LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JY
TYRINEJIMAI
Nijole
CEPIENE
DVIBALSIO
UI
KILME
SKOLINIUOSE
IS
VOKIECIY
KALBOS
Lie u iy
kalbos
skoliniuose
ig
okie¢iy
kalbos
ie oj
Saknies
u
kai
ku iuose
zodziuose
y a
ui.
Sie
ZodZiai
su
ui
uz asy i
jau
nuo
XVII
a.
Ry y
P isijos
lie u iy
zodynuose
bei
a ojami
daba inése
aka inése
lie u iy
a mése.
Ty ine ojai
di ongo
ui
a si adima
laiké
neaiskiu
a ba
abejojo
ga so
2
jsi-
e pimu.
K.
Bugai!
bu o
neaiskus
ui
skolinyje
uikis
”sijonas”.
Jis
aiskino,
kad
Zemaiéiai
ga e
8
Zodj
i8
okieziy
pe
ku éius.
Ku niy
kalboje
u éjes
bi i
* ukis,
o
lie u iy
iskis
a si ades,
j e pus
7.
J.
O ebskis*
d ejojo
dél
ui
skoli-
nyje
uimas
”e d e,
lais as
laukas”.
I8
ku
kilo
uimas
i
Jo
ediniai,
abejojo
i
K.
Alminauskis*.
Jis
mane,
kad
uimas
galéjo
a si as i
dél
eiksmazodzio
uimuo i
”pada y i
ie os”,
kilusio
is
P isijos
okieciy
aime
” .p.”,
i akos,
a ba
ga sas
i
y a
jsi e pes
lie u iy
kalboje.
E.
F aenkelis*
aiskino,
kad
ui
zodyje
lui do i”kanklémis
g o i”
y a
a si ades
dél
ga sy
imi acijos
a
liaudies
e imologijos,
p ide inus
p ie
lie u iy
lui uo i
(su
moliu)
uZglais y i,
uzZ ep i”.
Sio
s aipsnio
ikslas
pabandy i
paaigkin i,
kodél
skoliniuose
ig
okie iy
kalbos
Salia
o my
su
wu
Saknyje
y a
i
o mos
su
ui.
Be
skolinio
imas
eiksme
*dideli,
puoSniis
namai”,
a ojamo
aka inése,
o
eikime
”gy enamasis
namas”
—
y inése
lie u iy
a mése’,
y a
os
pa ios
Saknies
Zodis
i
su
ui:
dimas
( uimas)
"e d i
lais a
ie a;
pa alpa,
kamba-
ys”,
uZ asy as
Ry y
P isijos
he u iy
aS uose
nuo
XVII
a.
bei
a ojamas
aka inése
a mése
(P k,
M j,
T g,
Lké,
Sn ,
K é).
Ry y
P isijos
okieciy
zemai iy
kalboje
andame
o my
su
@
i
ua
[ui],
ku ios
u bi
i
pa eko
j
lie u iy
kalba,
plg.
Ry y
P iisijos
okieciy
ime
*plynas
laukas”
i
aem™
a
Plg
y
y
lBa
ga
K.
Rink iniai
a8 ai.
V.,
1958—1959.
T.
1.
P.
302.
T.
2.
P.
304.
ney
O ebski
J.
G ama yka
jezyka
li ewskiego.
Wa szawa,
1958.
T.
1.
S.
deu schen
Pehnwa ie
im
Liaulsches
ishmeMsnain,
eC
ulaehens,
Teil
Die
=
5
F
e
aS
nkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch.
Go ingen,
1962.
2
Plg.
émai
*dideli,
puoSnis
namai”,
andamg
as uose
(Bb?
M
15,
16,
S.
Dauk.),
a ojamg
a mése
bei
bend inéje
kalboje.
Su umpinimai
kaip
didziajame
Lie u iy
kalbos
zodyne.
®Mi zka
W.
Os p eussisches
Niede deu sch
né dlich
om
E mland
/ oliau
—
Mi zka
1919/
//Deu sche
Dialek geog aphie.
He
6.
Ma bu g,
1919.
§48.
Na au
O.
Munda
und
Siedelung
im
no dés lichen
Os p eu en
/ oliau
—
Na au/.
Konigsbe g
und
Be lin,
1937.
§42.
158
"pa alpa,
e d é,
ie a”,
naujosios
nyde landy
uim®
*pa alpa,
lais a
ie a”.
Lie u iy
kalboje
pas ebé a
da
os
pacios
Saknies
eiksmazodziy
su
@
bei
u ,
plg.
umy i
”da y i
ie os”
J,
p a umy i
*pada y i
ie os”
Psl,
G z,
K i,
su umy i
”su alpin i”
P83,
K p,
p a umin i
”pada y i
ie os”
G iz
i
is uimy i
*pada y i
ie os”
BB1
Mak
10,
32,
uim(ii)o i” .p.”
Q,
K,
N,
J,
a uim(%)
o i
“a i us in i,
a lais in i”
R
II
37,
K
I
113,
N,
LC
1887,
15,
is uim( )o i
”
pa-
da y i
ie os,
a i us in i;
is aly i”
R
II
287,
MZ
II
383,
N,
K,
K.
Donel.,
P k.
Jy
pama as
ik iausiai
y a
. .z.
umen?
”palik i
ie a,
isei i”,
uimen!®.
G e a
o my
ulis!!,
ulgjs
* olas”,
papli usiy
Siau inése
i
aka inése
a -
mése,
a ojamos
aip
pa
o mos
su
ui:
uilis
( uilis)
” elenas,
olas
Zemei
lygin i”
Y1,
Ms,
Akm,
B s,
Lz,
Zg,
K p.
Ne
is
os
pa ios
ie os
(Ylakiq)
y a
uz asy as
Zodis
su
ui
ui.
Del
kilmés
plg.
P .
ok.
ul
” a ukas,
elenas,
i-
é,
(skalbiniy)
b izkos,
mogliai”
(Alm
(P W)),
. .z.
ulle
” a ukas,
elenas,
ulonas
(popie iaus)”
(Mnd.
W.
III
526).
Be
o mos
bilius
” eislinis
jau is”,
nuo
XVI
a.
Ry y
P iusijos
lie u iy
as uose
i
a mése
a ojama
i
o ma
bualis
/K/,
S.
Dauk.,
M.
Valané.,
Mi .
151,
Kel.
1881,
198,
G g.
Sie
zodziai
y a
pasiskolin i
i8
P .
ok.
Bull,
Boll” .p.”
(F
94),
bol
” .p.”
(Mi zka
1919,
125),
plg.
. .z.
bulle
” .p.”.
Fo mos
su
ui
g eigiausiai
né a
a si adusios
lie u iy
kalboje,
be
aip
bu o
a iamos
okieciy.
A.
Lasch
(Lasch
43),
nag inéjusi
idu ine
okieciy
Ze-
maiciy
kalba
as ijos
paminkluose,
eigé
,
kad
XVI
a.
po
ilgos
pe aukos
saksy
zeméje
kai
ku iy
au o iy
da buose
él
pasi odé
ui.
B andenbu go
a -
meje
bu o
w,
we
ga sai,
ku ie
galé y
bi i
paaiskinami
ano
W.
Mi zkos!?
nyde landy
kalbos
j aka.
Daba inéje
olandy
kalboje
y a
ui,
izy
kalboje
ua,
00
ga sai!?,
Kaip
zinoma,
Ry y
P usijoje
apsigy eno
nyde landai'*.
DidzZioji
dalis
Ry y
P isijos
okie iy
kalbéjo
okieciy
zemaiéiy
kalba.
Ry-
y
P usijos
y inéje
dalyje
okie iy
kalbos
@
p ie’
nosinius,
sklandZiuosius
p iebalsius
i
w
uzda ame
skiemenyje
bu o
di ongizuojamas
j
wa'>.
Ras uo-
se
a
galéjo
bu i
i
ne aSomas.
Sis
okie¢iy
wa
galéjo
bu i
a iamas
kaip
[uz].
Vidu inéje
okieciy Zemai iy
kalboje
ua
i
ui
nesisky é!®.
Todél,
kaip
lie u iy
zodziai
uimas
( iimas),
uimy i,
ku iems
as os
pama inés
okie iy
kalbos
o mos
su
ua
/ui/,
aip
i
Zodéiai
uilis
( dilis),
builis
su
ui
galéjo
bi i
pasisko-
8
‘
5g7,
luge
F.
E ymologisches
Wo e buch
de
deu schen
Sp ache.
Be lin,
1957.
Schille
K.,Libben
A.
Mi elniede deu sches
Wé e buch
/ oliau
—
Mnd.
W./.
Bd
3.
B emen,
1875.
S.
528.
10
Lasch
A.
Mi elniede deu sche
G amma ik
/ oliau
—
Lasch/.
Halle
(Saale),
1914.
846.
1)
Riilis
i
uilis
a ojami
da
ki omis
eikimémis,
g .
LKZ
XI
911—912,
945—946.
12
Mi zka
W.
Deu sche
Munda en.
Heidelbe g,
1943.
S.
65.
KyspmMeu o
W.
K.
Sonono muyeckas
sponwuna
epMAaHCKHX
AZBIKOB.
Jlenuu pan,
1991.
C.
92,
96.
Zieseme
W.
Die
os p eussischen
Munda en.
B eslau,
1924.
S.
102,
108,
117;
Mi zka
W.
Deu sche
Munda en.
S.
72—73.
15
Na au,
§3,
40,
42, 50.
Lasch,
§22.
159
lin i
is
Ry y
P isijos
okieciy
a miy,
u inciy
po
u
p ieS
nosinj
a
sklandyjj
p iebalsj
j a pa
a
[7].
Taéiau
lie u iy
skoliniuose
andame
j e p a
i
po
wu
ne
ik
p ieS
sklandZiuo-
sius
a
nosinius,
be
i
p ie’
ki us
p iebalsius,
an ai:
be
muzé
*skys a
kogé,
mil y
s iuba;
kankoliene”
N,
KZ,
P k,
Slu,
muze
R
II
84,
y a
i
o ma
muizé
* .p.”,
uz asy a
Ry y
P isijos
lie u iy
as uose
nuo
XVII
a.
bei
a ojama
a mése
(P k,
Rg).
Kaip
ma ome,
i8
os
pa ios
ie os
(P ickulé)
uZ a3y as
zodis
su
wi
ui.
Siy
skoliniy
pama as
y a
P .
ok.
mds
”kisielius,
y é,
mil y
s iuba”
(F
II
80),
plg.
idu inés,
naujosios
nyde landy
moes
(Kluge
494).
Be
o mos
Sliuzé
”Sliuzas”
Q
451,
u ima
aip
pa
o mos
Sli ize
” .p.”
C,
Q,
R
II
311,
MZ
II
416,
N,
K,
KZ,
Sslidizés,
pl.
Klp, P k,
ku ios
y a
kilusios
i8
P isijos
okieéiy
Slise
” .p.”
_
Kai
ku iuose
skoliniuose
okieciy
@
pakeiciamas
ik
d ibalsiu
uz,
p z.:
lui as
”kanklés”
NdZ,
lui iio i
”kanklémis
g o i”
NdZ,
F nW.
Dél
siy
zodziy
kilmés
plg.
. .z.
lu e
”liu né
( okios
kanklés)”
(Mnd.
W.
I]
754).
Tik iausiai
ne eisus
E.
F aenkelis,
uz
a si adima
Zodyje
lui io e
”kanklemis
g o i”
sieda-
mas
su
ga sy
imi acija
a
liaudies
e imologija,
p ide inus
p ie
lie u iy
lui io i
*(su
moliu)
uZglais y i,
uzZ ep i”.
Skolinys
dikis
( uskis),
papli es
Zemaiciy
a mése
eik8me
”pakulinis
sijonas
(pp .
umpokas,
su
klos émis)”
K ,
Z ,
Sg,
S ,
Z ,
Slu,
”s o as
pakulinis
audeklas”
D.
Posk.,
J,
Up,
Vdk,
ik iausiai
kilo
is
Ry y
P isijos
okiegiy
Zemai iy
oak
”sijonas”
(Mi zka
1919,
123),
plg.
. .z.
ock
” i gu inis
apda as”
(Mnd.
W..),
n. .a.
Rock
”sijonas,
S a kas”.
Kazin
a
neklydo
K.
Buga,
aiskindamas,
kad
uikis
pasiskolin as
is
ku siy
* ukis,
lie u iy
kalboje
j e pus
7.
Galbu
ne
ik
p ieS
nosinius
i
sklandziuo-
sius,
be
i
p ie’
ki us
p iebalsius
po
wu
isi e pda o
ga sas
7.
Be
o,
Ry y
P usijos
okieciy
Zemaiéiy
u
uzZda ame
skiemenyje
bu o
a iamas
kaip
u
a ba
o.
Pap as ai
a iamas
wu
p ieS
nd,
n ,
),
k(<
kk);
p ieS
Il
aip
pa
dazniausiai
u.
Ga sai
0,
6
galéjo
bi i
di ongizuojami
j
0a
[oi]'”.
Tas
pa s
zmogus
ga-
_
léjes
a i iek
mono onga,
iek
di onga.
Mies ie iai
déel
okie iy
auks ai¢iy
kalbos
j akos
a da e
pap as ai
mono onga.
Ypa
leng ai
isi e pda o
a{j]
ienskiemeniuose,
p iebalsiu
besibaigianéiuose
Zodziuose.
XIX
a.
a3yboje
—
nebu o
Zenklo
oa.
Be
neaisku;
a
polinkis
di ongizuo i
y a
élesnis,
kaip
leidzia
spé i
ga so
ne ienodas
a imas,
a
anks esni
aSy ojai
neZyméjo
diak-
i inio
zenklo.
Ry y
P isijos
okie¢iy
a mése
ie oj
oa
galéjo
bu i
a iamas
ua
[ui].
Ig
XVI
a.
aS y
zinomas
lie u iy
kalboje
skolinys
s ui é
”lai o
ai as”
BB
Jok
L
3,
4,
ku io
pama as
y a
. .z.
s i ,
s u e
” .p.”
(Mnd.
W.
IV
452).
Ry y
P isijos
kai
ku iy
okie iy
a miy
ZodZiuose
p ies
a i ame
skiemenyje
po
w
a si asda o
indi idualiai
pe einamasis
ga sas
a.
Palyginki-
me
Ry y
P iisijos
okie iy
zemai iy
Zodzius:
b ua i
”alaus
da ykla”
(Na au
23),
baa a
” als ie is”
(Mi zka
1919,
133).
Todél
lie u iy
s ui é
galé y
bu i
kiles
i8
okie¢iy
a minés o mos
su
ua
Saknyje.
Taigi
miné uose
skoliniuose
d ibalsis
ui
a si ado
ne
dél
ienokio
a
ki okio
lie u iy
kalbos
po eikio;
jis
bu o
a iamas
Ry y
P usijos
okieéiy,
i8
ku iy
a miy
ie
zodZiai
pa eko
j
lie u iy
kalba.
IT
Mi zka
1919,
§28,
33,
45,
52,
195;
Na au,
§3,
15,
27,
40,
47.
160
HERKUNFT
DES
DIPHTONGS
UIIN
DEN
LEHNWORTERN
AUS
DEM
DEUTSCHEN
Zusammen assung
In
de
li auischen
Sp ache
gib
es
deu sche
Lehnwo e
mi
u
und
u in
de
_
Wu zel,
z.
B.:
mizé,
muzé
und
muizé,
muizé
”Mus,
dinne
B ei,
Mehlsuppe”,
imas,
iimai
”
g oes
schmuckes
Haus,
Palas ”
und
aimas
( uimas)
”
ge aumige ,
eie
Pla z;
Raum,
Zimme ”,
émy i
und
auimy i
” aumen”
,
ulis
und
uilis
”
Rolle,
Walze”,
bulius
und
builis
”
Bulle”.
Die
Fo men
mi
uw
und
wi
inde
man
in
den
li auischen
Sch i en
om
XVH.
Jh.,
die
in
ehemaligem
Os p euSen
e aB
wu den.
Die
gegenwa igen
wes lichen
Munda en
haben
auch
die
Lehnwo e
mi
ui.
Soga
im
demselben
Wohno ’
kom-~.
men
die
beiden
Va ian en
o ,
z.
B.:
muzé,
mu zé
(P iekule),
u s,
uilis
(Y}akiai).
Manche
Lehnwo e
haben
nu
ui
in
de
Wu zel:
lui as
»Lau e”,
lui do :
au
de
Lau e
spielen”,
s ui ée”
S eue
(des
Schi es)”
.
Die
Sp ach o sche
(K.
Buga,
K.
Alminauskis,
J.
O ebskis)
hiel en
die
En s e-
hung
des
Lau es
7
u
unkla
ode
iibe haup
zwei el en
an
seine
Einschiebung.
Abe
nach
de
E o schung
de
deu schen
G undwo e
wu de
e schlossen,
da
manche
deu sche
Munda en
Os p eu ens
auch
@
und
wa
[ui]
in
de
Wu zel
ha en.
Im
Os ge-
bie
wa
a
o
Nasalen,
Liquiden
und
o
w
in
geschlossene
Silbe
zu
aa
diph ongie
wo den.
Vo
in
o ene
Silbe
nach
@
kénn e
auch
als
Ube gangslau
2
[2]
in
manchen
Munda en
e scheinen.
De
unech e
Diph ong
s ell e
sich
auch nach
0,
deshalb
li auisches
Lehnwo
uikis
( uikis)
”
Rock”
kénn e
aus
dem
N
iede p eussischen
oak
s ammen.
Man
kann
also
behaup en,
da8
ui
in
den
deu schen
Munda en
Os p eu ens,
abe
nich
in
de
li auischen
Sp ache
en s anden
is .
161