LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Vilija
SAKALAUSKIENE
DEL
VEIKSMAZODZIY
SU
PRIESDELIU
PA-
VALENTINGUMO
S uk u inis
i
seman inis
sakinio
cen as
y a
asmenuojamoji
eiksmaZo-
dzio
o ma.
Nuo
sakinio
cen o
p iklauso
isi
ki i
pag indiniai
sakinio
elemen-
ai
i
jy
o mos.
Taigi
kiek iena
sakinio
sin aksinés
sanda os
analize
galima
p ade i
eiksmazodzio
cha ak e is ika.
Nuo
eiksmazodZio
u inio
i
o mos
p iklauso
jo
de e minan y
eikalingumas
bei
a anka.
Sin aksiné
eiksma-
zodziy
klasi ikacija
g indziama
jy
alen ingumu
(Geniugiené
1971:8).
Valen-
ingumo
y iné ojy
koncepcijos
Siuo
klausimu
i
lie u iy
kalbos
eiksmazo-
dziy
alen ingumo
p oblemos
plaéiai
nag inéjamos
N.Slizienés
s aipsniuose
(1978:108—114;
1986:45—91).
Kol
kas
ieningos
nuomonés
daugeliu
s a -
biausiy
alen ingumo
klausimy
né a
(Sliziené
1986:45).
S.Kacnelsonas
alen-
inguma
”apib eze
kaip
zodziy
ypa ybe
am
ik u
budu
ealizuo is
sakinyje
i
iei i
|
am
ik as
kombinacijas
su
ki ais
ZodZiais.
Si aip
sup as as
alen ingu-
mas
apima
ne
ik
subjek inius
i
objek inius,
be
i
isus
aplinkybinius
eiks-
maZodZio
ySius
su
ki ais
Zodziais”
(Sliziené
1978:108).
Valen ingumas,
kaip
nu odo
V.Labu is,
—”
ai
Zodzio,
kaip
kalbos
sis emos
leksinio
iene o,
sin-
agminés
sa eikos
(san ykiy)
p ojek as,
ku iame
numa oma
ZodZiy,
bu iny,
ike iny
a
ik
galimy
sa eiky
kiekis,
y
sa eiky
u inys
(kokybé)
i
ealiza i-
mo
kokiais
no s
kalbos
elemen ais
o ien y ai”
(Labu is
1985:65).
N.Sliziené
alen inguma
si lo
i i
kaip
daugiasluoksnj
eigkini,
ku io
pag indas
y a
abs -
akdiame
loginiame-seman iniame
lygmenyje,
0
jo
ealizacija
—
konk eéiuose
kalbos
lygmenyse,
seman iniame
i
sin aksiniame
(Sliziené
1978:121).
Siuo
alen ingumo
y imo
pag indu
bus
emiamasi
s aipsnyje.
Taigi
iena
alen ingumo
pusé
—
sin aksinis
alen ingumas.
”
Veiksmazo-
dzio
eiksmés
salygojama
ypa ybé
jung is
su
am
ik u
skai¢iumi
jam
eikalin-
gu
am
ik os
o mos
zodziy
adinama
jo
sin aksiniu
alen ingumu”
(Sliziené
1986:46).
Ki a
alen ingumo
pusé
y a
eiksmazodZio
seman inis
alen ingu-
mas.
”Seman inis
alen ingumas
—
ai
eiksmazodzio
nusakomos
ik o és
si uacijos
am
ik a
seman iné
in e p e acija,
iksuojama
kaip
a i inkamas
seman iniy
unkcijy
(ak an y,
a ba
seman iniy
linksniy)
inkinys”
(Slizie-
né
1986:90).
Siame
s aipsnyje
N.Sliziené
mano,
kad
” eiksmaZodis
su
sa o
alen iniais
palydo ais
pa eikia
ik
am
ik a
ealios
si uacijos
seman inj
j e -
inima,
ku is
gali
su ap i
a ba
nesu ap i
su
os
si uacijos
psichiniu
a aizdu
zmogaus
samonéje”
(Sliziené
1986:45).
Anks esniuose
da buose
ji
eige,
kad
eiksmazodzio
zymima
si uacija
isiskai
a i inka
ik o és
si uacija.
Toliau
N.Sliziené
kons a uoja,
kad
” a
pagia
igo ine
si uacija
gali
a i ik i
ski ingi
121
eiksmazodiZiai,
u in ys
ski ingas
seman iniy
linksniy
s uk u as,
o
ai
o-
do,
kad
a
si uacija
jais
nusakoma
ski ingai:
sakinio
seman ine
ep ezen acija
apima
ik
am
ik us
iSo inés
si uacijos
aspek us”
(Sliziené
1986:49).
I
seman inio,
i
sin aksinio
alen ingumo
s a biausias
b uozas
—
jo
bu-
inumas
a
akul a y umas.
Vieni
eiksmazodzio
palydo ai
y a
biu ini,
jy
negalima
p aleis i,
ki i
—
akul a y is.
Palydo y
bu inumas
nus a omas
elimina imo
ans o macija:
”p aleidzian
ai
iena,
ai
ki a
kons i uen a,
nus a oma,
ku ie
jy
y a
bi ini,
o
ku ie
akul a y is.
Bu inaisiais
palydo ais
nusakoma
a
si uacijos
dalis,
ku i
eiksmaZodZio
eikSmés
iskeliama
kaip
s a -
biausia,
ak ualiausia”
(Sliziené
1986:55).
Bu inasis
eiksmazodzio
alen in-
gumas
de e minuoja,
lemia
am
ik a
elemen a
sakinyje,
uo
a pu
nebu ina-
sis
alen ingumas
odo,
kad
am
ik as
elemen as
y a
ik
galimas,
po encialus.
Fakul a y ieji
palydo ai
sakinyje
pasakomi
ada,
kai
jy
eikiama
in o macija
pasida o
ak uali.
Taigi
akul a y usis
seman inis
alen ingumas
apib ézia-
mas
kaip
“labai
iké inas,
be
ne
isiskai
bi inas”
(Teko iené
1983:99).
S aipsnyje
bus
ap a iami
ienos
alen inés
klasés
eiksmazodZiai
—
i-
alendiai
eiksmazodZiai
su
p iesdéliu
pa-.
Tai
labai
ap iboja
nag inejamy
eiksmazodziy
skai¢iy.
P ieSdéliai
a licka
da ybing
unkcija,
isada
iboja
eiksma,
odo
jo
ienokia
a
ki okia
baig i
i
leidzia
baig inio
eiksmo
eiks-
mazodiius
sup iegin i
su
es inio
eiksmo
eiksmazZodZiais.
P ieSdelis
pa-
y a
p ielinksninés
kilmés
(Paulauskiené
1994:272).
Jis
issiski ia
i
ki y
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
uo,
kad
jo
a liekamos
leksinés
unkcijos
ne a
okios
yskios.
Jis
zymiai
placiau
uz
ki us
p ieSdélius
a ojamas
ik
eikslui
eiks i
(Paulauskas
1958:366).
Sin aksiné
eiksmazodZiy
klasi ikacija
pa eikiama
pagal
maksimaly
pa -
ne iy
skaiéiy,
.y.
pagal
bu inuosius
i
akul a y iuosius
eiksmazodzio
paly-
do us!.
”VeiksmaZodis
ski iamas
p ie
am
ik os
sin aksinés
klasés
a siZ el-
gian
j
jo
u imy
palydo y
skai¢iy
a
o ma,
nes a bu,
a
ie
palydo ai
bu ini,
a
akul a y us”
(Sliziené
1986:91).
T i alenéiai
eiksmazodZiai
zymi
si uacija,
ku ioje
u i
daly au i
ys
ak-
an ai.
Vadinasi,
Sia
si uacija
galima
iksuo i
p edika u
su
imis
lais omis
ie omis.
Jas
u i
uZpildy i
a gumen ai
su
sa o
eik8memis.
I
seman inis,
i
sin aksinis
eiksmazodziy alen ingumas
iksliausiai
nu-
s a omas
sakinyje,
odél
imami
igplés ieji
sakiniai,
eiksmazZodis
pa odomas
i ai ioje
sin aksinéje
aplinkoje.
Nus a an
eiksmazodziy
alen inguma,
is-
ei ies
aSkas
y a
eiksmazodzio
eiksmé”.
Medziaga
ink a
i8
”Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyno”
e iojo
leidimo
(1993
m.;
oliau
—
DLKZ)
i
”Lie u iy
kalbos
zodyno”
I—XV
omy
( oliau
—
LKZ).
Sin aksinéje
eiksmazodZiy
dis ibucijoje
daik a a dis
aidina
s a biausig
aidmeni,
nes
gali
u é i
j ai ias
o mas
(i ai ius
linksnius)
a ba
p ielinksni-
nes
kons ukcijas
i
a lik i
sakinyje
i ai ias
unkcijas
—
eiksnio,
papildinio
!
Ki y
kalbininky
jie
adinami
ak an ais,
de e minan ais
Z .
(Sliziené
1986:46).
2
Apie
ki y
y iné ojy
nuomone
plaégiau
Z .
(Sliziené
1978:111).
122
bei
aplinkybiy.
P ieSdelis
pa-
gali
u é i
panagia
kaip
p ielinksnio
po
eikSsme
—
po
kuo.
Ja
p iesdelis
su eikia
eiksmazodZiams,
eiskian iems
judejima.
Pa yzdiziui,
pa az o ”
aziuojan
kiek
pa a y i,
pas um i,
pa ai uo i”:
Pa azia o
ezimg
po
medziais
(DLKZ);
pa ilk i
” elkan
pakis i
po
apa ia”;
Pa ilko
akééias
po
s ogu
(DLKZ);
pamés i
”numes i
po
kuo”:
Ca as
Aleksand as
azia o
i
jam
bombg
po
ka ie a
pame é
(LKZ
VII
69);
pakis i
*kigan
padé i
po
apaéia”;
Pakigso
pinigus
po
éiuziniu
(DLKZ).
Visi
Sie
eiksmazodZiai
su
p ieSdéliu
pa-
zymi
eiksmo
k yp i
”po kuo
no s”
a ba
odo,
”kas
po
kuo
no s
pade-
dama”
(Galnai y é
1958:101).
Kons ukcijos
su
p ielinksniu
po
a
p ieSdélio
pa-
eikSme
da
labiau
is yskina.
Pa yzdziui,
pa d# i
”uzdeng i
pakigan
po
apa ia”:
Pa ozé
daik us
po
s a ine
(DLKZ);
paaii i
”au i
po
apacia”:
Paauk
po
kulnu
aukséiau,
kad
ne in y
(LKZ
1
517);
pa ilk i
” ilk i
(d abuzj)
po
apacia”:
Ans
pa elka
kailinius
po
apsiaus u
(LKZ
ka o eka);
pakdisio s
”
pa-
kigine i”:
Po
s alo
kojom
pakaisiojau
kaladéles,
kad
auks esnis
bu y
(LKZ
V
72).
IS
pa eik y
pa yzdziy
i
p edika o
eikimiy
ma y i,
kad
eiksmazodZiai
pa azi io i,
pa ilk i,
pamés i,
pakis i,
pa éi i
eikalauja
ijy
ak an y:
subjek-
inio,
objek inio
i
aplinkybinio.
Visi
ak an ai
y a
s a bus
eiksmazodjiui.
Bu inas
eiksmaZodzZio
eik3mei
objek as,
j
ku i
nuk eip as
subjek o
a lieka-
mas
eiksmas.
Jau
ma éme,
kad
p iesdélis
pa-
nu odo
k yp i
a
ie a,
odel
eiksmaZodZio
eiksmei
papildy i
eikalingas
i
aplinkybinis
ie os
ak an as.
Taciau
isi
ak an ai
sakiniuose
ne
isada
pasaky i.
Sakiniy
seman iné
s uk i a
susideda
i
p edika o
i
ijy
ak an y
—
agen-
o,
pa ien o
i
galu inio
asko
—
di ek y o*®.
Sie
ak an ai
sin aksigkai
eali-
zuojami
aip:
agen a
ep ezen uoja
subjek o
a dininkas,
pa ien a
—
objek o
galininkas.
Budingiausia
di ek y o
ealiza imo
o ma
—
p ielinksniné
kon-
s ukcija.
NemazZa
eiksmazodZiy
su
Siuo
p iesdéliu
eigkia
silpna
in ensy uma.
Pa-
yzdziui:
papliék i
”kiek
pamus i”:
Paplieké
a klj
(su)
bo agu
(DLKZ);
pa-
knaiby i
”kiek
pagnaiby i,
pana y i”:
Paknaibys
kiek
pi s ais
duonos
minks-
img
(LKZ
VI
194).
P ieginga
Siai
p iesdelio
pa-
eikSmé
y a,
kai
jis
Zymi
eiksmo
in ensy uma
bei
s ip uma.
Pa yzdiiui,
padio i
”sma kiai
ka
pada-
y i”:
Lig
pie y
ke u iese
paduosim
(ge ai
papjausime)
i
bus
ugiai
nupjau i
(LKZ
II
891).
VeiksmazodzZiai
papuds i
”
pag azin i,
padabin i”:
Sluo a
kamba io
nepa-
puosi
(LKZ
X
934);
papdsako i
”apsaky i
kokj
j yki,
a si ikima”;
Ji
g jzo
su emus
i
iskg
papasakojo
y ui
(LKZ
1X
449)
zymi
eiksmo
baig uma.
Sie
p ieSdeliniai
eiksmazZodjiai,
kaip
i
nep ieSdéliniai,
eikalauja
d iejy objek-
iniy
ak an y,
plg.:
pdsako i
’apsaky i
kokj
i yki,
a si ikima”:
Jis
pasakoja
pasakas
(LKZ
1X
447).
Ad esa as
cia
p aleis as,
o
ki ame
sakinyje
—
Susi inko
syky
jaun
y ai
nedélios
aka g
i
pasakojas
iens
ki am
pasakas
(LKZ
S aipsnyje
emiamasi
V.Amb azo
i
N.Slizienés
pa eik a
seman iniy
aidmeny
klasi ikacija
(Amb azas
1986:25;
Sliziené
1986:51—55).
123
IX
448)
—
ad esa as
aiskiai
pasaky as.
Sie
eiksmazZodiZiai:
pa audénin i
’
spayekibe
audona
spal a,
padazy i”;
paplénin i
”pada y i
plonesnj”;
pa dmsin i
”pada y i
amsesnj,
blogiau
ap-
3 ies a”;
pas idkin i
”pada y i
s iukesnj,
pa umpin i
(daik a)”
zymi,
kad
eiksmo
objek as
ampa
didesnis
a ba
mazesnis
negu
jis
u é y
bi i
i
eika-
lauja
d iejy
objek y,
is
ku iy
ienas
u é y
bi i
p iemoné
(a ba
medziaga),
eikalinga
Siam
eiksmui
a lik i.
Seman iné
alen ingumo
o mule
a ody y
aip:
agen as
—
p edika as
—
pa ien as
—
ins umen as
A—P-—
P —I.
Ki a
g upe
eiksmazodiiy
eiSkia
neilgai
unkan ij
eiksma.
Sie
eiks-
mazodzZiai
eikalauja
ak an y,
asodan
Gy
laiko
iba
a
ukme.
Pa yzdZiui:
pabléks i
”pakul i,
dauzan
|
ka
no s”:
Einam
pabloksim
iki
pie y
(LKZ
I
944);
pasé i
”Se i
kiek
laiko”:
Manes
pase k
i
a ganysi
a klj
(LKZ
XIV
673).
G upé
eiksmazodziy
be
pa ien o,
ealizuojamo
objek inés
eikSmeés
ga-
lininku,
eikalauja
ak an o,
a liekanzio
p iemonés
unkcija
i
sakinyje
ea-
lizuojamo
jnagininko
linksniu.
Siy
eiksmazZodzZiy
seman inio
alen ingumo
o mule
okia:
agen as
—
p edika as
—
pa ien as
—
ins umen as
A—P-—P -—-I.
Ins umen a
ealizuojan is
jnagininkas
odo
daik a,
su
ku iuo
a liekamas
eiksmas
i
ku iuo
naudojamasi
eikian
iesioginj
objek a.
Veiksmazodziy
zymimo
eiksmo
p iemone
daZniausiai
nusako
konk e iis
daik a a dZiai,
ku-
iy
jnagininkas
eiSkia
da bo
j ankius,
susisiekimo
p iemone,
medziaga,
gy os
bu ybeés
kino
dalis.
Pa yzdziui:
pakale i
"kiek
pakal i”:
Ki iu
kuolg
pakalek
(DLKZ);
pa adzine i
*pa ezio i”:
Pa azinék
aikg
ogu emis
(DLKZ);
padeng i
*apkal i”:
Padengiu
sienas
len elémis
(LKZ
II
406);
pasiek i
” iesian
anka,
lazda
a
pan.,
palies i
a
paim i”;
Pasiekia
ankomis
lubas
(DLKZ).
Ins u-
men as
gali
bi i
ealizuojamas
jnagininku
i
p ielinksniu
su.
Pa yzdZiui:
pab uzin i
”pa in i,
pab auky i”:
Si g
ielg
pab uzink
su
pielyéia,
kad
pe -
lauz um
(LKZ
11105);
pab auky i
i e .
pab auk i”:
Pab auko
aslg
su
Sluo a
(DLKZ);
papliek i
*kiek
pamus i”:
Paplieké
a kly
su
yks e
(DLKZ).
Siy
eiksmazodziy
sin aksinés
aiskos
o mule
okia:
Nn
—
V
—
Na
—
Ni/
su
Ni .
.
Is
pa eik y
pa yzdZiy
ma y i,
kad
ski iasi
eiksmazodzio
eiskiamo
eiks-
mo
san ykis
su
pa ien u
i
ins umen u.
Tas
pa s
eiksmaZodis
su
iesioginj
objek a
(pa ien a)
eiSkianéiu
linksniu
odo
ieng
san yki,
o
su
ne iesiogin{
objek a
eiSkianéiu
linksniu
—
ki a.
Pa yzdziui,
pabalzgin i
*balzginan
pa-
baidy i”:
Pabalzgink
kokiu
pagaliu
ig
po
s o y
is as
(LKZ
I
627).
Pabalzgink
is as
eiksmas
pe eina
j
objek a,
o
pabalzgink
pagaliu
eiksmas
nepe eina
j
objek a,
ku is
del
o
isiskai
nepakin a.
Ins umen as
a i inka
j anki,
p iemo-
Sin aksinio
alen ingumo
modeliai
Zymimi
N.Slizienés
pa eik ais
simboliais
(Sliziene
1986:70).
124
ng,
ku ia
subjek as
eikia
objek a,
i
su okiamas
kaip
a pininkas
a p
agen o
i
pa ien o.
Nag inéjamiems
i alenéiams
eiksmazodziams
su
p ieSdéliu
pa-
ins u-
men inis
jnagininkas
y a
s a bus
i
laikomas
objek iniu
ak an u.
Visi
i alenéiai
eiksmazodiiai
su
p iesdéliu
pa-
eikalauja
subjek inio
ak an o.
Subjek iniai
ak an ai
—
ai
bu inieji
ak an ai,
nes
be
jy
p edika o
eiksmé
biu y
ne
isai
aiski.
Sis
ak an as
odo,
kam
sakinyje
y a
p iski iamas
a ba
gali
bi i
p iski as
(kaip
am
ik as
pozymis)
seman inio
p edika o
u i-
nys.
P edika o
i
ak an y
san ykiai
nusakomi
seman iniy
unkcijy
e minais.
S a biausios
seman inés
ka ego ijos:
p edika inis
pozymis
(a ba
p edika as),
subjek as
i
objek as
(Amb azas
1986:24).
Pag indinis
seman inio
subjek-
o
b uozas
—
ei i
p edika o
u inio
a skai os
p adzia.
Daugeliu
a ejy
(Z .
nag iné us
pa yzdzius),
kai
sakinyje
né a
eikéjo
a dininko,
subjek o
bu-
ima
odo
eiksmaZodzio
galiinés.
Pa yzdziui:
papi s i
”pasi ily i
uok is”:
Papi sk
u
jam
g
me ging
(DLKZ);
pak és i
*pabe i,
pad abs y i”:
Tik
pak ésiu
ku kiukam
a skés,
i
nebé
(LKZ
VI
546).
Seman inis
subjek as
i
g ama inis
subjek as
( eiksnys)
gali
i
nesu ap i.
Kadangi
eiginio
loginé
s uk u a,
u in i
p opozicinés
unkcijos
pa idala,
né a
olygi
kiek ieno
saki-
nio
sin aksinei
s uk u ai,
subjek o
i
eiksnio
sa okos
i gi
gali
bu i
siejamos
su
ski ingais
iene ais:
ne
isi
subjek ai
a i inka
eiksnius
i
ne
isi
eiksniai
—
subjek us
(Amb azas
1982:7).
T i alenéiai
eiksmazZodZiai
su
d iem
objek iniais
ak an ais
bu o
ap a -
i
anksGiau,
odél
iSsamiau
panag ineé i
eiké y
i alencius
eiksmazZodZius
su
aplinkybiniu
ak an u.
Ta p
objek iniy
i
aplinkybiniy
aidmeny
galima
ziu e i
ski uma.
Objek iniai
ak an ai
u i
icen ine
k yp i,
o
aplinkybiniai
ak an ai
—
iScen ine.
Ki aip
a ian ,
jie
y a
Salia
eiksmo
ibos,
be eik
isai
nekon oliuojami
p edika o,
linke
igy i
sa a ankiskumo.
Aplinkybiniai
(ad e bialiniai)
ak an ai
a si
suda o
eiksmo
ona
i
a i inka
adicines
ap-
linkybes
(Labu is
1976:76).
Ta p
ad e bialiniy
aidmeny
pagal
konk e y
p i-
klausomojo
démens
san yki
su
pag indiniu
gali
bi i
ski iami
ie os
/Loc/,
laiko
/Temp/,
p ieZas ies
/Caus/,
ikslo
/Fin/,
k yp ies
/Di /
aidmenys.
Taciau
ne
kiek iena
aplinkybé
buna
ak an u.
Seman ikoje
jos
y a
salygoja-
mos
p edika o
leksinés
eikSmés.
Vie os
bei
k yp ies
ak an as
pa odo
p edika o
eikimo
s e a
e d éje
i
y a
eiSkiamas
j ai iomis
p ielinksninémis
kons ukcijomis:
p ielinksniais
4,
pas,
pe
su
galininku,
an ,
ig,
uz,
nuo,
p ie
su
kilmininku
bei
p ielinksniu
po‘
su
jnagininku.
Veiksmazodiiai,
ku iems
bidinga
Si
sin aksinio
alen ingumo
s uk i a
Nn
—
V
—
Na
—
j
Na,
zymi
e d és
san ykius
i ,
konk egiau
iman ,
odo
eiksmo
k yp j
a ba
judéjimo
kelia.
Pa yzdziui:
paslio i
*Sluojan
pa-
Salin i,
nub auk i,
pas um i
ku ’:
Issla é
obg,
nusla y
neisnesé,
pasla é
q
palo ,
i
e p
paliko
(LKZ
XV
45);
pa i ké i
”
kick
pa auk i”:
Pa ukék
ezimg
7
Song
(DLKZ);
paljde i,
plg.
lyde i
1:
O
kas
mane
me guzéle
4
namuéius
pa-
lydés?
(LKZ
VII
405);
pab a ik i
”b aukian
pa auk i,
pas um i”:
Pab auké
3
Sal
sg3la as
(DLKZ);
pa edeé i
*kiek
pa es i”:
Pa edek
jj
pe
ga e
(DLKZ)
125

(Nn
—
V
—
Na
—
pe
Na).
Siy
eiksmazodziy
seman inio
alen ingumo
o mule
okia:
A —
P
—
P
—
Di .
Kai
ku ie
i alenéiai
eiksmazodZiai
su
objek iniu
i
aplinkybiniu
ak-
an u
odo,
kad
eiksmas
y a
nuk eip as
j
ie os
aidmenj
a liekan¢éio
daik-
o
ibas.
Vie os
ak an as
eiskiamas
ie ininku,
galininku
su
p ielinksniu
7.
Pa yzdziui:
pase i
*ibe i
sekla
{
pa uos a
di a”:
Pasejo
da ze
asa iniy
k ieéiy
(LKZ
XII
462);
pasiléis i
”is es i
{
ganykla;
duo i
paés i
ganykloje”:
AS
pasileidau
bé us
Zi gelius
j
Zalig
lankg
(LKZ
VII
274).
Veiksmazodiiy
sin aksinio
i
seman inio
alen ingumo
o mulés
okios:
Nn-
V -
Na-
NI
/iNa
A —
P
—
P
—
Loc
T i alenéiai
eiksmazodZiai
su
aplinkybiniu
ie os
ak an u
gali
zyme i
am
ik a
pa ien o
busenos
ki ima.
Pa yzdziui:
pasodin i
”iku din i,
apgy-
endin i”:
J
mano
namg
s e img
pasodino
(LKZ
XIII
281);
pade i
*paguldy i,
—
paklo i,
pas a y i
ku ”:
Maisus
padéjau
an
a uodo
(LKZ
II
450);
pakél i”
pa-
dé i
ka
j
aukS esne
ie a”:
Pakelk
mane
an
Zemosios
Sakos
(LKZ
V 542).
Ne
mazZiau
s a bus
p edika o
eikSmei
gali
bu i laiko
ak an as.
Laiko
ak an ai
zymi
laiko
a pa,
pe
ku j
eikiamas
a
ku iam
ski iamas
eiks-
mo
objek as.
Laiko
si uacija
nusakan is
ak an as
ealizuojamas
galininko
a ba
naudininko
linksniais,
Zymin¢iais
ma o
iene us.
Pa yzdziui:
pag eb i
*nedaug,
upu i,
am
ik a
laika
g éb i”:
Pag ébiau
alandg
sieng
(LKZ
VII
555);
paside i
*paguldy i,
paklo i,
pas a y i
ku ”:
Pasidek
pieno
nakéiai
(LKZ
VIII
520).
Siy
eiksmazodziy
seman inio
i
sin aksinio
alen ingumo
o mulés
okios:
i
Vn-V -Na-Na
Nn-V -Ng-Nd
A=P=P 2
Temp’
>
A-
P=
P =
Temp’
Laiko
a pus
i
laiko
momen us,
ku iems
nep asidéjus
j yks a
eiksma-
zodziu
zymimas
eiksmas,
eiskia
j ai ios
p ielinksnines
kons ukcijos:
gali-
ninkas
su
p ielinksniu
p ies
bei
kilmininkas
su
p ielinksniais
iki,
ligi.
Pa yz-
diziui:
pabloks i”
pakul i,
dauzan
j
ka
no s”:
Einam
pabloksim
iki
pie y
(LKZ
I
944),
pamigdy i
”leis i
ilgiau
pamiego i”:
Jin
pamigdo
ma éig
lig
pus yéiy
(LKZ
VII
161).
Seman inio
alen ingunio
o mule
galima
apibend in i
aip:
A
—
P
— P
—
Temp.
Ki a
i alenciy
eiksmaZodziy
g upé
y a
su
aplinkybiniu
p iezas ies
ak-
an u.
Sis
ak an as
p edika o
eiksmei
aip
pa
gali
bu ilabai
s a bus.
Tai
o-
kiy
p edika iniy
s uk u y
eiksmaZodZiai,
ku ie
pasako
nepalankius
kam
no s
eiksmus.
P iezas ies
ak an as
sakinyje
ealizuojamas
p ielinksninémis
kon-
s ukcijomis:
p ielinksniais
dél,
nuo
su
kilmininku
bei
p ielinksniu
uzZsu
gali-
ninku.
Pa yzdZiui:
1
paska s i
”im i
skaudé i”:
Zandus
paskaudo
nuo
juoko
(LKZ
XII
785);
pagin i
”
pa a y i,
i8 y i”:
Pa i
y g
pagins
uz
gi uoklys e
(DLKZ).
Valen ingumo
o mulés
okios:
126
Nn
-
V -
Na-
nuo
Ng
/
uz
Na
A-
P-
P
-
Caus
;
Ta p
nag inéjamy
i alenciy
eiksmazodziy
su
objek iniu
i
aplinkybi-
niu
ak an u
y a
i
ini y as
—
ikslo
aidmuo.
Jis
nu odo
eiksmo
iksla
a
siekiama
dalyka;
sakinyje
ealizuojamas
kilmininku
a
naudininku.
Pa yz-
dziui:
paukse i
” ksin
paSauk i”:
Pauksék
pjo éjus
pie y
(DLKZ)
(Nn
—
V
—
Na
—
Ng);
pade i
*i8leis i,
sunaudo i”:
Visg
sa o
uzda bj
padejau
iems
eikalams
(LKZ
II
451)
(Nn
—
V
—
Na
—
Nd).
Seman inio
alen ingumo
o mule
bu y:
A
—
P
—
P
—
Fin.
Si
aplinkybiniy
aidmeny
analizé
odo,
kad
aplinkybiniai
ak an ai,
kaip
i
objek iniai,
gali
bi i
bu ini
i
akul a y us
eiksmazZodzio
palydo ai.
Panag inéjus
i alenéius
eiksmazodiius
su
p ie&déliu
pa-,
galima
eig i,
kad
eiksmaZodZiai,
ku iems
p ieSdélis
su eikia
ki a
leksine
eiksme,
eikalau-
ja
objek inio
i
aplinkybinio
ak an o.
O
ie
eiksmazodiZiai,
ku iems
p iesdélis
su eikia
ik
g ama ine
eiksme,
eikalauja
d iejy
objek iniy
ak an y.
Ak an y
bu inuma,
skaiciy,
pobudij
lemia
eiksmazodZio
seman inés
ypa ybes.
Fo ma-
lioji
objek iniy
i
aplinkybiniy
ak an y
aigka
y a
j ai esné
negu
seman ineé.
SUTRUMPINIMAI
A
—
agen as
I
—
ins umen as
P
—
_p edika as
P
—
pa ien as
Caus
—
p ieZas ies
unkcija
Fin
—_
ikslo
unkcija
Loc
—
_
ie os
unkcija
Temp
—
__laiko
unkcija
Di
—
k yp ies
unkcija
V
—
eiksmazodzio
asmenuojamoji
o ma
Nn
—
nomen
( a daZodis),
n
—
nomina y as
Ng
—
geni y as
Nd
—
da y as
Na
—
akuza y as
Ni
—
ins umen alis
Nl
—
loka y as
/
—
Zymimi
a ian ai
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Amb azas
V.
1982:
Del
sin aksiniy
i
seman iniy
e miny
san ykio.
—
Sin aksés
.seman ikos
klausimai,
Siauliai,
6—7.
Amb azasV-1986:
Lie u iy
kalbos
sakinio
sin aksinés
i
seman inés
s uk i os
iene al.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
25,
4—44.
DLKZ
—
‘Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lei-
dykla,
1993.
Galnai y éE.
1958:
VeiksmaZodjiai
su
p ieSdéliu
pa-
daba inéje
lie u iy
Y
kalboje.
—
Kalbo y a
1(1),
101—122.
GeniuSienéeE.
1971:
Lie u iy
kalbos
eiksmaZodiZiy
sin aksiné
klasi ikacija.
—
Kalbo y a
23
(1),
7—16.
Ie
Labu is
V.
1985:
Valen ingumas
—
seman iniai
aidmenys
—
seman iné
:
s uk a.
—
Ta p au iné
bal is y
kon e encija
1985
m.
spalio
9—12
d.
P anesimy
ezés,
Vilnius,
65—66.
Labu is
V.
1976:
Zodziy
junginiy
p oblemos,
Vilnius.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3—15,
Vilnius,
1956—1991;
II
leid.
1—2,
1968—1969.
Paulauskas
J.
1958:
Veiksmazodziy
p iesdeliy
unkcijos
daba ineje
li e a a-
ineje
lie u iy
kalboje.
—
Li e a i a
i
kalba
3,
303—453.
PaulauskieneA.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
SlizienéN.
1986:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
alen ingumas
i
sin aksiné
klasi ikacija.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
25,
45—96.
SlizienéN.
1978:
Veiksmazodziy
alen ingumo
klausimu.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
18,
107—124.
Teko ienéD.
1983:
Lie u iy
kalbos
bud a dzio
seman inis
alen ingumas.
—
Kalbo y a
34(1),
97—107.
ZUR
VERBALEN
VALENZ
MIT
PRAFIX
PA-
Zusammen assung
Die
Theo ie
de
Valenz
is
in
den
le z en
Jah en
besonde s
popula
gewo den.
Die
Valenz
is
eine
Besonde hei
de
Bedeu ung,
sie
is
nich
nu
den
Ve ben,
sonde n
auch
den
ande en
Redea en
eigen.
Die
Valenz
de
Ve ben
is
u
die
Sp achwissenscha
seh
ak uell,
weil
da on
de
Au bau
de
e balen
Sa ze
abhang .
GemaB
den
Modellen
de
e balen
Valenz
we den
g amma isch
ich ige
Sa ze
gebilde .
Au sa zsobjek
—
d ei alen ische
Ve ben
mi
P a ix
pa-.
Es
is
zwei
G uppen
de
e o sch en
Ve ben
ausgegliede :
1)
D ei alen ische
Ve ben,
die
einen
subjek ischen,
objek ischen
und
ad e bialen
ep
le
e langen.
P a ix
pa-
e eil
diesen
Ve ben
eine
ande e
lexikalische
Be-
eu ung;
2)
D ei alen ische
Ve ben,
die
einen
subjek ischen
und
zwei
objek ische
Mi -
spiele
e langen.
P a ix
pa-
e eil
diesen
Ve ben
eine
ein
g amma ische
Bedeu-
ung.
Das
wich igs e
Me kmal
sowohl
de
seman ischen
als
auch
de
syn ak ischen
Valenz
is
ih e
No wendigkei
ode
Fakul a i i a .
Manche
e balen
Mi spiele
sind
obliga o isch
(dami
de
Sa z
einen
ich igen
g amma ischen
Au bau
ha e),
die
ande en
—
akul a i .
128
7
|
q
!
|
4
|
7
7
!
as
”
Se
MN
i
l
a
shi
pel
Pa
aa
ahh
a
ES
a
ka
e
Smo
S
ye
A
e e