LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Ma ija
RAZMUKAITE
KELIOS
PASTABOS
APIE
PRUSY
LIETUVOS
PRIESAGINES
DARYBOS
(IR
PRIESAGETA)
OIKONIMIJA
Pe
pas a uosius
me us
domin is
i
s engian is
pa y iné i
Lie u os
p ie-
sagines
da ybos
oikonimus,
yskejo
pag indiniai
da ybiniai
ipai
i
modeliai,
ieny
a
ki y
p iesagy
didesnis
a
maZesnis
p oduk y umas,
yskéjo
lekse-
mos
(plg.
M.
Razmukai és
s aipsnius
15
Lie u os
oikonimy
da ybos,
spaus-
din us
”Lie u os
TSR
MA
da buose”,
”Lie u iy
kalbo y os
klausimuose”,
”Li uanis icoje”
i
k .).
Sia
p oga,
minin
lie u iy
kilmés
p usis ikos
y ine-
ojo
J.
Ge ulio
jubiliejy,
z ilgsnis
nuk yps a
}
Mazosios
Lie u os,
bu usios
Ry p usiy
dalies,
jau
13
a.
a ski os
nuo
Didz.
Lie u os
(1253
m.
Mindau-
gas,
ainikuodamasis
Lie u os
ka aliumi,
diploma iniais
sume imais
Skal a
i
Nad u a
do anojes
Li onijos
o dinui),
ilga
laika
izoliuo os
e i o ijos
ie y
a dus.
Cia
minima
P usy
Lie u a
salygiskai
adinama
pie ine
Maz.
Lie u-
os
dalis,
ku i
po
Ve salio
aikos
su a ies
(1919
m.)
nebu o
p ijung a
p ie
Lie u os,
no s
P iisy
Lie u os
au inés
a ybos
a s o ai
i
bu o
pa eike
okj
eikala ima
(1923
m.
ebu o
a gau as
Klaipédos
k as as).
Si
mums
upima
e i o ija
j
pie aka ius
nuo
Némuno
iki
Deimenos
i
Alnos
upiy
aka uose,
pie uose
—
iki
Geldapés,
is o iky
i
ki y
mokslininky
eigimu!,
bu o
an-
kiai
lie u iy
(lie u ininky)
apgy en as
k as as
iki
pa
ma o
(18
a.
p .),
i
16
a.
Gia
jau
bu o
susida iusios
lie u iskos
apsk i ys
bei
pa apijos.
No s
lie u isky
Zemiy
b anduolys
i
bu o
miné a
e i o ija,
aéiau
lie u iy
gy en-
a
i
oliau
{
aka us
nuo
Labgu os,
Velu os
apsk iciy
—
apie
Fishauzena
(Zu ininkus),
Yla a,
Ka aliduciy’
i
pie iau.
Siai
apZ algai
pasi ink a
e-
i o ija
—
Pakalnés
(a ba
Lankos),
Tilzeés,
Ragainés,
Labgu os,
Pilkalnio,
Is u iés,
Gumbinés,
S alupény,
Vélu os,
Da kiemio
i
Geldapés
apsk i ys,
ku iy
gy enamuosius
ie y
a dus,
p iesagines
da ybos
oikonimus
(apie
350
.),
pa yko
iS ink i
is
V.
Ke_ ai io
gy enamyjy
ie y
a dy
sa aso
(plg.
Kalwai is
W.
Lie uwiszky
Wa dy
Kleé ele.
Tilzéje,
1910).
Sio
plo o
ie y
a dais,
o
ypaé
Vaka inés
Maz.
Lie u os
dalies
ie o a dZiais,
doméjosi
daugelis
mokslininky:
F.
Ku Sai is,
K.
Buga,
J.
Ge ulis,
A.
Salys,
V.
Maziulis,
17,
Paka klisP.
MaZoji
Lie u a
okieciy
mokslo
S iesoje.
Kaunas,
1935,
Vileisis
V.
Tau iniai
san ykiai
Maz.
Lie u oje.
Kaunas,
1935.
P.
55—109;
Jonynasl.
I
MaZosios
Lie u os
is o iyjos.
Kaunas,
1933;
Ma ule iéius
A.
MaZoji
Lie u a
XVIII
amziuje.
Vilnius,
1989.
P.
3—24
i
k .
2
Z .
Ma ule iéiusA.
Min.
eik.
P.
8,25,28—38;
ValsonokasR.
Klaipédos
p oblema.
Klaipeda,
1932.
P.5;
Vileisis
V.
Min.
eik.
P.
121.
74
|
|
}
}
|
B .
Sa ukynas,
Z.
Zinke i ius,
ki a audiai
—
M.
Tepenas,
A.
Becenbe ge is,
J.
O embskis,
W.
Fenzlau,
R.
T au manas,
F.
Tecne is
i
daugelis
ki y,
daug
demesio
sky usiy
giy
zemiy
lie u iy
i
p usy
kalboms,
a ski y
ie y
a dy
e i-
mologijoms,
p usy-lie u iy
genciy
iby
ieskojimui
i
nus a ymui*.
Plagiau
i
iSsamiau
da ybiniu
aspek u
Sios
e i o ijos
oikonimija
nebu o
y iné a.
Todél
cia
i
bandoma
apiZ elg i
Maz.
Lie u os
pie inés
dalies
oikonimija
da ybiniu
aspek u,
is ySkin i
de i acijai
naudojamas
p iesagas,
g e inan
i
lyginan
su
Lie u os
e i o ijos
duomenimis.
:
No s
V.
Kal ai¢io
miné o
sa aSo
duomenys
a spindi
ely a,
po
ma o
su-
sikloséiusia
si uacija
(ma
po
ma o
is us éjus
kaimams,
isnyko
zymi
dalis
y
kaimy
i
jy
a dy),
adiau,
eikia
many i,
islike
a dai
bu o
nepaki e.
Taigi
V.
Kal aiéio
eik y
apsk iciy
ibose
papli usios
gios
oikonimy
p iesagos:
su
-18k-
(-iSka,
-izkas,
-izké,
-1Skiai),
-éna ,
-(i)inikai
(-eninkai),
-eliai, -éliai,
-yna ,
-iné,
-yné,
-a a,
-ija,
-o ai
i
k .
Pa i
p oduk y iausioji
Gia
p iesaga
su
-isk-
i
jos
ediniai:
a)
-iSka
:
Lauk-iska
(i
Laukiskoji)
(Lbg):
p d.
(=pa a de)
Laukas,
Laukgs’
;
b)
-a3kas.
Is
asmen a dziy:
K a ip-iskas
(Lbg)
:
K aupjs;
Mdl -iskas
(i
Mdl -i3kiai)
(Plkn)
:
*
Mal ys,
*Mal as,
plg.
Mél icas;
Nén-izkas
bk.
(Is)
:
Nangs;
c)
-iské.
I8
asmen a dZiy:
Bubl-iské
(i
Baubl-iské)
(Tlz)
:
Bublgs,
Bublys
(i
Baublgs);
Suend -iske
(Tlz)
:
S énd a,
S énd as,
S end gs;
d)
-iskiai.
13
asmen a diiy:
ALiskiai
bk.
(Is)
:
Alis;
A3m-iskiai
(Rg)
:
Amys;
Audin-iskiai
(D k)
:
A idinas;
Bli id-iskiai
(a
Blud-iskiai)
(Rg)
Bliudzius
(i
Bludzius);
Budel-iskiai
(Pak)
:
Budélis;
Bu k-iskiai
(Rg)
:
Bu kus;
Bi én-iskiai
(Pak)
:
Bi énas
(plg.
Bi énai
k.)
(Rg);
Ceid-iskiai
(Rg)
:
*Ceida,
plg.
Ceida;
Daugél-iskiai
(S lp)
:
Daugéla;
De el-iskiai
(Slu)
:
De élis;
Doc-iskiai
(Tlz)
:
Décis,
Docs;
*
D i -iskiai
(D u -iskiai)
(Gmb)
:
D u ys;
Eigimin-iskiai
(Plkn)
:
*Eigiminas;
Ensk-iskiai
(Plkn)
:
Enskis,
Enskijs;
Gail-iskiai
(Tlz)
:
Gailius;
Joge -iskiai
(Gege -iskiai)
(Tlz)
:
*“Joge is,
plg.
Jége is;
Ge k-izkiai
(Gld)
:
Gé ké,
Ge kis;
Ge min-iskiai
(S lp)
:
*Ge minas,
plg.
Gé manas,
Ge monas;
Ge -iskiai
(Gmb)
:
Gé e;
Gil-iskiai
(Is)
:
Gilgs;
Gin-iskiai
(Pak)
:
Ginas;
*
Gi ai -iskiai
(
Gi a -iskiai)
(Pak)
:
Gi di is
(Gi a is);
Gobe -iskiai
(Plkn)
:
Gébe as,
Gobe gs;
G iga-
=
A k eipes
démesj
j
sudu iniy
Sio
k aS o
ie y
a dy
da
ba,
.y.
an uosius
sudu iniy
oikonimy
sandus,
A.
Becenbe ge is
y a
nus a es
Maz.
Lie u os
p isy
i
he u iy
gy en as
ie as
bei
Ju
ibas
(pagal
-kehmen
i
-keim,
-kallen
i
-ga ben,
-uppen
i
-ape
komponen us).
Vie o a dziy
asyba
ekons uo
Jama
pagal
daba inius
asmenis.
Apsk iéiy
san umpos:
D k
—
Da kiemio,
Gld
—
Geldapés,
Gmb
—
Gumbinés,
Is
—
Is u iés,
Lbg
—
Labgu és,
Pak
—
Pakalnés,
Plkn
—
Pilkalnio,
Rg
—
Ragainés,
S lp
—
S alupéeny,
Slu
—
Sili es,
Tlz
—
Tilzés,
Vel
—
Vélu os.
Asmen a dziai
(pa a dés)
dazniausiai
nu odomos
is
”
Lie u iy
pa a dziy
Zo-
dyno”.
T.
1—2,
V.,
1985;
1989
a ba
is
V.
Kal aicio
pa a dziy
sa agelio
(Z .
Min.
eik.
P.
7—20).
5
75
Ligkiai
(S lp)
:
G igalis;
G obl-iskiai
(Gld)
:
G obljs;
G y -iskiai
(Pak)
:
G y a;
Gulbin-iskiai
(Gld)
:
Gulbinas;
Gumbel-iskiai
(Pak)
:
Gumbélis;
Jau el-iskiai
(Rg)
:
*Jau elis,
plg.
Jau ys;
Je on-iskiai
(D k)
:
*Je onis,
plg.
Je anduskas,
Je ainius;
Jod-iskiai
(Juod-iskiai)
(Slu)
:
Jodys,
Juodgs;
Jukn-iskiai
(Gmb)
:
Juknys;
Ju d-iskiai
(Gld)
:
Ju dgs;
Kalak-iskiai
(Plkn)
:
*Kalakas,
plg.
Kalakéuskas;
Kaplan-iskiai
(Pak)
:
Képlanas;
*
Ka ién-
iskiai
(Ka un-iskiai)
(Plkn)
:
Ka inas;
Kaukol-iskiai
(Pak)
:
Kaukolas;
Kele -iskiai
(Tlz)
:
Keéle is;
Kiaun-iskiai
(Is)
:
Kiduné;
Kil-iskiai
(Slu)
:
Kilius;
Klaus-iskiai
(Tlz)
:
Klausas,
Klausa;
*
Kolai -iskiai
(Kola -iskia )
(D k)
:
Koldi is
(Kola a,
Kola is);
Kol-iskiai
([s)
:
Kélis,
Kolgs,
plg.
p .
a d.
Cale;
Kos-iskiai
(D k)
:
Kosis,
Ko3gjs;
K agel-iskiai
(Rg)
:
*
K agelis,
plg.
K agas;
K akon-iskiai
(Rg)
:
*K akonas,
ple.
K akunas;
K ok-iskiai
(Tlz)
:
K okas;
Kup-iskiai
(Rg)
:
Kupas;
Ky el-iskiai
(Slu)
:
*
Ky elis,
plg.
Ki elis;
Laba -iskiai
(D k)
:
*Laba as,
plg.
Laba icius,
Labai is;
Lenkon-
iskiai
(S lp)
:
*Lenkonas,
plg.
Lenkynas;
Liepin-iskiai
(Pak)
:
Liepinis,
Inepings;
Lina -iskiai
(Gld)
:
*Lina as,
plg.
Linu ai is; Link-iskiai
(Gld)
Linkys;
Luk-iskiai
(Slu)
:
Lukijs;
*Makin-iskiai
(Makun-iskiai)
(Gld)
:
Makinas;
Ma -iskiai
(Gld)
:
*Ma as,
*Ma ys,
ple.
k .
.
Ma jnas;
Medun-iskiai
(D k)
:
*Medunas,
plg.
Medunéckas;
*
Miegiin-iskiai
(Miegun-
iskiai)
(Gmb)
:
*Miegunas,
plg.
Mieginis,
Méginas
i
pan.;
No il-iskiai
(Rg)
:
Né ila,
No ilas;
Nu n-iskiai
(Rg)
:
Nu na;
Paulik-igkiai
(S lp)
:
Paulikas;
*Pe kiin-iskiai
(Pe kun-iskiai)
(Js)
:
Pe kiinas;
Pie -iskiai
(Rg)
:
*Pie ys,
plg.
Pie ai is;
Pla én-iskiai
(s)
:
*Pla énas,
plg.
Pld as;
Pla -
iskiai
(Gld)
:
Pla as;
Pleik-iskiai
(Tlz)
:
Ple kis,
Pleikjs;
Po el-iskiai
(|s)
:
Po elis;
*
P is-iskiai
(P us-iskiai)
(Gmb)
:
P isas,
e n.
p iusas;
*
Samuol-
iskia
(Samol-iskiai)
(Plkn)
:
Samudolis
(Samolis);
Siu il-iskiai
(Pak)
:
Siu i-
las;
Symon-iskiai
:
*Symonas,
ple.
Simonas;
Sa -iskiai
(D k)
:
Sa a;
Suk-
iskiai
(Tlz)
:
Sukis,
Sukys;
Sliken-iskiai
(S lp)
:
*Slikenas,
plg.
Slikas,
Slikgs;
Tamo -iskiai
(Is)
:
*
Tamo as,
plg.
Tama iéius;
Taukin-iskiai
(S lp)
:
Tauki-
nis,
Taukinas;
Tolmin-iskiai
(Gld)
:
*
Tolminas,
plg.
Tolmynas;
Tun-iskiai
(Gld)
:
*Tunys,
plg.
Tundi is;
Vaineik-iskiai
(S lp)
:
Vaine kis;
Valel-iskiai
(Gmb)
:
Valélé;
Ve del-izkiai
(Plkn)
:
*
Ve delis;
Véde ai -iskiai
(Vede ai -
iSkiai)
(Rg):
Véde ai is;
Venslo -iskiai
(Rg):
Ve islo as;
Vilke -iskiai
(Rg)
:
*Vilke is;
Vul -iSkiai
(Slu):
plg.
Vul as;
Vyc-igkiai
(Pak)
:
*
Vycius,
*
Vycas,
ple.
Vyéas;
Zil-1skia
(Plkn)
:
Zilis;
Zynel-iskiai
(Pak)
:
Zynélis
i
k .;
is
anden a dziy’
bei
ki y
ie o a dziy:
Akmen-iskiai
(Rg)
:
Akmenjs,
Akménis
up.
(Rg);
Alga -iskiai
( ok.
Algischken)
(Pak)
:
Alga
up.
(Rg)
;
Blind-iskiai(Gld)
:
Bli idé
up.
(Gld);
Eimen-iskiai(Plkn,
S lp):
Eimengs
up.
(Plkn);
*Miela -iskiai
(Mela -iskiai)
(Lbg):
Miéla a
up.
(Lbg);
Raga -iskiai
(D k),
plg.
Raga isé
up.
(D k),
be
o,
plg.
p .
.
Ragow,
Ragaw
(Yla a);
Silup-iskiai
(Rg):
*
Silupé;
iS
apelia y y,
ie y
pa adinimy:
D a el-iskiai
q
is
ec
ised
ee
lyginimui
eikiami
is
V.
Kal ai io
anden a dziy
sa asélio
(z .
Kalwai is
W.
Min.
eik.
P.
68—72)
i
Viliaus
Pe e aicio
”
Mazoji
Lie u a
i
T anks a”
(Vilnius,
1992.
P.
402—412).
76
(Pak)
:
d a élis;
Eglyn-iskiai
(Gld)
:
egljnas
(<églé);
E ub-iskiai
(Plkn):
e ubé
a m.
”je ubé”;
EZe -iskiai
(D k)
:
éeze as;
Gi el-iskiai
(Plkn)
:
gi élé
demin.
(<gi id);
Kalnel-iskiai
(Plkn)
:
kalnélis
demin.
(<kdlnas);
Kaln-
iskia
(Plkn)
:
kdlnas;
Laukel-iskiai
(Plkn)
:
laukélis
demin.
(<la kas),
be
plg.
a d.
Laukelis;
Naud a -iskiai
(Tz)
:
*naud a is<naujad a is;
Pe alk-
iSkia
(Pak)
:
pé alka,
pé alkas;
Silel-igkiai
(Rg)
:
silélis
demin.
(<silas);
T ak-iskiai
(Gld)
:
ékas
i
k .
P iesagy
su
-i3k-
ediniai
suda o
apie
40%
sios
e i o ijos
p iesagy
ediniy
i
y a
ispli e
isoje
P .
Lie u osa
e i o ijoje
:
aka uose
ediniy
iba
su am-
pa
su
aka ine
P .
Lie u os
linija,
.y.
eina
Labgu os
i
Vélu os
apsk i imis,
pie aka iuose
da
pasi odo
Gi da os
i
Ungu és®
apsk i yse,
aigi
ke a
be-
cenbe ge ine
i
ne gi
V.
Pé e aiéio
p isy-lie u iy
anden a dziy
iba;
oliau
j
aka us
nuo
Labgu és-Vélu os-Gi da os
apsk iciy
-isk-
p iesagos
oikonimy
neuZ iksuo a.
Lie u oje
p iesagos
su
-ik-
y a
pacios
p oduk y iausios,
Jy
e-
diniai
ispli e
po
isa
Lie u os
e i o ija?
i
su
P usy
Lie u a
suda o
ie isa,
nenu uks ama
plo a.
An oji
pagal
ediniy
gausuma
P usy
Lie u oje
y a
p iesaga
-énai
(~17%).
Kaip
i
Lie u oje!®,
sios
p iesagos
ediniai
daugiausia
suda inéjami
is
anden-
a dziy
i
apelia y iniy
ie y
pa adinimy.
IS
ande a dziy:
Alksnup-énai
(Plk)
:
Alksnupé
(Plkn);
Anglup-énai
(Gld)
:
Anglupé
(Gld);
An -siek3 up-
énai
(Is),
plg.
Sieks upé
(S lp)
-
d auge
i
p ieSdélinis
ed.
;
An -budup-énai
(Plkn),
plg.
Budupé(Plkn),
k.
Budupénai
(Plkn)
-
d auge
i
p ie&délinis
ed.;
Auks up-énai
(Plkn)
:
*
Auks upé,
plg.
Adks upé
(Gmb);
Aiila -énai
bk.
(Is)
:
Auld
(|s);
Bamb-énai
(Rg)
:
Bambe,
p udas;
Blindup-énai
(Rg)
:
Blind-upé
(Blindé)
(Rg);
B akup-énai
(B ok-up-énai)
(Gmb)
:
B akupé
(Gmb);
Bidup-
éenai
(Rg,
Plkn)
:
Budupé
(Rg);
D augup-énai
(Plkn)-:
D a igupé
(Plkn);
Elksnup-énai
(Lbg)
:
Elksnupé
(Elksné)
(Lbg);
Gailup-énai
(Gmb)
:
Ga lupé
(Gmb);
Juodup-énai
(Plkn)
:
Juodupé
(Plkn);
Ki snup-énai
(Rg)
:
Ki snupé
(Rg);
Klampup-énai
(Gmb)
:
Klampupis,
Klampupé
(Gmb);
Lauk-upénai
(S lp)
:
Laukipé
(S lp);
O up-énai
(Plkn)
:
O upé
(Plkn);
Osup-énai
(Pak)
:
*Osupé,
plg.
Osa
(Pak);
Pilup-énai
(s,
S lp)
:
Pilupé
(S lp);
Pla up-
énai
(Lbg)
:
Pla upé
(Lbg);
Ragup-énai
(Plkn):
Régupé
(Plkn);
Rudup-
énai
(Gmb)
:
Rudupé
(Gmb);
Ska dup-énai
(Plkn,
Rg,
Gmb)
:
Ska dupé
(Is,
Gmb);
Ske s up-énai
(D k)
:
Ske s upé
(D k);
S élup-énai
ms .
(S lp)
:
S alupé
(S alé)
(S lp);
S onup-énai
(Rg)
:
*S onupé
(S éné)
(Rg);
S ij-
énai
(Is)
:
S ijus
(Is);
*SiekS up-énai
(Seks up-énai)
(S lp)
:
Sieks upé,
Séks upé
(S lp);
Silup-énaz
(S lp)
:
Silupé
(S lp);
Tau up-énai
(D k)
:
Tau-
upé
(D k);
Tau u -énai
(Tlz)
:
Tau u é
(Tlz);
Vo up-énai
(Va up-énai
2)
(Plkn):
Vé upé
(Plkn);
Ve ksnup-énai
(Rg):
Ve ksnupé
(Rg);
Vinksnup-énai
‘
:
Siy
i
ki y
apsk igiy,
bu usiy
jau
uz
adicinés
M.
Lie u os
iby,
duomenys
imami
is
”
Die
Gemeinden
und
Gu sbezi ke
de
P o inz
P eussen”
(Be lin,
1874).
2
Ple
Razmukai eM.
Budingesnés
Lie u os
TSR.
oikonimy
da ybos
P iesagos.
—
Lie u os
TSR
MA
da bai.
A
se ija.
1989.
T.
3.
P.
139—141.
Z .
Razmukai
éM.
Mins .
P.
139,
145.
77
(Rg):
Vinksnupé
(Rg);
Vo up-énai
(Gmb)
:
Vé upé
(Gmb);
Zgsup-énai
(Rg)
:
Zasupé
(Rg);
ZiFgup-énai
bk.
(Gmb)
:
Zi gupé
(Gmb);
Ziu kup-énai
(Gmb)
:
Zi kupé
(Gmb);
Z ejup-énai
(S lp)
:
Z ejupé
(S lp);
i8
ki y
ie o a dziy
(oikonimy):
Ge isk-enai
(Gmb)
:
Ge iskiai
k.
(Gmb);
K aupisk-énai
(Rg)
:
K a ipiskas
bk.
(Rg);
Ta pup-énai
(Js,
S lp)
:
Ta pupiaik.
(S lp)
(be
plg.
b.
z.
a pupis”’ ie a
a p
upiy”);
i8
apelia y y,
ie y
pa adinimy!!
:
Sod-énai
(D k)
:
sédas;
soda
”kaimas”;
Sil-énai
bk.
(Plkn)
:
Silas
(be
plg.
p d.
Silenas);
T ak-énai
(Rg)
:
akas
(be
plg.
akenas
ako
gy en ojas”
);
Uzup-énai
(Gld,
Gmb)
:
zupé,
uzupis
” ie a
uz
upés”.
Dalis
oikonimy
su
o man u
-énai
gali
bi i
i
ne
ediniai,
0
plu alia
an um
ly ys.
Tai
daugiausia
su
asmen a dzZiais
susije
oikonimai:
Bylénai
(Gld),
ple.
Byla;
Degénai
(Rg),
ple.
Degé;
Dakénai
(Gld)
:
*
Dakénas,
plg.
Dakénai is;
Dop-énai
(S lp),
plg.
Dop-ai is;
Jogelénai
(Gmb),
plg.
Jogela;
Ka alénai
(Is),
plg.
Ka dlius;
Kubilénai
(Rg),
plg.
Kubilius;
Lapenai
(Is):
Lapenas;
Leng énai
(S lp),
plg.
Lenguys,
Leng inas;
K ie kénai
(Gmb),
ple.
Kuié kus,
K ie kis;
Rogainénai
(S lp),
plg.
Roga,
*
Rogainis
(be
plg.
.
Rogainiai
k.
(Pak)
i
k .
Sios
p iesagos
oikonimy
papli imo
plo as
P isy
Lie u oje
su ampa
su
-7sk-
ediniy
plo u:
a¢iau
pasidai ius
j
aka us
nuo
linijos,
ku ia
suda o
Labgu és-
Vélu os-Gi da és
apsk iéiy
iba,
ap inkame
oikonimy
su
-énai
( ok.
-ehnen,
-dhnen)
gana
nemazai
i
isame
lie u iy
gy en ame
plo e!?
(apie
Zi inin-
kus,
Ka dliauéiy,
S en apili,
Yla a,
Rému a
i
da
piegiau
—
apie
B ane a,
Ken 3ina;
{
pie us
nuo
Ungu os-
Geldapés
apsk i¢iy
—
neuZ iksuo a).
Lie-
u oje
si
p iesaga
ediniuose
i8
anden a dziy
papli usi
daugiausia
Zemaiciy
e i o ijoje
i
pie aka inéje
Lie u os
dalyje!?.
Ki a
zenklesné
oikonimy
p iesaga
y a
-ynai
(~14%).
Dalis
oikonimy
su
Sia
p iesaga
gali
bu i
i
ne
p iesagos
-ynaz
ediniai,
o
i8
kuopiniy
apelia y y
pada y os
plu alia
an um
o mos.
Taéiau
is
dél o
k in a
j
akis
Sioje
e i o i-
joje
cikonimy
su
o man u
-ynai
populia umas.
I
ai,
Zinoma,
leidZia
gal o i,
jog
-ynai
P usy
Lie u oje
y a
i
de i aciné
oikonimy
dalis.
Daugiausia
ai
su
apelia y inémis
leksemomis
susije
ie o a dziai:
Apuokynai
(Plkn)
:
ap iokas;
Auks eglynai
(Slu)
:
*auks eglé
”eglé
aukS uolé”;
AZuolynai
bk.
(Rg)
:
gzuolas;
Be zynai
(Rg)
:
bé zas;
Blendynai
(Rg)
:
blendis
”blendé”;
B eks ynai
(Rg)
:
b éks é
(be
plg.
p d.
B eks ys);
Eze ynai
(D k)
:
éze as
(be
plg.
p d.
Eze ys);
Gand -ynai
(Is)
:
ga id as
(be
plg.
p d.
Ga id as);
Guobynai
(Pak)
:
giioba
(be
plg.
p d.
Goba);
Juodeglynai
(Plk)
:
j odeglé;
Kadagynai
(Lbg)
:
kadagijs;
Kanapynai
(Gmb)
:
kandpe;
Ka klynai
(S lp)
11
Oikonimai
su
-énai
( aip
pa
i
su
-( )inikai
(-eninka )
gali
bu i
i
ne
p iesagi-
niai
de i a ai,
o
iS
p iesagé y
apelia y y
a
asmeny,
gy en ojy
pa adinimy
pada y i
plu alia
an um
oikonimai.
Ne
Plg.
”Die
Gemeinden
und
Gu sbezi ke.”
Taéiau
senesnieji
14,
15
i
16
a.
Sal iniai
odo
Gia
bu us
p .
p iesaga
-ein
(z .
Ge ullis
G.
D e
al p eussischen
O snamen.
Be lin
und
Leipzig.
1922).
13
Z .
Razmukai é
M.
Min.
s .
P.
144
(Zemel).
78

:
ka klas;
Kelmynai
(Pak)
:
kélmas;
Ke mugynai
(D k)
:
ke musé
"lauki-
nis
éesnakas”;
Kle ynai
(D k)
:
klé as;
Lend -ynai
(Gmb)
:
lénd é
’nend ée”
(plg.
p d.
Nend ynas);
No ynai
(D k)
:
no é
"dilgélé”;
Pusynai
(Plkn)
:
pusis;
Samanynai
(Gld)
:
sdmana;
Se pen ynai
(Lbg)
:
se pen a
”se -
ben a”;
Ski ps ynai
(Is)
:
ski ps as
* ilk ySné”
(be
plg.
p d.
Ski ps as);
Sk oblynai
(Gmb)
:
sk éblas
(be
plg.
p d.
Sk obla,
Sk oblys);
Sk uzdynai
(Lbg)
:
sk uzde;
Smilgynai
(Lbg)
:
smilga;
Silynai
(Gld)
:
Silas;
Vabalynai
(D k)
:
abalas
(be
plg.
p d.
Vabalas);
Vanagynai
(Gld)
:
énagas
(be
plg.
p d.
Vanagas);
Vinksnynai
(Rg):
inksna;
Zabynai
(D k)
:
Zabas
(Zabynas);
Z i blynai
(Plkn,
Rg)
:
Zui blis
(be
plg.
p d.
Z i blis)
i
k .
Dalis
gio
ipo
oikonimy
gali
bi i
sie ini
su
asmen a dZiais:
Dobly-
na
(Pak)
:
Doblys
(Duobljs);
Ege ynai
(Plk)
:
Ege as;
G obynai
(D k)
:
G obas;
K agynai
(Gdl)
:
K agas;
K ugynai
(D k):
K usius,
K usa,
plg.
K usai is;
Lopynai
(D k)
:
Lépas;
Pagelynai
(Js)
:
Pagelas;
Pend ynai
(Gmb)
:
Pend ius;
Rauku ynai
(Tz)
:
Rauku is;
Ske dyna
(Is)
:
Ske dys;
Se Zan y-
nai
(Lbg)
:
Se zan as;
Valdynai
(Lbg)
:
Valdzius,
plg.
Valdai is;
Vanagynai
(Gld)
:
Vénagas;
Va zynai
(Pak)
:
Va zys,
Va zius
(be
plg.
up.
Vé sé
(Pak);
Vilman ynai
(Rg)
:
Vilman as;
Visba ynai
(Plkn)
:
Visba as;
T -
man yna
(Is)
:
*I man as;
Zygman ynai
(Zygman ynai)
(Is)
:
*Zygman as,
Zygman as,
ple.
Zigman as,
.
Zigiman as
i
k .
Ki i
oikonimai
su
o man u
-ynai
u i
i
ienaskai inius
asmen a dzZiy
a i-
ikmenis:
Jonynai
(Rg)
:
Jongnas;
Palen ynai
(Rg)
:
Palen ynas;
Py agynai
bk.
(Is)
:
Py agynas;
Sudynai
(TIz)
:
*
Sudynas,
plg.
Sudynai is
i
k .
Oikonimy
su
-ynai
uz iksuo a
ne
ik
adiciniame
P usy
Lie u os
plo e;
ju
ypaé
gausu
i
aka inéje,
”
p isiskoje”
e i o ijos
dalyje;
ispli e
jie
i
j
pie us
nuo
”po sdaminés”
linijos
—
apie
Reéelj,
Ken gina,
Ols ina.
Lie u oje
su
o -
man u
-ynai
nedaug
euZ iksuo a
oikonimy
—
Siek
iek
apie
P ienus,
Aly y,
Ma ijampole,
agiau
ien iso
plo o
né a.
Kiek
Zenklesné
Sloje
e i o ijoej
y a
i
p iesaga
-(i)inikai
(-eninkai)
(~8,5%).
Tai
daugiausia
su
anden a diiais
i
apelia y ais
sie ini
oikoni-
mai.
IS
anden a dZiy
ié es i
oikonimai:
Akel-ninkai
(Slu)
:
Akélé
up.
(Slu);
A g-eninkai
(Tlz)
:
A gda
up.
(Tz);
Os-ininkai
(Pak)
:
Osa
up.
(Pak);
To él-ninkai
(Pak)
:
To élé
up.
(Pak);
Ve sm-eninkai
(Plkn)
:
*
Ve smé,
plg.
Ve smélé
up.
(Plkn);
i8
apelia y iniy
ie y
pa adinimy,
iziog a iniy,
geo-
bo aniniy
i
pan.
e niny:
Be z -ininkai
(Tlz)
:
bé z a
*be ziné
zeme,
ie a,
ku
auga
be zai”;
Bud-ininkai
(Rg)
:
badd
(plg.
badininkas
*budos
gy en o-
jas”)!*;
Egl-ininkai
(Plkn)
:
églis,
égliai
"kadagys”;
Eze -ninkai
(Lbg,
D k,
Rg)
:
ée as
(plg.
eze ni ikas
“eZe ingos
ie os
gy en ojas;
enkinio
kasé-
Jas”);
Gi -ininkai
(Slu)
:
gi ia
(plg.
g ininkas
”eigulys”
i
a d.
Gi ininkas);
Kdln-ininkai
bk.
(Slu)
:
kdlnas
(plg.
kdlnininkas
”kalny
8y en ojas”);
Kups -
ininkai
(T1z)
:
kups as
”kemsas”
(plg.
kups ininkas
*kups y
gy en ojas”);
Lank-ininkai
(Rg)
:
lanka
(plg.
lankiniikas
”
pakalnéje,
lankoje
gy enan is”);
ne
Z .
11
isnasq.
(9
Léuz-ininkai
(Tlz)
:
lduzas
*suk ypusi
oba,
lusna”;
Pelk-ininka
(Vel)
:
pélké;
Rag-ininka
(Slu)
:
aégas
”smailus
Zemés
plo as,
isikiges
j
ju a;
pusia-
salis”;
Sal-eninkai
(Rg)
:
sala
(plg.
a d.
Salininkas);
Sil-ininkai
(Plkn,
S lp)
:
Silas
(plg.
silini ikas
”
silo,
Sily
gy en ojas”);
T ak-ininkai
(Pak,
Tlz)
:
akas;
Ving-ininkai
(Gmb)
:
ingis
(plg.
i
a d.
Vingis);
Vyp-ininkai
(Is)
:
plg.
(7)
p .
wipis
”Saka”;
Vi d-ininkai
(Is)
:
i dis,
i ziai
”Silojai”;
Za d-ininkai
(Gld)
:
Za dis
”ap e a
ie a
gy uliams”;
i8
biid a dZiy:
Nauj-eninka
(D k,
Gld)
:
naujas;
Saus-ininkai
(Pak)
:
sa isas.
Ki a
dalis
oikonimy
su
o man u
-(i)ininkai
(-eninkai)
jau
né a
ediniai,
o
p iesagé y
apelia y y,
gy en ojy
pa adinimy,
susijusiy
su
p o esija,
uzsié-
mimu
plu alia
an um
o mos:
A ininka
(Gmb)
<
a ini ikas
”a iy
piemuo,
a iy
laiky ojas”;
D a ininkai
(S lp)
<
d a ininkas
”bi ininkas”;
Dubininka
(Gld)
<
dubininkas
”kailiadi bys”;
MeSkininkai
(Gmb)
<
meskininkas
“kas
laiko,
augina
meSkas”;
Lasininka
(Is)
<
ladini ikas”
mésininkas”;
K
a ininka
(Tlz)
<
ké ininkas
”z ejys”
i
. .
[domu
pas ebé i,
jog
oikonimai
su
-(i)ninkai,
-eninkai
pasklidg
po
isa
pie ine
Maz.
Lie u os
plo a,
i
jy
igpli imo
aka inés
i
pie aka inés
bei
pie-
inés
ibos
su ampa
su
V.
Pé e ai io
is es aja
p usy-lie u iy
anden a dziy
iba.
Tiesa,
oikonimy
su
Sia
p iesaga
i
jos
p usisku
a ian u
-niken
ma y i
i
uz
Siy
iby
:
Fishauzeno
(Zi ininky),
F ydlando
(Romu 6s)
aps.;
i
pie us
nuo
Geldapés
jy
—
neuZ iksuo a.
Lie u oje
Sio
ipo
ediniai
né a
gaus s;
81
p iesaga
daugiau
pazis ama
Klaipédos
k as e,
Ne ies
i
Nemuno
baseino
plo e
( .y.
nuo
Ukme gés,
Jona os
j
pie us)!°.
Da
iena
ySkesné
P isy
Lie u os
oikonimy
p iesaga
y a
-eliai,
-éliai.
Tai
daugiausia
oikonimai,
is es i
i8
ki y
oikonimy
( oponimines
mazybés)!®
:
Bal-
us-éliai
(Rg):
Bal usiai
(Rg);
Dagu -elia
(Plkn)
:
Daguéiai
(Plkn);
Deges-
éliai
(S lp)
:
Degesiai
(S lp);
D uélauk-eliai
([s)
:
D uélaukiai
(Is);
Gi n-elia
(Gmb)
:
Gi niai
(Gmb);
[8dag-éliai
(Pak)
:
ISdagia
(Pak);
Ju ba k-elia
(Is)
:
Ju ba kas
(|s);
Laukinink-eliai
(Rg)
:
Laukininka
(Rg);
Lazdyn-éliai
(Gmb)
:
Lazdynai
(D k,
Plk);
Lenkinink-elia
(Rg)
:
Lenkininkai
(Is);
Minks ym-eélia
(Gmb)
:
Minks ymai
(Gmb);
Sakal-elia
(Rg)
:
Sakalai
(Rg);
S ub yk-elia
(D k)
:
S ub ykai
(Gmb);
Silén-eliai
(Plkn)
:
Silénai
(Plkn);
Tu l-elia
(Rg)
Tu liai
(Rg);
Va ka -éliai
(Is)
:
Va ka ai
(Is);
Vasok-éliai
(Plkn)
:
Va-
sokai
(Plkn);
Vinksnupén-éliai
(Rg)
:
Vinksnupénai
(Rg);
VézZup-élia
(Plkn)
:
Vézupiai
(Plkn);
Vobul-éliai
(Rg)
:
Vobuliai
(Rg);
be
o,
su
ki ais
oikoni-
mais
galima
sie i
i
Siuos,
jau
nebe u in¢éius
bep iesaginiy
a i ikmeny
(galbu
ignykusiy)
gy .
ie y
a dus:
Bud ie -élia
(S lp)
:
*Bud iediai
(plg.
p d.
Bud ie is);
D askyn-eliai
(Is)
:
*D askinia
(plg.
p d.
D askinis);
Jaks -
eliai
(SIu)
:
*JakS ai
(plg.
p d.
Jaks as);
K usyn-eliai
(Plkn)
:
*K usynai
(plg.
p d.
K usings);
Maigunisk-elia
(Gmb)
:
*Maiguniskiai;
Razbainink-
eliai
(Plkn)
:
*Razbaininkai;
Sodyn-élia
(Gmb)
:
*Sodynai;
Kiaus-elia
:
15
J,
Razmukai e
M.,
Min.
s .
P.
144.
167,
Razmukai eé
M.,
Lie u os
oikonimai,
iS es i
iS
ki y
oikonimy.
—
Li uanis ica,
1991.
N .
2(6).
P.
53.
80
*Kiausiai
(plg.
p d.
Kiausis
i
Kiausiai
k.
(Plkn);
Kubil-éliai
(Plkn)
:
*
Kubilia
(ple.
p d.
Kubilius);
Budséd-élia
(Gld)
:
*
Budsédziai;
Malon-éliai
(S lp)
:
*Maloniai;
UZupén-eliai
(Rg)
:
*
UZupénai
(<b.
%.
uZupéna ),
ple.
Uzupenai
k.
(Gmb);
Alkyn-éliai
(D k)
:
*Alkynai
(a ba
b.z.
alkynas);
Ba ag-
eliai
(Plkn)
:
*
Ba agai(a ba
b.z.
ba dgas
"pas oge
Sienui”,
demin.
ba agelis);
Gluosnyn-éliai
(Rg)
:
*
Gluosnynai
(a ba
b.2.
gluosnynas)
i
k .
Oikonimy
su
-eliai,
-éliai
papli imo
plo as
P .
Lie u oje
jau
siau esnis
nei
su
-(i)ninkai,
uo
labiau
su
-isk-;
jis
apsi iboja
ik
bu .
Gumbinés
apyga dos
apsk i imis,
o
bu .
Ka aliduciaus
apyga dos
Labgu os,
Vélu os
apsk i yse
oikonimy
su
Siomis
p iesagomis
neuZ iksuo a,
no s
spo adigkai
pasi aiko
i
i
aka us
bei
pie us
uz
Siy
apsk igiy
iby
(Fishduzeno,
Ka aliduéiaus,
S en api-
lio,
Yla os
i
k .
apsk i yse
—
po
1
oikonima
su
-ellen).
Lie u oje
gio
ipo
de i a ai
iSpli e
po
isa
e i o ija
i
a ski y
a ealy
nesuda o!’.
IS
e esniy
p iesagy
P usy
Lie u os
plo e
galima
bu y
pamine i
-iné,
-yne,
-a a
(-a ai),
-ija
i
k .
P iesaga
-iné,
ku ios
ediniy
i8
asmen a dziy
y a
apséiai
Lie u oje,
is-
sky us
Zemai iskaja
i
pa ia
pie ine
Lie u os
dalj!®,
P .
Lie u oje
né a
labai
p oduk y i
(~3%).
Jos
ediniy
ap inkama
da
siau esniame
nei
p iesagy
su
-eliai,
-éliai
papli imo
plo e
( aka iné
iba
su ampa,
pie uose
—
iki
Geldapés
aps.);
18
asmen a dziy:
Blék-iné
(Rg)
:
p d.
Bleka,
Blékius;
Dige -iné
(Pak)
:
p d.
*Dige is,
plg.
p d.
Dise ai is;
D augansk-iné
(T1z)
:
p d.
“D auganskas,
-is,
plg.
p d.
D augélis,
D augulis;
Gud-iné
(Gmb)
:
p d.
Gudas;
Gumb-iné
(Gmb)
:
p d.
Gu bis;
Ski ps -iné
(Pak)
:
p d.
Ski ps as
(a ba
b.z.
ski ps as
” oks
guobiniy
Seimos
augalas”);
Sanc-iné
(Tz)
:
p d.
*San ys
(plg.
Sankys
i
San a);
Sei -iné
(Rg)
:
p d.
Sei ys;
is
apelia y y:
Ang-iné
(Is)
:
angis;
Obuol-iné
(Pak)
:
obuoljs,
obuoliai;
Ziezd -iné
(Pak)
:
zuézd as
“Z i gzdas”
(be
plg.
p d.
Ziezd gs)
i
k .
Sunku
Siuo
me u
pasaky i,
a
oliau
j
aka us
i
|
pie us
nuo
miné osios
ibos
p iesagy
-ineé
ediniy
bu o,
neiS y inéjus
isos
aka inés
e i o ijos
da-
lies
su
-innen,
-in-
o man u
okiskuose
Sal iniuose
iksuojamy
oikonimy,
nes
oks
uz a3ymas
gali
a liep i
i
p iesagas
iek
su
-iné,
iek
su
-inas.
Aisku
ik
iek,
kad
su
-in-
oikonimy
bu o
i
j
pie us
nuo
Ungu os
i
Geldapés
apsk iziy,
.y.
apie
Olecka.
Uz
aka inés
miné osios
ibos
oikonimy
su
-in-
neuZ iksuo a.
Po
iena
ki a
oikonima
uZ iksuo a
i
su
ki omis
p iesagomis:
-yné:
Akmen-
yne
(S lp)
:
b.z.
akmué
>
akmengné;
Jo a -yné
(Tlz)
:
b.z.
jé a as
>
jo a yne;
Paucak-yné
(Plkn)
:
a d.
*
Paucakys,
plg.
p d.
Pau elis,
Pau enis
i
k .;
Va l-yné
(Plkn)
:
b.z.
a le
>
a lgné.
Tiesa,
Sie
oikonimai
gali
bu i
i
ne
p iesagos
-yné
ediniai,
o
oikonimais
i e
kuopinés
eikSmés
bend iniai
zodziai.
-(i)a a
(-u a):
Tepl-ia d
(Vel),
plg.
p .
.
Tape,
Tape-law-ke'®,
Vél-u a
1b
Oe:
Razmukai é
M.,
Min.
s .
P.
59.
‘
18
Pilg
Razmuka
i
é
M.,
Bidingesnés
Lie u os
TSR
oikonimy
da ybos
p iesagos.
P,
142,
9
Del
aiy
aiskinimy
plg.
Ge ullis
G.
Min.
eik.
P.
181
i
189.
-
81
(Vél),
plg.
p .
a d.
Welle'®,
lie .
Vélius,
Vélys;
-ija:
Sepe -ija
(Rg)
:
p d.
Sepe ys;
Va n-ija
(Pak):
p d.
Va na,
Va nas
a ba
b.z.
d na,
a nas;
-ainé:
Rag-ainé
ms .(Rg)
:
b.z.
agas
”smailus
Zemés
plo as,
jsiki3es
|
ju a;
pusiasalis...;
kampas”;
-ena:
Kal -ena
(Tlz)
:
b.z.
kdl is
a ba
kdl e.
-o ai:
A gel-o ai
(Pak)
:
*A gelé
up.,
plg.
A ga
up.
-ujai:
Kaln-ujai
(Tlz)
:
b.2z.
kélnas
a ba
*kalnijis.
Apibend inan
pas abas
apie
P usy
Lie u os
yskesnes
oikonimy
p iesa-
gas,
eikia
pasaky i,
jog
kai
ku ios
p iesagos,
jy
papli imas
suda o
ien isa
plo a
su
Lie u oje
a ba
jos
aka iniuose
i
pie aka iniuose
a ealuose
papli-
usiomis
p iesagomis
(-iskiai,
-énai,
-iné),
ki os
gi
pazymi
P usy
Lie u os
isski inuma
(oikonimy
su
-ininkai,
-eliai,
-éliai
didesné
koncen acija,
oiko-
nimy
su
-ynai
papli imas
i
p oduk y umas).
EINIGE
BEMERKUNGEN
UBER
SUFFIXALE
BILDUNGEN
DER
ORTSNAMEN
IM
PREUSISCH-LITAUEN
Zusammen assung
Im
A ikel
we den
die
su ixalen
O snamen
(Bildung,
Fo man e)
des
s idlichen
Teils
Klein-Li auens,
(P euBisch
Li auens)
in
den
K eisen
Da kiemis
(Da kehmen),
Geldapé
(Goldap),
Gumbiné
(Gumbinnen),
|s u is
(Ins e bu g),
Labgu a
(Labiau),
Pakalné
(Niede ung),
Pilkalnis
(Pillkallen),
Ragaine
(Ragni ),
S alupenai
(S allupo-
nen),
Tilze
(Tilsi ),
Velu a
(Wehlau)
besp ochen.
Das
Ma e ial
is
aus
de
Lis e
de
O snamen
on
W.
Kalwai is
gesammel
(Kalwai is
W.
Lie uwisky
Wa dy
Kle ele.
Tilzeje
1910
m.
S.
24—67).
Aus
den
oben
e wahn en
K eisen
sind
e wa
400
su ixale
Bildungen
de
O snamen
mi
den
Su ixen
(es
wi d
die
Reihe
de
P oduk i i a
de
De i a e
be olg )
-isk-
(-1skia ,
-iské,
-1Skas,
-isha),
-éna ,
-ynai,
-(i)ninka
(-eninka ),
-eliai, -éliai,
-ine,
-yne,
-a a
(-u a)
u.a.
gesammel .
Es
wi d
beme k ,
da®
die
Bildungsp inzipien
de
su ixalen
O snamen
dieses
Teils
on
Klein-Li auen
sich
nich
in
ielen
Fallen
on
den
Bildungsp inzipien
des
wes lichen
bzw.
s idwes lichen
Randes
des
Li auens
un e scheiden.
Mi
dem
Su -
ix
-23k-
we den
hie
die
O snamen
meis ens
aus
Pe sonennamen,
mi
-enai
aus
Ge wasse namen
gebilde .
Die
O snamen
mi
den
Fo man en
-ynaz
und
-(i)ninka
(-eninkai)
zeigen
meh
die
spezi ische
egionale
Bildungsa .
82