235,
238,apie
jung ukus
—
p.
579).
DaZniausiai
isoje
knygoje
nag iné ieji
la iy
liaudies
dainy
eks ai
lygi-
nami
su
a i inkamais
pa ios.
a imiausios
—
lie u iy
kalbos
liaudies
dainomis
bei
daba inés
kalbos
pa yzdiiais’,
egiau
su
ge many,
lo yny
bei
seno és
g aiky
kalby
a i ikmenimis.
O
iS
la iy
kalbininky
daugiausia
em asi
J.
Endzelyno,
A.
Uozuolo
(Ozols)®,
K.D a inio
(D a in3),
V.Rikes—D a inios:
(Ruke—
D a ina)
bei
ki y
au o iy
y imais,
”Misdienu
la ie3u
li e a as
a-
lodas
g ama ika”
(Daba inés
la iy
li e a u inés
kalbos
g ama ika.
Ryga,
1959—
1962.1
12):
e
‘
No s
nuo
monog a ijos
pa asymo
iki
isspausdinimo
p aéjo
daug
laiko,
dél
pla aus
jos
au o iaus
po iii io,
nag inéjimo
nuodugnumo
bei
pa ios
medZiagos
amZino
ak ualumo
ji
né a
pasenusi.
Tikésimés,
kad
Sis
A.
Ga e io
s udijinis
da bas,
padéjes
ge us
pag indus,
ska ins
i
olesnius
ieno
is
didziausiyjy
la iy
kul u os
u y
—
liaudies
dainy
—
y imus.
Pa i
monog a ija
(kaip
A.
Dzenis
pageida o
miné ame
s aipsnyje),
eikia
many i,
sulauks
pelny o
démesio
i
kompe en ingy
ecenzijy.
:
E ija
LIPARTE
NAUJI
LATVIJOS
FILOLOGIJOS
DAKTARAI
Kadangi
bal is ikai
p iklauso
ne
ik
li uanis ika,
be
i
la is ika,
in o -
muojame
i
apie
kai
ku iuos
s a biausius
pas a yjy
me y
la iy
kalbo y os
i ykius.
Po
nep iklausomybés
a k imo
(1990
m.)
La ijos
kalbo y a
ge okai
pa o-
bulejo
i
kokybigkai,
i
kiekybi8kai.
1990
m.
lapk idio
13
d.
ilologijos
moksly
dak a o
(daba
Sis
laipsnis
p ilygin as
habili uo o
dak a o
laipsniui)
dise a-
cija
”
La ieSu
alodas
la galisko
izlok3nu
oné ika:
diah onija
un
sinh onija”
(”La iy
kalbos
la gali3kyjy
snek y
one ika:
diach onija
i
sinch onija”)
Vil-
niaus
uni e si e e
apgyne
Zymus
La ijos
kalbininkas
An onas
B eidakas.
Po
po os
me y,
kai
La ijos
Respublikoje
bu o
suda y os
naujos
moksly
dak-
a o
bei
habili uo o
dak a o
laipsniy
sky imo
aisyklés,
p ie
jo
p isijungé
i
gana
didelis
bu ys
naujy
abiejy
pakopy
dak a y.
:
Ypaé
dosnus
bu o
1993
m.
pa asa io
—
1994
m.
udens
laiko a pis.
Ta-
da
11
Zymiy
la iy
kalbininky
uz
sa o
y inéjimus
igijo
habili uo y
ilologijos
moksly
dak a y
laipsnius,
o
9
kalbos
y ine ojai
apgyné
ilologijos
moksly
5
Tam
ikslui
gausiai
panaudo i
au osakos
inkiniai
(J.
Balio,
J.
Do ydaiéio,
A.
Juskos
su ink os
liaudies
dainos),
M.
D.
Kleino,
A.
Sleiche io,
K.
J
auniaus,
Rygiskiy
Jono,
J.
O embskio
(O ebski)
i
ki y
au o iy
g ama ikos,
lie u iy
kalbos
zodynai,
K.
Bugos,
J.
Jablonskio,
S.
Daukan o,
E.
F enkelio,
E.
He mano
(He mann),
Z.
Zinke iciaus,
ki y
kalbininky
lie u iy
kalbos
y inéjimai,
i ai us
lie u iski
leidiniai.
Kadangi
iki
¢ia
ap a iamos
monog a ijos
i&spausdinimo
A.
Uozuolo
knyga
”La ieSu
au asdziesmu
aloda”
G@icue
lanes
dainy
kalba.
R.,
1961)
bu o
nuo-
dugniausias
sis eminis
la iy
liaudies
dainy
leksikos
i
g ama ikos
(ypaé
sin akses)
y imas,
sup an ama,
jog
A.
Ga e is
ypa¢
daug
ku
emiasi
miné uoju
A.
Uozuolo
eikalu
i
ki ais
Sio
la iy
liaudies
dainy
y ine ojo
da bais,
ku iuose
sa o
uoz u
y a
minimi
i
A.
Ga e io
y inejimai.
i
223
dak a y
dise acijas.
Be
o,
eise
suda y i
dak a y
dise acijy
gynimo
komi-
—
sijas
daba
u i
ne
ik
La ijos
uni e si e as,
be
i
Daugpilio
pedagoginis
—
uni e si e as
bei
Liepojos
pedagoginé
auks oji
mokykla.
Tai
u é y
paska in-
i
jaunyjy
mokslininky
pagausejima,
Daugpilyje
i
Liepojoje.
Iki
Siol
abiejose
miné ose
auks osiose
mokyklose
apgin a
po
iena
kalbo y os
s i ies
ilologijos
moksly
dak a o
dise acija.
1993
m.
geguzés
24
d.
habili uo o
dak a o
laipsni
uz
da by
isuma
ema
—
”
Aizgi a
azeologija
la iesu
aloda”
(”Skolin iné
la iy
kalbos
azeologi-
ja”)
ga o
La ijos
uni e si e o
UzZsienio
kalby
akul e o
docen as
And ejus
Veisbe gas
(Veisbe gs).
O icialieji
ecenzen ai
—
p o .
habil.
d .
A.
Blin-
©
kena,
p o .
d .
B.
Kange é,
d .
M.
Djacko as.
Gynimui
pa eik a
31
publikacija
(i8
jy
8
knygos
i
ado eliai),
ku iy
dau-
—
gelis
ski i
skolin inés
la iy
kalbos
leksikos
p oblemoms.
Is
siy
publikacijy
—
ma y i
au o iaus
poZi i io
isapusiskumas,
naujumas
i
eo inis
gilumas.
[s-
~
nag iné a
4000
la iy
kalbos
azeologizmy,
i8
ku iy
1560
p ipazin i
skoliniais.
—
A.
Veisbe gas
pa odo
la iy
kalbos
dinamiskuma,
pazymi
azeologizmy
in-
A
e nacionalizacija,
analizuoja
jy
skolinimosi
mo y us
i
p ocesus,
klasi ikuoja
~
azeologizmus
e imologijos
i
s ilis inés
a osenos
poZiu iu.
q
Recenzen ai
- eigiamai
i e ino
placia
A.
Veisbe go
e udicija
—
daugybes
~
pasaulio
kalby
i
au y
kul os
bei
is o ijos
ismanyma.
i
Reikia
p idu i,
kad
A.
Veisbe gas
y a
pa s
jauniausias
habili uo as
dak-
|
a as
i8
La ijos
kalbininky.
1993
m.
geguzés
24
d.
habili uo o
dak a o
laipsni
uz
da by
isuma
e-
—
ma
”Dazu
la iesu
alodas
es u es
p oblému
isinajums”
("Kai
ku iy
la -
iy
kalbos
is o ijos
p oblemy
sp endimas”)
ga o
Zymus
la iy
kalbininkas
—
Kons an inas
Ka ulis.
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy-
©
é
(Rudzi e),
p o .
d .
W.
Schmid ,
habil.
d .
S.
Ka aliunas.
i
Habili acijai
pa eik y
da by
isuma
suda o
47
publikacijos
is
ijy
kalbos
—
is o ijos
s igiy:
1)
senyjy
la iy
as y
kalbos
analizé
i
komen a ai
(s aips-
—
niai
apie
senuosius
aS us
bei
p a a més
i
komen a ai
penkioms
knygoms);
2)
a ski y
la iy
kalbos
ZodZiy
is o ijos
y inéjimai
(s aipsniai
apie
a ski y
—
zodziy
a osena senuosiuose
as uose
bei
jy
o my
i
eikSmiy
ykusius
paki-
{
imus);
3)
e imologiniai
y inéjimai
(”La iesu
e imologijas
a dnica”.
Riga,
{
1992.
T.
1—2;
keli
s aipsniai
del
kai
ku iy
La ijos
ie o a dziy
bei
jo ingiy
zodziy
kilmés).
S a biausias
is
K.
Ka ulio
da by
ne
ik
la iy
kalbo y oje,
be
i
bal is ikoje
—
*La iy
e imologijos
zodynas”.
Tai
pi mas
e imologinis
zodynas,
ku iame
apibend in a
iskas,
ka
Sioje
s i yje
y a
pada e
daugybe
Ia iy
kalbos
leksikos
y iné ojy.
Recenzen ai,
pab éZe
ai,
kad
Zodyne
y a_
labai
daug
papildy y
a ba
isigkai
naujy
e imologijy,
k uop8éiai
analiza o
kai
—
ku ias
i8
jy,
k i ika o
maZiau
pag is us
aiskinimus.
Galima
iké is,
kad
Sis
—
e imologijos
Zodynas
ska ins
olesnius
la iy
kalbos
ZodZiy
kilmés
y inejimus.
—
1993
m.
bi zelio
21
d.
habili uo os
dak a és
laipsni
uZ
da by
isuma
—
ema
”Dien idla gales
izloksnu
leksika”
("Pie y
La galés
a miy
leksika”)
|
ga o
Liepojos
pedagoginés
aukS osios
mokyklos
docen é
An onina
Rekena
—
(Rekéna).
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy é,
p o .
habil.
—
d .
V.
Ruké—D a inia
(Ruke—D a ina),
habil.
d .
A.
Sabaliauskas.
A.
Rekenos
y inéjimuose
a miy
leksikos
klausimai
nag iné i
kalby
kon-—
224
;
ak y
aspek u.
Pi maka
la iy
kalbo y oje
gausi
pie y
La galés
a miy
meddiaga
analizuo a
keliomis
ema inémis
g upemis
(ama ininkys és,
zemés
ukio,
Zemdi bys és,
giminys és,
algiy
pa adinimai).
Au o é
i8sky usi
4
y-
imy
k yp is:
1)
pie y
La galés
a miy
leksikos
ySiai
su
kaimyny
au y
kal-
bomis
(1975
m.
iSleis a
monog a ija
”Ama niecibas
leksika
dazas
La gales
dien idu
izloksnés
un
as
saka i
a
a bils oSajiem
nuosaukumiem
sla u
a-
lodas”.
—
(”Ama ininkys és
leksika
keliose
La galés
pie y
Snek ose
i
jos
y-
Siai
su
a i inkamais
sla y
kalby
pa adinimais”
)
bei
kelios
publikacijos,
ku iose
nag ine a:
j ai iy
ema iniy
g upiy
iek
pa elde oji,
iek
i
skolin oji
leksi-
ka,
p ieSdéliniai
eiksmazodZiai
su
da-
i
a nybinis
Zodis
da,
pie y,
La galés
oponimai);
2)
pie y
La galés
a miy
i
lie u iy
kalbos
pa eldeé os
leksikos
pa alelés
(miné oji
monog a ija,
ki os
publikacijos,
ku iose
nag iné i:
bend i
pa elde i
kalbos
eigkiniai,
iglike
la galidkosiose
snek ose;
abiejy
kalby
bend-
ieji
skoliniai,
skoliniai
i
lie u iy
kalbos);
3)
pilnas
ijy
omy
(90
au .
1.)
Kalupés
snek os
Zodynas
(j eik as
La galés
kul u os
cen o
leidyklai);
4)
a -
misky
elemen y
panaudojimas
g ozinéje
li e a ii oje
(kelios
publikacijos
deél
Goe h’és
”
Faus o”
e ime
pasi aikanéiy
a mybiy).
Recenzen ai
ka u
labai
eigiamai
j e ino
A.
Rekenos
dialek ologijos,
kal-
by
kon ak y
y imus
apsk i ai
bei
jos
ilgame j aisinga
pedagoginj
da ba.
1993
m.
ugséjo
21
d.
habili uo os
dak a és
laipsnis
uz
1992
m.
Rygoje
is-
leis a
monog a ija
”Seman iskie
dialek ismi
Ziemel ie um idzemes
izloksnés”
(”Seman iniai
dialek izmai
Siau és
aka y
Vidzemés
Snek ose”)
su eik as
la -
iy
kalbos
ins i u o
ado aujanéiai
mokslinei
bend ada bei
Elgai
Kagainei.
O icialiosios
ecenzen és:
p o .
habil.
d .
M.Rudzy é,
p o .
habil.
d .
A.
Rekena,
p o .
habil.
d .
A.
Blinkena;
a siliepimai
as u
gau i
V.
Vi kausko
(LK),
Z.
Zinke iéiaus
(VU),
L.
Vabos
(Es y
kalbos
ins i u as).
Monog a ijoje
la iy
bend inés
kalbos
one
is i a
siau és
aka y
VidZe-
més
snek y
seman ika
(medziaga
ink a
is
21
snek os),
bandoma.
iSaiskin i
seman iniy
ski umy
a si adimo
a mése
p ocesus,
p iezas is
i
ie a
bend-
ojoje
leksinés
seman ikos
sis emoje,
i ai iy
ling is iniy
i
eks aling is iniy
ak o iy
kon eks e.
Da be
ig ySkin os
i
seman ikos
aidos
endencijos,
a -
k eip as
démesys
j
ipologines
pa aleles
i
seman inius
skolinius.
Siuo
a -
z ilgiu
ypa ingas
démesys
pa ody as
oms:
seman inéms
pa aleléms,
ku ios
gale y
bi i
a si adusios
Pabal ijo
iny
kalby
j akoje
(bi en
Siy
kalby
i aka
salygoja
nag iné ojo
a ealo
geog a ine
pade is).
Smulkiau
analizuo os
ys
seman iniy
pa aleliy
g upés:
1)
seman iskai
g ama ines
pa alelés
(ypaé
kon-
s ukcijy
eiksmazodis
+
p ie eiksmis
a ojimas);
2)
su
Zodziy
gal a,
kaja,
oka,
mugu a
ie ininko
o my
speci inémis
eikimeémis
susijusios
seman i-
nes
pa alelés;
3)
a ski y
Zodziy
(p z.,
eiksmazodzio
Lik )
speci iniy
eiksmiu
seman inés
pa alelés.
Si
monog a ija
p ipazin a
labai
eikimingu
i
e ingu
indéliu
i
la iy
kal-
bo y a,
ypaé
palygin i
mazai
y iné a
seman ikos
s i i.
1993
m.
spalio
12
d.
habili uo o
dak a o
laipsni
uz
da by
isuma
ema
*La ieSu
e minologijas
izs ades
p incipi”
(”La iy
e minologijos
ugdy-
mo
p incipai”)
ga o
La iy
kalbos
ins i u o
Te minologijos
sky iaus
edéja
Valen inia
Skujinia
(Skujina).
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
A.
Blinkena,
habil.
d .
K.
Ka ulis,
p o .
habil.
d .
J.
Rozenbe gas.
V.
Skujinia
30
me y
y a
p ak iskai
di busi
la iy
e minologijos
s i yje
i
pa agiusi
20
e minologijos
eo ijos
i
p ak ikos
klausimams
oe
s aipsniy
bei
monog a ija
”La ie3u
e minologijas
izs ades
p incipi”.
Siuose
da buo-
se
isdés y i
la iy
e minologijos
eo iniai
pag indai,
konk e inama
bend oji
e mino
sa oka,
pa ikslinama
jo
speci ika,
budingesnieji
pozymiai
i
ie a
leksikos
sis emoje.
Remian is
labai
gausia
medziaga
i
jos
analizes
p ocese
pada y omis
is adomis,
apibudin i
in a-,
in e -,
eks aling is iniai
i
ki i
e -
minologinio
da bo
p incipai,
nus a y i
p oduk y esnieji
la iy
e miny
suda-
ymo
modeliai.
A k eip as
démesys
j
labai
ak ualy
klausima
dél
nacionaliniy
~
i
in e nacionaliniy
skoliniy,
-y.
g iez y
e miny
skolinimosi
k i e ijy
nu-
s a yma,
la isky
pa adinimy
ie oj
ne eikalingy
skoliniy
pa inkima.
Todel
V.
Skujinios
da bai
ypaé
ak ual is
la iy
kalbos
p ak ikai,
o
jos
monog a ija
—
leidzia
kalbe i
apie
e minologija
kaip
sa a ankiska
La ijos
mokslo
s i y.
1993
m.
lapk igio
2
d.
habili uo o
dak a o
laipsnis
uz
da by
isuma
e-
ma
”Romayu
cilmes
aizgu umi
la ieSu
aloda”
(”Romany
kilmeés
skoliniai
la iy
kalboje”)
su eik as
La ijos
uni e si e o Uzsienio
kalby
akul e o
do-
cen ui
And ejui
Banka ui.
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
A.
Blinkena,
p o .
habil.
d .
J.
Rozenbe gas,
p o .
habil.
d .
A.
Veisbe gas.
Gynimui
pa eik y
da by
isuma
suda o
daugiau
negu
30
moksliniy
s aips-
niy
ema,
ku ios
s a bumas
la iy
kalbo y oje
iki
Siol
nebu o
ge ai
su ok as.
A.
Banka o
y inéjimai,
besi emian ys
labai
gausia
medziaga,
odo,
kad
dau-
gybe
skoliniy
(apie
3
uks an¢iai)
la iy
kalboje
y a
i$
omany
kalby.
Be
o,
au o iaus
publikacijose
ski i
iesioginiai
i
ne iesioginiai
skoliniai,
.y.
nu odoma,
ku ie
skoliniai
a éjo
iesiog
is
omany
kalby
i
ku ie
pe
ki as
( a pininkes)
kalbas.
Duo a
i
omanizmy
skolinimosi
is o iné
pe iodizacija
—
ski iamos
ys
siy
skoliniy
a éjimo
j
la iy
kalba
pakopos.
Démesys
aip
pa
a k eip as
j
skoliniy
emines
g upes
bei
Siy
zodziy
seman inius
san ykius:
ju
eik&mes
la iy
kalboje
i
oje
kalboje,
i
ku ios
jie
skolin i.
Recenzen ai
pab ezé
A.
Banka o
da by
naujo iskuma
i
eikSme,
uzpildan
didele
la iy
kalbo y os
sp aga.
IS eikS i
pageida imai,
kad
a lik o
da bo
ezul a ai
bu y.
7
;
4
7
s n
see
ean
Ts
pai
hips
a las
a
o i
apibend in i
monog a ijoje
a ba
skoliniy
zodyne,
nes
jie
u é y
bu i
leng iau
~
p ieinami
i
panaudojami
ki y
y iné ojy
da buose.
*
1993
m.
g uodzio
14
d.
habili uo os
dak a és
laipsnj
uz
da by
isu-
ma
ema
”La iedu
j i as
z ejas
leksikas
analize
( elje s,
ji a,
lo a,
auna)”
(”
La iy
ji os z ejos
leksikos
analize
( elje as,
ju a,
augalija,
gy unija)”)
ga-
o
Li e a i os,
au osakos
i
meno
ins i u o
ado aujan i
y iné oja
Beni a
Laumane.
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy é,
p o .
habil.
d .
A.
Rekena,
habil.
d .
A.
Sabaliauskas.
o he e
Habili an és
moksliniai
in e esai
daugiausia
y a
susije
su
a ealine
ling is-
ika
bei
z ejybos
leksikos
y imu.
Gynimui
pa eik a
da by
isuma
suda o
1987
m.
Rygoje
isleis a
monog a ija
”Z ej ie u
nosaukumi
La ijas
PSR
piek as e”
(”Z ejos
ie y
pa adinimai
La ijos
TSR
pak an éje”)
i
nema-
zai
paskelb y
s aipsniy,
ku iuose
nag iné i
pak an és
elje o
e minai,
jui os
augalijos
i
gy iinijos
pa adinimai.
I
monog a ija,
i
s aipsniai
pag is i
gau-
sia
ak ine
medZiaga,
ku ia
au o é
y a
inkusi
nuo
SeSiasdesim yjy
me y.
Pub-
likacijose
leksiné
medZiaga
nag iné a
isapusiskai:
s eng asi
iSaiskin i
i ai iy
e miny
i
pa adiniiny
is o ija,
kilme,
papli ima
la iy
Snek ose
bei
a ojima
226
ns
Si
en
ea
ah
eg
ee
agy iniuose
Sal iniuose;
analizuojama
pa adinimy
s uk ii a
bei
seman ika,
aiskinami
jy
suda ymo
budai.
Be
o,
B.
Laumané
y a
pa aiiusi
i
i eikusi
spaudai
18
au o iniy
lanky
monog a ija
”Zeme,
ji a,
z ej ie as”
("Zemé,
ji a,
Z ejos
ie os”).
1993
m.
g uodzio
14
d.
habili uo o
dak a o
laipsnis
uz
monog a ija
”
Va-
lodas
kul ii a
eo é iska
ska ijuma”
(”Kalbos
kul u a
eo iniu
poziu iu”)
su-
eik as
La ijos
uni e si e o
Filologijos
akul e o
docen ei
In ai
F eimanei.
O icialiosios
ecenzen és:
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy é,
p o .
habil.
d .
A.
Blinkena,
habil.
d .
V.
Skujinia.
Remdamasi
labai
gausia
kalbos
medéiaga
(apie
150
iiks anéiu
iene y)
bei
ki y
kalbos
y iné ojy
(ypaé
usy
i
éeky
kalbininky)
i& adomis,
I.
F ei-
mane
y a
suda iusi
sa o
kalbos
kul ii os,
li e a ii inés
no mos
koncepcija.
Da bo
uZduo imis
au o é
iskélusi:
1)
kalbos
eo inio
pag indo
suku ima;
2)
kalbos
medZiagos
kaupima;
3)
analizés
me ody
i
p iemoniy
pasi inkima
bei
ap asyma.
A siz elgdama
j
Sias
uZduo is,
au o é
suda iusi
i
monog a ijos
sky ius:
1)
”Kalbos
kul ii a
kaip
mokslo
s i is”
(nag inéjamos
s a biausios
kalbos
unkcijos);
2)
”Kalbos
kul ii os
eo ijos
pag indiniai
klausimai”
(kal-
ba
nag inéjama
kaip
s uk ii igkai
unkcine
sis ema);
3)
”Funkciniai
la iy
li e a u inés kalbos
no my
padZeidimai
eo iniu
pozi iu”
(Siame
didziausia-
me
sky iuje
smulkiai
analizuojamos
i
klasi ikuojamos
paciy
i ai iausiy
lygiy
kalbos
klaidos
bei
ap a iama
a p an inin
Zodzin
adap acija
la iy
kalboje);
4)
*Kalbos
p iemoniy
unkcinis
panaudojimas”.
No s
ecenzen és
i
pab eze.
kad
kai
ku ie
eo iniai
kalbos
klausimai
gali
bu i
disku uojami
(p z.,
dél
kalbos
kaikiy
i
jy
a imainn
de inicijy.
del
konk e-
ciy
pa yzdziy
ak a imo
a
j aukimo
j
am
ik a
kalbus
sis emos
pog up]
i
k .),
monog a ija
p ipazin a
eikSmingu
da bu
ne
ik
la iy
li e a i inés
kal-
bos
eo ijai,
be
i
kalbos
p ak ikai.
Au o ci
pa a a,
emian is
monog a ijos
eciojo
sky iaus
medZiaga,
suda y i
p ak inj
kalbos
kul i os
ado a.
1993
m.
lapk igio
30
d.
habili uo o
dak a o
laipsnj
uz
1989
m.
Rygoje
isleis a
monog a ija
”Nicas
izloksne”
(”Nycos
snek a”)
ga o
La iy
kalbos
ins i u o
y esnioji
moksliné
bend ada bé
B igi a
BuSmané.
Olicialiosios
ecenzen és.—
p o .
habil.
d .
A.
Blinkena,
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy e,
habil.
d .
E.
Kagaine.
Si
monog a ija
y a
ienas
i
pla esniy
pas a aisiais
desim meciais
pa eng y
la iy
kalbos
Snek y
ap agymy.
Joje
Snekamosios
kalbos
i
liaudies
dainy
lygi-
nimo
pag indu
iSnag ine i
Nycos
snek os
one iniai
i
mo ologiniai
eigkiniai,
ku ie
ski iasi
nuo
bend inés
la iy
kalbos
i
nepapli e
ki ose
8nek ose.
Placiai
;
ap asomi
Nycoje
uz asy y
liaudies
dainy
leksiniai
i
seman iniai
dialek izmai.
Ap a ian
budingesnes
one ines
i
mo ologines
ypa ybes,
iSaiskinama,
ku ie
i8
dainose
uZ iksuo y
poZymiy
jau
neap inkami Snekamojoje
kalboje.
Liau-
dies
dainy
a mybes
papildy os
pas a aisiais
desim meciais
Snek oje
uz asy a
medZiaga
i
is
dalies
apibudin os
jy
kilmés
aspek u.
Uz
monog a ija
1990
m.
au o ei
paski a
J.
Endzelyno
p emija
i
A.
Abe-
les
a minimo
p izas._.
1994
m.
sausio
20
d.
Vilniaus
uni e si e e
habili uo o
dak a o
dise acija
*La ieSu
augszemnieku
izlokSyu
zilbes
p osodija:
Ekspe imen als
pe ijums”
227

(”
La iy
augszemnieky
Snek y
skiemens
p ozodija:
Ekspe imen inis
y i-
mas”)
apgyné
La ijos
uni e si e o
Pedagoginio
akul e o
La iy:
kalbos
i
li e a i os
ka ed os
edéja
Dacé
Ma kus.
O icialieji
openen ai:
habil.
d .
E.
Kagainé,
habil.
d .
S.
Ka ali inas;
a siliepimai
as u
—
ae
uni e si-
—
e o
Filologijos
akul e o
Bal y
kalby
ka ed os
(p o . habil.
d .
M.
Rudzy e,
x
des .
J.
KuSkis)
bei
La iy
kalbos
ins i u o
(d .
J.
Valdmanis).
Dise acijoje
ekspe imen iniu
me odu
i a
18
Snek y
(16
is
jy
pagal
pil
—
na
skiemens
p ozodijos
pa ik inimo
p og ama).
Didesne
da bo
dalis
a lik a
—
Vilniaus
uni e si e o
Ekspe imen inés
one ikos
labo a o ijoje
i
Skaicia imo
~
cen e,
naudojan is
p o .
A.
Gi denio
kompiu e inémis
p og amomis.
Pi ma
ka a
la iy
kalbo y oje
onologiniu
aspek u
i
sis emingai
analizuo os
ienos_
a més
Snek y
skiemens
in onacijos,
iSaiskin i
jy
a ian ai
i
paki imai,
eks-_
pe imen iniu
me odu
pa ik in os
iS ados
apie
dominuojanéius
di e encinius
~
odiklius
séliskyjy
i
neseliskyjy
Snek y
p iegaidZiy sis emose,
apie
onologi-
—
nes
opozicijas,
p iegaidziy
modelius
bei
onemy
neu alizacija.
Tokiu
bidu
—
D.
Ma kus
a lik as
augszemnieky
a més
seliskyjy
i
neseliskyjy
Snek y
p o-—
zodinés
sis emos
ap asymas
y a
ekspe imen ais
pa ik in as
(da ba
papildo
137
oscilog amos
i
spek og amos),
ma ema iskai
j ody as
bei
kalbo y os—
pozi iu
pag is as.
Recenzen ai
pab ezée
D.
Ma kus
ig ady
eikiminguma
la iy
onologijai,
—
ju
s a ba
la iy
ekspe imen ines
one ikos
i
onologijos
a naujinimui
bei
ku-_
imui,
olesnei
la iy
dialek ologijos
aidai.
:
1994
m.
ugséjo
20
d.
habili uo o
dak a o
laipsnj
uz
da by
isuma
”
La -
ieSu
alodas
leksikas
cilme,
es u e
un
misdienu
lie ojums”
(”La iy
kalbos
leksikos
kilmé,
is o ija
i
daba inis
a ojimas”)
ga o
La iy
kalbos
ins i u-_
o
ado aujan is
y iné ojas
Oja as
BuSas
(Bués).
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
J.
Rozenbe gas,
p o .
habil.
d .
A.
Veisbe gas,
habil.
d .
E.
Kagaine.
4
Gynimui
pa eik as
publikuo y
po
1980
m.
50
moksliniy
s aipsniy
inki-
—
nys.
Au o ius
sa o
da bus
sug upa es
|
penkis
sky ius:
1)
leksikologijos
eo-
ijos
klausimai
(dél
kodi ikuo y,
bend inés
i
Snekamosios
kalbos
bei
a mes—
no my,
del
adinamyjy
leksiniy
in e nacionalizmy,
del
ik iniy
daik a a dziy
~
eikSmiy
bei
o my
seman ikos
i
. .);
2)
keli
la iy
kalbos
apelia y inés
lek-
—
sikos
is o ijos
aspek ai
(del
skoliniy
i$
ge many
i
ku Siy
kalby,
del
bal y
i
Pabal ijo
iny
kalby
zodziy
seman inés
s uk os
pa aleliy
i
k .);
3)
La ijos
oponimy
kilmés
ypa ybeés
(dél
ku Siy
i
kai
ku iy
ki y
hid onimy,
p z.,
Pe se,
Gauja,
kilmes);
4)
pas abos
del
asmen a dziy
kilmes
i
a osenos
(apie
as-—
-
men a dzius
i
jy
unkcijas
daba inéje
poezijoje,
apie
daba iniy
la iy
as-—
men a dziy
dinamika
i
populia uma,
del
ki y
au y,
p z.,
p usy,
lie u iy,
a dy
la iy
asmen a dzZiy
sis emoje,
del
bal iskyjy
i
pseudobal iskyjy
an o-—
ponimy
Suomijos
pa a dziy
a dyne,
del
la iy
kalboje
a ojamy
ki y
kalby
—
asmen a dziy
a ku imo
p incipy
i
. .);
5)
daba inés
la iy
kalbos
leksikos
—
aidos
p ocesai
(dél
j
”La iy
li e a i inés
kalbos
Zodyna”
nei auk os
ne-_
a mines
neli e a u ines
leksikos,
ypaé
ba ba izmy,
jos
p i aikymo
g ozinéje
©
li e a oje,
del
a ski y
sudu iniy
zodziy
da ybos
me ody
la iy
bend inéje
kalboje,
apie
mokslei iy
za gona,
skolinius
is
la iy
usy
Snekamojoje
kalboje,
|
pakeis us
Rygos
ga iy
pa adinimus
i
. .).
Recenzen ai
okj
isapusiskuma-
i
sugebéjima
nag iné i
bei
eo iskai
sp es i
j ai ias
iek
diach oninés,
iek
i
228
sinch oninés
la iy
kalbo y os
p oblemas
p ipazino
kaip
iena
iS
budingesniy
O.
BuSo
mokslinés
eiklos
ypa ybiy.
Ka u
pageidau a
daugiau
a sidé i
i
ienai
y imy
k yp¢iai,
kad
a ei yje
bi y
sulauk a
i
La ijos
ie o a dziy
olesnio
leidimo,
i
naujos
monog a ijos
apie
ku sius.
1993
m.
bi Zelio
18
d.
dak a o
dise acija
”"Nomenu
saknu
ono ak iska
s uk u a
musdienu
la ieSu
aloda
(salidzinajuma
a
miisdienu
lie u iegu
a-
lodu)”
(”
Va dazZodziy
sakny
ono ak iné
s uk i a
daba ineéje
la iy
kalboje
(lyginan
su
daba ine
lie u iy
kalba)”)
apgyné
Liepojos
pedagoginés
auks-
osios
mokyklos
La iy
kalbos
i
li e a ii os
ka ed os
edéja
Dzin a
Sulceé.
Dise acijos
moksliniai
ado ai:
habil.
d .
|
L-
Ceply is
(Cepli is),
p o .
habil.
d .
A.
Gi denis,
o icialieji
oponen ai:
habil.
d .
A.
Sabaliauskas,
doc.
d .
D.
Ma kus.
Dise acijoje
ono ak iniu
aspek u
nag iné os
pap as ujy
a dazodziy
Sak-
ny
mo emos,
nus a an
jy
ono ak ine
s uk i a
i
onemy
junginius
Siose
Saknyse,
analizuojan
p iebalsiy
onemy
junginius
j ai iose
pozicijose
(aknies
p adZioje,
idu yje
i
pabaigoje),
y inéjan
balsiy
junginius
su
p iebalsiais
i
Jy
a ojimo
daznuma
Saknyse
(a ski ai
nag iné os
Saknys
su
ienu
balsiu
—
I
da bo
sky iuje;
su
d iem
balsiais
—
II
da bo
sky iuje).
Nus a y as
i
Sakny
ono ak inés
s uk os
p oduk y umas
bei
palygin a
la iy
i
lie u iy
kalby
a dazodziy
ono ak ine
s uk ii a
( emian is
V.
Na osienés
dise acija
”
Va -
dazodziy
Sakny
ono ak iné
s uk ii a
daba inéje
lie u iy
kalboje”).
Da o-
ma
iS ada,
kad
abiejy
kalby
ono ak ine
s uk u a
y a
a ima
indoeu opieciy
modeliui,
o
pag indiniai
s uk i iniai
ipai
isiskai
su ampa.
Recenzen ai
pa-
b eze
Sios
dise acijos
naujo iskuima
i
didely
eiksing
ue
ik
la iy
kalbo y ai
(ypaé
mo onologinés
sis emos
eo iniy
i
empi iniy
pag indy
padéjimu),
be
i
bal is ikai
bei
indoeu opeis ikai.
Be
o,
Sis
da bas
gali
bi i
panaudo as
i
kalby
mokymo
p ocese
bei
logopedijoje
(dise acijos
p iede
y a
i
la iy
kalbos
”Abécéles”
ono ak iné
analizé).
Akcen uo as
i
dise an és
k uops-
umas,
sa a ankiskumas,
iS eiks i
pageida imai,
kad
da bas
bu y
esiamas
nag inejan
ki y
kalbos
daliy
bei
ki y
kalby
duomenis.
1993
m.
ugsejo
21
d.
dak a o
dise acija
”Da bibas
a ds
K asla as,
Aulejas,
Skais as
un
Iz al as
izloksné”
(”K asla os,
Aulejos,
Skais os
i
Iz-
al os
Snek y
eiksmazodis”)
apgyné
La ijos
uni e si e o
Filologijos
akul-
e o
Bal y
kalby
ka ed os
dés y oja
Lidija
Leikuma.
Dise acijos
moksliné
ado e
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy e,
o icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
A.
Rekena,
p o .
habil.
d .
A.
B eidakas,
d .
A.
S a ecka.
Gin oji
dise acija
—
pi masis
specialiai
la iy
kalbos
Snek y
eiksma-
zodZiui
ski as
y inéjimas.
Kaip
nu odo
au o é,
ke u iy
nag ine yjy
pie y
La galés
Snek y
eiksmazZodZio
sis ema
y a
idomi
dél
a chajisky
o my
i
ino-
acijy
pe sipynimo,
del
kai
ku iy
labai
e y
o my.
VeiksmazZodiio
i
jo
o my
sis ema
nag iné a,
lyginan
ja
su
bend ine
la iy
kalba,
ki omis
Snek omis,
lie u iy
i
sla y
kalbomis
( iems
klausimams
ski i
du
da bo
sky iai:
IL.
Fi-
ni y ines
o mos;
III.
A ini y inés
o mos).
Da be
aip
pa
igaigkin as
i ai iy
eks aling is iniy
ak o iy
aidmuo
nag iné yjy
Snek y
susida ymui
(apie
ai
kalbama
pi majame
da bo
sky iuje),
pa ody os
eiksmazodzio
o my
sis e-
mos
kin amumo
a
pa a umo
p iezas ys
i
endencijos.
Dise acija
papildo
eiksmazZodZiy,
jy
o my
i
eiksmiy
sa agas,
len elés
bei
zemelapiai,
ku iuose
229
pa ody as
ap a y
o my
papli imas
nag iné ose
Snek ose.
1993
m.
spalio
12
d.
dak a o
laipsnis
uz
da by
isuma
ema
”Gal-
enas
leksikog a ijas
p oblémas”
(”S a biausios
leksikog a ijos
p oblemos”)
su eik as
La ijos
_uni e si e o
Uasienio
kalby
akul e o
docen ui
_
(Raske iés).
O icialieji
ecenzen ai
—
p o .
habil.
7
d .
V.
Agamdzano a,
d .
M.
S eng e ica,
d .
J.
Sylis
(Silis).
Kaip
pazyméjo
ecenzen ai,
J.
Ragke idius
labai
aisingai
di ba
p ak i-
—
nés
leksikog a ijos
s i yje:
y a
ienas
i8
kelis
ka us
iSleis y
la iy—angly
i
angly—la iy
Zodyny,
ienas
1993
m.
i8
spaudos
iséjusios
”Anglu—la ie-
Su
azeologiskas
a dnicas”
(”Angly—la iy
azeologijos
Zodyno”)
au o iy,
d iejy
leidimy
sulaukusios
”
La iesu—anglu
sa un a dnicas”
("La iy—ang-
ly
pasikalbejimy
Zodynas”)
bei
”
Dic iona y
o
e b—
ad e b
nouns”
(Veiks-
—
mazodiniy
i
p ie eiksminiy
a dazodziy
zodynas:
Riga,
1971)
suda y ojas.
J.
Raske iéius
y a
paskelbes
i
leksikog a ijos
p oblemoms
ski y
s aips-
niy.
1993
m.
lapk icio
2
d.
dak a o
dise acija
”
Bal ijas
ji as
somu
geog a is-
—
kie
apela i i
un
o
elik i
La ijas
ie a dos”
(”Pabal ijo
suomiy
geog a iniai
—
apelia y ai
i
jy
elik ai
La ijos
ie o a dziuose”)
apgyné
La iy
kalbos
ins-
_
i u o
moksliné
bend ada bé
Ke s i
Boiko.
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy é,
d .
L.
Vaba,
d .
O.
BuSas.
q
Dise acijoje
nag iné i
La ijos
ie o a dziai,
u in ys
Pabal ijo
suomiy
_
kilmés
geog a inius
apelia y us
i
jy
elik us.
Geog a iniai
apelia y ai
daZnai
_
gali
nu ody i
nacionalinio
mino i e o
subs a a
( eciau
—
skolinius)
i
gali
bi i
su okiami
kaip
ne e ciami
ZodZiai,
be
ek i alen o.
Kadangi
geog a iniai
ape-
lia y ai
labai
dazZnai
naudojami
ie o a dziy
da yboje,
nag iné ieji
oponimai
suda o
eikSminga
isy
Pabal ijo
suomiy
ie o a dziy
La ijoje
dali.
Kaip
—
nu ode
ecenzen ai,
da bo
ikslai
—
pasiuly i
naujas
ie o a dziy
e imologi-
Jas
i
sis emin i
esanéias;
nus a y i
Pabal ijo
suomiy
geog a iniy
apelia y y
papli imo
a ealus,
La ijos
ie o a dziy
a ealinius
ygius
su
es y
kalbos
dia-
lek ais
—
ne
ik
pasiek i,
be
ne
i gy i,
nes
dise an é
duoda
i
im us
es y
i
lybiy
gy en y
e i o ijy,
galimy
mig acijy
pa ikslinimus.
Da
pazymé ina,
kad
8i
dise acija
—
pi mas
Rygoje
apgin as
g ynai
inoug y
kalboms
ski as
y inejimas.
Todel
pasi ily a
au o ei
su eik i
i
inoug is ikos
dak a o
laipsnj.
1993
m.
lapk i¢io
30
d.
dak a o
dise acija
”
Gal as
un
plecu
segu
no-
saukumi
la ieSu
alodas
izloksnés”.
(”Gal os
i
peciy
apdangaly
pa adinimai
la iy
kalbos
8nek ose”)
apgyné
La iy
kalbos
ins i u o
moksliné
bend ada -
_
be
Ilga
Jansoné.
O icialiosios
ecenzen és:
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy e,
—
habil.
d . E.
Kagainé,
d .
B
Reidzané;
a siliepimas
aS u
gau as
i
i8
is o ijos
_
moksly
habil.
d .
A.
Alsupés.
Da bas
ski as
ienai
la iy
kalbos
snek y
leksikos
eminei
g upei
—
ne-
sii yjy
gal os
i
peciy
apdangaly
pa adinimams.
Dise acijoje
em asi
kaip
4
kalbos
(Snek y)
,
aip
i
e nog a ine
medziaga
(nag inéjamyjy
ealijy
e nog a-
_
inis
apibudinimas
pa eik as
pi majame
dise acijos
sky iuje).
Da bo
ikslas:
1)
pa eik i
de alizuo a
nag iné y
ealijy
pa adinimy
la iy
kalbos
snek ose
isuma
(II
sky ius);
2)
iSaiskin i
siy
pa adinimy
seman inés
mo y acijos
pa-
g indinius
p incipus
(III
sky ius,
ku iame
smulkiai
iganalizuo i
pa adinimy
—
230
suda ymo
me odai
i
mo y a imo
pozymiai);
3)
pa eik i
jmanomas
e imolo-
gijas.
Da bo
pabaigoje
duodami
7
Zemélapiai,
odan ys
nag iné yjy
pa adi-
nimy
papli ima
snéek ose.
;
Visos
dise acijos
ecenzen és
p ipazino,
kad
da bo
au o é
sa o
uZsib-
eZ us
ikslus
pasieké.
Padios
dise an és
nuomone,
kad
bi y
gau as
pilnas
aizdas
apie
gal os
i
peciy
apdangaly
pa adinimus
la iy
kalbos
snek ose,
eikalingas
i
apibend inan is
si i yjy
gal os
apdangaly
pa adinimy
y inéji-
mas.
1993
m.
g uodzio
21
d.
dak a o
dise acija
”Ziemel idzemes
izloksnu
salidzinajumi
un
o
leksikog a iska
in e p e acija”
(”"Siau és
VidZemés
Snek y
palyginimai
i
jy
leksikog a ine
in e p e acija”)
apgyné
La iy
kalbos
ins i u-
o
mokslinis
bend ada bis
Ag is
Timuska.
O icialiosios
ecenzen és:
p o .
habil.
d .
M.
Rudzy é,
habil.
d .
E.
Kagaineé,
p o .
habil.
d .
A.
Blinkena;
gau as
a siliepimas
as u
is
Lie u iy
kalbos
ins i u o
(IK.
Mo kiinas).
Dise acijoje
nag iné as
ienas
i3
a miniy
Zodyny
ipy
—
aspek inis
Zo-
dynas,
leksikog a iniu
bidu
a spindin is
am
ik a
iena
kalbos
eiskinj.
Di-
se acijos
pag inda
suda o
au o iaus
ka u
su
ilologe
M.
Pu ninia
(Pu nina)
pa eng as
(apie
20
au .
1.)
i
1991
m.
leidyklai
”Zina ne”
j eik as
Zodynas
—
”Sinoles
izloksnes
salidzinajumu
a dnica”
(”Sinolés
snek os
palyginimy
zodynas”).
Tai
pi mas
okio
ipo
Zodynas
la iy
a minéje
leksikog a ijoje.
M.
Pu ninia
pa engé
a més
Zodyno
medZiaga.
0
dise an o
da bas
—
Zody-
no
sanda os
p incipy
nus a ymas,
medziagos
leksikog a inis
apdo ojimas,
se-
man iné
analizé.
Sie
klausimai
ap a iami
i
dise acijoje.
Jos
j ade
pa eik os
konspek y ios
Zinios
i
apie
anks esnius
palyginimy
y imus
(kaip
pa yzdys
miné o
Zodyno
suda ymui
panaudo as
i
K.
B.
Vosyly és
”Lie u iy
kalbos
palyginimy
Zodynas”).
Dise acijos
pi mojoje
anali inéje
dalyje
snek y
paly-
ginimai
apibudin i
g e inan
juos
su
bend inés
kalbos
a i ikmenimis
i
pagal
Jy
ema ika
bei
seman ika,
o
an ojoje
dalyje
pa eik as
palyginimy
zodyno
i adas
i
313
an as iniy
zodziy
(Zodyno
s aipsniy),
p asidedanéiy
a,
k,
Z
aidemis.
Recenzijose
eigiamai
i e in as
zodyno
naujo iskumas,
akcen uo as
jo
ak ualumas,
dise an o
jsigilinimas
j
leksikog a ini
da ba,
mokéjimas
aiskin i
zodziy
i
palyginimy
eik3mes.
[S eiks i
pageida imai,
kad
zodynas
biu y
g ei-
ai
isleis as,
o
jo
au o ius
es y
p adé a
a miy
palyginimy
y ima,
a k eipda-
mas
demesj
i
j
ki us
palyginimy
ipus,
ku ie
Sioje
dise acijoje
nenag iné i.
1993
m.
g uodzio
21
d.
dak a o
dise acija
”
Funkcionalie
e bi
ecla ie-
Su
aks u
aloda”
(”Funkciniai
eiksmazodziai
senyjy
la iy
as y
kalboje”)
apgyné
La iy
kalbos
ins i u o
moksliné
bend ada bé
Sa my é
Lagzdinia
(Sa mi e
Lagzdina).
O icialieji
ecenzen ai:
p o .
habil.
d .
A.
Blinkena,
habil.
d .
K.
Ka ulis,
p o .
habil.
d .
J.
Rozenbe gas;
a siliepimai
a3 u
—
is
habil.
d .
A.
Banka o
(La ijos
uni e si e as)
i
A.
Paulauskienés,
J.
Balke iciaus
(Vilniaus
uni e si e as).
Te minu
unkciniai
eiksmazodziai
(FV)
Gia
adinami
eiksmazodiZiai
ana-
li iniame
junginyje
eiksmazZodis
+
daik a a dis,
eiskiangiame
iena
e bine
sa oka
i
sakinio
sin aksinéje
s uk u oje
suda anciame
anali inj
p edika a.
Da bo
ikslas
—
kons a uo i
senuosiuose
la iy
aSy iniuose
Sal iniuose
am
ik us
miné os
s uk u os
eiksmazZodinius
junginius,
suda anéius
a ba
galin-
231