LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXX V
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Zi a
SIMENAITE
DAIKTAVARDZIO
SIRDIS
DARINIAI
01.
Si dis
y a
senojo
indoeu opie isko
leksikos
sluoksnio
Zodis!,
p iklau-
san is
konk eciosios
seman ikos
ZodZiy
klasei,
kino
daliy
(soma izmy)
leksinei
seman inei
Zodziy
g upei.
Akademiniame
”Lie u iy
kalbos
zodyne”
pa eik a
23
Si dies
eiksmés*.
Sis
daugia eikimis
Zodis
y a
placiai
a ojamas
i
jo
pama u
suda y a
nemaza
ediniy
i
da iniy.
S aipsnio
ikslas
—
ap agy i
da inius,
ku iy
pama as
—
daik a a dis
Si dis.
Medziaga
ink a
iS
”Lie u iy
kalbos
zodyno™
( oliau —
LKZ),
jo
ka -
o ekos
( oliau
—
LKZK)
i
a miniy
zodyny*.
Panaudo i
i
au o és
su ink i
pa yzdZiai.
:
02.
Kiek iena
da inj
suda o
da ybos
pama as
i
o man as’.
Da inys
y a
pama uo as
Zodis,
o
jo
leksiné
eikSmé
p iklauso
nuo
Ji
puda anéiy
da-
liy.
Analizuojan
da ybos
san ykius,
em asi
da ybos
opozicija’
:
da inys
@
Si dis.
Ap a iamyjy
da iniy
eikSmes
salygoja
pama inio
zodzio
seman ika.
Si dies
pag indu
suda omi
is es iniai
i
sudu iniai
daik a a dZiai
bei
bud-
a dZiai.
03.
Zodaiy
da ybos
sis emoje
ySkus
dae:
kad
”da inys
a si asdamas
isada
emiasi
iena
pama inio
Zodzio
eikéme”!
.
Ne
isos
Si dies
eiksmeés
y a
ienodai
da ybiskai
ak y ios.
1.
Daik a a dzZio
Si dis
ediniai
1.
Vediniai
emiasi ienu
pama iniu
Zodziu.
Daik a a dis
Si dis
gali
bu i
pama u
is es iniams
daik a a dziams
i
ig es iniams
bud a dzjams,
pada y-
iems
su
p iesagomis
i
galunémis.
-
:
e
lsabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius,
1990,
15.
2
oi
kalbos
Zodynas
14,
Vilnius,
1986,
850—866.
;,
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3—15,
Vilnius,
1956—1991;
II
leid.
1—2,
1968—1969.
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
snek y
Zodynas,
Vilnius,
1976;
Pe auskas
J.,.Vidugi is
A,
Laz ny
a més
Zodynas,
Vilnius,
1985;
Nak iniené
G.
Paulauskiene
A.,
Vi kauskas
V .
D uskininky
a anes
Zodynas,
Vilnius,
1988.
5
Del
da ybos
pama o
i
o man e
sa oky
z .
U bu is
V.
Zodziy
da ybos
eo yja,
Vilnius,
1978,
87,
178,
208
Ten
pa ,
66.
Ten
pa , 155;
Taip
pa
Tu
xonop
A.
H.
Caoeoobpasoeamen nw i
caoeaps
pyccxozo
AsbuKa
1,
‘Mocxsa,
1985,
38.
148
1.1.
I8 es iniai
Si dies
daik a a dzZiai
1.1.1.
Is
daik a a dzio
Si dis
daugiausia
pada oma
p iesagy
ediniy.
Gau-
sumu
issiski ia
deminu y ai.
1.1.1.1.
Si dies
deminu y ams
bidingiausia
malonumo
eiksmé.
Dazniau-
si
y a
p iesagos
-elé
ediniai.
Remiamasi
i
iesioginémis,
i
pe kel inémis
Si dies
eikSmémis,
p z.:
$13:
Kadalojas
muno
Si
d
él
é,
is iesu
kojas
DanZ117°.
Léké
kulkelé
ka p
sode
bi elé
pe
p o ingg
gal uzéle,
pe
mi s amg
Si
d
él
e¢JD1142.
So:
Sukesi,
sa o
Si dele
su amysi,
i
el
ge ai
bus
K m.
Zino
mano
si delé,
ka oj
Saly
me gelé
K D137.
Si delé—
ne
milo
skiau elé
Rg.
$3:
Da bininkés
ankelés
juodos,
be
3i delé
bal a
LTR(SI).
Sa:
Alekseli,
gai ink
Si
déle
kaip
no s
End.
Vaikeli,
aikeli,
§
i
-
délé
no é ,
ale
kunelis
neno i
P .
Malonumo
eikSme
a ojami
aip
pa
p iesagy
-uzé
(-uzélé),
-iké,
-ai é,
-alé
deminu y ai,
p z.:
$1}:
Si diké
uk
uk,
uk uk
Lk .
So:
Si duze
mano,
klaidiine
mano,
kame
a e
nu amdysiu?
Kl D27.
Mano
Si dai e
je]
daug
meilés
Zodaiéiy
D117.
Jauéia
mano
§i
-
duzéleé,
neilgai
cia
busiu,
neilgai
uliosiu
D skD74.
$3:
Dos
Si dai é
-
uséia
kama ai é
E z.
Ge a
Si dalé
—
plika
subinale
Ge .
Sa:
No
mano
Si duZé_
saldaus
mieguzélio
N40.
Dainose
pap as ai
a ojama
ik
Si dies
deminu y ai,
dazniausiai
Si déle.
No s
mo e iskosios
giminés
daik a a dziy
jp as a
da y i
mo e iskosios
gimi-
nés
deminu y us,
P usy
k as o
dainose
Sios
aisyklés
nesilaikoma.
Kai kalba-
ma
apie
si dj
kaip
jausmy
simbolj,
sakoma
Si délis,
Si diy is,
si ddi is,
p z.:
Rusnés
kiemelyj
aug
mano
Ziedelis,
en
ims
mano
§i delis
RD32.
Ge k
ge k,
me gelé,
ge k
ge k,
jaunoji,
Si
dely7
mano
laikomoji
KlpD26.
Kaip linksmas
man
Si dy
[i]
s
y a
RD198.
O
aé
i
josiu
j
g
kiemely,
ku
ims
mano
Si dai is
RD41!°,
Dainose
nuola iniu
epi e u
einan is
si dies
deminu y as
bina
mo e isko-
sios
giminés
Salia
mo e iSkosios
i
y iskosios
giminés
daik a a dziy,
p z.:
Sesule
iegnele,
dalyk
spodkus:
é uliui
Si delei—
pal&
jauciai,
mo ulei
§i de lei —
ma gos
ka és
VoL392(Ons).
Moéiu e
$i
-
dele,
ai
au,
a
au,
auginai
duk ele
ne
sau,
ne
sau
LYsI471.
Deku
eé eliu,
mielai
Si delei,
kad
mane
mazg
g aziai
auginai
TZ1153(Sn).
Pa ein
8
§
aide
i
skaiciumi
zymimos
Si dies
eiksmés
pagal
LKZ.
i
2
Su umpinimai
okie
pa
kaip
LKZ,
ik ai
a miniy
Zodyny
nu odomas
i
pus-
apis.
L.
Rezos
uZ aSy ose
dainose
p ie
Si delio
i
s duzio
bud a dziai
de inami
kaip
p ie
mo e iskosios
giminés
daik a a dziy:
A
ne
leng a,
ne
linksma
a o_
§
1
-
delis?
RD83.
Tuzbos
pina
Si duzZis
jaunosios
me gy és
RD1.
Vy iskosios
gimines
si dies
deminu y ai,
ko
ge o,
dainose
a si ado
dél
okieéiy
kalbos
i akos,
plg.
das
He z,
das
He zchen.
149
é elis,
pa ein
Si delé
Zi go
ne ades
nei
kamanéliy
Niem8.
Ei,
kumuze,
kimuzé
Si
d
Zé,
kodél
mane
j
s ecius
nep asai?
JD20.
Moéiu e
mo inele,
moéiu e
Si duzéle,
a
u
u ejai
didj
a gelj,
ik
mane
uzaugina ?
Niem4.
Ripinosi
é uzeélis,
mano
mielas
$i duzelé,
in
ku
isleis
sunely
BsO270.
1.1.1.2.
Maloniniai
gi dies
deminu y ai
su
p iesagomis
-elé
(-ely é),
-uzeé
(-uzélé,
-uzy é),
-y é,
-ike,
-iulé
y a
a ojami
i
pe kel ine
eikSme:
aip
k ei-
piamasi
j
Zmogy,
eiskian
jam
palankuma,
meiluma.
K eipian is
{
asmenis
nepaisoma
g ama inés
giminés:
Si déle,
si dj e
k eipiamasi
i
|
mo e i,
i
|
y a,
pVzZ.:
Zinai,
Si
d
éle,
sieme
ankiai
eikia
mes
[bul es]:
pus a,
gali
nedyg
P .
Ai,
5i dele
u
mano,
kaimynéle,
pasakysiu
au
didelg
naujieng
V.Myk-Pu .
Té eli,
§i
dele
u
mano
mielas,
augina
sunelius
mus
is
kaip
ieng
LTR(K ).
Sesu és
mano,
§i delés
mano,
jus
nuklas yki
didj
d a elj
(d.)
K .
Ponuliai,
3i7
de
lé
s,
jei
man
duo u
a
cia
pasis a y
Dg.
Eik
u,
3i dy e
mano,
kokia
p adzia,
okia
1
pabaiga
Jnsk.
Gaspado ,
é ai,
$i d
y ,
ka
ams a
padi bai
am
Zmogeliui?
Sin.
Ag
ne adinau
jig
a deliu,
—
3i d
y
é,
meily é,
pa ieka
mano
JV880.
Taip
deminu y inés
malonumo
eikimés
pag indu
susi o ma o
maloninio
k eipinio
eikSmé:
a si ado
naujas,
nominacinis
san ykis
a p
pama inio
Zo-
dzio
i
deminu y inio
da inio
eikimés.
K eipiamasi
i
ne
deminu y ais,
p z.:
Si dié
mano,
enkis
in
eselijg:
a o
y iausia
sesuo
Zenyjasi
LB168.
Mo inéle,
nemigau,
Si
d
2s
mano,
nemigau
(d.)
Dbg.
Maloninius
k eipinius
jau
XVIII
a.
p adZioje
uz iksa o
J.
B odo skis
ank-
ag iniame
Zodyne:
Mano
i
de
l,
mano
sakalél,
mano
auksel
B690.
G.
Neselmanas
i
F.
Ku gai is
pa eikia
okius
si dies
deminu y us:
Mano
Si del,
manosi dy
N.
Auksu is,
auksu élis,
duselé,
317
diké,
Si dy eé
KU4s.
Si délé,
Si diké,
si dy é,
si duze
KI635.
Mano
Si dy eé,
si duzeé,
Si d
iké,
Zu iké,
pauks y is
K1371.
F.
Ku gai¢io
Zodyne
y a
i
y iskosios
giminés
maloninis
k eipinys
Si dikas
(KI635,
KI1148).
|
y igkosios
giminés
asmenj
k eipiamasi
y iskosios
giminés
deminu y ais
Si deldi is,
Si dulis,
si dulelis,
si dukas,
Si du elis,
p z.:
Kad
g
no i
Zno i,
mano
Si delai ,
a
paklausyk!
1.
Té uli,
Si duli!
De
Si duleliau,
ko
e ki?
S s.
Si duk,
séskies,
pabuk
D skZ376.
Ta es,
Si
du e
li,
pasiilgau
S s.
Si delé,
Si du é,
Si delia,
si duzii
ne
ik
k eipiamasi,
be
i
pa adinamas
mielas,
b angus
asmuo,
p z.:
Nema ysiu
sa o
S$i du és
pa
laukelius
pa linguojan
namo
G k.
Y a,
kad
y a
ys
audéjelés,
né a,
kad
né a
muno
Si deleés
D29.
Ag
igleidau
j
kelelj
sa o
mielgjj
Si
d
é1
4
IV950.
K yzZius
jos
pasunkda o,
ypaciai
a siminan
sa o
nebesug iz anciojo
mylimojo
si duZio
p s.
1.1.1.3.
Si dies
deminu y ai
su
p iesagomis
-elé,
-iké,
-(i)uké,
-u é
pa-
a ojami
mazZumo
eikgme,
kai
Si dis
Zymi
augaly
bei
p ie aisy
cen ing
dali
a ba
ka
no s
p imena j
Si dies
o ma,
p z.:
Tik ai
medio
asis
bu o,
pa i
a
Si
déléT k.
Ku
skamba
a pelia
150
be
S$i deliy,
ku
g oja
a gonai
be
pi s eliy
LTR(Pnd).
Jau
leida
Si delés
Zalias
[p igijusios
b askés]
Si.
Gal
unkuliai
ig
Si
d
z1-
kiy
i
a sigaus
Vdk.
Kopis y
ik
Si dzZiukés
eliko
[nuo
sp agiy]
Pe.
Si duké
Zolyno
pilna
biciy
D sk.
[Liny]
§i delés
pasilinkam,
pakulas
pa duodam
E .
Si
dik
és
obuoliy]
kiaulei
supyliau,
su ijo
kaip
smakas
DinZ371.
Ty
g i giy
Si dzikés
nedidelésRs.
An
Si
d
é-
lés
uzsimauna
pumpu é
K kn.
Si
d
iké
pakelia
gi ny
puse
T .
Bal os
langinés
su
Si du émis
J.A yz.
Si delés
kokias
e
u éjo
nuspi ke
Km.
:
;
1.1.1.4.
Kele as
si dies
deminu y y
su
p iesagomis
-elé,
-ukeé,
-u é,
-y e,
-iké
u i
leksikalizuo a
eikime.
[ a dijamos
am
ik y
daik y
dalys,
pasi-
da omi
bo anikos,
zoologijos
e minai.
LKZ
minimos
ne
6
Si délés
eiks-
més:
plunksnos
ko o
Se dis,
gi ny a ps é,
e pimo
a elio
kais elis,
spynos
iskySuliukas,
pieS uko
a
uSinuko
Se delé,
auska éliai
(Dicen a
spec abilis).
Si delémis
adinami
ne
ik
auska éliai
($,
LBZ,
LF1I1470,
NdZ,
Né,
B z,
Ds),
be
da
i
kiskio
aSa élés
(B iza
media
LBZ,
LF11220,
NdZ),
pelkiné
mand-
auninké
(Pa nassia
palus is
Kz ),
Giuzu é
(Thlaspi
Akm),
Z aginé
ike é
(Capsella
bu sapas o is
Akm).
Si dikiy
a da
u i
auska éliai
i
aSa élés,
p z.:
Mes
adinam
$i
d
a-
k
é€
m,
aba
z aneliais
Dsn.
I
aga élém,
i
§i d
uk
ém
ado
D skZ376.
Si du émis
pa adin a
d igeldziy
moliusky
Seima
(Ca diidae
LTE(Papildy-
mai)
600),
Si diké
—
audimo
Saudyklés
Sei a
(Pj),
S¢ dy e
—
uSinuko
Se delé
(Pnm).
i
LKZ
a ski ai
iskel i
gi ny
a ps és
pa adinimai
Si délé,
Si diké,
Si dziké
(daugiausia
”Lie u iy
kalbos
a laso”
duomenys,
z .
LKAI141)
g eiéiausiai
y a
okios
pa
Si dies
eikSmés
mazybiniai
a ian ai
i
u éjo
bi i
pa eik i
Si dies
lizde.
1.1.2.
IS
Si dies
pada omi
daik a a dinés
ypa ybés
u é ojy
pa a-
dinimai
su
p iesagomis
-ininkas,
-iné
i
su
gal ine
- us.
Su
p iesaga
-ininkas,
-é
pada y as
abiejy
giminiy
daik a a dis
Si dininkas,
-€
(Si dininkas,
-é;
Si dinykas,
sep
eiskia
asmeni,
u in ]
nes eika
Si di,
p z.:
Si dininké
esu,
babim
i
i3 i su
Rdn.
Neduok
Die e
Zmogum
sena a
pabaig ,
palikom
§ dinykai
ga a us
LKZK(Alz).
Si
di-
ny
kai
jo
isa
gimineé,
i
jam
impa k as
D skZ375.
Galima
i
bid a diska
a osena,
p z.:
$
i din
y
k
é€
mo e a,
daugis
y a
Si dinyky
mon y
D skZ375.
Tokiu
pa iu
zodziu
adinama
suka zolé
(Leonu us),
augalas,
ski as
Si -
dziai
gydy i,
p z.:
Ku
p ie
egliy
auga,
d abnais
ziedukais,
i diny-
kai
ados,
nuog
Si dies
enka
D skZ375.
Si diné
(BTZ)
—
Si dies
i
p iesagos
-iné
edinys,
augalo
iiSinis
pa adini-
mas:
eSniy
eislé,
pa adin a
pagal
jo
aisiaus
o mos
panasuma.
#8
Skliaus eliuose
aSomi
mo onologiniai,
a miniai,
galiiniy
a ian ai,
ne u in-
ys
i akos
da iniy
seman ikai.
151
Si dinés
—
biid a dinés
kilmés
daik a a dis,
pa adinan is
maldas,
ski as
Jezaus
Si dZiai,
p z.:
Anandien
oks
klie ikai is
Si din
és
skai é
G g.
Daik a a diniai
galiinés
-ius
edinai
pap as ai
eina
asmeny
pa adinimais.
Si dzius,
Si dé
sie ini
su
gi dies
maloninio
k eipinio
(Si die)
eikime
(plg.
1.1.12);
p z::
Kg,
Si
dé,
pada ysiJ.
Sek
an
gal os
sa o
[ u y
ainikelj],
egu
aipina
amzing
ienybe
su
paski u
a o
5i dZiumi_
be neliu
JR91—92.
Ta o
dan ys
izby és
isby és,
né
Si dZi kas
nemylés
nemylés
JV718!2.
Neaiskus
da inys
y a
L.
I inskio
ViekSniuose
(TZI352)
uZ asy as
si dzius,
eiskian is
is a a,
ke plesa.
Jis
gali
bi i
i
indi idualus,
a si ik inis,
nes
paliudy as
ik
ieno
Sal inio.
Bend osios
giminés
daik a a di
Si dZius
(Dks ,
T gn),
pa adinan i
g ei ai
supyks an i
asmenj,
galima
bi y
da ybiskai
sie i
i
su
eiksmazZodziu
Ji s i,
i
su
daik a a dziu
Si dis
eik8me
”pik umas,
pyk is”.
1.1.3.
Su
p iesaga
-ys é
pada y as
daik a a dinés
ypa ybés
pa a-
dinimas
Si dis é,
ku is
siejasi
su
Si dies
eikimés
a spal iu
”nuogi dumas,
ge-
umas,
jau umas,
a jau imas”.
Ypa ybéms
nusaky i
budingesni
bid a dziy
abs ak ai
(plg.
Si dinggs é,
Si dingumas).
Si dgs é
as a
ik
bazny iniuose
as uose:
Ta esp
ik
laikaus
i
Si dys
és
b s.
1.1.4.
Ne ipiski
ediniai
pada y i
su
p iesagomis
-ie é,
-iena,
-ulys,
-esas,
-asas,
-aSas,
-ekSnis,
-eksnis,
-oklis
(-uoklis).
Si dié é
—
asmens
pa adinimas
pagal
p iklausyma
am
ik ai
zZmoniy
g u-
pei:
Jezaus
Si dies
ienuolijai
p iklausan i
na e.
I§
S dies
eikSme
”medZio
Se dis”
i
p iesagos
-iena
pasida y as
medienos
uSinis
pa adinimas
Si diena
(M ,
BTZ).
Su
p iesaga
-ulys
pap as ai
da omi
eiksmazodziy
abs ak ai,
einan ys
* iziologiniy
a
psichiniy
eiskiniy
bei
buseny
(daZniausiai
neno maliy)
pa-
adinimais”!,
p z.:
dyguljs,
s aigulys.
Si dulijs
y a
apib éziamas
LKZ
kaip
*Si dies
liga”.
Tokia
eiksme
gali
bu i
pa a o as
i
pa s
daik a a dis
Si dis,
plg.:
Boba
ga o
Si du
lq
T g.
Vienai
da é
ope acyg,
nea siga o
—
Si dj
u éjo
K .
Is
S dies
eiksme
”medzio
Se dis”
i
p iesagos
-esas
pada y as
os
pa ios
eikSmes
edinys
Si désas,
uz a3y as
ik
P iekuléje,
p z.:
To
medzio
§
i
-
désas
ispu es,
ne iks
sindeliams.
Zemai ijoje
a ojamas
homonimas
Si désas
(LKAI95,
z .
Zemél.
N .
38),
u i
eik8me
”gelezinis
kuolas,
pe kiSamas
pe
p iekiniy
ezimo
a y
ske s-
plau i
i
a8j”.
Sio
edinio
eikSmés
pag inda
suda o
i dies
sema
» idu ys”,
nu odoma
daik o
paski ies
ie a.
Bend inéje
kalboje
pasi ink as
Se désas
pada y as
is
labiau
apib éz os
seman ikos
daik a a dzio
Se dis.
Tokia
pa i
da ybos
s uk ii a
i
os
pa ios
eikSmés
ediniy,
pada y y
su
p iesagomis
-asas, -asas,
-eksnis,
-
eksnis.
Si désas
i
si ddgas
uz iksuo i
12
5
oo
es a e
2 .
as
;
wee
.._L.
I inskis
Siam
Zodziui
anda
da
i
ki okig,
”meilikau ojo,
pa aik no”
eiksme:
Pilnas
me la imos
Zodziais
p i
mo e y,
§i
d
Ziu
s,
smukéius
I.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
Vilnius,
1965,
292.
152

ik
Lie u iy
kalbos
a lase,
z .LKAI95(Akm,
Z ,
T )
i
LKAI95(Pln),
se deksnis
a éjes
is
F.
Ruigio,
K.G.
Milkaus
i
F.
Neselmano
Zodyny
j
F.
Ku Saicio
i
A.
Ku gaiéio
Zodynus.
Pas a ieji
j asé
i
si déksnj.
Siy
zodziy
edinius
su
p iesaga
-(i)ninkas
(-nykas)
—
Si désninkas
(si désininkas,
si désnykas),
si désnykas,
Si déksninkas
(si dékinykas,
Si déénykas)
(z .
LKAI95,
Zemél.
N .
38)
—
eiké y
g e in i
su
os
pa ios
eikSmeés
us.
cepdeunux.
IS
isy
Siy
a ian y
daZniausiai
a ojamas
Si désninkas.
Is
K.
G.
Milkaus
Zzodyno
j
élesnius
Zodynus
(N,-[K],
NdZ,
KZ)
pa eko
p iesagos
-oklis
edinys
si doklis,
ku io
eikimé
”skyle
Se desui
pe kis i”
e-
miasi
Si dies
sema
” idu ys”.
Tos
pacios
eik’més
Zodi
A.
Ku Sai is
pa eike
i
su
p iesaga
-uoklis:
si dudklis
( ai
g ei¢iausiai
o
i
uo
ga sy
maisymo
P usy
Lie u oje
pada inys).
1.2.
IS es iniai
Si dies
bud a dzial
1.2.
Ig
daik a a dzio
si dis
pada omi
bid a dZiai
su
p iesagomis
-ingas,
-a;
-iSkas,
-a;
-y as,
-a;
-é as,
-a;
-inis,
-é
i
galune
-us,
- .
1.2.1.
Su
p iesaga
-ingas,
-a
pada y as
bud a dis
Si dingas,
-a
gali
zymé i:
a)
ypa ybes,
mo y uo as
Si dies
eikimés
a spal iu
”nuosi dumas,
ge u-
mas,
jau umas,
a jau imas”,
p z.:
Ak,
lie uuninka ,
517
dingi
mano
b oleliai!
K.
Donel.
Tai
ag
jums
linkiu
ig
Si dingos
meilés
S.Dauk.
—
AGi ,
uz
i
dj
adii
Bb.
Anas
ne u
$i diés
LzZ257.
Nebu o
su
Si d
Zia
Zmonys
Ui .
b)
ypa ybes,
mo y uo as
Si dies
eik8me
*pik umas,
-
pyk is”,
p z.:
Si dingas
y as,
labai
mus is
g ei
gali
D skZ375.
Az
kg
u
Siandie
Si okis
Si dingas?
RS.
Si dingos
bi és
Z .
—Si dg
paskendes
T gn.
Tu
e
pi s o
nep idéjai!
Da
u
§
a dj
u i!
Lp.
c)
diduma
ypa ybés,
susijusios
su
Si dies
eikSme
*medzio
Se dis”,
p z.:
Si os
pusys
ai
ge as
medis:
jos
Si
d
ingos
Pai.
Nusipjauna
k ajg
i
okig,
kad
ji
bu y
ne
Si d
ang
a, o
balaninga
LKZK(Kpé).
—
Si -
dis
mediio
ge a
Dgli.
Si
dis
neskali
y a
Kl Z.
I
zodynus
(H,
CIl172,
R,
MZ)
pi miausia
pa eko
bid a dzio
Si dingas,
-a
eigiamos
ypa ybés
eikimés.
Tokiomis
eikSmémis
Sis
bud a dis
a o as
se-
nuosiuose
ag uose,
p z.:
O
okia
didé
Si ding
a, o
neiskalbama
linksmybe
MP87.
Judink
mus
maldump
Si dingump
MK 21.
Su
pykéiu
susijusias
ypa ybes
nusakanZios
sio
bud a dzio
eikSmeés
budin-
gos
y y
Lie u os
a mems.
Bud a dzio
si dingas,
-a
eikimé
”d asus,
nenusimenan is”
(B209,
C1264,
BBAg?,4,M)
y a
seman inis
skolinys:
lie u iy
kalboje
ne a
panasios
Ji dies
eiksmés,
galindios
jj
mo y uo i.
1.2.2.
Bud a dis
si dis,
-i
u i
panagias
eik’mes,
susijusias
su
Si dies
ge umo
i
pik umo
eiksmémis,
kaip
i
bud a dis
Si dingas,
-a,
p z.:
Ji
okia
Zi di
smonaJ b;
Nee zink
u
jo,
ba
anas
labai
3i dus
Ds.
Si a
kalba
bu o
labai
pe
Si
di
V.Pie .
Da ybigkai
jj
galé ume
sie i
i
su
eiksma-
zodziu
Si s i
(issky us
pa yzdi
is
Ju ba ko,
ku is
e a,
ma y ,
umpinys
is
153
nuosi dus
a
pasi dus).
1.2.3.
Su
p iesaga
-y as;-a
pada y as
bud a dis
Si dy as,
-a
zymi
ypa y-
bes,
susijusias
su
Si dies
eikime
”pik umas,
pyk is”,
p z.:
Ale
i
Si
d
y-
4
as:
ani
azujudin
nemozna
A m.
Si dy as
a klys
LKZK(D ).
Buiéiai
4q
ge as:
da
ne egéejau
Si dy o
néka oD .
Anys
gi d
y i
ienas
su
—
ki u
Slén.
j
1.2.4.
Su
p iesaga
-iskas,
-a
pada y as
bid a dis
si diskas
(Si diskas),
-a
—
zymi
ypa ybe,
mo y uo a
pag indinés
Si dies
eikimés
”cen inis
k aujo
apy-
—
akos
o ganas”
pagal
o mos
panaguma,
p z.:
Si digkas
lapas
—
su
gila
ikampiska
iSpjo a
lapkoéio
p isegimo
ie oje
BTZ.
[s isiniai
lapai
buna
d
skydiski,
Si
disk
i,
inks iski,
ie iski,
s éliski
LKZK( s).
Senuosiuose
aS uose
gis
biid a dis
zymi
ypa ybe,
ku ia
galima
sie i
su
Si dies
eikSmés
a spal iu
”nuosi dumas,
ge umas,
jau umas,
a jau imas”
(plg.
si dingas,
-a),
p z.:
Si diszka
( ik a)
meilé
i
mielasi dingys é
—
BBP P2,
1—2.
Bezadis
p azado
anuos
Zodzius,
pilnus
gailys os
§i
di
§-
q
k
o
s
SPI75.
1
1.2.5.
Su
p iesaga
-é as,
-a
pada y as
bud a dis
Si dé as,
-a
zymi
ypa y-
bes,
susijusias
su
Ji dies
eikSme
”cen inis
k aujo
apy akos
o ganas”
pagal
o mos
panasuma,
p z.:
Taboky
lapai
dideli,
Si dé i,
ku iy
sk a mai
—
Si dis
y a
S.Dauk.
Si deé i
d obiy
as ai
Gg .
L.
I inskis
y a
nu odes
gio
_
bud a dzio
eikime
”ypa ybés
didumas”,
siejama
su
Si dies
eikime
”medzio
Se dis”.
1.2.6.
Su
p iesaga
-inis,
-é
pada y as
bud a dis
Si dinis,
-é
zymi
ypa y-
bes,
susijusias
su
Si dies
eikime
”cen inis
k aujo
apy akos
o ganas”
pagal
p iklausyma,
paski j
i
o mos
panasuma,
p z.:
Si dinis
aumuo
_
DZ.
Kad
bi y
Si diniy
ais y
da e,
ai
bu
ligg
nus ume
LKZK(PI).
Si diniai
lapai
DZ.
Ras uose
as as
Sis
bud a dis,
zymin is
ypa y-
be,
susijusia
su
eikime
”medjio
Se dis”,
p z::
Si diné
len a
pasiliek i
neimaz
nesusi ie usi
s.
1.2.7.
M.
DaukSos
”Pos iléje”
pa a o as
seno inis
i a dZiuo inis
bud-
a dis
Si dyjejis,
-71,
sie inas
su
si dimi
kaip
Zmogaus
jausmy,
idaus
pa-
saulio
simboliu,
p z.:
Klausykime
jo
ne
iek ai
ausimis
kuningomis,
be
oli
daugesn
Si dyje¢ejomis
DP493.
2.
Daik a a dizio
Si dis
d iniai
2.
Du iniai
emiasi
d iem
pama iniais
Zodj iais.
Si dis,
suda ydama
su-
du inio
Zodzio
sudé ine
dali,
gali
jung is
su
daik a a dziu,
bud a dziu,
eiks-
mazodiZiu,
skai a dZiu
i
p ielinksniu.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikose
p ieSdéliniai
a dazodiiai
y a
lai-
komi
p ieSdéliy
ediniais!+.
A.
Paulauskiené,
pab ézdama,
kad
” ediniai
e-
miasi
ienu
pama iniu
Zodziu,
o
di iniai
sin aksine
kons ukcija
—
Zodziy
3
1
aoe
kalbos
g ama ika
1,
423.;
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vil-
nius,
1994,
145.
154
junginiu”?>,
p apleéia
du inio
sa oka,
iiski dama
an ojo
ipo
du inius,
su-
da y us
i8
ieno
sa a ankisko
zodzio
i
ki o
a nybinio.
[8
daik a a dzio
si dis
pada y i
p ieSdéliniai
a dazodziai
sa o
da ybos
s uk u a
p i ampa
p ie.
di-
iniy,
suda y y
i8
d iejy
sa a ankisky
zodziy.
Sudu iniai
ZodZiai
y a
ZodZiy
junginiy
ek i alen ai!®.
Kalboje
pap as ai
lygia
g e a
unkcionuoja
di inius
a i inkan ys
zodziy
junginiai.
Du iniy
eiké-
me
lemia
abiejy
pama iniy
zodZiy
eikSmiy
san ykis.
Si dis
gali
ei i
pi muoju
a ba
an uoju
sudu inio
daik a a dzio
a ba
sudu inio
bud a dzio
démeniu.
Nag inéjamy
du iniy
ipai
pa ody i
1—
4
len elése!”.
2.1.
Sudu iniai
daik a a dziai
2.1.1.
Si dis,
eidama
pi muoju
du inio
démeniu,
suda o
sudu inius
daik-
a a dzius,
jungdamasi
su
daik a a dziais
i
eiksmazodzZiais.
2.1.1.1.
§
+
D.
Pi muoju
démeniu
einan i
si dis
apib ézia
an ajj
deme-
nj,
nu odydama,
kad
pasaky as
dalykas
ski as
Si dziai
—
cen iniam
k aujo
apy akos
o ganui”:
Si ddlasiai,
si ddzole
(su dzolé,
si dziazolé,
si dzidzZole),
si dxiazolynis
(si dzidzZolynis).
Teks e
daznai
eksplikuojama
Siy
Zodziy
eiks-
me:
Si dziadzolé
ik
nuo
Si dies
sopéjimo
N .
Si dzZoliy
a ba a
nu
Si dies
musimo
LTR(Kl n).
Si dziazolyni y
paiesko
eikia
—
ge ai
anys
Si dziai
KI .
Ti ksliuose
uZ agy as
Si ddlasius
a i inkan is
zodziy
junginys:
Kas
en
okie
pa
Si dies
lasai?
T k.
J.
Pab éza
Si daZole
adino
sude iniu
e minu
Ji dies
Zolés,
o
Si dies
Zolelémis
bu o
i a dijes
Silini
g azdika
(Dian-
hus
del oides).
AnksZiausiai
{
Zodynus
pa eko
si dzolé:
K. G.
Milkaus
zody-
ne
(1800
m.)
aip
pa adin as
ais inis
skais enis
(Py e h um
pa henium).
Si dazolé
-
gy as
a mése
gencijoniniy
Seimos
ais inio
augalo
(Cen au ium)
pa adinimas,
bo aniky
j eisin as
e minas
(LBZ).
2.1.1.2.
Pi muoju
démeniu
einan i
Si dis
apib ézia
an aji
demeni,
nu ody-
dama,
kad
pasaky as
dalykas
p iklauso
si dziaz,
*cen iniam
k aujo
apy akos
o ganui”:
si dakaulis
(Rz),
Si diplé é
(MedZ425).
2.1.1.3.
Pi muoju
démeniu
einan i
s dis
nu odo,
kad
an uoju
démeniu
pasaky as
dalykas
y a
panasus
j
si dj,
p imena
Si dies
o ma.
Tai
bo anikos
e minai:
S¢ dlapis
(debesylas,
Inula
M ,
KZ),
Si dlapéeliai
(d ilapé
medu e,
Majan hemus
li olium
LBZ,
LFII543,
NdZ).
Siy
da iniy
an asis
demuo
nu-
odo
augalo
dali,
o
sudu iniai
daik a a dziai
me onimiskai
pa adina
pacius
augalus.
2.1.1.4.
§
+
V.
Kai
pi muoju
démeniu
einan i
Si dis
nu odo
eiksmazo-
dziu
eigkiamo
eiksmo
objek a,
u ime
asmeny
pa adinimus
Si daédis,
-é;
15
paulauskiene
A.
Lie u iy
kalbos
mo ologiya,
Vilnius,
1994,
88.
:
ne
Valen as
S.
Sudu iniy
Zodz y
i
sin aksiniy
kons ukcyy
san ykia ,
Vilnius,
1979,
3.
_Len elése
S$
aidé
zymi
daik a a d)
Si dis,
o
ki os
aides
—
di inio
demenis
pagal
jy
pama iniy
Zodziy
p iklausymg
ku iai
kalbos
daliai:
D
—
daik a a dis,
B
—
ad a dis,
V
—
eiksmazodis,
Dl
—
daly is,
S
—
skai a dis,
P
—
p ielinksnis.
155
Si déda;
Si dag auzis
(Si dag iauzis),
-€.
Jie
siejasi
su
pas o iais Zodziy
jun-
giniais
( azeologizmais)
Si dj
éda,
Si dj
g duzia,
p z.:
Kas
éia
gailésis
okio
Si daédzio
S l.
—
Is
aiky
da és
nieko
ge a,
ik
3i dj
éda
D sk;
Toks
pasiu élis
é ams
ik
Si dj
eda
—
Si da@g auzis
upuze!
DainZ371.
—
Maz
aikai
kup ¢
lauzia,
o
dideli
$i d{
g auzZia
LTR(VI).
LKZ
su
pazyma
neol.
i
klaus uku
pa eik as
Vaizgan o
Si dZiasa gis
é a
neaiskios
eikSmeés
aSy ojo
naujada as.
2.1.1.5.
Siam
da ybos
ipui
p iklauso
augaly
pa adinimai
Ji dgloba
i
Su dziamusiai.
J.
Pab ézos
suku as
bo anikos
e minas
Si dgloba
me onimis-
kai
pa adina
suka zole
(Leonu us).
Kal anénuose
uZ asy as
si daZolés
sinoni-
mas
si dziamusiai,
p z.:
Si dziamuSi y
p ikabin a
kama oj,
p idziau a;
ana
Si dj
nes eikg
u i
LKZK
(KI ).
2.1.1.6.
G upeé
da iniy,
ku iy
pi masis
démuo
si dis
y a
an ojo
demens
eiksmazodziu
pasakomo
yeioms
aubie
iss
a ba objek as,
sa o
eiksme
p i-
mena
eiksmazodziy
abs ak us!®:
si ddskaudis
—
Si dies
skaudéjimas,
s d-
géla
—
Si dies
gélimas.
Si doplakis
emiasi
iesioginés
eikSmés
zodziy
jungi-
niu
i
eiskia
eiksma:
[3
ko
ma[n]
as
Si doplakis
p isime é?
Jd.
Ki i
Sio
ipo
di iniai
emiasi
pe kel inés
eikimés
Zodziy
junginiais
( azeolo-
gizmais)
i
nusako
bisena:
si dapykis,
si déplakis,
si daskaudis
(si dskaudis),
Si daskudis,
Si dgaila,
Si dgéla
(si dgéla,
si dgéla,
Si digéla,
S dgilas,
Si dgila,
Si dgyla,
Si gilas),
Si dg auza
(Si dg iauza,
Si dag iauza),
Su dpe sa
(
Su dpe sas,
su dpe sis),
Si dplésa.
Palyginkime
du iniy
i
zodziy
junginiy
a ojima,
p z.:
Ge ai,
ka
u iam
me y
lasy:
isi
Si dadpykiai
pagynaPl .
—-Pyks a
§i dis,
né
algy i
nieko
neno u
V .
Pa alge
apse qa
pykimu
si -
dies
A1884,186;
/Si dskaudj
jpuoliau
DanZ371.
—
Teip
Si dis
skauda
-ane/ a]
kas
a si ikes
End.
Ne u i
aiky
—
ne u i
Si diés
ska ismoKi ;
Bus au
§i dgéld,
kad
si dis
gels,
magz ysis
J.
Tokig
man
Si dgélg@
nuo
sunaus
ap u é !
Ss.
Pa
isg
miso
gy enime
ka os
Si dgilas
su
dkaugsmuS.Dauk.
—
J
jg
wu in
Si
dy
gelia
Rs.
Tu
da
mun
didesng
baime
i
Si diés
gélim
o
da ei,
su
sa o
akimis
j
muni
odydamas
PP38;
Da
iena
S$i dg auza
a si ado
Ms.
Toki
Si dadg iaudza
uzejo,
ka
nons
u
ku
dékis!
LKZK(Zlp).
—
Kas
au
Si dj
g
duza,
mo ynel?
Py n.
A
aine
Si dies
g auzimas
okis
pasileidgs
aikas!
Nmn;
[sme ei
Zodj
neapgal ojes,
o
ki am
jau
i
Si dpe éa
Vdig.
—
Si dis
kazko
pe s a—
a
nelaime
p ijau a
Uz .
I
zodynus
pi miausia
pa eko
Si dpe sa.
Si
di inj
‘ andame
K.
G.
Milkaus
zodyno
Si dies
lizde.
Si dgéla
pi ma
ka a
uZ iksuo a
1890
m.
laik as y-
je
”Tiesos
p ie elius”.
Si dplésa
—
zodyny
Zodis
(S,
R ,
BZ220,
NdZ,
KZ),
si daplakis
uZ asy as
Salan uose,
o
si daskaudis,
Si dgaila,
Si dg auza
u i
ik
po
iena
pa yzdij
is
as y.
Zemai¢iams
budingas
Si dgilas
(S.Dauk,
M.Valané,
Zem,
K ,
Als,
S s,
Sd).
I8
os
padios
leksinés
eiksmés
du iniy
—
Si ddplakis,
aS
Plg.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
464.
156
‘i
a
wih
bie
ie
i
aah
dos
M.Ma inai is.
I
né
iké is
negali
1§
sa o
anuky,
y
medin
si -
dZi y,
nei
uzuojau os
dél
sa o
sena és,
nei
sup a imo.
Me
din
$i
-
dis
juki
Da ius,
medinSi dis,
o
anukiene
—
ada
me
din
$i -
desne...
R.G anauskas.
Tik
Vaizgan o
aS uose
andame
skel asi dj,
Siu ks asi dj,
S elniasi d
i
S iezZiasi dj:
Dobilai
klauso,
kaip
pasnibzdomis
sneka
g e imieji
jy
kaimynai—
skel asi dzZiai
Z aginiai.
Kad
sumany-
umei,
beg umei
i
Za nas
Siu ks asi dziui
il im
isleis umei
—
oks
gema
no as
ke sy i.
Kazys
bu o
S elniaSsi dis,
nezZiau us.
Jaunime,
u
S ieziasi di,
ag
pa s
jau i,
kaip
u
ienas
emoki
myleé i
a ba
nekes i.
Nebidingi,
pa ieniai
y a
Sa ijos
Raganos
i
Vaizgan o
bid a dZiai,
pa-
da y i
i8
Si dies
i
eiksmazodzZio
bei
daly io,
p z.:
Visi
a gai
g
au
Zi
a-
si déliai
ai
ik
sapnas
Pe.
Viskg
uzdengé
sa o
pilku
apsiaus u
ukas
Si dzZiaslégis
Pé.
Jokiyki y
Si dzZiasa giy
aplink
nebu o,
kas
jy
démes;
bi y
Salin
nuk eipes,
nu iliojes
Vaizg.
Taip
iseiname
j
kalbos
pe i e ija.
Nea si ik inai
giliaSi dis,
-é;
Si dziasa gis,
-€;
si dziaslégis;
-é
LKZ
laikomi
neologizmais.
Is ados
1.
Daik a a dis
Si dis
y a
da ybiskai
ak y ios
seman ikos
Zodis.
Isplé o a
jo
eikSmiy
sis ema
lémé
da iniy
j ai o e.
Da iniai
u i
sa a ankigkas
eiks-
mes,
mo y uo as
da ybos
pama o
seman ikos.
Zodziy
da yboje
daly auja
i
iesiogines,
i
pe kel inés
Si dies
eikSmés.
2.
A ski as
da iniy
g upes
suda o
ig es iniai
i
sudu iniai
daik a a dZiai
bei
bid a dziai.
Dauguma.
Si dies
da iniy
y a
du iniai.
P oduk y iausias
jy
da ybos
ipas
—
B
+
S.
Didaioji
is es iniy
daik a a dziy
dalis
—
deminu y-
ai.
Maziausia
—
galuniy
ediniy.
3.
ISanaliza us
da ybos
opozicijas
(da inys@si dis),
galima
eig i,
kad
da ybiskai
ak y iausia
y a
pag indiné
Si dies
eikimeé
”cen inis
k aujo
apy-
akos
o ganas”.
Bu en
is
soma izmo
si dis
pada oma:
1)
malonumo
eikSmés
deminu y ai
su
p iesagomis
-elé,
-iké;
2)
daik a a dinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
su
p iesagomis
-inin-
kas,
-iné,
-ie é,
-ulys;
3)
bid a dziai
su
p iesagomis
-inis,
-é;
-igkas,
-a;
-é as,
-a;
4)
sudu iniai
daik a a dziai:
§
+
D
—
daik y
i
augaly
pa adinimai,
B
+
$
—
asmeny
i
gy iiny
pa adinimai,
P
+
S$
—
daik y
pa adinimai,
§
+
V
—
asmeny,
bisenos
i
eiksmo
pa adinimai;
5)
sudu iniai
bid a dziai:
$
+
D
nusako
daik y
ypa ybes
pagal
panasu-
ma,
B
+
§
me onimiskai
nusako
izines
asmens
ypa ybes.
4.
Si dis
pe kel ine
eikime
*zmogaus
jausmy,
nusi eikimy
simbolis,
is-
gy enimy
cen as,
idaus
pasaulis”
y a
seman inis
da ybos
pama as:
1)
maloniniy
deminu y y
su
p iesagomis
-elé,
-uzé
(-uzélé),
-ai é,
-elis,
-uzis,
-ai is,
-y is;
2)
seno inio
bud a dzio
si dyjejis,
-71;
5. I8
si dies
pe kel ine
eikime
”Zmogaus
cha ak e io
ypa ybes,
polinkiai,
163

nusi eikimai”
pada omi
maloniniai
deminu y ai
su
p iesagomis
-elé,
-a e,
-ale.
4
5.1.
Sios
eikimés
a spal is
”nuosi dumas,
ge umas,
jau umas,
a jau i-
mas”
y a
seman inis
da ybos
pama as:
1)
daik a a dinés
ypa ybés
pa adinimo
su
p iesaga
-ys é;
2)
bud a dziy
su
p iesagomis
-ingas,
-a;
-igkas,
-a
i
galiine
-us,
-i;
3)
p ieSdéliniy
biid a dziy
besi dis,
-é;
nuosi dis,
-1;
pagi dus,
-1.
5.2.
Ki as
Sios
ee
a spal is
” am
ik omis
d asinémis
ypa ybeémis
pasizymin is
asmuo”
padeda
eee
asmenis
apibudinanéiy
sudu iniy
bud-
a dziy
p oduk y aus
ipo
B
+
S
(i
jam
a imo
ipo
D+
S)
mo y acija.
Soma izmas
si dis,
me onimiSkai
ei3kian is
asmenj,
da e
pag inda
susida-
y i
gausiam
me oniminiy
bid a dziy
bu iui.
Sio
ipo
bud a dziai
gy ajai
kalbai
nebudingi,
ai
daugiau
as y
i
Zodyny
zodziai.
Nebu ina
isus
e-
gulia ius
da inius
iksuo i
Zodynuose,
nes
dauguma
jy
aip
i
pasiliks
kaip
a ski y
au o iy
ZodzZiai.
6.
Si dis
eikime
”mediio
Se dis”
y a
da usi
pama a
Siems
da iniams:
1)
deminu y ams
su
p iesagomis
-elé,
-ukas;
2)
ne ipiskiems
daik a a dinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimams
su
p ie-
sagomis
-iena,
-esas;
3)
bud a dziams
su
p iesagomis
-ingas,
-a;
-inis,
-é;
-é as,
-a;
_
4)
sudu iniams
bid a dziams
kiau asi dis,
-é
(B
+
$),
d isi dis,
-é
(S
+
5):
7.
Isplé o a
daik a a dzio
Si dis
da ybos
sis ema
aki aizdziai
liudija,
kad
didziaja
kalbos
zodyno
dalj
suda o
da iniai.
1.
Sudu iniai
daik a a dZiai
su
an uoju
daik a a diniu
démeniu
LE
Il
Kas
odoma
demuo demuo
I
apib éziamuoju
Pa yzdzZiai
demeniu’
S
D
paski is
Augaly
pa adinimai
Si dazolé
(Si dzole,
si dziazolé,
si dZia-
zole),
Si dZiazolynis
(Si dziazZolynis)
Daik y
pa adinimai
Si dzialasiai
Daik y
pa adinimai
p iklausymas
si dakaulis,
ai diple e
A
;
I
Il
Kas
odoma
demuo demuo
I
apib éziamuoju
Pa yzdZiai
demeniu
Augaly
pa adinimai
panasumas
ai dlapis,
ai dlapéliai
B
s
bidinga
isski ine
Asmeny
pa adinimai
iSo ine,
izine
silpnaSi dis,
-e;
s ip ia-
ypa ybe
Si dis,
-€;
s eikaSi dis,
-é
Augaly
pa adinimai
nuogasi dziai
Gy iny
pa adinimai
siau asi daiai
bidinga
isski ine
Asmeny
pa adinimai
idiné,
d asine
a lapaSi dis,
-€;
a i aSi dis
ypa ybe
(a i aSi dis),
-é;
ge a3i dis
(ge agi dis),
-é
i
pan.
D
s
p iklausymas
Asmeny
pa adinimai
a klaSi dis
(a klasi dis),
-é;
ka elsi dis,
-é;
kiSkiaSi dis,
-é;
Sun$i dis,
-é;
Sunsi da;
zuikiaSi dis,
-é
Asmeny
pa adinimai
medzZiaga
akmeni dis
(akminii dis),
-e€;
auksaSi dis,
-é;
gelzasi dis,
-e;
mediiasi dis
(medziaSi dis),
-é;
molaSi dis,
-€;
SiaudaSsi dis,
-é;
B idsindie:
2.
Augaly
pa adinimai
auksaSi deée
P
s
Asmeny
pa adinimai
be
s oka
beSi dis
(beSi dis),
-é
165,
I
Ul
Kas
odoma
demuo
demuo
I
apib éziamuoju
Pa yzdzZiai
demeniu
Daik y
pa adinimai
po
ie a
pagi de
(pagi dis,
pasi dis,
paSi dys,
pasi dziai, pagi dziai,
padi dziai)
p ie
ie a
p iegi dis
(p ySi dis,
p igi dis,
p iegi dé,
p ySi de,
p yi dé)
2.
Sudu iniai
daik a a dZiai
su
an uoju
eiksmaZodiniu
démeniu
I
II
Kas
odoma
demuo
déemuo
I
aldomuoju
Pa yzdzZiai
demeniu
Ss
V
eiksmo
objek as
Asmeny
pa adinimai
166
Si dag auzis
(Si dag iauzZis),
-é;
di daédis,
-é;
Si déda;
si dZiasa gis,
-é€
Augaly
pa adinimai
si dgloba
Bisenos
abs ak ai
si daskaudis
(Si dskaudis),
Si daskudis,
Si dgaila,
Zi dgéla
(ai dgéla,
Si dgela,
Si digela,
ai dgilas,
Si dgila,
Si dgyla,
Si gilas),
Si dg auza
(Si dg iauza,
Si dag iauza),
si dpe ga
(S&i dpe sas,
Si dpe sis),
ai dplésa
I
II
Kas
odoma
demuo
demuo
I
aldomuoju
Pa yzdzZiai
déemeniu
eiksmo
subjek as
Augaly
pa adinimai
Si dZiamusiai
Veiksmo
abs ak ai
Si doplakis
Bisenos
abs ak ai
Si dapykis,
Si daplakis
3.
Sudu iniai
bid a dziai
su
an uoju
daik a a diniu
démeniu
I
II
Kas
odoma
demuo
demuo
I
apib éziamuoju
Pa yzdziai
demeniu
Ss
D
panasumas
Si dlapis
(Si dZialapis),
-e;
Si dZia aisis,
-é
B
Ss
budinga
iSski ine
kiau aSi dis,
-é,
silpnaSi dis,
-é;
iSo ine,
izine
skel aSi dis,
-é;
s ip iaSi dis,
-e,
ypa ybe
s eikaSi dis,
-e
budinga
isski ine
a lapasi dis,
-é;
a i aSi dis
idine,
d asine
(a i agi dis),
-€;
ge asi dis
ypa ybe
(ge aSi dis),
-é
i
pan.
D
Ss
p iklausymas
a klasi dis
(a klasi dis),
-e;
ka elSi dis,
-é;
kiSkiaSi dis,
-e;
SunSi dis,
-€;
zuikSi dis,
-é
medzZiaga
akmenéi dis
(akmi Si dis),
-e;
auksaSi dis,
-é€;
gelZaSi dis,
-é;
mediiasi dis
(medziagi dis),
-é;
molaSi dis,
-é;
SiaudaSi dis,
-e;
o
Sie
.
.
SudSi dis,
-e
167
I
I
Kas
odoma
demuo
,
demuo
I
apib éziamuoju
Pa yzdziai
demeniu
g
Ss
5
skai ius
ienSi dis
( ienaSi dis),
-é;
d i8i dis,
-€;
de ynSi dis,
-é
DI
Ss
eiksmo
ypa ybeé
g auZiasi dis,
-é
P
Ss
be
s oka
beSi dis
(beSi dis),
-é
nuo
kilme
nuoi dis
(nigi dis),
-i
po
kilmé
pagi dis,
-1
4.
Sudu iniai
bid a dZiai
su
an uoju
eiksmagodiniu
démeniu
I
II
Kas
odoma
demuo
démuo
I
aldomuoju
Pa yzdZiai
demeniu
Ss
V
eiksmo
objek as
Si daeédis,
-é;
si dziaslegis,
-é
LES
MOTS
FORMES
A
LA
BASE
DU
NOM
SIRDIS
(UN
COEUR)
4
Résumé
Dans
ce e
é ude
on
pa le
des
mo s
o més
a
la
base
du
nom
Ji dis.
Le
bu —dé-
cou i
le
po en iel
o ma ique
de
ce
mo
e
mo i e
les
appo s
des
mo s
o més
a ec
le
ond
signi ica i
de
ce
mo .
d
A
la
o ma ion
des
mo s
p ennen
pa
les
sens
p op es
e
les
sens
igu és
du
nom.
si dis.
On
peu
cons a é,
que
le
plus
ac i
4
la
o ma ion
des
mo s
es
le
sens
p op e
le
p incipal
o gane
de
la
ci cula ion
du
sang”.
a
Les
g oupes
sépa és
cons i uen
les
noms
dé i és
e
les
noms
composés,
les
ad-
Jec i s
dé i és
e
les
adjec i s
composés.
Les
mo s
o més
on
des
sens
di é en s,
mo i és
pa
la
séman ique
de
leu
base
o ma i e.
‘
168