LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Algi das
SABALIAUSKAS
/
KELETAS
SMULKMENY
JURGIO
GERULIO
BIOGRAFIJAI
Ju gis
Ge ulis
( okiskai
jis
asyda osi
Geo g
Ge ullis')
gimé
1888
m..
ug-
pjucio
13
d.
Jogauduose
(Silu és
.,
bu usioje
VilkySkiy
pa apijoje,
Tilzes
apsk i yje).
Abu
jo
é ai
bu o
g yni
lie u iai.
Ta¢iau
J.
Ge ulio
aikys eje
nesulaikoma
ge manizacijos
banga
jau
bu o
pasiekusi
i
Jogaudy
kaima.
Si
p ocesa
y a
issamiai
ap ases
pa s
Ge ulis
s aipsnyje
”Gim oji
kalba
i
d i-
kalbys é
iename
P usy
Lie u os
kaime”
(Ge ullis
1932
:
59-67).
1914
m.
Jogaudy
kaime
gy eno
apie
55
p ocen ai
“lie u iy”
i
45
p ocen ai
* okieciy”.
Po
nepilny
d ideim
me y
os
is
senelius
galima
bu o
ski i
”lie u iams”.
Visi
ki i
kaimo
gy en ojai
jau
i e
* okieiais”.
Penke iy
me y
Ge ulis
su
mo ina
p adeda
skai y i
okiska
elemen o iy
i
maZaji
Ma yno
Liu e io
ka e-
kizma.
O
SeSe iy
sulaukes
jau
pa aukia
j
okiska
kaimo
mokykla.
Su
e ais
Ge ulis
kalbéda o
ik
lie u i8kai,
a¢iau
su
b oliu
—
jau
i
okidkai.
Vaikai
da
meldjiasi
i
éliau
é ams
laiskus
ago
lie u iskai,
no s
ikybos
pamokos
—
isu
jau
okiskos.
Pagal
sena
adicija
Ge ulio
e as
neno éjo
skaldy i
sa o
ukio.
Todel
ie-
nam
sunui
u éjo
a i ek i
e iské,
o
an ajam,
Siuo
a eju
Ju giui,
eikejo
pasi ink i
iena
i8
d iejy
keliy
—
”po
zememis
kas i
anglis”
a ba
ei i
|
moks-
lus.
*Ju gis
Ge ulis
nu a é
ink is
pas a aji
kelia.
1909
m.
jis
baigé
klasikine
Tilzés
gimnazija
i
Ka aliauéiaus
uni e si e e
p adéjo
s udijuo i
a ikanis ika.
Taciau
p o eso ius
Adalbe as
Bezzenbe ge-
is
ji
pe kalba
a sidé i
bal is ikos
s udijoms.
Lyginamaja
kalbo y a
i
klasiki-
nes
kalbas
Ge ulis
aip
pa
s udijuoja
Be lyne,
ku
jo
pag indinis
moky ojas
—
zymus
indoeu opeis as
Wilhelmas
Schulze.
1912
m.
Ka aliauciaus
uni-
e si e e
uz
lo yny
kalba
pa asy a
dise acija
”Apie
p usiskus
Sambijos
ie-
.
o a dzius”
("De
P ussicis
Sambiensium
loco um
nominibus”.
Tilsi ,
1912)
Ge ulis
gauna
dak a o
laipsnj
i
is enkamas
Sio
uni e si e o
p i a docen u.
Reiké u
a k eip i
démesi,
jog
uni e si e inés
Ge ulio
s udijos
uko
ik
eje a
me y.
Tai
i8
ik yjy
e as
a ejis
ilologijos
specialybés
mokslininko
biog a ijoje.
Taigi
dalis
e o
plano
jau
i ykdy a.
Taciau
e iskes
i
aip
skaldy i
bu y
ne ei-
kéje,
nes
Ge ulio
b olis
Hein ichas
zu o
1918
me ais
Vaka y
on e
(Moislains
bei
Pé onne),
kai
iki
ka o
pabaigos
bu o
belike
du
menesiai.
B olio
a minimui
Ju gis
Ge ulis
pasky é
iena
ge iausiy
sa o
eikaly
”Seno es
p usy
ie o a dziai”
(”Die-
j
!
J.
Ge ulis
y a
aiskines,
jog
okiskai
sa o
pa a deje
as¢s
Il
del
o,
kad
okieciai
jos
ne a y
Ge ulis.
12
al p eussischen
O snamen”.
Be lin
und
Leipzig,
1922).
Pi masis
pasaulinis
ka as
palieka
yskius
pédsakus
i
Ju gio
Ge ulio
gy enime.
Jam
enka
ko o i
i
Ry y,
i
Vaka y
on e.
Ko ojo
pi mose
on o
linijose,
ke-
lis
ka us
bu o
suZeis as.
Vado a o
kulkos aidziy
kuopai.
Apdo ano as
aukSdiausiu
okieéiy
ka iniu
apdo anojimu
—
GeleZiniu
k yziumi
i
ki ais
pasizyméjimo
Zenklais.
G azuolis
k onp inco
g a dijos
ka ininkas,
ko odamas
La ijos
e i o ijoje,
ismoks a
ne
ik
la iy
kalba,
be
i
isimyli
La ijos
okie¢io
d a ininko
duk a,
ku i
éliau,
apusi
Ge ulio
zmona,
nuola
p isimins
é o
p a as us
d a us
i
jokiy
simpa ijy
bal-
y
k aS ams,
ypaé¢
La ijai,
nejaus.
Ji
ne
ka a
pa eiks,
jog
oliau
Ei kuny
kojos
niekada
nekels.
Ne
i
y o
kabine e
esan is
La ijos
zemelapis
ja
e zins:
” okios
-
mazos
Salies
oks
didelis
zemélapis”
.
Po
ka o
Ge ulis
g izo
j
Ka aliauéiaus
uni e si e a.
Vos
ik
isiku es
Kauno
uni e si e as,
daugiausia
Kazimie o
Bugos
inicia y a,
k iecia
ji
p o eso iau i
Sioje
lie u iskoje
auks ojoje
mokykloje.
S ai
K.
Bugos,
Vinco
K é és-Micke-
iciaus
i
Edua do
Vol e io
1922
m.
ko o
2
d.
pasi asy ame,
o,
be
abejonés,
K.
Bugos
asy ame
Ge ulio
mokslinés
eiklos
i e inime
(”T umpas
d .
phil.
Ju gio
Ge ulio
as u
i e inimas”)
sakoma:
”Nuo
ka o
pabaigos
Ge ulis
e-
da
Ka aliauciaus
uni e si o
lie u iy
kalbos
semina ija
i
kaipo
p i a docen as
skai o
akul e o
pa es us
p i alomus
ku sus
is
lyginamojo
kalby
ku so.
Pe nai
udeniop
ji
k ie é
p o eso ium
lyginamojo
kalby
mokslo
ka ed ai
Hambu go
uni e si as.
Sieme
asa io
mén.
p adzioje
jam
pasiulé
Leipcigo
uni e si-
as
bal iSkyjy
(ais iskyjy)
kalby
eks ao dina i a.
Nuo
y
d iejy
pasi lymy
Ge ulis
a sisaké,
manydamas
busias
naudingas
jaunajam
Lie u os
uni e si-
ui,
ku iam
ge i
i
s opus
mokslo
da bininkai
y a
eikalingesni
kaip
seniems
Vokie ijos
uni e si ams.
Musy
uni e si ui
u é i
Ge ulj
y a
s a bu
ne
ik ai
del
o,
kad
jis
y a
he u-
is
kalbininkas,
be
da
i
dél
o,
kad
jis
y a
da i klasikas.
Ge ulis,
kolei
mes
gausime
lo yny
i
g aiky
ilologijos
ka ed oms
p o eso ius,
galés
skai y-
i
lekcijas
ne
ik ai
i§
lyginamojo
kalbomokslio
s i ies,
be
i
a lik i
laikinai
lo yny
i
g aiky
ilologijos
p o eso iaus
p iede mes
ee
Ge ulis
iek
u i
kalbos
mokslui
nuopelny,
kad
jis
e as
y a
bu i
musy
Jaunojo
uni e si o
p o eso ium”
(Zukas
1990
:
44—46).
Gaila,
aéiau
Ge ulis
is
dél o
pasi inko
ne
jaunaji
Kauno,
be
senaji
Leip-
cigo
uni e si e a.
Galimas
daik as,
jog
Gia
ne
pasku inj
aidmenj
su aidino
Jo
Zmona,
neno éjusi
” oliau
Ei kuny
kojos
kel i”.
Siaip
a
aip,
Leipcigo
pe iodas
mokslinéje
Ge ulio
eikloje
bu o
labai
sékmingas.
Siuo
me u
jis
pa-
skelbé
daugelj
sa o
s a biausiy
da by,
o
bal y
kalbo y ai,
ypaé
li uanis ikai,
daug
nusipelné
i
pedagogine
eikla.
Juk
uo
me u
Leipcige
Ge ulio
ado-
aujami
kalbo y os
s udijas
baigeé
éliau
Kauno
uni e si e e
Jona
Jablonski
i
Kazimie a
Buga
pakei e
du
musy
Zymieji
kalbininkai
An anas
Salys
i
P a-
nas
Ska dzius.
Ge ulis
labai
apinosi
Siais
alen ingais
sa o
mokiniais.
Kai
ku iuos
li uanis ikos
ku sus
jis
skai é
ik
Siems
d iem
Jau
ada
kolegy
s u-
den y
adin iems
”busimiesiems
lie u iy
p o eso iams”
("kin ige
li auische
P o esso en”
).
P o eso iaudamas
Leipcige,
Ge ulis
i
pa s
oliau
gilino
sa o
kalbo y os
s udijas.
Pa yzdiiui,
jis
p ikalbéjo
ga suji
okieciy
one is a
Edua da
Sie e -
13
sa,
jau
ada
eme i a,
jog
dis
A.
Saliui
i
P .
Ska dziui
des y u
ekspe imen-
ines
one ikos
ku sa.
Ben
du
semes us
kas
sekmadienj
Ge ulis
su
abiem
sa o
mokiniais
eida o
pas
Sie e sa,
ku
jie
po g
alandy
s a s yda o
lie u iy
kalbos
ki éius
bei
p iegaides.
Jy
s a s ymai
bu o
ypaé
jidomus
i
sekmingi,
nes
isi
ys
Siy
s a s ymy
daly iai
bu o
ski ingy
a miy
a s o ai:
Ge ulis
—
aka ie is
auk& ai is,
Ska dZius
—
y ie is
suba éenas,
Salys
—
Zemai is
salan-
iskis.
Sie e so
semina ai
i
bu o
Ge ulio
élesniy
lie u iy
kalbos
one ikos
y inéjimy
p adZia
(Ska dzius
1968
:
215-216).
Kelias
asa as
i damas
lie u iy
kalbos
a mes
Ge ulis
kelia o
po
Lie u-
a.
Jis
juokauda o,
jog
kai
”Kauno
ponai
Palangoje
uzZpakalius
Ssildo”,
jis
su
kup ine
an
peciy
aikS o
po
kaimus
i
enka
lie u iy
kalbos
ak us.
Ka u
su
Zymiuoju
no egy
bal is u
Ch is ianu
S$.
S angu
kalbos
mokslui
Ge ulis
iggelbéjo
jau
isiskai
baigiandia
iSnyk i
Ry y
P usijos
le u iy
z ejy
a mg
(”
Lie u iy
Z ejy
a mé
P isuose”.
Kaunas,
1933;
ap asas
paskelb as
okieciu
kalba).
D auge
su
giuo
no egy
mokslininku
Ge ulis
y inéjo
i
o
me o
Len-
kijos
e i o ijoje
bu usios
Zie elos
apylinkiy
lie u iy
a me.
Gaila,
Ge ulio
ug asy a
sios
a més
medZiaga
neisliko.
Taciau
p aéjus
be eik
isdeSim¢iai
me y
(Ge ulis
su
S angu
éia
lankési
1930
m.)
labai
e ingus
sa o
y inéjimy
ezul a us
paskelbé
Ch .
S.
S angas
(S ang
1958
:
171-201).
:
IS
pedagoginés
o
me o
Ge ulio
eiklos
ypaé
eiké y
pamine i
S ie imo
minis e ijos
o ganizuo us,
Ge ulio
ado aujamus
a méms
i i
ku sus
Kau-
ne.
1931—1933
m.
ke u is
ka us
bu o
o ganizuojami
Sie
ku sai.
Juos
lanke
ne
ik
eliau
pasizymeje
lie u iy
ilologai
—
Juozas
Bal¢ikonis,
Vaclo as
Ba a ykas,
Ju-
lius
Bi enas,
Ma ija
Cil inai e,
Kazimie as
Gaspa a icius,
Napalys
G igas,
Zuzana
Jonikai e,
Pe as
Jonikas,
Al onsas
Kalnius,
Jonas
K uopas,
Izabele
Ma use iciu e,
Elzbie a
Mikalauskai e,
Jonas
Mikeli nas,
Juozas
Senkus,
B one
Vosyly e,
Alek-
sand as
Zi gulys,
be
i
alen ingas,
deja,
anks i
agiskai
pasi aukes
18
gy enimo
la iy
kalbininkas
Al ilis
Augs kalnis,
nuo
mazens
lie u iy
kalba
mokejes
okieciy
kalbininkas,
knygos
”
Klaipedos
k aS o
he u iskyjy
ie o a dziy
i
asmen a dziy
o-
kiSkos
o mos”
(”Die
deu schen
Fo men
de
li auischen
O s-
und
Pe sonennamen
des
Memelgebie s”.
Halle,
1936)
au o ius
Wal e is
Fenzlau.
De e y
p imin i,
jog
J.
Ge ulio
i
Ch .
S ango
knygai
”Lie u iy
z ejy
a meé
P usuose”
p a a me
pa ase
i
uz
ku sus
Ge uliui
dékojo
uome inis
Lie u os
p e-
ziden as
An anas
Sme ona.
Ap a es
a miy
eikSme
bend inei
kalbai,
nu odes,
jog
jos
spa ciai
nyks a,
pa agines
jas
i i,
oliau
A.
Sme ona
asé:
”Tu ime
sa o
jau-
ny
kalbininky,
u ime
jauny
moky ojy,
pasklidusiy
po
isa
Lie u a.
Jie
ge iausiai
inka
alkon
p o eso iui
J.
Ge ulliui,
mielai
apsiemusiam
pamoky i,
kaip
eikia
i i
i
aSy i
a mes.
Jo,
kompe en ingo
mokslininko,
ado aujama
alka,
eikia
ike is,
pada ys
didelj
da ba,
ku s
a naus
ne
ik
musy
upimam
p ak ikos
uzda iniui,
be
i
kalby
mokslui”
(p.
IN—IV).
Gaila,
Vokie ijoje
jsigaléjus
naciams
del
poli iniy
p ieZas¢iy
oliau
Sie
ku -
sai
nebu o
esiami.
No s
ki a
e us,
1930
m.
i§
Leipcigo
i
Kauno
uni e si e a
2
Plg.
.p.
P .
Ska dziaus
1926
m.
asa io
12
d.
laiSka
J.
Jablonskiui
(Laiskas
saugomas
Lie u iy
li e a u os
i
au osakos
ins i u o
biblio ekoje,
F
52—252).
e
Placiau
apie
§j
da ba
plg.
Vidugi is
A.
Nauji
da bai
apie
lie u iy
kalbos
a mes,
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
1959,
2,
239—242.
14
sug izus
i
j
lie u iy
kalbos
y ima
isi aukus
A.
Saliui,
lie u iy
dialek ologija
sma kiai
su i ejo
i
jau
bu o
jmanoma
i8si e s i
be
pagalbos
is
s e u .
Domino
J.
Ge ulj
i
p ak iniai
lie u iy
kalbos
eikalai.
1922
m.
lapk i-
io
29
d.
laiske,
aSy ame
J.
Jablonskiui*,
jis
jaudinasi
dél
musy
asybos
ne ienodumo,
agina
J.
Jablonski
i
K.
Buga
a8y i
a’ybos
ado éli,
nes
* asybos
ado elis
i
ne obulas
daug
ge esnis
uz
oki,
ku s
ods
be
nuo a ies
be
musy
aiky
aiky
laikuose
iSeis”.
Pa eiSkia
sa o
nuomone
i
dél
ano
me-
o
as y
kalbos:
”Tams a
paminéjai
Zemai és.
Tai
mona,
ku ios
aS ai
man
labai
pa inka.
Rods
mes
Maiziosios
Lie u os
sunus
daug
ge manizmy
kalboje
u ime,
be
a ski i,
kas
g ynai,
kas
neg ynai
kalba,
mokame.
Zemai és
kal-
ba
kuog aziausia.
Ji
ne
di b iné.
Skai ydamas
S ie .
da ba
a ba
koki
ki a
Sios
dienos
as a
pykinuos
i§
be
jokio
eikalo
naujai
di b y
Zodziy,
sin aksés
i
. .
P ipazi i
u iu,
ankiai
nesup an u,
ka
Si ie
y ai
as0:
oKOTELVOL
clo y
( ams s
y a,
A.
S.).18
Zemai és
i
is
Tams os
a3 y
a8
mokinuos
ik ai
lie u iskai
asy i’.
Ge ulis,
is
p adziy
gana
neigiamai
Zi éjes
j
nacionalsocialis y
judéjima,
1933
m.
is oja
j
jy
pa ija
(s a by
aidmenj
Zengian
§j
Zingsni,
ma y ,
su-
aidinusi
i
jo
Zmona)
i
ampa,
galima
saky i,
ak y iu
p agais ingos
Adol o
Hi le io
poli ikos
eméju.
1933
m.
jis
paski iamas
Saksonijos
S ie imo
mi-
nis u.
Tais
paciais
me ais
ampa
P usijos
S ie imo
minis e ijos
Auks ujy
mokykly
depa amen o
di ek o iumi.
1934
m.
Ge ulis
palieka
Sj
pos a
i
sug iz a
|
Ka aliaudiaus
uni e si e a.
Ge ulio
mokinio
p o eso iaus
Vik o o
Falkenhahno
liudijimu,
Ge ulis
pada é
ai
p o es uodamas
p ie’
aldzia
(Fal-
kenhahn
1964
:
240).
Ki i
du
Ge ulio
mokiniai
A.
Salys
i
P .
Ska dzius
eigia,
kad
ju
moky ojas
”Si ose
sa o
pa eigose
dél
sa o
ka inio
g iez umo
ilgai
negaléjo
issilaiky i”
(A.
S.
i
P.
S.
1956
:
187—188).
Ne ukus
Ge ulis
paski iamas
Ka aliaudiaus
uni e si e o
ek o iumi.
Be
i
ig
Gia del
pa iniy
ie eny
pe keliamas
j
Be lyna.
Nuo
1937
m.
jis
eina
Be lyno
uni e si e o
o -
dina inio
p o eso iaus
pa eigas
i
ku uoja
okie¢iy
naujai
is eig a
Uk ainieziu
mokslinj
ins i u a.
Isi eles
j
poli ine
eikla,
po
1933
m.
Ge ulis
be eik
nepaskelbia
jokiy
s a besniy
publikacijy.
Tadiau
i
giuo
me u
eiksminga
jo
pedagoginé
eikla.
Be
ki a
ko,
Be lyno
uni e si e e
upes ingai
jo
globojami
s udijuoja
busimieji
musy
kalbininkai
Jonas
Kabelka,
Izabelé
Ma use idiu é,
Elzbie a
Mikalaus-
kai é.
A imi
d augys eés
ySiai
Ge ulj
siejo
su
musy
li e a u os
Klasiku
An anu
Vie-
nuoliu.
Si
d augys ée
ypaé
su i ejo,
kai
A.
Vienuolis
1929
m.
sa o
kelioniy
po
Eu opa
me u
ilgesnj
laika
p aleido
Leipcige.
Ge ulis
jam
suda é
salygas
klausy i
kai
ku iy
Leipcigo
uni e si e o
p o eso iy
paskai y,
naudo is
uni e si e o
biblio eka.
D auge
juodu
kelia o
po
a imesnes
i
olimesnes
Leipcigo
apylinkes,
aplanké
ne oli
Naumbu go
esanéia
ga siaja
Sulp o o
(Schulp o e)
gimnazija.
Ne
Ge ulio
s nus
pano o
su
A.
Vienuolio
sunumi
keis is
pas o
Zenklais.
Ge ulis
pa a ia
Vienuoliui
aSy i
is o in,
omana,
ik
gal
ge iau
ne
apie
Vy au a,
be
apie
Jogaila:
ma
A.
j
4
eo
saugomas
Lie u iy
li e a u os
i
au osakos
ins i u o
biblio ekoje
(F
52—199).
15
Vienuolis
ge iau
sup as
aukS ai¢io
bada,
o
Vy au as
jau
daugiau
Zemai is.
Ge ulis
aip
pa _ ipinosi
A.
Vienuolio
giminaiéio,
ada
da
Kauno
uni e si e o
s uden o
Rapolo
Sal enio
a ei imi.
Susipazines
su
”Jaunojoje
Lie u oje”
(1929
m.
N .
8,
p.
17—22)
jo
paskelb u
s aipsniu
"S u m
und
D ang”,
Ge ulis
s engiasi
jam
suda y i
salygas
s udijas
es i
G aco
uni e si e e
Aus ijoje.
1926
m.
Ge ulis
lankési
pas
A.
Vienuoli
Anyksciuose
(Vienuolis
1988
:
95—96,
111—119,
609—612;
Sal enis
1982
:
150—151;
1991
:
166—167;
1994
:
115—116).
J ai iomis
p ogomis
Ge ulis
lie u iams
y a
pada es
i
ki okiy
paslaugy.
S ai
p eziden as
A.
Sme ona
Jonui Puzinui,
p isidéjusiam
p ie
jo
aS y
pa en-
gimo,
si ilo
s udijuo i
a cheologija,
pazadédamas
S ie imo
minis e ijos
s ipen-
dija.
IS
p adziy
J.
Puzinas
no i
aZiuo i
{
Ka aliauéiy.
Ta iau
Ge ulis
pa a ia
eng i
Ka aliaudiaus,
nes
del
Klaipedos
k as o
en
p ieS
Lie u a
i
lie u ius
susida iusios
nepalankios
nuo aikos.
Taip
Ge ulio
pa a as
J.
Puzinas
1930
m.
is yks a
j
oliau
nuo
Klaipédos
k as o
esan j
Heidelbe go
uni e si e a
(Maziulis
1983
:
14—15).
Apsk i ai
mlisy
zymusis
a cheologas,
ku is,
be
ki a
ko,
Kauno
uni e si e e
15
p a-
dziy
s udija o
ilologija,
su
Ge uliu
y a
gana
a imai
bend a es.
D auge
su
Ge uliu
jis
uZ aSingjo
lic u iy
kalbos
a miy
ak us.
Ta¢iau
jdomiausia,
kad
J.
Puzinas
bu o
am
ik as
ySininkas
a p
Lie u os
p eziden o
An ano
Sme onos
i
Ge ulio.
Ma
A.
Sme ona,
kaip
i
kadaise
Kazimie as
Buga,
no éjo
kaip
no s
ikalbe i
Ge uli,
kad
Sis
pe sikel y
da buo is
j
Kauno
uni e si e a.
Siuo
klausimu
J.
Puzinas
su
Ge uliu
a ési
ne
ik
Ka aliauéiuje,
be
i
Leipcige.
Ge uliui
bu o
pasi ily as
didesnis
negu
ki iems
Kauno
uni e si e o
p o eso iams
a lyginimas,
i
jis
jau
bu o
pasi yZes
kel is
j
Kaung.
Taéiau
isus
planus
iSa dziusi
zmona.
Ge ulis
aiSkines
J.
Puzinui,
kad
jeigu
jo
Zmona
bii y
bu usi
Vokie ijos
okie e,
okiam
y o
Zingsniui
ji
ik iausiai
nebi y
p ieS a a usi,
be
ji
bu o
La ijos
okie e...
J.
Puzinas
iS
sa o
susi ikimy
su
Ge uliu
p isimena
i ai iy
jdomiy
de aliy.
S ai
budamas
Ka aliauciaus
uni e si e o
ek o iumi,
Ge ulis
didziuoda osi,
jog
pi masis
Sios
aukS osios
mokyklos
( ada
adinamojo
pa ikulia o)
ado as
bu o
lie u is
Ab-
aomas
Kul ie is,
o
pasku inis
aip
pa
lie u is
Ju gis
Ge ulis.
Kai
ka a
J.
Puzinas,
da
s uden as,
Ka aliauGiaus
uni e si e e
no ejes
aplanky i
Ge ulj,
p ie
jo
kabine o
du y
sedéjes
sa gas
J.
Puzina
pe spejo,
jog
ek o ius
uzim as:
pas
ji
esas
ieno
a-
kul e o
dekanas.
J.
Puzinas
j eike
sa o
izi ine ko ele,
i
anas
in e esan as
g ei al
isejo
is
kabine o.
”
Paikas
okie is
gali
palauk .
Mes
u im
pasikalbe ”,
—
pasakes
Ge ulis
(Jankus
1979
:
207).
An aji
pasaulini
ka a
Ge ulis
su inka
kaip
okie iy
a mijos
majo as.
[8
p adziy
jis
bu o
numa y as
ko ai
Vaka y
on e
—
p ie
ga siosios
Zyg ydo
(Sieg ied)
linijos
u éjes
ado au i
zeni inés
a ile ijos
daliniui.
Taciau
ka a
is
del o
jam
eko
p aleis i
Ry y
on e,
ku
jis
nuo
1941
m.
ado a o
Ry y
Abweh o
( ySiy
a p
ka iuomenés
i
nacionalsocialis y
pa ijos)
sky iui.
Ka o
me u
Ge ulis
daugiausia
gy eno
Vilniuje.
Cia
ka ais
lankosi
Lic u iy
kalbos
ins i u e,
susi inka
su
sa o
bu usiais
mokiniais,
p o eso ium
Juozu
Balciko-
niu,
jaunesniosios
ka os
kalbininkais,
si ilo
jiems
dise acijy
emas.
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekoje
su anda
s a by
la iy
kalbos
paminkla
—
1640
m.
Geo go
Elge io
”E angelijy
i
epis oly
”
ank a& j.
Po
ka o
8j
ank as j
Ge-
ulio
Zmona
pe duos
p o eso iui
Ch .
S.
S angui,
ku is
jj
i eiks
ka o
aud os
a bloks am
{
S edija
la iy
ilologui
Ka liui
D a iniui,
i
Sis
jj
upes ingai
isleis,
pasky es
Ge ulio
a minimui
(D a ins
1961,
1976).
P ie
Ilmenio
eZe o,
ne oli
Velikije
Luky,
Z s a
okieéiy
a mijos
ka ininkas
Ge-
16

ulio
sunus
He be as,
j
ku j
e as
bu o
dejes
iek
daug
iléiy.
Kai
Lie u iy
kalbos
ins i u o
da buo ojai
jam
pa eiskia
uZuojau a,
Ge ulis,
kazku -j
olj
z elgdamas,
i8 a ia,
jog
jis
jau
bu o
okie is...
ee
Ry y
on e
Ge ulis
susi inka
i
su
V.
Falkenhahnu,
daba
kaZku io
okie-
iy
dalinio
& abo
e éju.
Ka u
Juodu
aziuoja
apZzi e i
Rusijos
piliakalniu.
Kai
okiediai
Vilniuje
suémé
Bali
S uoga,
jo
Zmona
Vanda
Daugi dai-
e-S uogiené
k eipési
J.
Ge ulio
pagalbos.
Kazka
jis
jai
pazadéjo.
Vincas
K e e-Micke iéius
laiske
(1944
m.
pa asa is)
V.
Daugi dai e-S uogiene
guo-
‘de:
”Dziugina
mane,
kad
y a
il ies
dél
Balio.
Jei
p o eso ius
Ju gis
pasake,
manau,
kad
y a
pama o
ike i.
Laikau
ji
im u
zmogum,
i
jei
jis
pasaké,
kad
Jam
pazade a,
galima
isai
uo
ike i”
(K é é
1981
:
132).
V.
Daugi dai e-S uogiené
1979
m.
liepos
18
d.
laiske
Algiui
Samulioniui
p i-
simena:
”1944
m.
pa asa ]
suZinojau,
kad
jis
a azia o
i
Vilniy.
Su.
juo
bu au
pazis ama,
no s
labai
nedaug
[...]
Ku
bu om
susi ike
—
miglos:
kaZkoks
apy amsis
kamba ys,
lyg
kazkokie
aS inés
baldai.
Kalbéjo
s o edamas
i
neilgai.
Be
ka
jis
sake,
ai
jsi ézé
mano
a min in
i
neisbléso.
A simenu
pazodziui:
”
A odo,
kad
as
g ei
uzimsiu
Jaege io
ie a.
Tada
Lie u oje
bus
iskas
ki aip
[...]
Toliau
jis
man
aip
pa
aiskiai
pasaké,
kad
kai
a8
einu
kalbé
su
okiegiais,
u iu
nepami s i,
kad
esu
”F au
P o esso ”
i
p i alau
laiky is
i8didZiai,
nesizemin i
[...]
Da
Vokie ijoje
jis
mums
su
Dalia
padéjo,
da es
ekomendacija,
kad
Dalia
bu y
p iim a
j
ligonine
gailes ingyjy
sese y
mokyklon
G ei s aldo
uni e si e e”®.
J.
Ge ulio
is ikimybé
okie¢iy
alddiai
ik iausiai
niekada
nes y a o.
P .
Ska dzius
p isimena,
kai
Ge ulis
su
pasipik inimu
kalbéjo
apie
bu usj
sa o
mokinj
P ana
Ge man a
(MeSkauska)®.
Ma
Sis,
kadaise
pasizadéjes
di b-
i
okieciams,
jy
okupacijos
me ais
Lie u oje
émes
eik i
p ies
juos.
Pasak
Ge ulio,
jis
esas
ik as
idio as.
”Si oks
junke igkas
okieiy
majo o,
kad
i
he u io,
gal ojimas
mane
kiek
aps ulbino,
i
aS
jam
nieko
nea sakiau.
Be
Si
Zinia
bu o
lem inga:
g ieZ ai
pasip iesines
Lie u os
jaunimo
mobilizacijai,
P .
Ge man as
bu o
a es uo as
i
iS ez as
j
S u ho o
koncen acijos
s o yk-
la”
(Ska dzius
1974
:
323—
324).
Viena
ka a
Lie u iy
kalbos
ins i u e
Ge ulis
ne
i odinéjo,
kad
jo
pa a -
de
y a
kilusi
ne
i8
ZodZio
gé as,
be
i8
okieéiy
kalbos
asmen a dzio
Ge ha d
(Ska dzius
1970
:
270)’.
®
Su
laisku
s aipsnio
au o iy
supagindino
A.
Samulionis.
®
P anas
Ge man as
(Meskauskas),
1903.XI1.3
—
1945.
TV
.22),
agiskai
zu usio
li uanis o
Kos o
Meskausko
(1906—1932)
b olis,
bu o
iS ykes
i
Leipciga
s udijuo i
kalbo y os.
Taéiau
cia
J.
Ge ulio
pa a as
pasi inko
dise acijos
ema
”Liaudies
|
pppccs
lie u iy
Seimos
Sy enime’.
1936
m.
dise acija
apgyne,
be ,
ano
P .
ka dzZiaus,
nebu o
pa enkin as
nei
pagiu
J.
Ge uliu,
nei
sa
elas:
1941-m.
okieciams
uzémus
Lie u a,
P .
Ge man as
bu o
paski as
S ie imo
gene aliniu
a eju.
Eidamas
Sias
pa eigas,
jis
labai
s engési
issaugo i
Lie u os
moky
las,
ypaé
upinosi
Vilniaus
k as o
S ie imu.
1943
m.
uz
pasip iesinima
mobilizacijai
i
okieciy
a iuomeng
suim as.
Kalin as
Vilniaus,
Kauno,
Tilzés,
Ka aliauciaus,
a ienbu go
kaléjimuose,
S u ho o
koncen acijos
s o ykloje.
Cia
ypaé
pasizyméjo
”
alen odisku
suk umu”
gelbédamas
kalinius
(plg.
S.
Yla.
Zmoneés
i
Z e ys
Die y
miske.
Kaunas,
1991):
Mi e
sil ine.
Kiinas
bu o
sudegin as
S u ho o
k ema o iume.
Taéiau
kaliniai
pa oge
pelenus
i
éliau
palaido
Jo
ienose
Kopenhagos
kapinése.
Mazosios
Lie u os
he u iai
is
ik ujy
y a
a oje
okie iy
Ge ha d
lie u iska:
o ma
Ge ulis.
Taéiau
Lie u oje
gausiai
papli usios
pa a deées
Ge ulis,
Ge uldi is,
17
Nemaza
Ge ulis
y a
bend a es
su
Zymiuoju
la iy
bal is u
Janiu
Endze-
lynu.
Sis
Ge uli,
kaip
specialis a,
ma y ,
labai
e ings.
Tai
eoboe
hudy y
i
okia
de alé,
kad
J.
Endzelynas
j
sa o
”Bal y
ilologijos
i ada”
("Ie ads
bal u
ilologija”.
Riga,
1945)
Salia
ki y
zymiyjy
bal is y
jdejo
i
Ge ulio
o og a ija.
1943
m.
Ge ulis
a yko
j
La ijos
uni e si e o
aula
pas eikin i
J.
Endzelyno
sep yniasdesim mecio
sukak ies
p oga
(11.22).
A yko
labai
iSsipuoses,
apsi-
aises
” azano
d abuZiais”
( azana
e pa),
ma y ,
okieciy
ka ininko
uni o -
ma.
J.
Endzelynas
p isiminda o,
jog
sis
kolegos
apda as
ji
sma kiai
isgasdings
(Liepins
1991
:
41).
Kaip
do as
mokslininkas
Ge ulis
ka ais
pasi odyda o
i
sude ingomis
po-
li inémis
si uacijomis.
Kai
V.
Falkenhahnas,
y inedamas
J.
B e kuno
biog a-
ija,
anda
lo yniska
dokumen a,
odan i,
jog
lie u iy
Ry y
P usijoje
gy en a
oliau
j
aka us,
negu
p ipazis a
o icialusis
okieciy
mokslas,
i
a eina
pas
sa o
dise acijos
ado a
klaus i
pa a imo,
Sis
is
ik yjy
anda
saliamoniska
isei i.
Gi di,
dise acijoje
apie
sa o
a adima
nieko
ne asyk,
o
ku
no s jdek
dokumen o
aksimile,
cenzo iai
p aziopsos,
o
kam
eikes,
suzinos
eisybe..._
Kai
P .
Ska dZius
nusiun eé
Ge uliui
sa o
”Lie u iy
kalbos
zodziy
da y-
ba”,
Sis
laigske,
padékojes
bu usiam’
mokiniui
uz
do ana,
pa ase
”Ich
bin
sa
om
K ieg”
(”A&
esu
so us
ka o”)
i
p idu é,
kad
ne ukus
pasi auksias
18
ka iuomenés
i
g igias
p ie
kalbo y os
da bo
(Ska dzius
1970
:270).
Deja,
jau
bu o
pe
élu’.
Gana
issamia
Ge ulio
cha ak e is ika
pa eike
Valen inas
Gus ainis
sa o
memu-
a y
knygoje
”
Be
kal es”
(Gus ainis
1989
:
7—20).
Da
Hi le iui
neuzemus
aldzios,
Ge ulis
kalbines
Vinca
K é e-Micke iciy,
kad
Sis
su
im a
lie u iy
delegacija
yk y
|
Miuncheng
pas
uo
me u
da
gana
izoliuo a
Hi le
pa eiks i
sa o
simpa ijy
i
uz
ai
*Hi le is
bu y
dékingas
i ,
aldzia
paémes,
Lie u ai
bu y
d augiskas”.
Taciau
” as
sla as
K e e-Micke iéius
okio
dalyko
nesup an as
i
ne e inas:
aziuo i
slap a
a -
is
dél
a ei ies
su
Hi le iu
g iez ai
a sisakes”.
Siaip
V.
Gus ainio
au ine
ambicija
glos e
ak as,
jog
Ge ulis
su
juo
isuome ,
ne
Vokie ijos
sos ines
uni e si e e,
kal-
beda o
ik
le u iSkai.
Labai
blai iai
Ge ulis
samp o a es
del
Lie u os
i
Lenkijos
san ykiy.
Jis
nep i a e
Lie u os
als ybes
eikejams,
okieciams
uzpuolus
Lenkija,
ginkluo a
jega
a siim i
Vilniaus
k as a,
nes
Lie u a,
ka a
okieciams
p alaimejus,
galin i
uzsi auk i
ag eso iaus
a da,
o
mazai
au ai
ai
labai
pa ojinga.
Taciau
jeigu
ka a
laimi
Vokie ija,
Ge uliui
Lie u os
likimas
aiskus:
”
Musy
iu e is
pa asys
jusy
Sme onai
a i uka,
ku
bus
pasaky a,
kad
daba
y a
suo ganizuo a
okie¢iy
Eu opa
i
Lie u a
y a
jos
sudeé yje...”
;
Tik iausiai
del
Ge ulio
poli iniy
paziu y
paslijo
jo
san ykiai
i
su
Maksu
Vasme-
iu:
Leipcige
jie
bu o
a imi
d augai,
o
Be lyne
jau
i
nesikalbeda o.
M.
Vasme is,
kaip
Zinoma,
p isimindamas
Jano
Baudouino
de
Cou enay
poli ines
pamokas,
naciy
ieSpa a imo
me ais
elgési
labai
ga bingai.
An ojo
pasaulinio
ka o
pabaigoje
Ge ulis
bu o
ga es
jsakyma
su eng i
Zymes-
niy
lie u iy
isuomenés
eikéjy
pasi a ima.
Pasi a imo
daly iai
u ejo
da
ka a
Ge ulskis,
ie o a dziai
Ge ulia ,
Ge ula éia ,
Ge uliskia
odo,
kad
Sie
zodziai,
be
abejones,
sie ini
su
lie .
gé as.
~
An asis
pasaulinis
ka as
skaudZiai
palie e
i
ki us
Ge ulio
ka os
zymiuosius
okie¢iy
bal is us.
Abiejysuny
ne eko
Edua das
He mannas.
F on e
zu o
ienin elis
F anzo
Spech o
sinus.
Pa s
F.
Spech as
1945
m.
ziema
bu o
paim as
j
seniy
i
aiky
a mija
—
adinamuosius
” olkss u mo”
bu ius
i
issiys as
1
on a,
18
ku
su
nuSalusiomis
kojomis
pa siga o
|
D ezdena.
18
pamegin i
pa agin i
Lie u os
Jaunuomene
s o i
j
okie¢iy
ka iuomene.
Pasi a imas
u éjo
i yk i
1944
m.
ugséjo
5
diena
Kal inénuose.
Taéiau
Ge ulis
i
kai
ku ie
ki i
daly iai
au oa a ijoje
bu o
suZeis i
i
pa eko
j
ligonine
(Lau inai is
1983
:
23)nee
Ta ybinei
ka iuomenei
uzémus
Be lyna,
Ge ulis,
uo
me u
gana
im ai
se gan is,
bu o
suim as
sa o
bu e.
Tolimesnis
jo
likimas
kol
kas
neZinomas.
Kai
bu o
s a oma
ga sioji
Be lyno
siena,
Ge ulj
didgiai
e ines
i
ge bes
p o-
eso ius
V.
Falkenhahnas
ada
da
gy eno
Vaka y
Be lyne,
o
di bo
Ry y
Be -
lyne
esanciame
Humbold y
uni e si e e.
P ieg
pe sikeldamas
j
Ry u
Be lyna,
jis
nuéjo
a sis eikin i
su
sa o
moky ojo
zmona,
a¢iau
Sia
ado
jau
mi usia.
Kazkas
i
kaimyny
V.
Falkenhahnui
ada
pasakojo,
jog
Ge ulio
zmona
bu-
o
aplankes
is
Rusijos
g izes
ienas
okie is,
ku is
kazku
d auge
su
Ge uliu
kaléjes.
Cia
i
baigiasi
Sio
alen ingo
mokslininko,
puikaus
pedagogo,
ano
V.
Falkenhahno,
”Ry p usiy
lie u iy
kilmés
didziojo
okieciy
bal is o”,
a-
ciau
menko
poli iko,
agedija.
Deja,
okia
agedija
ig iko
ne
iena
Mazosios
Lie u os
suny.
Tai
y a
i
isai
mazai
musy
au ai
dideliy
kaimynu
a nes a
agedija.
Kaip
miné a,
Ge ulis
sa o
”Seno és
p usy
ie o a dzius”
dedika o
Pi ma-
Jame
pasauliniame
ka e
k i usiam
b oliui.
Ten
Jis
j asé
sep in ajame
amZiuje
p ies
K is y
ku usio
i
sa o
elegijomis
Spa os
ka iy
d asa
kélusio
g aiky
po-
e o
Ti éjo
ZodZius:
:
*Mi i
su ik i
g azu
pi mojoj
g e oj
beko ojan
Vy ui
na siam,
dél
sa os
é iskés
s ojus
ko on”?.
)
Ge ulis
gal oje,
zinoma,
u éjo
ne
a
sa o
b olio
e iske,
ku i
bu o
isai
ne oli
Nemuno,
be
a,
ku ia
poe ai
sieja
su
Reinu,
Elbe,
Ode iu.
Su
gia
e iske
daugiausia
bu o
susijusi
i
Ju gio
Ge ulio
eikla.
Tagiau
sa o
da bais
Ju gis
Ge ulis
daug
nusipelné
i
Nemuno
k as ui.
UZ
ai
3io
k as o
Zmonés
Jam
bus
isada
dékingi.
Cia
jo
a minimas
galbu
isliks
ne
ilgiau
negu
anoje
e iskeje,
uz
ku ia
juodu-su
b oliu
”s ojo
ko on”!9.
LITERATURA
A.
S.
i
P. S.
1956
:
Ge ulis
Ju gis.
—
Lie u iy
enciklopedyja,
Bos on:
Lie u iy
enciklopedijos
leidykla,
7,
187—188.
D a in8g
K.
1961,
1976:
E angelien
und
Epis eln
ins
le ische
ube se z
on
Geo g
Elge ... h sg.
on
Ka lis
D a ins,
Lund,
1—2.
Falkenhahn
V.
1964:
Zu
den
An angen
de
Bal is ik.
—
Bei age
zu
Geschich e
de
Slawis zk,
Be lin,
239—266.
Ge ullis
G.1932:
Mu e sp ache
und
Zweisp achigkei
in
einem
p eussisch-li-
auischen
Do .
—
S udi
Bal ici,
2,
59—67.
Gus ainis
V.
1989:
Be
kal és,
Vilnius:
Min is.
Jankus
J.
1979:
Jonas
Puzinas
apie
sa e
i
ki us.
—
A daz,
4,
141,
206—208.
K é e
V.
1981:
V.
K e és
laigkai.
—
Li e a u a
i
kalba,
17,
9—132.
Law inaiiius
S.
1983.
Te ynes
iSda iky
k achas.
—
Laikas
i
yykiai,
17,
20—23.
a
Ve imas
is:
V.
S.
Se geje as.
Seno eés
G aikijos
is o ija.
Vilnius,
1955,
146.
Au o ius,
asydamas
&j
SP
py
pasnaudale
ienu
ki u
Ge ulio
bio
a ijos
ak u,
gi de u
is
Ge ulio
mokiniy:
J.
Bu eno,
V-
Falkenhahno,
J.
Babelees,
E.
Mikalauskai es,
A.
Salio,
J.
Senkaus.
19
Liepins
J.
1991:
Laipnums
ba dziba.
—
La iexu
alodas
kul u as
jau ajumi,
26,
37—44.
MaZiulis
A.
1983:
P o .
D .
J.
Puzinas
i
jo
mokslinis
palikimas.
—
Jonas
Puzinas.
Rink iniai
as ai.
Chicago:
Li uanis ikos
ins i u o
leidykla,
1,
IS
—
22:
Ska dzius
P .
1968:
Lie u iy
kalbos
dialek ologija.
—
Aidai,
5,
215—218,
240.
:
Ska dzius
P .
1970:
P o .
J.
Ge ulis
i
Jo
likimas.
—
Aidai,
6,
270.
Ska dzius
P .
1974:
Da
is
as
apie
P .
Ge man a.
—
Aidaz,
7,
323—324.
S ang
Ch .
S.
1958:
Die
li auische
Munda
on
Zasééiai
im
Gebie
on
Wilna.
—
No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap,
18,
171—201.
Sal enis
R.
1982:
Vienuolio
gy enimo
pedsakais,
Vilnius:
Vaga.
Sal enis
R.
1991:
Jau
skleidés
bu és,
Kaunas:
S iesa.
Sal enis
R.
1994:
Tik as
ne ik as
A.
Vienuolis,
Kaunas:
S iesa.
Vienuolis
A.
1988:
Ras az,
6(2),
Vilnius:
Vaga.
Zukas
V.
1990:
P o .
Ju gio
Ge ulio
da by
cha ak e is ika.
Pa enge
Vladas
Zukas.
—
Gim oji
kalba,
8—9,
44—46.
20