LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Algi das
SABALIAUSKAS
PROFESORIUS
ANTANAS
SALYS
—
ZMOGUS
IR
MOKSLININEKAS
Ku
mano
Zodyno
Ko elés?
I
ligoje
ipejo
zodyno
dézes.
S ud.
A.
Salys
pasispengia
(=
pasis engia.
—
A.S.)
pe
A.
Vi eli ing
i
A.
Va na
*Lie u os
Zodyno”
dézés
[...]
Si os
dézés
p ide a
ne
Bigai
be
Lie u os
u ui.
Ragy i
sunku.
Gal a
del
laisko
Sil yn
eina.
Laby
dieny!
S eikinu
A.
Saliui.
K.
Biiga
Sios
jau
sunkios
ligos
palauz o,
os
plunksna
aldanéia
anka
pa asy os
didziojo
lie u iy
kalbos
y éjo
eilu és,
man
odos,
bu y
labai
inkamas
mo -
o
kada
no s
aSysimai
An ano
Salio
biog a ijai.
Kazimie as
Biga
bisimojo
mokslininko
A.
Salio
gy enime
su aidino
s a by
aidmeni.
P ies
a ykdamas
j
Kaung
s udijuo i
Sis
”Sim ame éje
Zemai iu
sodybo-_
je,
Reke és
pablendzia y,
a p
auks y
ankiy
medziy”
uzauges
jaunuolis
apie
p o eso iy
K.
Biga
da
maZza
bu o
gi déjes.
Ne
ienam
miusy
specialybés
pasi inkima
nulemé
moky ojai.
Taip
a si ike
i
A.
Saliui.
Kai
jis,
penk a
gimnazijos
klase
baiges
Skuode,
SeS on klasén
su-
g izo
j
Telsius,
en
a si ado
naujas
lie u iy
kalbos
moky ojas
Ma as
Un ulis.
Tai
bu o
be
galo
idomi, be eik
legendiné
asmenybé.
Eks e nu
baiges
Sa a o o
uni e si e e
eise,
apes
sa amoksliu
li uanis u,
i-
sy
aldziy
p ieSas,
nes anda inis
pedagogas,
jis
sugebéda o
sa o
mokiniams
jzieb i
gim osios
kalbos
meilés
liepsnele.
Su
dékingumu
jis
minimas
ne
ieno
musy
kul ii os
da buo ojo
au obiog a ijoje.
Beje,
Siy
eiluciy
au o ius
aip
pa
ieng
ka g
y a
ma es
M.
Un uli.
1952
m.
balandzio
ménesj
Vilniuje
yko
a p espublikiné
leksikog a y
kon e encija,
ku ioje
bu o
s a s oma
i
nauja
akademinio
”
Lie u iy
kalbos
zodyno”
edaga imo
ins uk-
cija.
Man,
ke i o
ku so
s uden ui,
bu o
idomu
pasiz algy i
j
ano
me o
kalbininky
eidus,
iSgi s i
jy
zodzius.
RySkiausiai
is
anos
kon e encijos
p isimenu
M.
Un uli:
Moksly
akademijos
posédziy
sales
kampe
an
s aig iniy
me aliniy
laip eliy
sedejo
nedidukas
su
kup ele
zmogelis.
No s
saléje
bu o
pakankamai
Sil a,
apsi ilkes
jis
bu o
nude e a
kaimiSka
se mega,
Salia
pasidejes
kazkg
panaSaus
i
elge os
k epsi,
30
ziu inéjo
Zodyno
ko eles
i
ik
e ka iais
pakeldamas
gal g
Z ilg eleda o
j
ku j
no s
kalbe ojg.
Kai
a8,
nep isimenu
kieno,
paklausiau,
”kas
as
ubagas”,
man
bu o
a saky a,
jog
cia
s a s omo
Zodyno
aoe
inkéjas
Ma as
Un ulis.
Po
puses
me y
jis
Zu o
End ieja o
apylinkése!
.
Ma as
Un ulis
Se8 os
klasés
gimnazis ui
A.
Saliui
iSaiskino,
jog
ne
iskas,
kas
ne
knygose
a
laik a&¢iuose
pa asy a,
y a
ge a
i
aisyklinga,
kad
eikia
klausy i,
kaip
zmonés
kalba,
pajus i,
kas
jy
kalboje
ge a
i
kas
bloga.
Tai,
galima
saky i,
A.
Saliui
bu o
pi mieji
Jono
Jablonskio,
su
ku iuo
jis
éliau
susi iks
uni e si e e,
kalbos
mokslo
semina ai.
M.
Un ulis
moké
A.
Salj
ik
iene ius
me us.
Taciau
siy
me y
pakako,
kad
1923
m.
aukso
medaliu
baiges
gimnazija
(baigé
ja,
be
ki a
ko,
ka u
su
bisimaja
zymia
leksikog a e
Zuza-
na
Jonikai e),
An anas
Salys
pa auk y
j
neseniai
isik usj
pi majj
lie u iska
uni e si e a
s udijuo i
lie u iy
kalbos.
Kauno
uni e si e e
jis
da
ado
abu
didZiuosius
m sy
kalbininkus
—
Jona
Jablonski
i
Kazimie a
Buga.
A.
Salys
ig
ka o
iSsisky é
iS
ki y
s uden y.
S ai
kaip
aSy ojas
Juozas
PaukS elis
p isiinena
pi maja
J.
Jablonskio
paskai a.
Laukia
jie
nedideléje
amsokoje
saléje,
”senuose,
pelésiais
i
d égme
pad isusinose
bu usio
op
oa
lyno
mu uose
Vilniaus
ga és
p adZioj,
Salia
"s uden y
baznyéios”
[...]
§
p asi e ia
salés
du ys,
i
nebejauna,
pabalusi
mo e is
umpai
ki p ais
Cee
kais
is umia
a ukus,
ku iuose
sédi
man
jau
ma y as
p o eso ius
[...]
Zi i iu
—
iila
jo
gal a
d eba;
jis
labai
senas,
daug
senesnis,
negu
p ies
kele a
me y,
kai
Palangoj
jij
magiau.
Mane
lyg
kazkoks
g audulys
ima.
O
saléje
ylu
—
niekas
né
k us .
P o eso ius
a ukuose
él
delnu
pe sib aukia
pe
eida,
lyg
bu y
labai
nu a ges,
lyg
a
nuo a gi
no é y
nu a y i.
—
Ka
gi,
p adésime,
—
jo
balsas
pailses
[...]
A si e é
sasiu ini,
ku j
laiké p ie3
sa e,
skai o:
—
”Kad
ge ai
a lik i
da ba,
eikia
i
ge us
da bininkus
u e i”.
Kas
gali
pa aisy i
Si a
sakinj?
Saléj
ylu.
—
Tyla
—
ge a
byla.
Vadinasi,
as
sakinys
ge as?
Ranka
pakelia
skais us
S iesiaplaukis.
—
P asom.
—
Su
”kad”
bend a is
ne a o ina,
—
upu j
paZemai¢iuodamas,
sako
jaunuolis.
.
—
O
kaip
ams a
pasaky um?
—
No in
ge ai
a lik i
da ba...
—
Teisingai:
no in
ge ai
a lik i
da ba...
Zemai is
esi
—
nuo
Salan y
a
nuo
Plungés?
—
Nuo
Salan u...
—
Nuo
Salan y...
Ten
i
kalba
g ynesné
idlikusi”?
=
Kalbos
kul ii a.
1991.
Sas.
60. Sis
leidinys
ski as
Sim osioms
M.
Un ulio
me inéms.
Jame
paskelb a
M.
Un ulj
pazinojusiy
zmoniy
a siminimy.
2
Pauks elisJ.
Dagnai
a simenu
juos.
V.,
1979.
P.
73—75.
31
Tasai
jaunuolis,
be
abejo,
bu o
A.
Salys.
Taciau
a
pa s
J.
Pauk3 elis
ne-
d iso
jo
ada
miné i,
a
knygos
leidéjai
dél
a sa gumo
pa a dg
bu o
igb auke
i8
eks o®.
Be eik
sunkiai
i iké inas
dalykas,
a iau
J.
Jablonskis
sa o
s uden ui
pa-
si lo
edaguo i
And iaus
Bulo os
leidziamy
Zemai és
as y
an aji
oma
(pi -
maji
bu o
su edaga es
pa s
J.
Jablonskis).
Pe
K.
Bugos
paskai as
A.
Salys
sédi
pi majame
suole.
”Apsiklausinéjo,
is
ku
mes,
i8
kokios
a més,
nes
ai
bu o
s a bu
jo
dialek ologijos
ku sui.
Jis
is
paklausda o,
kaip
a o
a méj
as
dalykas.
I
aip
aS
su
Biga
a éiau
susipazinau
[...]
I
paskui
iena
ka a,
po
paskai os,
man
sako:
Zinai,
a
neno e um
a ei i
pas
mane
j
Zodyna
sek e o ium
di b i?
—
daba
jis
man
eikalingas.
AS,
zinoma,
apsidziaugiau
—
pi mame is
s uden as,
ku iam
pa-
siulé,
odos,
pusan o
Sim o
li y
algos
[...]
Zygiuoda au
kiek iena
diena
am
ik omis
lais omis
nuo
paskai y
alandomis
j
Zodyno
edakcija,
ku i
aip
pa
bu o
Seimo
kieme,
senam
bu usiam
sa go
namely.
Ten
bu o
sudé os
isos
Zo-
dyno
ka o ekos
dézés”*.
S ai
kodél
K.
Biiga,
p ies
mi j
p isimines
”Zodyno
dezes”,
is
p isiminda o
i
s uden a
Salj.
K.Biigos
pa agin as,
A.
Salys
pi myjy
s uden isky
a os ogy
me u
y inéja
gim asias
Zemai iy
a mes,
mégina
nus a y i
dounininky
i
dinininky
iba.
Taciau,
kai
po
a os ogy
sug izo
j
Kauna,
Humani a iniy
moksly
akul e o
skelbimy
len oje
kabejo
as elis,
jog
p o eso ius
K.
Baga
dél
ligos
8j
semes a
paskai y
neskai ys...
K.
Biigos
mi is
bu o
baisi
lie u iy
kalbos
mokslo
a-
gedija,
ypaé
Sia
agedija
paju o
os
pi muosius
Zingsnius
Zengian is
Kauno
uni e si e as.
J.
Jablonskis
jau
bu o
sma kiai
palieges.
Teo ines
kalbo y os
disciplinas
des é
i
po
K.
Bugos
mi ies
Lyginamosios
kalbo y os
ka ed ai
a-
do a o
uo
me u
galbi
da
nepakankamai
lie u iy
kalba
mokéjes
S eica as
Al edas
Sennas.
Ma ydamas
okia
sunkig
lie u iy
kalbos
bukle,
J.
Jablons-
kis
p adeda
upin is,
kad
po ai
gabesniy
akul e o
s uden y
bi y
suda y os
salygos
kalbo y a
s udijuo i
uzsienyje.
Pasi ink as
A.
Salys
i
ki as
jau
pa-
ga séjes
s uden as,
”Pane ézio
Jablonskis”
P anas
Ska dzius.
Laigke
sa o
bu usiam
mokiniui,
o
uo
me u
8 ie imo
minis ui
Kazimie ui
Jokan ui
J.
Jablonskis
age:
"Du
s uden u
humani a u,
An .
Salys
i
P .
Ska dzius,
—
jJuodu
eina
Gia
d eji
me ai
kalbo y a
su
li uanis ika,
—
ma ydamu,
kad
musy
akul e as
maza
eduoda
jiem
d asios
mais o
( akul e e
né a
uo
a pu
né
ling-
is o,
kalbos
y éjo
lyginamajam
mokslui),
—
jau
senai
(po
K.
Bugos
mi ies)
no i
aziuo i
i8
Gia
j
ku j
no s
Vokie ijos
uni e si e a,
i
okig
aukS aja
mo-
kyklg,
ku ioje
as
mokslas
jau
su i éjes
i
einamas
kaip
eikian .
Juodu
jau
senai uo
sa o
dalyku
y a
susi iipinusiu
i
nuola
man
Siaip
a
aip
k a gina
gal a,
is
ieskodamu
pa a imo,
kaip
as
dalykas
j ykdy i
i
ge iausia
bii y
jiem,
mano
sup a imu,
oliau
s udijuo i
Vokie ijoje
[...)
Abu
juodu
(Zemai is
i
y y
auké ai is)
ik ai
y a
i u
i
nusimananéiu
apie
kalbos
i
Siaip
mokslo
3K
niuk& aP.
P isimename
An ana
Sali
//
Kalbos
kul i a,
1992.
Sas.
63.
P.
4,
4
Pokalbis
su
p o .
An anu
Saliu
//
Gim oji
kalba,
1992.
Sas.
6.
P.
25.
32
dalyka
y uku,
is
ku iy
galima
ko
lauk i
musy
mokyklos
a eiéiai,
be
abu,
deja,
y a
lygiai
i
ne u ingu
sodieciu
—
abiem
eikalingos,
busiu
isai
a i as,
ge okos
s ipendijos,
kad
ne eiké y
jiem
uZsieniuose,
a sidéjus
mokslui,
bado
d és i
be
kokios
naudos
i8
o
sau
i
miisy
mokyklai.
Tiem
d iem
s uden ais
a8
ypaciai
pasi ikiu;
ple ésomis
jy
nelaikau,
ikiuos
isiskai
jy
im umu
i
pa a umu.
P agau,
jei
ik
galima,
nepasyks é i
jiem
nuo
Siy
me y
udens
se-
mes o
s ipendijy
uzsieny
mokslui
ei i”®.
Panasy
laiska
J.
Jablonskis
pa asé
i
Humani a iniy
moksly
akul e o
dekanui
p o eso iui
Mykolui
Bi ziskai®.
Is
p adZiy
gal o a
apie
Leipciga,
Ka aliauciy
a
Ryga.
Pasi ink as
Leip-
cigas.
Pasi inkimg,
ma y ,
léme
ai,
jog
en
nuo
1922
m.
dés é
da
ne
aip
seniai
k ies as
p o eso iau i
|
Kauna
ge as
K.
Biigos
d augas
p o eso ius
Ju -
gis
Ge ulis
( oki8kai
pasi aSinéjes
Geo g
Ge ullis).
J.
Ge ulis,
Ka aliauéiaus
i
Be lyno
uni e si e y
aukle inis,
A.
Bezzenbe ge io,
V.
Schulzés
mokinys,;
sa o
mokiniams,
a odo,
da é
ypaé
didele
i akg.
Tiesa,
pa ies
J.
Ge ulio
uni e si e inés
s udijos
uko
os
SeSis
semes us:
1909
m.
jis
baige
Tilzes
kKlasikine
gimnazijg,
o
1912
m.
uz
lo yny
kalba
pa aSy g
dise acijg
apie
Sambijos
ie o a dzius
jau
ga o
dak a o
laipsni.
Kaip
k onp inco
g a dijos
ka ininkas,
jis
daly a o
Pi majame
pasauliniame
ka e,
kele a
ka y
bu o
suzeis as,
apdo ano as
aukSciausiu
okieciy
ka iniu
apdo anojimu
GeleZiniu
k yziumi.
Leipcigo
uni e si e-
e,
be
kalbo y os
dalyky,
jis
dés é
i
ka inj
pa engimg.
Tiek
Leipcige,
iek
eliau
Be lyne
s udija e
lie u iai
ji
p isimena
kaip
labai
puiky
pedagoga.
Leipcige
pag in-
dines
bal is ikos
disciplinas
jis
dés é
ik
d iem
s uden ams
P .
Ska dZiui
i
A.
Saliui.
Ki i
s uden ai
Saipyda osi,
adindami
juos
”
bisimaisiais
lie u iy
p o eso iais”
.
Ne
ik
s uden ai
bu o
pa enkin i
sa o
p o eso iumi,
be
i
p o eso ius
dziaugési
sa o
s uden ais
(ple ésomis
ik ai
jie
ne apo!),
isu
juos
gy e,
ypaé
pab ézdamas
P .
Ska dziaus
da bs uma,
o
A.
Salio
gabumus.
Siu
ypa ybiy,
aisku,
ne uko
nei
ienam,
nei
ki am.
Kaip
J.
Ge ulio
pedagoginj
alen a
e ino
jo
mokiniai,
galbu
liudy y
i
okia
de alé.
Jau
po
An ojo
pasaulinio
ka o,
bidamas
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose
i
ma ydamas
li dna
Lie u-
os
kalbo y os
bukle,
P .
Ska dZius
iename
s aipsnyje
asé,
jog
” ik ieji
J.
Ziugzdos
moky ojai
i
d augai
isai
be
eikalo
niekais
nudejo
oki
zymy
mokslininka,
ku is,
gy as
biidamas,
da
i
a ybinei
Lie u ai
bu y
galejes
pa uos i
im y
a mé y iy”’.
Apie
J.
Ge uli,
kaip
ge a
pedagoga
i
jdomig
asmenybe,
siy
eiluciy
au o iui
y a
labai
g aziai
a siliep¢
jo
bu e
mokiniai
Be lyno
uni e si e e
Elzbie a
Mikalauskai é
i
Jonas
Kabelka,
dialek ologijos
ku sy
Kaune
klausy ojai
B oné
Vosyly é,
Jonas
K uopas,
Juozas
Senkus.
5
Jono
Jablonskio
laiskai.
Sud.
A.
Pi o kinas.
V.,
1985.
P.
165—166.
6
Jablonskis
J.
S aipsniai
i
laiskai.
Sud.
A.
Pi oékinas.
V.,
1991.
P.
225—227.
7Ska dziusP .
Ta ybiné
kalbo y a
Lie u oje
//
Aidai,
1958.
N .
10.
P.
444—445,
33
Su
J.
Ge uliu
A.
Salio
san ykiai,
ma y ,
bu e
i in
Ssil i.
Jis
labai
iipinosi
A.
Salio
a ei imi.
Bu a
dél
o
i
Siokiy
okiy
kon lik y
Kaune’.
1969
m.,
lankydamasis
Lie u oje,
A.
Salys
y a
pasakojes,
jog
po
ka o
gy-
yendamas
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose,
jis
emé
i
labai
sunkioje
padé yje
duk ai
ba y,
p isimine
i
ki us
dalykus.
Kai
po
s udijy
Leipcige
A.
Salys
i
P .
Ska dZius
sug izo
j
Kauna,
galima
saky i,
p asidéjo
lie u iy
kalbo y os
a gimimas.
S uden us
ypa
Za éje
Salio
|
paskai os.
P isimines
sa o
s udijas
Kauno
uni e si e e,
A.
Salys
saké,
jog
” isokios
|
en
Vabalo-Gudai io
pedagogikos
i
ki ka”
nelabai
jj
domine.
Taéiau
jis
pa s
u éjes
igim a
pedagogo
alen a
i
pedagoginiam
da bui
sky é
ypa inga
de-
mesj.
”Gal oju
i
esu
giliai
jsi ikines,
kad
uni e si e o
dés y ojo
pag indine
pa eiga
y a
bi i
ge u
dés y oju”,
—
kalbéjo
Salys
eje a
sa aiciy
p ieS
mi j
o ganizuo ame
pokalbyje,
kai
apie
jj
bu o
ku iamas
dokumen inis
ilmas®.
Tai
e ino
ne
ik
bisimieji
kalbininkai.
S ai
Halina
Ko sakiené
p ied’
als ybinius
egzaminus
samp o auja:
”A. Salys
—
i gi
nieko
baisaus.
Tu iu
ge us
jo
paskai y
uZ agus,
o
jo
dés omas
dalykas
aiSkus,
sup an amas,
kaip
i
pa ies
p o eso iaus
paskai os”.
O
pe
pa i
egzamina
”Nusisypso
isada
spo -
iskai
pasi empes
A.
Salys”.
”Da
oks
jaunas,
Z alus,
linksmai
nusi eikes”,
Salys
aygiuoia
i
i
So ijos
Ciu lionienés
namuose
engiamus
kalbos
myle ojy
SeS adienius!®.
Pulgis
And iuSis,
ge asi diskai
iSsisaipes
iS
isy
sa o
ga bingy
p o eso iy,
p isimines
Humani a y
d augijos
” ankius
me inius
balius
A ei ininky
a-
muose”,
kai
ne
Vincas
Mykolai is-Pu inas
”Siek
iek
nus oda o
sa o
igim o
d o umo”,
nepami s a
i
musy
kalbininky:
”G ei akalbis,
jud usis
P.
Ska -
dzius,
pasi aigines
nesikeisda o,
ik ai
kalbéda o
da
g eiéiau
i
sukda os
da
ik iau
[...]
A.
Salys
daugiausia
p aleisda o
laika
Sokiy
saléje”?*.
A.
Salys
bu o
ga siosios
s uden y
li e a ii os
i
meno
d augijos
*Sa ijos”
ga bés
na ys,
Sios
d augijos
globéjas
Vilniaus
uni e si e e.
Apsk i ai
ai
i-
piskas
eiklos
zmogus,
oli
g azu
nesi enkines
kalbo y a
i
pedagoginiu
da bu.
Bend aamiiai
p isimena
jj
aip
pa
kaip
ga sy
bi ininka,
kaip
puiky
sodininkg
i
yno
gamin oja,
Zemeés
kio
imy
o ganizuojamy
pa ody
ekspe y
komi-
sijos
na j.
Ra3ydami
apie
sa o
d augys e
su
A.
Saliu,
jo
biéiuliai
(Vincas
-
Maci inas,
S asys
Ba zdukas),
nepami s a
i
midaus
—
”jo
gamybos
gin a-
inio
midaus
au ele
esu
mielai
islenkes”,
”pa aiSino
sa o
gamybos
midum
( ienu
s ikleliu,
ne
daugiau,
nes
oks
e as
skanésis!)”.
2
Plg.
P .
Ska dziaus
1930
m.
asa io
10
d.
laiska
V.
K é ei-Micke iéiui.
Z .
Li e a i a
i
kalba,
1981.
T.
17.
P.
195—196.
°
Plg.
Gim oji
kalba,
1992.
Sas.
6.
P.
23—29;
Sas.
7.
P.
14—
21
(pe spausdin a
is
”
Aidai”,
1974.
N .
1.
P.
14—20;
N .
2.
P.
75—82.
Pa engée
K.
Os auskas).
0
kKo sakienéH.
Namas,
ku iame
gy enome.
V.,
1991.
P.
64, 66;
Ko sakiené
H.
Susi ikimai.
V.,
1977.
P.
188.
11
4
nd iuSis
P.
Rink iniai
ag ai.
T.
1.
Bos onas,
1968.
P.
93.
34

Pagaliau
A.
Salys
pa agé
i
pi maji
lie u iskg
au omobilizmo
ado elj
(Au omobilio
ekonomija.
Kaunas,
1932).
Jis
bu o
i
ienas
pi myjy
musy
mo ociklininky.
A.
Salys
ak y iai
daly a o
ka alikiskoje
akademineéje
eikloje,
bu o
ak-
y us
Lie u iy
ka aliky
mokslo
akademijos
na ys.
Jis
ka u
su
J.
B azai¢iu
( ada
Amb aze icium),
J.
G inium,
J.
G usu,
Z.
I inskiu,
J.
Keliuoéiu,
A.
Maceina,
K.
Pak& u,
I.
Sk upskeliu,
A.
Vaiéiulai iu
i
ki ais
jaunais
ka ali-
ky
in elek ualais
pasi asé
1936
m.
”Naujojoje
Romu oje”
paskelb a
ga siaja
dekla acija
”]
o ganiskosios
als ybés
ku yba”,
ieSkojusia
kelio
demok a inei
san a kai
Lie u oje
a ku i.
A.
Salio
cha ak e is
i
igim i
gabumai
padéjo
jam
leng ai
p isi aiky i
i
p ie
naujy
gy enimo
bei
da bo
salygy
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose.
Cia
jo
gy enime
labai
s a by
aidmenj
su aidino
bu es
Kauno
uni e si e o
p o eso-
ius
$ eica as
Al edas
Sennas. Apsk i ai
ki a au¢iai,
di be
Kauno
uni e si-
e e,
ne
ienu
a eju
y a
nuosi dZiai
padéje
nelaimés
is ik iems
lie u iams.
S ai
p ancizas
Raymondas
Schmi leinas
(Raimonas
Smi lenas),
po
An ojo
pasaulinio
ka o
p anciizy
okupacinés
zonos
Vokie ijoje
isuomeninio
S ie imo
di ek-
o ius,
kiek
ge o
pada é
lie u iams!
Misy
zymiojo
dailininko
Vy au o
Kazimie o
Jonyno
biog a ijoje
jis
apibidinamas
kaip
e iasis
(po
Adomo
Galdiko
i
Pauliaus
Galaunés)
su ik as
zmogus,
”palikes
lem inga
pédsaka”
jo
Zzemiskose
kelionése!”.
Be
daugybés
R.
Schmi leino
ge y
da by
lie u iams,
miné ina
i
ai,
jog
jis,
suZinojes,
kad
Vokie ijoje
y a
A.
Salys
i
P .
Ska dZius,
susi ado
juos
i
pak ie é
dés y i
bal is ikos
dalyky
j
Tiubingeno
uni e si e a.
Ku i
laika
dia
galéjo
es i
s udijas
i is
Lie u os
pasi auke
s uden ai.
Kai
ku ie,
pa-
yzdziui,
Ame ikos
li uanis iniy
mokykly
o ganiza o ius
Domas
Veli ka,
cia
ga o
i
uni e si e o
baigimo
diploma.
Pensil anijos
uni e si e e
Filadel ijoje
da ba
A.
Saliui,
kaip
i
Vincui
K é-
ei-Micke iéiui,
Vincui
Maci inui,
pa ipino
misy
jau
mine as
A.
Sennas.
Jis,
be eik
dedim j
me y
iSdi bes
Lie u oje
i
Kauno
uni e si e a
1930
m.
palikes
oli
g aZu
ne
sa o
no u,
labai
iipinosi
lie u iy
eikalais,
daly a o
jy
o gani-
zacijy
eikloje,
oliau
esé
li uanis ines
s udijas.
Is
ka o
oki
bu j
lie u iy
p iim i
j
8]
uni e si e g
ik iausiai
nebu o
aip
leng a,
ypaé
galéje
bi i
keblumy
dél
V.
K é és-
Micke i iaus.
P o eso ius
Mykolas
Bi ziska
1948
m.
sausio
7
d.
kupiname
ne il ies
laiske
i8
Vokie ijos
A.
Sennui
aSe:
”Kaip
ams ai
K é é
pa yko
is a y i
uni e si e an
—
sunku
man
sup as i
Zinan ,
jog
nei
anglai,
nei
ame ikieZiai,
nei
be
kas
neno i
seniy
p iim i
ne
j
uni e si e us.
S ai
i
daba
pas
mus
sédi
Siandien a ykusi
angly
p o eso iy
komisija,
ku i
is
misy
p o e-
s ii os
enkasi
specialis y
ligi
50
me y
amZiaus
—
okie
60-meCiai
(man
jau
65-e i!),
kaip
mes
ys
b oliai
kad
esame,
jiems
isai
né a
jdomis,
nekalban
apie
mano
i
Vaclo o
li uanis ine
specialybe
(da
kad
bi y
kalba,
o
ia
—
li e a u a!)
[...]
Kaz-
kodél
nei
anglai,
nei
ame ikie@iai
nea k eipe
demesio,
jog
jis
(Vik o as
Bi ziska.
—
12
gakalauskas
T.
Kelione.
V.,
1991.
P.
95—104,
110, 119, 126.
35
A.S.)
ne
ik
ma ema ikas
( okie
jiems
ne eikalingi)
i
ne
ik
inZinie ius,
be
i
bu es
Pe apilio
d iejy
ka o
amunicijos
ab iky
di ek o ius”
!?,
A.
Salys,
Zinoma,
A.
Sennui bu o
labai
eikalingas
i
baig i
da
Lie u o-
je
jo
ka u
su
Maksu
Niede mannu
i
F ancu
B ende iu
p adé a
”Lie u iy
asomosios
kalbos
zodyna”.
T
Jung ines
Ame ikos
Vals ijas
A.
Salys
a yko
nemokédamas
angly
kal-
bos,
0
po
pusme io
jis
jau
angliskai
dés é
p adedamajj
usy
kalbos
ku sa.
Pensil anijos
uni e si e e
A.
Salys
dés é
sla is ikos
i
bal is ikos
dalykus.
Jo
laikais
Sis
uni e si e as
apo
s a biausiu
JAV
li uanis ikos
i
bal is ikos
cen u.
Pensil anijos
uni e si e o
biblio eka
sukaupé
u ingiausia
li uanis i-
kos
inkinj,
esan j
uz
Lie u os
iby
(¢ia
u bu
daugiausia
A.
Senno
nuopel-
nas).
Dak a o
laipsnius
uz
dise acijas
i8
li uanis ikos
s i ies A.
Salio
laikais
cia
ga o
Vladas
Jaske i¢ius,
Kos as
Os auskas, B onius
Vaskelis,
An anas
Klimas,
Viljamas
R.
Schmals iegas.
I
¢ia
A.
Salys
bu o
labai
mégs amas
sa o
s uden y
p o eso ius.
“AS
manau,
kad
joks
s uden as
ne u éjo
jokios
baimes,
kada
jam
ekda o
jei i
{
p o .
A.
Salio
da bo
kabine a:
isi
s uden ai
bu o
p iimami
nuoi dZiai
i
dZiugiai,
i
mokslinés
p oblemos
bu o
issp en-
dziamos
be
sunkumy”,
—
p isimena
V.
R.
Schmals iegas!*.
Apsk i ai,
ano
V.R.
Schmals iego,
ai
bu es
”Zmogus
su
Sypsena
eide”.
A.
Salys
bu o
laimingesnis
uz
daugeli
é yne
palikusiy
sa o
kolegy:
jam
pasiseke
ben
umpam
da
ka a
j
ja
sug iz i.
Lie u oje
ne
ienas
aps ulbo,
1969
m.
asa a
iSgi des,
jog
a yks a
A.
Salys.
Té ynéje
jo
lauké
be eik
kaip
”impe ializmo
agen o”.
Toli
g aZu
ne
isi
bu o
pa enkin i
a
kelione
i
Jung inese
Ame ikos
Vals ijose.
Ta iau
kaip
mielai
A.
Salj
Lie u oje
su iko
bu e
jo
mokiniai
i
niekada
jo
nema e
jaunesniosios
ka os
kalbininkai!
Ne
i
a sa gusis
Kos as
Ko sakas,
bend audamas
su
A.
Saliu,
ka ais,
ma y ,
buda o
gana
a i as,
nes
A.
Salys
iena
p oga
p asi a es,
jog
"i
apie
jusy
di ek o iy
a3
daba
gal oju
ki aip
negu
anks iau”.
AS
ypa¢
dZiaugiausi,
kad
man
pa yko
su
A.
Saliu
supazindin i
Vladimi a
Topo o a.
Sis
bu o
labai
nus ebin as
g azios
A.
Salio
usy
kalbos.
Po
keliolikos
me y
Rimgaila
Saly e
sekmingai
V.
Topo o ui
ij
Mask a
a gabeno
sa o
e o
”Ras y”
omus.
Ji,
Bo iso
Pas e nako
ki ybos
y iné oja,
V.
Topo o ui,
kaip
kadaise
i
jos
e as,
paliko
labai
mielg
ispidi.
La iy
kalbininké
El yda
Smi é,
su ikusi
A.
Sali
Vilniuje,
negaléjo
a si-
ge e i
jo
aisyklinga
la iy
kalba.
Ne
isi
susi ikimai
Lie u oje
p o eso iui
A.
Saliui
asyk
bu o
maloniis.
Tu bu
pa s
skaudZiausias
susi ikimas
bu o
su
apg iu usia
gim aja
sodyba,
13
Kul i os
ba ai,
1992.
N .
7—8.
P.
100—102;
A.
Sennas
o ganiza o
ne
komi e g,
ku is
u éjo
pa uoS i
pasi lymg
p is a y i
V.
K é e-Micke iciy
Nobelio
p emijai.
V.
K e e-Micke icius
usy
kalba
dés é
i
A.
Senno
siinui,
bisimajam
Lie u os
is o ijos
y iné ojui
Al edui
E ikui
Sennui.
M4schmals ie
gas
W.
R.A.
Salys
—
p o eso ius
Ame ikoje
//
Aidai,
1972.
N .
8.
P.
363.
36
su
be eik
jau
isnykusiu
jo
ankomis
sodin u
sodu.
Sa o
ieSnagés
me u
A.
Salys
jsi ikino,
kad
miisy
kalbininkai
di ba
”su
dideliu
en uziazmu
i
uZsidegi-
mu”,
aciau
pag is ai
jaudinosi,
kad
” as
uzsidegimas
i
en uziazmas
nebi y
uzgesy as
Siau es
y y
ejo”.
I
Lie u a
An anas
Salys
bu o
pasi yZes
da
ka a
a aziuo i.
Be ,
deja,
siai
s ajonei
nebu o
lem a
i8sipildy i.
Vie oj
géliy
i
ainiky
laido u ése
jis
p ase
auko i
li uanis ikos
s ipendijy
ondui.
Sis
ondas,
An ano
Salio
a du
pa adin as,
1984
m.
bu o
pe duo as
Cikagos
Ilinojaus
uni e si e e
jku ai
Li uanis ikos
ka ed ai.
Kai
pi mg
ka a
susi ikau
su
p o eso ium
A.
Saliu,
p ie
jo
po e o,
su-
siku o
is
mano
moky ojy
Jono
Kabelkos
i
Jono
K ede ai éio
pasakojimy,
nedaug
ka
eikéjo
p idé i.
Salia
solidZiy
P ano
Ska diiaus
lie u iy
kalbo y os
knygy
jo
mokslo
d au-
go
An ano
Salio
da bai
mums
a um
nea odé
okie
jspidingi.
Siandien
pasklaide
ke u is
didZiulius
jo
as y
omus,
isi ikiname,
kiek
daug
lie u iy
kalbos
mokslui
da e
i
Sis
puikus
sa o
gim osios
kalbos
y éjas
i
puosele o-
jas.
Taip
pa
mes
isi
u ime
bi i
labai
déekingi
p o eso iaus
zmonai
So ijai
Salienel,
be
ku ios
iipeséiy
i
léSy
y
ke u iy
omy
ik iausiai
iki
Siol
nebi y
bu e’®.
2
Beje,
S.
Saliené
iipinosi
ne
ik
sa o
y o
aS y
leidimu,
be
i
jy
”kon a-
banda”
i
Lie u a.
S ai
1986.
II.
16
laiske
V.
R.
Schmals iegui
ji
aso:
”P o .
P.
Jonikas
man
pa asé,
kad
gal
aziuosi e
j
Lie u a.
Bu y
ge ai,
kad
gale ume e
paim i
d i
jo
knygas,
o
gal
pasiseks
pe ez i.
Jeigu
p a as umé e,
ai
nieko.
Kalbininkai
labai
laukia
A.
Salio
a& y
[...]
Linkiu
Jums
laimingos
kelionés”.
37