
aloda
a du
,,esiba*
a
nozimi
‘eksis ence,
pas a éSana’
lie oja
jau
20.—30.gados.
So
a du
ka
,,esamibas“
sinonimu
a
nozimi
‘eksis ence
ispa ’
sas opam
o eiz
a i
la ieSu
ilozo u
sace éjumos.
Piemé am:
Pa
i ie i
liecina
ina
da bs,
pa
sie ie i
—
inas
esamiba,
inas
pe soniba.
Sie ie e
i
ka
gaisma.
,,Gaismai
na
japilas,
lai
mi dzé u,
un
omé
as
s a os
lie-
as
zied
isas
sa as
k asas.
TA
a i
sie ie e
ie ekmé bez
piepiléSanas,
ikai
izs a ojo
apka né
sa u
esibu“).
Pa
o,
ka
ya ds
,,esiba“
cenSas
ieka o
e mina
s a usu,
liecina
a
pa adiSands
ne
ikai
unkcion@Sanas
s é a,
.i. ilozo u
a dlie ojuma,
be
a i
e minu
iksacijas
s é a.
Piemé i
a
$i
a da
lie ojumu
a
nozimi
‘eksis ence
ispa ’
ilozo iska
aks u-
Ta
sace éjumos:
Pa iesi,
Kosmoss
i
misos
un més
esam
aja.
Ta u
ikai
as,
ku §
apzinas
$o
nedalamibu,
i
spéjigs
iekljau ies
kosmiskaja
esiba
isa
as
pilniba.
Sa a
daij adé
H.
Ré iha
mégina
as
a bildes
uz
cilyéces
esibas
pama jau a-
jumiem!*,
Eposs,
aks a
Sacs-Anins,
poé iski
a eido
pa adibu
plas isko
saka ojumu,
cil éku
esibas
sime iju!’.
48
Masdienu
La ieSu
li e é as
alodas
a dnica.
Riga,
1973.
2
séj.
509.
Ipp.
*
Filozo ijas
a dnica.
Riga,
1964.
111.
Ipp.
**
Mau ina
Z.
Sie iskibas
ideals
paga né
un
agadné,
G am.:
Pa domas
un
iece es
//
Eseju
k ajums.
Riga,
1934.
10.
Ipp.
*®
No
Helénas
Ré ihas
és ulém
(1929.—1938,)
//Sie ie e,
1990.
N .
2.
4. Ipp.
*
Mau is
A.
Laéplési—spaciis u
ai
empo alis u?
//
Li e a a a
un
Maksla.
1989
g:
23.
decemb i.
22
Kas
a iecas
un
iksacijas
s é u,
ad
jau
miné aja
k ie u
la ieSu
ilozo ijas
un
é i-
kas
e minu
a dnica
i
Sadas
a bilsmes:
cy6bex TuBHoe
HuYTOxKeCTBO
—
subjek-
i a
neesiba,
Hu4¥ oxHocTb
B
cebe
—
neesiba
pa
se i,
HM4YTOX%KeCTBO,
HM4TOX-
HocTb
—
neesiba,
nieciba?8,
Raks o
pa
a da
,,esiba“
seman iku,
ne a
neminé
él
ienu
8i
a da
ipa ni-
bu,
kas
a spogulojas
ka
a se iska
nozimes
nianse,
p o i,
“eksis ence
ka
a se iska
subjek i a
eksis ence’.
Sadu
Si
a da
iezimi
saklausijis
un
ikséjis
misu
‘Tau as
dzejnieks
Iman s
Ziedonis:
Esibas
sajii a
cil éka
i
makslas
ispi ma
éma.
La ieSu
aloda
a ds
,,esiba“
iegiis
se iSku
nozimes
pas ip inajumu,
jo
a da
,,bi *
jéga
sak i
a
a da
,,es*
jégu.
Sie a di,
iens
uz
o u
p ojic&jo ies,
dod
a da
,esiba*
daudznozimigu
dzi-
Jumu:
es
esmu
apa ,
ka
iss
i ;
iss
i
a
mani,
iss
a
pa adi ies
cau
mani!*.
Pa laban
Sada
nozimes
nianse
na
iksé a
a dnicas,
a
ikai
jau8as
ka
iezime,
ka
endence,
kas
a
a i
izgais .
Tomé
Sis
nianses
dé],
ulkojo
Dz.
Bé klija
—
anglu
subjek i a
idealis a
da bus
la ieSu
aloda,
anglu
,,being“
a eidei
i
bijis
jaizman o
ieSi
,,esiba“,
ne is
.esamiba“,
kas
misdienu
aloda
implicé
eksis ences
objek i-
o
aks u u®,
:
Valoda
i
pa é ibas
esoSa
un
pas a osa
pa adiba.
Mainas-
un
-pa é Sas-
a i
ilozo ijas
e minologija
ka
alodas
apakSsis éma,
a spogulojo
eo é iskas
domas
i zibu
un
a se isku
pe sonu
pasaulizp a ni.
Sis
izmainas
ling is ikas
limeni a spo-
gujojas
ka
ilozo ijas
e minologijai
piemi oS4s
sinonimijas.
un
polisémijas
pa a-
dibas.
LATVIU
FILOSOFIJOS
TERMINIJOS
SINONIMIJOS
IR
POLISEMIJOS
PROCESAT
San auka
Filoso ijos
e minija
kaip
bend inés
kalbos
pasis emj
eikia
ie
pa ys
leksiniai-seman iniai
p o-
cesai,
kaip
i
bend inés
kalbos
leksika.
S aipsnyje
apZ elgiami
s a biausieji
i8
ju
—
sinonimija
i
polisemija.
:i
i
/
3;
Sinonimijos
i
polisemijos
a si adima
galima
paaiSkin i
uo,
kad
iloso ija
kaip,
mokslas
ne
-
ik
in eg uoja
ki y
mokslo
discipliny
laiméjimus,
be
ka u
y a
mokslas,
ku iame
plé ojasi
pazin-
iniai
Zmogaus
sugebéjimai
i
mokslo
min is,
,,Min is
ne
ik
iS ei8kiama,
be
i
ik nijama
zodziu“,
—
IV
deSim me yje
a8é
usy
psichologas
Le as
Vygo skis.
Sis
psichologinis
eiSkinys
y a
susijes
ne
ik
su
kalbos
sinonimijos
i
polisemijos
p oblemomis,
be
i
su
gim osios
kalbos
eik8me
zmo-
gaus
mas ymui.
Pazangios
iloso inés
i
isuomeninés-poli inés
min ies
aida
i
iloso ijos
li e a i os
la iy
kalba
a si adimas
y a
susijes
su
jaunala iy
eikla
VII—IX
p aéjusio
amZiaus
deSim me yje.
Kas-
pa as
Biezba dis,
ienas
i$
Zymiausiy
jaunala iy,
aiSkino
la iy
skai y ojui
iloso ijos
sa okas.
Kalbos
aiskos
p iemoniy
i
sa oky
susidi imas,
sa okai
eik8 i
inkamo
Zodzio
ieSkojimas
e minologijos
kii imosi
i
o ma imosi
a psnyje
sinonimija
da o
nei& engiamg.
Kele o
kalbiniy
48
Konsul an s.
16.
Ipp.
1#
Ziedonis
I.
Ga ainis,
kas
eicina
a i8anos,
Riga,
1976.
70.lpp.
*
Sk.:
Bé klijs
Dz.
T ak a s
pa
cil éka
izzinas
p incipiem.
T is
sa unas
s a p
Hilasu
un
Filonusu
/
No
angju
al,
ulk.
Z.
Ike e.
Riga,
1990,
23
is aiSky,
Zyminéiy
ieng
sa oka,
bu imas
Siame
e ape
ne e ai
ne gi
nei§ engiamas,
kai
u ima
gal oje
iloso ija,
sudé inga
i
abs ak i
mokslinio
mas ymo
s i is.
Pa yzdziui,
sa oka
,,ju imo
o -
ganai“
la iy
iloso ijos
leksikos
ki imosi
me u
bu o
zymima
okiais
sinonimais:
d éjie p a i,
d éjie
juSanas
p a i,
juSanas
p a i,
jusanas
spéki.
Galima
ski i
okius
dalies
la iy
iloso ijos
e miny
k imo
i
aidos
e apus:
bu imas
sinonimy,
eilu és,
i8
ku ios
iSsiski ia
ienas,
daZniausiai
e minu
ya ojamas,
Zodis,
o
e mino
pama u
o -
muojasi e miny
lizdas.
Te miny
lizdo
susida ymas
y a
am
ik as
e mino
p igijimo
la iy
ilo-
so ijos
e minijoje
odiklis.
Sa oka
,,ju imo
o ganai*
(III—IV
sio
amZiaus
de%im me yje
bu o
eiSkiama
Sia
sinonimy
eilu e:
ju ekji,
ji ekJi,
ju ekla
o gani,
manu
o gani,
sajii u
o gani.
Daba inéje
la iy
iloso ijos
leksikoje
be a ojami
ik
du
Sios
sinonimy
eilu es
e minai
saja@ u
o gani
i
ju ekji,
dazniau
ya -
ojamas
an asis.
Bi en
jo
pama u
i
susida é
e miny
lizdas.
Vienas
sinonimijos
Sal iniy
y a
skolinimasis.
P ie
iloso ijos
e minijos
p iklauso
i
in e nacio-
nalizmai,
u in ys
sa os
kalbos
a i ikmenis
kaip
absoliu¢iuosius
sinonimus.
1987
m.
paskelb ame
usy-—la iu
kalby
iloso ijos
i
e ikos
e miny
sa aSe
y a
apie
1200
e miny,
apie
30
jy
i8 e s a
sa-
ais
i
a p au iniais
sinonimais.
Be
jau
miné y
absoliuciyjy
sinonimy, y a
e miny,
ku ie
ski iasi
ik
mo ologiSkai,
pyz.:
d pus-
pie edzisks
|
d puspie edzes
,,nepa i inis“,
lidzesamiba
|
lidzasesamiba
,,i ykis“.
Ka ais
ai
pa iai
sayokai
eik8 i
sinonimiSkai
a ojamas
sudu inis
Zodis
i
Zodziy
junginys,
p z.:
d éja@
pasaule|
a pasaule
,,iSo inis
pasaulis“,
pasaules
uzska s
|
pasauluzska s
,,pasaulézi a“.
No s
e minologijoje
eikalaujama
iena eikSmiSkumo,
la iy
iloso ijos
e minijai
ak uali
i
polisemija.
Tai
e éia
ku i
okiq
iloso ijos
e miny
sis ema,
ku ioje
e minai
ba y
panadis
j
labai
logiskus
ma ema ikos
Zenklus.
Siq
min j
ikélé
okie iy
iloso as
V.
Leibnicas.
Ta iau
o
pa-
siek i
nepa yko,
i
iloso ijos
e minas
ebé a
daugia eik’mis
—
ieno
kalbos
Zenklo
i
kele o
de i-
nicijy
junginys.
Tai
galima
paaiSkin i
eks aling is iniais
ak o iais.
Ma ,
pi ma,
iloso ija
y a
is o i-
nis
mokslas.
Ji
nep asideda
i
nesibaigia
ka u
su ku ios
no s
isuomenés
san a kos
susiki imu.
I ,
an a,
iloso ija
a spindi
zmoniy
min ies
aidos
kelia,
susidedan j
i8
daugelio
labai
ski ingy
s o iy.
S aipsnyje
g ildenamas
e minas
esamiba
,,bi is“.
Pi moji
iloso iné
bii ies
koncepcija
bu o
igkel a
ikisok a iniy
iloso y,
i
ski ingose
mokyklose
$i
sa oka
bu o
ski ingai
a ojama.
Jeigu
pazii é ume,
kokiomis
eikSmémis
ji
a ojama
daba ,
pama y ume,
kad
ski ingy
iloso ijos
s o-
iy
a s o ai
i
m isy
dienomis
ja
a oja
ski ingomis
eik’mémis.
Ma ksis inéje
iloso ijoje
e mi-
nas
ba is
u i
d i
eik’mes:
1)
ai
iloso ijos
sa oka,
ei§kian i
nuo
Zmogaus
samonés
nep iklausan-
‘ i
objek y uji
pasaulj,
ma e ija;
2)
ai
bend iausia
i
abs ak¢iausia
sa oka,
eiSkian i
ko
no s
egzis-
a ima
apsk i ai.
Kiek iena
mokslo
disciplina
eikalauja
apib éz umo,
o
jo
galima
pasiek i
ik
aiSkia
i
iena eiks-
me
de inicija.
La iy
kalboje
links ama
an aja
e mino
bi is
eik’me
Zymé i
a ski u
Zodziu
esiba,
adinasi,
esiba
,,egzis a imas,
bu imas
apsk i ai*.
Sis
bend ojo
leksikos
klodo
Zodis
kalbama
eik¥-
me
la iu
iloso ijos
e minijoje
palaipsniui
igyja
e mino
s a usa.
Kalba
nuola os
kin a.
Kaip
bend inés
kalbos
pasis emis
plé ojasi
i
iloso ijos
leksika.
Ta
plé -
a
a sispindi
ak ualiuose
i
iloso ijos
leksikai
sinonimijos
bei
polisemijos
p ocesuose.
SYNONYMY
AND
POLYSEMY
IN
LATVIAN
PHILOSOPHICAL
TERMINOLOGY
Summa y
Philosophical
e minology
being
one
laye
o
he
language
sys em
unde goes
he
same
lexico-
seman ic
p ocesses
as
he
language
in
gene al.
The
p esen
pape
ocuses
on
wo
o
hese
p ocesses,
i.e.,
synonymy
and
polysemy
in
La ian
philosophical
e minology.
Philosophy
deals
wi h
he
de elopmen
o
abs ac
hinking.
The
wo d
is
no
me ely
a
echni-
cal
ehicle
o
communica ing
ideas.
Ideas
ma u e
wi hin
he
wo d
—
as
he
Russian
psychologis
24
Le y
Vigo sky
held
i .
The
e y
p ocess
o
hinking
and
sea ch
o
he
mos
adequa e
way
o
desig-
na e
a
ce ain
philosophical
concep
is
he
sou ce
o
appea ance
o
synonymous
denomina ions
o
i .
Synonymous
e ms
a e
ound
bo h
a
he
pe iod
o
o ma ion
o
La ian
philosophical
e mi-
nology
and
a
i s
p esen
s age.
When
La ian
philosophical
e minology
was
being
de eloped
(beginning
wi h
he
second
hal
o
he
19 h
cen .)
o
some
no ions
he e
exis ed
a
g oup
o
syno-
nymous
denomina ions.
As
a
ule,
om
he
exis ing
se ies
o
synonyms
one
wo d
came
o
be used
mos
equen ly
and
g adually
acqui ed
he
quali ies
o a
special
e m.
Subsequen ly
o he
de i a-
ions
and
colloca ions
we e
o med
om
he
mos
equen ly
used
e m
o
exp ess
no ions
asso-
cia ed
wi h
he
o iginal
concep .
Bo owing
is
a
well-known
sou ce
o
synonyms.In e na ional
and
na i e
wo ds
exis
as
synony-
mous
e ms
in
philosophical
e minology.
Ano he
g oup
o
synonymous
e ms
is
ha
o
e ms
di e ing
mo phologically,
e.g.,
pie edzisks!
pie edzes
(empi ical);
ha
is,
an
adjec i e
and
a
noun
in
he
geni i e
case.
One
mo e
g oup
o
synonyms
is
o med by
e ms
—
compound
wo ds
and
e ms
—
colloca ions,
e.g.,
pasauluzska s|
pasaules
uzska s
(wo ld
ou look).
A
philosophical
e m
may
con ey
mo e
han
one
concep .
Thus
polysemy
is
p esen
in
philo-
sophical
e minology.
I
is
due
o
he
ac
ha
philosophy
has
a
long
his o y
o
de elopmen
and
consis s
o
a ious
ends.
This
pape
p esen s
he
analysis
o
one
o
he
basic
e ms
in
philosophy,
namely
“esamiba”
(being)
as
an
example
o
a
polyseman ic
philosophical
e m.
