LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Gied ius
SUBACIUS
TRYS
XIX
a.
BENDRINES
RASOMOSIOS
LIETUVIY
KALBOS
MODELIAI:
J.A.
PABREZA,
J.CIULDA,
S.DAUKANTAS!
P ie’
p adédamas
kalbé i
apie
is
ski ingus
XIX
a.
lie u iy
bend inés
asomosios
kalbos
(b k.)
modelius,
no é¢iau
labai
umpai
apibudin i
bend a
poli ine,
kul ine,
socialingé
o
me o
Lie u os
bukle.
Geopoli iskai
e ninés
lie u iy
zemés
niekada
nep iklausé
ienai
als y-
bei:
dalis
p iklausé
P isijai
( adinamoji
MaZoji
Lie u a),
likusi
Lie u a
(Di-
dzioji
Lie u a)
bu o
sa a ankiska
als ybé,
o
nuo
XVI
a.
idu io
ji
suda é
unija
su
Lenkija.
Nuo
XVIII
a.
pabaigos
be eik
isa
Didz.
Lie u a
okupa o
Rusija,
ad
man
upimu
laiko a piu
Bidz.
Lie u a
p iklausé
Rusijai,
o
Maz.
Lie u a
—
P isijai.
ea
Kul iskai
MazZoji
i
DidZioji
Lie u a
aip
pa
sky ési
i
seno.
Maz.
Lie u oje
jau
nuo
XVI
a.
jsigaléjo
liu e onizmas,
o
DidZiojoje
—
i§silaiké
i
domina o
ka alikybe.
RaSomosios
kalbos
aspek u-
Maz.
Lie u oje,
kompak-
iskoje
e i o ijoje,
gana
s abilios
kalbos
no mos
susi o ma o
jau
XVII
a.
i
okios
isliko
iki
pa
XIX
a.
pabaigos
i
ne ilgiau.
Didz.
Lie u a
bu o
labai
ne ienaly é;
iena,
ia
bu o
(i
y a)
d i
didelés
a miy
g upés,
Zemai¢iai
i
aukS aiéiai,
jy
kalba
sky ési
iek,
kad
jy
a s o ai
ne
isada
ieni
ki us
sup as-
da o;
an a,
ku i
no s
iena
a me
kaip
pag indas
aSomajai
lie u iy kalbai
da
nebu o
galu inai
nusis o éjusi,
be
XIX
a.
p adZioje
is
labiau
émeé
y-
au i
Zemai iski
aS ai.
An a
e us,
Didz.
Lie u oje
dominuojan i
kul os
kalba
XIX
a.
I
puséje
ebebu o
lenky
kalba,
adiciSkai
a ojama
nuo
unijos
su
Lenkijos
als ybe
laiky.
Socialiai
isuomenés
i gi
bu o
ski ingos.
P usijoje
als ie¢iai
o icialiai
lais i
apo
pacioje
amZiaus
p adZioje,
o
Didz.
Lie u oje
usy
aldzia
baudzia-
a
panaikino
ik
1861
m.
Taéiau
i
Didz.
Lie u oje
nekilmingujy
( als ieéiy)
lais ejimas,
aS ingumo
plé imasis,
isuomenés
paslankumo
didéjimas
bu o
p asidejes
jau
daug
anksciau.
P anciizy
e oliucijos
lais és
idéjos,
no s
da
nekei e
socialiniy
s uk u y,
a¢iau
jau
po
upu i
émé
pasiek i
Zmoniy
sa-
mone.
Lais éjan ioje
i
pamazu
imanCioje
ap i
pilie ine
isuomeneje
ik
i
1
Plagiau
Sie
modeliai
ap a i
ki uose
s aipsnio
au o iaus
da buose:
Simono
Daukan o
poZi i is
i
bend ing
kalba.
—
Lie u iy
a gimimo
is o ijos
s udijos
(LAIS):
Si monas
Daukan as
5,
Vilnius:
Vil is,
1993,
63—68;
Juozas Ciulda
i
jo
g ama ika.
—
LAIS:
Juozas
Ciulda.
T umpi
samp o a imai
apie
Zemaiciy
kalbos
g ama ikos
aisykles
6,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1994,
7—54;
Ju gio
Amb azie-
Jaus
Pab éZos
zemai iy
kalba.
—
LAIS:
Asmuo:
a p
au os
i
als ybes
8
(spaus-
dinama).
51
galejo
p adé i
o muo is
mode ni
b k.
samp a a
i
pa i
b k.
(Mode nia
b k.
galima
adin i
okia
ienoda
kalba,
kokia,
a oja
isi
isuomenés
sluoksniai
isiems
sa o
kul i iniams
po eikiams
enkin i).
Visi ys
XIX
a.
b k.
modeliai,
ku iuos
no édiau
p is a y i,
bu o
is
Ze-
mai ijos
kilusiy
au o iy
ku iami
Rusijos
aldomoje
Didz.
Lie u oje.
Maj.
|
Lie u oje
aSomoji
kalba
bu o
pakankamai
s abili,
i
en
uo
me u
niekas
jos
i§
naujo
nemodelia o.
T ys
p is a omieji
modeliai
né a
paciy
ju
au o iy
nuo-
sekliai
isdés y i.
Tuos
modelius
méginu
a ku i,
ekons uo i
i8
i ai aus
(ne
ik
ling is inio)
pobudzio
ank as¢iy
(S.
Daukan o
—
i
ig
spaudiniy).
No édamas
a ku i
o
me o
bend inés
lie u iy
kalbos
modelius,
s a biau-
4
siais,
ele an iSkais
budiau
linkes
laiky i
okius
aspek us:
1.
B k.
a ojimo
s e os:
a)
socialiniai
sluoksniai,
ku iems
kalbamoji
-
b k.
aikoma,
b)
li e a i os
usys,
“Zan ai”,
ku iuos
ku ian
a ojama
oji_
b k.
Nuo
o,
a
isiems
socialiniams
sluoksniams
i
isoms
li e a os
usims
_
ski iama
aSomoji
kalba,
iesa
sakan ,
p iklauso,
a ja
bus
galima
adin i
bend ine.
2.
B k.
a ojimo
e i o ija,
.
y.
isy
a
ik
kokios
no s
dalies
e niniy
lie u iy
po eikiams
enkin i
b k.
aikoma.
3.
B k.
san ykis
su
snekamagja
kalba.
4.
B k.
pag indas
—
agy i
aip,
kaip
kalbama,
a
aip,
kaip
eikalauja
aisyklés,
kalbos
sis ema.
;
Galima
bi y
analizuo i
i
ki us
aspek us
—
poziu j
j
skolinius,
naujada us,
a8ybos
i
k .
p incipus,
be
ai
egul
lieka
a eiéiai.
I.
JURGIS
AMBAZIEJUS
PABREZA
g.
1771
m.
Siau és
Zemai ijoje.
Lie u iy
kul os
is o ijoje
jis
ge iausiai
pazis amas
kaip
kunigas
ienuolis
p anciskonas,
ga sus
pamokslininkas
i
pi masis
bo anikos
e minijos
ki eéjas.
XX
a.
p adiZioje
Lie u oje
ne
dé a
nemaza
pas angy,
kad
Romos
popiezius
paskelb y
Pab éza
S en uoju
a
ben
palaimin uoju.
G ynai
kalbiniy
eks y
|
jis
né a
palikes,
aciau
apie
kalba
aSé
sa o
da by
p a a mése,
laiskuose.
Pab ézos
mas ysena
susi o ma o
da
XVIII
a.,
lais és
i
lygybés
idéjy
da ’
mazai
gi déjusioje
aplinkoje
(mode niojo
XIX
a.
jis
sulauké
u édamas
29
m.
amZiaus).
Jam
ada
bu o
na u ali,
jp as a,
”no mali”
isuomené,
ku
dalis
Zmoniy
y a
lais i,
pap as‘ai
as ingi
pilie iai,
ki a
dalis
—
p iklauso-
mi,
daZnai
ne aS ingi
zmonés
(uaudis).
Nuo
1798
m.
Pab éZa
p i asé
daug,
~
uks andius
puslapiy
lie u isky
pamoksly.
Taéiau
mazdaug
iki
1828—1831
|
m.
da
negalima
kalbé i
apie
bend ing
aSomaja
kalba.
Pab éza
pamokslus
uzsi asyda o,
be
jy
paski is
bu o
ne
no min i
kalba,
o
bi i
pe skai y iems
4
ne as ingai
liaudZiai
—
aigi
eks ai
ik
kaip
pagalbineé
p iemoné
o aliniam
is-
q
aiskos
budui.
I
ik
apie
uos
1828—1831
m.
Pab eéza,
zinoma,
eikiamas
is
_
lais éjan ios
isuomenés
nuo aiky,
apsisp endzia
ku sias
b .
lie u iy
kalba.
—
Tada
jis
u éjo
jau
apie
60
m.
amiiaus.
Pab éZos
apsisp endimas
iksuo as
dokumen iskai.
Ilgy
d ejoniy
pabaiga
gali
ilius uo i
oks
1829
m.
ieno
Jo
laisko
sakinys:
”Dél
zemai iy
asybos
—
52
eS
ae
eee
nesu
linkes
sa o
nusis a ymo
keis i”*.
Apie
a
laika,
gal
kiek
éliau
Pab eéza
isi eda
isai
naujus
nieku
niekieno
ne a o us
asmenis:
d igubina
ilguosius
i
pailgin us
balsius
( .
y.
ima
agy i
bajoo aa
‘bajo ai’,
laapaas
‘lapais’)*
i
minks uosius
[8’],
[¢’]
ima
aSy i
$2,
éZ(p z.:
SZe dys
‘Se dis’,
augmyniéZyynis
‘augminy€inis’;
Cia
$Zi
éZ
bu o
sugal o i
kon aminuojan
ada
lie u iams
jp as a
aSymea
pagal
lenky
asyba:
gi
é
pap as ai
Zyméjo
mink& us
ga sus,
o
szi
cz
—
kie us).
1.
a)—b)
Pagal
Siuos
aSmenis
leng iausia
a pazin i,
kokio
pobidzZio
eks-
ams
Pab eza
aike
sa o
b k.
koncepcija.
Tai
isy
pi ma
gausis
jo
bo ani-
kos,
medicinos
eikalai.
Y a
duomeny,
i§
ku iy
ma y i,
jog
as
no mas
aiké
i
mokykliniams
ado eéliams,
bele is iniams
eks ams,
au osakai,
ne gi
y a
jo
laisky,
pa asy y
laikan is
okiy
no my.
Galééiau
apibend in i
—
Pab éza
sa o
b k.
no mas
aike
isoms
pasaulie inio
kul ii inio
gy enimo
s i ims.
Taéiau,
kas
Siandien
gali
a ody i
keis a
i
nei iké ina,
y
no my
nesilaiky-
a
aip
pa
gausiuose
eliginiuose
eks uose.
Pasakyéiau:
Pab éza
d asiniams
as ams
ebe aike
XVIII
a.
mas eli,
aéiau
jau
isai
mode niai
émé
ku i
pasaulie inge
b k.
Tad
Pab éza
a si
pe einamojo
laiko a pio
a s o as.
Jau
sup a es,
kad
a si anda
is
gausesnis
sluoksnis
Zmoniy,
ku iems
y a
eikalin-
ga
bend iné
kalba,
da
nesup a o,
kad
ankséiau
a
eliau
oks
p ocesas
nu es
{
isuomene,
ku
isiems
eikes
os
b k.
( adinasi,
ku
nebus
baudZia os,
isi
bus
lais i
i
aS ingi).
Tai,
kad
bazny inei
liaudZiai
ski iami
eks ai
ne-
bu o
aSomi
b k.,
odo,
jog
os
liaudies
i
olesnis
likimas
bu i
ik
liaudimi
Pab ézai
a odé
isai
no malus
dalykas.
Tik
daliai
isuomeneés,
naujiesiems
S iesuoliams,
naujoji
b k.
ebu o
eikalinga.
Analiza es
Pab éZos
eilé aséius,
Saulius
Zukas
p iéjo
p ie
is ados,
kad
”jy
analizé
leidzia
ap iuop i
epis emi-
nio
kul u os
luzio
p ocesa,
pe éjimo
nuo
ieny
e ybiy
p ie
ki y
si uacija”®.
Ku es
mode nia
b k.,
Pab éZa
isgi
iglaiké
i
seno
a3omosios
kalbos
sup a i-
mo
elemen y.
Pa adinéiau
jo
modelj
”de ek iniu”,
be
is
dél o
jau
bend inés
asomosios
kalbos
modeliu.
_
Be
o,
sa o
b k.
modelj
Pab éza
aiké
ne
isam
e niniam
lie u iy
kalbos
plo ui,
be
ik
Zemai¢iams.
Jo
ZodZiais
a ian ,
”augaly
pa adinimus
aip
asau,
kaip
jie
musy
paju io
k as e
a iami
15
myliy
nuo
jii os
j
k aé o
gilu-
ma”*.
To
me o
mylias
pa e us
i
Slandieninj
ma a,
iSeina
apie
128
km
—
aigi
iesiog
Zemaiciy
a mes
e i o ija.
Vadinasi,
asomaja
bk.
Pab éza
ku e
ik
zemaiciams;
jis
p ipazino
galincias
egzis uo i
da
2
lie u iy
asomasias
kalbas:
P isijos
lie u iy
i
Didz.
Lie u os
lie u iy
—
aukS ai iy.
Pa yzdiZiui,
sa o
bo anikoje
suda ydamas
j ai iy
kalby
augaly
pa adinimy
sa agus,
Pab éza
a ski ai
j auké
zemaiciy,
a ski ai
P isijos
lie u iy
pa adinimus,
0
iename
laiske
guodesi,
kad
” eiké y
i
lie u isky
( .
y.
Didz.
Lie u os
auks aiciy
*Pa
b ezaJ.
A.
1829
m.
balandzio
13
d.
laigkas
is
K e ingos
p o .
J.
F.
Wol gangui
j
Vilniy.
Rank as is
saugomas
MAB,
.
7—309.
_
GukasS.
Apie
pypkininkus
(du
J.
A.
Pab éZos
eile aSciai)
—
LAIS:
Liaudis
i s a
au a
4,
Vilnius:
Bal oji
a nele,
1993,
117—118.
*Pa
b eZzaJ.
A.
1828
m.
ugsejo
20
d.
laiskas
is
K e ingos
p o .
J.
F.
Wol gangui
j
Vilniy.
Rank aS is
saugomas
MAB,
.
7—309.
o3
pa adinimy)
nep aleis i,
be
iki
Siol
i8
nieku
negaléjau
jy
gau i”®.
Pab ézos
nuomone
ka ego iska:
”Zemai is
niekada
nesu a s
dél
kalbos
su
lie u iu
{ .
y.
su
Didz.
Lie u os
auks aigiu),
nei
su
p isu
( .
y.
P iisijos
lie u iu)
a
la iu”®.
Tad
i
e i o ine
p asme
Pab eZos
b k.
modelis
odo
jos
au o iy
besio ien a usi
j
uzda esng
isuomene,
gal
ne
j
galimybe
o muo i
a ski a
zemaiciy
au a.
3.
Pab ézos
b k.
san yki
su
snekamaja
kalba
galima
aip
nusaky i
jo
pa ies
lupomis:
”ge iausia
aip
asy i,
kaip
kalbame”’
a ba
”ZodZius
a a-
si
pa agy us
aip,
kaip
ame
pagaléj
isi
Zemaiéiai
kalba”®.
Po eikio
a ky i
bend ing
Snekamaja
kalba
Pab ézai
iskilusio
da
nebu o,
Zemaiciai
jam
Snekeé-
jo
ge ai,
ik
a3é
blogai.
Vadinasi,
pa i
a mé
a si
su okiama
kaip
Snekamasis
b k.
a ian as,
ad
jos
i
no min i
ne eikia.
4. I8
o,
kas
pasaky a,
jau
isigkai
aisku,
kad
pag indinis
b k.
no minimo
k i e ijus
Pab éZai
bu o
a osena,
Snekamoji
kalba.
II.
JUOZAS
CIULDA
gimé
éliau
uz
Pab éza,
1796
m.,
aip
pa
Siau és
Zemai ijoje
(p ie
Plungés,
ad
a giau
zemaiciy
cen o).
Jis
—
i gi
kunigas,
di -
bes
kapelionu
Kauno
mokykloje,
éliau
isa
laika
kuniga es
i ai iose
Lie u os
ie ose.
Jo
didziausias
nuopelnas
lie u iy
kul i ai
as,
kad
pa asé
lie u iu
kalbos
g ama ika
(apie
1854
m.).
Tai
bu o
ki os,
jaunesnés
ka os
a s o-
as,
b endes
aplinkoje,
ku ioje
jau
isa
laika
bu o
jauéiamas
lais és
po eikis,
o ien uojamasi
j
lais a
isuomene.
1.
a)
Ski ingai
nuo
Pab ézos,
Ciulda
jau
modelia o
ik
lais y
Zmoniy
isuomeng.
Ne
ik
bajo ai,
als ieciai
jam
bu o
i gi
au os
dalis.
Liaudies
i
au os
e minai
Ciuldai
bu o
os
pa
eikSmés
(ko
negalima
pasaky i
apie
Pab éza),
p z.:
”Zemaiéiy
eiles
suda o
liaudie
s,
.
y.
pap as y
zmoniu,
dainos
[...].
Tam
ik a
p asme
galima
saky i,
kad
Si
au a
[...]”.
Aigku,
kad
Si aip
monoli iskai
sup an amai
isuomenei
Ciulda
i
kii é
sa o
b k.
no mas
—
isiems
sluoksniams
ienodas.
Tai
jau
”nede ek iné”
b k.
samp a a.
b)
No s
Ciulda
né a
konk eéiai
iksliai
pasakes,
kokioms
li e a i os
i-
Sims
jis
aiké
sa o
b k.
modeli,
galima
many i,
kad
isoms
galimoms.
Tiesa,
iek
sa o
g ama ikos
eks a,
iek
laiSkus
i
ki us
da bus
Ciulda
age
lenkiSkai,
da
ned iso
lie u iskai.
Todél
egalima
kalbé i
apie
eo iskai
modeliuo as,
be
p ak iskai
da
neim as
jgy endin i
b k.
no mas.
2.
Pama u
ku iamoms
b k.
no moms
Ciulda
paémé
sa o
gim aja
Siau és
zemai iy
a me,
panagiai
kai
Pab éza.
Taciau
e i o ija,
ku ios
gy en ojams
Ciulda
modelia o
sa o
b k.,
bu o daug
didesné.
Aigkindamas,
kodél
émési
zemai iy
a me,
Ciulda
saké,
kad
* aka y
Zemaidiy
pa a mé
y a
labiau
su-
5
Pab egaJ.
A.
1834
m.
g uodzio
19
d.
laiskas
i
K e ingos
J.
K.
Gin ilai
j
Pe e bu ga
/
Paskelbe
K.
Sendzikas.
—
Musy
seno é,
1938,
.
2,
n .
3(8),
491.
®
Pab édza
J.
A.
1835
m.
ko o
20
d.
laiskas
i
K e ingos
J.
K.
Gin ilai
j
Pe e bu ga.
—
Musy
seno e,
1938,
.
2,
n .
3(8),
495.
7
Ten
pa ,
493.
.
Pab ezaJ.A.
Uwogas
neko ios
apey
Sme i,
1828,
[V.
Rank a& is
saugomas
Lie u os
nacionalinéje
M.
Maz ydo
biblio ekoje.
Sign.
.
124—3.
54
«999
Fes
ae
ee
ee
.
.
.
¥
ass
si o ma usi”?
(negu
auks ai¢iy),
kad
aukS ai¢iy
a mé
”né a
okia
S elni
i
maloni
ausiai
kaip
Zemaiziy”!’,
kad
ienoje
auks aiziy
a més
dalyje
”be eik
ne a
jokio
ee
e a
iSk eip os
bei
sugadin os
lenky
kalbos
misi-.
nys
su
lie u iy
kalba...”!1,
ki oje
dalyje
isai
nesa
i y
i
ienody
aisyk-
liu.
Toks
auks ai¢iy
ania
sumenkinimas
ned ip asmigkai
odo,
kad
Ciulda
o ien a osi
ne
ik
j
Zemaiciy,
be
i
j
aukS ai iy
skai y ojus,
si lydamas
jiems
*ge esnes”,
”labiau
susi o ma usias”
Zemai iskas
b k.
no mas.
Taigi
Ciulda
sa o
b k.
modelj
o ien a o
j
isa
Didz.
Lie u os
e i o ija.
Taéiau,
panasiai
kaip
i
Pab éza,
jis
neno éjo
sa o
modelio
p imes i
P i-
sijos
lie u iams.
No s
juos
i gi
laiké
os
pa ios
au os
a s o ais,
agiau
p i-
pazino
sa i a
ki okia
jy
aSomosios
kalbos
adicija.
Vienas
okio
poZi i io
pa yzdys
gale y
bu i
ai,
jog
ga siosios
XVIII
a.
P iisijos
lie u io
K is ijono
Donelaigio
poemos
”
Me ai”
iS auka
Ciulda
pa eike
o iginalia
agyba,
o
g e a
*jS e e”
|
sa o
si loma
bend ine
”Zemaiéiy”
kalba.
3.
Gana
naujas
i
s a bus
Ciuldos
no minimo
aspek as
—
g e a
b k.
no -
min i
i
8nekamaja.
Tai
labai
aiski
i
i a
Ciuldos
nuos a a.
Pa yzdziui,
jis
aso,
kad
”mokslo
Zmoniy
kalba
i
aS ai
u i
bu i
au os
kalba
i
ag u”!?.
Pa-
ia.
g ama ika
Ciulda
apib ézia
kaip
”kalbos,
a
Snekamosios,
a
aSomosios,
ge o
su a kymo
aisykliy?!?
inkinj.
Tai,
pa adinéiau,
y a
b andZios
am
laikui
mode nios
bend inés
kalbos
samp a a.
Juk
p adéjus
o muo is
b k.,
neiS engiamai
ima
o muo is
i
Snekamoji
bend iné,
o ien uo a
j{
a3omaja,
kalba
( a més
juk
buna
labai
ski ingos).
4.
Ciulda,
isai
p ieSingai
nei
Pab éza,
akcen a o,
kad
eikia
no min i
emian is
kalbos
aisyklemis,
g ama igkumu,
adinasi,
kalbos
sis ema,
o
ne
kalbos
a osena.
Jis
sake,
kad
“jeigu
Zemaidiy
( .
y.
lie u iy)
kalba
u i
la e i
ki y
Eu opos
kalby
pa yzdziu,
ada
[...|
knygoms
aSy i
eikia
p iim i
okia
kalba,
ku i
pasi odys
aigkesné,
egulia esné
i
labiau
a i inkan i
g a-
ma ikos
aisykles”!*
(i8
laisko
yskupui
Mo iejui
Valanéiui).
Ciulda
s engési
laiky is
kalbos
sis emos,
.
y.
a mes i
jam
a odZiusias
aisykliy
igim is,
ne-
s a bu,
kad
jos
a ojamos
gy ojoje
kalboje.
Pa yzdziui,
dél
sis emos
Ciulda
siulo
agy i
(i
saky i!)
asmeninio
j a dzio
ns.
naudininka
aw
[ a ],
o
ne
au,
nes
ki y
linksniy
kamiengalis
isu
esas
[ ]
(plg.
sg.
gen.
a es,
sg.
acc.
a e
i
.
.),
no s
i
ada,
i
Siandien
isi
lie u iai
a ia
[u]
—
au.
Tokiy
pa-
yzdziy,
ku
dél
kalbos
sis emos
a me ami
snekoje
a ojami
ak ai,
Ciuldos
g ama ikoje
y a
ne
aip
mazai.
Il.
SIMONAS
DAUKANTAS,
g.
1793
m.,
—
ai
Ciuldos
ka os
Zmo-
gus.
Gimes
aip
pa
giau és
Zemai ijoje.
Jis
lie u iy
kul i ai
nusipelnes
kaip
is o ikas,
au osakininkas,
ilologas
i
apsk i ai
kaip
naujosios
mode niosios
®
Giuldad.
T umpi
samp o a imai
apie
Zemaiciy
kalbos
g ama ikos
aisykles.
—
LAIS
6.233:
ic
ie
pa ,
249.
!
Ten
pa ,
227.
z
2
wo
pa ,
230.
;
Ten
pa ,
330.
*
Ten
pa ,
364.
55

lie u iy
au os
ideologijos
ku éjas-p adininkas,
ne
simbolis.
Daukan as
mo-
kesi
Lie u oje,
po
o
apie
25
me us
di bo
uz
Lie u os
iby
—
Rygoje,
Sank
Pe e bu ge,
ada
él
Lie u oje.
1.
a)
Be
jokios
abejonés,
Daukan as
bu o
labai
aiskus
demok a as,
jo
sa-
moné
jau
modelia o
ik
lais y
pilieziy
isuomene.
Tad
jo
eks ai
bei
bend iné
kalba
bu o
o ien uo a
i
j
paéius
zemuosius
isuomenés
sluoksnius,
als iecius.
( ai
implikuoja,
kad
jis
isi aizda o
uos
sluoksnius
u inéius
ap i
aS ingus).
Pa yzdziui,
ieno
is o inio
eikalo
(*Da bai”)
p a a méje
jis
age:
”aS
ne
del.
moky y
y u
i
gal ociy,
be
del
y
mo iny
asiau,
ku ios
geba
sa o
aikams
da bus
jy
boéiy
p oboéiy
pasako i,
o
be
as y
daug
ka y
apsi inka”!®.
Ki as
labai
naujas
o
me o
Lie u ai
ak as
—
jis,
Daukan as,
pasa ilie is,
pa asée
ka-
alikiska
maldaknyge.
Kaip
akcen uoja
Roma
Bonéku e,
Daukan as,
be
ki y
eks y,
sieké
i eisin i
sa o
a8yba
i
eliginiams
eks ams!®.
Visai
aki aizdu,
kad
bii en
als ieciams
os
maldaknygés
labiausia
eikéjo.
Tad
Daukan as
lauzé
s e eo ipa,
kad
eliginis
eks as
u i
bi i
agomas
supap as in a
adi-_
cine
eliginiy
lie u isky
as y
agyba.
1.
b)
Jau
i3
maldaknygés
pa engimo
ma y i,
jog
Daukan o’
li e a u os
usiy,
ku ias
eikia agy i
lie u iu
b k.,
diapazonas
pla esnis
iz
pab éziskaji.
Taip
pa
p ak igkai
Daukan as
daug
yZ ingiau
uz
Ciulda
a ojo
sa o
b k.
Jis
neigsigando
g ama ikele
i
ki us
eikalus
asy i
lie u iskai,
no s
Ciulda
o
neiSd iso
—
be
g ama ikos,
i
ki us
mokslo
eikalus
aé
lenkiskai.
2.
Ku ybinés
eiklos
p adzioje
Daukan as
labai
aiskiai
o ien a osi
j
Ze-
mai i
skai y oja,
Daukan o
as y
kalba
iS
o
laiko
labai
zemai iska.
Tadiau
ely uoju
sa o
ki ybos
pe iodu
nuomoneg
bu o
pakei es,
sa o
asomojoje
kalboje
a oda es
i
zemai iskus,
i
auks ai iskus
elemen us.
Daukan as
y a_
pa eiikes:
"mano
nuomone,
negalima
asy i
nei
ien
g yna
zemai iy,
nei
g yna
auks aigiy
( a me),
be
eikia
domé is
Jy
S elnumu,
ha moningumu
|
i
glaus umu”!”,
—
adinasi,
aSan
eikia
de in i
a mes,
de in i
y
a miy
elemen us.
Pa yzdziui,
sa o
didziajame
lenky-lie u iy
kalby
zodyne
Daukan-_
as
pa eikinéjo
g e u ines
ly is
medio i
‘mediio i?
(Zem.)
i
medzio i
‘ .
pu
(auks .),
kwies as
‘k ies as’
(auks .)
i
kwijs as
‘ .
p.’
(Zem.).
An a
e us,
jis
emé
a3ybos
elemen us
(p z.,
aides
+,
é,
6,
a;
aidziy
di
y
eikSmes
bei
k .)
i8
P iisijos
lie u iy
asomosios
kalbos
i
s engési
jdieg i
Didz.
Lie u o-
Je.
Tai
nebu o
budinga
nei
Pab ézai,
nei
Ciuldai
(Ciuldai
su
am
ik omis
smulkiomis
iSim imis).
Aigsku,
k
!
Daukan o
z ilgsnis
pla iausias
is
isy
Zia
p is a omy
b k.
modeliy
—
jis
no éjo
sa o
b k.
ski i
jau
isiems
e niniams
lie u iams.
Nepe désiu
sakydamas,
kad
ai
pi masis
oks
pla us
Z ilgsnis
j
b k.
pe
isa
lie u iy
kalbos
no minimo
is o ija.
q
3.
Taéiau
ai,
kad
Daukan as
s engesi
b k.
modeliuo i
didelei
e i o ijai,
isiems
e niniams
lie u iams,
kalban iems
labai
ski ingomis,
nu olusiomis
7D
an
an
ae
S.
Ras ai
/
Pa engé
V.
Me kys
i
B.
Vanagiené
1,
Vilnius:
—
Vaga,
1976,
39.
Bonéku eéR.
epa adin e
ank aS¢io
is o ija,
—
Li e a u a
i
menas,
1993
m.
spalio
16
d.,
n .
42,
4.
Daukan a
s
S.
Ras ai
2,
Vilnius:
Vaga,
1976,
788.
56
iena
nuo
ki os
a mémis,
kélé
p oblemy
no min i
Snekamaja
kalba,
.
y.
o aliny
bend inés
kalbos
a ian a.
Bidinga
Daukan o
pazi oms
gale y
bi i
okia
ci a a:
”Ku
iszpul
aszy i
uo,
aj
labaj
y a
aszy
&,
pa
a
wisims
gal
i ik i,
ie[ms],
ku ie
pi mu
uo
[ . y.
aukS aigiams],
i
ie[ms],
ku ie
isz a
ou
[ .
y.
Zemai iams],
nes
wieni
saka
duo i,
ki i
dou s”.
Toks
leidimas
poli-
one ini
asmenj
@
kiek ienam
skai y ojui
skai y i
pagal
sa o
a me
isiskai
neimplikuoja
ienodos,
bend inés
snekamosios
kalbos.
Tai
ilius uo i
gali
da
ienas
Daukan o
paaiskinimas
eikalo
”
Pasakojimas...”
p a a méje:
»Ta es,
mielas
lie u i
skai y ojau,
meldZiu,
kad
ne iZ um
an
manes,
jog
ne
a o
pa ak ijos
kalba
asiau,
gali
pa s,
iena
ka a
pe skai es,
an a
ka a
skai-
ydamas
nusuok i
zodZius
pagal
suoka
sa o
pa ak ijos.
I
aip
kame
andi
pa asy a
kan i
i
na si
ka ei iai,
skai yk
kan is
i
na sus
ka ei iai...”18
Taigi
Daukan as,
kaip
i
Pab éZa,
nemodelia o
snekamosios
bend inés
kal-
bos.
Tik
Pab éza
o
neda é
odél,
kad
nedideléje
i
palygin i
ienaly és
kalbos
Zemai ijos
e i o ijoje
Snekamoji
kalba
odési
esan i
pakankamai
ienoda,
o
Daukan as
—
bend ing
kalba
i8
esmés
jsi aizda o
kaip
aSomaja,
be
ne
sne-
kamaja,
ben
jau
jam
a
snekamoji
bend iné
kalba
nelabai
ipéjo.
4.
Jau
miné a
Daukan o
nuos a a
de in i
a mes
jo,
is o iko,
iS
iesy
la-
bai
demok a iskai
su o muluo a,
aé¢iau
kaip
p ak i8kai
ai
igy endin i,
Dau-
kan as
i
pa s
iksliai
neZinojo.
Leng iau
de in i
leksika,
be
kaip
sude in i
ski ingus
one ikos
ei3kinius?
Jis
ne e ai
nesiima
pa s
sp es i,
nus a y i
ai-
sykliy:
”del
i a dzio
asz
ke i ojo
linksnio,
ai
laikas
pa odys,
mani
a
mane
eikia
agy i”;
”kaip
agy i
—
abokis
a
abokas
—
sunku
a spe i”!®
i
pan.
Tokiy
o muluoéiy
kaip
”laikas
pa odys”,
né a
nei
Pab ézos,
nei
Ciuldos
no -
minamuosiuose
eks uose.
I8
iso
o
aiskéja,
kad
Daukan as,
ély uoju
sa o
ki ybos
pe iodu
apsisp endes
de in i
j ai ias
a mes,
.
y.
susik es
no mina-
maja
aisykle,
oliau
neina,
kiek ienu
konk eéiu
a eju
palieka,
ma y ,
padiai
is o ijai
pasi ink i,
kaip
as
a mes
de in i.
Negalejima
apsisp es i
simboli-
zuoja
i
pa ies
Daukan o
daznai
kai alio a
asyba,
bene
daugiau
i
dazniau
uz
be
ku io
ki o
XIX
a.
lie u iy
kul ii os
eikéjo.
[g ada
aigki
—
no s
Dau-
kan o
a sisaky a
em is
ik
a osena,
ik
ienos
ku ios
a més
ly imis,
a iau
i
konk eéiy
aisykliy
ealiza imas
silpnai
eig eiks as.
*
K
*
Pabaigoje
eikia
apibend in i
isus
is
ski ingus
modelius.
Kaip
ma y i,
Pab éZos,
senesniosios
ka os
a s o o,
modelis
be eik
isais
pa ame ais
ski-
iasi
nuo
jaunesniyjy
Ciuldos
i
Daukan o.
Tiesa,
su
Daukan o
su ampa
uo,
kad
nemodeliuojama
gnekamoji
bk.,
be
ji
nemodeliuojama,
kaip
miné a
del
ski ingy
p iezaséiy.
Taigi
Pab ézos
bend iné
kalba
—
g iesesniems
isuo-
menés
sluoksniams,
isiems
pasaulie iniams
eks ams
ku i
ski a
aSomoji
bend iné
zemaiéiy
kalba,
modeliuojama
pagal
snekamaja
Zemaiciy
a me.
Ciulda
i
Daukan as,
jaunesnés
ka os
a s o ai,
nuo
PabéZos
aigkiai
ski-
18
Ten
pa ,
8.
®
Ten
pa ,
790,
791.
iasi
sa o
naujesniu,
mode niskesniu
pozi iu
j
b k.
—
ji
eikalinga
isiems
socialiniams
sluoksniams
ku i
isy
usiy
li e a ii ai
( iesa,
p ak iskai
Dau-
kan as
ia
daug
d asesnis
uz
Ciulda).
Vienas
iS
esminiy
jy
modeliy
ski umy
—
Ciulda
modeliuoja
kalba
ik
Didziajai
Lie u ai,
o
Daukan as
—
i
Mazajai.
Tai
lemé
Daukan o
is o iko
z ilgsnis,
jis
s udija o
i
ypac
jau é
is o inj
isy
lie u iy
e ninj
bend uma
bei
modelia o
j
a ei i
bend a
au g
i
bend a
kaiba.
An a
e us,
Ciulda,
kaip
bk.
ku ejas,
mode nesnis
uzZ
Daukan a
uo,
kad
jam
bu o
bi ina
i
bend iné
gnekamoji
kalba,
be
o,
jis
sa o
g ama iko-
je
ypa é
pab ézé
kalbos
sis ema,
aisykles,
isada
no mino
as
o mas,
ku ios
jam
a odé
labiau
a i inka
aisykles
( .
y.
kalbos
sis ema).
Daukan o
da -
buose
o
né a
yskiai
ig eikS a.
Todel
Ciulda
galé iau
pa adin i
nuosekliu
+
mode niu
sa o
me o
eo e iku,
bend inge
asomajq
i
gnekamaja
DidZiosios
Lie u os
kalba
modelia usiu
isiems
socialiniams
sluoksniams
i
isoms
li-
e a ii os
ugims
i ,
s a biausia,
sa o
modelj
g indusiu
kalbos
sis emingumo
k i e ijumi.
Daukan as
g e a
Cjuldos
a odo
pla aus
aki azio
p ak ikas
—
kalba
eikia
ku i
isiems
Zmonems
i
isokiai
li e a ai,
isiems
lie u iams
a o i;
didziuliai
lie u iSkai
p i agy i
olian ai
pa i ina
jo
p ak ines
pas an-
gas.
Ta iau
eo ine
p asme
Daukan as
nemodelia o
snekamosios
bend inés
kalbos
i
neapsib ézé,
kaip
em is
kalbos
sis ema,
aisyklémis.
Todel
pagal
pozi i
j
bk.
Ciulda
panasesnis
i
ling is a
eo e ika,
o
Daukan as
—
j
pla aus
aki a io
isuomenés
eikéja,
be
ne
ling is a.
PRIEDAS
PABREZOS,
CIULDOS
IR
DAUKANTO
BENDRINIVY
RASOMYJU
KALBY
MODELIAI
(P,C,D)
1.
BRK.
VARTOJIMO
SFEROS
a)
SOCIALINIAT
SLUOKSNIATI
isi
ne
Visi
C
P
D
b)
LITERATUROS
RUSYS
isos
ne
isos
i
Cc
E
D
2.
BRK.
VARTOJIMO
TERITORIJA
isa
ne
isa
D
g a
@
.
Cc
P
58
3.
BRK.
SANTYKIS
SU
SNEKAMAJA
KALBA
snek.
bk.
modeliuojama
-8nek.
bk.
nemodeliuojama
C
P
D
4.BRK.
PAGRINDAS
asy i,
kaip
agy i,
kaip
eikalauja
aisykles
kalbama
(kalbos
sis ema)
P
D(?)
DREI
MODELLE
DER
LITAUSCHEN
GEMEINSPRACHE:
3
A.
PABREZA,
J.
CIULDA,
S.
DAUKANTAS
Zusammen assung
In
diesem
A ikel
we den
die
Konzep ionen
de
Gemeinsp ache
on
J.
A.
Pab éza,
J.
Giulda
und
S.
Daukan as
nach
4
Aspek en
e glichen:
;
1)
die
Geb auchsspha e
de
Gemeinsp ache
(welchen
sozialen
Schich en
und
den
So en
de
Li e a u
wi d
sie
gewidme );
2)
das
Te i o ium
des
Geb auchs
de
Gemeinsp ache;
3)
die
Beziehung
de
Gemeinsp ache
mi
de
Umgangssp ache;
4)
die
G undlage
de
Gemeinsp ache
(gesch ieben
wi d
so
wie
gesp ochen,
ode
wie
die
Regeln,
das
Sys em
de
Sp ache
e langen).
Die
Konzep ion
on
J.
A.
Pab éza
un e scheide
sich
in
allen
Pa ame e n
on
J.
Giulda
und
S.
Daukan as.
J.
A.
Pab eza
widme e
,seine
Konzep ion
nu
de
In elligenz,
nu
den
wel lichen
Tex en
und
nu
Zemhai en.
Die
Hinsich
on
J.
Ciulda
und
S.
Daukan as
au
die
Gemeinsp ache
is
meh
mode nisch,
sie
is
allen
sozialen
Schich en
no wendig,
um
alle
So en
de
Li e a u
zu
scha en.
Ein
wesen liche
Un e schied
ih e
Modelle
is ,
da8
J.
Ciulda
die
Gemeinsp ache
nu
G o8-Li auen,
und
§.
Daukan as
auch
Klein-
Li auen
widme e.
AuSe dem
wa
J.
Ciulda
geneig ,
nich
nu
die
Sch i sp ache,
sonde n
auch
die
Umgangssp ache
zu
no men.
Bei de
No mie ung
un e s ich
e
die
Bedeu ung
des
Sp achsys ems.
59