LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Aloyzas
VIDUGIRIS
DEL
ZIETELOS
SNEKTOS
PRIKLAUSOMYBES
IR
KILMES
Zie elos
(a nopo,
Jisa aapa,
3ne ena,
3eueno,
|.
Zdzigciol)
snek a
y a
bene
pa i
mislingiausia
i8
isy
iki
Siol
Zinomy
lie u iy
kalbos
Snek y.
Ji
nesu ampa
nei
su
iena
daba ine
lie u iy
kalbos
Snek a
a
a me.
Del
Zie-
elos
Snek os
i
jos
kilmeés
y a
pa eikS a
j ai iy
nuomoniy.
Ta¢iau
daugumai
ju
iks a
pag is umo.
Cia
no ima
iSsamiau
paanalizuo i
Zie elos
snek os
san ykius
su
ki omis
lie u iy
kalbos
a mémis,
daugiau
pa eik i
au en isky
Zie elos
Snek os
duomeny
i
pa eik& i
iena
ki a
hipo e ine
min .
15
isy
pak as iniy
lie u iy
a miy
Zie elos
Snek a
y a
daugiausia
nu olusi
i
pie us.
Nuo
Lie u os
als ybés
sienos
ji
a sijusi
daugiau
kaip
pe 100
km,
apie
20
km
uz
Nemuno,
pusiaukely
a p
Lydés
i
Slanimo,
p ie
Zie elos
upes
(kai iojo
Ma iéédies
(Ma iéadies)
in ako).
Zie elos
Snek a
y a
doméjesi
i
ja
y e
daugelis
j ai iy
au y
kalbininky:
E.
Vol e-
is,
J.
Rozwadowskis,
K.
Biga,
P.
A umaa,
J.
Ge ulis,
Ch .
S angas,
E.
F aenkelis,
J.
Baléikonis,
J.
Senkus,
T.
Sudnik,
A.
Nepokupnas
i
k .
Iki
An ojo
Pasaulinio
ka-
o
bene
daugiausia
medZiagos
apie
Zie elos
Snek g
bu o
sukaupes
ienas
zymiausiy
o
me o
lie u iy
i
okie¢iy
bal is y
bei
dialek ology
Ju gis
Ge ulis
(G.
Ge ullis).
Zie elos
i
Laziny*
Snek oms
jis
sky e
ypa inga
démesj.
Po
duka
jis
bu o
a y-
kes
j
Sias
abi
Snek as.
Pi ma
ka a
i
Zie elg
J.
Ge ulis
a azia o
1928
a
1929
m.,
agiau
aka
dél
uome inés
lenky
aldzios
ukdymy
eiSbu o
ik
is
dienas
(iS
Zaseéiy
kaimo
lenky
policija
jj
i8 a iusi,
nes
ne u ejes
isy
eikiamy
aS y,
leidimy).
An a
ka a
jis
a yko
su
sa o
asis en u,
no egy
bal is u
Ch .
S angu
1930
m.
i
isbu o be eik
pusan o
ménesio
(nuo
ugpjucio
idu io
iki
ugséjo
men.
galo).
Juos
globojo
bu .
Zase iy
kaimo
moky oja
Ko yna
Zukely é-Juodiené.
Deja,
pe
ka a
isa
su ink a
medziaga
Zu o
ka u
su
kalbininku.
Isliko
negausiai
ik
lapeliy
su
J.
Ge ulio
uz agy ais
ZodZiais
didziajam
Lie u iy
kalbos
zodynui.
P o .
J.
Ge ulis
dél
sa o
iS aizdumo,
g ei os
o ien acijos,
aS aug
p o o
i
sgmo-
jaus
daugeliui
paliko
gily
ispudj.
Be
o,
zie eliskiams
jis
impona o,
kad
nak oda o
ik
sode,
miegmaisyje
(nes
pi kios
iduj
pjauda o
blusos).
UZ
sugaisin a
laika
in-
o man ams
dosniai
a silyginda o.
Moky oja
K.
Zukely e-Juodiené
nuola
ka ojo,
kad
”
Zie elos
a més
niekas
aip
ge ai
neiS y é
kaip
p o eso ius
Ge ulis”.
Zie elos
apylinkéje
ka u
su
J.
Ge uliu
sa o
su ink aja
medziaga
—
umpa
Zase-
éiy
kaimo
Snek os
one ikos
i
mo ologijos
ap aSa
—
1958
m.
paskelbe
Ch .
S angas
(S ang
1958:
171—201).
Tik iausiai
ne
be
J.
Ge ulio
i akos
pagal
|
kie inima
Zie-
elos
Snek a
laikoma
izoliuo a
i
labiausiai
a sijusia
y y
lie u iy
a me.
Taciau
del
nosiniy
a,
¢
i
d iga siy
an,
en
a imo
ji
nesan i
g iez ai
y ie iska
i
iSsiski ian i
18
ki y
Vilniaus
k ag o
Snek y
(S ang
1958:
173).
*
|
Laziinus
J.
Ge ulis
su
Ch .
S angu
a yko
i8
Ge e iy
(DW
1930:176)
127
IS
iesy
Zie elos
lie u iy
snek a
daba
iS isai
nesu ampa
né
su
iena
esama
lie u iy
kalbos
a me.
Ji
a si
suda y a
i8
j ai iy
lie u iy
kalbos
a miy
—
ienomis
ypa ybéemis
daugiau
p ia éja
p ie
y y
auks aiciy,
ilniskiy,
ki o-
mis
—
p ie
a imiausiy
kaimyny
pie y
auks aiciy,
eciomis
—
p ie
pie iniy
aka y
auks aiciy
(kaunigkiy)
i
ki y.
DaZniausiai
am
ik os
ypa ybeés
pagal
|
papli ima
a
eiskinio
uZimamga
plo a
apima
kelias
pa a mes
a
ik
ku ia
no s
|
ju
dali.
Todél
p ie3
p adedan
ski s y i
a ski as
Zie elos
snek os
ypa ybes
|
pagal
ski inga
papli ima,
pi miausia
eikia
pasaky i,
kad
daugeliu
bend y
b uozy,
kaip
i
ki os
a més,
aip
i
Zie elos
Snek a
su ampa
i
nesiski ia
nuo
|
pag indiniy
lie u iy
kalbos
a miy.
Zie elos
Snek a
u i
a
pa i
ga syno
in-
|
en o iy,
daugiausia
uos
pa ius
Zodziy
da ybos
i
kai ybos
modelius,
daug
os
pa ios
leksikos
i
sin akseés.
I.
Pi miausia
apZ elg ini
Zie elos
8nek os
san ykiai
su
ki omis
lie u iy
—
kalbos
a mémis.
A ski os
Zie elos
8nek os
ypa ybés
lyginamos
paeiliui
su
okiomis
pa y y,
pie y
i
aka y
auks ai iy
a miy
ypa ybemis
pagal
jy
pa-
pli imo
a ealus.
Su ampan iems
Zie elos
i
lyginamy
Snek y
eigkiniams
loka-
~
lizuo i
pasi elkiami
”Lie u iy
kalbos
a laso”
( oliau
—LKA)
one ikos
Ke
II),
mo ologijos
(LKA
III)
i
leksikos
(LKA
I)
duomenys.
1.
Zie elos
Snek a
Sliejasi
p ie
pie y iniy
lie u iy
kalbos
a miy
( .y.
pie-
y
i
y y
auk& aidiy
a
ik
p ie
am
ik os
jy
dalies)
pagal
Siuos
one
i
‘kos
b uogZus:
a)
ie oj
zodzio
p adzios
balsio
e
a iamas
a,
p z.
agle~
egle,
aiki ~
eiki (e),
dZe as~éze as,
aza~ezd
(plg.
LKA
II
26—28,
zemel.
N .
9,
10);
b)
po
sukie éjusio
J
pakin a
e
ipo
balsiy
kokybe,
.y.
ie oj
e,
a lama
a,
€,
p zZ.,
lakia~lékia,
ldidzia~léidzia,
sdulé~sdulé,
sdulg~saule,
gole~
Zolé
(plg.
LKA
II
33-35, 48—50,
zemél.
N .
15,
16,
31,
32);
c)
islaiko-
mas
nesu ienbalséjes
p ielinksnis
i
p ieSdélis
in
”{”
,p z.,
in
la ikg~y
la ikg,
in
ideny~j
idenj,
in
u gu~j
u gy,
in( )dugo,
inbego,
inlindo
(plg.
LKA
II
68—69,
zemél.-
N .
53,
54);
d)
ne u in ys
a ika y
é
kamieno
daik a a dziy
dgs.
kilm.
bi iy~
bidiy,
me gy iy~
me gyciy
i
i
@
kamieno
eiksmazodzio
bi
ojo
ka inio
laiko
1
a.
jediau~edziau,
me ia i~mecia i
(plg.
LKA
II
95—96.
zemél.
N .
80);
e)
islaikomas
busimojo
laiko
eiksmazodZiy
ns.
1
i
2
o my
seno inis
galunés
ki is,
p z.,
aisu~eisi ,
aisi~eis ,
nesu~nesi ,
ne
(ple.
LKA
II
177,
zemel.
N .
108);
)
daik a a dziy
su
p iesaga
-éja
ki
imas
pagal
eciaja
ki ¢iuo e,
p z.,
audéja,
pjo eja
(plg.
LKA
II
128-1
gemel.
N .
110);
mo ologijos:
a)
ie oj
io
kamieno
a ojam
jo
kamieno
a dazodiiy
o mos,
p z.,
jducias
”jau is”,
médzias
”medis”
(plg
LKA
III
23—24,
zemel.
N .
2,
3);
b)
ie oj
ba i oninio
ki ia imo
wo
mieno
daik a a dziy
a ojami
oksi onai,
p z.,
sp indgs,
Zui blys
(plg.
LE
III
24,
26,
zemel.
N .
5,
8);
c)
y iskosios
giminés
daik a a dZiy
ns.
nai
pains
8
(bk.
-u ),
p z.,
d kliu
”a kliui”,
piemeniu
”piemeniui”
,
2mé
"zmogui”
(plg.
LKA
III
40—43,
zemél.
N .
36,
39);
d)
einamojo
ida
ie ininko,
ilia y o
o my
a ojimas,
p z.,
ana
laukan
”)
a
lauka”,
pi ki
lauk iosna,
ud uosnan
(plg.
LKA
III
54—55,
zemel.
N .
48);
e)
asmeni
i a dziy
a dininkas
dnas,
-d,
dnys,
-os
”jis,
ji,
jie,
jos”.
128
Va ojami
am
ik i
ienodi
ZodZiai
(leksemos)
a
jy
a ian ai:
a)
akééid
"pada gas
Zemei
pu en i,
akécios”
(plg.
LKA
I
107—108,
zemél.
N .
47);
b)
apuse~
epuse
”d ebulé”
(plg.
LKA
I
165—166,
zemél.
N .
92);
c)
b auk u e
”j ankis
linams
b uk i,
b uk u é”
(ple.
LKA
I
122,
zemél.
N .
59);
d)
dalgé
*j ankis
ja ams
a
Zolei
pjau i, dalgis”
(plg
LKA
I
111,
zemél.
N .
50);
e)
niekoéid
”skob as
pailgas
indas,
gelda”
(plg.
LKA
I
67—68,
zemél.
N .
21);
)
pi kia
” als ieciy
gy enamasis
namas,
oba”
(plg.
LKA
I
34,
zemél.
N .
2)
i
k .
2.
Vien
ik
su
y y
auké aiciy
ilniskiy
a me
Zie elos
snek a
siejan-
éiy
(be
besiki ianéiy
nuo
pie y
auks aiciy)
ypa ybiy
neuZ iksuo a.
Y a
ik
mo ologiniy
ypa ybiy.
Taéiau
diach oniniu
poziu iu
ai
daugiausia
a chaiz-
mai,
kadaise,
kaip
odo
senieji
aS ai,
pla¢iai
a o i:
a)
a iamosios
nuosakos
o mos
su
mo ologinés
eik3més
ne ekusiomis
dalely émis,
pos pozicijomis
-be,
p z.,
buéiabe,
neséidbe,
bu ybe,
sukéidbés.
Zie elos
snek os
os
dalely és
p iebalsis
sudusléjes,
p z.,
buciap,
di péiap,
aiciapé,
sukéiapés,
sik ysipés.
Ge e iskiai
ie oj
dalely és
b(p)
u i
k:
biudéiak,
nu eiciak,
ai yk.
sikéiakés
(plg.
LKA
II
107—108,
111-112,
zemél.
N .
103, 104,
107);
b)
ien
ik
pak as inése
lie u iy
Snek ose
(Die eniskése,
Ge ééiuose,
Laziinuose
i
Zie-
eloje)
islike
ke u i
ie ininkai,
is
ku iy
daugiausia
jy
nyks anéios
o mos
y a
—esamasis
paSalio
ie ininkas,
adesy as,
p z.,
a kliep,
bé nipi,
manip,
misip,
kd eip,
is aip
i
einamasis
pasalio
ie ininkas,
alia y as,
p z.,
a kliép,
jésp,
musump,
namép
(plg.
LKA
III
55—56,
zemél.
N .
48);
c)
i8
Ry y
Lie u-
os
ik
Zie elos
i
Laziiny
Snek ose
e a ojama
a ema iné
esamojo
laiko
3
a.
eiksmazZodZio
o ma
a
a a i
”eina”
(plg.
LKA
III
89—90,
zemél.
N .
87).
Taciau
i
Sis
su apimas
né a
esminis,
nes
a
o ma
u éjo
MaZosios
Lie u os
lie u iai,
o
aka y
Zemaiéiai
jos
pag indu
u i
pasida e
isa
pa adigma.
Apsk i ai
Laziiny
i
Zie elos
snek as
sieja
nemaza
i
ki okiy
su apimy,
p z.,
ie oj
bu a
a
buna
a ojama
o ma
bis a
(plg.
LKA
III
91,
zemél.
N .
84);
ie oj
g%ja—gis a
(plg.
LKA
III
91—91,
zemél.
N .
88);
giema,
g e a
Zie elos
gies i
”gieda”
(plg.
LKA
III
88—89,
zemél.
N .
85);
deminu y ai
su
p iesaga
-d as,
-(i)d,
p z.,
Laziiny
me gu d,
me gu os,
Zie elos
kigkiu as,
me gucios,
aik as;
zodis
Zdis i,
Zdidzia,
Zdidé
1.
g iez i,
g o i
(muzikos
ins umen ais)
2.
los i
(ko omis,3achma ais),
3.
siaus i,
laigy i
i
k .
3.
Su
pie y
i
pie iniais
aka y
auks ai¢iais
a
am
ik omis
jy
dalimis
Zie-
elos
Snek a jungia
kele as
ypa ybiy:
is
one ikos
—
iglaikomi
s eiki
mis ieji
d iga siai
am,
an,
em,
en,
p z.,
ka ipas,
ldngas,
penki,
sém
(plg.
LKA
II
83—88,
zemél.
N .
68—71);
i8
mo ologijos
—
a)
busimojo
laiko
ienaskai os
la.
a ema iniy
eiksmazodziy
a ojimas,
p z.,
busu
”busiu”,
aisd
*eisiu”,
sakjsu
“sakysiu”
(plg.
LKA
III
104,
zemél.
N .
102);
b)
a iamosios
nuo-
sakos
ns.
2
a.
o mos
su
”dzukiska”
galiine
-ai,
p z.,
bu ai,
saky ai,
suk az,
a suk di,
ik
e ka éiais
bu um,
bu umei
(plg.
LKA
III
108—109,
zemél.
N .
105);
c)
deminu y ai
su
p iesaga
-ukas,
p z.,
a klikas,
be nikas,
g udukas,
e ka ciais
be ni kas
(plg.
LKA
III
130—131,
Zemél.
N .
116);
d)
apibend in-
a
eiksmazodziy
su
p iesaga
-y i
da yba,
p z.,
augy i,
kaby i,
lygy i,
skuby i
129
(plg.
pas a ojo
edinio
papli ima
LKA
III
151,
zemél.
N .
142);
iS
leksikos
—
a)
kiémas
”aikS elé
p ie
gy enamojo
namo”
(plg.
LKA
1
45,
zemél.
N .
9);
b)
kldénis
”pailgas
zemés
pazeméjimas,
slénys”
(plg.
LKA
I
178—179,
zemél.
N .
103);
c)
ezmas”a kliy
aukiama
aziuoklé,
a ai”
(plg.
LKA
I
89—90,
zemél.
N .
34).
4.
Daugiau
y a
okiy
ypa ybiy,
pagal
ku ias
Zie elos
Snek a
a siski ia
nuo
pie y
i
y y
auks aiciy
i
su ampa
su
aka y
auks aiciy
pie inémis
pa-
a meémis,
iek
su
adinamaisiais
kauniskiais,
iek
su
buy.
Mazosios
Lie u os
bal se megiy
i
s iukiy
Snek omis.
IS
okiy
bend ybiy
miné ina
kele as:
Esminés
y a
one inés
bend ybés:
a)
islieka
nepaki e
su umpéje
galuniy
aku iniai
a
(<*¢<*dn),
e
(<*é<*én)
balsiai,
p z.,
sup ie eiksméjusios
4,
ia
i €
kamieno
a dazodziy
ns.
jnagininko
o mos
—
basaminéia
”
basni -
ia”,
nakéid,
pakluone,
add
(plg.
LKA
II
23—24,
35—36,
zemél.
N .
5,
17)
i o
kamieno
a dazodziy
ns.
ie ininko
(inesy o)
o mose
—
kelé
”kelyje,
kelionéje”,
kldone,
d e
(plg.
LKA
II
35,
zemél.
N .
17),
b)
pap as ai
islai-
komi
nepaki e
i agaliai
Saknies
i
galunés
nosiniai
g,
¢
(<*an,
*en),
p z.,
g gz as,
g gz élis,
ésa” esia”,
asid is,
g
kd e,
ankg,
p ipiwe
(plg.
LKA
II
61—67,
zemél.
N .
44—51).
Tik
i ap adi
nosinj
¢g
daugiausia
a liepia
d i-
balsis
-
az,
kaip
MazZosios
Lie u os,
eciau
kauniskiy
Snek ose,
p z.,
geldis u as
*ealas u as”,
pageldisk
”pagalask”,
kaisnys
”kasnis”,
kdisnj
”kadsnj”,
inkdisk
uzkask”
(Ge ullis,
S ang
1933:
9,11)
i
galbu
a,
cai
e
kamieno
a dazodziy
ns.
jnagininko
o mos
sa
bal di
ankdi,
sa
didelai
kd ei.
Visi8kai
aip
pa ,
kaip
pie iniy
aka y
auks aiciy,
kauniskiy
a iamas
Zodis
d zZuolas
(plg.
LKA
II
61—62,
zemél.
N .
44);
c)
ki éiuo y
i ap adziy
mis iyjy
d iga siy
2,
u
+
1
m,
n,
pi masis
sandas
nepailgeja,
p z.,
di ba,
kulsim,
pilnas,
s um e
(plg.
LKA
II
38—39,
zemél.
N .
20);
d)
an iniy
a
kamieno
eiksmazodZiy
su
p iesaga
-y i
busimojo
laiko
3
a.
galunés
y
nesu umpéja,
p z.,
da ijs,
p asys,
sakys
(plg.
LKA
II
60—61,
zemel.
N .
42);
e)
zie eliSkiai
kaip
i
aka y
auks-
ai iai
nedziikuoja,
.y.
sakoma,
p z.,
dudzia,
jduciai,
nakéia
||
nakéidi,
d i,
ma i,
pa e
(plg.
LKA
II
93—97,
zemél.
N .
80);
)
isada
kie ai
a iamas
su umpéjusios
bend a ies
p iebalsis
,
p z.,
di b ,
né5 ,
pjdu
(K.
Buga
po
Sio
¢
ne agé
usiska
kie inamaji
zenkla
+
—
bu s,
saky s,
siu s
(ple.
LKA
II
106—107,
zemel.
N .
90).
Is
mo ologijos
miné inas
momen iniy
eiksmazodziy
su
p iesaga
- elé i
a ojimas,
p z.,
dik elé i,
bach elé i
”
poks elé i”,
Z il elé i
”z ilg elé i”
(plg.
LKA
III
152,
zemél.
N .
143):
pie y
aukS ai¢iy
ik
- e é i
a
- e .
Nuo
pie y
auks ai iy
ski ia
i
p ie
aka y
auks aiciy
i
ka ais
ki y
a miy
Zie elos
Snek a
Slieja
i
a ski i
zodziai
(leksika):
gi id
”medZiais
apaugusi
ie-
a,
be
koks
mi3kas”
(plg.
LKA
I
191—192,
zemel.
N .
113),
edega
”lenk ais
aSmenimis
ki is
lo iams
i
geldoms
skob i”
(plg.
LKA
I
87,
zemél.
N .
33),
aip
pa
i ai us
ki i
zodziai,
ku iy
papli imas
nebu o
i as,
p z.,
kd is
”ilgas
plonas
nugené as
medzio
kamienas”:
pie y
aukS ai¢iy
Sa a;
mélz i”spaudan
spenius
isgau i
piena
is
eSmens”:
pie y
i
y y
aukS ai¢iy
ilniskiy
Ididy z;
mulk i
” y i”
(MazZosios
Lie u os
a miy
Zodis)
i
k .
130
5.
Vien
ik
su
pie y
aukS ai¢iais
Zie elos
Snek a
siejanciy
ypa ybiy
ne-
daug.
IS
one iniy
pie y
auks ai¢iy
i
Zie elos
Snek os
su apimy
galima
nu-
ody i
gana
pla y
del
ki cio
pailgéjusio
balsio
e
a ima
isuose
skiemeny-
se,
nep iklausomai
nuo
po
jo
einanéio
skiemens
sudé ies,
p z.,
dés
”de-
da”,
gé ,
g@ ia,
kélia,
n@sa,
pé nesé,
suééias,
aikélis,
éda,
J
Rozwa-
dowskis
ansk ibuoja
‘a:
d'dga,
sil 'dlis.
Tik iausiai
deél
kon ak y
su
pie y
a
y y
aukS aiéiais
kai
ku ie
Zei elos
snek os
a s o ai
ie oj
nosiniy
g,
¢
pa a oda o
4,
y,
p z.,
is js ,
p ispej,
”p inoke”,
i~ e
” en”,
usy ~ gsy ,
a ba
padzukuoda o,
p z.,
ciesd~ iesd,
ciondik~éiondik,
dzieska~
dieska
(sl.
*duonkubilis”),
ska idzia~skaidzia
ie oj
ska s ,
ska s i
”skauda”
i
pan.
I8
mo ologijos
Zie elos
Snek ai
i
pie y
auks ai iams
miné ina
bend ybé
y a
daugiskai os
ie ininko,
inesy o
o my
galiné
-sa,
p z.,
juosd,
kliionuosa,
namuosd,
sa osd
pi kiosa,
ienuosa
ma skiniuosa
(ple.
LKA
II
72—73,
ze-
meél.
N .
67),
is
leksikos
—
kai
ku ie
ZodZiai
a
jy
o mos,
p z.,
di géle”
dilgele”
(plg.
LKA
I
167—168,
zemél.
N .
94),
p iemné
”
p iemené”
(plg.
LKA
I
38,
zemél.
N .
5)
i
k .
6.
NemaZa
pagunda
y a
Zie elos
Snek a
sie i
su
adinamuoju
p iedzukiu
(pagal
senaja
a miy
klasi ikacija
su
idu io
aukS aigiy
pie ine
dalimi
apie
Bi s ona,
Jiezna,
S akliskes).
Sios
apylinkés
jeina
j
/
kie inimo
plo a,
ku-
i
ke a
kelios
nosiniy
g,
¢
siau inimo
izo onos,
apima
miné os
bea ika és
o mos
(bi iy,
dudiau),
a ojami
deminu y ai
su
p iesaga
-u as
(kisku as,
aiki as)
i
k .
Ta¢iau
isa
beda,
kad
Zie elos
Snek a
sa o
eiskiniy
j ai umu
nesileidzia
jsp audziama
ik
j
p iedzukio
plo a.
7.
Zie elos
Snek a
sa o
a ski ais
eiskiniais
ka ais
nesi iboja
i
isomis
ap-
a omis
a memis.
Pa yzdZiui,
su
giau inémis
lie u iy
kalbos
a mémis
Zie-
elos
Snek a
e ¢ia
sie i
aukS esniojo
laipsnio
pailgéjan is
balsis
e:
b angésnis,
ga dsnis,
mazasnis.
Ki os
ypa ybés,
pa yzdziui,
bii ojo
ka inio
laiko
3
a.
o -
ma
bi ,
bi i
"bu o”,
aip
pa
p ielinksnio
i
p ie3délio
sa
a ojimas
ie oj
su
e cia
k eip i
akis
j
jau
isnykusias
MaZosios
Lie u os
lie u iy
Snek as.
Visi
Cia
suminé i
Zie elos
snek os
i
pag indiniy
lie u iy
kalbos
a miy
ypa ybiy
g e inimai
bei
lyginimai,
Zinoma,
y a
salygiski.
Daugeli
g e inamy
dalyky,
be
abejo,
ski ia
didZiulis
laiko
nuo olis.
Pe
daugelj
me y
a
Sim me-
aiy
y
ypa ybiy
a ealai
gali
bi i
sma kiai
paki e,
uos
eigkinius
ski iandios
a
jungian¢ios
izo onos
a
izoglosos
j
iena
a
ki a
puse
ge okai
pasislinku-
sios,
a si ade
ino aciju.
Naujy
dalyky,
ypaé
skoliniy
ne uks a
i
Zie elos
Snek oje.
Taéiau
g e a
y a
nemaza
uZsikonse a usiy
i
seny
dalyky,
ku iy
pag indinese
lie u iy
kalbos
a mése
daug
ku
nebelike.
Is
budingesniy
Zie elos
Snek os
ypa ybiy
sug e inimo
su
a i inkamais
y-
y
pie y
i
aka y
aukS aigiy
a miy
eiskiniais
ma y i,
kad
Zie elos
snek a
y a
sa i a
i
iki
galo
nesu ampa
née
su
iena
lie u iy
kalbos
a me.
Zie e-
los
Snek oje,
kaip
i
a imiausiose
pie y
auks aiciy
snek ose
y a
a si
susilieje
du
ski ingi
klodai
a
s au ai:
y y
(pie y)
auk& aidiy
i
aka y
aukS aiéiy.
Lyginan
Zie elos
snek a
su
pie y
auks aiciy,
ski umas
y a
as,
kad
pie y
auks ai¢iy
pa a me
y a
uZklojes
s o okas
y y
auks ai¢iy
a més
sluoksnis,
o
131

Zie elos
Snek oje
da
y auja
aka y
auks aiciy
a més
pag indas.
Tai
odo,
kad
o muojan is
Zie elos
snek ai,
jos
sai ai
su
pie y
auks ai¢iais
bu o
ibo i.
Il.
Zymiai
keblesnis
y a
Zie elos
lie u iy
kilmés
klausimas.
Iki
3iol
dau-
giausia
bu o
palaikoma
nuomoné,
kad
Zie ela
y a
P isijos
isei iy
Snek a,
nuo
XIII
a.
uzsikonse a usi
sla y
apsup yje.
Tokiai
nuomonei
susida y i
pasi a na o
apiel276
m.
Ipa ijaus
me as yje
a si a-
des
j aSas,
kad
nuo
okieciy
e go és
pabégusius
p iisus
p iemes
T aidenis
i
ieng
jy
dalj
apgy endines
Ga dine,
o
ki a
Slanime
(PSRL
II:874).
Vieni
mokslininkai
mané
apie
Zie elg
isiki usius
p isus
(Keppen
1927:
39;
Vol e
1912:
151—160),
ki i
—
sudu ius
(jo ingius)
(Kaminski
1953:
63;
O embskij
1961:
7—8).
Pi masis
Zie elos
Snek os
y éjas
E.
Vol e is
nu ode
i
daugiau
iS auky
is
Dusbu go
k onikos,
ku
klabama
po
p usy
sukilimo
numalginimo
bégusius
Pagudes
i
Ba os
s iciy
gy-
en ojus
j
Lie u os
aldomg
Ga dino
s i j.
Jis
pi masis
nu ode
kele g
sa i y
Zie elos
’nek os
ypa ybiy,
p imenanéiy
aka y
bal us
(Vol e 1912:
152—160).
Zinoma,
negalima
a mes i
p ielaidos,
kad
apie
Zie elg
nebu o
apsigy eng
pa-
begéliy
p iisy
a
s idu iy.
Gal
ik
pe
daug
nek i iskai
os
me as¢ciy
uzuominos
mokslininky
p iimamos,
kaip
ga a as
a sakas
j
klausima,
iS
ku
apie
Zie elg
a si ado
lie u iy.
Niekas
nekélé
klausimo,
kaip
j
sla iskg
aplinkg
pa ekg
aka iniai
bal ai
galéjo
sulie u e i.
Ta si
uz ek y
ien
Lie u os
kunigaikscio
T aidenio
a do.
An a
e us,
negalima
neig i,
kad
iems
a sikeleliams
ne u éjo
i akos
Lie u os
als ybe,
ku ios
sudé ij
Sis
k aS as
pa eko
nuo
XIII
a.
idu io.
Taéiau
u in
omenyje
o
me o
sa i aldg
i
adminis acini
apa a a
(del
ku io,
jeigu
i8 is
oks
bu o,
lie u iskumo
eikia
labai
abejo i)
oks
izoliuo as
sidu iy
a
p usy
i imas
lie u iais
(sulie u e-
q
jimas) sunkiai
isi aizduojamas.
Is
esmés
isai
ki aip
Zie elos
lie u iy
kilmés
klausima
kel i
e cia
pa i
Zie elos
snek os
sis ema,
jos
san ykiai
su
ki omis
lie u iy
a mémis
i
pa i
—
geog a ine
pade is.
Geog a iskai
Zie elos
Snek a
y a
bu .
seno inése
sudu iy
(jo ingiy,
a ba
|
daina iy;
dél
jy
pa adinimy
Z .
Biga
1961:
126—130;
Zajaczkowski
1940:
=
57—76)
zemése,
ku ias
anks i
p adéjo
kolonizuo i
y y
i
aka y
sla ai.
Is.
pie yéiy
pusés
Cia
iena
po
ki os
XI
a.
bu o
pas a y os
y y
sla y
i o es
©
—
Valka iskas,
Slanimas,
Zdi o as,
Zasla lis,
Minskas,
Nauga dukas,
Ga di-
nas
—
iS
ku iy
bu o
enkamos
duokleés,
skelbiama
k iscionybe,
asimiliuojami
ie os
gy en ojai.
IS
pie aka iy
j
p usy
i
sudu iy
Zemes
jni ingai
e Zé-
|
si
lenkai.
Nepajégdami
ieni
palauz i
p isy
i
sidu iy
pasip iesinimo,
1230
_
m.
i8
Veng ijos
j
pagalba
pasik ie e
K yZiuociy
o dina
(Dundulis
1968:
38).
Specialiai
p ieS
s du ius
1254
m.
bu o
suda y a
Haliéo
Voluines,
Mozu y”
kunigaiks io
i
Vokie iy
o dino
sajunga,
siekusi
pasidaly i
uzg ob as
zemes_
(Tau a iéius
1994:
4).
S idu iy
gy en a
e i o ija
palaipsniui
mazejo.
Pie
uose
is o iky
isski iamos
ys
yskesnés
ibos
—
Bugas,
jo
in akas
Na e as
(Na is)
i
pagaliau
Na e o
in akas
Beb as
(Tau a iéius
1994:
6).
Sudu iai
XIII
a.
(p ies
pa
jy
isnaikinima)
lokalizuojami
j
siau e
nuo
Beb o
i
Lu-
|
ko
upiy,
a p
Nemuno
idu io
i
Ramin os
gi ios
(Nalepa
1964:
60;
I inskis
7
1990:
43).
Uz
Siy
iby
siidu iai
bu e
daugiausia
ik
pe sikéléliai
(Kaminski
1953:
63
.;
Nalepa
1964:
11—60).
Musy
nuomone,
Sios
sidu iy
ibos
bu o”
daugiau
poli inés,
negu
ik osios,
e nineés.
4
S e imyjy
kolonizuo ose
zemése,
be
abejo,
da
ilga
laika
usiliko
iek
lie
132
u iy,
iek
sudu iy
i
p usy.
A
ne
del
Gia
gy enusiy
bal y
genéiy
i
jy
p ieSinimosi
auks u iné
pie y
panemuné
(Valka isko,
Slanimo,
Zdi o o,
Nau-
ga duko,
Ga dino
s i ys)
bu o
p amin os
Juodaja
Rusia?!
A min is
apie
a-
ka ineje
o
plo o
dalyje
gy enusius
sudu ius
igliko
iki
XIX
a:
idu io
(Gauéas
1974:
21—24).
Nuo
seno
Gia
gy enusius
sudu ius
nodal
i
ie o a dziai.
Be
zinomy
Bugo
auks upio
kai iojo
in ako
Ksna
(i8
Ki sna,
z .
V.
Topo o
1959:
251—
—261)
i
du iniy
su
sandu
-da
(Jaselda,
Sokolda;
Buga
1961,
601—602),
da
miné-
ini
upé a dziai
—
Zél a
(kai ysis
Nemuno
In akas
i
mies as
Ga dino
s .),
Zie ela
(Maiceédies
kai ysis
in akas,
bu .
eZ.
i
mies as,
daba
Dia lo as
Ga -
dino
s .),
kaimai
—
Daina a,
Fasé ias
(Zie elos
apyl.).
Ilgai
é usia
bal y
sla y
d ikalbys e
liudija
A.
Micke igia e
gim yju
ie y
eZe o
pa adinimas
S i ezj
(a
S i iazj),
ku i
pa aidziui
a liepia
s du iskas
Aly aus
ajono
eZe-
o
a das
S ai ingis
(A.
Nepokupno
sug e inimas).
Vien
jau
siy
hid onimy
kilmeés
nejmanoma
paaiskin i
aka y
bal y
pe sikéleéliais.
Pie y
Lie u oje
dél
p iebalsio
s
ie oj
3,
ma y ,
a chajiskas
(s idu iskas
y a
upé a dis
Visinéid
(Saléios
deginysis
in akas
Saléininky
j.),
plg.
Vaisie is
(T aky
j.
eZ.),
Veisiéjis
(Lazdijy
j.
ez.)
i
Viesin as
(Anyk3éiy
j.
ez.),
Viesin a
(Kupiskio
j.
up.)
(Ska dzius
1973:
70;
ki aip
—
Vanagas
1981:
388).
Saléios
i
Visinéios
upiy
baseino
snek ose
di ongoidas
ze
daznai
su-
ienbalséja
iki
7,
p z.,
giddj
”giedojo”,
p imne
*p iemené”
(plg.
LKA
I
38,
zemel.
N .
5).
Jdomu,
kad
Visinéios
auks upys
isiskai
su ampa
au osila-
biniy
d iga siy
am,
an
izo ona.
Galbi
p ie
sudu isky
pa adinimy
eiké y
p iski i
ie o a dZius,
ne u inéius
a ika y,
p z.,
Mindi ai
(Lydos
j.
k.,
plg.
Mindiéiai
Siauliy
j.
k.),
Skubé ai
(Vilniaus
1).
Jasiuny
apyl.
k.),
Zla ik ai<*
Zliaug a<*
Zliaug a
up.
(Saléininky
j.
k.);
plg.
Pabé ai
(Labgu-
os
apyl.
k.),
Suké ai
(Sakiy
j.
k.
)
i
k .
Vaka y
bal ams
budingy
(a
p iski iny)
kalbos
elemen y
y a
like
i
Zie-
elos
Snek oje.
Tai
daugiausia
okios
ypa ybeés,
ku iy
ki u
nebeisliko
a
jy
péedsaky
pasi aiko
spéjamosiose
bu .
aka y
bal y,
ypaé
s du iy
zemése.
Daugumas
jy
y a
one inio
pobudZio.
Zie elos
Snek a,
kaip
i
aka y
auks ai¢iy
pie inés
pa a més
y a
bene
ge-
iausiai
iglaikiusi
aka ie i8ka
(s du iska)
okalizmo
sis ema:
1.
”Nesu amséje”
jau
miné i
au osilabiniai
d iga siai
am,
an,
em,
en,
nosiniai
g,
¢,
su umpéje
aku iniai
galunés
-a,
-e
(beje,
aka y
auks aiziy
pie-
iniy
pa a miy
—
adinamyjy
kapsy,
zana yky,
daba iniy
kauniskiy,
aip
pa
bal se megiy
i
s iukiy
Mazojoje
Lie u oje
—
pag indu
susi o ma usi
mode ni
lie u iy
bend iné
kalba
ka ais
ukdo
su ok i
y
a miy
a chaisku-
ma);
2.
Nepasibaiges
d ibalsio
ei
i imo
j
ie
p ocesas
(p z.,
s iékas,
s ieka a,
pas iék
i
s eikas,
s eika a,
Sie d,
eciau
iep
(< eip),
dazniau
ep
i
ik
ie-
kes ,
ikés
” eikiau”;
3.
Galbu
i
balsio
u
pH
p iebalsj
i imas
i
Zodziuose
b i ai
”an -
akiai”,
lieZi is
liezu is”,
Zi is
”Zu is”
(Vol e
1912:
158);
133
4.
Nedésningas
ns.
a dininko
galiinés
umpinimas,
p z.,
a kliks
”
a k-
liukas”,
nieks,
aiks
(Biga
1961:
136;
Zinke icius
1987:
262).
Is
biidingesniy
seno inio
konsonan izmo
liekany
miné inos
Sios:
1.
Désningas
p iebalsio
z
a imas
ie oj
Z
ZodZiuose
baznyéid,
zqsis
”Za-
sis”
a ba
p amaisiui
zémé,
zi°
ma,
zi is,
z aizde,
dazniau
z e is,
z e §s,
Zémé,
Zamé,
Ziemd,
Zi is,
Z aigzde,
eciau
z e is
i
k .
P iebalsis
s
ie oj
§
dazniau-
siai
a iamas
p ie’
p iebalsi
,
p z.,
s én ina,
sug(k)8cia,
s i {k)scia
g e a
S én ina,
S g(k)séia,
S i (k)
cia
”S ilpia”.
Galimas
daik as,
s,
z
p iebalsiai
ie oj
3,
Zy a
islike
a
a si ade
dél
sla y
kalby
a i inkamy
ga sy
analogijos,
be
a gu
a
ji
gali
isiskai
paneig i
aka iniy
bal y
subs a o
aidmenj.
Juo
©
labiau,
kad
gis
eiSkinys
y a
islikes
i
pie y
auks aiciy
pie iniais
pak aS¢iais
(apie
D uskininkus,
Kabelius
i
k .);
2.
Veikiausiai
sudu iy
laiky
a chaizmas
y a
p iebalsiy
junginius
s ( .),
é,
S ,
Zd
a o i
be
isp aus iniy
p iebalsiy
k, g
(jeigu
ai
ne a
a i ks inis
eigkinys,
.y.
supap as inimas,
plg.
Endzelins
1974:
430—431),
p z.,
dus as,
ka ais
duks as,
pa is é
”pauks is”,
ys é
" yks e”
(plg.
p usy
ys e),
us as,
—
is us
" igS us”,
sk dzdé
”k egzde”,
s i scia~
S i kscia,
i i idos
”smélis,
z i gzdas”,
be
pap as ai
anks i,
megs a,
minks as;
3.
P iebalsio
j
a si adimas
ie oj
asmeniniy
i a dZiy
ns.
jnagininko
i
ka ais
ns
adesy o
o mose,
p z.,
sajim
“sa imi”,
ajim
* a imi”,
e-
diau
sajip,
ajip
* a ip”
(plg.
p isy
mdim
i
Laziiny
snek os
maimi,
aimi,
maimim,
aimin);
;
4.
Nedésningi
p iebalsiy
paki imai,
is
ku iy
kiek
dazniau
p iebalsiai
¢,
d
p ieS
p iegakinés
eilés
balsius,
kaip
i
pie y
auks aiciy
pie iniais
pak as¢iais
is i s a
|
k,
g
p z.,
eciau
gi gejau,
dz.
gi dejau,
gi sa<
di sa,
di sé,
kil as,
dz.
il as,
pagegé,
dz.
padegé,
silkis,
dz.
Sil is
”Siluma,
ugnis,
Zibu ys”,
i sukine,
dz.
i su iné;
5.
Ribo as
a ika y
a ojimas,
p z.,
da i io
”dan ies”,
dan ei
”dan ys”,
gaidig,
ga di ,
gaididmi”
gaidziams”
,
jdu ius,
am eis,
Zodei”
Zodiiai”
,
Zodius,
Zodeis,
g e a
dancio,
gaidzy,
ZodZiais,
neminin
désningy,
aiskin iny
analo-
gija
o my
—
bi iy,
ediau,
me iad
i
k .
Kai
ku ios
ypa ybés,
¢ia
paminé os
a p
one iniy eiskiniy,
gali
bu i
ak-
uo inos
kaip
mo ologinés,
p z.,
0
kamieno
a dazodZiy
ns.
a dininko
ka ais
umpinama
galiiné
-as,
sa i os
asmeniniy
j a dziy
ns.
jnagininko-
o mos.
P ie
mo ologiniy
eiskiniy
eikia
ski i
a iamosios
nuosakos
ns.
2
asmens
o ma
su
galuine
-az,
p z.,
bu ai,
ai ai,
sakyj a .
Kad
3i
ino aciné
galuné
y a
pakankamai
sena,
odo
pie y
auks aiciuose
islikes
jos
i ap adis
ki ¢ia-
imas
i
papli imas
nuo
Ku siy
ma iy
MaZojoje
Lie u oje
(Ge ullis,
S ang’as
1933:
48)
iki
izo onos
am,
an
i
Zie elos
pie y iuose
(LKA
III
108—409,
ze-
mel.
N .
105),
.y.
spéjamosiose
bu .
sudu iy
nad u iy
i
skal iy
zemese.
I
aka y
bal y
genéiy
kalbos
eikiausiai
pa eldé a
bu ojo
laiko
3
a.
o ma”
bi (i)
(plg.
la iy
bija
”bu o”),
p ielinksnis
i
p ieSdélis
sa(-)
i
k .
Deja,
kol
kas
pe
maZa
Zinoma
apie
pa ia
sudu iy
kalba.
Daba
daugiau-
—
sia
medZiojami
a ski i
jos
elik ai,
a chaizmai.
Spéjama,
kad
sidu iy
kalba
bu usi
a piné
a p
lie u iy
i
p isy,
be
neZinia,
kiek
ji
islaikiusi,
bend y
i
~
134
b uoZy
i
su
iena
i
su
ki a
kalba.
Taip
pa
neZinia,
kiek
i
kokiy
b uozy
y a
pa eldeje
i
kiek
ga e
naujy
lie u iy
i
sla y
asimiliuo i
daba iniai
sudu iy
palikuonys.
Lie u iy
i
jy
kalbos
i aka
sudu iams
i
a imiausiems
jy
kaimynams,
ma-
noma,
p adejo
eiks is
nuo
V—VII
a.
po
K .,
kai
j
y ines
(cen ines)
bal y
zemes
emé
e Z is
y y
sla ai
(Maziulis
1994:
6).
Ta p
aka y
bal y
ik iau-
siai
jsiku e
i
nemaza
lie u iy
pabégéliy
i8
y iniy
s iziy.
J
lie u iy
au ybés
o ma imosi
suku j
g ei
bu o
j auk os
i
ki os
bal y
gen ys.
Ma y ,
XIII
a.
p adzioje,
da
p ies
K yZiuo iy
o dino
a sik aus yma,
nemaza
sudu iu,
kaip
i
jy
a imiausiy
kaimyny
nad u iy
i
skal iy,
jau
bu o
sma kiai
aplie u éje
a
sulie u eje.
Panasiai
sudu iy
asimiliacijos
p ocesas
u éjo
yk i
i
apie
Zie ela.
Gali-
mas
daik as,
kad
p o
Zie ela
am
ik u
me u
y a
éjusi
iba
a p
sidu iy
i
sma kiai
y y
sla y
spaudZiamy
lie u iy.
Tai
ody y
d ejopai
adinamas
Zie-
elos
apylinkése
kaimas
—
lie u i8kai
Daina d,
o
sla iskai
Ja iazj
(Jac ezj).
Abu
ie
pa adinimai
y a
e noniminés
kilmés
i
eiskia
a
pacia
sudu iy
gen i.
Del
o
ne
ik
Sio
kaimo,
be
i
Zie elos
apylinkés
lie u iy
kilme
links ama
aid-
kin i
Ipa ijaus
me as yje
nu ody ais
p usy
a
sudu iy
pabégéliais.
Tadiau,
anks i
lie u iams
i
sidu iams
p adéjus
maisy is,
nebi ina
ik
sudu ius
lai-
ky i
a ejunais.
Juk
a éjunai,
manoma,
y a
i
pa ys
sla ai.
An a
e us,
jeigu
Gia
i
bu o
a sikélusiy
sudu iy
jku y
kaimy,
ai
ien
Daina os
kaimo
d i-
gubas
pa adinimas
isduoda,
kad
jy
a sikel a
jau
j
lie u iska
a
sulie u éjusia
sa o
gen ainiy
aplinka.
Tokiu
budu,
laikui
bégan ,
ma y ,
y a
sulie u éje
i
daugiau
pie uose
i
pie aka iuose
(apie
Ga dina,
Slanima,
Valka iska,
P u-
zanus,
Bal s oge
i
k .)
izoliuo y
sidu iy
gy en ie iy.
Tai
odo
ia
islikes
nemazas
bal iskos
i
lie u iskos
oponimijos,
an oponimijos,
skoliniy
sluoks-
nis
i bal y,
lie u iy
kul os
pédsaky
(Nepokupnyj
1976:
5—198;
Nepokupnas
1983:
5—199;
Lauciu é
1982:
9—150;
Kond a iuk
1985:
10—250;
Zinke i ius
1987:
43—135;
1993:
84—89;
1994:
15-23;
Gauéas
1988:
195—213;
LTE
IX:
241).
Zie elos
lie u iy
Snek a,
anks i
a sidu usi
y y
sla y
(Haliéo
Voluinés
ku-
nigaiks¢iy)
aldzioje
i
jy
kul ii inéje
aplinkoje,
ilga
laika
bu o
a ski a
nuo
pag indiniy
lie u iy
kalbos
a miy.
Pla us
panemuniy
uozas
dél
nuola iniy
y y
sla y
i
ne
o o iy
puldinéjimy
i
ko y
su
sudu iais
i
lie u iais
bu o
sma kiai
is us éjes
i
i es
dyk a
(Lowmianski
1931:
56—57).
Didiiosios
Lie u os
Kunigaiks y és
aldymo
me ais,
ap imus
ka ams,
os
ie os
él
bu-
o
apgy en os,
ik
daba
jau
daugiausia
mis iai.
Nuo
XIV
a.
iki
XVII
a.
idu io
lie u iy
gy enamos
s i ys
no s
i
ne
isada
kompak i8kai
nusid ieké
iki
Zie elos,
be
i
oliau
(plg.
Zinke icius
1993:
31—39;
1994:
19—23
i
en
p ide us
zemélapius).
Deja,
silps an
Lie u os
als ybingumui,
spa éiai
lenkejan
lie u iy
bajo ijai
i
baznyéiai,
salygos
lie u iy
kalbai
gy uo i
su-
sida é
labai
nepalankios.
Daug
gy ybiy
kaina o
ka ai
su
Rusija
i
S edija,
ypaé
XVII
a.
Ziau i
usy
ka iuomenés
okupacija,
kiles
badas
i
kelios
ma o
epidemijos.
Nemazi
lie u iy
plo ai
a p
Zie elos
i
pie y
aukS ai¢iy
sunyko.
Todel
daugelis
ga syno
i
ki okiy
paki imy,
ykusiy
pie y
auks ai¢iy
a méje,
Zie elos
Snek os
nebepasieké.
135