LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Vincen as
DROTVINAS
ANTANO
SALIO
STUDIJOS
VOKIETIJOJE
A.Salio
gy enimui
i
s udijoms
Vokie ijoje
1925—1929
m.
nué ies i
as-
a
dokumen y
Lie u os
Cen iniame
als ybiniame
a chy e
(LCVA,
.
631,
.
391)
i
Leipcigo
uni e si e o
a chy e.
Vilniaus
a chy e
medziagos
eikia
Kauno
uni e si e o
Humani a iniy
akul e y
a ybos
p o okoly
knyga,
S ie i-
mo
minis e ijos
as ai
Kauno
uni e si e ui
dél
A.Salio
pasiun imo
s udijoms
i
Vokie ija,
aip
pa
A.Salio
semes inés
apyskai os
S ie imo
minis e ijai
apie
s udijy
eigg,
susi asinéjimas
su
S ie imo
minis e ija
del
s ipendijos
i
k .
I8
Leipcigo
uni e si e o
Filoso ijos
akul e o
a chy o
gau a
dokumen y
kopijy
apie
A.Salio
dak a o
dise acijos
gynima,
egzaminy
laikymg
i
k .
Visi
Sie
iki
Siol
nezinomi
a chy y
dokumen ai
eikia
au en igkos
medZiagos
apie
jubilia o
mokslinj
i
p o esini
b endima.
An anas
Salys,
1923
m.
is ojo
i
Kauno
uni e si e g,
1925
m.
bu o
ipuséjes
lie u iy
kalbos
i
lyginamosios
indoeu opie iy
kalbo y os
s udijas.
Bu o
klau-
sgs
p o eso iy
Kazimie o
Biigos
i
Jono
Jablonskio
paskai y,
di bes
K.Bugos
*Lie u iy
kalbos
Zodyno”
sek e o ium,
alkines
Jonui
Jablonskiui
edaguo i
Zemai és
as us,
di bes
ki a
ilologini
da ba.
P o .
K.Bigos
anks y a
mi is
bu o
didZiulis
nuos olis
ne
ik
lie u iy
kul-
ai
i ,
sky ium
iman ,
lie u iy
kalbo y ai,
be
d auge
i
nuos olis
Humani-
a iniy
moksly
akul e ui:
sma kiai
susilpnéjo
lie u iy
kalbo y os
p o eso iy
ko pusas.
Dél
o,
kaip
Zinome,
da bui
jauname
Lie u os
uni e si e e
bu o
k ie iamas
p o .
Ju gis
Ge ulis
ig
Leipcigo.
I
pa iame
akul e e
bu o
ieSko-
ma
gabaus
jaunimo,
p o esii os
pamainos.
An anas
Salys
bu o
ienas
i8
y,
ku ie
daugiausia
eike
ilziy
igaug i
mokslininkais.
Nea si ik inai
jis
d auge
su
P anu
Ska dziumi
galéjo
p e enduo i
j
eise
s udijuo i
uZsienyje.
Tai
odo
Sis
1925
m.
geguzés
19
d.
An ano
Salio
i
P ano
Ska ddiaus
p asymas:
Jo
Malonybe
Human.
moksly
akul e o
Dekanui
Human.
moksly
akul e o
s uden y
P ano
Ska dziaus
i
An ano
Salio
P agymas
Nuo
siy
me y
udens
semes o
no i a
s udijuo i
sa o
specialybe,
lygina-
magjy
kalbos
mokslg,
li uanis ikos
pag indg,
iename
ku iame
uzsien y
cen e
(Leipeige,
Ka aliauciuje
a ba
Rygoje),
ku
y a
jsidi busiy
zymiy
o
mokslo
spec alis y.
Tuo
eikalu
pada é a
i
am
ik us
p agymus
So .
Minis e ijai:
p ago a
ski li
mud iem
nuo
a einanéio
pusme io
po
am
ik g
s ipendijg
am
mokslui
ei i
(sa o
légy
am
ne u i a).
12
Tu i a
ga bés
p asy i
Fakulle g
pa em i
mud ieyy
p asymge
—
paaiskin i
Sy.
Minia e ijai,
kad
mud iem
ik ai
y a
eikalingas
im as
mokslo
cen as
su
okiais
specialis ais,
kaip
J.Ge ullis,
W.S ei be gas,
E.Sie e sas,
R.T au -
mannas...
.
Kaune,
1925
m.
gequzés
mén.
19
d.
A.
Salys
P ,
Ska dzius
To
me o
padé i
akul e e
i
ipinimasi
k ali ikno y
li uanis y
kalbininky
pamainos
ugdymu
ge iausiai
nud iecia
p e .
Jono
Jablonskio
1925
m.
geguzes
20
d.
laigkas
S ie imo
minis e iui
Kazimie ui
Jokan ui.
Jablonskio
ekomen-
dacinis
laigkas
dél
a gumen acijos
issamumo
i
kaip
eikaly
as y
pa yzdys
pa eikiamas
iS isai:
Kaunas,
1925
m.
geguzés
20
d.
S ie imo
Minis e iui
K.Jokan u
Du
s uden u
humani a u,
An .Salys
i
P .Ska dzius,
—
juodu
eina
éia
d eji
me ai
kalbo y a
su
li uanis ika,
—
ma ydamu,
kad
miisy
akul e as
ma-
3a
edueda
jiem
d asios
mais o
( akul e e
né a
uo
a pu
né
ling is o,
kalbos
y éjo
lyginamajam
mokslu),
—
jau
senoi
(po
K.Biigos
mi ies)
no i
aziuoli
ig
Gia
j
ku j
no s
Vokie ijos
uni e si e g,
¢
okig
auks gjg
mokyklg,
ku ioje
as
mokslas
jou
su i éjes
i
einamas
kaip
eikian .
Juodu
jau
sena
uo
sa o
dalyku
y a
susi ipinusiu
i
nuola
man
Siaip
a
aip
k a zina
galug,
is
ies-
kodamu
pa a imo,
kaip
as
dalykas
juykdy i
i
ku
ge iausia
bu y
j em,
mano
sup a imu,
oliau
s udijuo i
Vokie ioje.
Vaka
i
jy
pa y iau,
kad
juodu
jau
i
p asymus
pada usiu
S ie .
Mi-
nis e ijai—p asiusiu,
be
negalé y
kaip
no in
Minis e ija
issi ek a
jiem
lésy
uzsienio
s ipendijoms.
Visiskai
uZjausdamas
juodu,
—
mes
ik ai
esam
uo
a pu
a ging
siuo
alz ilgiu,
—
skubu
i
pa s
sa o
“ska iku”
p isidé i.
Abu
juodu
(Zemai is
i
yiy.
auks ai is)
ik ai
y a
i u
i
nusimananciu
apie
kalbos
i
Sia p
mokslo
dalykg
y uku,
ig
ku iy
galima
ko
laukla
musy
mokyklos
a eiéia ,
be
abu,
de-
ja,
y a
lygiai
i
ne u ingu
sodieciu
—
abiem
eikalingos,
biusiu
isa
al i as,
ge okos
s ipendijos,
kad
ne eikély
jiem
uzsieniuose,
a sidéjus
mokslu ,
bado
d és i
be
kokios
naudos
ig o
sau
i
m sy
mokykla .
Tiem
d iem
s uden a s
aS
ypaéiai
pasi ikiu;
ple ésomis
jy
nelaikau,
ikiuos
isiskai
zy
im umu
i
pa a umu.
P agau,
je
ik
galima,
nepagyks é i
jiem
nuo
siy
me y
udens
semes o
s ipendijy
uzsieny
mokslui
ci i.
Igbu o
juodu
(Salys
su
Ska dzium)
uo
a pu
po
d ejus
me us
Kaune,
be
doba ,
pas aukus
ig
miisy
a po
Kaz.
Biigai
i
ne u in
misy
Humani a y
Fa-
kulie ui
kiek
Zymesnio
sa o
a pe
kalbos
y éjo
(i
li uanis o),
juodu
no oms
neno oms
ima
iesko i
y
kalbos
ly éjy,
im y
i
giliy
kalbos
mokslo
p o eso iy,
Vokie ijoje,
senojoje
kalbos
mokslo
é ynéje.
Juodu
sakosi
man
no inéiu
ypa-
ia
Leincige
s udijuoli
( en
y a
Zymus
jdomiy
jiem
kalbos
y éjy
bi elis)
a ba
Ka ahiau iuje,
Rygoje;
nei
Pa yziaus
nei
S eica ijos
juodu,
ma au,
neiesko
sa o
s udijoms.
Abicjy
y
sluden y
sumanymea
la kau
im u
dalyku.
Abiem
ais
s uden a s
pa a in
i
Toms ai
iké i;
juodu
muisy,
ik ai
man
odos,
neap ils
—
nepada-
13
ys
aip,
kaip
a
pada o
ka ais
iilas
s uden as,
is azia es
su
s ipendija
be
kokios
Zymios
p ieZas ies
{
uzsienius
pas udijuo i
i
d auge
paple éesuol .
Abu
juodu
i
Kaune,
kiek
Zinau,
s udijuodamu
daugiausia
kalbos
da bu
e ési
i ig
o
Gia
gy eno.
1925
m.
Hh
d.
Kaunas
J.
Jablonskis!
Nesi enkina
Jablonskis
a3 u
minis e iui,
uoj
pa
(1925
m.
geguzés
21
d.)
aso
i
Humani a y
Fakul e o
Dekanui
P o .’
M.Bi gigkai:
"Abu
uodu
s u-
den u
y a,
odos,
iméiausiu
miisy
Fakul e o
kalbininku.
An a
e us,
juodu
y a
i '‘K.Biigos
mokiniu”,
agiau
" ik
p adéjusiu
su
juo
sa o
da ba
di b i
i
be
Bugos,
li uanis o,
ki o
im o
kalbos
y éjo
a p
sa o
p o eso iy
ne u éjo”.
Apie
sa e
kukliai
pasakes
("pa s
a8
esu
ik
3ioks
oks
kalbos
mokslo
populia-
iza o ius
lie u iy
gy enime,
duo i
ko
i o
i
im o
s uden ams,
kaip
i
ki i
musy
Zmonés,
negaliu
kalbos
mokslo
eikalui”),
Jablonskis
esia:
”ne eikia
lauk i
o
laiko,
kada
pasiliks
k a§ e
ik ai
kiek
lyz eléjusiy
K.Biigos
mokslo
mokiniy,
neigéjusiy
kaip
eikian
kalbos
mokslo.
Negalédami
pa ys
ko
im-
ai
duo i
iems
p adéjusiems
sa o
da ba
K.Biigos
mokiniams,
leiskime
juos
s udijuo i
j
didesnius
o
mokslo
cen us.”...”Tu ime
pa a i
Minis e iui
ski i
kiek
lésy
am,
kad
galé ume
ne ukus
susilauk i
i§
sa o
a po
kalbininky
im-
y,
i8ejusiy
kalbos
mokslg
kaip
eikian ,
oki
mokslq,
ku io
mes
pa ys
duo i
negalime”.
A k eipes
dekano
akis
i
ai,
kad
eikia
s eng is
u e i
Ziniy
apie
ipimg
mums
s uden a,
Jablonskis
siilo
i
buda:
kas
me ai,
jei
ne
kas
pusme-
is,
gau i
jo
apyskai a
(Jablonskio
e minas),
i
oliau
aSo:
”Jei
posédyj[e]
ek y
apie
si a
dalyka
kiek
kalbé i,
igalioju
Tams a
i
si e
mano
nuomone
i8 eiks i
posédziui.
As,
kaip
Tams a
ma ai,
esu
os
nuomonés,
kad
abiem
kalbamiem
s uden am
eiké y
am
ik omis
salygomis
leis i
ei i
jy
mokslus
iename
ku iame
im esniame
iipin¢ io
mums
mokslo
cen e
i
u é i
da bo
su
p i y usiais
i
Zinomais
o
mokslo
zmonémis
(Zymiais
specialis ais).”?
,
Humani a iniy
moksly
akul e o
a nyba
y
paciy
me y
geguzés
22
d.
posédyje
(N .
113),
daly aujan
M.Bi zi3kai,
A.Voldema ui,
V.K é ei—Mic-
ke iéiui,
E.Vol e iui,
A.Sennui,
V.Sezemanui,
J.Tumui,
A.Sme onai,
V1.Sil-
ka skiui,
Iz.
TamoSaiciui,
P .Augus aidiui,
J.
Vabalui-Gudaiéiui,
P.G onskiui,
J.Baléikoniui,
B.S uogai,
s a s é
s uden y
A.Salio
i
P .Ska dziaus
p asymus:
*S uden ai
A.Salys
i
P .Ska dzius
p anesa
posédziui,
kad
juodu
y a
i eike
S ie imo
Minis e ijai
a3 q,
ku iame
p aga
duo i
jiem
d iem
s ipendijas
kal-
bo y ai
s udijuo i
ugsieny,
i
p ago
akul e a
S ie imo
Minis e iui
uzklausus
juod iejy
p ag’yma
pa em i.”
’
1Zy.
LCVA,
.
391,
ap.
4,
b.
1382,
g.
98—99
a.
Spausdin a:
Jono
Jablonskig
laiskai
//
Suda é
A.Pi oékinas.
—
V.,
”Mokslas”,
1985.
P.
165—166.
Suda y ojo
nuomone,
laiskas
aSy as
ne
pa ies
J.Jablonskio,
jo
ik
pa agas.
o .
LCVA,
.
631,
ap.
3,
b.
253,
p.
22.
Spausdin a:
Jonas
Jablonskis.
S aipsniai
i
laiskai
//
Suda é
A.Pi o kinas.
—
V.,
*Mokslas”,
1991.
P.
225—227.
14
Nu a a:
S ie imo
Minis e iui
uZklausus
s ud
A.Salio
i
P .Ska dZiaus
p aSym@
s a s y i*.
Tiesa,
j asy
apie
olesni
A-Salio
i
P .Ska dziaus
p asy-
my
s a s yma,
S ie imo
Minis e io
uZklausimo
Humani a iniy
moksly
akul-
e o
a ybos
1925
m.
pa asa io
posédZiy
p o okoly
knygoje
ne as a.
Tadiau
Salys
gauna
isus
eikalingus
leidimus.
Apsi pines
dokumen ais
i ,
a p
jy,
spalio
23
d.
isduo u
okie iy
kal-
bos
mokéjimo
pazyméjimu,
pa i inanéiu,
kad
”E
behe sch
die
deu sche
Sp ache
genugend,
um
die
Vo lesungen
und
Ubungen
an
eine
deu schen
Uni-
e si a
e olg eich
besuchen
zu
kénnen”,
Salys
nuo
1925
m.
lapk iéio
1d.
jau
Leipcigo
uni e si e e.
1925
m.
g uodzio
mén.
p ane’a
S ie imo
minis e ijai
is
Leipcigo
apie
sa o
jma ikulia ima
i
nu odo
ad esq:
Leipzig,
We ine s .
23.11,
bei
J.Quosdo .
Leipcigo
uni e si e e
A.Salys
bu o
ima ikuliuo as
1925
m.
i
s udija o
nuo
1925/1926
m.
ziemos
semes o
iki
1929
m.
asa os
semes o
bal is i-
ka,
indoeu opie iy
kalbo y g
i
iloso ija,
pa engé
i
apgyné
iloso ijos
dak a o
dise acijg.
S udijy
Leipcigo
uni e si e e
eiga
ma y i
i8
kiek ieng
semes a
S ie imo
minis e ijai
siun iamy
da bo
apyskai y.
Cia
i8 a dy i
kas
semes -
a
klausy i
dalykai,
jy
pobiidis,
p o eso iai.
I§
bend yjy
moksliniy
discipliny
Salio
klausy a
psichologijos
pag indai,
iloso ijos
j adas,
iloso ijos
is o ijos
ap-
z alga,
sis eminés
iloso ijos
apyb aizZa,
naujosios
iloso ijos
is o ija
(nuo
De-
ka o
iki
Kan o),
kalbos
psichologijos
i adas.
I8
kalbo y os
eo ijos
klausy a
indoeu opie iy
kalbo y os
p a ybos
( ekons ukcijos
p oblemos
—
p o .H.Jun-
ke is),
bend osios
kalbo y os
j adas.
Tu éjo
galimybe
ge ai
pas udijuo i
kla-
sikines
sla y
i
bal y
kalbas,
eikalingas
lyginamosios
kalbo y os s udijoms:
isklausé
senosios
sla y
kalbos
g ama ika
(p o .
K.H.Meye is),
senosios
usy
kalbos
eks us,
bazny ine
sla y
kalba
(p o .
R.T au mannas)
—
du
semes ai
su
p a ybomis,
aip
pa
sla y
au y
i
kalby
ku sa
(Die
Sla ischen
Volke
und
Sp achen)
pas
p o .
R.T au manna,
lyginamaja
sla y
kalby
g ama ikg
(p o .
R.T au mannas),
sla y,
kalby
ZodZiy
da yba
(p o .
R.T au mannas).
Y a
klauses
aip
pa
sansk i a
(du
semes us),
lo yny
kalba
i
lo yny
g ama ika,
u ejo
paleog a ijos
p a yby.
Daugiausia
bal is ikos
dalyky
klausy a
pas
p o .
J.Ge uli:
la iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
p isy
Enchi idiono
analizé,
la iy
kalbos
g ama ikos
p a-
ybos,
lie u iy
i
la iy
XVI—XVII
a.
as ija,
lie u iy
a més;
lie u iy
a mi-
niy
eks y
p a ybos,
lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
la iy
a miy
eks y
p a ybos,
lie u iy
kalbos
g ama ikos
p a ybos;
p usy
kalbos
g ama ika;
bal-
y
e nog a ijos
p a ybos,
bal y
kalby
lyginamoji
g ama ika,
aip
pa
la iy
a miy
p a ybos,
a lik os
Leipcigo
Bal y
ins i u e,
p iisy
kalbos
p a ybos;
lie-
u iy
kalbos
is o iné
g ama ika.
Pe
pi maji
1925/26
m.m.
ziemos
semes a
pa enge
semina o
da bg
”D.Kleino
G ama ica
Li anica
i
giesmyno
kalbos
san ykis”
(”Das
Sp achliche
Ve hal nis
de
”G amma ice
Li anice”
on
Da-
niel
Klein
zu
seinem
Gesangbuch”).
¢
Apyskai ose
pazymeé a,
kad
”nei
klausomyjy
dalyky
minimumo,
nei
p ak-
ikos
da by
skai¢ius
Leipcigo
uni e si e o
iloso ijos
akul e e
né a
nus a y-
as”.
Tas
pa
aSoma
i
sep in o
semes o
apyskai oje:
”"Klausomyjy
daly-
3Z .
LCVA.
F.
631,
ap.
12,
b.
146,
p.
96.
15
ky
minimumo
i
semes iniy
egzaminy
uni e si e e
né a”.
Apyskai os
bu e
pag indas
S ie imo
minis e ijai
moké i
ugsieny
s udijuojan iems
s uden ams
s ipendija,
ku ios
nebu o
pe
daug.
Jos
p i iko
jau
pi maisiais
s udijy
me-
ais
Leipcige.
S udijy
d auge
P ano
Ska dZiaus
asmens
byloje
andame
d ieju
leipcigieciy
p asyma
Jo
Ekscelencijai
S
ie imo]
Minis e iui,
ku
p agso
nuo
Naujyju
1926
me y
“pad igubin i
a
no s
ick
padidin i
s ipendija”,
kad
ga-
le y
im ai, jokiy
paSalin u
kl éiy
ne ukdomi,
di b !
ien
mokslo
da ba.
P asyma
aiskina
Siomis
p iezas imis:
Kaune,
aSo
leipcigie iai,
mes
daugian-
sia
e sda emeés
p agy enimui
paSaliniais
da bais
i
edél
biida ome
p i e s-
4i
sa o
s udijy
da ba
di b i
ik
pa i Su inigkai,
p ipuldami.
Leipcige
u ime
s udijuo i
isus
pag indinius
kalbo y os
dalykus,
ku iy
mazai
esame
Kaune
ga e;
"An a,
—
esia
du
mokslo
d angai,
-
“pe
d ejus
me us
u ime
baig i
pag indines
s udijas
i
padi b i
sa o
dok o a y
da bus,
ku iems
eikia
labai
daug
uos is”.
A.Saliui
eikia,
asoma
p agyme,
"pacias
Zemai iy
i
jy
kai-
myny
a mes
is i i,
nus a y i
jy
ibas
bei
désnius
i
iés udijuo i
bend uosius
dialek ologijos
i
one ikos
pag indus”.
Kad
galée y
8
da ba
a lik i,
" u ime
di b i
bal y,
sla y
i
indoge many
ins i u uose
(sup ask:
ka ed ose,
sky iuose
=
ae
odel
pagalinio
da bo,
kad
i
no é ume,
nebegalime
i ,
s a biausia,
isai
nebe u ime
laiko
di b i”.
Pagaliau
ak ualu
i
bui ies,
kasdieninés
duonos
kaina:
"Pa s
p agy enimas
Vokie ijoje
y a
daug
b angesnis
kaip
Kanne,
o
be
o,
sa o
mokslo
da bui
enka
nusipi k i
kai
ku ias
knygas,
daba
i in
b angias
Vokie ijoje,
i
Siaip
bi ina
iena
ki a
gy enimo
eikmené”.
P asyma,
bidinliai
baigia
pas aba,
kad
kai
dél
jy
da bo
”p i eikus
isuome
gali
pasaky i
sa o
god,
p o .
J.Ge ullis”.
Leipcigas,
1925.X11.8
P .Ska dzZius
A,Salys
Sis
p agymas
néjo
S ie imo
minis e iui
ienas.
Ji
an ino,
pa emé
J.Jab-
lonskio
a& as
S ie imo
Minis e iui
Kaz.Jokan ui.
Jablonskis
ago
ga es
kelis
laiskus
is
d iejy
Leipcigo
s uden y,
ku ie
dZiaugiasi
ga e
ge y
p o eso iy
sa-
o
dalykui,
ik
skundziasi
kiek,
kad
sunku
esq
idsi e s i
be
pagalinio
da bo
iS
gaunamy
s ipendijy,
dél
o
i
p aga,
a
negalima
bi y
nuo
Naujuju
Me y
didesnes
s ipendijas
u é i.
J.Jablonskis
Gia'i
p eceden a
anda.
S uden as
J.Buko a
Pa yZiuje
gaunas
dang
didesne
s ipendija
i
galis
dang
lais iau
a -
side i
sa o
s udijoms.
Jablonskis
"paleng ina”
da ba
minis ui
nu odydamas
i
padidin os
s ipendijos
suma:
juodu
labai
no é y,
ao
Jablonskis,
oliau
u é i
po
ke u is
Sim us
a
penkis
Sim us
s ipendijos.
”Si uo
sa o
laiskeliu
labai
p asau
a k eip i
i
Si a
dalykg
sa o
aki
i
pada y i ...],
kad
abu
juodu
bedi bdami
sa o
da ba
ne u é y
eikalo
pe
daug
upin is
sa o
isy
dieny
duona...”
(Jablonskio
ik
pasi agy as
laigkas
1925.X11.21
d.*)
Reiksminga
ie a
A.Salio
s udijose
uzémé
one ika.
Is
p adziy
ji
neié-
jo
i
Salio
s udijy
planus.
Tik
II
semes o
da by
apyskai oje,
ku
i8 a dy i
8
klausy i
dalykai,
da
skai ome:
”Visa
asa os
semes a
p i aciai,
po
d i
alandi
pe
sa ai e,
di bau
su
p o .
eme .
E.Sie e su
i
p o .
Ge uliu
one-
ikai”
(A.Salio
1926.
VIII.28
apyskai a
S iec imo
minis e ijai).
1927—1928
m.
4Ie
LOVA.
F.
391,
ap.
9,
b.
838
(P.Ska dziaus
asmens
byloje,
nespausdin as?)
16

ziemos
semes a
Salys
da by
apyskai oje
ago
isklauses
Ekspe imen ineés
one-
ikos
i adg
(”Ein iih ung
in
die
expe imen elle
Phone ik”)
pas
p o .
Junke j
i
a likes
Fone ikos
labo a o ijoje
one ikos
p ak ikumy
ekspe imen us
(Ex-
pe imen alphone ischen
P ak ikum”),
Z .
1928
m.
ko o
24
d.
apyskai g
S ie imo
minis e ijai.
1928
m.
liepos
27
d.
a8 u
S ie imo
minis e ijai
N .
10476
A.Salys
p aneSa
i8klauses
asa os
semes e
4
dalykus
su
p a ybomis,
a p
ku iy
y a
sa a anki8ko
one ikos
da bo
p admenys
(Anlei ung
zu
selbs-
andigen
phone ischen
A bei )
p ie
p o .
Junke io.
"Be
o,
—
oliau
aso
apyskai oje
A.Salys,
—
27—30
bi éelio
daly a au
p o .
Junke io
edamojoje
mokomojoje
eksku sijoje
{
Be lyng
i
Hambu ga.
Aplanky a
i
susipazin a
Be lyne
su
p o .
Doegeno
edamu
P iisy
als ybines
biblio ekos
Fonog amy
sky iumi
i
jo
labo a o ija,
o
Hambu ge
su
koloniniy
kalby
ins i u o
Fone ikos
labo a o ija,
edama
p o .
Panconcelli-
Calzios”.
Kuo
sudomino
i
pa auke
A.Sali
Hambu gas?
Tai
susije
su
one ikos
mokslo
plée o e
Eu opoje.
Kaip
zinoma,
kalbo y inés
(s e-
bimosios)
one ikos
pag indéjais
y a
Leipcigo
uni e si e o
p o eso ius
ge manis as
Edwa das
Sie e sas
(1850—1932).
Zymiausias
jo
eikalas
”G undziige
de
Lau phy-
siologie”,
1876
(Penk asis
Sio
eikalo
leidimas
kiek
ki okiu
pa adinimu
”
G undzige
de
Phone ik”
iSéjo
1901).
XIX—XX
a.
sandi oje
Eu opoje
ga séjo
ys
one i-
kos
s udijy
cen al:
Pa yzius,
Hambu gas
i
Londonas.
Pa yZiuje
di bo
p anciizy
kalbininkas
ka aliky
kunigas
Jeanas
Pie e
Rousselo
(1846—1924),
ekspe imen inés
one ikos
k i éjas,
nuo
1897
m.
di bes
College
de
F ance
ekspe imen inés
one i-
kos
labo a o ijoje.
Zymiausias
jo
eikalas
”
P incipes
de
phoné ique
expé imen ale”
(1897—1i908).
1908
m.
Hambu ge
bu o
is eig as
Kolonijy
y imo
ins i u as
(Kolo-
nialins i u ),
ku io
eikloje
nemazZg
eik&me
u éjo
ne ukus
p adéjes
di b i
koloni-
jiniy
(A ikos
i
Azijos)
kalby
semina as
(Semina
i
Kolonialsp achen).
1910
m.
p ie
semina o
bu o
is eig a
one ikos
labo a o ija
(das
Phone ische
Labo a o ium
am
Semina
u
Kolonialsp achen),
o
jai
ado au i
pak ies as
is
Ma bu go
uni e -
si e o
Rousselo
mokinys
i alas
Giulio
Panconcellis-Calzia
(1878—1966).
1914
m.
Hambu ge
i yko
pi masis
a p au inis
ekspe imen ines
one ikos
kong esas
i ,
no s
pasaulinis
ka as
p is abde
eikimg,
uoj
po
ka o,
1919
m.,
bu o
is eig as
Hambu go
uni e si e as
i
pi mo}i
one ikos
ka ed a
Vokie ijoje.
Fone ikos
se o ileas
pazymi,
kad
eéiasis
deSim me is
bu o
hambu giskés
one ikos
labo a o ijos
kles éjimo
me ai>.
Taigi
Salys
Vokie ijoje
isejo
mode niausig
ekspe imen inés
one ikos
Panconcellio-
Calzios
mokyklg
i
ne
el ui
laikomas
Sios
lie u iy
kalbos
mokslo
Sakos
p adininku.
I emp as
s udijy
laikas
ne uko
p abég i.
Sep yniy
su
puse
semes o
s u-
dijos
baig os,
pa asy a
dak a o
laipsnio
dise acija.
1929
m.
geguzés
29
d.
Salys
aSo
Leipcigo
uni e si e o
Filoso ijos
akul e e
p aSymgq
leis i
laiky i
dak a o
laipsnio
egzaminus
i
gin i
( iesa,
Kaune)
dise acija.
P aSyme
jis
nu odo
b andos
a es a a
isigijes
TelSiy
gimnazijoje,
nuo
1923
m.
udens
ke-
u is
semes us
s udija es
Kauno
uni e si e e
i
nuo
1925
m.
udens
i8klauses
sep ynis
su
puse
semes o
Leipcigo
uni e si e e.
"Mano
s udijy
da bo
s i is
y a
bal is ika,
indoge manis ika
i
iloso ija”,
—
a3o
Salys.
P ie
p aSymo
p idé as
gy enimo
ap asymas
(Lebenslau ),
ku ,
be
ki a
ko,
asoma:
”P a-
dzios
moksla
éjes
1912—1915
me ais
Salan y
mokykloje,
paskui
d ejus
me us
enggsis
p i aciai,
js ojes
{
humanis ine
(humanis ische)
gimnazija
Telgiuose.
S
G ie
ge
W.
Fih e
du ch
die
Schausammlung
Phone isches
Ins i u .
Hambu g,
1989,
S.
14—16.)
EY
1923—1925
m.
s udija es
Kauno
uni e si e e
nno
19245
m.
Ziemos
semes -
o
iki
1929
m.,
kaip
Lie u os
S ie imo
minis e ijos
s ipendininkas,
Leipcige
uni e si e e
s udija es
hal is ika,
indoge manis ika
i
iloso ijg.
Tolian
Sa-
lys
pazymi,
kad
s udijy
me ais
klauses
8iy
docen y
i
p o eso iy
—
Kaune:
M.Bi ziskos,
Biigos
a.a.,
Jablonskio,
Senno,
Sezemano,
S aucho,
S ude aus,
Tamo%aiéio,
Tumo,
Vol e io,
Yéo;
Leipcige
—
D iescho,
Di icho,
Ge ullio,
Heinzés,
He elio,
Junke io,
K uege io,
Meye io,
T an manno.
Taéiau
anaip ol
ne
iskas
bu o
ozémis
klo a.
Pasku iniujy
ménesiy
( y-
kiai
a sispindi
A.Salio
1929
m.
liepos
17
d.
p agyme
Jo
Pkscelencija
Ponui
S ie imo
minis e ini.
’Vaka
j eikiau
Leipzigo
uni e si e o
Filoso ijos
akul e ui
sa o
baigiama-
ja.
dise acija
"Zemaiziy
a més.
I
dalis.
Zemai iy
a més
k as o
is o ija”.
Da bas
baig as
guléjo
maZne
du
ménesin.
Negaléjau
jo
i eik i,
nes
okie-
Giai
da é
sunkumy
neleisdami
p ie
egzaminy.
Dél
o
eko
Sauk is
ne
musy
A s o ybés
Be lyne”.
Toliau
Salys
aSo
u ésias
a sakomuosius
egzaminus
laiky i
ugpjiicio
mén.
pi momis
dienomis,
be
jau
ne u is
iS
sa es
kuo
moké i
egzaminy
mokeséiy
(200
ma kiy),
odél
u is
ga be
p agy i
Jo
Ekscelencija
duo i
egzaminam
500
li y
pagalpos.
P aSymas
p a es i
s ipendija
ienam
meénesiui
bu o
pa enkin-
as:
"pe
Lie u os
banka
i&sius a
Tams ai
pasku iny
ka a
30
dol.
8.m.
liepos
men.
s ipendijai
sumoké i”
i
—
pe spéjimas:
“ oliau
s ipendija
Tams ai
nebus
siun inéjama”
(Ta éjas
A.Daniliauskas).
Leipcigo
uni e si e o
a chy e
saugomi
A.Salio
dise acijos
gynimo
doku-
men ai:
specialios
o mos
skelbimas
N .
P.
91
apie
iloso ijos
dak a o
dise -
acijos
gynima,
ku
iS a dijami
p iedai
(miné as
gy enimo
ap agymas,
paais-
kinimas
(”E kla ung”)
i
ys
a siliepimai
(”Zengnisse”)
i ,
s a biausia,
di-
se acijos
oponen y
e e a ai
(”"Re e a ”
—
miisy
senu
e minu
a siliepimas).
Re e a ai
su asy i
specialios
o mos
lape,
ku
apib éziami
eikala imai,
ko-~
kius
gebéjimus
kandida as
p i alo
u é i
imdamas
ka
sa a ankiskai
y ine i,
eikala imai,
kaip
e in i
da bo
u ini,
aip
pa
e inimo
pazymiai
(No en).
S ai
pi mojo
e e a o
eks as.
Ponas
Salys,
biidamas
Zemai is,
no éjo
pa iipin i
Zemaiciy
La miy
ap a-
symg.
1%
Sios
dise acijos
is o inio
ilologinio
j ado
isauga
Zemaiciy
a més
is o ija.
Bi en
is
o,
kad
dauguma
kalbo y os
i
is o ijos
i linimy
apie
Zemaiéiy
a meés
plo g
emiasi
plikais
spéjimais,
ku ie
daznai
y a
klaidingi,
ypaé
jeigu
g indziami
usy
a
lenky
Sal iniais.
Salys
isus
siandien
p ieina-
mus
okieciy,
usy
i
lenky
gal inius
iinag inejo
i
laip
pa
isus
Zemaicius
pa s
apkelia o.
Jis
daba
pa eikia
ge ai
is o igkai
i
ilologiskai
( a dy
iden-
i ikacija)
a gumen uo g
Zemaiciy
a més
plo o
is o izg,
be
ki a
ko,
is
iso
pi mg.
Tai
moksliskai
e ingas
da bas.
Jis
esmingai
p a u ina
misy
Zinias
mine oje
s i yje.
Pozi i is
i
pa eikimas
odo
sa a ankiskg,
me odiskg
mas y-
mg.
Del
o
si ilan
nepaisan
ie omis
hick
nelankscios
okieciy
kalbos
pi mayi
pazymy
labai
ge ai
1929
m.
liepos
13
d.
Ge ullis
18
Cia
pa
umpesnis
an ojo
e e en o
p o .
R.T au manno
si lymas:
Visiska
p i a iu
pi mojo
e e en o
a siliepimo
u iniui
dél
ig
ik yjy
labai
e ingo
da bo
apie
ieno
s a baus
bal y
gy enamojo
plo o
agmen g
1929
m.
liepos
15
d.
R.T au mann
Dise acija
bu o
i e in a
”labai
ge ai”
(”
Mi
No e
I”)
i
pa i in a
18-os
a ybos
na iy
pa asais.
D auge
bu o
leis a
laiky i
egzaminus
Zodziu.
1929
m.
liepos
23
d.
bal is ikos
egzamina
p o .
Ge ulis
j e ino
”seh
gu ”;
aip
pa
—
"ausgezeichne ”
—
iSlaiky as
indoeu opieciy
kalbo y os
egzaminas
(p o .Jun-
ke is),
iloso ijos
egzaminas
liepos
25
d.
j e in as
”seh
gu ”
i
p o .
D iescho
apibudin as
zodZiais:
”S ip ios
Zinios
i
dziuginan is
sa ybingas
mas ymas”
(”Siche es
Wissen
und
e euliches
eigenes
Denken”).
Cia
pa
i
iloso ijos
a-
kul e o
dekano
A.Ho manno
ezoliucija
i
adicinis
s udijy
pabaigos
spaudas:
”Egzaminai
Zodziu
iglaiky i
labai ge ai
(Demnach
is
die
miindliche
P i un-
gen
bes anden
mi
No e
I”).
Leipcigas
1929
m.
liepos
25
d.”
Tame
pa
dokumen e
j asy a,
kad
dak a o
dise acijos
gynimo
laikinas
pazymeéjimas
iSduo as
1929
m.
liepos
26
d.,
o
dak a o
diplomas
—
1930
m.
bi Zelio
21
d.
Byla
baigiama
pasku iniu
spaudu
1930
m.
liepos
26
d.
Tuo
baigési
An ano
Salio
s udijos
Vokie ijoje.
G izes
|
Kauna,
dak a as
Salys
1930
m.
p adzioje
pak ies as
ei i
docen o
pa eigas
Teologijos- iloso ijos
akul e e.
"Sausio
6
d.
skai é
jzangine paskai a
”Fone ika
i
asyba”,
o
pa a-
sa io
semes e
skai ys
one ika
i
j ada
j
bal y
kalbo y a”,
—
asé
”Zidinys”,
1930,
N .
1.
P asidéjo
An ano
Salio
sa a ankiska
moksliné
eikla,
in ensy us
pedago-
ginis
da bas
Vy au o
Didziojo
uni e si e e.
19