LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIII
(1995)
GRAMATIKA
IR
LEKSIKOLOGIJA
AUDRONE
BITINIENE
MOKSLINIO
IR
GROZINIO
STILIAUS
SAKINIO
ILGIS
Funkciniai
kalbos
s iliai
dazniausiai
i iami
kokybiniu
podii iu:
Zi i i ma
am
ik y
kalbos
p iemoniy
a ankos,
isdés ymo
endencijy.
Lie u iy
kalbos
s ilis ikoje
g ozinis
i
mokslinis
s iliai
apibidinami
pagal
okius
poZymius
kaip
aizdinis
konk e umas,
emocionalumas,
indi idualumas
i
abs ak umas,
lo-
giskumas,
objek y umas
(Pikéilingis
1971
:
287).
Taciau
Sis
podii is
gali
ba i
papildy as kiekybiniu
aspek u,
nes
endencijos
sa oka
y a
s a is iné:
didesnj
a
mazesnj
kalbos
p iemoniy
ak y uma,
nusakoma
Zodziais
”daznai”,
” e ai”
i
k .,
y éjas
nus a o
s ebedamas
jy
”s a is ine
elgsena”.
Isnag inéjus
pa-
kankamai
didelg
im j,
nesunku
apskaiéiuo i,
kaip
daznai,
sakysim,
lie u iy
kalbos
moksliniuose
eks uose
eiksnys
eiskiamas
eiksmazodzio
bend a imi
a
kokj
p ocen a
suda o
p ieZas ies
sakiniai
isy
sudé iniy
sakiniy
aibéje.
Ta p
isy
unkciniy
s iliy
pozymiy
ypa inga
ie a
uzima
sakinio
ilgis.
Sis
kiekybinis
odiklis
eikia
ne
ik
s ilis ine
in o macija,
be
ka u
y a
sakinio
sanda os
komponen as;
ieno
a
d iejy
Zodziy
ilgio
sakinys
sa o
s uk u a
iS
esmés
ski iasi
nuo
50
zodziy
sakinio.
Ki a
e us,
sakiniy
pa inkimas,
jy
iSplé imo
pobidis
pa eina
nuo
eiklos
s e os,
y aujan ios
kalbos
unkcijos,
u inio
i
ki y
kalbos
unkciona imo
salygy.
Tad
sakinio
ilgis
a y um
impli-
kuoja
i
kokybini,
i
kiekybinj
unkcinio
s iliaus
nag inéjimo
aspek us.
Todél
i ai iy
kalby
sakinio
ilgis
y inéjamas
gana
daZznai.
Sakinio
ilgis
y inéjamas
j ai iais
aspek ais.
Kai
ku iuose
da buose
laiko-
masi
poZil io,
kad
sakinio
ilgis
y a
g ama ikos
elemen as,
iesiogiai
susijes
su
kalbos
g ama inés
sanda os
aida
(Admoni
1966).
Ki ais
a ejais
sakinio
ilgis
nag inéjamas
kalbos
s a is ikos
kon eks e
(Meie
1964;
He dan
1960).
Gausu
i
y imy,
sakinio
ilgj
ak uojanéiy
kaip
pozymi,
di e encijuojan i
unkcinius
s ilius
(Jlecexuc
1962;
Jlonexen
1964;
Muc pux
1967;
A ade
1963;
Egge s
1962;
Tési elo a
1980)
a indi idualyjj
s iliy
(Yule
1939;
Bamax
1974).
Lie u-
iy
kalbo y oje
sakinio
ilgi
y a
ap ases
J.Pikéilingis.
Jis
nu odo,
kad
”
ienokia
a
ki okia
sakinio
apim i
lemia
kalbos
s ilius”
(1971
:
137).
Sio
s aipsnio
paski is
—
mokslinio
i
g oZinio
s iliy
sakinio
ilgio
g e-
inimas;
okia
analizé
p a esia
jau
miné a
lie u iy
kalbos
s ilis iniy
y imy
adicija.
Kiek ienam
s a is iniam
y imui
keliamas
eikala imas
pa eik i
nag iné-
jamy
objek y
ope acinj
apib ézima,
.y.
okia
mokslinés
sa okos
samp a a,
ku i
8j
objek a
padé y
iena eiksmiskai
nusaky i.
Sakiniu
laikoma
eks o
a -
ka pa
nuo
asko
iki
asko
a
ki o
o malia
sakinio
baig i
zymincio
sky ybos
zenklo
(AgmMounu
1973
:
15).
Sakinio
ilgio
ma a imo
iene as
—
Zodis,
.y.
in e alais
a ski a
g a ema
a
jy
eilu é.
Tokiais
apib ézimais
nusakoma,
ku i
169
eks o
a ka pa
laiky ina
sakiniu
i
ku i
g a ema
—
Zodziu;
ai
i in
ak ua-
lu
moksliniuose
eks uose,
ku iuose
gana
dazni
pa adinimy
su umpinima ,
sa okos
eiskiamos
simboliais,
ne aidiniais
Zenklais
i
pan.
Ti iamaja
im i
suda é
i ai iy
mokslo
saky
(humani a iniy,
gam os,
ma-
ema ikos,
echnikos)
i
pos iliy
( eo inio,
mokomojo,
me odinio)
34
eks ai,
ig
ku iy
a si ik inai
a ink a
10
aks anéiy
sakiniy,
i
p ozaiky
(au o inio
pa-
sakojimo)
32
eks ai,
is
ku iy
iganalizuo a
i gi
10
iks anéiy
sakiniy.
Bu o
analizuojamas
ne
ik
kiek ieno
sakinio
ilgis,
be
i
kai
ku ie
sakinio
s uk ii os
pozymiai
—
sakinio
ipas
bei
sudé inio
sakinio
démeny
skaiéius.
Nus a an
sakinio
ipa,
em asi
”Lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
(1976)
pa eik a
sakiniy
klasi ikacija.
Duomenys
apdo o i
VU
Skaigia imo
cen e
s a is inés
analizés
p og ama
”
Paula”,
pa asy a
PL/1
kalba.
Ap a ian
gau us
ezul a us,
bi ina
a siZ elg i
j
d i
islygas:
pi ma,
abs -
ahuojamasi
nuo
Zodziy
ilgio,
jy
leksinés
i
g ama inés
eikmés,
-y.
isi
sakinj
suda an ys
ZodZiai
laikomi
lygia e éiais;
an a,
kiek ieno
sakinio
ilgis
ma uojamas
s eiku
ZodZiy
skai¢iumi,
odél
jo
pozymiai,
nusakomi
degim osio-
mis
a
ne
sim osiomis
dalimis,
y a
am
ik a
abs akcija.
No édami
g ieZ ai
apibidin i
sakinio
ilgi,
u ime
pa eik i
p ocen us
sakiniy,
ku iy
ilgis
—
nuo
ieno
Zodiio
iki
galimo
diddiausio
Zodziy
skai¢iaus
(miisy
im yje
—
121
zodis).
Be
si ai
nepa ogu
i
bu y
ne
nesu okiama
skai y ojui.
Todél
p ak iskai
isi
y iné ojai
ope uoja
sakinio
ilgio
daznumy
pasiski s ymo
pag indiniais
pa a-
me ais,
sakinio
idu iniu
ilgiu
(x).
Taciau
sis
pa ame as
penelyg
apy iksliai
nusako
ealy
sakiniy
pasiski s yma
eks uose,
odél
bi ini
i
ki i
pa ame ai
—
s anda inis
nuk ypimas
(s),
a iacijos
koe icien as
( ),
s y a imo
ampli-
udé.
Esmine
eikime
u i
pasiski s ymo
asime ija:
sakinio
ilgio
dagnumai
pap as ai
idsidés o
eigiama
asime ija,
.y.
idu inis
ilgis
i sija
iek
moda-
lyji
(dazniausia),
iek
medianin{
(dalijan i
im i
j
d i
lygias
dalis)
sakinio
ilgi
(z .
1
len ele).
1
len ele
Mokslinio
i
g oZinio
s iliaus
sakiniy
ilgio
pasiski s ymy
pa ame ai
Funke.
Vid.
S and.
Va iac.
|
S y a .
|
Mediana
|
Moda
|
Asime .
|
Koe .
s ilius
ilgis
|
nuk yp.
s
|
koe .
ampl.
koe .
s and.
nuk yp.
Mokslinis
18,0
3,3
48,8
257
16,3
16 0,79
0,06
G oiinis
12,3
9,9
30,5
i191
10,4
5
0,93
0,04
Len eléje
pa eik i
duomenys
liudija,
kad
mokslinio
i
g oZinio
s iliaus
sa-
kinio
ilgis
ski ingas.
Sio
ski umo
s a is inis
eiksmingumas
(a siZ elgian
{
im ies
dydi)
e inamas
aip.
Vidu inio
ilgio
=
3,38,
p<<
0,001,
.y.
i-
du inio
ilgio
ski umas
s a is iskai
absoliu us.
S anda iniy
nuk ypimy
ski -
umas
ne
oks
yskus
( =
2,1,
p<
0,05),
a iau
s a is iskai
i gi
eiksmingas.
170
Pakankamai
eikSmingai
ski iasi
asime ijos
koe icien ai
( =
2,0,
p<
0,05);
a iacijos
koe icien o,
s y a imo
ampli udés,
modos
i
medianos
ski umy
s a is inj
eikSminguma
pa ik in i
Siuo
a eju
gana
keblu,
be
absoliu iis
ski -
umai
abejoniy
nekelia.
No s
abiejy
s iliy
sakiniy
ilgiai
pasiski s e
dediniaja
asime ija,
g oziniame
s iliuje
sis
pozymis
daug
ySkesnis.
Mokslinio
s iliaus
pasiski s ymo
mediana
i
moda
nuo
idu inio
ilgio
ski iasi
d iem
Zodziais,
o
g oziniame
s iliuje
moda
ski iasi
ne
7
zodZiais
(mediana
i
éia
ski iasi
d iem
Zodiiais).
Mokslinio
s iliaus
sakiniy
ilgio
pasiski s ymas
kompak iskes-
nis
(magzesné
ampli udé,
mazesnis
s anda inis
nuk ypimas
esan
didesniam
idu iniam
ilgiui).
Ki aip
sakan ,
g oZinio
s iliaus
eks y
sakinio
ilgis
labiau
a ijuoja
negu
mokslinio
s iliaus
eks y
sakinio
ilgis.
De alesnei
sakiniy
ilgio
analizei
i
ypaé
ling is iniy
bei
eks aling is iniy
ak o iy
po eikiui
a skleis i
sakinius
p a a u
g upuo i
i
apskaidiuo i
okiy
ilgio
g upiy
daznumus.
Li e a oje
sakiniai
g upuojami
labai
j ai iai.
Vieni
au o iai
ski ia
lygiy
i
nelygiy
ilgio
in e aly
g upes,
nepa eikdami
siy
g upiy
kokybinio
j e inimo
(C a uc uuni
1967),
ki i
sug upuo us
sakinius
kokybis-
kai
i e ina:
umpi
sakiniai
—
iki
20
Zodziy,
ilgi
—
nuo
20
iki
60
Zodiiy,
labai
ilgi
—
daugiau
kaip
60
zodziy
(Meie
1964
:
186).
Pazymé ina,
kad
g upa-
imo
pag indas
daZniausiai
nenu odomas,
nesiejamas
su
unkcinés
s ilis ikos
a
sin aksés
po eikiais.
Siame
y ime
g upuojan
sakinius
pagal
ilgio
in e alus
em asi
s a is iniu
k i e ijumi:
in e aly
iby
pag indu
laikomos
empi inio
(im ies)
pasiski s y-
mo
p ocen ilés,
in eg alinio
pasiski s ymo
”Suoliai”,
a i inkan ys
sakinio
il-
gius.
Sias ibas
j a dijus,
gau os
penkios
in o ma y ios
sakiniy
ilgio
g upés:
labai
umpi
sakiniai
—
iki
8 zodziy
im inai,
umpi
—
nuo
9
iki
17
ZodZiy,
idu inio
ilgio
—
nuo
18
iki
30
ZodZiy,
ilgi
—
nuo
31
iki
46
Zodiiy,
labai
ilgi
—
47
i
daugiau
Zodziy
(Z .
2
len ele).
2
len elé
Sakiniy
ilgio
g upiy
pasiski s ymas
(p ocen ais)
Sakiniy
Labai
T umpi
Vidu inio
Ilgi
Labai
g upes
umpi
ilgio
ilgi
S ilius
1=8
9-17
18—30
31—46
47
i
daugiau
Zodziy
zodziy
zodziy
zodziy
zodziy
Mokslinis
10,4
42,8 38,3
7,8 0,7
G oZinis
43,0
36,2
15,8
3,8
1,2
Ma y i,
kad
mokslinio
i
g oZinio
s iliy
sakiniy
g upiy
daZnumai
ski ia-
si
iena
aze”,
.y.
moksliniame
s iliuje
dazniausi
umpi
i
idu inio
ilgio
sakiniai,
o
g oZiniame
—
labai
umpi
i
umpi
sakiniai;
iy
g upiy
sakiniai
kiek iename
s iliuje
suda o
apie
80
p oc.
18
duomeny
ma y i,
kad
isy
g upiy
sakiniai
laiky ini
mokslinio
i
g oZinio
s iliaus
di e enciniais
pozymiais
(ski -
171
umai
s a is iskai
eikimingi
lygmeniu
p
<
0,001).
I in
yski
labai
umpy
sakiniy
di e enciné
galia.
Sig
g upe
suskaidzius
j
pog upius,
paaiskéja,
kad
1—2
i
3—5
Zodiiy
ilgio
sakiniai
g ozinio
s iliaus
eks uose
ne
penkis
ka us
daznesni
negu
moksliniuose
eks uose.
$i
ak a
galima
bia y
paaiskin i
aip.
Kai
moksliniame
eks e
bandoma
ope uo i
labai
umpais
sakiniais
(mano-
ma,
kad
oks
eks as
ad esa ui
p ieinamesnis),
susidu iama
su
pe ekliaus
( edundancijos)
p oblema
—
sa a ankiskiems
sakiniams
susie i
eikia papil-
domy
konek o iy,
ku ie
okiu
a eju
gali
suda y i
iki
1/3
eks o
(Schlesinge
1968
:
73).
Tad
pag indiné
mokslinio
s iliaus
ypa ybé
—
pab ez as
logisku-
mas
—
paaiskina
labai
umpy
sakiniy
s okg.
Ki a
e us,
labai
ilgy
sakiniy
daZnumu
g oi inio
s iliaus
eks ai
p alenkia
mokslinius
eks us
(o
s y a imo
ampli ude
—
ne
labai):
pe nelyg sudé inga
mokslinio
eks o
sakinio
s uk-
u a
gali
bu i
klia is
abs akéiai
mokslinei
in o macijai
su ok i.
G ozinio
s iliaus
ypa ybés
—
aizdingumas,
aizdinis
konk e umas,
meninis
ikslumas
i
nepasakymas
iki
galo
(Zupe ka
1983)
—
leidzia
eks a
o ganizuo i
asociaci-
ju
pag indu,
sakinius
siejan ys
konek o iai
es i
ne
isada
eikalingi,
pe s a a
u i
implici i8ki
sakiniy
siejimo
budai.
Abiejy
unkciniy
s iliy
salygio
zona
suda o
12—17
Zodziy
sakiniy
pog u-
piai,
be eik
ienodai
dazni
abiejuose
s iliuose
(moksliniame
—
14,8
p oc.,
g o-
ziniame
—
16,3
p oc.).
Vadinasi,
okius
sakinius
galima
laiky i
in a ian i8ku
abiejy
s iliy
pozymiu,
”kalbine
kons an a”
(Jonesxen
1964:
24).
Galima
many i,
kad
Sio
in e alo
sakiniai
y a
op imalls
su ok i
i
jsimin i:
suauges
zmogus
ge iausiai
jsimena
15—17
Zodiiy
ilgio
sakinius,
op imalaus
su okimo
iba
—
20
Zodziy
(Ogbu n
1963
:
101).
Zinoma,
Siy
iby
nede a
absoliu in-
i,
nes
jos
p iklauso
nuo
daugelio
eks aling is iniy
ak o iy
—
pe eikiamos
in o macijos
pobudzio,
eks o
ipo,
ad esa o
sa ybiy
i
k .
Sakinio
ilgis
laikomas
sakinio
s uk i os
unkcija
(Jlecckuc
1962
:
83),
odél
bi ina
a siZ elg i
j
ien isiniy
i
sudé iniy
sakiniy
pasiski s yma
kalba-
muosiuose
s iliuose
bei
j
jy
ilgi.
Moksliniame
s iliuje
i sy
ima
sudé iniai
sakiniai
(55,9
p oc.),
g oziniuo-
se
eks uose
jy
daZnumas
mazesnis
(46,5
p oc.);
ski umas
s a is iskai
eiks-
mingas
(p
<
0,001).
Sudé iniy
sakiniy
pe s a a
moksliniame
s iliuje
s abili,
mazai
p iklauso
nuo
eks aling is iniy
ak o iy
(mokslo
Sakos,
pos ilio,
au-
o iaus).
Ge ai
zinoma,
kad
moksliniam
s iliui
bidingas
s e eo ipiskumas;
mokslinio
eks o
au o ius
u i
bi i
susi aikes
su
min imi,
kad
jo
publikacija
bus
panaéi
j
ki a
os
pa ios
ema ikos
da ba.
Sa i as
sin aksinis
b aizas
y a
ik
am
ik a
galimybé,
ku ios
ealiza imas
p iklauso
nuo
mokslinio
da bo
au o iaus,
kaip
kalbos
a o ojo,
indi idualiy
sa ybiy
(Bunoxyp
1980
:
122),
be
ne
nuo
jo,
kaip
specialis o,
k ali ikacijos.
Tokio
s abilumo
né a
g ozinio
s iliaus
eks uose;
juose
daug
kas
pa eina
nuo
au o iaus:
ien isiniy
sakiniy
dagnumas
s y uoja
nuo
26
p oc.
(Muéinskas)
iki
70
p oc.
(Bubnys,
Vilimai-
é).
Tas
s y a imas
gali
p iklausy i
nuo
o,
ku is
p ozos
sin aksinis
ipas
—
sin agminis
(hie a chinis)
a
suskaidy as
(ak ualizuo as)
y auja
konk eéia-
me
g oziniame
eks e.
Sakiniy
ilgis
didéja
sin agminéje
p ozoje,
kai
”a ski as
sakinys
in eg uojamas
j
iena
sudé ingg
sin agmini
cikla”
(Apy ionosa
1972
:
163).
Suskaidy os
p ozos
eks uose
hie a chiniai
yéiai
aukomi,
kiek ienas
in o macijos
elemen as
y a
pa ienio
sakinio
pama as.
P z.:
172
Neg abiai
jie
Giupinéjo
pajuodusius
nuo
lidéiy
namy
p ieangius,
du y
anke-
nas,
slenkséius,
palik us
laukuose
pligus,
akééias
i ,
p asisk e be
p o
medziy
idines
en,
ku
K is upas
su
Kazimie u
kaisé
pakulomis
al ies
dugng,
lyZ elejo
pajuodusius
alksniy
lapus,
nuklojusius
zem¢,
i
odési,
kad
jie
bema
apsi-
auks
Se ksnu,
i
kai
Si ie
y ai
eis
su
inklais
pie omis,
jos
bus
bal u élés
nuo
Salnos,
i
bildés
po
kojomis
g uodo
sukaus y a
Zemé
(Radz
PV
99).
I
bu o
nak is.
T oboj
i
kieme.
Visu
nak is.
Tamsi,
gili,
ilga,
yli.
Sp agséjo
paluby
degancios
lempos
dang is.
P isuk as.
Kad
zibalo
maziau
auk y
(Bal
SJ
250).
Liudas
Ski monis
sypsosi.
Vienplaukis,
gal uko
isda-
bin omis
lipomis.
Namams.
P aei iams.
Pagaliau
ai
apsilupusiai
mi o
sienai
(A yz
Ch
8).
Da
y&kiau
s iliai
ski iasi
ien isiniy
i
sudé iniy
sakiniy
ilgiu
(3
len ele).
3
len ele
Vien isiniy
i
sudé iniy
sakiniy
ilgio
g upiy
pasiski s ymai
(p ocen ais)
Sakiniy
g upés
labai
umpi
idu inio
ilgi
labai
Sakiniy
ipas
S ilius
umpi
ilgio
ilgi
1-8
9-17
18—30
31—46
47
i
dg.
Zodziy
zodziy
zodziy zodziy
zodziy
Mokslinis
20,4
46,9
28,8
3,6
0,3
Vien isiniai
G oZinis
68,5 26,9
4,2
0,3 0,0
Mokslinis
2,4
29,3
50,0
17,4
0,9
Sude iniai
G oZinis
13,7
46,9
29,1
7,7
2,6
Bene
aki aizdZiausia
mokslinio
s iliaus
ypa ybé,
ku ia
odo
8i
len elé,
—
ien isiniy
sakiniy
sudé ingumas.
No s
jy
p ocen as
mazesnis
negu
g oZinia-
me
s iliuje,
aciau
jie
Zymiai
ilgesni
negu
g oziniuose
eks uose
(Xm
=
14,5;
Xg
=
7,4;
8m
=
7,6;
sg
=
5,1).
Ki aip
sakan ,
moksliniuose
eks uose
unkcionuo-
ja
daug
sudé ingos
s uk ii os
ien isiniy
sakiniy,
iSplés y
iena isiy
sakinio
daliy
eilémis,
daly inémis
zodziy
g upémis,
i e piniais
i
jsp audais.
Issamios
i
dalykiskai
ikslios
in o macijos
pe eikimo
galimybémis
okie
sakiniai
p i-
lygs a
sudé iniams
sakiniams,
i
uo
paaiskinamas
jy
daznumas
moksliniuose
eks uose.
G ojinio
s iliaus
eks y
ien isiniy
sakiniy
s uk u os
pap as uma
(Zino-
ma,
palygin i
su
moksliniu
s iliumi)
pa i ina
i
as
ak as,
kad
sakiniy,
su-
sidedanéiy
i8
1—2
ZodZiy,
g oziniuose
eks uose
y a
5,3
p oc.,
o
moksliniuose
eks uose
—
ik
0,3
p oc.
Ki oks
sudé iniy
sakiniy
unkciona imo
aizdas.
No s
idu inis
ilgis
s a-
is idkai
ski iasi
(Xm
=
21,2;
Xg
=
17,7;
p<
0,001),
be
sis
ski umas
ne u i
173
kokybinés
p asmés.
Si ai
paaiskéja,
kai
sudé inius
sakinius
suski s ome
de a-
liau
(4
len elé).
4
len elé
Sudé iniy
sakiniy
ilgio
pasiski s ymy
odikliai
song
Mokslinis
s ilius
G oiinis
s ilius
Sakiniy
isis
%
.
4
%
-
<
SujingiamieiiccdldS*
20,6nin7
ea
15
Pee e
7,3
Piiuigiamie’’
“682°
10,7
31
406)
se
Bejung ukiai
6:3.)
22,3,
8)2
18118)
a e
Mié ieji
13,7
28,5
7,8
25,5
26,3
14,5
Ma y i,
kad
mokslinio
s iliaus
sudé iniai
sakiniai
idu ini8kai
ilgesni
uz
g oZiniy
eks y
sakinius;
mazdaug
ienodi
s anda iniai
nuk ypimai
odo,
kad
Sis
ski umas
y a
in a ian iskas.
Vienin elé
isim is
—
miS ieji
sakiniai,
ku iy
pasiski s yma
g oziniuose
eks uose
apibudina
didesnis
s anda inis
nuk ypi-
mas,
aigi
i
daug
didesné
ilgio
s y a imo
ampli udé.
Ta p
g ozinio
s iliaus
mig iyjy
sudé iniy
sakiniy
1,3
p oc.
suda o
labai
umpi
(iki
8
Zodziy)
i
8,7
p oc.
—
labai
ilgi
(daugiau
kaip
47
zodiiai)
sakiniai.
Palyginimui
eikia
nu-
ody i,
kad
moksliniy
eks y
mié ieji
sudé iniai
sakiniai
y a
s anda iskesni:
labai
umpy
i8
iso
neuZ iksuo a,
o
labai
ilgy
—
ik
0,7
p oc.
bend o
ju
skaiiaus.
Ski iasi
i
j ai iy
unkciniy
s iliy
sudé iniai
bejung ukiai
sakiniai:
g o-
Ziniuose
eks uose
jy
daugiau
negu
moksliniuose,
jie
daug
umpesni
(p
<
0,001).
Sia
endencija
salygoja
s a bi
g oZinio
s iliaus
ypa ybe
—
dinamisku-
mas
(p iesinga
mokslinio
s iliaus
sa ybé
—
s a iskumas).
Palygin i
umpi
bejun ukiai
sakiniai
Siame
s iliuje
padeda
pe eik i
i ykiy
kai a,
jy
i ma,
su-
ku i
j ampa,
.y.
pe ima
papildoma
eks o
seman inj
k i i.
Moksliniuose
eks uose
siekiama
pab éz i
loginius
ySius,
juos
iksliau
nusaky i,
odél
pi -
menybé
eikiama
p ijungiamiesiems
sakiniams;
ai
endencija
bidinga
isiems
moksliniams
eks ams,
nep iklauso
nuo
mokslo
Sakos
bei
pos ilio.
P ijun-
giamieji
sakiniai,
ku ie
nusako
”g ynus”
loginius
san ykius
( ikslo,
salygos,
p iezas ies,
nuolaidos
i
k .),
laiky ini
ele an isku
mokslinio
s iliaus
poZy-
miu.
Ap agan
ik o és
eiSkinius,
sinch oniskai
eiskian
min j,
samp o au-
jan
a ojami
pazymimie}i
i
aiSkinamieji
sakiniai
( okiy
p ijungiamyjy
sa-
kiniy
moksliniame
eks e
i gi
gausu).
Sudé inio
sakinio
plé os
galimybes,
p iklausanéias
nuo
jo
* idu inio
g a-
ma inio
po encialo”
(Apuesa
1969
:
174),
nusako
démeny
skaiéius
(5
len elé).
wmin ilzdom
o
..901g
£4
&
s20u exo)
ozou niSo g
.yisbos
£
i e
SE
*
90TG
G
Wi ing
Jo izl
174
5
len ele
Sudé iniy
sakiniy
su
ski ingu
démeny
skai iumi
pasiski s ymas
S ilius
Demeny
skai¢ius
2
3
a>)
0-6
7-8.
9
i ,
daug:
Mokslinis
66,0
26,0
6,0
1,8
0,2
0,0
G oZinis
57,6
24,2
9,7 6,4
1,3
0,8
Vadinasi,
no s
g oziniy
eks y
sudé iniy
sakiniy
idu inis
ilgis
mazesnis,
Jy
démeny
skaiéius
didesnis.
Abiejuose
s iliuose
dazniausi
d iejy
demeny
sakiniai,
be
moksliniame
jy
daznumas
didesnis
(ski umas
s a is igkai
eiké-
mingas,
p
<
0,001).
Moksliniuose
eks uose
labai
maza
(Siame
y ime
ne-
uz iksuo a)
sakiniy,
ku ie
u é y
daugiau
kaip
8
démenis
(no s
i
okj
sakinj
su ok i
neleng a!).
Tuo
a pu
g oZiniuose
eks uose
esama
sakiniy,
u in¢iy
iki
15
démeny.
Sia
endencija
pa i ina
sakiniy
sudé ingumo
koe icien as
( idu inis
démeny
skaigius):
g oziniame
s iliuje
jis
lygus
2,8,
moksliniame
—
2,2.
Egzis uoja
i
ki a
ski ybé:
g oZinio
s iliaus
sude iniy
sakiniy
démeny
ilgis
(Xg
=
6,3,
sg
=
4,3)
mazai
ski iasi
nuo
ien isiniy
sakiniy
ilgio,
o
moks-
linio
s linus
ien isiniai
sakiniai
daug
ilgesni
negu
sudé iniy
sakiniy
démenys
(Xm
=
9,2,
sm
=
6,5).
Moksliniame
s iliuje
ien isiniai
sakiniai
dagnai
adek-
a us
sudé iniams,
pe ima
jy
unkcijas;
j
Si
polinki
a k eipia
akis
ki y
kalby
mokslinj
s iliy
y inéje
kalbininkai.
Ki aip
y a
g oziniame
s iliuje.
Nedidelis
ski umas
a p
ien isiniy
saki-
niy
i
sudé iniy
sakiniy
démeny
ilgio,
bejung ukiy
bei
sujungiamyjy
sakiniy
daZnumas
odo
didesnj
démeny
sa a ankiskuma;
g oZinio
s iliaus
sakiniy
ilgis
isy
pi ma
pa eina
nuo
démeny
skai¢iaus.
Pa yzdiiui,
eks y
T1
(Apu is)
i
T2
(Bubnys)
sudé iniy
sakiniy
démenys
be eik
ienodo
ilgio,
be
siy
sakiniy
sudé ingumo
koe icien as
labai
ski iasi
—
3,8
i
2,0.
Galima
apskaiéiuo i
apibend inan j
sakiniy
ilgi
odikli,
kai
iene u
laiko-
mas
sudé iniy
sakiniy
démens
ilgis
(AkuMosa
1973
:
74).
Pagal
8
odiklj
g ozinio
eks o
ien isiniy
i
sudé iniy
sakiniy
ilgis
e inamas
san ykiu
1
:
1,2:
2,8,
o
moksliniy
eks y
—
1:
1,6:
2,3.
Tokie
odikliai
da
ka a
pa i ina
jau
ap a a
eiSkinj:
g oziniuose
eks uose
sa a ankiskiems
ien i-
siniams
sakiniams
i
sudé iniy
sakiniy
démenims
budingos
os
pacios
plé os
endencijos,
o
moksliniame
s iliuje
bend omis
plé os
endencijomis
pasizymi
ien isiniai
i
sudé iniai
sakiniai.
LITERATURA
1.
A ade
H.
Sen ence
and
Wo d
Leng h in
Scien i ic
W i ing.
—
Essa-
ys
on
Thinking
and
W i ing
in
Science,
Enginee ing
and
Business.
Iowa,
1963,
p.
232—238.
Sn
ec
anenee
S ei ebe
so s
OS
RECS
|
2.
Big
gé s
H.
Zu
Syn ax
de
deu schen
Sp ache
de
Gegenwa .
—
S udium
Gene ale,
i.
1.
1962.
p.
49—59.
175
3.
Bene
E.
Syn ak ische
Besonde hei en
de
deu schen
wissenscha lichen
Fachsp ache.
—
Deu sch
als
F emdsp ache.
H.
3,
1966,
S.
26—36.
i
4.
He dan
G.
Type- oken
ma hema ics.
—
Mou on
and
s’G a enhage,
1960.
oe
5.
Yule
G.U.
Ona
Sen ence
Leng h
as
a
S a is ical
Cha ak e is ic
o
S yle
in
P ose.
—
Biome ica,
1939,
N.
30.
:i
6.
K aus
J.
U od
do
s ylis iky
p o
in o maéni
p aco niky.
P aha,
1977.
7.
Meie
H.
Deu sche
Sp achs a is ik.
Bd.
1,
Hildesheim,
1964.
8.
Ogbu n
W.
F.
On
Scien i ic
W i ing.
—
In.:
Essays
on
Thinking
and
W i ing
in
Science,
Enginee ing
and
Business.
Iowa,
1963,
p.
92—105.
9.
Pikéilingis
J.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
T.
1.
V.,
1971.
10.
Schlesinge
I.M.
Sen ence
S uc u e
and
he
Reading
P ocess.
The
Hague-Pa is,
1968.
11.
TéSi elo a
M.
Vyuii i
s a is ickych
me od
g ama ice.
P aha,
1980.
12.
Zupe ka
K.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
V.,
1983.
18.
Anmouu
B.I.
Passu ue
c pyxTyps!
mpeaiomeHua
B
nep on
dopMu-
ponanusa
HemMenxKo o
asnIKka.
JleHnu pan,
1966.
14.
Anmoun
B.I.
Ily w
pasBuTHa
paMMAaTH4ecKo o
CTPOd
B
HeMe€LLKOM
sa3n ke.
Mocxsa,
1973.
15.
Axumosbsa
I.H.
PasmMep
npennoxeHuad
Kak
axTop
CTHMMCTHKK
4
pamMMaTHkKH.
—
Bonp.
A3bIKO3HaHHA,
1973,
N°
1, c.
67—79.
16.
Apy wHosa
HM.
J.
O
cuu axcuueckux
THnAx
xylomecTBeHHOn
nmposni.
O6mlee
M
POMAHCKOE
ASBIKOSHSHME.
Mocxsa,
1972.
17.
Bawa x
I.
Jinuna
cnopa
4
(HHA
MpehnomeHUua
B
TeKCTAaxX
ORHOTO
apTopa.
—
Bonpocn
c aTucTHueckow
CTHAKCTHKH.
Kueps,
1974,
c.
314—329.
18.
Bunoxyp
T.I.
3axonomepHocTH
CTHIMCTH4eCKO O
HCNOMb3OBAHHA
A3BIKOBBIX
enuHUL. Mocxsa,
1980.
19.
Tonexen
Jil.
BepoaTHocTusi
no_xon
Kk
TeopHH
XyHomecTBeHHO O
c uas.
—
Bonp.
a3n1kosHaHua,
1964,
N2
2,
19—
29.
20.
JIeccxuc
I.
A.
O
pasmepax
npeanoxeHus
B
pyccKoM
Hay4¥HOR
mpose
60-x
omos
XIX
nexa.
—
Bonp.
a3n kosHanua,
1962,
N°
2,
c.
78—95.
21.
Muc pux
VM.
Ma ema uxo-cTaTucTuueckue
MeTOLE
B
CTHIMCTHKE.
—
Bonp.
a3n1Ko3Hanua,
1967,
N°
8,
c.
42—
52.
22.
C a ucTuuni
napame pi
c uai
B.
Kuis,
1967.
23.
Apuesa
B.H.
IIpemens
paspepTsipaHuad
CHHTAKCHYeCKHX
CTPYK-
Typ
B
cBasM
c
O6beMOM
HHdopMauHH.
—
B
ku.
MnsapwanTHble
CHHTAKCHYeCKHe
3HaYeHMa
HM
CTpyKTypa
npennomenua.
Mocxsa,
1969,
c.
163—177.
SALTINIAI
_
MOKSLINE
LITERATURA
1.
Basalykas
A.
Lie u os
TSR
k as o aizdis.
V.,
1977.
_
2.
Be na onis
J.
Mik oelemen y
i aka
igS¢iy
pieno
p oduk y
gamybai
i
jy
sa ybes.
V.,
1980.
3.
Dagys
J.
Augaly
ekologija.
V.,
1980.
4.
Da ida iéius
E.
Gal ano echnika
i
jos
panaudojimas.
V.,
1979.
we
Dundulis
B.
Lie u a
Napoleono
ag esijos
me ais
(1807—1812).
V.,
6.
Fiziologija.
V.,
1978.
7.
Geéiauskas
Ss.
i
jieji
idini
iniai
i
ee
as
»Klimka
L.
Naujieji
puslaidininkiniai
mik obangy
8.
Gelzbe oninés
kons ukcijos.
V.,
1978.
9.
Gi denis
A.
Fonologija.
V.,
1981.
10.
Gi dzijauskas
J.
Lie u iy
eileda a.
V.,
1979.
11.
Gulbinas
A.,
No ilas
H.,
Ra
ki
Si
echninio
pa uosimo
au oma iza imas.
VG
1978.
Daas
Sea
e
es
Sp ee
176
12.
Jasinskas
L,
Adomas
R.,
Raguo iené
N.
O ganine
chemija.
V.,
1979.
13.
14,
15.
16.
1G.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
JanuSke i éiuai e
A.
Klinikine
onoka diologija.
V.,
1979.
Jo aisa
L.
Psichologiné
diagnos ika.
K.,
1975.
Kabailiené
M.
Taikomosios
polinologijos
pag indai.
V.,
1979.
Kapus ininkai eé
T.
Alksnynai.
V.,
1983.
Ka eckas
L.
Kombinuo ieji
paga ai.
V.,
1981.
Kubilius
J.
Tikimybiy
eo ija
i
ma ema iné
s a is ika.
V.,
1980.
Kumpikas
L.
Masiny
gamybos
echnologijos
pag indai.
V.,
1978.
Lozu ai is
A.
Tiesai
e ybe.
V.,
1980.
MaéCionis
A.
S ubu iniai
gy anai.
V.,
1981.
Mickunas
S.
Elek odinamikos
pag indai.
V.,
1975.
Mid ikas
D.
Poliy
da bai.
V.,
1978.
Moksliné- echnine
pazanga
i
gamybos
e ek y umas.
V.,
1983.
Nainys
V.
Vi pesiai
i
iukimas
p amonéje.
V.,
1972.
Pedagogika.
V.,
1981.
Psichologijos
paskai os.
V.,
1980.
Raugalé
A,
Mi izas
H.,
Vaiéiu enas
V.
Vaiky
ligy
gydymas
an imik obiniais
p epa a ais.
V.,
1983.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
SS
Ni
9.
10.
i.
12.
13.
14.
15.
16.
i ,
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24,
25.
26.
28.
29.
30.
o
BIW
>>>
>>>
Sauka
D.
Lie u iy
au osaka.
V.,
1982.
S ogiiny
auginimas.
V.,
1980.
SeS okas
V.
Keliai,
anspo as,
mies ai.
V.,
1976.
Simakauskas
S.
Elek a
au omobilyje
i
mo ocikle.
V.,
1979.
U bu is
V.
Zodziy
da ybos
eo ija.
V.,
1978.
Vasiliauskas
R.
Mokiniy
da bs umo
ugdymas.
K.,
1983.
GROZINE
LITERATURA
u is
J.
Geguzé
an
nulizusio
be zo.
V.,
1986.
u is
J.
Sk uzdélynas
P isijoje.
V.,
1989.
u is
J.
Kelei io
no elés.
V.,
1985.
yzius
J.
Zmogus
lieka
zmogumi.
V.,
1975.
YS
iwes
J.
Sodyby
us éjimo
me as.
V.,
1977.
yZius
J.
Chameleono
spal os.
V.,
1979.
bnys
V.
Alkana
Zemé.
Po
asa os
dangum.
Nesé y
ugiy
zydejimas.
b
ubnys
V.
Pilna ies
alandg.
V.,
1980.
Bal uSis
J.
Pa duo os
asa os.
T.
Il.
V.,
1969.
Bal uSsis
J.
Su
kuo
algy a
d uska.
T.I.
V.,
1979.
Bal uSis
J.
Sakmé
apie
Juzg.
V.,
1979.
Bieliauskas
A.
Kauno omanas.
V.,
1973.
Bieliauskas
A.
Ramis
laikai.
V.,
1983.
Bieliauskas
A.
Mes
da
susi iksim,
Vilma!
V.,
1975.
Di géla
P.,
Di géla
P.
Zaibai
ges a
udeni.
V.,
1971.
Di géla
P.,
Di gela
P.
Sala ijy
kalnas.
V.,
1977.
Di géla
P.,
Di géla
P.
Se meny
ynas.
V.,
1980.
G anauskas
R.
Gy enimas
po
kle u.
V.,
1988.
G anauskas
R.
Bal as
ainikas
juodam
ga eZziui.
1987.
G anauskas
R.
Duonos
algy ojai.
V.,
1975.
I anauskai eé
J.
Menulio
aikai.
V.,
1988.
I anauskai é
J.
Kaip
udsiaugin i
baime.
V.,
1979.
Jacine iéius
L.
Apysakos.
V.,
1981.
Jacine iéius
L.
A ba a
penk g
alandg
y o.
V.,
1979.
Jacine iéius
L.
A mink
p adzig.
V.,
1986.
Jasukai y é
V.
S ebuklinga
pa o iy
Zole.
V.,
1987.
Jasukai y é
V.
Balande,
ku i
lauks. V.,
1989.
KaSauskas
R.
Mazos
misy
nuodemes.
V.,
1975.
Kagauskas
R.
Suaugusiyjy
Zaidimai.
V.,
1988.
177
