Endzelina
Da bu
izlase”,
p.
38—39).
Is
ki os
ema ikos
leidinyje
spausdinamy
s aipsniy
pi miausia
no é ysi
~
a k eip i
démesi
j
P.
Vanago
s aipsni
”1586
me y
la iy
ka ekizmo
eks o
—
kilmé”
(”1586.
gada
la ieSu
ka ehisma
eks a
izcelsme”,
p.
52—62),
ku ia-
me
pa eikiama
k uop§ i
Sio
la iy
kalbos
paminklo
Sal iniy
analize.
iq
Lie u iy
kalbos
y iné ojams
gali
bu i
idomis
i
ki i
cia
skelbiami
s aips-
~
niai:
M.
Rudzy és
”Apie
b asla ieciy
leksika”
(Pa
b asla ieSu
leksiku”,
p.
—
40—43),
V.
Rukés-D a inios
”Senosios
o os
Siau és
VidZeméje
apie
Val-
—
mie a”
(”Senie
Zogi
Ziemel idzemé
ap
Valmie u”,
p.
44—51),
A.
Rekenos
”J.
—
V.
Gé és
Faus o”
e imo
eiksmazZodZiy
o my
ypa ybés” ("Ve ba
o mu
~
Ipa nibas
J.
V.
Gé es
”Faus a”
a dzejojuma”,
p.
63—71),
A.
Kalnaéos
”Lai-
~
ko
ka ego ija
la iy
g ama ikose”
("Laika
ka ego ija
la iesu
g ama ikas”,
—
p.
72—80),
J.
G igo je o
”La iy
bend inés
kalbos
balsiy
akus iné
cha ak-
—
e is ika”
(”La ie3u
li e a as
alodas
pa skanu
akus isks
aks u ojums”,
p.
—
81—83).
:
;
P.
Vanagas
ecenzuoja
aus aly
kalbininko
T.
G.
Fennello
pa eng a
nauja
—
Adolphijo
la iy
kalbos
g ama ikos
(1685
m.)
leidima.
Jis
aip
pa
pa eikia
—
labai
iSsamia
lie u iy
1993-1994
m.
kalbinés
li e a os
apz alga.
L.
Ba-~
luodé
ago
apie
Vilniaus
uni e si e e
1994
m.
i ykusj
a p au ini
semina a
—
*Li uanis ika
pasaulio
uni e si e uose”,
apie
ais
paciais
me ais
Kaune,
Vy-
—
au o
DidZiojo
uni e si e e,
j ykusia
kon e encija
”Lie u a-La ija:
p aei is,
©
daba is,
a ei is”.
A.
S ikané
in o muoja
apie
La ijos
Filology
d augijos
-
eikla,
T.
Ka ma
—
apie
Ta u
uni e si e e
i ykusia
Bal ijos
a ealo
au y
—
agomujy
kalby
p oblemoms
ski a
kon e encija,
S.
Klia inia
—
apie
Rygoje
—
ykusj
semina a
”Kalba
i
echnologija
Eu opoje
po
2000-jy
me y.
Bal ijos
pe spek y a”.
Page biamas
Zymios
la iy
kalbininkés
Alysés
Lauos
(1914—1994)
a mi-_
nimas.
7
Algi das
Sabaliauskas
LATVIY
LIAUDIES
DAINU.
SINTAKSE
Pagaliau
sulaukéme
jau
p ieS
kelis
de3im meéius
Zymaus
la iy
kalbinin-
~
ko
Al edo
Ga e io
pa a3y os
monog a ijos
”Le ische
Syn ax:
die
Dainas”!
(La iy
sin aksé:
(liaudies)
dainos).
Remian is
labai
gausia
liaudies
dainy
—
medZiaga,
joje
issamiai
iSanalizuo a
la iy
liaudies
dainy
kalbos
mo osin ak-—
se.
A.
Ga e is
—
ienin elis
y iné ojas,
ku is
la iy
liaudies
dainy
sin aksei
y a
sky es
a ski a,
didelés
apim ies
da ba
(anali ine
i
sin e iné
knygos
dalys—
ka u
suda o
648
puslapius).
T upu is
apie
3io
eikalo
au o iy.
A.
Ga e is
gimé
1921
m.
balandZio
24
a
d.
Siau és
y y
La ijoje,
Kalncempiy
als¢iuje,
Spy uliuose.
1941
m.
baiggs
—
Maduonos
gimnazija,
1942
m.
ge many
ilologijos
i
indoeu opieciy
kalbo y-
:
Ga e s
A.
Le ische
Syn ax:
die
Dainas.
He ausgegeben
on
Hildega d
—
Bade
F ank u
am
Main;
Be lin;
Be n;
New
Yo k;
Pa is;
Wien:
Lang,
1993.
679
220
os
s udijas
p adejo
La ijos
uni e si e e.
Be
ki y,
ia
jo
moky ojas
bu o
i
J.
Endzelynas
(Endzelins).
1943
m.
Ga e is
bu o
paSauk as
j
La iy
legiona.
1945
m.
ge many
ilologijos,
klasikiniy
kalby
i
indoeu opieciy
lyginamosios
kalbo y os
s udijas
p o eso iaus
E.
F enkelio
(F aenkel)
ado aujamas
esé
Hambu go
uni e si e e.
Cia
1949
m.
apgyné
i
dak a o
dise acija
»
Bei age
zu
Bedeu ungsgeschich e
de
ins
Le ische-en lehn en
mi eldeu schen
Nomi-
na”
(Is
idu io
okieéiy
skolin y
la iy
kalbos
a dazodiiy
eiksmiy
is o ijos).
1957—1963
m.
en
pa ,
Hambu ge,
jis
sekmingai
baigé
da
medicinos
s udi-
jas
i
iki
pa
mi ies
—
1986
m.
liepos
2
d.
—
di bo
gydy oju.
A.
Ga e is
esé
y imus
i
ilologijos
s i yje
—
j ai iy
Saliy
Zu naluose,
enciklopediniuo-
se
leidiniuose
paskelbé
daug
s aipsniy
bal y
kalbo y os,
la iy
li e a ii os
klausimais.
1977
m.
isleido
monog a ija
”
Die
le ische
Sp ache
und
ih e
Dia-
lek e”?
(La iy
kalba
i
jos
a més).
Deja,
sa o
pasku inio
da bo
”Le ische
Li e a u ”
(La iy
li e a a)
jis
aip
i
nebaige.
Monog a ija
”
Le ische
Syn ax”
A.
Ga e is
baigé
aSy i
daugiau
negu
p ies
isdesim
me y,
be
iki
Siol
ji
aip
i
nebu o
igspausdin a.
Kodel
aip
a si i-
ko?
Sa o
laiku
—
SeS ojo
desim me io
pabaigoje
—
nebu o
galima
as i
am
eikalingy
léesy
bei
leidyklos,
ku i
bi y
su ikusi
knyga
isleis i.
Veliau
au o ius,
a sisakes
da y i
ank as yje
didelius
umpinimus
i
nusi yles
nebeno ejo
ne
kalbe i,
a si
jos
jau
nebebu y.
Todél
A.
Ga e io
d augai
os
ne 30
me y
bu o
isi ikine,
kad
”Le ische
Syn ax”
ank as is
au o iaus
ik iausiai
sudegin as.
Taéiau
po
A.
Ga e io
mi ies
pasi odé,
kad
aip
né a.
Apie
sios
monog a ijos
Jabai
ilga
i
sudé inga
kelia
pas
skai y ojus
y a
pa ases
A.
Ga e io
d augas
A.
Dzenis
s aipsnyje
”Kada
manusk ip a
nepa as ais
lik enis”
(Nepap as as
ieno
ank as¢io
likimas.
—
Laik .
”B i a
La ija”, 1994
m.
sausio
10—
17).
Daba
si
monog a ija
isspausdin a,
kaip
ao
A.
Dzenis,
ijy
op imis isky
bei
ene gingy
mo e y
déka:
A.Ga e io
sesuo
J.
Be gholcé
pa upino
eikalingas
leé-
Sas,
ilol.
m.
d .
R.
G yslé
(G isle)
su edaga o
ank as ij,
o
med.
m.
d .
H.
Rad ke
su ado
leidykla
i
ado a o
echniniam
da bui.
No s,
pasak
A.
Dzenio,
A.
Ga e is
bu o
a sisakes
”
Le ische
Syn ax”
ank-
ascio
umpinimy,
kazkas
(galbu
is
dél o
pa s
au o ius)
y a
kai
ka
i
i8-
b aukes®.
Labiausiai
maZin a
pa yzdziy
gausybe,
be
ie omis
umpin as
i
pa ies
au o iaus
eks as
(kai
ku
isb auk os
ne
is isos
pas aipos),
ypa¢
ku
kalbama
apie
a dazodZiy
linksniy
pa adigminius
san ykius)
( .y.
jy
pa ale-
laus
a ojimo
a ejus),
p z.,p.
123—124,
132;
157, 175,
a ba
apie
kai
ku ias
Salu ines
jy
eik8mes
bei
unkcijas
sakinyje,
p z.,
p.
77,
157,
187.
Taip
pa
ie omis
isb auk os
pas abos
apie
kai
ku iy
o my
bei
kons ukcijy
papli i-
ma
la iy
kalbos
a mése
( okiy-pas aby
monog a ijoje
apsk i ai
labai
mazZa),
p z.,
p.
131,
303,
a ba
del
jy
a i ikmeny
ki ose
indoeu opie iy
(lo yny,
seno-
es
g aiky,
go y)
kalbose,
p z.,
p.
78,
120
bei del
a ski y
zodZiy
pi myksziy
eikSmiy
a
Sakny
ekons ukcijos,
p z.,
p.
120,
224.
Sunku
sup as i,
kodél
mine os
i
da
ki os
ie os
monog a ijos
ank as yje
isb auk os.
Galbi
au o-
iui
pasi odé,
kad
ai
né a
aip
s a bu
la iy
liaudies
dainy
sin aksés
y imui,
kad
okios
smulkios
de alés
gali
a i auk i
demesi
nuo
esmés.
O
gal,
laikui
began ,
jis
suabejojo
dél
kai
ku iy
eiginiy
ikslumo,
mané,
kad
8j
bei
a
da
2K
abelka
J.(Rec.)
—
Bal is ica.
T.
14(2),
1978.
P.
159—161.
:
2
Isspausdin ojoje
monog a ijoje
palik as
pe
ank as¢io
eks as,
be
umpi-
nimy
ie os
nu ody os
lauz iiais
[
]
skliaus eliais.
221
eiké y
pa ik in i.
Be
o,
gali
bi i,
umpinimai
pada y i
ik
am,
kad
su-
mazin y
knygos
apim i
—
iSb auk i
ik
ie
sakiniai
bei
pas aipos,
be
ku iy
galima
i
apsiei i.
:
Deja,
isa
ai
daba
—
ik
spéliojimai.
Apsk i ai
paémus,
mine i
um-
pinimai
i
ai,
kad
pa s
au o ius
be eik
isdeSim
me y
nebeno éjo
apie
Sj
da ba
nei
kalbé i,
nei
gi dé i,
kelia
min i,
kad
la iy
dainy
sin akse
laiky ina
nebaig u
y imu
( aciau
ai
jokiu
budu
nemazina
leidinio
eikSmés).
Kadangi
is
dél o
iSspausdin as
pilnas
ank aS¢io
a ian as,
Sia
knyga
galima
laiky i
~
ieningu
da bu
i
kaip
okj
jj
e in i.
A.
Ga e io
y inéjimas
”Le ische
Syn ax:
die
Dainas”
apsk i ai
ge okai
ski iasi
nuo
adiciniy
/daba iniy/
sin aksés
y imy
iek
sa o
(ypaé
pi mos
_
dalies)
s uk a,
ie
am
ik ais
a ejais
i
u iniu
(pa yzdZiui,
jis
né a
a -
k eipes
démesio
j
iena
iS
pag indiniy
sin aksés
objek y
—
eks a,
nekalba
apie
zodziy
a ka
sakinyje,
apie
a ski y
sakinio
na iy
asimiliacijos
bei
kon ami-
—
nacijos
a ejus
i
. .).
Daugiau
Gia
y a
nag iné i
( .y.smulkiai
i
k uopS ial
in en o izuo i)
mo osin aksiniai
dalykai..Ta
odo
i
monog a ijos
daliy
pa-
ski s ymas:
pi moji
—
anali iné
—
dalis
(kalbos
daliy
a ojimo
nag inéjimas)
—
apima
apie
penkis
Sim us
puslapiy,
o
an aja
—
sin e ine
dalj
(sakiniy
bei
Sa-
_
lu iniy
sakiniy
klasi ikacija,
ZodZiy
g upiy
analizé)
suda o
ik
apie
pusan o
Sim o puslapiy.
A odo,
A.
Ga e is
¢ia
seké
p o .
J.Endzelyno
”La iy
kalbos
g ama ikos”
—
pa yzdziu,
nes
i
joje
daugiausia
nag iné a
zodZiy
o my
sin aksé
—
a da-
—
zodziy
linksniy
i
eiksmazodzio
o my
a osena
(no s
ji
i
p iski a
Zodziy
mokslui,
.y.
mo ologijai).
I
A.
Ga e io
monog a ijos
pi mosios’dalies
di-
—
desne
puse
suda o
bi en
j ai iy
Zodziy
o my
i
jy
a osenos
apibudinimas,
8iy
o my
bei
a nybiniy
Zodziy
pa adigminiy
a pusa io
san ykiy
(kokia
o -
ma
a ba
koks
Zodis
gali
a s o i
ki a
o ma
a ba
Zodj)
ai3kinimas,
aip
pa
y
unkcijy,
ku ias
gali
a lik i
kiek iena
kalbos
dalis
a ba
a ski as
jos
pog upis,
is a dijimas.
Visa
ai
ilius uojama
daugybe
jdomiy
i
gana
sude ingy
la iy
liaudies
dainy
pa yzdziy
su
e imais
j
okieciy
kalba
(monog a ija
pa asy a
okiskai)*.
a
An ojoje,
kaip
jau
saky a,
daug
mazesnéje
A.
Ga e io
monog a ijos
dalyje
analizuo i
sakiniai
bei
zodziy
junginiai.
Sakiniai
nag iné i
pagal
jy
seman-
ika,
juos
suda anéias
kalbos
dalis,
sin aksiniy
y8iy
pobudZius
a p
a ski y
jy
komponen y
(asinde inis
a
sinde inis
sujungimas).
Kai
ku ie
populia-
iausieji
ZodZiy
junginiai
€ia
is i i
i
diach oniniu
poZiu iu,
p z.,
p.
558
paaiskin a,
kad
la iy
liaudies
dainose
labai
daznai
a o am
junginiui
é s
mamina
‘ é ai’
(pazodziui
—
‘ é as
mo ina’)
a i inka
okie
pa ys
junginiai
ne
ik
lie u iy,
be
i
seno és
indy
bei
ocha y
A
kalboje.
Vie y,
ku
kalbama
apie
okiy
olimy
kalby
(seno és
indy,
ocha y,
albany)
o my
a i ikimus
bei
apie
indoeu opieciy
p okalbés
Saknis,
monog a ijoje
née a
daug,
odél
jos
is-
siski ia
i8
pag indinio
eks o
(p z.,
kalban
apie
j a dzius
p.
206—207,
231,
e
A.Dzenis
aso,
kad
i
klausima,
kodél
p isiimas
okiy
iipes iy,
nes
daug
leng iau
bu y
agy i
la iskai,
A.
Ga e is
a sakes
labai
pap as ai
i
logiskai:
”Dainos
y a
ienas
musy
maZosios
au os
didesniyjy
kul i iniy
u y,
be
pasaulis
jy
nepazis a,
nes
ne a
li e a ii os.
Jeigu
mes
pa ys
Cia
nieko
neda ysime,
ai
aip
i
liks.”
(Ve s a
i8
mine ojo
A.
Dzenio
s aipsnio.)
I
kadangi
isi,
kas
y a
bande
e s i
la iy
liau-
dies
dainas,
Zino,
kaip
ai
sudé inga,
ad
u e ume
nep iekaiS au i
dél
ne
isada
pa-
sisekusiy
e imy,
o
pasidziaug i
uo,
kiek
daug
A.
Ga e is
pada e,
kad
supazindin y
su
la iy.
dainomis
i
ki a audius.
222
235,
238,apie
jung ukus
—
p.
579).
DaZniausiai
isoje
knygoje
nag iné ieji
la iy
liaudies
dainy
eks ai
lygi-
nami
su
a i inkamais
pa ios.
a imiausios
—
lie u iy
kalbos
liaudies
dainomis
bei
daba inés
kalbos
pa yzdiiais’,
egiau
su
ge many,
lo yny
bei
seno és
g aiky
kalby
a i ikmenimis.
O
iS
la iy
kalbininky
daugiausia
em asi
J.
Endzelyno,
A.
Uozuolo
(Ozols)®,
K.D a inio
(D a in3),
V.Rikes—D a inios:
(Ruke—
D a ina)
bei
ki y
au o iy
y imais,
”Misdienu
la ie3u
li e a as
a-
lodas
g ama ika”
(Daba inés
la iy
li e a u inés
kalbos
g ama ika.
Ryga,
1959—
1962.1
12):
e
‘
No s
nuo
monog a ijos
pa asymo
iki
isspausdinimo
p aéjo
daug
laiko,
dél
pla aus
jos
au o iaus
po iii io,
nag inéjimo
nuodugnumo
bei
pa ios
medZiagos
amZino
ak ualumo
ji
né a
pasenusi.
Tikésimés,
kad
Sis
A.
Ga e io
s udijinis
da bas,
padéjes
ge us
pag indus,
ska ins
i
olesnius
ieno
is
didziausiyjy
la iy
kul u os
u y
—
liaudies
dainy
—
y imus.
Pa i
monog a ija
(kaip
A.
Dzenis
pageida o
miné ame
s aipsnyje),
eikia
many i,
sulauks
pelny o
démesio
i
kompe en ingy
ecenzijy.
:
E ija
LIPARTE
NAUJI
LATVIJOS
FILOLOGIJOS
DAKTARAI
Kadangi
bal is ikai
p iklauso
ne
ik
li uanis ika,
be
i
la is ika,
in o -
muojame
i
apie
kai
ku iuos
s a biausius
pas a yjy
me y
la iy
kalbo y os
i ykius.
Po
nep iklausomybés
a k imo
(1990
m.)
La ijos
kalbo y a
ge okai
pa o-
bulejo
i
kokybigkai,
i
kiekybi8kai.
1990
m.
lapk idio
13
d.
ilologijos
moksly
dak a o
(daba
Sis
laipsnis
p ilygin as
habili uo o
dak a o
laipsniui)
dise a-
cija
”
La ieSu
alodas
la galisko
izlok3nu
oné ika:
diah onija
un
sinh onija”
(”La iy
kalbos
la gali3kyjy
snek y
one ika:
diach onija
i
sinch onija”)
Vil-
niaus
uni e si e e
apgyne
Zymus
La ijos
kalbininkas
An onas
B eidakas.
Po
po os
me y,
kai
La ijos
Respublikoje
bu o
suda y os
naujos
moksly
dak-
a o
bei
habili uo o
dak a o
laipsniy
sky imo
aisyklés,
p ie
jo
p isijungé
i
gana
didelis
bu ys
naujy
abiejy
pakopy
dak a y.
:
Ypaé
dosnus
bu o
1993
m.
pa asa io
—
1994
m.
udens
laiko a pis.
Ta-
da
11
Zymiy
la iy
kalbininky
uz
sa o
y inéjimus
igijo
habili uo y
ilologijos
moksly
dak a y
laipsnius,
o
9
kalbos
y ine ojai
apgyné
ilologijos
moksly
5
Tam
ikslui
gausiai
panaudo i
au osakos
inkiniai
(J.
Balio,
J.
Do ydaiéio,
A.
Juskos
su ink os
liaudies
dainos),
M.
D.
Kleino,
A.
Sleiche io,
K.
J
auniaus,
Rygiskiy
Jono,
J.
O embskio
(O ebski)
i
ki y
au o iy
g ama ikos,
lie u iy
kalbos
zodynai,
K.
Bugos,
J.
Jablonskio,
S.
Daukan o,
E.
F enkelio,
E.
He mano
(He mann),
Z.
Zinke iciaus,
ki y
kalbininky
lie u iy
kalbos
y inéjimai,
i ai us
lie u iski
leidiniai.
Kadangi
iki
¢ia
ap a iamos
monog a ijos
i&spausdinimo
A.
Uozuolo
knyga
”La ieSu
au asdziesmu
aloda”
G@icue
lanes
dainy
kalba.
R.,
1961)
bu o
nuo-
dugniausias
sis eminis
la iy
liaudies
dainy
leksikos
i
g ama ikos
(ypaé
sin akses)
y imas,
sup an ama,
jog
A.
Ga e is
ypa¢
daug
ku
emiasi
miné uoju
A.
Uozuolo
eikalu
i
ki ais
Sio
la iy
liaudies
dainy
y ine ojo
da bais,
ku iuose
sa o
uoz u
y a
minimi
i
A.
Ga e io
y inejimai.
i
223