LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Jolan a
ZABARSKAITE
ISTIKTUKY
PRIEBALSIU
FONOSEMANTIKA
(VIENANARIAI
PRADZIOS
JUNGINIAT)
|
onoseman ikos
s i ies
klausimus
méginama
ieSko i
a sakymo
speci ineje
eksp esy iosios
lie u iy
kalbos
leksikos
—
is ik uky
—
g upéje,
.y.
analizuo-
jami
ZodZiai,
ne
pa adinan ys,
o
eiSkian ys
ga so,
aizdo,
pojucio
a
po y io
sukel a
jspudj.
Pag indiniu
nag inéjimo
objek u
pasi ink i
is ik ukai
kaip
maZiausiai
p oblemiska
eksp esy iosios
leksikos
s i is.
Ki ais
eksp esy iosios
leksikos
sluoksniais
emiamasi
ada,
kai
eikia
pag is i
gau as
is adas.
Fonose-
man inéms
is adoms
pag is i
nag inéjami
ideo onai
(is ik ukai,
ku ie
imi uoja
eiksmo
a
po y io
keliama
aizda),
mimemos
(is ik ukai,
ku ie
imi uoja
i-
piska
mimika,
kai
eiSkiamas
koks
no s
poji is),
e ka ¢iais
—
onoma opejos
(ga sa
mégdZiojan ys
is ik ukai).
Fonoseman ikos
p oblema
susijusi
su
one ikos
i
onologijos,
seman ikos
i
leksikologijos
s i imis.
Naudojamasi
jy
e minais
i
me odais.
[s ik uky
pa yzdiziai
aSomi
ansk ipcija
jp as a
lie u iy.
Sakiniai,
ku iais
ilius uoja-
mi
pa yzdziai,
pa eikiami
okie,
kokie y a
zodynuose,
.y.
is
”
Lie u iy
kalbos
zodyno”
—
ne ansk ibuo i,
is
DinZ
—
jo
a ojama
ansk ipcija.
Zodziy
geog a ijos
nuo ody
san umpos
—
kaip
”Lie u iy
kalbos
zodyne”.
Reiksmes
pa eikiamos
aip,
kaip
zodynuose.
Ga sy
a ikuliaciniy
i
akus iniy
pozymiy
su okimo
uni e saluma
ibo-
ja
kalbos
one inés
sis emos
i
sin agminiy
kalbos
ga sy
san ykiy
indi idu-
alumas.
Kalbos
ga sy
kono acija
onoseman inéje
sis emoje
y a
pas o i
i
nekin an i.
Ji
u i
sa ybe
bu i
po enciali,
is yske i
eks e.
Is ik ukai,
budami
dinamiskiausi
sa o
sin aksine-seman ine
paski imi
Zo-
dziai,
ku ie
nepaiso
kai
ku iy
one iniy
lie u iy
a miy
désniy,
y a
lie u iy
kalbos
leksikos
sis emos
dalis
i
paklus a
jos
ono ak ikos
desniams.
Jie
ne-
u i
kalbéjimo
ak o
me u
kin anZios,
p ie
pa aling is iniy
komunikacijos
sis-
emy
(ges y,
mimikos)
ibos
a éjanéios
one ikos
s uk u os,
o
ai
eiskia,
kad
ga sy
onoseman ika
né a
psichoakus ikos
i
psicho iziologijos
s i is,
be
ling is iskai
ap aSoma
sis eminé
kalbos
ypa ybe.
Is ik ukai
gali
p asidé i
isais
lie u iy
kalbos
p iebalsiais,
aip
pa
kalbos
pe i e ijai
p iklausan¢iais
/ch/,
/h/,
/ /.
Gausiausias
ipas
y a
su
T
p iebal-
siais.
Jj
ap a sime
pi miausiai.
Vienana iai
T
ipo
p iebalsiy
p adZios
junginiai.
P iebalsio
/k/
a ikuliacijai
budinga
ai,
kad
a ian
o o
s o é
sk e biasi
p o
uZda uma.
Tai
i
audicinis
”aiSkumas”,
ku j
u i
p iebalsio
/k/
akus inis
pozymis
”kompak-
187
inis”,
ku ia
alingo,
su
jéga
a liekamo
eiksmo,
nuk eip o
j
iSo e,
ispidi.
/k/
ga su
p asideda
daugelis
is ik uky,
eiSkianéiy
smugi,
kums eléji-
ma,
baks eléjima,
s um eléjima,
ki ima,
mugima:
/kips /
*baks ,
kaps ”,
/kims /
"leng am
s um elejimui,
suda imui
eiks i”,
/ké.[ks /
”ka ks ”,
/keks /
” aks”,
/kaks /
”keks ”,
/kaps /
”kap ,
auks ”,
/ka .ks /
"kauks ”,
/ké.uks/
”suda imo
ga sas”,
/ku i.p /
"niuk ,
bas ,
kums ”,
/kié/
”buc,
bum ”,
/kioks/”knap,
kauks ”;
/kiok /”kumés ,
niak ”.
P ie
Sios
is ik uky
g upés
y a
sa o iska
”kon e sy ine”
is ik uky
g upé,
Zymin i
Giupima,
s é i-
ma:
/kap /”s e imui
Zyme i”;
/kip /”éup ”;
/kiop /”kap ”.
(Ga sas
/k/
daznas
i
ki y
kalby
is ik ukuose,
eigkianéiuose
ciupima,
plg.:
ose iny
kaepp,
-
u ky
kap,
semi y
kapp,
Ciu asy
kap).
Y a
is ik uky,
ku ianéiy
s aigaus
ju-
dejimo,
Suolio
aizda:
/k'uk /
”s ik ,
s iuok,
s iuok ”;
/k6-s /
”Sokimui
eiks i”.
Sok eléjimo,
pakilimo
i
i sy
aizda
siekiama
a skleis i
p iebalsiu
/k/
i
junginio
zemo
ono
a ian ais
a ba
paauks in u
onu.
/k/
—
bemoliskas
/k']
—
diezinis
kiui-p
”kils ”
i
ka
”liuok ”
ki -s
”ki is ”
kii-s
"Sas ”
kiui-p
"uz ,
siub ”
kei-
”Suoliui
eiks i”
kuas
*s yk ”
kiioks
’skiuk ”
D ebéejima,
i péjima,
ikséjima
eiskia
seman iné
g upé:
/[ki /
”
d e-
ban
nuo
Saléio”;
/k'ip/”
iks ”;
/kep/”
sukeba a imui,
suk u éjimui
eiks i”;
/kus/”
sud ebéjimui
nusaky i”;
/kas /*su i péjimui
nusaky i”.
DidZiausia
g upe
is ik uky
suda o
Cp¥
ipo
is ik ukai,
zymin ys
ga sa,
a si andan j
palie us
pa i giy
(pp .
kie a).
G.
Ko nilo as
okio
ipo
is ik ukus
ap aso
schema:
alios
paska os
eiks-
mas
—
judéjimas
—
kon ak as
(Ko nilo
1984:
112).
Jo
pas ebéjimu
T
ipo
p iebalsiai
daugelyje
kalbu
linke
imi uo i
Sia
schema,
o
p iebalsis
/p/
y a
”ab-
soliuéiai
inkamas
eiksmo
—
judesio
—
kon ak o
ku imui”
(Ko nilo
1984:
113). Su
CkV
ipo
is ik uky
seman ine
g upe,
eiskiancia
pakilima,
pagoki-
ma
i
. .
ko eliuoja
CpV
is ik ukai:
/pi s /” ékimui
nusaky i
(apie
pu pe-
le)”;
/p i p
/
pi p/
”s aigiam
suplasnojimui
nusaky i”.
Seman iskai
a imi:
/piks /
”
pas ”:
/puks /
”dimy,
dulkiy
pakilimui
nusaky i”.
Kaip
i
CkV
a eju,
junginys
Zemo
ono.
Pa adoksalu,
kad
kilimo
j
i gy
idéjai
nusaky-
i
naudojamasi
Zemu
onu.
Tai,
ma y ,
susije
su
”sunkaus
a siplesimo
nuo
zemes”
jspudziu,
juolab
kad
eiksmazodis
pu p elé i
eiskia
”sk is i
nelygia
ajek o ija,
nuola
kylan
i
k in an
zemyn”.
Sio
eiksmazodZio
leksinis
seman inis
alen ingumas
ibo as:
nepasakysi,
kad
pu psi
s elis.
Teks e
u-
ime:
/pii s
pé. pele
e&
puo
k ojo
/
pa- segondé-u/
DinZ.
Junginys
/pu/
i
j aigesnis
/pu/
lie u iy
kalbos
leksikoje
daznai
sukelia
sunkumo
jspudi;
pundza
”pampla”;
piiplin i
“sunkiai
ei i”;
puzin i
”lé ai
ei i”;
pu slin i
”
pé-
din i”;
pu sé i
”
ingiai,
pasipii us
séde i”;
piz in i
”sunkiai
ei i”.
/p/
a ikuliacijos
ypa ybés,
a imo
me u
s aiga
iSsi e zian is
bu noje
pa-
didéjes
o o
slégis
galbu
u i
akos
Salu iniam
o o,
aky umo
ispudjiui,
plg.:
pu s i
1.
da y is
minks am,
2.
pus is,
s o é i,
3.
pu i,
uny i”;
puzid i
188
* ug i,
kil i
(apie
duona)”;
pu i
”Siaus is”;
pu p i”1.
pe augus
b ing i,
pis-
is,
pu s i;
2.
in i,
bliu k i”;
puzas
”pasiaus y
plauky
kuodas”;
pupé
” .k.
lopsys”
i
. .
Tai
paaigkin y
is ik uko
/p i ks
/
pu .k5/
eikime
”pe plysi-
mui
Zymé i”
i
sa o isko
pe kel inio
imi a y o
/pus/”supykimui,
pasipi imui
eiks i”
onoseman ika.
Plg.,
pusa d
”kas
pasipi es,
i zlus”,
pu ukslis
”
pasi-
pu élis”,
puse i
”pyk i,
pus is”.
Su
ene gija,
a si andanéia
a ian
/p/,
susijusi
seman iné
g upé,
eiskian-
i
eiksmo
s aiguma,
ne iké uma:
/p'is /,
/puks /,
/p' -s /,
/pi-ka /,
/p'ik /,
/p i k /,
/p'i-k /,
/p'eks /.
Zemo
ono
duslusis
sp ogs amasis
/p/
ne
a ikuliaciniu
pa adinimu
sig-
nalizuoja
salyéio
su
pa i siumi
ga sa,
a si adusj
iS
j ai aus
in ensy umo
jegos.
A ikuliaciniai
i
akus iniai
ga so
/p/
pozymiai
labiausiai
inka
gi dimajam
jspudziui
ku i.
C V
ipo
didziausia
g upe
suda o
is ik ukai,
ku in ys
smu-
gio
aizda-ga sa:
/ ak/,
/ an/,
/ aks /,
/ d.uks /,
/ ap /
ap/, / 'e .ks /,
/ ék/.
Teks y
medziaga
odo,
kad
ga sas
/ /
u i
unkcija
signalizuo i
eiks-
mo
aizda,
aciau
ka u
a skleidzia,
kad
judanéio
objek o
i
pa i siaus
kon-
ak o
ga sas
y a
aukS as,
plg.:
Tik
a sk
isas
puodas
zemén
i
susimuse,
g ie iné
pasipylé
LKZ(LT
IV
258);
Dak a as
pa
s u plj
su
anka
eiks
—
gu g
i
nu ijo
a klys
salie ag
LKZ(T k);
T ak o ius
sus aliskojo,
galug
ak
in
kabing
i
apsk u ino
LKZ(Slk);
Tas
Ju gis
a i
pa
ausj!
LKZ(Slm);
Zmogus
p is ojo,
okie ys
i
ap
jam
lope a
in
kak g
—
i
uzkas
LKZ
(K n);
Ag
on
pusin
ki iu
duks ,
man
skieda
kak on
pauks
LKZ
(Ob);
Rublj
isémé,
a ks
an
o ielkos
LKZ(E z).
Auks asis
/ /
signalizuoja
silpnesnj
eiksma,
odél
C V
ipas
u i
gau-
sy
ap a iamy
onoma opéejy
—
imi a y y
seman inj
pog upi,
eiskian j
ba -
benima,
a Skéjima,
nes ip y
beldima,
plekSnojima
i
. .
Is ik ukai
pa-
p as ai
a ojami
ka ojan ,
plg.:
Mo a
Joniu
j
pe j
aps
—
as
i
nu ilo
LKZ(Kal);
Taks
aks
pyskindamas
j
abokinyéig
su
pi s ais
LKZ(J);
Nak j
ans
jau
ba skina
a a
a
a
a ,
a
a
a ,
ka
isleis y
LKZ(Va n);
Jei
neklausysi,
bus
ék
ék
pe
uzpakaliukg
LKZ
(V n);
T
ipo duslieji
kon -
as uoja
okiose
minimaliose
po ose:
/ a .k3 /:/ka .ks /,
/ d.uks /:/kd.uks /,
[keks /:/ eks /,
/kaps /:/ aps /.
Vienos
onemy
klasés
p iebalsiai
/k/:/ /
esiski ia
pozymiu
kompak i-
nis:
di uzinis,
ku is
a i inka
salygines
audicines
ypa ybes
”aiSkusis”
—
”ne-
aiskusis”.
P iebalsiy
opozicija
a liepiama
i
is ik uky
eiksmazodziy,
plg.:
kaps6 i: apsé z.
Aiskusis
/k/
(jis,
beje,
is
klausos
a odo
zemesnis
uz
/ /),
ma y ,
signalizuoja
didesnés
ene gijos,
alingumo,
k yp ingesnj
eiksma.
Tai
pa i ina
eks ai:
Jis
man
ik
kéks
pe
nagus
LKZ(Kai ):
/ é-ks
/
é-ks
/ /
udki:
lasa:
i
@ki/
DinZ.
Su
pagaliu
kaks
pe
gal g,
is a
inks
LKZ(Rm):
Jli-nda
a-ks
pa
snii.ke./
DinZ.
Ka ks
pagaliu
pe
gal g,
b ink
i
nebegy as
LKZ(Up):
/ a ks
/
a ks
puo
kapé-ika/
DanZ.
Del
jdomumo
galima
palygin i
Giu asy
ga sazodzius:
kop
”smugio
j
u -
bolo
kamuolj
e ek as”
i
up- upke
”muSimo
ga sas”.
Tu ime
po y, ku iose
kon as uoja
/p/:/ /,
plg.:
/p'iks /:/ 'iks/,
/p'éks /
189
eks( )/,
/paks /:/ aks /,
/pa ./:/ a ./,
/puk/: uk/.
/p/:/k/
kon as o
y a
d i
nelabai
pa ikimos
po os:
/pu h.p /:/kum.p /
( a dazodiné
kilmé?),
/pi-k3 /:
/kuks /
( .p.?).
Tu ime
e na ine
opozicija:
/pa .ks /:/ a .ks /:/ka .ks /,
/pa.uks /:/ d.uks /:/kdé.uks /.
Ryskeéja
/p/:/ /:/k/
kon as a imo
endencija.
I[8 ik ukai
linke
suda y i
/p/:/ /
i
/ /:/k/
po as.
Opozicijos
/p/:/ /
di e encinis
pozymis
y a
onas,
.y.
/p/
—
Zemo
ono
ga sas,
/ /
—
auks o.
Tonas
—
ienas
kono a y iausiy
akus iniy
pozymiy
—
kai
ku iy
y iné ojy
laikomas
uni e saliausiu,
pama iniu
(Jakobson,
Waugh
1979:
130).
Taéiau
ap a iamuoju
a eju
sa a ankiskos
j akos
u i
i
lupi-
né
/p/
a ikuliacija,
sa o iskas
ges o
kopija imas,
.y.
pa i siaus
i
objek o
kon ak o
imi acija
lupomis.
Sema iné
eks o
analizé
nepaneigia
min ies,
kad
zemo
ono
lipinis
sp ogs amasis
/p/
labiau
imi uoja
saly¢io
ga sa,/ /
—
a ée-
ja
p ie
judesio
imi acijos:
Pasislapino
ankas,
péks,
péks
sulipdé
bakang
duonos
LKZ(Vik):
J €-kS
/ é-kS( )
ioki-
lasé
i
@ki/
DianZ.
Pyks
—
kap
duos
jai,
i
uimusé
LKZ
(S né):
[
ks /
a-ka
i
d-udi
pa
di-na/
DinZ.
/pda-ks
i
ina
Zinda/pa-ks
i
ki a/
DiinZ:
/li-nda
/
a-ks
pa
snii.ke/
DinZ.
Gau i
ezul a ai
leidzia
a ky i
bina iniy
opozicijy
p incipu
u ima
ia-
da:
/paiiks
/pagaliu//
gé-U
ezg6ndi e/
DinZ.
Pa ks
i
pa iedéjo
impe iolas
4
aslg
LKZ(D ).
/ a i.ks
a i.ks
i
suda i.zi
bu el’uka/
DinzZ.
/ a ks /
a ks
/
puo
kapé.ika/
DinZ.
-
i
ké.k a
su
s imé'u ka i.ks /
DiinZ.
Ka ks
su
dalgiu
4
akmenj
LKZ(S s).
/p/
kon as uoja
su
/ /
i
/k/
kaip
audicinio
isp idzio
ideo onas
su
e-
gimojo
jspudzio
ideo onais,
jo
unkcija
y a
ies
apibend in os
p asminés-se-
man inés
schemos
eciuoju
démeniu.
Zemesnis
/k/
kon as uoja
su
/ /
kaip
in ensy esnio,
k yp ingesnio
eiksmo
ideo onas
su
ne iek
in ensy iu
eiksmo
ideo onu.
[
bina ines
opozicijas
iada
onologijoje
su edama
uo
paéiu
p incipu
(Gi denis
1981:
178).
Pag indiné
onoseman iné
T
ipo
p iebalsiy
unkcija
—
imi uo i
eiksmo
—
judéjimo
—
kon ak o
pa aling is ine
si uacija.
P iebalsio
pasi inkimas
p i-
klauso
nuo
jo
akus iniy
poZymiy
( ono,
kompak i8kumo),
aéiau
gali
u é i
j akos
i
a ikuliacinés
ga so
ypa ybés
( ai
ypaé
budinga
p iebalsiui
/p/).
P iebalsiai
u i
i
ki y,
ne
iek
ySkiy
kono aciniy
eiksmiy.
Didziausia
onoseman inj
k ii j
u i
p iebalsis
/p/,
maZiausia
—
/k/.
CgV
ipo
smugio,
kumS eléjimo,
s uk eléjimo
is ik uky
g upé
gausumu
ge okai
nusileidzia
dusliuoju
opozicijos
na iu
p asidedan iems
is ik ukams:
/gik /
”s uk ,
kums ”,
/g -k /
*s uk ”,
/g ink
/
gun.k /
”poks ,
auké ”.
Lyginan
CgV
ipo
is ik ukus
su
dusliaisiais
os
pa ios
seman ikos
a ian-
ais
a odo,
kad
CkV
ipo
is ik ukais
imi uojamas
eiksmas
ada,
kai
jis
nu-
k eip as
1
ki a
objek a,
o
ska dZiojo
p iebalsio
a eju
imi uojamo
eiksmo
190
objek as
y a
eks o
eikéjas
a ba
eks o
subjek as,
plg.:
Guk
j
kup g
su
kuloku
LKZ(J).
Ag
g
pieng
s iub
s iub ,
man
moéiu é
guk
gi k
LKZ(Ba ).
Gink
j
kup g!
LKZ(S s).
Zgsiai
ik
kei h
lazdele
—
i
ga a a
LKZ(Vj).
Su
pagaliu
kaks
pe
gal g,
is a
inks
LKZ(Rmm).
Vis a
ik
ka k
Zasiukui
nuga on
LKZ(SIm).
Tik
k iok k iok
aikui
kup on
LKZ(Rd).
Kduks
—
suda é
pypke
j
s alg
LKZ( s).
]
subjek a
nuk eip a
eiksma
odo
i
is ik ukai,
eigkian ys
andens
i8-
pylimo
aizda
—
ga sa,
ku
an a
komponen a
imi uoja
imploziné
junginio
p iebalsiy
g upé,
plg.:
Tik
gus
kibi g
andens
an
gal os
LKZ(J).
Ap a iamieji
CgV
ipo
is ik ukai
u i
seman inj
ysi
su
eiksmazodziu
gunk s
“ ies is
|
kup a”
i
daik a a dziais
gungda,
gung a
”kup a”.
Apsk i ai
as a
labai
daug
leksikos,
p asidedanéios
p iebalsiu
/g/
i
eis-
kianéios
eiksma,
ku j
eikéjas
nuk eipia
{
pa i
sa e,
a ba
ga su
/g/
p aside-
da
Zodiiai,
eiskian ys
okio
eiksmo
ezul a a:
gémul i”
gniauZ i
j
gomulius,
ynio i,
a ulo i”;
gi o i
" ynio i,
mu u i”;
gu mul i
”glamZy i,
auksle i”,
gapsno i
” ankio i”;
géb i”
1.
is i,
2.
siaus i,
3.
g ob i,
glemz i,
4.
es i
(mo-
e j),
5.
glaus is”;
gds i,
oks i,
siek i”;
gaib i”
elk i,
kaup is,
ink i,
im i”;
guéb i
”g ob i,
g ieb i”;
gabin i
” ilio i,
masin i”;
g@bazis
”pelnas,
nauda”;
gambalas
"is
Siaudy
susuk as
kilelis
s ogo
k as ui
uZbaig i”;
ga gélas
”
e pa-
es
pumpu ys”;
gabana
”Sieno,
Siaudy
i
pan.
glébelis,
kuokS as”.
”
Kuoks o”
a ian ai:
guzulas,
gu gulas,
gi gilé,
gibulas,
gigulas,
gu igulas;
” upinio”
a ian ai:
gu inys,
gu ikas,
gu uldi is,
gu ulas;
”
*gabalo”
a ian ai:
gomulas,
gomulys,
gumulas,
gabuzas,
gabizis,
gabizalas,
gabulys,
gamulzis,
gami zas,
gamuzas,
gamalas,
gamdkas
i
. .
Leksinés
di e gencijos
bidu
a si ade
zo-
dziai:
ga sé ys
”kino
ne& a umai,
sa élés,
i uliai”;
gabu dalas
”nedidelis
kamuolys”;
gabé
gal a,
k auké”;
gégé
”juok.
gal a;”
gangézas
”didelis
am-
sus
debesis”;
ga galndésas
"kas
su
didele
nosimi”;
gungk amis
"zmogus
su
didele
gal a”.
Taip
pa
y a
nemazai
eikéjy
pa adinimy,
ku ie
eigkia
j
sa e
One
nies
indi ida:
gomu da
*daugiano is”
;
gabas
”godus
zmogus”;
gdbs as
* .p.”,
gd as
"kas
sma kus
p ie
algymo”.
Y a
panagios
seman ikos
biid a -
dziy:
Gods
gobsus,
gobis,
goslis.
Si
gausi
leksika
pa eikiama
kaip
a gu-
men as
CgV
ipo
ska dziyju
junginiy
opozicijai
su
dusliaisiais
a i ikmenimis,
u in¢éiai
p iesingos
k yp ies
pozymj
imi uojamam
eiksmui.
Is ik ukai,
eiskian ys
nuk i ima,
linke
labiau
imi uo i
jo
aizda,
suda o
gausiausia
seman ini
CbV
pog upj.
Jie
y a
Saeas
uZ
sa o
dusliuosius
os
pa ios
seman ikos
a i ikmenis,
plg.:
/b'ic
/
bi-c
/
bip
/
b'émp
/
b/é.nc
Vi
ba.ne
/
bac
/
bap
/
ba-p
/
bd:
p
/
bimp
/
biims
/
bi-p
/
bie
/
bic
/
bii-p
/
bii g
/
bu .c/
bé-p /.
Tu ime
po as:
/bap
:
pap /,
/bd-p
:
pd-
p /,
/bimp
:
pimp /,
bi-p
:
pi-p /,
/bi-c
:
pic/,
/bu .
C
pu .
c ,
Jbé-p
:
po-p /.
Pép
i
a siséda
LKZ(Aps);
Tik
pup .
okian
pa alan
kaip
pukuos
minks an
LKZ(Mia);
Ka
Soksiu
pe
e g,
ik
pu c
an
Sono
i
pa k i au!
LKZ(Kai );
Pap
i
nuk i o
obuolys
nuo
obels
LKZ(J);
Pdp
b yzas
lasiniy
j
4
sk ei a
LKZ
(K s);
Maza
g iignelé
ik
bap ,
o
didesné
jau
bép
LKZ(Ds);
Bup
i
nuk i o
nuo
auks o
LKZ(Sk ).
Jonukas
bu e
j
andenj
i
nuplauké
LKZ(Pp);
Bap
i
191

a siguliau
LKZ(D ).
Bap
j
Ringu a
masina
jk i o
LKZ(K s).
Idomiy
minéiy
kelia
CbV
ipo
seman iné
g upé
susijusi
su
andens
idéja
a ,
leksikologiskai
a ian ,
sema,
plg.:
/bul./”
su eli iska imui
zymeé i”;
/bi k/
*kliu”;
/b i p /
”skys¢io
subu bulia imui
zymé i”;
/bi ks /
”
yks eléjimui
zymé i”;
/bu .p /
”iglindimui
i8
andens
zyme i”.
Visi
is ik ukai
jungiasi
su
zemojo
ono
mis iais.d iga siais
/u /
(daZniausiai),
/ul/
i
d ibalsiu
/ui/.
Skyséio
sema
u i
i
Zemojo
eksplozinio
ienana io
p adzios
junginio
eksp e-
sy i
leksika,
plg.:
biko i
”klampo i”;
buzu lis
’ e lius”;
bizy i
*ge i
skys j”;
bu kslid i
”ga siai
s éb i”;
bu be i
*kunkuliuo i”;
bu gé
”klampyneé,
pu y-
ne”;
bunge
”Slapia
duona”;
biiojis
”bala”;
aip
pa
Zemo
d ina io
implozinio
Junginio
eksp esy iis
eiksmazodZiai
blia k i
”be
pe s ojo
eké i”,
bliu gz i
* edke i
(apie
skys a
pu a)”,
auks esnio
ono
ienana iai
junginiai:
bauzé s
*kil i,
pu o i
e dan ”,
ba iza as
* e ksnys”,
da
auks esnio:
belz i
”Slapin-
i,
elz i”
i
. .
Galima
many i,
kad
ideo onas
/b/
u i
k i imo
j
andenj
a
ki a
skys i
kono acija.
Tai
suda o
opozicija
su
ideo ono
/p/
kono aci-
Ja,
susijusia
su
o u.
Palyginkime
onoseman ine
opozicija:
Pu p
i
nusk ido
sa ais
keliais
LKZ(G z)
(”
o o”
ideo onas):
Nosis
bu b
bu b
bu bsi
LKZ(S)
(” andens”
ideo onas).
CdV
ipo
is ik ukai
gali
imi uo i
smigi,
smulkiy
objek y
nuk i ima:
/d'uk /,
/dims /,
/dun.ks /.
CdV
ipui
budingas
seman inis
pog upis,
eigkian is
du ima,
leidZia
eig-
i,
kad
i
auks asis
ska dusis
/d/,
kaip
i
ki i
jo
onologinés
klasés
ska dieji,
gali
eiks i
ki a,
p iesinga
k yp i
negu
duslieji
a i ikmenys.
Tai
is ik ukai,
eiskian ys
du j
smailiu
daik u,
nudiegima,
nu e ian j
skausma
i
. .,
plg.:
Dig
i
jkando
gy a é
4
koja
LKZ(J);
Soko
ig
lo os,
ada a
dyg
j
kojq
jdu é
LKZ(Pl ).
Y a
kele as
is ik uky,
eiskianéiy
idinj
dilg eléjima,
plg.:
Man
po
k ii ine
dilgsi
dilg dilg
LKZ(J);
/dik
/
dik
/
digul’uka
pa
dun. i/
DunZ;
/pamaéé-u
i
sas d-lka
J
de-k
pa
Si di/
DinZ;
Dings
man
pa
Si dj,
kad
aip
bus
LKZ(J).
Y a
sa o iskas
pe kel inés
eikimés
is ik ukas,
ku is
eid-
kia
”min ies
a éjima
j
gal a”,
plg.:
Tik
man
ding
4
gal g,
kad
as
a kliy
da
nepasé iau
LKZ(J b).
Visi
jie
nuk eip i
j
na a o iy
a ba
eks o
eikéja.
Auks as
nudiegima,
di i,
smygi
eiskian¢iy
is ik uky
p adiniy
junginiy
onas,
(diezinis
/d’/
juigiasi
ik
su
i
ipo
balsiais)
signalizuoja
pojucio
neigpli ima
i
smailuma,
plg.
su
eksp esy iu
nieka osios
giminés
daik a a dziu
dimba
*kas
labai
aukS as
i
plonas”
a ba
aizdingu
eiksmazodziu
dybsé i
”s y e i,
s ypso i”.
D ebéjimo
imi a y ai,
p asidedan ys
ska dZiaisiais,
eiskia
poju i,
pa i-
iama
na a o iaus,
o
duslieji
a ojami
pasakojan
apie
ki o
d ebéjima,
plg.:
Tik ai
d eba
ankos
dild
dild
LKZ(Dsn)
(a8,
man):
D ebédamas
ki ki
ki
k apengs
jis
j
beblés an j
ugniaku a
LKZ(V )
Kipsas
kus
kiis
paga o
kus elé i
ka p
d ebulés
lapas
(ps.)
LKZ(Mc)
(jis,
jam).
CgV
junginiai
kon as uoja
su
CdV
junginiais
(plg.
opozicija
CkV
:
C V).
CgV
ipu
imi uojamas
s ip esnis,
in ensy esnis
eiksmas,
né a
ga so
mégdzio-
jimo.
CdV
ipo
is ik ukai
imi uoja
silpnesnj,
maZesnés
jégos
eiksma
i
nu o-
192
do
j
gana
auks a
ga sa,
a si andan j
kaip
ezul a as,
plg.:
As
g
pieng
s iub ,
man
moéiu é
guk guk
LKZ(Bd );
Vis
si dis
dik
duk
plas a
LKZ(Rd).
Tu ime
/p/:
/d/
po as:
/dd
:
ba/,
/diks
:
buks /,
/d'ik
:
bik
/.blik /,
/di-p
:
bi p /,
/dé-p
:
bé-p /.
/d/:
J9/:
[b
iada:
/dik
:
guk
:
buk /,
/du .
:
gu
:
bu ./,
/dak
:
gak
:
bak /.
Pa yzdziui:
Gu
gu gu
skuba
sené,
béga,
uosias
LKZ(S).
Du?
du
du#
a eliais
azinéja
i
azineja
LKZ(A m).
Bu?
bu
i
subu béjo
isi
elniai
upén
LKZ(T ).
Be
ap a yjy
ska dziyjy
p iebalsiy
eiksmo
—
judéjimo
—
kon ak o
ono-
seman ikos
kono aciniy
ski umy,
CgV
ipu
ealizuojami
is ik ukai,
Zymin ys
eiksmo
s aiguma,
ne iké uma.
Dusliyjy
g upéje
gios
seman ikos
is ik ukai
bu o
CpV
i
C V
ipy.
Tu ime
du
a ejus:
/96°ks /
”
s aigiam,
ne ike am
eiksmui
zymé i”;
/gak /
”s aigiam
eiksmui
pazyme i”.
Pi masis
is ik ukas
u i
a i ikmenj
/bdks /,
an asis
—
/bak /,
sp ogs amieji
labiau
zymi
kon ak-
a,
plg.:
Goks
é as
i
jéjo
pi kion
LKZ(T );
Boks
i
susidu ém
LKZ(Ds);
Ka
ik
saulé
bak
(nusileidzia),
ai jis
gak
i
pa gena
LKZ(Pg).
Lupine
a ikuliacija
g indziamas
is ik ukas
/bi/,
eiskian is
”sud ebéji-
ma,
su i péjima
(apie
palpi)”:
/bu
bu
bd
i
d é-bincu
palii-pi/
DinZ.
Si
is ik uka
galima
laiky i
ne alingo
ga so,
a si andanéio
ukéiojan
smak ui
i
apa inei
lupai,
imi acija,
mimikos
ga su,
nep iklausanéiu
nei
imi a y ams,
nei
onoma opéjoms.
Pe sasi
e minas
mimema
dél
jo
leksinés
nuo odos
i
mimika.
Sis
is ik ukas
papildo
ideo ona
/b/
lipinio
ga so
kono acija,
ku i
aki aizdi
i
oliau
ap a iamoje
seman inéje
g upéje,
nes
kaip
i
CpV
ipas
jo
ska dusis
a i ikmuo
u i
seman ine
is ik uky
g up,
eiskianéia
kalbéjima
a
ki a
su
li-
pine
a ikuliacija,
”¢epséjimu”,
liipy
suglaudimu
susijusj
ga sa
a ba
eiksma.
Ka ojama
onoma opéja
/bin./
zymi
e ksmo
ga sa:
Vienas
bin,
ki as
bi i
—
a
paleido
isi
aikai
dudas
LKZ(M j).
Ka ojama
onoma opéja
/b' k/
—
mikéiojimo
ga sa:
Tas
bik
bik,
i
ne u i
kas
saky i
LKZ(MI).
Y a
is ik uky
—
imi a y y,
zyminéiy
kalbéjima,
agiau
ne u in¢iy,
lyginan
su
CpV
ipo
kalbéjimo
is ik ukais,
paniekos
kono acinio
komponen o
a ba
u inéiy
labai
ne ysky:
/bd. a
sd. a- a
/
niéks
nie
bé- p /
DinZ.
Palyginimui
CpV
ipo
is ik ukas
su
paniekos
a spal iu:
/pé
pé
/
papepiéje:
/
i
neblika/
DinZ.
Taigi
ideo onas
/b/
zymi
kalbéjimo
a
ki a
lapomis
a liekama
eiksma
i
u i
labai
silpna
paniekos
a spal j.
Min i,
kad
ska dzZiaisiais
p iebalsiais
p asidedanéiais
is ik ukais
y a
links-
ama
kalbe i
apie
Zmogaus
gy ybines
unkcijas,
pe ’a
CdV
ipo
seman iné
g upe,
eiskian i
s aigy
Z ilgsni.
Saknies
balsis
ko eguoja
pik o
z ilgsnio,
ne-
d augiskumo
kono acija:
/d'ilp
/
d'i s /”
s aigiam
z ilgsniui
zyme i”,
/d’é.lp
/
@é-p /”
pik am,
s aigiam
z ilgsniui
Zyme i”.
Tokio
ipo
is ik ukus
G.
Ko nilo as
adina
idinio
eiksmo
is ik ukais.
Jau
iS
pa adinimo
seman ikos
ma y i
p iesingos
k yp ies
negu
dusliyjy
a i-
ikmeny
imi a imas.
“Si
seman iné
g upé
papildo
ideo ona
/d/
z ilgsnio
ko-
no acija
i
jau
anks¢iau
(seman iniame
pog upyje,
eiskianciame
jdu ima)
pas ebe a
s aigumo
kono acija.
Ska dziyjy
T
ipo
p iebalsiy
pag indine
onoseman iné
unkcija,
ski a
193
eiks i
eiksmo
—
judéjimo
—
kon ak o
kono acijas,
u i
ik
ska diesiems
budinga
p iesingos
k yp ies
a
idinio
eiksmo
onoseman ine
eik&me,
ku i
dazZniausiai
ski ia
jy
onoseman ika
nuo
dusliyjy
a i ikmeny.
Dusliyjy
:
ska -
dziyjy
onoseman inéje
opozicijoje
ska dieji
da
gali
zymé i
silpnesnj
eiks-
ma,
aéiau
$i
kono acija
né a
labai
pas ebima.
Ka ais
ska daus
:
duslaus
p iebalsio
pasi inkima
lemia
akus inis
imi uojamo
ga so
jspudis.
MazZiausiai
onoseman iskai
zymé as
p iebalsis
/g/,
daugiausiai
—
/b/.
Vienana iai
p adZios
junginiai
su
R
ipo
p iebalsiais.
Jy
analize
p adésime
nosiniy
puciamyjy
po a
(m,
n).
Su
andens
sema
susije
CmV
ipo
is ik ukai,
ku iy
Zemas
p adZios
junginys,
ma y ,
y a
ideo oniskas,
nu odan is
gelmés
amsa,
j
ku ia,
j eikdamas
pa i giaus
pasip ie3inima
(lUpinés
a iku-
liacijos
uni e sali
kono acija),
pakli i a
eks o
subjek as
a
objek as,
plg.:
/mi- k
i
ik i a
i
/ ais o/
a-ki/
DunZ;
Mu k
i
pané é
ied as
j
andenq
LKZ(K s).
AS
ik
biski
al y
k yp ,
milk
4
andenj,
i
ga a a
LKZ(Sk ).
Panasi
ideo ono,
eiskian¢io
Zlug o
i ima,
in e p e acija
(judan i
andens
masé,
g ei¢iausiai
amsi).
/mu*
mu?
ka/p/
pékla
i s i s
/zlug as/
DinZ.
Zodynuose
uZ iksuo as
eiksmazodis
ma i
*Slap i,
mi k i,
ez i”,
Snekamo-
joje
kalboje
daznas
eiksmazodis
ma mdly i
”
’pils y i,
pliu y i”.
Su
skyséiu
susije
i
idinio
eiksmo
i8 ik ukai,
eiskian ys
p ay
plg.:
/mak
/
milk
J
muk
/
mi-
k /.
Cia
/m/
eces
panasi
—
”smukimas
j
amsia
gelme”.
I
is
d iejy
smiugi
eiskianciy
imi a y y,
ienas
u i
andens
sema,
plg.:
/ am
aik'dk i:
méa-k /
i:
S iona/
DinZ;
Moks
ankg
j
andenj
LKZ(Ds).
Vienas
imi a y as
signalizuoja
s aigy
eiksma:
Mék
nosj
i
ana
p ikisé
-
LKZ(Ds).
Y a
suk ypa ima,
suzméZa ima
eiskian is
imi a y as
/m'i ./(plg.
mi ine i
*Smi iné i,
Smiziné i”,
mickd i
”mos aguo i”,
micin i
” izgin i”).
/mii?./
—
g eiciausiai
$mi?
a ian as.
A ski g
g upe
suda o
su
lupine-nosine
/m/
a ikuliacija
susije
mimemos:
/mik/
”
uésiki imui
kalboje
nusaky i”,
/m' k /”Zymé i
nesusigaudymui,
ne-
Zinan
ka
saky i”,
/muk/
”sumu méjimui
eiks i”.
Paniekos
komponen a,
budinga
siiandaisiam
/m/,
odo
i
eiksmazZodiZiai
mekié i
"neaiskiai
kalbe-
i”,
mamén i
” .p.”.
Lie u iy
kalboje
gausu
aiky
kalbos
zodziy,
suda y y
i8
junginiy
su
p a-
diniu
/m/,
a¢iau
a p
ienana iy
eksploziniy
junginiy
is ik ukuose
okiy
ne as a.
G.
Ko nilo as
jdomiai
in e p e uoja
ga so
/m/
kono acija
kaip
¢iulpimo
eiksmo
mimema
(Ko nilo
1984:
80).
Tai
leis y
eig i,
kad
zodis
mama
—
onoseman iskai
leng ai
in e p e uojamas.
Palyginimui
lo ynigkas
zinduoliy
pa adinimas:
mammalia.
Y a
nemazai
Ca¥
ipo
a eal
yy,
eiskianéiy
igo ini
smigi:
/nuk
/
n' i-k
/
nicks
/
niiés
/
n'o-k
/
n'é-k /.
Du
imi a y ai
u i
idinio
smilk eléjimo,
smugio
eiksme:
/niik
/
n'i-k /.
Y a
né imo
j
andeni
is ik ukas
/n'
i k /
(ple.
su
jk i imo
j
i
andeni
CmV
ipo
is ik ukais).
K yp eléjima
j
Sona
eiskia
is-
ik ukas
/n'
iks /.
Visi
jie
u i
s aigumo
kono acija,
ku ia
pa i ina
s aigaus
194
eiksmo
eiksme
u in is
/nd.yk /:
Nank
i
nu i o,
numi é
LKZ(J).
Nosiné
a ikuliacija
kono uoja
subambéjima
eiskian¢éia
mimema
/n'u ./.
T ikuma
eiskia
is ik ukas
/n'us /:
Bu y
ge ai,
kad
ebebu um
Vilniuj,
be
da bo
nius
LKZ(Zem).
SklandZiyjy
(1,
)
junginiy
analize
p adésime
nuo
Zzemojo
/I/
i8 ik uky.
Judéjimo
pi myn-a gal
kono acine
eikSme
odo
didele
g upe
ka ojamy
is-
ik uky,
plg.:
/laks/:
Pi s as
a ki s as
laks, laks,
laks
in alino
LKZ(S s);
[Vimp /:
Li mp ,
liimp
liumpsi
li ilys
an
e smés
LKZ(J);
/leink /:
Lidnk
li nk
linguoja
LKZ(E );
/lék/:
Kad
su
ka e
susi ampiau,
man
Si dis
lék,
lék, lék,
lek
—
i
nebgaliu
nieko
LKZ(PI );
/lap/:
Udsisek
as
anko es
—
lap, lap,
lap
suplygusios
kada uoja
LKZ(B b);
/lap
lap
a a
ka -li/
DinZ;
Ji:p/:
Kol
Aleksys
ka élieZu a o,
lap
lap lip
ma gas
genelis
j
medj
LKZ
(Vaizg);
/liop/:
Tik
gaidelis
luob
luob
/spa nais/,
kak iekoi
azgiedo/jo/
LKZ(TD IV
207).
Is ik ukas
/hiop/
y a
nuo oda
j
ki a
ideo ono
/1/
kono acija.
Smiugio,
suda imo,
k i imo
is ik ukai
susije
su
minks umo
i is
dalies
sunkumo
ko-
no acija,
plg.:
/ldop/:
Kul u élés
g azios,
maziu és,
luop
luop
luop
luopsi
i
eléja
LKZ(TD
IV
238);
/himp/:
Lapé
ik
lump
duobén
LKZ(P ng);
/liop /:
Tik
liop
maisas
i
nug iu o
nuo
i saus
LKZ(G ).
Minks umo
i
judéjimo
kono acijas
odo
is ik ukas
/lu ./:
Lu?
lu
koe,
be na
a silogse,
kad
jiems
kas
jk és y,
ai
ga dziai
sués y
LKZ(Vad).
Minks umas,
sunkumas
g ei¢iau-
siai
salygoja
i
Siy
is ik uky
pasi inkima
neu aliuose
eks uose:
/lé-pc/:
Jis
man
kada
ne
kada
su
lazda
lépe,
lépe!
LIKZ( 8);
/lu /:
Kap
éjau,
koja
kap
slys ,
ai
lu
i
guliu
LKZ
(G );
/Vé-p /:
/pasli-dé-u/
lé-p
un
digna/
DinZ.
Neg ei o
pe iodinio
judéjimo
pi myn-a gal
(auks yn-
zemyn),
linga imo
ko-
no acija
pa emia
leksika:
lyli iol
”linguo i”;
lekdo i
”alsuo i
iskisus
lieZu i
(apie
Suni)”,
leke io i
”pamazu
klibin i”;
lézgu i
"nuka us
judeé i”;
lap o i
*mosuo i
began ”;
lapse i
*spa nais
plasno i”;
langdé
”sup is
o e”;
laskid i
"maska uo i”;
lingin i”
izgin i”;
lumézo i
”linguo i”;
lupéio i
”mus i
kul u e
skalbian ”;
lugsno i
“lapsé i
(apie
ausis)”;
Kdzgin
”klibin i”;
Kupe :
”jude i
po
kojomis
(apie
minks a
zeme)”;
lopse i
”plasno i”.
Si
kono acija
paaiskina
daugybe
e eny
su
ideo onu
/1/,
plg.
lado,
ladu o,
ladu
i
. ..
Mink& u-
mo
kono acija
u i
eksp esy iis
zodziai:
leljs
”sna glys”;
V
ei a
*liezu is”
;
lébeda
is izélis”;
lem i
”su iz i,
sugleb i”;
lémza
”kas
Sil a
diena
s o ai
ilki”;
le pso i
”suglebus
sédé i”;
liuli kas
”liezu is”;
lidzga
”minks ak nis”
.
Akus inés
/1/
ypa ybés,
kaip
CmV
junginiy
a eju,
sieja
8
ideo ona
su
andens
sema:
/ld/
”skys iy
ekéjimui
su
ga su
nusaky i”;
/luk/
”godaus
ge imo
ga sui
eiks i”;
/luks /
” andens
pylimui
Zymée i”;
/hi-ks /
”Sokimui
j
andenj
nusaky i”.
A k eip inas
démesys
|
zema
junginiy
ona.
Vandens
sema
u i
eiksmaZodzZiai
liul i
” eke i”;
Lu sko i
’skalau i”
(plg.
mi i).
Su
liezu io
a ikuliacija
susije
ka ojami
is ik ukai,
eiskian ys
kalbéjima
—
/la/:
/ isa
udké
pamilije/
la la la
ge klés
palé-
di:
/
DiinZ;
/lép /”
p asi a-
imui
nusaky i”.
Ka ojamas
is ik ukas
/l’u ./”p as am
g iezimui
nusaky i”
leidzia
da y i
p ielaida,
kad
ideo ono
/1/
Snekéjimo
kono acija
u i
paniekos
195
aika:
éuks /
DiinZ.
A ika a
/é/,
lyginan
ja
su
/ /
i
/3/,
y a
didesnio
onoseman inio
in-
o ma y umo,
be
jos
kono acinés
eiksmés
gali
su ap i
su
ga so
/ /
kono a-
cinémis
eikimeémis
(smiigio
a ejis)
i
su
ga so
/8/
kono a y umu
( ildymo
is ik ukai).
Vienin elé
ik
/¢/
budinga
—
minks o
d iejy
objek y
kon ak o
ga so
kono acija.
Onoma opéjos,
p asidedanéios
ga su_/c/,
imi uoja
s elnesnj,
ne
okj
as -
y,
silpnesni,
gana
auks a
ga sa:
Dziego ius
an
sienos
aip
is
e o
eina
cak
cak
cak
LKZ(Jnsk);
Klausau
ik
ca i
ca
su
Z anguliais
i
nuskambéjo
olyn
LKZ(Ds);
/ci i-/
cin.
/
i
sp iioga
lempiki/
DunZ;
/ci-nk /
ci-nk /
mé
kapé-ikas/
DinZ.
A ika os
/c/
kono acija
—
smulkiy
objek y
skleidziamas
S elnus
ga sas.
Tai
g eiciausiai
di uzinio
/s/
i aka,
ku ios
8 elnumo
kono acijos
nesima é
ie-
nana iuose
CsV
ipo
junginiuose.
Ideo onuose
Si
kono acija
ma oma.
S elnumo,
uzda umo,
glébio
kono a-
cija
ski ia
is ik ukus
/cdp /
ciip/
cé-p/
c :p /
’sug iebimui
nusaky i”
nuo
jy
analogy
be
a ika os,
plg.:
/kap /
i
. .
Tai
ideo ono
/s/
i aka,
nes
/ /
—
y a
jp as os
judéjimo
—
kon ak o
—
s aigumo
kono acijos.
S elnumas,
ealizuojamas
ga su
/s/,
kombinacijoje
ildymui
eiks i
lemia
ai,
kad
is ik ukai
/ci /
clic/
pap as ai
a ojami
ildan
aikus.
A ika os
/c/
kono acija
—
mazy
objek y
skleidziamas
8 elnus
ga sas.
Ne
onoma opejy
a eju
—
ai
ideo ony
/ /
i
/s/
kombinacija,
ku
/s/
u i
anks-
éiau
nea siskleidusia
onoseman ine
minks umo,
s elnumo,
maZumo
eikSme.
Baigian
a ika y
sky iy,
eikia
p idu i,
kad
ap io igkai
a odo,
jog
jy
a oji-
mo
daznumas
i
polinkiai
a mése
gali
bi i
isai-
ki i
negu
bend inéje
kalboje
a
apibend in ame
lie u iy
leksikos
modelyje,
ku j
pa eikia
LKZ.
Tu iu
gal-
oje
ne
ik
dz ka ima,
ku is,
be
abejonés,
kei ia
a ika y
onoseman inj
i i.
A odo,
kad
zemai¢iai
y a
linke
a o i
daugiau
is ik uky
su
a ika omis
ne-
gu
ki y
a miy
a s o ai,
odél
jy
in o ma y umas
a mése
y a
ki oks.
Tai,
zinoma,
disku uo inas
i
y iné inas
dalykas.
P iebalsiy
klasiy
pag indiniai
onoseman iniai
ski umai.
Visi
kli iniai
lie u iy
kalbos
p iebalsiai
u i
bihei io is inés
schemos
eiksmas
—
Judejimas
—
kon ak as
kono acija.
Tai
gali
bi i
i
pa aling is inés
si uaci-
jos
poju is
—
jausmas
—
ezul a as
—
ig aigka.
Si
kono acija
ski iasi
nuo
sklandziyjy
klasei
biidingos
yksmo
(pe iodinio/
nepe iodinio
judéjimo
j ai-
iomis
k yp imis)
kono acijos.
T
ipo
p iebalsiai
eigkia
aiskia
p adzia
u in j
ienak yp j
eiksma,
ku io
pobidis
i
k yp is
di e encijuojama
klasés
idu-
je
kon as uojandiy
ga sy.
SklandZiyjy
yksmo
pozymiai
aip
pa
p iklauso
nuo
indi idualiy
ga so
sa ybiy.
Puéiamyjy
klasés
p iebalsiai
y a
eiksmo
a
pojucio
epi e ai,
odan ys
jo
lyguma,
ien isuma
a ba
nelyguma,
Sokéiojan j
pobudi.
Fonoseman iskai
eik3mingi
p iebalsiy akus iniai
poZymiai.
Kla-
siy
iduje
onoseman iskai
eikimingi
sie
akus iniai
pozymiai:
a)
kompak iikumas
—
su eikia
eiksmui
a
pojidiui
alingumo,
ene gijos,
aiskaus
k yp ingumo.
202

b)
onas
—
kuo
aukS esnis
p iebalsio
onas,
uo
smulkesnj
eiksma,
poji i,
po y j
no ima
imi uo i.
Tono
pozymis
y a
andens,
o o,
amsos,
blausumo
kono acijy pag indas.
c)
dieziskumo
onologinis
pozymis
—
Salu inis,
paauks inamas
ga so
onas
madzina,
S elnina
imi uojama
eiksma,
be
lemiamos
j akos
onoseman ikai
ne u i.
Kli iniai
p iebalsiai,
kon as uojan ys
pagal
duslumo
:
ska dumo
poiZy-
mi,
a lieka
as
pacias
onoseman ines
unkcijas
eiksmo
—
judéjimo
—
kon-
ak o
si uacijoje,
be
duslieji
pap as ai
zymi
s ip esnj
eiksma.
Ska dieji
da
gali
u e i
papildoma
j
sa e
nuk eip o
eiksmo
kono acija
a ba
ski is
nuo
dusliyjy
eiksmo
k yp imi.
S
ipo
duslus
p iebalsiai
—
nelygumo
( eiksmo,
pojii¢io,
ku is
pe aukia-
mas
pauzemis)
kono acijos
u é ojai,
S
ipo
ska dis
—
lygumo
( eiksmo
be
pauziy)
kono acijos
eiskéjai.
Fonoseman iskai
eiSmingi
p iebalsiy
a ikuliaciniai
poZymiai.
Jy
sky imas
nuo
akus iniy
—
salygiskas.
Di e encijuojan
eiksmo
—judéjimo
—
kon ak o
kono acija
u i
i akos
kli iniy
a imas,
kai
o o
s o é
sk e biasi
p o
uzda uma
i
su
ene gija
j eikia
kliu i.
Jos
j eikimo
pobidis
—
kono acijos
pag indas,
pa yzdZiui,
a ian
/k/
liezu io
uZpakaliné
dalis
s aigiai
a si au-
kia
nuo
gomu io
—
ak ualizuojama
eiksmo
p adZia,
a ian
/ /
—
liezu is
p isispaudZia
p ie
p ieSakiniy
dan y,
kli is
y a
oliau
nuo
yklés,
puciamas
o as
nueina
ilgesni
kelia,
ga sas
daZniausiai
u i
judéjimo
kono acija.
/p/
a imui
bidinga
lupine
kli is
Siam
p iebalsiui
su eikia
kon ak o,
eiksmo
pabaigos
kono acija.
Lupiné
a ikuliacija
y a
labai
po enciali
onoseman iniu
pozi iu:
isi
lu-
piniai
ga sai
susije
su
kalbinés
zmogaus
eiklos
imi a imu.
Nosinis
a imas
gali
eikS i
nepasi enkinima.
Fonoseman iskai
eikSminga
uzZda umos
—
a i umos
a ikuliacija,
budin-
ga
sonan ams,
—
pag indiné
yksmo
kono acijos
p ieZas is.
Puéiamyjy
o o
s o és
pas o us
sk e bimasis
p o
anga
—
olydumo
:
ne-
olydumo
p ieZas is.
Is ik uky
onoseman ikos
nag inéjimas
—
pi mas
Zingsnelis
j
labai
jdomia
kono uo os
leksikos
s i j.
Klausimy
lieka
daugiau
negu
a sakymy.
Tadiau
Sios
s i ies
pe spek y umas
leksikologijai,
poe ikai,
psicholing is ikai,
socio-
ling is ikai,
ne
kalbos
is o ijai
—
neabejo inas.
Ty imo
laukia
e enai,
bu y
zodziai,
balsiy
is o ija
onoseman ikos
poziu iu,
lie u iy
mi opoe iné
kalba
i
daugybeé
ki y,
labai
idomiy
klausimy.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
DunZ
—
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
danininky
Zodynas,
Vilnius,
1976.
Gi denis
A.
1981:
Fonologija,
Vilnius.
Jakobson
R.,Waugh
L.
1979:
The
Saund
Shape
o
Language,
New
Yo k.
Ko nilo y
G.I.
1984:
Imi a i i
éiu asskom
jazyke,
Ceboksa y.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3-16,
Vilnius,
1956—1995;
II
leid.
1—2,
1968—1969.
Pake ys
A.
1986:
Lie u iy
kalbos
one ika,
Vilnius.
203
S epona icéiene
S.
1986:
Lie u iy
kalbos
Zodiniy
asociacyy
zodynas,
Vilnius.
.
PHONOSEMANTIC
OF
MONOMIAL
EXPLOSIVE
CONCONANTS
IN
ONOMATOPOEIC
INTERJECTIONS
Summa y
The
p esen ed
wo k
is
looking
o
he
answe s
o
he
ques ions
ising
in
phonose-
man ic
esea ch
by
analysing
one
g oup
o
he
speci ic
exp essi e
osa inies
o
he
Li huanian
—
onoma opoeic
in e jec ion.
:
The e o e
i
was
chosen
he
onoma opoeic
in e jec ions
o
he
objec
o
s udy
as
he
leas
p oblema ic
a ea
o
he
exp essi e
ocabula y.
The
wo k
is
complex
because
he
p oblem
is
linked
o
phone ic,
phonology,
seman ic
and
lexicology.
I is
analysed
he
explosi e
monomial
consonan s
in
onoma opoeic
in e jec ions.
The
gene al
heo e ical
p o ision
is
he
ounda ion
o
he
esea ch:
he
conno a i e
sines e ic
language
saunds
unc ion
ha
is
ealised
h ough
he
acous ic
ea u es
wi h
he
uni e sally
comp ehensi e
signals.
The
main
phonoseman ic
unc ion
o
he
s ops
belonging
o
he
T
class
is
o
imi a e
he
pa alinquis ic
si ua ion
o
ac ion
—
mo ion
—
con ac .
The
choise
o
he
consonan
depends
on
i s
acous ic
ea u es
( one,
compac ness),
bu
may
be
in luenced
by
sound’s
a icula e
pecula i es
( ha
is
e y
cha ac e is ic
o
he
consonan
/p/).
Consonan
/p/
ca ies
he
g ea es
phonoseman ic
weigh ,
he
mos
neu al
one
is
/k/.
The
main
phonoseman ic
unc ion
o
he
oiced
T
class
consonan s
is
o
exp ess
he
conno a ions
o
ac ion
—
mo ion
—
con ac
and
has
he
phonoseman ic
mean-
ing
o
he
opposi e
di ec ion
o
inne
ac ion.
The
consonan
/g/
has
he
lowes
phonoseman ic
ma k,
/b/
—
he
higes
one.
Sono an s
a e
cha ac e isd
by
he
conno a ion
o
o wa d
—
backwa d
(up-
down)
mo emen .
The
sound
/1/ has
he
highes
phonoseman ic
in o ma i i y.
The
phonoseman ic
o
he
ica i es
has
epi he
na u e,
add
he
seconda y
mo ion
cha ac e is ics
o
”e enness”
(/s/),
”une enness”
(/8/),
“ligh ”
(/z/).
The
sound
/8/
is
he
mos ly
conno a ed.
The e
is
a
sepa a e
g oup
o
he
onoma opoeic
in e jec ions
ha
begin
wi h
he
consonan s
o
he
ou lying
na u e.
Ou
onoma opoeic
in e jec ion
beginning
wi h
an
alien
sound
demons a e
he
” e inemen ”
o
he
exp ession
and
he
na a o ’s
wish
o
dis inquish
himsel
by
”noble”
s yle.
The
colloca ions
wi h
a ica es
a e he
in e media e
link
be ween
monomial
and
bina y
colloca ions.
-
The
examina ion
o
he
phonoseman ic
o
onoma opoeic
in e jec ions
is
he
i s
s ep
in o
he
mos
in e es ing
a ea
o
conno a ed
ocabula y.
204