Upių vardai „Neris“ ir „Vilija“

LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXII
(1993)
BALTY
ONOMASTIKOS
TYRINEJIMAI
ALEKSANDRAS
VANAGAS
UPIY
VARDAI
NERIS
IR
VILIJA
Didgiausias
Nemuno
in akas
y a
a si
d i a dis
—
lie u iy
jis
adinamas
Ne imi,
o
kai
ku iy
ki akalbiy,
isy
pi ma
lenky
—
Vilija,
_
Apie
abu
diuos
ienos
upés
a dus
nemada
a’y a.
Pi masis
jy,
Ne is,
di-
desniy
abejoniy
nekelia,
o
an asis,
Vilija,
iki
diol
ebé a
s a s ymy
objek as.
Todél
p a a u
da
ka g
juos
abu
de aliau
ap a i
i
pada y i
i8 adg
dél
jy
san ykio.
*
Ne is.
P ie’
aigkinan is
a do
kilme,
eikia
pasaky i,
jog
siuo
a du
anks-
Giau
lie u iai
bus
adine
isg
upg
—
nuo
auké upio
iki
Zio iy.
Tai
odo
gy oji
kalba
i
is o iniai
Sal iniai.
Dél
o,
kad
lie u iai
nuo
Vilniaus
iki
Ziogiy
upe
adino
ik
Ne is,
abejoniy
né a:
aip
ji
i
daba
bemaz
isu
ebe adinama.
Tik
nedidelé
jos
a ka pa
i
aka us
nuo
Vilniaus
siuo
me u
gy en ojy
pa adinama
Vilija.
Be
3i
gy o-
sios
kalbos
adicija
negali
bi i
sena
—
ji
adosi
susla éjus
daugumai
ie os
gy en ojy.
O
ankséiau
i
ie os
2moniy
padin a
ik
ly is
Ne is.
Tai
aidkiai
liudija,
sakysim,
XIX
a.
p addjos
is o ikas
M.Balinskis
sa o
eikale
”
Vilniaus
mies o
is o ija”.
Jis
ago:
"Co
wigksza,
do ad
wiegniacy
li ewscy,
nad
b ze-
gaini
ej
zeki
zamieszkali,
nizej
Wilna,
nazywajg
jg
Nia is”
(1:
7).
Bi en
is
a do
Ne is
susida é
ie o a dziai
Pane iai
(Auks ieji
i
Zemieji)
—
Vilniaus
m.
dalis;
Pane ia
—
k.
Kaidiado iy
.;
Pane iai
—
k.
T aky
.
Kai
ku ie
‘jy
labai
seni.
An ai
Vilniaus
Pane iai
minimi
jau
1390
m.:
willam
nos am
Pona y
(2
:
31).
Kiek
ki a
si uacija
susiklos é
j
y us
nuo
Vilniaus
—
upg
ie os
gy en o-
jai,
Siuo
me u
bemag
isi
nelie u iai,
adina
Vilija
a ba
Vilja,
Be
ne
isu
Ne ies
auké upiu,
o
ik
am
ik g
a ka pg.
Toliau
j
auké upj
padé is
di e-
encijuojasi
—
nelie u iai
a oja
a dg
Vilija
( iksliau
—
Velja,
Vialia
—
a .
Zemiau),
o
lie u iai,
isy
pi ma,
Ge édiy
apylinkiy
—
dadniausiai
Ne is
(3
:
5).
No s
jau
p ied
ka g
A.
Salys
id
Ge édiy y a
ub ades
i
ly i
Velja,
-d2,
Veljg. 18
a do
Ne is
y a
suda y i
ie o a dzial
onapu
(kaimas
p ie
Ne ies
Bal a usijoje,
Kiemelidkiy
als iuje)
—
ud asy as
1873
m.'
(4
:
6),
1874
m.
(5:
"
Pona ce
k,
Va nioniy
dekan e,
ne oli
S y uonéliy
(Swi anki)
mies-
elio
(6
:
539),
Pona y
d ,
—
dekana
nedwilejski,
m.
‘Holubicze
—
daba
b us,
Fasy6iun,
Ca doynaea
pwa
(6:
495).
Tad
neabejo ina,
jog
Ne iés
a das
bu o
dinomas
i
upés
auki upio
gy en ojams,
Vadinasi,
a das
Vilija
y a
a si
an inis,
am
ik ai
upés
a ka pal
duo as,
kaip
ma ysime,
labai
sa-
i u
bidu,
O
isa
upé
nuo,seno
adin a
Ne ims,
Va do
senumg,
be
ki a
ko,
230
odo
i
jo
paminéjimai
is o ijos
gal iniuose
—
aka y
adicija
pazis a
ik
ly i
Ne is
:
Ne ge
1340
m.
(7:
1539),
Ne ga
1361
m.
(7:
II
531),
Ne ye
1377
m.
(7
:
TI]
106),
Ne ye
1391
m.
(7
:
III
154),
Ne ye
1404
m.
(7
:
III
272)
i
. .
Vigandas
Ma bu gie is
1390
m.
a3é:
Pons
i
ans
Ne gam
(7
:
II
643).
Dél
a do
kilmés
didesni
abejoniy
nekyla.
Bene
pi masis
iSsamiau
ais-
kines
Ne iés
kilmg
M.
Balinskis
susiejo
ji
su
eiksmazodziu
né i
—
a sei
*pane a”
upé
(1
:
6).
Vélesni
y iné ojai
a dui
ado
a i ikmeny
la iy
(Ne g a),
usy
(Ne e a),
ki ose
indoeu opieciy
kalbose,
be
yéio
su
lie .
né s
*s aigiai
lis i,
leis is
,
andeni;
g amzdin i;
plauk i
po
andeniu”
niekas
ne-
neigé.
Tik
seman ika
kick
pa ikslinama,
inanan ,
kad
ne -
galéjusi
u e i
bend esne
ekejimo
a
pan.
pi ming
eikimg
(8
:
228).
Vilija.
Kons a a us
ak g,
kad
upé
isu
jos
ilgiu
lie u iy
(bal y)
bu o
adin a
Ne imi,
bi ina
igsiaiskin i,
i3
ku ,
kokiu
bidu
a si ado
ki as
a das
Vilija.
Kadangi
dél
jo
pa ciks a
i ai iy
nuomoniy,
ai
p a a u
pa eik i
i
s a besne
is o iog a ing
medZiaga.
Kaip
i
Ne iés,
aip
i
Vilijos
a da
XIX
a.
p adiioje
pi masis
issamiau
bandé
aiskin i
as
pa s
is o ikas
M.
Balinskis.
Be
ki a
ko,
jis
mané
esan
gali-
ma
a dg
sie i
i
su
lie .
ilidju
(jis
aSo:
Wiloju
udze)
a basu
yjlius
—
Wilius
zd ada
:
a
wlenczas
Wilja
znaczyé
bedzie
zd adzal,
.y.
"su iliojo,
apga o”
(1
:
6-7).
1913
m.
s aipsnyje
"Kann
man
Kel enspu en
au
bal ischen
Ge-
bie
nachweisen?”
K.Biiga
a dg
Vilija
laiké
bal isku
i
siejo
ji
su
lie .
ield i
*yynio i”:
i8
ide.
*yei-la
(9
:
1519).
Véliau,
paaiskéjus,
kad
upé a dziy
Velja,
Vilija
esama
ne
j
pie us
nuo
P ipe és
(p z.:
Beasa
—
Snieza es
in .,
Buaus
—
Te e e o
in .,
Buaua
—
Go inios
in .,
Buausa
—
Sluéés
in .),
K.
Buga
anks esnés
sa o
nuomonés
a sisaké
i
laike
juos
sla iskais
(9
:
II]
503-504).
P ie
Vilijos
s ab eléjo
i
daugelis
ki y
kalbininky.
An ai,
T.
Leh -Splawins-
kiui
Vilija
—
ai
bal osla iskas
a das
(10
:
64),
J.
O ebskiui
—
bal iskas,
ku j
jis
sieja
su
lie .
ilnis
i
pan.
(11
:
172-175),
M.
Vasme iui
—
sen.
us.
*
Bea a
esa
kilusi
i8
anks esnes
ly ies
*
Bossa
(16
:
I
315),
V.
Topo o ui
i
O.
T ubagio ui
—
sunkus
a ejis,
nes
sie
hid onimai
ap inkami
{
pie us
nuo
P ipe és
i
jiems
budinga
okalizmo
kai a:
“Beanz
—
Buaus
(12
:
179).
»Lie u iy
enciklopedijos”
34-ajame
ome
(Bos onas,
1966)
pasi odé
iSsa-
mus
A,
Salio
s aipsnis
apie
Vilniaus
mies o
a dg.
Siame
s aipsnyje
aiski-
nama
i
upés
a do
Vilija
kilmé.
A.
Salys
pakankamai.
a gumen uo ai
j ode,
jog
Vilija
y a
ély a
upés
a do
ly is
—
anks esnioji
bu o
Velja
i
pan.
O
pas a oji
esan i
sla izmas,
i8
sen.
sla y
elija
”didelée”
(13
:
II
173—178).
Nepaisan
ge ai
(no s
gal
i
nepakankamai
isamiai)
pag is os
A.
Salio
nuomonés,
ka uselé
sukosi
oliau.
1968
m.
O.
T ubaéio as
upiy
a dus
Busus
pa adino
bal osla iskais
(14
:
284),
ais
paciais
me ais
J.
Nalepa
—
bal iSkais
(15
:
82),
1974
m.
V.
Zuéke icius
a k eipé
démesi,
kad
ie os
gy en ojai
bal-
a uciai
Vilijg
adina
Beaos,
Baaas
i ,
kaip
i
A.
Salys
(sup an ama,
apie
8}
au o iy
nieko
nezinodamas),
kildino
upés
a dg
ii
sl.
eea a
”didelé”
(21
:
51).
.
Bemaz
uo
pa
me u
V.
I ano as
i
V.
Topo o as
Vilijg
p isky é
p ie
demo-
nologinés
kilmés
ie o a dziy,
susiedami
ji
su
Veliuond,
Vélneze is,
lie .
ele,
élnias
i
pan.
(17
:
177;
18
:
125).
Issamioje
s udijoje
apie
Vilniaus
a da
231.
V.
Topo o as
éliau
da
ka g
bandé
pag is i
sia
hipo eze
(37
:
57).
Tagiau
abejoniy
liko,
odél
s a s ymai
esési
oliau.
Gana
pla iai
a do
kilme
bande
aiskin i
i
siy
eiluciy
au o ius.
Kons a-
a us,
kad
Lie u oje
aps u
hid onimy
i
ki y
ie o a dziy
su
Saknimi
il-
(be
ki a
ko,
i
da
d i
o
pa ies
a do
upés:
Vilija
Plungé
i
Vilija
Bu i-
monys),
pasi odé
esan
galima
Vilijg
laiky i
oponimy
su
il
Seimos
na e
(8
:
382-383).
Sig
nuomone
neseniai
palaiké
M.
Razmukai e
(19
:
33).
Kiek
éliau
eko
da
ka a
g iZ i
p ie
Vilijos
emos,
be
jau
su
Siame
s aipsnyje
p o eguojamu
podiii iu
(20
:
4—5).
Cia
suminé i
ik
s a besnieji
y inéjimai
apie
upés
a dg
Vilija,
agiau
i
is
jy
ma y i,
jog
p oblema
ebe a
neiSsp es a.
Taip
a si iko
dél
daugelio
p ieZas iy,
i8
ku iy
igski inos
d i— ys
aiskes-
nés.
Pi ma
—
i ai iy
Saliy
bei
laiko a piy
y iné ojai
di bo
pe dém
izoliuc ai,
odél,
pa yzdziui,
bemaz
be
a ga sio
i
i akos
liko
kai
ku ios
nuomonés,
isy
pi ma
A.
Salio.
An a
—
dalis
kalbininky
( a p
jy
i
Siy
eiluéiy
au o ius)
ne-
bu o
beéaliski
i
pa odé
am
ik o
subjek y umo,
bandydami
Zi bu
jpi s i
min ]
apie
bal iska
Vilijos
kilmg.
T ecia
i
bene
s a biausia
—
nebu o
kaip
eikian
pasi em a
is o ijos
Sal iniy
medZiaga.
O
ji
siuo
a eju
y a
be
galo
s a bi:
Tad
ka
odo
Vilijos
uz asymai
p aei yje?
Kaip
saky a,
aka y
a3 ai
nuo
paéiy
seniausiy
laiky.
a ojo
ly i
Ne is.
O
y y
sla y
kalbomis
(a
jy
miSiniu)
asy i
me asciai,
k onikos
aip
pa
nuo
seniausiy
laiky
padis a
ly i
Velja
a
pan.
Bene
pi ma
ka g
Ji
paminé ina
Ipa ijaus
me as yje
1232
m.,
( aigi
ge okai
anks¢iau
negu
Ne is!)
:
Bea a
(9
:
IIT
503;
13
:
11
178).
Véliau
8i
ly is
y auja
iki
XVI
a.
Plg.
XIV
a.
an o-
silos
pusés:
..,
U
YOKE
E2 A
u n
Jumoacxo
semau
no
Beaun
pexy...
(21:51).
Ypaé
aiskiai
ai
ma y i
is
me aSdiy
sq ado
”Polnoje
sob anije
usskich
le o-
pisej”
XVII
omo,
ku iame,
kaip
Zinoma,
isspausdin i
isi
s a biausieji
me -
asciai,
susije
su
Lie u a
(22)!:
Sup aslio
( oliau
Sup .),
U a o o
(U a .),
Akademinis
(Akad.),
K asinskio
pi moji
dalis
(K as.
I),
Vilniaus
(V.),
Li-
o skomu
odu
poéinok
(LRP),
O igo
egis
Iaguelo
e
Wy holdi
ducum
Li-
huaniae
(O igo),
K asinskio
an oji
dalis
(K as.
II),
A cheology
d augijos
(A ch.),
Raginskio
(Raé.),
Je eino o
(Je .),
Rodoslo ije
elikich
kniazej
Li o skogo
kniazes a
(Rodosl.),
Poch ala
Vi o a
(Poch .),
OlSe o
(Ols.),
Bycho co
(Bych.)
i
adinamieji
p iedai.
Jy
pa asymo
laikas
—
apy iksliai
XV—XVII
a.
(22
:
I—XIV;
23
:
3-15;
24
:
10-16;
25:
99-104).
Vilijos
a das
juose
minimas
apie
100
ka y.
Ki ilica
asy uose
eks uose
—
be
igim-
ies
ik
Velja
a
pan.:
scmau
no
sa
Beauw;
no
3a
Bea cxom
(Sup .
22:
63),
no
Beauw
pexoy;
xa
peye
xa
Beau
( en
pa ,
79),
no
pexoy
Beauw;
na
peye
na
Bea u
(U a .
22
:
92),
no
3aeeasc om
semau,
no
3aeeau n
( en
pa ,
106),
no
peye
«
Bea u;
na
Bea u
(Akad.
22
:
146),
no-Beasw;
na
peye
na
1
Paka o inai
jie
isleis i
TSRS
MA
Is o ijos
ins i u o
1980
m.
(23),-
Siame
s aipsnyje
naudo asi
anks esniuoju
leidiniu,
ku iame
issaugo a
a chaiskesné
asyba.
232
Bea u
( en
pa ,
150),
«
peye
x
Beau;
na
Beau
(K as,
I
22
:
158-159),
no
Bea w;
na
Beau
( en
pa ,
165),
na
Beau
(V.
22
:
196),
no
pexoy
Bea w;
na
peye
xa
Bea u
( en
pa ,
200),
x
peye
Beauu;
na
Beauu
(LRP
22
:
210),
no
pexy
no
Beauw;
na
peye
xa
Beau
( en
pa ,
216),
3a
pexoy
Bea w
a
seman
B3aeeacxyw;
3a
Beaew
noceau;
3a
pexy
Beaw
(K as.
I]
:
229-231),
na
pexy
Beauw
e
seman
3aeeacnyw
(A ch.
22
:
242),
na
Jaseackou
cmopone,
awduc
meu
“mo
3a
Bea ew
oceau
( en
pa ,
243),
sa
pexy
Beaw
( en
pa ,
244),
na
pexy
Beaw
e
xemaw
3aeeascnyn;
3a
Beaew
(Raé.
22
:
298),
pexy
Beaw;
a
pexy
Bean
( en
pa ,
306),
xs
peye
Bea u
( en
pa ,
319),
pexy
Bea w;
na
peye
na
Beau
( en
pa ,
324),
na
pexy
Beauw
@
semaw
Jaeeacnyw;
30
pe y
Beau
(Je .
22
:
361),
pexy
Beau
( en
pa ,
368),
x
peye
Beau;
na
Beau
( en
pa ,
382),
no
pexy
Beau
( en pa ,
386)
i
. .
Panaési
padeé is
i
ijuose
me aSciuose,
a3y uose
lo yniskais
asSmenimis:
na
zeka Vielyg
ziemie
Za ielskie
(Ols.
22
:
424),
podle
zeki
Vielyey;
w
Vielyg
( en
pa ,
431),
zekg
Velyg
( en
pa ,
433),
za
zekg
Velyg
( en pa ,
440),
k
zece
Vielyey
( en pa ,
445),
na
zece
Viely
( en
pa ,
450),
za
eku
Wellu;
za
Wellej
(Bych.
22
:
476),
za
eku
Wellu
( en
pa ,
478),
eku
Wellu
( en
pa ,
487),
za
eku
Wellu
( en
pa ,
493),
po
Wellu
( en pa ,
511),
pe eszed
Wellu;
w
ece
Welli
( en
pa ,
513),
na
ece
Welli
( en
pa ,
512).
[Sim ys
d i
—
ad
lumen
Vilia
(O igo
22
:
223)
i :
k
ece
Willii
(Bych.
22
:
504).
Be
po
keliy
eiluciy
él
ajoma
na
Welli
( en
pa ).
Ki uose
y y
sla y
kalba
a3y uose
dal iniuose,
a p
jy
Lie u os
me ikoje,
aizdas
as
pa s:
sa
Beaew
1493
m.
(28
:
134),
xa
Bea u
1516
m.
(26
:
420),
es
Koene
na
Bea u
1554
m.
(27
:
101),
es
Koene
na
Beaiu
1554
m.
( en
pa ,
250),
es
Koesne
na
Bea u
1554
m.
( en pa ,
256),
do...
pexu
Beau
1565
m.
( en
pa ,
802),
nodse
pexu
Bea u
1565
m.
( en
pa ,
803),
Bea a
1565
m.
( en
pa ),
Beaew
enuss
1565
m.
( en
pa ,
804),
y
Bea w
1565—1566
m.
( en
pa ,
882),
y
Beasw,
Bea ew
y-eeps s
1565—1566
m.
( en
pa ,
883),
y
Bea w
1565-1566
m.
( en
pa ,
885),
do
Bea u;
pexow
Bea ew;
y
Beaw
pexy
1565—1566
m.
( en
pa ,
886).
Taigi
y y
sla y
Sal iniai
nuo
seniausiy
laiky
a oja
ik
Velia,
Velja.
Ne-
a
abejonés,
kad
Saknis
el-
ia
y a
pi mine
i
au en iska.
Jq
d auge
su
A,
Saliu
(13
:
178)
d asiai
galima
kildin i
is
sen.
sla y,
sen.
usy,
sen.
b us.
eeaui
"didelis”
(16
:
I
288,
29
:
III
82),
aes a
"didelé”
(21
:
51).
Taigi
upés
a do
Velia,
Velja
p adine
eik8mé
bu o
"didelé,
didzioji”.
Si aip
pi mieji
y y
sla ai,
susipazing
su
Vilniumi,
bus
p aming
ieng
is
d iejy
s a biausiy
mies o
upiy.
Viena,
madoji
—
ai
Vilnia
(Ne ies
kai .
in .),
da usi
sa o
a da
Lie u os
sos inei.
An a,
didzioji
—
ai
Velia,
Velja
”didelé,
didzioji”.
Tai
isiékai
a i inka
ik o e
—
Vilnia
"madzoji”
i eka
i
Veljg
(Ne i)
"didziaja”.
Sis
abiejy
upiy
san ykis
miné iems
(i
ki iems)
y y
sla y
Sal iniams
bu-
o
ge ai
Zinomas:
nodae
pexu
Beau
20e
pexa
Buansx
oy
Beaw
enadseaems
(K as.
I
22
:
235),
xa oycmou pexu
Buanu
2de
oy
Beaw
enadweaem
( en
pa ),
na
oyemu
pexu
Buanu,
se
oy
Beaw
oynadueaem;
nodse
pexu
Beau
-
20e
pexa
Buans
oynadueaem
oy
Beaw
(A ch.
22:
251),
nodae
pexu
Bea u
2de
pexa
Buans
yncdueaem
y
Beaw
(Rag.
22
:
305),
nodae
pexu
Bea u
//
20e
pexa
Buana
e
Beaw
enadueacmp
(Je .
22
:
366), podle
zeki
Vielyey
233
gdzie
zeka
Vilna
upada
w
Velyg;
zeki
Vilni
gdzie
w
Vielyg
wpadi a
(O18.
22
:
431),
zekg
...
Velyg...
na h
zekg
Vilng
w
mili
od scya
zeki
Vielyey
gdzie
wpadi a
w
zekg
Vielyg
p e iw
Rakunciszek
( en pa ,
433),
eku
Wellu...
nad
ekoiu
Wilneju
w
mili
od
us ija
eki
Wilni
hde
upadywae
w
eku
Wellu
(Bych.
22
:
487).
ae
Sal iniuose,
kaip
ma ome,
a ojamos
d i
o
pa ies
a do
ly ys
—
Beaxi
Bea a.
Jos,
ma y ,
a spindi
y y
sla y
a im3,
nes
i
misy
dieny
bal a usiai
paiis a
abi:
Bsaag
i
Bea s
(21
:
51).
Sa o
uoz u
Sis
duble as
g eidiausiai
bus
susijes
su
a i inkamu
biid a dzio
a ija imu
—
plg.
sen.
us.,
eeauil
i
e a u
(30
:
I
61).
Deus
:
Kad
bal a usiy
i
daba
pa a ojimo
ly ys
su
el-né a
naujos,
odo
is
upes
a do
pada y i
ie o a dziai.
An ai
mies o
a das
Vile ka
i
miisy
dienomis
bal a usiy
dagnai
a iamas.
Veleike
(21:51).
O
As a o
.
kaime
a das
o icialiai
aSomas
ik
3aeea ye
( en
pa ,
127).
Kons a a us,
kad
Ne ies
an asis
a das
Velie,
Velja
y a
sla i3kas,
susida-
es
sen.
usy,
sen.
sla y
kalboje,
enka
aiskin is,
kada
i
kaip
adosi
a ian as
Vilija.
:;
Jau
A.
Salys'
pas ebéjo,
jog
ai
palygin i
nauja
ly is,
jo
nuomone,
ne
se-
nesné
uz
XVI
a.
(13
:
Il
178).
Kada
a ian as
su
il-
paminé as
pi mg
ka g,
daba
sunku
pasaky i.
1390
m.
Jogailos
p i ilegija
Ne i
adina
Vigilija:
in
lu io
Vigilija
(1
:
6).
M.
Balinskis
sako,
jog
i
kai
ku ie
ki i
anks esniyjy
laiky
au o iai
a oje
ly i
Vigilija,
p z.,
S.
Sa nickis
( en
pa ).
Be
ai
ly is
g ei¢iausiai
é a
am
ik-
as
okazionalizmas,
a si ades,
be
ki a
ko,
i
dél
eliginio
e mino
lo .
igilia,
lenk.
wigilia
(daba .
lie .
igilija)
analogijos.
Galéjo
bi i
i
ki y
p iezaséiy,
a kim,
upés
a da
Velia,
Velya
adinamosios
liaudies
e imologijos
bidu
su-
siejus
su
lie .
elés,
élés
*mj usiuju
d asios”,
elinés
”mi usiyjy
page bimo
a en és”.
O
igilija
y a
"ka aliky
S en iy
is aka és”.
Pag indinio
a ian o
su
il-
Sal inis
i
aks inas
jam
plis i,
ma y ,
bu o
J.
Dlugoszo
eikalai.
Sis
au o ius,upiy
a dus
Vilija
i
Vilnia
bei,
mies o
a da
Vilnia
(Vilnius)
kildino
i8
a iamo
kunigaiks¢io
a do
Vilius.
Todél
isi
sie
ys
ie o a dZiai
jo
aSomi
su
a
pacia
gaknimi
il-
:
"I em
Vili
a,
cuis
ons
ci ca
illam
Kamyen...
I em
Wylna,
cuis
ons
ci ca
illam
Lawa zysky,
os ia
in
V
ili
a
m
ci ca
ci i a en
Wylno...
I em
W
y
|
na,
hono e
episcopali
e
a ce
edi o i
p aedi a,
duobus
luminibus
Wylna
e
Vilia”
(37
:
11-12).
Véliau
J.
Diugoszo
adicija
paseka
ki i
au o iai,
p z.,
k onikininkas
M.
S yjkowskis:
nad
Wilig;
do
Wiliej;
za
zeke Wilig
(39
:
1
85),
Wiliej
zek ;
nad
zekg
Wilig
( en
pa ,
86),
migdzy
Wakg
i
Wilig
zekami;
gdzie
zeka
Wilna
do
Wiliej
wpada
( en
pa ,
369),
p zy
usciu
Wilny,
gdzie
do
Wiliej
wpada
p zy
zamkach
nad
Wilng
i
Wiljg
osadzilo
( en
pa ,
372)
nad
Wiljg
( en
pa ,
373)
i
k .
Po
J.
Diugoszo
i
M.
S yjkowskio
kapi aliniy
is o ijos
eikaly,
u éjusiy
(i
ebe u inéiy)
milZiniskg
i aka
Ry y
Eu opos
is o ijos
mokslo
aidai,
Vilija
isi y auja
pi miausia
lenky
li e a oje.
Véliau
ji
imama
a o i
i
lenky
Sne-
kamojoje
kalboje,
sk e biasi
{
Lie u os
as ijg
—
XVI
a.
ji
jau
gana
pla iai
234

papli usi.
An ai
1554
m.
Vilniaus
ijunys és
Nemen¢inés
i
Linkmeny
in en-
o iuje,
a3y ame
lenky
kalba,
nuosekliai
a ojama
ly is
Vilija
(31
:
29-83):
od
zeki
Wiliey
(31
:
32,
33,
34, 35,
36),
Wilig
( en
pa ,
43,
46, 76,
77, 78,
79). Plg.
da :
Vilia
1507
m.
(32
:
25),
do
Wiliy
1668
m.
(33
:
272),
zeki
Wiliy
1686
m.
( en
pa ,
351),
Wilia
1784
m.
(34),
Willia
1798
m.
(32
:
191)
i
. .
Lenky
kalboje
plin anéiai
lyéiai
Vilija
padéjo
nugalé i
anks esnius
a ian-
us
su
el-
i
a
aplinkybe,
jog
du
ki i
ie o a dziai
i8
ijy
(labai
daZnai
a ojami
g e a
ienas
ki o)
u éjo
Sakni
il-:
Vilnia
upé
i
Vilnia
(Vilnius)
mies as.
.Todél
Velja
nesunkiai
p isi aiké
p ie
y
d iejy.
Vis
dél o
i
isigalin
a ian ui
Vilija,
y
laiky
a3 ininkai
ne e ai,
ma y ,
Zinojo
a ba
ben
jau é,
kad
upé
u i
i
ki g
a do
ly i
a ba
ne
ki a
a dg.
J.
Sp ogis
asé:
Bea a
u
Beaia
(wune
Busia)
(35
:
42). Pig.
da
1854
m.:
Wilja
inaczej
zwana
Ne is
(36
:
91).
Siaip
a
aip
ly is
Vilija
daba
ya
isigaléjusi
isuo inai
—
lenk.
Wilija,
b us.
Bizis.
Kaip
Zinoma,
ne
i
lie u iy
au o iai
jg
ne e ai
a ojo
—
Mai o-
nis,
S.
Ne is
i
k .
Bu en
si
aplinkybe,
ma y ,
i
ukdé
kai
ku iems
au o iams
pa iké i,
jog
ji
y a
élesné,
an iné.
Juoba
kad
K.
Biga
1913
m.
Veljg
kildino
i&
sen.
usy
Valeja
(lie .
Vilija)
(9
:
1526).
Véliau,
jau
a sisakes
min ies
apie
Vilijos
bal iska
kilme,
jis
Ipa ijaus
me as yje
1232
m.
minimg
Volynés
upés
a da
Bes s
aip
pa
ede
is
*
Valaja
i
mané,
kad
3i
a da
sla ai
a sinesé
{
Lie u a
i
juo
pa adino
Ne j.
Toji
Velsjalie u iy
lupose
pa i usi
Vilija
( en
pa ,
III
503—504).
Teo iskai
ly i
Besa
kildin i
i8
*
Vsloja
imanoma,
be
Siuo
a eju
o
da y i
né a
né
maZiausio
pama o.
Kaip
ma éme,
y y
sla y
me asciai,
ki i
as ai
a oja
ik
Besos
a ba
Beas.
Ne
jeigu
pasi aiky y
uz asymy
*
Baas,
i
uo-
me
ji
galé ume
paaiskin i
miné u
bud a dzio
”didelis”
a ija imu:
eesu l
e3asu.
Be
oks
a3ymas
3io
s aipsnio
au o iui
nezinomas.
Min i
apie
ne a
galimg
Saknies
el-
kilimg
iS
senesnés
il-
isiskai
paneigia
a do
uz asymai
is o ijos
Sal iniuose.
Tais
a ejais,
kai
pi miné
a do
saknis
bu o
il-,
ji
Sal iniuose
i
a spindé a,
o
ku
i§
seno
bu o
el-
—
okia
i
asoma.
Misy
a ejis
pa ogus
uo,
kad
Sal iniai
daZnai
g e a
mini
upiy
a dus
Vilnia,
Velja
i
mies o
a dg
Vilnia
(Vilnius).
Saknys
el-,
il-
nepainiojamos:
no
Beauw
pexoy
—
be
Buano
(Sup .
22
:
79),
no
pexoy
Beasw
—
be
Buanu,
Bua nw
(U a .
22:
92),
no
Bea w
—
be
Buanw,
Buanu
(Akad.
22
:
50),
x
peye
x
Beau
—
be
Buanw,
Buanu
(K as.
122:
158),
na
Bea u
—
be
Buann,
Buanu
(V.
22
:
200),
pexa
Buana
oy
Beaw
enad eaems
(K as.
II
22:
235),
no
Beauw
—
be
Buane,
Busan
(LRP
22:
216),
xa
oycmu
pexu
Buanu,
2de
oy
Beaw
oynadweaem
(A ch.
22
:
251),
20e
pexa
Buana
ynadueaem
6
Beaw
(Raé.
22
:
305),
2de
pexa
Buana
6
Bean
enadueaems
(Je .
22
:
366),
gdzie
zeka
Vilna
upada
w
Velyg
(Ols.
22
:
431),
za
zekg
Velyg;
nad
zekg
Vilng;
Vilno
(Ols.
22
:
440),
od
us ija
eki
Wilni
hde
upadywae
w
eku
Wellu
(Bych.
22
:
487)
i
. .
:
Taigi
upés
a do
Velja
a ojimo
Sal iniuose
aplinka,
kon eks as
neleidzia
many i,
jog
Saknis
el-
cia
y a
an iné,
élesné.
Jeigu
ji
bi y
bu usi
il-,
okia
i
as ume
uz a’y a
(kaip
Vilnia
—
upé
i
mies as).
235
-
Nepasigiline
i
isa
ai,
ik
emdamasis
K.
Bugos
au o i e u,
ly i
Vilija
kildino
i8
*
Valsja
J.
O ebskis
(11
:
173-174),
o
éliau
—
i
M.
Vasme is
(16
:
1
315).
Taip
elgian is,
susida é
p ielaidos
klaidingai
in e p e uo i
i
Vilniaus
mies o
a do
kilme
(plaziau
dél
o
z .
A.
Salys
13
:
177-178).
Pabaigai
—
da
iena
de alé.
Y a
zinoma,
kad
Ge ééiy
lie u iai
upg
a-
dina ne
ik
-Ne is,
be
i
Veilia
(38
:
224).
Sig
ly i
1968
m.
eko
uzZ asy i
i
i
S endioniy
aj.
P ieny
k.
lenkiskai
kalban iy
gy en ojy:
Veilja
(g e a
Vilja-i
Vilija).
Tai
g eidiausiai
naujas
a ian as,
a si ades
beigs umian
is
a osenos
Né j.
Jis
bus
kiek
paki usi
one iskai
ly is
i
bal a usiskojo
a imo
Bea a
bei
B ana.
Taigi
susida e
y y
sla y
kalbose
upés
a do
a ian ai
Vel a
i
Velja
nieko
bend a
ne u i
su
ki ais
bal igkais
Saknies
il-
hid onimais.
LITERATGRA
1.
BalinskiM.
His o ya
mias a Wilna. Wilno,
1836.
T.
1.
2.
Codex
diploma icus
ecclesiae
ca hed alis
necnon
dioeceseos
Vilnensis
(Kodeks
dyploma yczny
ka ed y
i
diecezji
Wilenskiej).
1387-1507.
K akow,
1948,
3.
Ka dely e
J.
Ge eciy
a mé.
V.,
1975.
4.
C mcox
BomocTe
HM
cembCKHX
O6 LlecTBS
NO
MMPOBbIMS
YuacTKaM’S
Buneucko
y6epxux
1873
oma.
Bunbua,
1873.
5.
Cmucoks
Bonoc e
M
CeMBCKUX%
O6MLeCTBS
NO
MMPOBbIMS
YYAaCTKAM
Bunencxo
y6epxHuu
1874
oma.
Bunpna,
1874.
6.
Synodus
a chidioecesana
Vilnensis
ab
excellen issimo
illus issimo
ac
e e-
endissimo
domino
Romualdo
Ja b zykowski.
Vilno,
1932.
7.
Sc ip o es
e um
P ussica um.
Leipzig,
1861—1874.
T.
1—5.
8.
VanagasA.
Lie u iy
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
V.,
1981.
9.
Baga
K.
Rink iniai
as ai.
V.,
1958—1961.
T.
1—3.
10.
Leh -Splawins
Sh
T.
O
pochodzeniu
i
p aojezyznie
slowian.
Poznan,
1946.
}
11.
O
ebski
J.
Bei age
zu
bal isch—sla ischen
Namenkunde
//
Bei age
zu
Namen o schung.
Heidelbe g,
1960.
H.
2.
S.
172—178.
122.
TonoposBH.,
Tp
y6a4es
OH.
Jimn suc uyecknm
ananus
umpouumos
Bepxue o
Ilognenpon s.
M.,
1962.
2
13.
SalysA.
Rink iniai
as ai.
Roma,
1983.
T.
2.
14.
Tpy
6a
ex
O.H.
Hassanma
pex
mpapobepexno
Yxpaune .
M.,
1968.
15.
NalepadJd.
Slowianszczyzna
polnocno-zachodna.
Pods awy
jednosci
i
jej
ozpad.
Poznan,
1968.
a
16.
dacmep
M.
S umono mueckuA
cnoBaph
pyccKko o
ASbIKa.
M.,
1964—1973.
I—
17.
VpanosBB.,
TonoposB.H.
Mccaenosanua
8
o6nac u
cnaBsHCKHX
mpesuoc en.
M.,
1974.
18.
ApaxnosB.B.,
TonoposB.H.
Mupono mueckue
eo paduueckHe
Has-
BaHMa
KAK
MKCTOUHMK
JIA
peKOHCTPYKMMM
STHO eHesa
M
MpeBHelmem
McTOpHE
enasau.
//
Bonpocsi
s Ho eHesa
K
STHMMECKOM
HCTOPUM
CIABAH
KH
BOCTOMHBIX
pomannes.
M.,
1976.
C.
109—128.
me
Razmuk
ai
éM.
Ne is
a
Vilija?
//
Mokslas
i
gy enimas.
1989.
N .
11.
P.
33.
2
20.
VanagasA.
Ne is
i
Vilija.
//
Mokslas
i
gy enimas.
1990.
N .
8.
P.
4—5.
21.
Ky
uxesu
B.A.
Kpa xum
ononmmuyecku
cnosap
Benopyccun.
Mauucx,
1974.
22.
Tlomnoe
co6panie
pycckmx
ne onuce .
T.17:
3anammopyccxia
me o nucn.
CTI6.,
1907.
"
236
23.
Tlonnoe
co6panue
pyccxux
ne onuceh.
T.
35:
Jle onucu
6enopyccko—anu-
oscxne.
M.,
1980.
24.
Lie u os
me as is.
Bycho co
k onika/
Ve e,
i adg
i
paaiskinimus
pa asé
Riman as
J
asas.
V.,
1971.
25.
Juéas
M.
Lie u os
me agdiai.
V.,
1968.
26.
JIu oscxaa
me pmxa.
CII6.,
1903.
T.
1.
ie
27.
Jiw oscxaa
we puxa.
U.
[1]:
Kau
My6nmunencs
Jlens.
lOpsens,
1914.
el.
28.
Jiw osckaa
me puxa.
U.
I:
Kau u
sanuce .
CI6.,
1910.
T.1.
29.
Die app unsi
cnoynik
Senapyckam
mosb .
Mincx,
1982—1990.
Bum.
1—10.
30.
Cnosaps
pyccko o
a3pika
XI—XVII
ws.
M.,
1975—1991.
Bam.
1—17.
31.
Is o ijos
a chy as.
T.
1:
XVI
améiaus
Lie u os
in en o iai/
Su inko
K.
Jablonskis.
K.,
1934.
32.
Jage
E.
P ussia—Ka en
1542—1810.
1982.
33.
Lie u os
in en o iai.
XVII
a.
Dokumen y
inkinys
/Suda é
K.Jablonskis
i M.
J
u as.
V.,
1962.
34.
Vilniaus
yskupys es
dekana y
.e o a dziy
sg aSai.
1784
m.
// Lie u os
cen inis
als ybinis
is o ijos
a chy as,
F
SA
—
18580,
19246, 19247,
19248,
19249,
19251,
19252,
19253,
19254,
19295.
35.
Cn
po uc
MU.
eo papuuecku
cnopapp
ppesne
2Komo cKom
semnu
XVI
c one us.
Bunbna,
1888.
36.
Po ujanskiA.
Opisanie
laséw
K éles wa
Polskiego
i
gube nij
zachodnich
cesa s wa
Rossyjskiego
...
Wa szawa,
1854.
T.
2.
37.
TonoposB.H.
Vilnius,
Wilno,
Bunsua:
opon
u
mud//
Ban o—cnapau-
ckHe
STHOS3bIKoBbIe
KOHTakTEI.
M.
1980.
38.
Lie u os
TSR
upiy
i
eze y
a dynas.
V.,
1963.
39.
K onika
Polska,
Li ewska,
Zmodzka
i
wszys kiej
Rusi
Macieja
S yjkowskie-
go.
Wa szawa,
1846.
T.
1—2.
NAMES
OF
THE
RIVER
NERIS
AND
VILIJA
Summa y
The
p esen
a icle
s a es
ha
in
he
pas
Li huanians
would
call
he
i e a
ull
i ’s
leng h
only
Ne s.
Nowadays,
Vilija
ano he
name
o
he
i e ,
which
is
used
in
Polish
and
some imes
in
Li huanian
is
o
Sla onic
o igin.
I s
ea lie
o m,
used
in
he
Eas
Sla onic
languages,
was
Velja
o
Vellia
( om
he
Old
Russian
adjec i e
eha”
g ea ”).
The
his o ian
J.
Dlugo’
was
he
i s
o
change
he
oo
om
el-
o
il-
in
Polish.
237-