LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Pas abos.
Recenzijos
Anme kungen.
Rezensionen
Gied ius
SUBACIUS
SIMONO
DAUKANTO
STRUBIS
IR
AUKLES
Siomis
pas abomis
no ima
pa ikslin i
d iejy
S.
Daukan o
a o y
zodziy
eiksmes.
Pi masis
zodis
—
s
u
bis.
Didziojo
lie u iy
kalbos
zodyno
(LKZ
XIII
997)
y .
giminés
daik a a dis
s ubis
e u i
ienos
eilu és
s aipsni;:
*s ibis
sm.
(2)
LKK
IV
306
(S.
Dauk.)
alkine”.
Tad
jis
uz agy as
ik
i8
ieno
Sal inio
”Lie u iy
kalbo y os
klausimuose”
iSspausdin o
Jono
K uopo
s aipsnio
”S.
Daukan o
leksikog a iniai
da bai”
i
paim as
i8
S.
Daukan o
*Lenky-lie u iy
kalbos
zodyno”.
J.
K uopo
jis
pa eik as
a p
pasenusiy
Zo-
dziy
eiksme
”alkiné”.
S.
Daukan o
Zodyne
T.
1,
p.
639 y a
oks
s aipsnis:
”
Lokie ek,
a kune,
s ubis.
Lokie ki,
okcie,
a kunes”.
J.
K uopo,
ma y ,
zodziai
alkuné
i
s ubis
bu o
palaiky i
sinonimais.
Ta iau,
kaip
odo
isa
Daukan o
zodyno
sanda a,
aip
galéjo
bu i
nu ody os
i
ski ingos
lenkisko
zodzio
eikSmés.
Sa o
zodyno
lenkisky
ZodZiy
egis a
Daukan as
nu aginéjo
nuo
S anisla-
wo
Ropelewskio
lenky-p anciizy
kalby
Zodyno.
Tad
pagal
jj
galima
a s a y i
zodzio
eikSmes.
:
I
p anc izy
kalba
Lokie ek
Ropelewskis
e éia
nain
”ne izZauga”,
pygmée
*nyks ukas,
pigméjas”,
bou
d’homme
”labai
mazZo
gio
zmogus”.
Kadangi
LKZ
homonimo
s ubis,
-é
eikimé
is
adinamojo
M.
Niede manno
Zodyno
nu odoma
i
”kas
s ubas”,
o
bud a dis
s ubas,
-a
” umpas,
-a;
mazZas,
-
a”
Zinomas
i
is
gy osios
kalbos,
ma y ,
de é y
Daukan o
s ubiui
nus a y i
eikSme
”kas
mazo
Ugio,
neizauga”.
No s
Ropelewskio
s aipsnyje
oliau
ais-
kinama:
pl.
Lokie ki,
(dim.
de
Lokcie),
pe i s
coudes
”mazos
alkiinés”,
da
ne eiskia,
kad
Zodis
s ubis y a
u éjes
”alkiinés”
eik8me.
Tad
Daukan o
s ubis
eiksme
”kas
maZo
Ugio,
neiZauga”,
o
ne
eik8Sme
*alkine”
laiky inas
pasenusiu
Zodziu,
a chaizmu.
An asis
Zodis
—
auklé
s.
Miné ame
s aipsnyje
J.
K uopas
a p
pa-
senusiy
Zodziy
i8
S.
Daukan o
Zodyno
nu odo
i
aukles
"ba ai”.
Daukan o
s aipsnis
umpas:
Kamasze,
aukles
(T.
1.
P.
468).
LKZ
I*
474
pa eikia
ke u ias
Zodzio
auklé
eikSmes
(g e a
homonimo
auklé
”nesio é,
aiky
aukle-
oja”):
1.
” i elé
naginei
a
yZai
p ie
kojy
p i is i;
api a as”;
2.
” i e,
i ele”:
3.
”kojiné
be
gal os
a
umpu
iegu”;
4.
”au as”.
Miné ame
Ropelewskio
zodyne,
i
ku io
Daukan as
nusi agé
i
Zodi
Ka-
masze,
eiksmeé
pa eikiama
iena
—
guéi es
”ge ai”.
Tad
S.
Daukan as
u -
bu
ne u éjo
gal oje
eikimés
”ba ai”.
Cia
i
ki u
jo
aS uose
auklés
a -
185
ojamos
eéiaja
(i8
cia
”ge ai”)
i
ke i aja
LKZ
eiksmemis,
plg.
Dau-
kan o
Zodyno
Pé kamasze,
pisaukles
(T.
2.
P.
474)
—
p anc.
demigué es;
Nagolenica,
aukle.
a ba
ka ejwio
czeba as
(T.
2.
P.
22)
—
p anc.
cu ssa d
»an slaunis,
koja
dengian i
Sa o
dalis”);
aip
pa
Daukan o
”Budo”
sakinj
wy o o
sau
s ajbius
wilnonomis
ejpa
joudomis
aukliemis
nu
ké ksznii
lig
pa
kéliad
(P.
40).
Galima
palygin i
i
su
j au,
esan iu
Daukan o
pas abose
del
F.
Nesselmanno
(Nesselmann)
zodyno.
Aukle,
pl.
aukles
.
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
1961.
T.
4.
P.
313),
ku
S.
Daukan as
ko ega o
ik
Nesselmanno
pa eik a
o ma
Auklys,
be
eiksmés
ne aisé,
o
eikime
Nesselmannas
nu odes
okia:
blau
und
schwa z
ges ei ie
wollene
Bande ,
welche
die
F auen
s a
de
S iimp e
um
ih e
Waden
wickeln
”mélynai
i
juodai
d yZuo os
juos os,
ku ias
mo e ys
ie oj
kojiniy
yniojasi
sau
apie
blauzdas”.
Tad
Daukan o
aukléms
nede é y
eik i
eikimés
”ba ai”.
ETIMOLOGINIS
LATVIY
KALBOS
ZODYNAS
1992
me ais
Rygos
leidykla
”
A o s”
isleido
Kons an ino
Ka ulio
pa eng a
d iejy
omy
la iy
kalbos
e imologinj
zodyna
(La ieSu
e imologijos
a dnica.
L
A-O.
II.
P-Z.
Riga
”A o s”).
Zodyno
mokslinis
edak o ius
Sank
Pe e -
bu go
kalbininkas
Nikolajus
And eje as.
Recenzen ai
ilnie is
Simas
Ka a-
lianas
i
mask ie is
Vladimi as
Topo o as.
Veikalas,
be
ki a
ko,
1993
me ais
Rygoje
bu o
apgin as
i
kaip
habili uo o
dak a o
dise acija.
Sup an ama,
ai
neeilinis
bal y
kalbo y os
i ykis:
okio
eikalo
jau
se-
niai
lauké
ne
ik
la iy,
be
i
lie u iy
kalbininkai,
o
apsk i ai
i
ki y
Saliy
bal is ai.
Ligi
siol
pa s
ge iausias
la iy
e imologijy
Zal inis
bu o
Janio
En-
dzelyno
pas abos
Ka lio
Mi ilenbacho
la iy
kalbos
Zodyne
i
Sio
Zodyno
pa-
pildymuose
(La ie3u
alodas
a dnica.
Red.,
pap.,
u pinajis
J.
Endzelins.
I-IV.
Riga,
1923—1932;
Endzelins
J.,
Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
la-
bojumi
K.
Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai.
I-II.
Riga,
1934—
1946).
T umpa
la iy
kalbos
e imologini
zodynéli
bu o
igleides
Nikolajus
Lapinis
(La ieSu
a du
e imologija.
I—HI.
Riga,1967—1975).
Y a
ziniy
,
jog
XIX
a.
as un ajame
desim me yje
e imologinj
la iy
kalbos
Zodyna
engési
asy-
i
i
pi mosios
mokslinés
la iy
kalbos
g ama ikos
au o ius,
okie¢iy
kilmés
la iy
kalbininkas,
Duobelés
pas o ius
Augus as
BylenS einas
(Bielens ein,
1827—1907).
P ie’
An aji
pasaulinj
ka a
zymus
la iy
leidéjas
Ansis
Gulbis
bu o
pasi yzZes
leis i
e imologini
zodyna.
Siam
da bui
a lik i
J.
Endzelynas
bu o
ne
ekomenda es
kalbininka
Zana
G auda
(1896-1971).
Pas a aisiais
desim me iais
la iy
e imologijos
s i yje
gal
sekmingiausiai
da ba osi
Ry-
gos
i
Ge ingeno
uni e si e y
aukle inis,
eliau
dés es
S edijoje
i
Jung ine-
se
Ame ikos
Vals ijose
Benjaminas
Jége is
(Jége s).
Taéiau
Sis
kalbininkas,
duona
daugiausia
pelnesis
is
ge manis ikos,
a sidée i
ien
la iy
kalbos
e i-
mologijos
s udijoms,
gaila,
ne u éjo
salygy-
Sup an ama,
ypa
ge a
a ama
asanéiam
la iy
kalbos
e imologini
zodynag
y a
i
E.
F aenkelio
”
Lie u iy
kalbos
e imologinis
Zodynas”
(Li auisches
e ymologisches
Wo e buch.
Hei-
delbe g-Gé ingen,
1955—1965).
Zmonéms,
maziau
susipazinusiems
su
la iy
kul u a,
am
ik a
nuos aba
186