Daiktavardžio „širdis“ dariniai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Zita ŠIMĖNAITĖ DAIKTAVARDŽIO ŠIRDIS DARINIAI 01. Širdis yra senojo indoeuropietiško leksikos sluoksnio žodis", priklau- santis konkrečiosios semantikos žodžių klasei, kūno dalių (somatizmų) leksinei semantinei žodžių grupei. Akademiniame "Lietuvių kalbos Zodyne” pateikta 23 širdies reikšmės“. Šis daugiareikšmis žodis yra plačiai vartojamas ir jo pamatu sudaryta nemaža vedinių ir darinių. Straipsnio tikslas — aprašyti darinius, kurių pamatas — daiktavardis širdis. Medžiaga rinkta iš "Lietuvių kalbos zodyno™ (toliau — LKŽ), jo kar- totekos (toliau — LKŽK) ir tarminių žodynų“. Panaudoti ir autorės surinkti pavyzdžiai. i | 02. Kiekvieną darinį sudaro darybos pamatas ir formantas“. Darinys yra pamatuotas žodis, o jo leksinė reikšmė priklauso nuo jį sudarančių da- lių. Analizuojant darybos santykius, remtasi darybos opozicija“: darinys — širdis. Aptariamųjų darinių reikšmes sąlygoja pamatinio žodžio semantika. Širdies pagrindu sudaromi išvestiniai ir sudurtiniai daiktavardžiai bei būd- vardžiai. į 03. Žodžių darybos sistemoje ryškus dėsnis, kad "darinys atsirasdamas visada remiasi viena pamatinio žodžio reikime”’. Ne visos širdies reikšmės yra vienodai darybiškai aktyvios. * 1. Daiktavardzio širdis vediniai 1. Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Daiktavardis širdis gali būti pamatu išvestiniams daiktavardžiams ir išvestiniams būdvardžjams, padary- tiems su priesagomis ir galūnėmis. ? e Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos leksika, Vilnius, 1990, 15. 2 Lietuvių kalbos žodynas 14, Vilnius, 1986, 850—866. i 2 Lietuvių kalbos žodynas 3—15, Vilnius, 1956—1991; II leid. 1—2, 1968—1969. YVitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius, 1976; Petrauskas J, Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius, 1985; Naktinienė G.,,Paulauskienė A.,, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius, 1988. ; “ Dėl darybos pamato ir formantė sąvokų žr. Ur butis V. Žodžių darybos teorija, Vilnius, 1978, 87, 178, 208. + Ten pat, 66. Ten pat, 155; Taip pat T x xoHoB A. H. Caoeoo6pa30eameAbnbtlū cnoeapb pycckozo Aska 1, Mocxrsa, 1985, 38. 148 1.1. Išvestiniai širdies daiktavardžiai 1.1.1. Iš daiktavardžio širdis daugiausia padaroma priesagų vedinių. Gau- sumu išsiskiria deminutyvai. 1.1.1.1. Širdies deminutyvams būdingiausia malonumo reikšmė. Dažniau- si yra priesagos -elė vediniai. Remiamasi ir tiesioginėmis, ir perkeltinėmis širdies reikšmėmis, pvz.: S13: Kadalojas muno šir d él é, istiesu kojas DunZ117°. Léké kulkelé kaip sode bitele per protingą galvuzéle, per mirštamą šir d él ¢ JD1142. So: Sukesi, savo §irdele suramysi, ir vel gerai bus Krm. Zino mano širdelė, katroj šaly mergelė KrvD137. Širdelė — ne milo skiautelé Rg. Ss: Darbininkés rankelės juodos, bet ir d el é balta LTR(S)). Šą: Alekseli, gaivink $ir dėlę kaip nors End. Vaikeli, vaikeli, ši r- dėlė noret, ale kūnelis nenori Pv. Malonumo reikšme vartojami taip pat priesagy -užė (-uzélé), -iké, -aité, -alė deminutyvai, pvz.: Si: Sirdiké tuk tuk, tuk tuk Lkv. So: Sirduze mano, klaidine mano, kame tave nuramdysiu? KlvD27. Mano sir daité [je] daug meilės žodaičių D117. Jaučia mano ši r- dužė lė, neilgai čia būsiu, neilgai uliosiu DrskD74. S3: Dosli ši r daitė - tuščia kamaraitė Erž. Gera §irdal é — plika subinale Ggr. S4: Nor mano §ir du zé saldaus mieguzélio N40. Dainose paprastai vartojama tik širdies deminutyvai, dažniausiai Sirdéle. Nors moteriškosios giminės daiktavardžių įprasta daryti moteriškosios gimi- nės deminutyvus, Prūsų krašto dainose šios taisyklės nesilaikoma. Kai kalba- ma apie širdį kaip jausmų simbolį, sakoma širdėlis, širdytis, širdditis, pvz.: Rusnės kiemelyj aug mano žiedelis, ten rimst mano širdelis RD32. Gerk gerk, mergelė, gerk gerk, jaunoji, ši r de Ly j mano laikomoji KlpD26. Kaip linksmas man širdyt [i] s yra RD198. O aš ir josiu į tą kiemelį, kur rimst mano širdaitis RD41". Dainose nuolatiniu epitetu einantis širdies deminutyvas būna moteriško- sios giminės šalia moteriškosios ir vyriškosios giminės daiktavardžių, pvz.: Sesule viesnele, dalyk spodkus: tėvuliui širdelei-— palši jaučiai, motulei § ir del ei — margos karvės VoL392(Onš). Močiute ši r- d ele, tai tau, tai tau, auginai dukrelę ne sau, ne sau LTsl471. Dėku tėveliu, mielai ši r delei kad mane mažą gražiai auginai TZ1153(Sn). Parein 8 Š raide ir skaičiumi žymimos širdies reikšmės pagal LKZ. tini Sutrumpinimai tokie pat kaip LKZ, tiktai tarminių žodynų nurodomas ir pus- apis. ; 10 L. Rėzos užrašytose dainose prie širdelio ir širdužio būdvardžiai derinami kaip prie moteriškosios giminės daiktavardžių: Ar ne lengva, ne linksma tavo ši r- delis? RD83. Tūžbos pilna širdužis jaunosios mergytės RD1. Vyriškosios gimines širdies deminutyvai, ko gero, dainose atsirado dėl vokiečių kalbos įtakos, plg. das Herz, das Herzchen. 149 tevelis, parein širdelė žirgo neradęs nei kamanėlių Niem8. Ei, kūmužė, kūmužė ši r d ū Z e, kodėl mane į svečius neprašai? JD20. Močiute motinėle, močiute Sir dužėle, ar tu turėjai didį vargelį, ik mane užauginai? Niem4. Rūpinosi tetužėlis, mano mielas ši r d u žė Lė, in kur išleis sūnelį BsO270. 1.1.1.2. Maloniniai širdies deminutyvai su priesagomis -elė (-elytė), -užė (-užėlė, -užytė), -ytė, -ikė, -iulė yra vartojami ir perkeltine reikšme: taip krei- piamasi į žmogų, reiškiant jam palankumą, meilumą. Kreipiantis į asmenis nepaisoma gramatinės giminės: $irdéle, širdyte kreipiamasi ir į moterį, ir į Vyrą, pvz.: Žinai, ši r d ė Le, šiemet tankiai reikia mest [bulves]: pista, gali nedygt Pv. Ai, ši r dele tu mano, kaimynėle, pasakysiu tau didelę naujieną V.Myk-Put. Teveli, ši r d el e tu mano mielas, auginai sūnelius mus tris kaip vieną LTR(Ktv). Sesutės mano, širdelės mano, jūs nuklastykit didį dvarelį (d.) Ktv. Ponuliai, ši * d e Lė s, jei man duotūt va čia pasistatyt Dg. Fik tu, str dy t e mano, kokia pradžia, tokia i pabaiga Jnšk. Gaspador, tevai, $1 r d y t, ką tamsta padirbai tam žmogeliui? Sln. Aš nevadinau jįjį vardeliu, — ši r d § t é, meilytė, patieka mano JV880. Taip deminutyvinés malonumo reikšmės pagrindu susiformavo maloninio kreipinio reikšmė: atsirado naujas, nominacinis santykis tarp pamatinio žo- džio ir deminutyvinio darinio reikšmės. Kreipiamasi ir ne deminutyvais, pvz.: Sirdié mano, renkis in veseliją: tavo vyriausia sesuo Zenyjasi LB168. Motinéle, nemigau, ši r d 1s mano, nemigau (d.) Dbg. Maloninius kreipinius jau XVIII a. pradžioje užfiksavo J. Brodovskis rank- rastiniame žodyne: Mano 5 ir d e I, mano sakalél, mano auksel B690. G. Neselmanas ir F. Kuršaitis pateikia tokius širdies deminutyvus: Mano širdel,manoširdyt N. Auksutis, auksutėlis, dūšelė, ši r d 1k ė, širdytė Kll148. Širdėlė, širdikė, širdytė širdūžė KI635. Mano širdy tė, širdūžė, širdikė, žuvikė, paukštytis KI3T1. F. Kuršaičio žodyne yra ir vyriškosios giminės maloninis kreipinys širdūkas (KI635, KII148). Į vyriškosios giminės asmenį kreipiamasi vyriškosios giminės deminutyvais širdelditis, širdūlis, širdulėlis, širdūkas, širdutėlis, pvz.: Kad tą nori žinoti, mano širdelaiti, tai paklausyk! I. Tėvuli, šišfduli! Dg. Širduleliau, ko verki? Sts. Ši r d ū k, sėskies, pabūk DrskZ376. Tavęs, šir dute li, pasiilgau Sts. Širdelė, širdutė, širdeliū, širdužiū ne tik kreipiamasi, bet ir pavadinamas mielas, brangus asmuo, pvz.: Nematysiu savo širdutės par laukelius parlinguojant namo Grk. Yra, kad yra trys audėjelės, nėra, kad nėra muno širdelės D29. Aš išleidau į kelelį savo mieląjį ši r dėlą JV950. Kryžius jos pasunkdavo, ypačiai atsiminant savo nebesugrįžtančiojo mylimojo širdužio prs. 1.1.1.3. Širdies deminutyvai su priesagomis -elė, -ikė, -(t)ukė, -utė pa- vartojami mažumo reikšme, kai širdis žymi augalų bei prietaisų centrinę dalį arba ką nors primenatį širdies formą, pvz.: Tiktai medžio ašis buvo, pati ta šir dėlė Trk. Kur skamba varpeliai 150 be ši rdelių, kur groja vargonai be pirsteliy LTR(Pnd). Jau leida širdelės žalias [prigijusios braškės] SI. Gal runkuliai iš ši r dž i- kių i atsigaus Vdk. Kopūstų tik Sir džiūkės teliko [nuo spragių] Pc. Širdūkė žolyno pilna bičių Drsk. [Linų] širdelės pasilinkam, pakulas parduodam Er. Sir dik ¢s [obuoliy] kiaulei supyliau, surijo kaip smakas DunZ371. Tų griusiy širdžiai k és nedidelės Rs. Ant ši r d é- lės uZsimauna pumpuré Krkn. Sir di k é pakelia girnų pusę Tt. Baltos langinés su širdutėmis J Avyz. Širdelės kokias te turėjo nuspirke Km. ; ; 1.1.1.4. Keletas širdies deminutyvų su priesagomis -elė, -uke, -ute, -ytė, -ikė turi leksikalizuotą reikšmę. Įvardijamos tam tikrų daiktų dalys, pasi- daromi botanikos, zoologijos terminai. LKŽ minimos net 6 širdėlės reikš- mės: plunksnos koto šerdis, girnų varpstė, verpimo ratelio kaištelis, spynos iškyšuliukas, pieštuko ar tušinuko šerdelė, auskarėliai (Dicentra spectabilis). Širdelėmis vadinami ne tik auskarėliai (Š, LBZ, LFIII470, NdZ, Nė, Brz, Ds), bet dar ir kiškio ašarėlės (Briza media LBŽ, LFII220, NdŽ), pelkinė mand- rauninkė (Parnassia palustris Kzt), čiužutė (Thlaspi Akm), žvaginė trikertė (Capsella bursapastoris Akm). Širdūkių vardą turi auskarėliai ir ašarėlės, pvz.: Mes vadinam ši r d u- k ė m, aba zvaneliais Dsn. Ir ašarėlėm, ir šir d uk é m vado DrskZ376. Širdūtėmis pavadinta dvigeldžių moliuskų šeima (Cardiidae LTE(Papildy- mai) 600), širdikė — audimo šaudyklės šeiva (Pj), širdyte — tušinuko šerdelė (Pnm). LKŽ atskirai iškelti girnų varpstės pavadinimai širdėlė, širdikė, širdžikė (daugiausia "Lietuvių kalbos atlaso“ duomenys, žr. LKAI141) greičiausiai yra tokios pat širdies reikšmės mažybiniai variantai ir turėjo būti pateikti širdies lizde. 1.1.2. Iš širdies padaromi daiktavardinės ypatybės turėtojų pava- dinimai su priesagomis -ininkas, -inė Ir su galūne -tusg. Su priesaga -ininkas, -ė padarytas abiejų giminių daiktavardis širdininkas, -ė (širdininkas, -e; širdinykas, ep reiškia asmenį, turintį nesveiką širdį, pvz.: Širdininkė esu, babimt ir išvirsu Rdn. Neduok Dieve žmogum senatva pabaigt, palikom šir dinykai gatavūs LKZK(Alz). Sir d i- ny k ai jo visa giminė, ir jam imparktas DrskZ375. Galima ir būdvardiška vartosena, pvz.: Š irdin ykė motera, daugis yra širdinykų žmonių DrskZ375. Tokiu pačiu žodžiu vadinama sukatžolė (Leonurus), augalas, skirtas šir- džiai gydyti, pvz.: Kur prie eglių auga, drabnais žiedukais, š irdin y- kai vados, nuog širdies renka DrskZ375. Širdinė (BTŽ) — širdies ir priesagos -inė vedinys, augalo rūšinis pavadini- mas: trešnių veislė, pavadinta pagal jo vaisiaus formos panašumą. 11 Skliausteliuose rašomi morfonologiniai, tarminiai, galūnių variantai, neturin- tys įtakos darinių semantikai. 151 Širdinės — būdvardinės kilmės daiktavardis, pavadinantis maldas, skirtas Jėzaus širdžiai, pvz.: Anandien toks klierikaitis ši r din és skaitė Grg. Daiktavardiniai galūnės -tus vedinai paprastai eina asmenų pavadinimais. Širdžius, šifdė sietini su širdies maloninio kreipinio (širdie) reikšme (plg. 1.1.1.2.), pvz.: Ką, 317 dė, padarysi J. Sek ant galvos savo [rūtų vainikėlį], tegu tvaipina amžiną vienybę su paskirtu tavo ši Tr d ži u mi berneliu JR91—92. Tavo dantys išbyrės išbyrės, nė šir džiūkas nemylés nemylės JV7T18!?. Neaiškus darinys yra L. Ivinskio Viekšniuose (TŽI352) užrašytas širdžius, reiškiantis išvartą, kerplėšą. Jis gali būti ir individualus, atsitiktinis, nes paliudytas tik vieno šaltinio. Bendrosios giminės daiktavardį širdžius (Dkšt, Trgn), pavadinantį greitai supykstantį asmenį, galima būtų darybiškai sieti ir su veiksmažodžiu širsti, ir su daiktavardžiu širdis reikšme "piktumas, pyktis". 1.1.3. Su priesaga -ystė padarytas daiktavardinés ypatybės pava- dinimas sirdysté, kuris siejasi su širdies reikšmės atspalviu "nuoširdumas, ge- rumas, jautrumas, atjautimas”. Ypatybėms nusakyti būdingesni būdvardžių abstraktai (plg. sirdingjsté, širdingūmas). Sirdjsté rasta tik bažnytiniuose raštuose: Tavęsp tikt laikaus iš ši r dy st és brs. 1.1.4. Netipiški vediniai padaryti su priesagomis -ieté, -iena, -ulys, -esas, -asas, -ašas, -ekšnis, -eksnis, -oklis (-uoklis). Sirdiété — asmens pavadinimas pagal priklausymą tam tikrai žmonių gru- pei: Jezaus širdies vienuolijai priklausanti narė. Iš širdies reikšme "medžio šerdis" ir priesagos -iena pasidarytas medienos rūšinis pavadinimas širdiena (Mt, BTŽ). Su priesaga -ulys paprastai daromi veiksmažodžių abstraktai, einantys "fiziologinių ar psichinių reiškinių bei būsenų (dažniausiai nenormalių) pa- vadinimais"!*, pvz.: dygulis, svaigulijs. Širdulijs yra apibrėžiamas LKŽ kaip "širdies liga". Tokia reikšme gali būti pavartotas ir pats daiktavardis štrdis, plg.: Boba gavo šir du 1 § Trg. Vienai darė operaciją, neatsigavo — šardą turėjo Kv. . Iš širdies reikšme "medžio šerdis" ir priesagos -esas padarytas tos pačios reikšmės vedinys širdėsas, užrašytas tik Priekulėje, pvz.: To medžio ši r- dėsas išpuvęs, netiks šindeliams. Žemaitijoje vartojamas homonimas širdėsas (LKAI95, žr. Žemėl. Nr. 38), turi reikšmę "geležinis kuolas, perkišamas per priekinių vežimo ratų skers- plautį ir ašį". Šio vedinio reikšmės pagrindą sudaro širdies sema "vidurys", nurodoma daikto paskirties vieta. Bendrinėje kalboje pasirinktas šerdėsas padarytas iš labiau apibrėžtos semantikos daiktavardžio šerdis. Tokia pati darybos struktūra ir tos pačios reikšmės vedinių, padarytų su priesagomis -asas, -ašas, -ekšnis, - eksnis. Širdūsas ir širdūšas užfiksuoti : 12.1. Ivinskis Siam žodžiui randa dar ir kitokią, ”meilikautojo, pataikuno” reikšmę: Pilnas meilavimos žodžiais pri moterų, ši T d ži u s, smukcius I. 13 Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius, 1965, 292. 152 tik Lietuvių kalbos atlase, žr.LKAI95(Akm, Žr, Tv) ir LKAI95(Pln), širdėkšnis atėjęs iš F. Ruigio, K.G. Milkaus ir F. Neselmano žodynų į F. Kuršaičio ir A. Kuršaičio žodynus. Pastarieji įrašė ir širdėksnį. Šių žodžių vedinius su priesaga -(i)ninkas (-nykas) — širdėšninkas (širdėšininkas, širdėšnykas), sirdasnykas, širdėkšninkas (širdėkšnykas, širdėčnykas) (žr. LKAI95, Žemėl. Nr. 38) — reikėtų gretinti su tos pačios reikšmės rus. cepdeuwnux. Iš visų šių variantų dažniausiai vartojamas štrdėšninkas. Iš K. G. Milkaus žodyno į vėlesnius žodynus (N,.[K], NdZ, KZ) pateko priesagos -oklis vedinys širdoklis, kurio reikšmė "skylė šerdesui perkisti” re- miasi širdies sema "vidurys". Tos pačios reikšmės žodį A. Kuršaitis pateikė ir su priesaga -uoklis: širduoklis (tai greičiausiai o ir uo garsų maišymo Prūsų Lietuvoje padarinys). 1.2. Išvestiniai širdies budvardziai 1.2. Iš daiktavardžio širdis padaromi būdvardžiai su priesagomis -ingas, -a; -iškas, -a; -ytas, -a; -ėtas, -a; -inis, -ė ir galūne -us, -i. 1.2.1. Su priesaga -ingas, -a padarytas būdvardis širdingas, -a gali žymėti: a) ypatybes, motyvuotas širdies reikšmės atspalviu "nuoširdumas, geru- mas, jautrumas, atjautimas”, pvz.: Ak, lietuvninkai, ši rd ingi mano broleliai! K. Donel. Tai aš jums linkiu iš ši r din g o s meilės S.Dauk. — Ačiū, už ši r d į ačiū Bb. Anas netur ši r di és LzŽ257. Nebuvo su ši T d ži a žmonys Užv. b) ypatybes, motyvuotas širdies reikšme "piktumas, - pyktis“, pvz.: Širdingas vyras, labai muštis greit gali DrskZ375. Az ką tu šiandie šitokis šir dingas? Rs. Sirdingos bitės Zt. — Sir d ij paskendęs Trgn. Tu te piršto nepridėjai! Dar tu širdį turi! Lp. c) didumą ypatybės, susijusios su širdies reikšme "medžio šerdis“, pvz.: Šitos pušys tai geras medis: jos ši r d ingos Pai Nusipjoauna kvają ir tokią, kad ji būtų ne šir d in g a, o balaninga LKŽK(Kpė). — Š i r- dis medžio gera Dglš. Sir dis neskali yra KlvrŽ. Į žodynus (H, CII172, R, MZ) pirmiausia pateko būdvardžio širdingas, -a teigiamos ypatybės reikšmės. Tokiomis reikšmėmis šis būdvardis vartotas se- nuosiuose raštuose, pvz.: O tokia didė šir din g a, o neiškalbama linksmybė MP87. Judink mus maldump Sir din gu mp MKr2l. Su pykčiu susijusias ypatybes nusakančios šio būdvardžio reikšmės budin- gos rytų Lietuvos tarmėms. Būdvardžio širdingas, -a reikšmė "drąsus, nenusimenantis” (B209, CI264, BBAg2,4,M) yra semantinis skolinys: lietuvių kalboje nėra panašios širdies reikšmės, galinčios jį motyvuoti. 1.2.2. Būdvardis širdūs, -i turi panašias reikšmes, susijusias su štrdies gerumo ir piktumo reikšmėmis, kaip ir būdvardis širdingas, -a, pvz.: Ji tokia širdi žmona Jrb; Neerzink tu jo, ba anas labai ši r d ws Ds. Sita kalba buvo labai per ši r di V.Piet. Darybiškai jį galėtume sieti ir su veiksma- žodžiu šersti (išskyrus pavyzdį iš Jurbarko, kuris tėra, matyt, trumpinys iš 153 nuoširdus ar paširdus). i 1.2.3. Su priesaga -ytas, -a padarytas būdvardis širdytas, -a žymi ypaty- bes, susijusias su širdies reikšme "piktumas, pyktis", pvz.: Ale ir Sir d g- tas: ani azujudint nemožna Arm. Sirdyjtas arklys LKZK(Dv). Buičiai geras: dar neregėjau Sir dito nėkarto Dv. Anys Sir dyti vienas su kitu Šlėčn. 4 1.2.4. Su priesaga -iskas, -a padarytas būdvardis sirdiskas (šišdiškas), -a 2 žymi ypatybę, motyvuotą pagrindinės širdies reikšmės "centrinis kraujo apy- takos organas" pagal formos panašumą, pvz.: Sir disk as lapas — su gilia trikampiška išpjova lapkočio prisegimo vietoje BTŽ. Ištisiniai lapai būna skydiški, ši r di š ki, inkstiški, ietiški, strėliški LKŽK(rš). į Senuosiuose raštuose šis būdvardis žymi ypatybę, kurią galima sieti su širdies reikšmės atspalviu "nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas” , (plg. širdingas, -a), pvz.: Sir dik a (tikra) meilė ir mielaširdingystė | BBPvP2, 1—2. Bežadis pražado anuos žodžius, pilnus gailystos ši r d i §- k o s SPII75. 1.2.5. Su priesaga -etas, -a padarytas būdvardis širdėtas, -a žymi ypaty- bes, susijusias su širdies reikšme “centrinis kraujo apytakos organas" pagal formos panašumą, pvz.: Ti abokų lapai dideli, ši r dėti, kurių skvarma it širdis yra S.Dauk. Šir dėti drobių raštai Ggr. L. Ivinskis yra nurodęs šio būdvardžio reikšmę "ypatybės didumas”, siejamą su širdies reikšme "medžio šerdis". | 1.2.6. Su priesaga -inis, -ė padarytas būdvardis širdinis, -ė žymi ypaty: bes, susijusias su širdies reikšme "centrinis kraujo apytakos organas" pagal priklausyma, paskirtį i ir formos panašumą, pvz.: Sirdinis raumuo ja DZ. Kad būtų ši rd inių vaistų davę, tai būt ligą nustūmę LKŽK(PI). Širdiniai lapai DŽ. Raštuose rastas šis būdvardis, žymintis ypaty- bę, susijusią su reikšme "medžio šerdis", pvz.: Sir din é lenta pasiliekti neimaž nesusirietusi rš. 1.2.7. M. Daukšos "Postilėje" pavartotas senovinis įvardžiuotinis būd- vardis širdyjęjis, -ji, sietinas su širdimi kaip žmogaus jausmų, vidaus pa- saulio simboliu, pvz.: Klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn SirdyjejomisDP493. 2. Daiktavardzio širdis duriniai 2. Ddriniai remiasi dviem pamatiniais žodžiais. Širdis, sudarydama su- durtinio žodžio sudėtinę dalį, gali jungtis su daiktavardžiu, būdvardžiu, veiks- mažodžiu, skaitvardžiu ir prielinksniu. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikose priešdėliniai vardažodžiai yra lai- komi priešdėlių vediniais'*. A. Paulauskienė, pabrėždama, kad "vediniai re- miasi vienu pamatiniu žodžiu, o dūriniai sintaksine konstrukcija — žodžių 11 THEY kalbos gramatika 1, 423.; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vil- nius, 1994 154 junginiu"'*, praplečia dūrinio sąvoką, išskirdama antrojo tipo dūrinius, su- darytus iš vieno savarankiško žodžio ir kito tarnybinio. Iš daiktavardžio širdis padaryti priešdėliniai vardažodžiai savo darybos struktūra pritampa prie. dū- rinių, sudarytų iš dviejų savarankiškų žodžių. Sudurtiniai žodžiai yra žodžių junginių ekvivalentai!“. Kalboje paprastai lygia greta funkcionuoja dūrinius atitinkantys žodžių junginiai. Dūrinių reikš- mę lemia abiejų pamatinių žodžių reikšmių santykis. Širdis gali eiti pirmuoju arba antruoju sudurtinio daiktavardžio arba sudurtinio būdvardžio dėmeniu. Nagrinėjamų dūrinių tipai parodyti 1— 4 lentelése!”. 2.1. Sudurtiniai daiktavardžiai 2.1.1. Širdis, eidama pirmuoju dūrinio dėmeniu, sudaro sudurtinius daik- tavardžius, jungdamasi su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. 2.1.1.1. Š + D. Pirmuoju dėmeniu einanti širdis apibrėžia antrąjį dėme- nį, nurodydama, kad pasakytas dalykas skirtas širdžiai — "centriniam kraujo apytakos organui": širdalašiai, širdūžolė (širdžolė, širdžiažolė, širdžiažolė), širdžiažolynis (širdžiūžolynis). Tekste dažnai eksplikuojama šių žodžių reiks- me: Širdžiaūžolė tik nuo širdies sopėjimo Nč. Širdžolių arbata nu širdies mušimo LTR(Kltn). Širdžiažolynių paieskot reikia — gerai anys širdžiai Klt. Tirkšliuose užrašytas širdalašius atitinkantis žodžių junginys: Kas ten tokie par širdies lašai? Trk. J. Pabrėža širdažolę vadino sudėtiniu terminu širdies žolės, o širdies žolelėmis buvo įvardijęs šilinį gvazdiką (Dian- thus deltoides). Anksčiausiai į žodynus pateko širdžolė: K. G. Milkaus žody- ne (1800 m.) taip pavadintas vaistinis skaistenis (Pyrethrum parthenium). Širdūžolė - gyvas tarmėse gencijoninių šeimos vaistinio augalo (Centaurium) pavadinimas, botanikų įteisintas terminas (LBŽ). 2.1.1.2. Pirmuoju dėmeniu einanti širdis apibrėžia antrąjį dėmenį, nurody- dama, kad pasakytas dalykas priklauso širdžiai, "centriniam kraujo apytakos organui": širdūkaulis (Rz), širdiplėvė (MedŽ425). 2.1.1.3. Pirmuoju dėmeniu einanti širdis nurodo, kad antruoju dėmeniu pasakytas dalykas yra panašus į širdį, primena širdies formą. Tai botanikos terminai: širdlapis (debesylas, Inula Mt, KŽ), širdlapėliai (dvilapė medutė, Majanthemus lifolium LBZ, LFII543, NdŽ). Šių darinių antrasis dėmuo nu- rodo augalo dalį, o sudurtiniai daiktavardžiai metonimiškai pavadina pačius augalus. 2.1.1.4. Š + V. Kai pirmuoju dėmeniu einanti širdis nurodo veiksmažo- džiu reiškiamo veiksmo objektą, turime asmenų pavadinimus širdūėdis, -ė; 15 Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius, 1994, 88. ) 18 Valentas S. Sudurtinių žodžių ir sintaksinių konstrukcijų santykiai, Vilnius, 1979, 3. „Lentelėse S raidė žymi daiktavardį širdis, o kitos raidės — dūrinio dėmenis pagal jų pamatinių žodžių priklausymą kuriai kalbos daliai: D — daiktavardis, B — ūdvardis, V — veiksmažodis, DI — dalyvis, S — skaitvardis, P — prielinksnis. 155 širdėda; širdūgraužis (širdūgriaužis), -ė. Jie siejasi su pastoviais žodžių jun- giniais (frazeologizmais) širdį ėda, širdį graužia, pvz.: Kas čia gailėsis tokio širdaūėdžio Stl. — Iš vaikų dartės nieko gera, tik širdį ėd a Drsk; Toks pasiutėlis tėvams tik širdįėda — širdūgraužis rupūžė! DanZ371. — Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį graužia LTR(VI). LKŽ su pažyma neol. ir klaustuku pateiktas Vaižganto širdžiasargis tėra neaiškios reikšmės rašytojo naujadaras. 2.1.1.5. Šiam darybos tipui priklauso augalų pavadinimai širdgloba ir širdžiamušiai. J. Pabrėžos sukurtas botanikos terminas širdgloba metonimiš- kai pavadina sukatžolę (Leonurus). Kaltanėnuose užrašytas štrdažolės sinoni- mas širdžiamušiai, pvz.: Širdžiamušių prikabinta kamaroj, pridžiauta; ana širdį nesveiką turi LKŽK (Klt). 2.1.1.6. Grupė darinių, kurių pirmasis dėmuo širdis yra antrojo demens veiksmažodžiu pasakomo veiksmo subjektas arba objektas, savo reikšme pri- mena veiksmažodžių abstraktus!®: širdūskaudis — širdies skaudėjimas, šird- gėla — širdies gėlimas. Širdoplakis remiasi tiesioginės reikšmės žodžių jungi- niu ir reiškia veiksmą: Iš ko ma[n] tas sir doplakis prisimetė? Jd. Kiti šio tipo dūriniai remiasi perkeltinės reikšmės žodžių junginiais (frazeolo- gizmais) ir nusako būseną: širdūpykis, širdūplakis, širdūskaudis (širdskaudis), širdūskudis, širdgaila, širdgėla (širdgėla, širdgėlė, širdigėla, širdgilas, širdgila, širdgyla, širgilas), širdgrauža (širdgriaužė, širdūgriauža), širdperša ( širdperšas, širdperšis), širdplėša. Palyginkime dūrinių ir žodžių junginių vartojimą, pvz.: Gerai, ka turiam mėtų lašų: visiširdapykiai pagynaPlt. — Pūksta širdis, nė valgyti nieko nenoru Vvr. Pavalgę apserga pykimu ši r- diesA1884186; Įširdskaudąį įpuoliau DūnŽ371. — Teip šird is skauda -anéfra] kas atsitikęs End. Neturi vaikų — neturi širdiės skaūsmoklt; Bustau širdgėla, kad širdis gels, magztysis J. Tokig man širdgėlą nuo sūnaus apturėt! Ss. Par visą mūso gyvenimą kaitos ši r dgilas su džiaugsmu S.Dauk. — Į ją žiūrint ši r dg gelia Rs. Tu dar mun didesnę baimę irširdiės gėlimą darei, su savo akimis į muni rodydamas PP38; Da viena širdgrauža atsirado Ms. Toki širdaūgriaušž a užejo, ka nons tu kur dėkis! LKŽK(Žlp). — Kas tau širdį graušža, motynel? Pvn. Ar tai ne širdies graužimas tokis pasileidęs vaikas! Nmn; Išmetei žodį neapgalvojęs, o kitamjauir širdperša Vdig. — Širdis kažko peri šta— ar nelaimę prijauta Užv. Į žodynus pirmiausia pateko širdperša. Šį dūrinį randame K. G. Milkaus žodyno širdies lizde. Širdgėla pirmą kartą užfiksuota 1890 m. laikrašty- je "Tiesos prietelius". Širdplėša — žodynų žodis (Š, Rtr, BŽ220, NdŽ, KŽ), širdaplakis užrašytas Salantuose, o Sirdaskaudis, širdgaila, širdgrauža turi tik po vieną pavyzdį iš raštų. Žemaičiams būdingas štrdgilas (S.Dauk, M.Valang, Žem, Kv, Als, Sts, Sd). Iš tos pačios leksinés reikšmės dūrinių — Sirddplakis, 13 Plg. Lietuvių kalbos gramatika 1, 464. 156 Aaaa eo aus hos una kia L Senge bua s PRAY, Sirdaskaudis, širdgaila, sirdgéla, sirdgilas, Sirdgrauza, sirdpersa, širdplėša — bendrinėje kalboje įsitvirtino širdgėla ir širdperša kaip sielvarto (vartoto jau M. Daukšos raštuose) sinonimail?. 2.1.2. Širdis, eidama antruoju dūrinio dėmeniu, sudaro sudurtinius daik- tavardžius, jungdamasi su daiktavardžiais, būdvardžiais ir prielinksniais po, prie. 2.1.2.1. D +S, B + Š. Sudurtiniams daiktavardžiams, kurių antra- sis dėmuo šerdis jungiasi su daiktavardžiu ar budvardziu, būdinga perkeltinė reikšmė. Tai metoniminiai sudurtiniai daiktavardžiai (bahuvrihi) "kurie sa- vo darybine reikšme tepasako daikto dalį, tačiau iš tikrųjų eina viso daikto pavadinimais?"*?., , 2.1.2.1.1. Širdis, kūno dalies pavadinimas, gali būti pavartotas "viso" žmogaus reikšme: tai sinekdocha, kai visuma nusakoma dalimi, pvz.: Aha, ar tai nėr visokių širdžių sviete! Skr. Laimingas tas, kam teko tokia širdis: tai meilės ryšiai nenutrūksta ir vienam numirus Vaižg. Šia vartosena grindžiami metoniminiai asmenų pavadinimai: akmensirdis, -ė; atvirasitdis, -ė; silpnaširdis, -ė ir pan. Leksinė darinio reikšmė įvardija as- meni, kurio savybes apibūdina pirmasis žodis. Šio tipo metoniminiams da- riniams būdingesnis būdvardiškas vartojimas**, todėl juos vėliau aptarsime kaip sudurtinius būdvardžius. 2.1.2.1.2. Kai širdis žymi augalo žiedo vidurį ar gyvūno kūno dalį, o būd- vardžiai — išskirtinę fizinę ypatybę, turime metoniminius augalų ir gyvūnų grupinius pavadinimus: nuogaširdžiai (dailieji auskarėliai, Dicentra specta- bilis Ds), siauraširdžiai (stuburinių potipis, bekaukoliai, Acrania E, NdZ). Panašiai sudarytas ir metaforinis-metoniminis botanikos terminas auksasirdé (paprastoji bitkrėslė, Tanacetum vulgaris LBŽ). 2.1.2.2. P oi S. Iš širdies su prielinksniais po (priešdėlis pa- tiesiai atliepia prielinksnį po)?? ir prie padaryta daiktavardžiai paširdė(paširdis, paširdžiai, paširdžiai ) ir priesirdis (prysirdis, pryširdis, prieširdė, pryširdė). Abu dūriniai žymi vietą palei arba po širdimi, "centriniu kraujo apytakos organu", pvz.: Kumščiu davėį pasirdi, 1 susiriete Jd. Negerai, skausta nugara i p a- širdžiai DūnŽ248. P r ieširdis skaud J. Kumeliukas patvyskėjo prieširdėnm S. Palyginkime atitinkamas prielinksnines konstrukcijas, pvz.: Vis nudiegia p 6 šir džia LKT198(KzR). Marti pri kojų, sesuo pri galvos, matušė pri širdelės D20. Į žodynus pirmiausia pateko pryširdė (Q260) ir pryširdis (CI919,R202, MŽ268). Žemaičiams būdingesni daugiskaitiniai variantai paštrdžiai (Als, Sv, Škn, Skd), pasirdziai (KlvrŽ, Ms). Priesirdis turi nemaža išvestinių reikšmių, ir jos visos susijusios su vietos sema. Specialia reikšme išsiskiria anatomijoje įsitvirtinęs terminas prieširdis, 19 Žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1993 (toliau DŽ*). 20 „Lietuvių kalbos gramatika 1, 438. , Ten pat, 449. 2Paulauskiené A. Min. veik., 93. 157 pavadinantis širdies dalį — "kiekvieną iš dviejų viršutinių širdies skyrių (ar- tium cordis)”, pvz.: Širdis turi du priešir džius ir du skilvelius V.Laš. Panašiai dalies reikšme gali būti pavartota ir paširdė: "širdies maišelis (pericardium)“" (NdZ). 2.2. Sudu rtiniai būdvardžiai 291. Š + D. Širdis, eidama pirmuoju dūrinio dėmeniu, sudaro sudur- tinius būdvardžius su daiktavardžiais, nurodydama, kad antruoju dėmeniu pasakytas dalykas turi formą, panašią į širdį: širdlapis (širdžialūpis), -ė; širdžiavaisis, -ė, pvz.: Sir dlapiai Virginijos tabokai — lapai į širdį pavėdi, išsiręžę, nusvirę S.Dauk. Sirdzialapé kaldezija (Caldesia parnassifolia) LBZ. Sirdziavaisis riešutmedis (Juglans cordiformis) LFIII88. 2.2.2. Širdis, eidama dūrinio antruoju dėmeniu, sudaro sudurtinius būd- vardžius, jungdamasi su daiktavardžiais, būdvardžiais, skaitvardžiais ir prie- linksniais. 2.92.2.1. B + Š. Daugiausia yra sudurtinių būdvardžių, padarytų iš būd- vardžio ir širdies??. Kai širdis, kūno dalies pavadinimas, metonimiškai reiškia asmenį, o pirmuoju dūrinio dėmeniu einantys būdvardžiai nurodo išorines ar vidines ypatybes, turime asmenis apibūdinančius būdvardžius. 2.2.2.1.1. Pirmuoju dūrinio dėmeniu einantys būdvardžiai apibrėžia širdį, nusakydami fizines asmens ypatybes: silpnaširdis, -ė; stipriaširšdis, -ė; svei- kasirdis, -ė, pvz.: Ji tokia s ilpnašird ė, mažai visai dirba Gs. Stipriasirdziai žmonys Klm. Kalboje funkcionuoja atitinkami laisvi žodžių junginiai, pvz.: Esu labaisilpnos šir dies, vis širdį gnaibo Alv. Mano ši r d is labaistipra, širdies aš nejaučiu Kvr. Anoji ... buvo stiprios širdies DP116. 2.2.2.1.2. Pirmuoju dūrinio dėmeniu einantys būdvardžiai apibrėžia širdį, nusakydami vidines, dvasines ypatybes tiesiogi nėmis arba perkeltinėmis reikš- mėmis. Kalboje vartojami atitinkami laisvi žodžių junginiai ir pastovūs žo- džių junginiai (frazeologizmai), pvz.: a) gailiašišdis, -ė— Jisgailios širdiės, užjaučia Pv; gerašiūdis, -ė — Prieinamas bédoj — geros š irdiės žmogus Dgč; jautriašišdis, -ė — Jom sunku buvo, josjautr ios šir dičės LKŽK(PI). piktašišdis, -ė — Tura piktą širdį, supyko Rm. Idant svetys neturė- ltumjouž piktos širdies žmogų S.Dauk; b) kietasitdis, -ė — Kas tur taip kietą š i r d į, kad nebūt dūsavęs? D. Pošk. Žmones širdies kietos velij tamsę vietoj šviesos KN198; lenguvasiidis, -ė — Anas labai lengvos Sir diės: prasai — ką turi ir atiduoda Ds. Toks yr lengvos širdiės LKŽK(End). ** Lietuvių kalbos dūriniuose dažniausiai pasikartojantis antrasis dėmuo — kūno dalių pavadinimai, žr. Valentas S. Min. veik., 38. J i OI. minkstasirdis, -ė— Minkštos širdiės tus vaikas, atneša uogų DrskŽ376; silpnaširdis, -ė — Kam tos širdys yr silpnesnės, tai vis tike- davo velniais Zg; Saltasitdis, -ė — Tėvas vis tiek juk alt és §irdi és, jam nerūpi [, kaip vaikai gyvena] LKZK(Vsn). šiurkščiaširdis, -ė — Katras šiurkščios širdiės, tai neduoda Pin; tiestaširdis, -ė — Dievas gerai daro jiemus, kurie yr geros ir tiesios širdies DP30. LKŽ ir LKZK rasta per 40 šio darybos tipo sudurtinių būdvardžių (miela- širdis, -ė; milaširdis, -ė; siaurasirdis, -ė — skoliniai). Dauguma jų vartojami tik raštuose ir žodynuose. Iš M. Daukšos raštų atėjo méilasirdis, mielasirdis (plg. I. milosierny), piktasirdis: Mėilaširdis ir geradaris Viešpatis DP263. Palaiminti mielaširdžiai nes mielaširdumą ingis DP532. Piktaširdžėiai karalius DP99. M. Mažvydas Katekizme var- tojo tolesnio laipsnio darinius mylaširdingas (Mž353), mylaširdystė (Mz577), mylasirdingyste (Mž489), mielaširdystė (Mz98). K. Sirvydo žodyne randame mielaširdingą (SD'81, SD154), o F. Hako, P. Ruigio ir K. G. Milkaus žodynuo- se — ir lengvaštrdingą, lengvaširdystę. Vėlesniuose žodynuose šio daraus tipo žodžių vis daugėjo. Gyvojoje kalboje tokie dariniai reti: tai raštų ir žodynų žodžiai. Iš širdies ir apibrés ojo būdvardžio sudaryti asmenis apibūdinantys būdvardžiai gali būti vartojami kaip būdvardžiai ir kaip daiktavardžiai, pvz.: Tai buvo dora, minkštaširdė, gyvulėlius mylinti moteriškėlė Vaižg. Visi jie minkštaširdžiai V.Piet;, Karštaširdė davatkėlė puolėsi bėgiot po linking LzP. Vėją kelia geravaliai kar štaširdžiai Vaižg. Ši aplinkybė lėmė, kad LKŽ juos pateikia labai įvairiai, priklausomai nuo turimų pavyzdžių: atvirasirdis, -e; bailiasirdis, -ė; kaltaširdis, -ė laikomi smob., drgsiasirdis, -ė; rūstaširdis, -ė - adj., geraširdis, -ė; lengvasirdis, -ė — adj., smob., kilntaširdis, -ė; piktasirdis, -ė — smob., adj. Kietaširdis, -ė ir minkštaširdis, -ė pateikti atskirais adj. ir smob. straipsniais kaip homonimai (nors kietsitdis, -ė turi bendrą straipsnį). Nuo LKŽ X tomo jau sistemingiau pradeta rašyti abi gramatines pažymas ir jungti į vieną straipsnį analogiš- kos darybos žodžius, pvz.: sausaširdis, -e; silpnaširdis, -ė; šaltaširdis, -ė; šiurkščiaširdis, -ė; Svelniasirdis, -e. LKŽ metoniminiai asmenis apibūdinantys būdvardžiai pateikiami nevie- nodai, priklausomai nuo turimos iliustracijos. "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" turėtų atsispindėti kalbos vartojimo tendencijos ir to paties dary- bos tipo dūrinius reiktų kvalifikuoti vienodai**. Trečiajame žodyno leidime įdėta 13 dūrinių, kurių pamatinį žodį širdis apibrėžia būdvardis: 7 laikomi būdvardžiais, 6 — daiktavardžiais, turinčiais vyriškąją ir moteriškąja giminę. ?Afr. Paulauskas J. Žodyno redagavimas žodžių grupėmis. — Kalbos kultūra 49, 1985, 6—14. 159 Neaišku, kokiu principu remiantis vienodos darybinės reikšmės ir to paties pa- matinio žodžio dūriniai priskiriami vienai ar kitai kalbos daliai: atlapasirdis, - ė; geraširdis, -ė; jautriaširdis, -¢ — budvardziai, o atviraširdis, -ė; kietaširdis, -ė; minkštaširdis, -ė; piktaširdis, -ė — daiktavardžiai. Labai chaotiškai aiškinamos šių dūrinių reikšmės. Daiktavardžiais laikomi dariniai apibrėžiami nurodant asmenį žodžiais žmogus arba kas, bet ne visada pasinaudojama žodžiais, iš kurių jie padaryti, pvz.: atviraširdis, -¢ ~~ — atviras, nuoširdus žmogus; lengvasirdis, -ė — romus, atlaidus žmogus; kilniaširdis, -ė — kas kilnios širdies; minkštaširdis, -ė — kas jautrus, gailestingas. Būdvardžiais laikomų dūrinių aiškinimai dar įvairesni: atlapasirdis, -ė — atviras, viską išsipasakojantis; gailiasirdis, -ė — kuris gailios, geros širdies; geraširdis, -ė ~~ — nuoširdus, gailestingas; grynaširdis, -ė — tyraširdis, nuoširdus; jautriaširdis, -ė — turintis jautrią širdį, jautrus; metliasirdis, -e — meilus; tyrasirdis, -ė — kuris tyros širdies, doras. Pateikiant šio tipo dūrinius žodynuose, galima būtų žymėti jų dvigubą gramatinę kategoriją: adj., smob. Apibrėžiant leksinę reikšmę, tikslingiau- sia būtų eksplikuoti jų darybinę reikšmę ir, jei būdvardinio dėmens reikšmė perkeltinė, parinkti sinonimą, pvz.: i atlapaširdis, -ė — turintis atlapą širdį, atviras; atviraširdis, -ė — turintis atvirą širdį, nuoširdus; geraširdis, -ė — turintis gerą širdį; kietaširdis, -ė — turintis kietą širdį, nejautrus; tyrasirdis, -ė — turintis tyrą širdį, doras. Dviguba gramatinė kategorija ir darybinis reikšmių aiškinimas pakanka- mai aiškiai apibrėžtų metoniminius dūrinius, ir tuomet nereikalingi būtų DŽ* iliustraciniai žodžių junginiai gerasirdis žmogus, grynaširdis žmogus. i 2.2.2.1.3. Kai širdis, būdama antruoju dūrinio dėmeniu, reiškia "medžio šerdį“, o pirmuoju dėmeniu einantis būdvardis nurodo fizinę ypatybę, turime daikto ypatybę nusakantį būdvardį kiauraširdis, -ė, pvz: Kiaura §i i d i s medis cigarnyčioms dirbti Ger. p 2.2.2.2. D + S. Sudurtiniai biidvardziai, padaryti iš daiktavardžio ir širdies, turi panašią savybine reikšmę kaip ir duriniai iš būdvardžio ir širdies. Pirmuoju dėmeniu einantys gyvūnų, augalų ir medžiagų pavadinimai metafo- riškai apibūdina dvasines ypatybes. Tai metaforiniai-metoniminiai dariniai. 2.2.2.2.1. Pirmuoju dūrinio dėmeniu einantys gyvūnų pavadinimai nuro- do, kam priklauso širdis. Metaforiškai apibūdinamos žmogaus dvasinės ypa- tybės: arklaširdis (arklaširdis) -ė; karvelširdis, -ė; kiskiasirdis, -ė; šunširdis, -ė; zuikširdis, -ė. Kalboje funkcionuoja atitinkami pastovūs žodžių junginiai (frazeologizmai), pvz.: Tas vyras yra arklūširdis, t.y. jo širdis kieta kaip arklio J. Reik gero arkla $i 7d Zio tokius vaikus mušti DūnŽ32. 160 — Jei tūra arklio širdį, tejemys, tenešys Krs; Nebūk Sun ši £- d i s, pasigailėk vaiko! Sl. Be darbo auginti, i nevėšokliai, i šu n ši 7- džiai LKŽK(Rdn). — Šuniės širdį tūra, ka ligonį varo Pj. 2.2.2.2.2. Pirmuoju dūrinio déemeniu einantys augalų ir medžiagų pavadi- nimai nurodo, i$ ko širdis "padaryta". Šio tipo dūriniais metaforiškai dažniau- siai apibūdinamos žmogaus dvasinės ypatybės: akmenširdis (akminširdis), -ė; auksaširdis, -ė; gelžaširdis, -ė; medžiaširdis (medžiaširdis), -¢; štaudašir dis, -ė; sudsirdis, -ė. Kalboje funkcionuoja ir atitinkami pastovūs žodžių jungi- niai (frazeologizmai), pvz.: Otakmenširdis tavo Jonas: kap ėmė musšti arklį, tai nesekė ir atprašyt Vrn. Akminširdžių vaikų yra DūnŽ24. Reikūkmino širdį turėti tokį ligonį išginti DūnŽ24. A kmentęs šir des užkietėjusių žmonių DP181. Reik akmens širdį turėt, ka nepasigailėtum Gs. Tik Satése užrašytas molasifdis metaforiškai apibūdina žmogaus fizinę ypatybę, pvz.: Ana molaširdė, ar akėtas, ar duobėtas — viską ėda Šts. Šio tipo metaforiniai-metoniminiai dūriniai negausūs: arklašišdis, šunšir“- dis gana dažni žemaičiuose, o karvelširdis LTR(Šll), kiškiaširdis rs, šiau- daširdis Vd, zuikiasirdis V.Kudir — tik pavieniai raštų žodžiai. Jiems budin- gas daiktavardėjimas ir tos pačios leksikografinio pateikimo problemos kaip ir dariniams iš būdvardžio ir širdies: DŽ* randame būdvardį auksaštrdis, -ė, o LKŽ nurodyta, kad tai abiejų giminių daiktavardis. 2.2.2.3. S + Š. Iš skaitavardžių vienas, du, devyni ir daiktavardžio širdis sudaryti sudurtiniai budvardziai viensirdis (vienaširdis), -ė; dviširdis, -ė; de- vynširdis, -e. 2.2.2.3.1. Pirmuoju dėmeniu einantis skaitvardis vienas nurodo "vienumą, vieningumą". Tai asmenį apibūdinantis būdvardis, reiškiantis bendraminti: Anuodu vienširdžiaiJ. Esama ir atitinkamų žodžių junginių, turin- čių perkeltinę reikšmę, pvz.: Sandara, viena širdis SDT6. Bus visų šventųjų viena sandara ir viena Sir disDP542. Vienos ši r- diės būti KIN88. Dzūkai devyni vieną šir di turą. Vs. K. Sirvydas lenkų jednomyšlIny išvertė žodžiais vienaširdis, sandarus (SDT6). M. Daukšos Postilėje pavartotas prieveiksmis vienaširdžiai: Viešpats Dievas, kuris daro gyvent vienaširdžiai namuose DP457. Nuo K. Sirvydo iki A. Kuršaičio žodynuose fiksuotas vienširdis (vienaširdis), pa- vartotas Vydūno giesmėje (Mes, Lietuvos vaikai, stovėsim vien § 1 r- džia 1), liko religinių raštų ir žodynų žodžiu. 2.2.2.3.2. Pirmuoju dėmeniu einantys skaitvardžiai du ir devyni nurodo širdies, reiškiančios sėklalizdį, dalių skaičių, pvz.: Kad merga dvilypį, arba dviširdą, obuolį suvalgo, tad dvynus kartą pagimdanti LTR. Ką valgai? —Devynširdį [obuolį] Ss. 2.2.2.3.3. Pirmuoju demeniu einantis skaitvardis du nurodo širdies, reis- kiančios medžio šerdį, dalių skaičių, pvz.: Dvišir dį medį nedėk į budinką: sako, perkūnas trenkąs Šts. 2.2.2.4. P + Š. Iš daiktavardžio širdis ir prielinksnio be padarytas būd- vardis beštrdis ( beširdis), -ė reiškia ypatybės, pasakytos širdies reikšmės at- 161 spalviu "nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas”, neturejima, pvz.: Su be širdžiū žmogu sunku gyvent LzŽ35. Gavo tokį b e- ši Ff dį vyrą, tai paraudos LKŽK(Gs). Žiaurus, be širdis žmogus LL11. Valdove, be ši r di valdove, gyvent aš noriu... A.Vien. Be § 1 r- dė giltinė jį (Jaunių) išrovė iš mūsų tarpo K.Bug. Vartojami ir atitinkami žodžių junginiai, pvz.: Ana bė širdiės, be gailesio DunZ87. Kažin, ar tokie bė širdiės ir yra anos tie vaikai? End. Kaip jūs bė ši r di ės, žmogus parnakt guli i pardien, i nežiūrit LKŽK(Sdb). Tavo dainos be širdies S.Ner. Dažnai besirdis, -ė vartojamas daiktavardiškai, pvz.: Be širdis, pririšė šunioką ant pagairés vėjo ir čypdžia Ds. Be širdžiui mebįdėsi širdį Sim. Žiaurumas, be ši r d ži o darbas LL127. Oi, pagailėkite, b e § i r- džiai! Vd. Prakeiktas be širdis, kurs velnio nagais jam wvilty išpleėš paskutinę Mair. DŽ* besirdis, -ė pateiktas tik kaip daiktavardis. Vis dėlto iš turimų pa- vyzdžių matome, kad šis žodis ne ką rečiau vartojamas grynai būdvardiškai, o vartojimas predikatinėje pozicijoje ir junginiuose su abstrakčios reikšmės daiktavardžiais taip pat rodo jį esant būdvardžiu, pvz.: Būk tu mun toks beširdisDūnŽ45. Akmeninis tu, bešir dis, bejausmis, nebrangini nieko, nei motinos, nei sužadėtinės, nei sūnaus, net Lietuvos P.Dirgėla. Mintys besdirdeés, "mintys besielės, negi apveikste mane? Mair. Ar neteks tau kada nors apgailéti šių be širdžių žodžių rs. 2.2.2.5. Savitos darybos yra būdvardis nuoširdūs (nūširdūs), -i. Juo reiš- kiama ypatybė yra kilusi iš santykio su širdies reikšmės atspalviu "nuošir- dumas, gerumas, jautrumas, atjautimas”, jį galima sieti su žodžių junginiu nuo širdies, pvz.: Nūšir d 1, gera mergelka DūnŽ225. — Tamsta ši r- diés ZmogusJ.Bale; Nu 6 širdiės teip šneka, kaip nelikėsi KIK9,74(Jdr). Pirmuosiuose žodynuose būdvardžio nuoširdūs, -1 nėra, tik prieveiksmis nuoširdžiai (SD25, 48, 335, 382, R202, MŽ268), atėjęs iš senųjų raštų (DP546, PK48, SPI330). M. Daukšos Postilėje pavartotas ir pats būdvardis, pvz.: Duost sugurimą, graudumą ir gailesį nuoširdų už nuodėmes DP326. Bendrinėje kalboje nuoširdūs, -1 ir širdingas, -a vartojami sinonimiškai. 2.2.2.6. Neaiškios darybos yra būdvardis paširdūs, -1, užrašytas Jurbarko, Raseinių ir Šilutės rajonuose. Jo reikšmė ir semantinė motyvacija tokia pati kaip ir būdvardžio nuoširdas, -4, pvz.: Geras, pa ši rdūs žmogus Vn. Tokia paširdėi žmona buvo Eri. 2.2.3. Sudurtinių būdvardžių metoniminiai darybos tipai (D + Š, B + Š) yra potencialūs. Prie daugelio Lietuvių kalbos žodyne užfiksuotų tokių dari- nių nurodomas tik vienas šaltinis. Gal nebūtina buvo fiksuoti ne visai aiškios reikšmės dūrinius: neaiškios raštų giliaširdės teorijos, abejotinas kiltasirdis, užrašytas Merkinėje. Poetiniais žodžiais laikytume būdvardžius kuréiasirdis, medinširdis, saulaširdis. Jų nebūtina dėti į LKŽ Papildymų tomą, pvz.: Daug kas vilčiai neatkurto.../ Berk stebuklą savo burto / Į bėduį kur é i a- širdį — / Jis tik savo skurdą girdi J. Baltrušaitis. Žolelės visokios kalas, / prie balto pradžiūvusio kelio /s aul a sir d Zi ai vaikai ir ban- 162 AE GS aa BLS ELS sss aE dos M.Martinaitis. Ir nė tikėtis negali iš savo anūkų, ty m ed 1 n § 1 r- džių, nei užuojautos dėl savo senatvės, nei supratimo. M e din § ¢ r- dis jukir Darius, medinširdis, oanukiene — ta dar medin ši r- d e s n ė... R.Granauskas. Tik Vaižganto raštuose randame skeltaširdą, šturkštaširdį, švelniaširdį ir SvieZiaSirdy: Dobilai klauso, kaip pašnibždomis šneka gretimieji jų kaimynai — skeltaširdžiai žvaginiai. Kad sumany- tumei, bėgtumei ir žarnas šiurkštaširdžiui iltim išleistumei — toks gema noras keršyti. Kazys buvo švelniaširdis, nežiaurus. Jaunime, tu šviežiaširdi, ag pats jauti, kaip tu vienas temoki mylėti arba nekęsti. Nebūdingi, pavieniai yra Šatrijos Raganos ir Vaižganto būdvardžiai, pa- daryti iš širdies ir veiksmažodžio bei dalyvio, pvz.: Visi vargai grauži a- širdėliai tai tik sapnas Pč. Viską uždengė savo pilku apsiaustu rūkas širdžiaslėgis Pe Jokių kiltų SirdzZiasargiy aplink nebuvo, kas jų dėmesį būtų šalin nukreipęs, nuviliojęs Vaižg. Taip išeiname į kalbos periferiją. Neatsitiktinai giliaširdis, -ė; širdžiasargis, -ė; širdžiaslėgis; -ė LKŽ laikomi neologizmais. Išvados 1. Daiktavardis širdis yra darybiškai aktyvios semantikos žodis. Išplėtota jo reikšmių sistema lėmė darinių įvairovę. Dariniai turi savarankiškas reikš- mes, motyvuotas darybos pamato semantikos. Žodžių daryboje dalyvauja ir tiesioginės, ir perkeltinės širdies reikšmės. 2. Atskiras darinių grupes sudaro išvestiniai ir sudurtiniai daiktavardžiai bei būdvardžiai. Dauguma. širdies darinių yra dūriniai. Produktyviausias jų darybos tipas — B + Š. Didžioji išvestinių daiktavardžių dalis — deminuty- vai. Mažiausia — galūnių vedinių. 3. Išanalizavus darybos opozicijas (darinys+->širdis), galima teigti, kad darybiškai aktyviausia yra pagrindinė širdies reikšmė "centrinis kraujo apy- takos organas". Būtent iš somatizmo širdis padaroma: 1) malonumo reikšmės deminutyvai su priesagomis -elė, -ikė; 2) daiktavardinės ypatybės turėtojų pavadinimai su priesagomis -inin- kas, -inė, -iete, -ulys; 3) budvardziai su priesagomis -inis, -ė; -iškas, -a; -ėtas, -a; 4) sudurtiniai daiktavardžiai: Š + D — daiktų ir augalų pavadinimai, B + Š — asmenų ir gyvūnų pavadinimai, P + S — daiktų pavadinimai, Š + V — asmenų, būsenos ir veiksmo pavadinimai; 5) sudurtiniai būdvardžiai: Š + D nusako daiktų ypatybes pagal panašu- mą, B + Š metonimiškai nusako fizines asmens ypatybes. 4. Širdis perkeltine reikšme "žmogaus jausmų, nusiteikimų simbolis, iš- gyvenimų centras, vidaus pasaulis" yra semantinis darybos pamatas: 1) maloninių deminutyvų su priesagomis -elė, -užė (-užėlė), -aitė, -elis, -uzis, -aitis, -ytis; 2) senovinio būdvardžio Sirdyjejis, -ji; 5. Iš širdies perkeltine reikšme "žmogaus charakterio ypatybės, polinkiai, 163 nusiteikimai” padaromi maloniniai deminutyvai su priesagomis -ele, -attė, -alė. 5.1. Šios reikšmės atspalvis "nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjauti- mas” yra semantinis darybos pamatas: 1) daiktavardinės ypatybės pavadinimo šu priesaga -ystė; 2) būdvardžių su priesagomis -ingas, -a; -iškas, -a ir galūne -us, -4; 3) priešdėlinių būdvardžių besirdis, -ė; nuoširdūs, -4; paširdūs, -4. 5.2. Kitas šios reikšmės atspalvis "tam tikromis dvasinėmis ypatybėmis pasižymintis asmuo” padeda suprasti asmenis apibūdinančių sudurtiniy bud- vardžių produktyvaus tipo B + Š (ir jam artimo tipo D + Š) motyvaciją. Somatizmas širdis, metonimiškai reiškiantis asmenį, davė pagrindą susida- ryti gausiam metoniminiy būdvardžių būriui. Sio tipo būdvardžiai gyvajai kalbai nebūdingi, tai daugiau raštų ir žodynų žodžiai. Nebūtina visus re- guliarius darinius fiksuoti žodynuose, nes dauguma jų taip ir pasiliks kaip atskirų autorių žodžiai. 6. Širdis reikšme "medžio šerdis" yra davusi pamatą šiems dariniams: 1) deminutyvams su priesagomis -elė, -ukas; 2) netipiškiems daiktavardinės ypatybės turėtojų pavadinimams su prie- sagomis -iena, -esas; 3) būdvardžiams su priesagomis -ingas, -a; -inis, -ė; -ėtas, -a; 4) sudurtiniams būdvardžiams kiaurasitdis, -ė (B + Š), dviširdis, -ė (S + Š). 7. Išplėtota daiktavardžio širdis darybos sistema akivaizdžiai liudija, kad didžiają kalbos žodyno dalį sudaro dariniai. ; 1. Sudurtiniai daiktavardziai su antruoju daiktavardiniu démeniu I II Kas rodoma demuo demuo I apibreziamuoju Pavyzdziai déemeniu’ S D paskirtis Augalų pavadinimai sirdazolé (širdžolė, širdžiažolė, širdžiš= žolė), širdžiažolynis (Sirdziazolynis) Daiktų pavadinimai širdžialašiai Daiktų pavadinimai priklausymas sirdakaulis, širdiplėvė 2104 I II Kas rodoma dėmuo dėmuo I apibrėžiamuoju Pavyzdžiai dėmeniu Augalų pavadinimai panašumas širdlapis, širdlapėliai | B S būdinga išskirtinė Asmenų pavadinimai išorinė, fizinė silpnaširdis, -ė; stipria- ypatybė širdis, -ė; sveikaširdis, -ė Augalų pavadinimai "-nuogaširdžiai Gyvūnų pavadinimai Ė siaurasifdziai būdinga išskirtinė Asmenų pavadinimai vidinė, dvasinė atlapaširdis, -ė; atviraSirdis ypatybė (atviraširdis), -ė; geraširdis (geraširdis), -ė ir pan. D Š priklausymas Asmenų pavadinimai arklasitdis (arklasirdis), -ė; karvelsirdis, -e; kiskiasitdis, -ė; sunsirdis, -e; Sunsirda; zuikiasirdis, -ė Asmenų pavadinimai medžiaga akmenširidis (akminširdis), -ė; auksaširdis, -e; gelžaširdis, -ėe; medziasitdis (medžiaširdis), -ė; molaširdis, -ėe; šiaudaširdis, -ė; šūdširdis, -ė r Augalų pavadinimai auksaširdė P S Asmeny pavadinimai be stoka besifdis (besirdis), -ė 165, I II Kas rodoma demuo demuo I apibreziamuoju Pavyzdziai demeniu Daikty pavadinimai po vieta pasirde (pasirdis, pasirdis, pasirdys, pasirdziai, pasirdziai, pasirdziai) prie vieta priesirdis (prysirdis, prisirdis, priesirde, prysirde, prysirde) 2. Sudurtiniai daiktavardziai su antruoju veiksmazZodiniu demeniu I II Kas rodoma dėmuo dėmuo I valdomuoju Pavyzdžiai dėmeniu S V veiksmo objektas Asmenų pavadinimai širdagraužis (Sirdagriauzis), -ė; širdžėdis, -ė; širdėda; širdžiasargis, -ė Augalų pavadinimai širdgloba Būsenos abstraktai širdaskaudis (širdskaudis), širdaskudis, širdgaila, širdgėla (širdgėla, sirdgela, sirdigela, širdgilas, širdgila, širdgyla, širgilas), širdgrauža (širdgriaužė, širdagriauža), širdperša (širdperšas, širdperšis), širdplėša 166 I II Kas rodoma demuo dėmuo I valdomuoju Pavyzdžiai dėmeniu veiksmo subjektas Augalų pavadinimai širdžiamušiai Veiksmo abstraktai širdoplakis Būsenos abstraktai širdapykis, širdaplakis 3. Sudurtiniai būdvardžiai su antruoju daiktavardiniu dėmeniu || II Kas rodoma demuo dėmuo I apibrėžiamuoju Pavyzdžiai dėmeniu S D panašumas širdlapis (širdžialapis), -ė; širdžiavaisis, -ė B S būdinga išskirtinė kiaurasirdis, -ė, silpnasirdis, -ė; išorinė, fizinė skeltasirdis, -ė; stipriasirdis, -ė, ypatybė sveikaširdis, -ė būdinga išskirtinė atlapaširdis, -ė; atviraširdis vidinė, dvasinė (atviraširdis), -ė; geraširdis ypatybė (geraširdis), -ė ir pan. D S priklausymas arklasirdis (arklasirdis), -ė; karvelsirdis, -e; kiskiasirdis, -e; sunsirdis, -e; zuiksirdis, -e medžiaga akmenširdis (akminširdis), -e; auksaširdis, -e; gelzasirdis, -¢é; medziasitdis (medziasirdis), -ė; molasirdis, -e; siaudasirdis, -ė; - =4 - . . šūdširdis, -ė 167 I II Kas rodoma dėmuo , dėmuo I apibrėžiamuoju Pavyzdžiai demeniu S S skaičius vienširdis (vienaširdis), -ė; dviširdis, -ė; devynširdis, -& 3 Dl S veiksmo ypatybė graužiaširdis, -ė P Š be stoka beširdis (beširdis), -ė nuo kilmė nuoširdūs (nūširdūs), -i po kilmė paširdūs, -1 4. Sudurtiniai būdvardžiai su antruoju veiksmažodiniu dėmeniu I II Kas rodoma demuo dėmuo I valdomuoju Pavyzdžiai dėemeniu Š V veiksmo objektas sirdaedis, -ė; širdžiaslėgis, -ė Rėsumė Dans cette étude on parle des mots formės a la base du nom širdis. Le but—dé- couvrir le potentiel formatique de ce mot et montrer les rapports des mots formés avec le fond significatif de ce mot. k A la formation des mots prennent par les sens propres et les sens figurės du nom širdis. On peut constatė, gue le plus actif a la formation des mots est le sens propre "le principal organe de la circulation du sang”. ; jį Les groupes sėparės constituent les noms dėrivės et les noms composés, les ad- Jectifs dėrivės et les adjectifs composés. Les mots formés ont des sens différent S, motivės par la sėmantigue de leur base formative. | 168