Kelios pastabos apie Prūsų Lietuvos priesaginės darybos (ir priesagėtą) oikonomiją

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI Marija RAZMUKAITĖ KELIOS PASTABOS APIE PRŪSŲ LIETUVOS PRIESAGINĖS DARYBOS (IR PRIESAGETĄ) OIKONIMIJĄ Per pastaruosius metus domintis ir stengiantis patyrinėti Lietuvos prie- saginės darybos oikonimus, ryškėjo pagrindiniai darybiniai tipai ir modeliai, vienų ar kitų priesagų didesnis ar mažesnis produktyvumas, ryškėjo lekse- mos (plg. M. Razmukaitės straipsnius iš Lietuvos oikonimų darybos, spaus- dintus "Lietuvos TSR MA darbuose", "Lietuvių kalbotyros klausimuose”, "Lituanisticoje" ir kt.). Šia proga, minint lietuvių kilmės prūsistikos tyrinė- tojo J. Gerulio jubiliejų, žvilgsnis nukrypsta į Mažosios Lietuvos, buvusios Rytprūsių dalies, jau 13 a. atskirtos nuo Didž. Lietuvos (1253 m. Mindau- gas, vainikuodamasis Lietuvos karaliumi, diplomatiniais sumetimais Skalvą ir Nadruvą dovanojęs Livonijos ordinui), ilgą laiką izoliuotos teritotrijos vietų vardus. Čia minima Prūsų Lietuva sąlygiškai vadinama pietinė Maž. Lietu- vos dalis, kuri po Versalio taikos sutarties (1919 m.) nebuvo prijungta prie Lietuvos, nors Prūsų Lietuvos tautinės tarybos atstovai ir buvo pateikę tokį reikalavimą (1923 m. tebuvo atgautas Klaipėdos kraštas). Ši mums rūpima teritorija į pietvakarius nuo Nėmuno iki Deimenos ir Alnos upių vakaruose, pietuose — iki Geldapés, istorikų ir kitų mokslininkų teigimu*, buvo tan- kiai lietuvių (lietuvininkų) apgyventas kraštas iki pat maro (18 a. pr.), Ar 16 a. čia jau buvo susidariusios lietuviškos apskritys bei parapijos. Nors lietuviškų žemių branduolys ir buvo minėta teritorija, tačiau lietuvių gyven- ta ir toliau į vakarus nuo Labguvos, Vėluvos apskričių — apie Fišhauzeną (Žūvininkus), Ylavą, Karaliaučių“ ir piečiau. Šiai apžvalgai pasirinkta te- ritorija — Pakalnės (arba Lankos), Tilžės, Ragainės, Labguvės, Pilkalnio, Įsrutiės, Gumbinės, Stalupėnų, Vėluvos, Darkiemio ir Geldapės apskritys, kurių gyvenamuosius vietų vardus, priesaginės darybos oikonimus (apie 350 vtv.), pavyko išrinkti iš V. Ke.vaičio gyvenamųjų vietų vardų sąrašo (plg. Kalwaitis W. Lietuwiszky Wardy Klėtele. Tilžėje, 1910). Šio ploto vietų vardais, o ypač Vakarinės Maž. Lietuvos dalies vietovardžiais, domėjosi daugelis mokslininkų: F. Kuršaitis, K. Būga, J. Gerulis, A. Salys, V. Mažiulis, į Žr. Pakarklis P. Mažoji Lietuva vokiečių mokslo šviesoje. Kaunas, 1935; Vileišis V. Tautiniai santykiai Maž. Lietuvoje. Kaunas, 1935. P. 55— 109; Jonynasl IS Mažosios Lietuvos istorijos. Kaunas, 1933; Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII amžiuje. Vilnius, 1989. P. 3—24 ir kt. 27r. Matulevičius A. Min. veik. P. 8,25,28—38; ValsonokasR. Klaipėdos problema. Klaipeda, 1932. P. 5; Vileišis V. Min. veik. P. 121. 74 Br. Savukynas, Z. Zinkevičius, kitataučiai — M. Tepenas, A. Becenbergeris, J. Otrembskis, W. Fenzlau, R. Trautmanas, F. Tecneris ir daugelis kitų, daug dėmesio skyrusių šių žemių lietuvių ir prūsų kalboms, atskirų vietų vardų eti- mologijoms, prusy-lietuviy genčių ribų ieškojimui ir nustatymui“. Plačiau ir išsamiau darybiniu aspektu šios teritorijos oikonimija nebuvo tyrinėta. Todėl čia ir bandoma apžvelgti Maž. Lietuvos pietinės dalies oikonimiją darybiniu aspektu, išryškinti derivacijai naudojamas priesagas, gretinant ir opin su Lietuvos teritorijos duomenimis. Nors V. Kalvaičio minėto sąrašo duomenys atspindi vėlyvą, po maro su- siklosčiusią situaciją (mat po maro ištuštėjus kaimams, išnyko žymi dalis tų kaimų ir jų vardų), tačiau, reikia manyti, išlikę vardai buvo nepakitę. Taigi V. Kalvaičio teiktų apskričių ribose paplitusios šios oikonimų priesagos: su -išk- (-iška, -iškas, -iškė, -iškiai), -énai, -(i)inikai (-eninkai), -eliai, -ėliai, -ynai, -inė, -ynė, -ava, -ija, -otai ir kt. Pati produktyviausioji čia priesaga su -i$k- ir jos vediniai: a) -iska : Lauk-iška* (ir Laukiškoji) (Lbg)*: pvd. (=pavardė) Laukas, Laukis; b) -iškas. Iš asmenvardžių: Kraūp-iškas (Lbg) : Kraupis; Malv-iškas (ir Malv-iškiai) (Plkn) : * Malvys, * Malvas, plg. Malvicas; Nan-iskas bk. (Is) : Nanys; c) -iškė. Iš asmenvardžių: Bubl-isk: (ir Baubl-iškė) (Tlž) : Bublis, Būblis (ir Baublis); Švendr-iškė (Tlž) : Švėndra, Švėndras, Švendrijs; d) -iškiai. Iš asmenvardžių: Al-iškiai bk. (Is) : Alis; Ašm-iškiai (Rg) Ašmūis; Audin-iškiai (Drk) : Aūdinas; Bliūd-iškiai (ar Blud-iškiai) (Rg) Bliūdžius (ir Bludžius); Būdel-iškiai (Pak) : Budélis; Butk-iškiai (Rg) : Būtkus; Bitėn-iškiai (Pak) : Bitėnas (plg. Bitėnai k.) (Rg); Ceid-iškiai (Rg) : *Ceida, plg. Čeida; Daugėl-iškiai (Stlp) : Daugėla; Dervel-iškiai (Šlu) : Dervėlis; Doc-iškiai (Tlž) : Décis, Docis; * Drūt-iškiai (Drut-iškiai) (Gmb) : Drūtis; Eigimin-iskiai (Plkn) : * Eigiminas; Ensk-iškiai (Plkn) : Enskis, Enskys; Gail-iškiai (Tz) : Gailius; Joger-iškiai (Geger-iškiai) (Tz) *Jogeris, plg. Jėgeris; Gerk-iškiai (Gld) : Gėrkė, Gerkis; Germin-iškiai (Stlp) : * Germinas, plg. Gérmanas, Germonas; Gerv-iskiai (Gmb) : Gėrvė; Gil-iškiai (Is) : Gilys; Gin-iskiai (Pak) : Ginas; * Girait-iskiai (Girat-iskiai) (Pak) : Girditis (Giratis); Gober-iskiai (Plkn) : Goberas, Goberys; Griga- 3 Atkreipes dėmesį į sudurtiniy šio krašto vietų vardų dar yba, t.y. .antruosius sudurtiniy oikonimų sandus, A. Becenbergeris yra nustatęs Lietuvos prūsų ir lietuvių gyventas vietas bei j jų ribas (pagal -kehmen ir ig i I ir -garben, -uppen ir -ape komponentus). { vietovardžių rašyba rekonstruojama pagal dabartinius rašmenis. S Apskričių santrumpos: Drk — Darkiemio, Gld — Geldapės, Gmb — Gumbinės, Is — Įsrutiės, Lbg — Labguvos, Pak — Pakalnės, Plkn — Pilkalnio, Rg — Ragainės, Stlp — Stalupėnų, Slu — Silutés, Tlz — Tilžės, Vel — Vėluvos. „Asmenvardžiai (pavardės) dažniausiai nurodomos iš "Lietuvių pavardžių žo- dyno”. T. 1—2, V., 1985; 1989 arba iš V. Kalvaičio pavardžių sąrašėlio (žr. Min. veik. P. 7— =—20): 15 l-iskiai (Stlp) : Grigalis; Grobl-iškiai (Gld) : Groblis; Gryt-iškiai (Pak) : Gryta; Gulbin-iškiai (Gld) : Gulbinas; Gumbel-iskiai (Pak) : Gumbėlis; Jautel-iškiai (Rg) : *Jautelis, plg. Jautys; Jevon-iškiai (Drk) : *Jevonis, plg. Jevanduskas, Jevainius; Jod-iskiai (Juod-iškiai) (Shu) : Jodys, Juodįijs; Jukn-iškiai (Gmb) : Juknis; Jurd-iškiai (Gld) : Jurdys; Kalak-iškiai (Plkn) *Kalakas, plg. Kalakduskas; Kaplan-iškiai (Pak) : Kaplanas; * Karūn- iškiai (Karun-iškiai) (Plkn) : Karūnas; Kaukol-iškiai (Pak) : Kaukolas; Keler-iškiai (Tlž) : Kėleris; Kiaun-iskiai (Is) : Kiduné; Kil-iškiai (Šlu) : Kilius; Klaus-iškiai (Tlž) : Klausas, Klausa; * Kolait-iškiai (Kolat-iškiai) (Drk) : Kolditis (Kolata, Kolatis); Kol-iškiai (Is) : Kolis, Kolis, plg. pr. avd. Cale; Koš-iškiai (Drk) : Košis, Košijs; Kragel-iškiai (Rg) : * Kragelis, plg. Krūgas; Krakon-iskiai (Rg) : * Krakonas, plg. Krakūnas; Krok-iškiai (Tlž) : Krokas; Kup-iškiai (Rg) : Kūpas; Kyrel-iskiai (Slu) : * Kyrelis, plg. Kirelis; Labav-iskiai (Drk) : * Labavas, plg. Labavidius, Labaitis; Lenkon- iškiai (Stlp) : *Lenkonas, plg. Lenkynas; Liepin-iskiai (Pak) : Liepinis, Liepinis; Linav-iskiai (Gld) : * Linavas, plg. Linuvaitis; Link-iskiai (Gld) Linkjs; Luk-iskiai (Slu) : Lukis; * Makun-iskiai (Makun-iskiai) (Gld) : Makūnas; Mart-iškiai (Gld) : *Martas, *Martys, plg. kr. v. Martinas; Medun-iškiai (Drk) : * Medunas, plg. Medunėckas; * Miegun-iskiai (Miegun- iškiai) (Gmb) : *Miegūnas, plg. Mieginis, Mėginas ir pan.; Norvil-iškiai (Rg) : Nérvila, Norvilas; Nurn-iškiai (Rg) : Nurna; Paulik-iškiai (Stlp) : Paulikas; * Perkun-iskiai (Perkun-iskiai) (Is) : Perkūnas; Piet-iskiai (Rg) : * Pietys, plg. Pietaitis; Platén-iskiai (Is) : * Platénas, plg. Platas; Plav- iskiai (Gld) : Plavas; Pleik-iskiai (T1z) : Pleikis, Pleikjs; Povel-iskiai (Is) : Powvelis; * Pruas-iskiai (Prus-iskiai) (Gmb) : Prisas, etn. prūsas; * Samuol- iskiai (Samol-iskiai) (Plkn) : Samiolis (Samolis); Siutil-iskiai (Pak) : Siuti- las; Symon-iskiai : * Symonas, plg. Simonas; Sarv-iskiai (Drk) : Sarva; Suk- iskiai (Tz) : Šūkis, Šukis; Sliken-iskiai (Stlp) : *Slikenas, plg. Šlikas, Slikis; Tamov-iškiai (Is) : * Tamovas, plg. Tamavicius; Taukin-iskiai (Stlp) : Tauki- nis, Taukinas; Tolmin-iskiai (Gld) : * Tolminas, plg. Tolmynas; Tun-iskiai (Gld) : * Tunys, plg. Tunditis; Vaineik-iskiai (Stlp) : Vaineikis; Valel-iskiai (Gmb) : Valėlė; Verdel-iskiai (Plkn) : * Verdelis; Véderait-iskiai (Vederait- iškiai) (Rg) : Véderaitis; Venslov-iskiai (Rg) : Venslovas; Vilker-iskiai (Rg) : * Vilkeris; Vulv-iskiai (Shu) : plg. Vulfas; Vyc-iskiai (Pak) : * Vycius, * Vycas, plg. Vyéas; Zil-iskiai (Plkn) : Zilis; Zynel-iskiai (Pak) : Zynélis ir kt.; iš vandenvardžių" bei kitų vietovardžių: Akmen-iskiai (Rg) : Akmengs, Akmeénis up. (Rg); Algav-iskiai (vok. Algischken) (Pak) : Alga up. (Rg) ; Blind-iskiai (Gld) : Blindé up. (Gld); Eimen-iskiai(Plkn, Stlp) : Eimengs up. (Plkn); * Mielav-iskiai (Melav-iskiai) (Lbg) : Miélava up. (Lbg); Ragav-iskiai (Drk), plg. Ragavisé up. (Drk), be to, plg. pr. vtv. Ragow, Ragaw (Ylava); Silup-iskiai (Rg) : * Silupé; iš apeliatyvy, vietų pavadinimų: Dvarel-iskiai 7 Vandenvardziai palyginimui teikiami iš V. Kalvaičio vandenvardžių sąrašėlio (žr. Kalwaitis W. Min. veik. P. 68—72) ir Viliaus Pėteraičio " Mažoji Lietuva ir Tvanksta” (Vilnius, 1992. P. 402—412). 76 (Pak) : dvarėlis; Eglyn-iškiai (Gld) : eglynas (<ėglė); Erub-iskiai (Plkn): erubė tarm. "jerubė"; Ežer-iškiai (Drk) : ėžeras; Girel-iškiai (Plkn) : girėlė demin. (<giria); Kalnel-iškiai (Plkn) : kalnėlis demin. (<kdlnas); Kaln- iškiai (Plkn) : kalnas; Laukel-iškiai (Plkn) : laukėlis demin. (<laūkas), bet plg. avd. Laukelis; Naudvar-iškiai (Tlž) : -*naudvaris<naujidvaris; Pervalk- iškiai (Pak) : pėrvalka, pėrvalkas; Šilel-iškiai (Rg) : šilėlis demin. (<silas); Trak-iškiai (Gld) : trakas ir kt. ; k Priesagų su -išk- vediniai sudaro apie 40% šios teritorijos priesagų vedinių ir yra išplitę visoje Pr. Lietuvosa teritorijoje : vakaruose vedinių riba sutam- pa su vakarine Pr. Lietuvos linija, t.y. eina Labguvės ir Vėluvos apskritimis, pietvakariuose dar pasirodo Girdavės ir Ungurds® apskrityse, taigi kerta be- cenbergerinę ir netgi V. Pėteraičio prūsų-lietuvių vandenvardžių ribą; toliau į vakarus nuo Labguvos-Veluvos-Girdavos apskričių -išk- priesagos oikonimų neužfiksuota. Lietuvoje priesagos su -1šk- yra pačios produktyviausios, jų ve- diniai išplitę po visą Lietuvos teritoriją“ ir su Prūsų Lietuva sudaro vietisą, nenutrukstama plotą. Antroji pagal vedinių gausumą Prūsų Lietuvoje yra priesaga -énai (~17%). Kaip ir Lietuvoje!'?, šios priesagos vediniai daugiausia sudarinėjami iš vanden- vardžių ir apeliatyvinių vietų pavadinimų. Iš vandevardžių: Alksnup-ėnai (Plk) : Alksnupė (Plkn); Anglup-ėnai (Gld) : Anglupė (Gld); Ant-šiekštup- ėnai (Is), plg. Šiekštupė (Stlp) - drauge ir priešdėlinis ved. ; Ant-būdup-ėnai (Plkn), plg. Būdupė(Plkn), k. Būdupėnai (Plkn) - drauge ir priešdėlinis ved.; Aukštup-ėnai (Plkn) : * Aukštupė, plg. Aūkštupė (Gmb); Adlav-énai bk. (Is) : Aula (Is); Bamb-énai (Rg) : Bambė, prūdas; Blindup-ėnai (Rg) : Blind-upė (Blindé) (Rg); Brakup-énai (Brok-up-énai) (Gmb) : Brakupé (Gmb); Budup- énai (Rg, Plkn) : Budupé (Rg); Draugup-énai (Plkn)-: Draūgupė (Plkn); Elksnup-énai (Lbg) : Elksnupé (Elksné) (Lbg); Gailup-énai (Gmb) : Gailupé (Gmb); Juodup-énai (Plkn) : Juodupė (Plkn); Kirsnup-énai (Rg) : Kirsnupe (Rg); Klampup-énai (Gmb) : Klampupis, Klampupé (Gmb); Lauk-upénai (Stlp) : Laukupé (Stlp); Orup-énai (Plkn) : Orupé (Plkn); Osup-énai (Pak) : *Osupé, plg. Osa (Pak); Pilup-énai (Is, Stlp) : Pilupé (Stlp); Platup- ėnai (Lbg) : Platupé (Lbg); Ragup-énai (Plkn): Ragupé (Plkn); Rudup- énai (Gmb) : Rudupé (Gmb); Skardup-énai (Plkn, Rg, Gmb) : Skardupé (Is, Gmb); Skerstup-énai (Drk) : Skerstupé (Drk); Stalup-énai mst. (Stlp) : Stalupé (Stile) (Stlp); Stonup-énai (Rg) : *Stonupé (Stoné) (Rg); Strij- énai (Is) : Strijus (Is); *Siekstup-énai (Sekstup-énai) (Stlp) : Siekstupé, Sékstupé (Stlp); Silup-énai (Stlp) : Silupé (Stlp); Taurup-énai (Drk) : Tau- rupé (Drk); Taurut-énai (T1z) : Tauruté (Tz); Vorup-énai (Varup-énai ?) (Plkn): Vorupé (Plkn); Verksnup-énai (Rg): Verksnupé (Rg); Vinksnup-énai 3 Siy ir kity apskričių, buvusių jau uz tradicinės M. Lietuvos ribų, duomenys imami iš ” Die Gemeinden und Gutsbezirke der Provinz Preussen" (Berlin, 1874). 9 Plg. Razmukait e M. Būdingesnės Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos. — Lietuvos TSR MA darbai. A serija. 1989. T. 3. P. 139—141. 107r RazmukaitéM. Minstr. P. 139, 145. 7 (Re) : Vinkšnupė (Rg); Vorup-ėnai (Gmb): Vérupe (Gmb); Zgsup-énai (Rg) : Zgsupé (Rg); Žifgup-ėnai bk. (Gmb) : Žirgupė (Gmb); Žiurkup-ėnai (Gmb) : Žiūrkupė (Gmb); Žvejup-ėnai (Stlp) : Žvejupė (Stlp); iš kitų vietovardžių (oikonimų): Gervišk-ėnai (Gmb) : Gerviškiai k. (Gmb); Kraupišk-ėnai (Rg) : Kraūpiškas bk. (Rg); Tarpup-énai (Is, Stlp) : Tarpupiai k. (Stlp) (bet plg. b. ž. tafpupis "vieta tarp upių"); iš apeliatyvy, vietų pavadinimų!" : Sod-énai (Drk) : sodas; soda "kaimas"; Šil-ėnai bk. (Plkn) : šilas (bet plg. pvd. Šilėnas); Trak-ėnai (Rg) : trūkas (bet plg. trakėnas “trako gyventojas"); Užup-ėnai (Gld, Gmb) : ūžupė, ūžupis "vieta už upės". Dalis oikonimų su formantu -ėnai gali būti ir ne vediniai, o pluralia tantum lytys. Tai daugiausia su asmenvardžiais susiję oikonimai: Bylėnai (Gld), plg. Byla; Degėnai (Rg), plg. Degé; Dakėnai (Gld) : * Dakėnas, plg. Dakėnaitis; Dop-ėnai (Stlp), plg. Dop-aitis; Jogelėnai (Gmb), plg. Jogela; Karalėnai (Is), plg. Karūlius; Kubilėnai (Rg), plg. Kubilius; Lapėnai (Is): Lapėnas; Lengvėnai (Stlp), plg. Lengvis, Lengvinas; Kvietkėnai (Gmb), plg. Kviéthus, Kvietkis; Rogainėnai (Stlp), plg. Roga, * Rogainis (bet plg. vtv. Rogaintai k. (Pak) ir kt. Šios priesagos oikonimų paplitimo plotas Prūsų Lietuvoje sutampa su -išk- vedinių plotu: tačiau pasidairius į vakarus nuo linijos, kurią sudaro Labguvos- Vėluvos-Girdavės apskričių riba, aptinkame oikonimų su -énai (vok. -ehnen, -6hnen) gana nemažai ir visame lietuvių gyventame plote!? (apie Žūvinin- kus, Karaliaučių, Sventapili, Ylava, Rémuva ir dar piečiau — apie Braneva, Kentšiną; į pietus nuo Unguros- Geldapės apskričių — neužfiksuota). Lie- tuvoje ši priesaga vediniuose iš Ta paplitusi daugiausia Žemaičių teritorijoje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje'* Kita ženklesnė oikonimų priesaga yra -ynai (~14%). Dalis oikonimų su šia priesaga gali būti ir ne priesagos -ynai vediniai, o iš kuopinių apeliatyvy padarytos pluralia tantum formos. Tačiau vis dėlto krinta į akis šioje teritori- joje oikonimų su formantu -ynat populiarumas. Ir tai, žinoma, leidžia galvoti, jog -ynai Prūsų Lietuvoje yra ir derivacinė oikonimų dalis. Daugiausia tai su apeliatyvinėmis leksemomis susiję vietovardžiai: Apuokynai (Plkn) apiiokas; Aukšteglynai (Slu) : *aukšteglė "eglė aukštuolė"; Ąžuolynai bk. (Rg) : ąžuolas; Beržynai (Rg) : bėržas; Blendynai (Rg) : blendis "blendė"; Brekštynai (Rg) : brėkštė (bet plg. pvd. Brekstys); Ežerynai (Drk) : ėžeras (bet plg. pvd. Ežerys); Gandr-ynai (Is) : garidras (bet plg. pvd. Gandras); Guobynai (Pak) : gūoba (bet plg. pvd. Goba); Juodeglynai (Plk) : jūodeglė; Kadagynai (Lbg) : kadagys; Kanapynai (Gmb) : kanapė; Karklynai (Stlp) 41 Oikonimai su -ėnai (taip pat ir su -(i)inikai (-eninkai) gali būti ir ne priesagi- niai derivatai, o iš priesagėtų apeliatyvų ar asmenų, gyventojų pavadinimų padaryti pluralią tantum oikonimai. ? Plg. “Die Gemeinden und Gutsbezirke.” Tačiau senesnieji 14, 15 ir 16 a. šaltiniai rodo čia buvus pr. priesagą -ein (žr. Gerullis G. Die alipreussischen Ortsnamen. Berlin und Leipzig. 1922). 3 Žr. Razmukaitė M. Min. str. P. 144 (zemel). 18 : kafklas; Kelmynai (Pak) : kélmas; Kermušynai (Drk) : kermušė "lauki- nis česnakas"; Klevynai (Drk) : klėvas; Lendr-ynai (Gmb) : lėndrė "nendrė" (plg. pvd. Nendrynas); Notrynai (Drk) : notrė "dilgėlė"; Pušynai (Plkn) : pušis; Samanynai (Gld) : sūmana; Serpentynai (Lbg) : serpenta "ser- benta”; Skirpstynai (Is) : skifpstas "vilkvyšnė" (bet plg. pvd. Skirpstas); Skroblynai (Gmb) : skréblas (bet plg. pvd. Skrobla, Skroblys); Skruzdynai (Lbg) : skruzdė; Smilgynai (Lbg) : smalga; Silynai (GId) : šilas; Vabalynai (Drk) : vabalas (bet plg. pvd. Vabalas); Vanagynai (Gld) : vanagas (bet plg. pvd. Vanagas); Vinksnynai (Rg) : vinkšna; Žabynai (Drk) : žabas (Zabynas); Zvirblynai (Plkn, Rg) : žvirblis (bet plg. pvd. Žvirblis) ir kt. Dalis šio tipo oikonimų gali būti sietini su asmenvardžiais: Dobly- nai (Pak) : Doblys (Duoblis); Egertynai (Plk) : Egertas; Grobynai (Drk) : Grobas; Kragynai (Gdl) : Krdgas; KruSynai (Drk): Krusius, Krusa, plg. Krusaitis; Lopynai(Drk) : Lopas; Pagelynai (Is) : Pagelas; Pendrynai (Gmb) : Pendrius; Raukutynai (T1z) : Raukutis; Skerdynai (Is) : Skerdys; Serzanty- nai (Lbg) : Serzantas; Valdynai (Lbg) : Valdžius, plg. Valdaitis; Vanagynai (Gld) : Vanagas; Varzynai (Pak) : Varzys, Varzius (bet plg. up. Virzé (Pak); Vilmantynai (Rg) : Vilmantas; Visbarynai (Plkn) : Visbaras; Ir- mantynai (Is) : * Irmantas; Zygmantynai (Zygmantynai) (Is) : * Zygmantas, Zygmantas, plg. Zigmantas, v. Zigimantas ir kt. Kiti oikonimai su formantu -ynai turi ir vienaskaitinius asmenvardžių ati- tikmenis: Jonynai (Rg) : Jonynas; Palentynai (Rg) : Palentynas; Pyragynai bk. (Is) : Pyragynas; Sudynai (Tlz) : * Sudynas, plg. Sudynaitis ir kt. Oikonimų su -ynai užfiksuota ne tik tradiciniame Prūsų Lietuvos plote; ju ypač gausu ir vakarinėje, ”prusiskoje” teritorijos dalyje; išplitę jie ir į pietus nuo "potsdaminės" linijos — apie Rešelį, Kentšiną, Olštiną. Lietuvoje su for- mantu -ynai nedaug teuzfiksuota oikonimų — šiek tiek apie Prienus, Alytų, Marijampolę, tačiau vientiso ploto nėra. Kiek ženklesnė šioje teritorijoej yra ir priesaga -(i)inikai (-eninkai) (~8,5%). Tai daugiausia su vandenvardžiais ir apeliatyvais sietini oikoni- mai. Iš vandenvardžių išvesti oikonimai: Akel-ninkai (Slu) : Akėlė up. (Šlu); Arg-eninkai (Tlž) : Arga up. (Tlz); Os-ininkai (Pak) : Osa up. (Pak); Tovėl-ninkai (Pak) : Tovėlė up. (Pak); Versm-eninkai (Plkn) : * Versmė, plg. Versmėlė up. (Plkn); iš apeliatyvinių vietų pavadinimų, fiziografinių, geo- botaninių ir pan. terninų: Beržt-ininkai (Tlž) : bėržta "beržinė žemė, vieta, kur auga beržai"; Būd-ininkai (Rg) : būda (plg. būdininkas "būdos gyvento- jas)! Egl-ininkai (Plkn) : ėglis, ėgliai "kadagys"; Ežer-ninkai (Lbg, Drk, Rg) : ėžeras (plg. eZernirikas’ ezeringos vietos gyventojas; tvenkinio kase- jas”); Gir-ininkai (Šlu) : giria (plg. girininkas "eigulys" ir avd. Girininkas); Kdln-ininkai bk. (Slu) : kalnas (plg. kalnininkas "kalnų gyventojas"); Kupst- ininkai (Tlž) : kūpstas "kemsas" (plg. kūpstininkas "kupstų gyventojas"); Lank-ininkai (Rg) : lanka (plg. lankininkas "pakalnėje, lankoje gyvenantis“); žr. 11 išnašą. 79 Lūuž-ininkai (Tlž) : laužas "sukrypusi troba, lūšna"; Pelk-ininkai (Vėl) : pėlkė; Rag-ininkai (Šlu) : rūgas "smailus žemės plotas, įsikišęs į jūrą; pusia- salis"; Sal-eninkai (Rg) : sala (plg. avd. Salininkas); Šil-ininkai (Plkn, Stlp) : šilas (plg. šilininikas "šilo, ily gyventojas"); Trak-ininkai (Pak, Tz) : trakas; Ving-ininkai (Gmb) : vingis (plg. ir avd. Vingis); Vyp-ininkai (Is) : plg. (?) pr. wipis "šaka"; Virž-ininkai (Is) : viržis, viržiai "šilojai"; Žard-ininkai (Gld) : Zardis "aptverta vieta gyvuliams"; iš būdvardžių: Nauj-eninkai (Drk, Gld) : naūjas; Saus-ininkai (Pak) : saūsas. Kita dalis oikonimų su formantu -(i)ininkai (-eninkai) jau nėra vediniai, o priesagėtų apeliatyvų, gyventojų pavadinimų, susijusių su profesija, užsiė- mimu pluralia tantum formos: Avininkai (Gmb) < avininkas "avių piemuo, avių laikytojas"; Dravininkai (Stlp) < drūvininkas "bitininkas"; Dubininkai (Gld) < dūbininkas "kailiadirbys"; Meškininkai (Gmb) < meškininkas “kas laiko, augina meskas”; Lašininkai (Is) < lašininkas "mėsininkas"; Kartininkai (Tz) < kartininkas "žvejys" ir t.t. Įdomu pastebėti, jog oikonimai su -(t)ninkai, -eninkai pasklidę po visą pietinę Maž. Lietuvos plotą, ir jų išplitimo vakarinės ir pietvakarinės bei pie- tinės ribos sutampa su V. Pėteraičio išvestąja prusy-lietuviy vandenvardžių riba. Tiesa, oikonimų su šia priesaga ir jos prūsišku variantu -niken matyti ir už šių ribų : Fišhauzeno (Žūvininkų), Frydlando (Romuvos) aps.; į pietus nuo Geldapės jų — neužfiksuota. Lietuvoje šio tipo vediniai nėra gausūs; ši priesaga daugiau pažįstama Klaipėdos krašte, Neries ir Nemuno baseino plote (t.y. nuo Ukmergės, Jonavos į pietus)'>. Dar viena ryškesnė Prūsų Lietuvos oikonimų priesaga yra -eliai, -ėliai. Tai daugiausia oikonimai, išvesti iš kitų oikonimų (toponiminės mazybés)'® : Bal- truš-ėliai (Rg) : Baltrušiai (Rg); Dagut-eliai (Plkn) : Dagučiai (Plkn); Deges- éliai (Stlp) : Degesiai (Stlp); Druélauk-eliai (Is) : Druélaukiai (Is); Girn-eliai (Gmb) : Girniai (Gmb); Išdag-ėliai (Pak): ISdagiai (Pak); Jurbark-eliai (Is) : Jurbarkas (Is); Laukinink-eliai (Rg) : Laukininkai (Rg); Lazdyn-éliai (Gmb) : Lazdynai (Drk, Plk); Lenkinink-eliai (Rg) : Lenkininkai (Is); Minkstym-éliai (Gmb) : Minkstymai (Gmb); Sakal-éliai (Rg) : Sakalai (Rg); Stubryk-eliai (Drk) : Stubrykai (Gmb); Silén-eliai (Plkn) : Šilėnai (Plkn); Tutl-eliai (Rg) Tutliai (Rg); Varkav-éliai (Is) : Varkavai (Is); Vasok-éliai (Plkn) : Va- sokai (Plkn); Vinksnupén-éliai (Rg) : Vinksnupénai (Rg); Vėžup-ėliai (Plkn) : Veézupiai (Plkn); Vobul-éliai (Rg) : Vobuliai (Rg); be to, su kitais oikoni- mais galima sieti ir šiuos, jau nebeturincius bepriesaginiy atitikmenų (galbūt išnykusių) gyv. vietų vardus: Būdviet-ėliai (Stlp) : * Būdviečiai (plg. pvd. Būdvietis); Draskyn-eliai (Is) : *Draskiniai (plg. pvd. Draskinis); Jakšt- eliai (Slu) : *Jakstai (plg. pvd. Jakštas); Krusyn-eliai (Plkn) : * Krusynai (plg. pvd. Krusings); Maigunisk-eliai (Gmb) : * Maiguniskiai; Razbainink- eliai (Plkn) : *Razbaininkai; Sodyn-éliai (Gmb) : *Sodynai; Kiaus-eliai : 15 Žr Razmukaite M., Min. str. P. 144. 16 Zr Razmukaite M., Lietuvos oikonimai, išvesti iš kitų oikonimų. — Lituanisticą, 1991. Nr. 2(6). P. 53. 80 *Kiaušiai (plg. pvd. Kiausis ir Kiaušiai k. (Plkn); Kubil-éliai (Plkn) : * Kubiliai (plg. pvd. Kubilius); Būdsėd-ėliai (Gld) : * Būdsėdžiai; Malon-ėliai (Stlp) : * Maloniai; Užupėn-eliai (Rg) : * Užupėnai (<b. ž. užupėnai), plg. Užupėnai k. (Gmb); Alkyn-éliai (Drk) : * Alkynai (arba b.ž. alkynas); Barag- eliai (Plkn) : * Baragai (arba b.ž. baragas”pastoge sienui”, demin. baragelis); Gluosnyn-éliai (Rg) : * Gluosnynai (arba b.ž. gluosnynas) ir kt. Oikonimy su -eliai, -€liai paplitimo plotas Pr. Lietuvoje jau siauresnis nei su -(i)ninkai, tuo labiau su -1šk-; jis apsiriboja tik buv. Gumbinés apygardos apskritimis, o buv. Karaliaučiaus apygardos Labguvos, Vėluvos apskrityse oikonimų su šiomis priesagomis neužfiksuota, nors sporadiškai pasitaiko ir Į vakarus bei pietus už šių apskričių ribų (Fišhauzeno, Karaliaučiaus, Sventapi- lio, Ylavos ir kt. apskrityse — po 1 oikonimą su -ellen). Lietuvoje šio tipo derivatai išplitę po visą teritoriją ir atskirų arealy nesudaro"". Iš retesnių priesagų Prūsų Lietuvos plote galima būtų paminėti -ine, -yne, -ava (-avai), -ija ir kt. Priesaga -inė, kurios vedinių iš asmenvardžių yra apsčiai Lietuvoje, iš- skyrus žemaitiškąją ir pačią pietinę Lietuvos dali'®, Pr. Lietuvoje nėra labai produktyvi (~3%). Jos vedinių aptinkama dar siauresniame nei priesagų su -eliai, -ėliai paplitimo plote (vakarinė riba sutampa, pietuose — iki Geldapės aps.); iš asmenvardžių: Blėk-inė (Rg) : pvd. Blėka, Blėkius; Dišer-inė (Pak) : pvd. *Dišeris, plg. pvd. Dišeraitis; Draugansk-inė (Tlž) : pvd. *Drauganskas, -is, plg. pvd. Draugėlis, Draugulis; Gud-iné (Gmb) : pvd. Gūdas; Gumb-inė (Gmb) : pvd. Gumbis; Skirpst-iné (Pak) : pvd. Skirpstas (arba b.z. skirpstas "toks guobiniy šeimos augalas"); Sanc-iné (Tlz) : pvd. *Santys (plg. Sankys ir Santa); Seir-iné (Rg) : pvd. Seirys; iš apeliatyvy: Ang-iné (Is) : angis; Obuol-iné (Pak) : obuolys, obuoliai; Ziezdr-iné (Pak) : žiėzdras "zvirgzdas” (bet plg. pvd. Ziezdrys) ir kt. Sunku šiuo metu pasakyti, ar toliau į vakarus ir | pietus nuo minėtosios ribos priesagų -ine vedinių buvo, neištyrinėjus visos vakarinės teritorijos da- lies su -innen, -in- formantu vokiškuose šaltiniuose fiksuojamų oikonimų, nes toks užrašymas gali atliepti ir priesagas tiek su -tnė, tiek su -inas. Aišku tik tiek, kad su -tn- oikonimų buvo ir į pietus nuo Unguros ir Geldapės apskričių, t.y. apie Olecką. Už vakarinės minėtosios ribos oikonimų su -in- neužfiksuota. Po vieną kitą oikonimą užfiksuotą ir su kitomis priesagomis: -ynė: Akmen- ynė (Stlp) : b.ž. akmuo > akmenįijnė; Jovar-ynė (Tlž) : b.ž. jovaras > jovarijnė; Paucak-ynė (Plkn) : avd. * Paucakys, plg. pvd. Pautelis, Pautenis ir kt.; Varl-yné (Plkn) : b.ž. varlė > varljné. Tiesa, šie oikonimai gali būti ir ne priesagos -ynė vediniai, o oikonimais virtę kuopinės reikšmės bendriniai žodžiai. ; -(i)ava (-uva): Tepl-iava (Vėl), plg. pr. vtv. Tape, Tape-law-ke'“, Vėl-uva 17 Žr. Razmukaite M. Min. str. P. 59. 18 Plg. Razmukaitė M., Būdingesnės Lietuvos TSR oikonimų darybos priesagos P. 142. 19 pel šių aiškinimų plg. Gerullis G. Min. veik. P. 181 ir 189. -— 81 (Vėl), plg. pr. avd. Welle'“, liet. Vėlius, Vėlis; -ija: Seper-ija (Rg) : vod Seperys; Varn-ija (Pak): pvd. Varna, Vainas arba b.z. varna, varnas; -ainė: Rag-ainė mst.(Rg) : b.ž. ragas "smailus žemės plotas, įsikišęs į jura; pusiasalis...; kampas"; -ena: Kalv-ena (Tz) : b.z. kalvis arba kalvė. -otai: Argel-otai (Pak) : * Argelé up., plg. Arga up. -ujai: Kaln-ujai (Tz) : b.z. kalnas arba *kalnūjis. Apibendrinant pastabas apie Prūsų Lietuvos ryskesnes oikonimų priesa- gas, reikia pasakyti, jog kai kurios priesagos, jų paplitimas sudaro vientisą plotą su Lietuvoje arba jos vakariniuose ir pietvakariniuose arealuose papli- tusiomis priesagomis (-iškiai, -ėnai, -inė), kitos gi pažymi Prūsų Lietuvos išskirtinumą (oikonimų su -ininkai, -eliai, -ėliai didesnė koncentracija, oiko- nimų su -ynai paplitimas ir produktyvumas). EINIGE BEMERKUNGEN ŪBER SUFFIXALE BILDUNGEN DER ORTSNAMEN IM PREUfBISCH-LITAUEN Zusammenfassung Im Artikel werden die suffixalen Ortsnamen (Bildung, Formante) des sudlichen Teils Klein-Litauens, (PreuBlisch Litauens) in den Kreisen Darkiemis (Darkehmen), Geldapė (Goldap), Gumbinė (Gumbinnen), Įsrutis (Insterburg), Labguva (Labiau), Pakalnė (Niederung), Pilkalnis (Pillkallen), Ragainė (Ragnit), Stalupénai (Stallupo- nen), Tilze (Tilsit), Veluva (Wehlau) besprochen. Das Material ist aus der Liste der Ortsnamen von W. Kalwaitis gesammelt (Kalwaitis W. Lietuwisky Wardy Kletele. Tilžėje 1910 m. S. 24—67). Aus den oben erwahnten Kreisen sind etwa 400 suffixale Bildungen der Ortsnamen mit den Suffixen (es wird die Reihe der Produktivitat der Derivate befolgt) -isk- (-išktai, -iškė, -iškas, -iska), -énar, -ynai, -(i)ninkai (-eninkai), -eliai, -eliai, -ine, -ynė, -ava '(~uva) u.a. gesammelt. Es wird bemerkt, dal die Bildungsprinzipien der suffixalen Ortsnamen dieses Teils von Klein-Litauen sich nicht in vielen Fallen von den Bildungsprinzipien des westlichen bzw. sudwestlichen Randes des Litauens unterscheiden. Mit dem Suf- fix -15k- werden hier die Ortsnamen meistens aus Personennamen, mit -énai aus Gerwassernamen gebildet. Die Ortsnamen mit den Formanten -ynaz und -(i)ninkai (-eninkaz) zeigen mehr die spezifische regionale Bildungsart. 82