LITERATURA
DZ,-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
LKZ
IW,
VII, XII,
XIV
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1956;
7:
Min is,
1966;
12:
Mokslas,
1981;
14:
Mokslas,
1986.
KARYBOS
ZODYNAS
Ileis as
lie u iskas
ka ybos
Zodynas
(Sme ona
1995).
Cia
no iu
pa eik i
upu j
Zodyno
p ieSis o és
i
palies i
kelias
p oblemas,
su
ku iomis
susidi iau
jj
suda inédamas.
Lie u iskos
ka ybos
e minijos
iki
Siol
ij
ieng
ie a
niekas
nebu o
sudéjes,
no s
méginimy
i
bii a.
Pi masis
bandymas
—
be ods
P.Rusecko
pa eng as
i
1919
m.
iSleis as
“Lie u iSkai- usiSkas
i
usiSkai-lie u iSkas
ka ybos
e miny
zodynélis”.
Jis
nedidukas,
daug
abejo iny
a ba
Siuolaikinés
kalbo y os
pozi i iu
ne
isiskai
ne eik iny
dalyky.
Véliau,
aiSku,
bu o
aSomi
s a u ai,
j ai iis
ado ai,
zinynai,
ins ukcijos.
Taciau
daba
jais
nebegalima
pasinaudo i,
nes
pasikei usi
i
ginkluo é,
i
ka ia imo
bidai.
Pagaliau
juose
a sispindéjo
bi en
o
me o
kalba
—
bend inés
kalbos
kii imosi
me o
kalba.
S ai
kele as
pa yzdziy
i§
o
me o
a ile is ams
pa eng o
zodynélio:
e ikalusis
jki imas
—
nasecka,
in é
—
in ,
b yliai
—
zak ainy,
Ses a né
—
Ses e nia,
Pe kiino
sidab as
—
g emucaja
uy.
Zinoma,
ia
bu o
i
puikiai
suku y,
ypaé
bend yjy
echniniy
e miny,
a¢iau
isa
ai
apie
usiSka
1902
me y
pa anka,
ku i
isi8kai
nebeak uali.
P ie’
ka a
ka ybos
e minija
bene
daugiausia
doméjosi
J.M.Lau inai is,
K aS o
apsaugos
minis e ijos
Te minologijos
komisijos
pi mininkas.
Ke i ajame
deSim me yje
Gene alinio
S abo
ku suose
dés é
i
iSsamiau
ka ybos
e minijq
s udija o
A.Salys
bei
P .Ska dZius.
Viename
i
sa o
s aipsniy
(Lau inai is
1938)
M.J.Lau inai is
eigia,
kad
aSomas
didelis
ka inés
kalbos
zodynas,
p ie
ku io,
man
a odo,
P .Ska dzius
su
A.Saliu
i gi
u ejo
p isidée i.
Deja,
zodyna
baig i
su ukdé
ka as,
ank aS¢iai
dingo.
Sio
da bo
nuo upy
galima
as i
bend uosiuose
zodynuose.
An ai
p ie’
pa
ka a
pasi odé
nedidukas
(apie
15000
Zodziy)
S.Rozeno
Rusy-lie u iy
kalby
Zodynélis
(Rozen
1941).
P a a méje
uz
pa a imus
dékojama
P .
Ska dZiui.
O
en
pa ag’y a,
kad
na iad
—
a nybos
bu ys,
o
ne
a nyba,
kaip
eigia
isi
Siuolaikiniai
Zodynai,
juoba
kad
Sis
Zodis
“g upés
zmoniy”
eikSmés
ne u i
(LKZ
XV),
o
bi en
okia
y a
s a biausia
na iad eik&mé.
Po
ka o
ka ybos
e minija,
kaip
Zinia,
bu o
ik
usi8ka.
Su adau
1986
me y
kazkodél
ag op amoninio
komplekso
leis a
mazZy j
pasikalbéjimy
Zodynéli,
ski a
jaunam
ka iui
(K a kij...
1986).
Kaip
Sios
s i ies
jidomybe,
galima
paminé i
Rusijos
ka iuomenés
ka o
me u
iSleis a
nedidele
pasikalbéjimy
knygele,
ma y ,
ski a
a dy i
zmonéms,
mokan iems
ik
lie u iSkai
(Sebalin
1944).
Joje
—
ka iniy
duomeny
inkimo
ema ika,
eikalinga
p ieSakiniams
daliniams,
naikinimo
ba alionams.
Knygelé
ne
ansk ibuo a,
a¢iau
Zodynui,
ai8ku,
nep a e eé.
Taigi
Siuolaikinés
lie u i8kos
ka ybos
e minijos
iki
pas a yjy
me y
lyg
i
265
nebu o,
iksliau
—
p ieska iné
ge okai
paseno,
j
iena
ie a
jos
niekas
nesu inko,
apie
1990
me us
os
e minijos
liko
ik
nuo upos.
P abégo
penke i
me ai.
Daba
jau
pa eng i
s a u ai
(kai
ku ie
laikini).
Kauno
puska ininkiy
mokykla,
SKAT’as,
Ka o
akademija
jau
gal
pe
Sim q
knygeliy
iSleido
—
ai
j ai iy
ginkly
ap a§ai,
ak ikos,
apsaugos
nuo
naikinimo
p iemoniuy,
ka iy
engimo
i
pan.
ado eliai,
zinynai,
ins ukcijos.
Be eik
isus
edaga o
li uanis ai
(ge iausiai,
mano
gal a,
kalba
a ko
Ka o
akademija,
silpniausiai
—
Kauno
puska ininkiy
mokykla).
Deja,
bend as
isp dis
nekoks
—
ne
jei
ku
i
labai
nuodugniai
bend uosius
kalbos
dalykus
li uanis ai
su a ké,
e minijos
a ojimo
p oblemy
like
daug.
Pi miausia
dél
o,
kad
miné os
Zinybos
daZnai
di ba
kiek iena
sau,
nede ina
leidybos,
ne
kiek ienas
edak o ius
pasidomi,
ka
jo
kolega
eikia.
Gausu
ne ienodumu,
p z.,
as
pa s
Sa uo is
pi moje
ap aSo
dalyje
pa adin as
ienaip,
an oje
—
ki aip.
Taigi
daugelj
e miny
eko
apibidin i
paciam,
ienodin i
jau
a si adusig
e mi-
nijos
j ai o e.
Pas a uoju
me u
K aS o
apsaugos
minis e ijoje
ku iama
Te mino-
logijos
komisija,
ad
e minijos
ki imo
i
no minimo
da bas
u é y
ge okai
pasis iimé i.
Beje,
Zodyno
ank a& j
skai é
nemazai
ka ininky,
ku iy
a siliepimai
labai p ies-
a ingi.
Nemaloniausia
bu o
susidu i
su
kai
ku iy
ka ininky
konse a y umu,
uzsispy imu,
neno u
keis i
labai
aisky
ieng
a
ki a
e ala,
a sisaky i
ne ikusios
da ybos,
s e imybiy.
Tiesa,
Ka o
akademija
leidzia
ne
ien
speci ine
ka ine
li e a ii a.
1994
me ais
ji
iSleido
“In o ma ika”,
“Kalbos
kul i a”.
Kalbos
kul i os
ado elis
ka i inams
—labai
s a bus
da bas,
padedan is
ugdy i
ka iuomenés
kalba.
Gaila,
kad
nepasi iipin a
ecenzen u.
Ka ybos
zodyna
ecenza o
Jonas
Klima icius.
Tai
aiskinamasis
( ecenzen as
si lo
adin i
enciklopediniu)
be eik
ijy
iks an¢iy
ka ybos
e miny
Zodynas
su
p iedu
—
lie u iy- usy-angly
kalby
ka ybos
e miny
Zodynéliu
i
usisky
bei
angliSky
e miny
indeksuo ais
abécéliniais
sa aSais.
Paminé inos
sunkiausios
p oblemos,
ku ias
eikéjo
sp es i
as8an
Ka ybos
zodyna.
I8
jy
u é y
ben
kiek
paai&ké i,
kaip
bu o
enkama,
suda inéjama
i
aiSkinama
ka ybos
e minija.
Kebliausia
bu o
a anka.
VisiSkai
neaiSku,
ka
laiky i
ik u
ka ybos
e minu,
o
kas
y a
bend as
a imy
s i¢iy
dalykas.
Juk
ka yba
susijusi
su
daugeliu
gam os
moksly.
I8
mokslo
is o ijos
Zinoma,
kad
daugelis
mokslo
s iciy
pi miausia
plé ojamos
ka iuomenés
uzsakymu,
o
aikiems
ikslams
daZniausiai
p i aikoma
ge okai
éliau.
Taip
pa
maniau,
kad
esan
okiai
e minijos
i
apsk i ai
ka iuo-
meneés
padé¢iai,
eikia
ne
isa
apiman¢io
zodyno,
o
e minijos
b anduolio,
pag indy,
ku iais
emian is
éliau
bus
galima
pa agy i
iSsamy
enciklopedinj
eikala
— ai
jau ne
ieno
zmogaus
da bas.
Todél
bu o
nu a a
j auk i
bend osios
ka ybos
i
sausumos
ka iuomeneés
ak ikos
bei
glaudZiausiai
su
jais
susijusius
izikos,
chemijos,
echnikos
dalykus.
AiSku,
pasidomé a
okio
ipo
Zodynais
usy,
angly,
lenky
i
okieciy
kalbomis,
ma
omis
kalbomis
bu o
ku iama
Sios
s i ies
leksika.
Tai
i gi
padejo
a ink i
e minus,
pasi ink i
Zodyno
modelj,
su ok i,
kq
ie
e minai
266
u é y
eik& i.
Visikai
a si ibo a
nuo
ka ybos
is o ijos
i
poli ika imo.
A iacijos
i
lai ybos
i gi
paminé i
ik
pa ys
s a biausi
dalykai,
susij¢
su
bend aja
ka yba
i
sausumos
ka iuomenés
ak ika,
juoba
kad
engiami
a ski i
lai ybos
i
a iacijos
zodynai.
Tai
iek
bend y
pas aby.
Daba
apie
konk e esnius
e miny
a ankos
i
ki imo
dalykus.
No s
i
eigiama,
kad
ka ybos
e minijos
adicijy
nebe u ime,
aciau
aisku,
jog
ienas
ki as
senasis
e minas
a klydes
da
i8
Saunamojo
ginklo
aus os
laiky.
Deja,
jy
eik8més,
a osena
iek
j ai uoja
i
aip
paki usios,
kad
ik
da
labiau
iska
painiojo.
Tu iu
gal oje
gaiduka,
apkaba,
jgula
ix
pan.
No s
Siais
klausimais
esu
aSes
j
“Gim ajq
kalbq”,
aciau
umpai
paka osiu.
Pi miausia
gaidukas.
J.Klima i iaus
i
kai
ku iy
zodyny
aiskinimu,
ai
di ginamasis
Sau u o
p ie aisélis,
de alé.
Tebiinie.
Taciau
i
ada
nepakankamai
aiSku.
Vis
dél o,
no s
aip
i
da oma,
negalima
e s i
ku ok
—
gaidukas,
nes
usai
di ginamajam
p ie aiséliui
u i
spusko oj
k iucok.
DLKZ
i
LKZ
andamas
pasakymas
ad/enk i,
a lauz i
gaiduka
nebe enka
p asmés
a ba
lieka
ik
is o izmas.
I
pagaliau
paklausus
senesniy
Zmoniy,
kaipgi
adinamos
Sios
dalys,
a sakoma
labai
j ai iai
—
gaiduku
pa adinamas
i
ne
di giklis.
Taigi
no in
kq
no s
g ieZ ai
i in i,
eiké y
a ski y
y inéjimy.
Apkaba.
I gi
a odo, kad
ai
senas
i
aiSkus
e minas.
Deja,
Siuolaikiniai
ginklai
So iniams
sudé i
u i
du
ski ingus
p ie aisus,
da
a liekan¢ius
i
ki okias
papildomas
unkcijas.
O
kai
ku iuose
ginkluose
y a
abudu.
Taigi
ieno
pa adinimo
nebeuz enka.
Todél
Zodyne
eikiama
magazin
—
dé u e,
obojma
—
apkaba,
aciau
isuo inai,
a odo,
plin a
magazin
—
apkaba.
Gal
Cia
jokios
bédos
i
né a.
Kaip
i
su
uo
ga/duku.
Gal
e a
a siz elg i
j
ai,
kad
ku ios
no s
mokslo
s i ies
e minija
ge ai
ismano
ik
specialis ai,
o
Snekamojoje
kalboje
daZnai
juk
a si inka
aip,
kad
keli
ski ingi
ei8kiniai
adinami
ienu
e minu
a ba
ienas
eiskinys
u i
kelis
pa adinimus.
Pagaliau
gal
iksliai
ai
a -ski i
eikia
ik
os
s i ies
Zino ui.
Visi
mano
pazis ami
ka ininkai
ugnj
ik
a idengda o,
Siame
Zodyne
ji
ik
leidziama.
Ypaé
as
ugnies
/eidimas
smagus,
kai
kalbama
apie
ake as.
Pas ebéjau,
kad
j ai iuose
Zodynuose
kiek
a ijuoja
Zodziy
papliipa,
sal e,
se ija
a osena.
Manau
aip:
pap/ iipa—
kai
Saunama
i8
ieno
ginklo
a ba
ieno
amzdzio
keli
Sii iai
be
pe iikio
(3-30),
sa/ é
—
kai
ienu
me u
Saunama
i8
keliy
ginkly
(pap as ai
iena
k yp imi
a ba
j
ieng
aikinj),
0
se ia
isai
niekam
ne eikalinga.
Cia
ik
iena
neaiSku
—
0
kaip
ada
adin i,
kai
ienu
a ba
be eik
ienu
me u
Saunama
is
ieno
ginklo
daug
amzdziy.
Many¢iau,
kad
ai
i gi
sa/ e.
Va gau,
a ody yu,
su
pap asciausiu
sau u u.
Taciau
juk
y a
po os
uzjo
—
in o ka
( us.),
gun
—
i le
(angl.).
O
da
juk
Snekamojoje
kalboje
ebegy as
usiskas
au oma as.
Ka iuomeneéje
au oma as
jau,
a odo,
nebe a ojamas,
o
pasigilinus
pasida o
aisku
i
kodél
—
as
au oma as
isiSkai
ne eikalingas,
uz enka
zino i,
kad
usai
au oma u
adina
au oma inj
Sau u a.
Deja,
su
gun
—
i le
po a
ne
aip
pap as a.
BandZiau
i
ski ingus
pa adinimus
su as i,
i
ki aip
sukausi,
is
iek
isiems
ecenzen ams
uZkliu au.
Todél
a ian as
bu o
oks:
sau u as u i
267
d i
eikSmes:
pi ma
—
gun,
an a
—
i le,
Zodyne
da
adinama
g aiZ iniu
Sau u u.
P iesagos
-/nis
ediniai
i
kilmininkai.
Zodyne
s engiamasi
eik i
pi menybe
kilmininkui,
a¢iau
kai
ku
labai
aiSkios
jo
d ip asmybés,
odél
nemaza
i
p ie-
sagos
-inis
ediniy:
a ile inis
—
a ile ijos,
a iacinis
—
a iacijos,
inzine inis
—
inzine jos
i
k .
Ka ininkai
niekaip
negaléjo
sup as i,
kodél
né a
ienodumo:
a ile ijos
So inys
—
a ile inis
pa engimas,
a iacijos
ginkluo é
—
a iaciné
pa ama.
Jie
daznai
eikala o
Siuos
pasakymus
su ienodin i.
Beje,
maciau
naujy
ka iuomenés
leidinuku,
ku iuose
a ojamas
ik
inZine ijosi
isiskai
a sisakoma
-umis
edinio.
Ma y ,
ku io
no s
kalbininko
pa a a
eik i
pi menybe
kilmininkui,
be
nei8aiskin a
a ba
nesup as a
iki
galo.
Deja,
mano
ik
ka
miné i
pa yzdiiai
negali
bi i
ienaip
a
ki aip
ienodinami
dél
susida andiy
d ip asmybiy.
Pas ebéjau,
kad
ka ininky links ama
besalygi8kai
pe im i
usiskos
e minijos
adicija.
Tipiskas
pa yzdys
-
Sa uociy
pa adinimai:
boe aja
masina
desan a,
boe aja
az edy a elno
dozo naja
masina,
b one anspo io ,
b one ik
i . .
Ne
sunku
jsi aizduo i,
kokie
daugiaSakniai
i
daugiazodZiai
g iozdai
iSeida o
pabandiZius
i& e s i
boe aja
az edy a el'no
dozo naja
masina.
Kiek
i8maniau,
okius
dalykus
s engiausi
aisy i.
Siuo
konk eéiu
a eju
pasiiiliau
juos
isus
adin i
sa uociais,
©
isis
Zymé i
ienu
pazyminiu
—
pés ininky,
desan o,
Z algybos
Sa uo is.
Ka ininkai,
a odo,
né
ienas
nep ieS a a o,
no s
daba
leidziamose
knygelése
da
ebé a
a
pa i
painia a.
Neno édamas
lauzZy i
Siokios
okios
sa uo ojo
anspo e io
a ojimo
adicijos,
8j
e mina
palikau,
no s
Salia
si ilau
jj
adin i
iesiog
Sa uoc u.
Pana sios
i
pa on
—
ys el
p oblemos.
Cia
u ima
gal oje
ne
Sii is,
o
ai,
kas
y a
isSaunama,
p z.:
a ile ijskij
ys el
azdelno
gil'zo ogo
za iazanija,
a ba
a ile ijskij
ys el
ka uznogo,
uni a nogo
za iazanija.
Pi miausia
kuo
gi
ski iasi
a ile ysky
ys el
i
pa on.
Susi ades
ne
paciupinéjau.
Pasi odo,
pag indinis
ski umas
—
ik
dydis.
Tai
kam
ski ingi
pa adinimai?
Todél
pasiiiliau
ieng
adin i
so iniu,
ki a
—
a ile ijos
So iniu.
Daba
jy
ii8ys
—
-y.
mano
miné i
ka uznogo,
&ilzo ogo
i
uni a nogo
za iaZanija.
Sidliau
adin i
pabi aisiais
a ile ijos
So iniais.
J.Klima icius
pasi ilé
daugiana us
a ile ijos
So inius.
Zodyne
palikau
jo
si illyma,
no s
i
nemanau,
kad
manasis
blogesnis.
Kai
kas
gali
paklaus i,
ka
mano
ka ybos
specialis ai:
jiems
g aziausia
-
uni a inis
a ile ijos
So inys.
Didelis
da bo
kliu inys
—
s a u y
laikinumas,
j ai iy
s uk i y
nuola inis
ki imas.
Bu y
isai
logiska
pa a’y i
kokios
no s
Lie u os
ka iuomenéje
egzis uojancios
s uk i os
a
eiSkinio
pa adinima,
jj
paai8kin i
i
sulygin i
su
ki y
als ybiy
ka iuomenése
esanéiy
a i inkamy
s uk i y
a
eiSkiniy
pa adinimais.
Taciau
kol
asiau
Zodynq,
pa yzdiiui,
als ybés
sienos
apsaugos
s uk i y
pa adinimai
kei ési
bene
is
ka us
i
liko
ne
ka iuomenés
Zinioje.
Todél
daznai
ekda o
eiSkinj
apibidin i
aip,
kaip
man
a odo
logiSkiausia,
o
po
o
p i aiky i
konk e ioms
ginkluo osioms
pajégoms.
Siuo
a eju
pa adinau
Vals ybés
sienos
apsaugos
daliniai
i
paaikinau,
kaip
kokioje
als ybéje
jie
adinami
i
kam
pa aldis.
268
Bu o
i
okiy
dalyku,
ku iy
aip
i
nepa yko
iSsiai8kin i
iki
galo,
p z.,
kuo
ski iasi
si/uminis
i
in a audonasis.
Deja,
i
usiskuose,
i
angliSkuose
Sal iniuose
Sie
ZodZiai
daznai
painiojami.
Lie u iskas
izikos
e miny
zodynas
jais
seka,
aS
aip
pa .
Daugiausia
dél
laiko
s okos,
o
i
dél
pa ies
eiSkinio
neaiSkumo,
liko
iki
galo
neap a as
e miny
ikia imo
j
lizdus
laipsnis.
Del
Si o
i
ecenzen ai
p iekais a o.
Ma
jeigu
biidiau
isiSkai
nuoseklus,
susida y u
labai
dideli
(iki
desim ies
puslapiy)
lizdai.
Tai,
zinoma,
menkas
a gumen as
nesuda iné i
okiy
lizdu,
be ,
kaip
minéjau,
s a biausia
del
laiko
s okos
nesu a kiau
Sio
dalyko
iki
galo.
Kau i
—
na kin i,
ko imas
—
na kinimas.
Rusiskai
po azenije,
po azi ’.
Rank aSciuose
kau / eikSme
bu au
kiek
p aple es
i
suda es
da nia
e miny
su
kau i
sis ema.
Deja,
as
Xau /
isiems
ecenzen ams
uzkliu o.
IS aisiau
|
nazkin i,
o
ko au
ik
ka ius.
Taciau
as
kau y
oks
pa ogus,
kad
iesiog
gaila
bu o
siau in i.
A
ka ais
naskin /Siuo
a eju
né a
seman izmas,
juoba
kad
po azenije
galima
e s i
bene
degim¢ia
lie u iSky
zodziy?
Angliskoje
e minijoje
aip
pa y a
de-
ea ,
kill,
des uc ion,
comba .
O
didziajame
zodyne
kau i
u i
is
eikSmes,
nukau i
—
d i,
i
nebi inai
su
gy u
daik u
susijusias.
S ai
kele as
e minu:
naikinimas,
naikinimas
ugnim,
naikinimo
e d é,
na kinimo
/aipsnis,
na kinimo
pa ikimumas,
naikinimo
p iemones,
naikinimo
spindulys,
na kinimo
ikimybe,
naikinimo
zona,
aikinio
na kinimo
désnis.
Kazin,
a
Cia
ku
nebi u
ikes
ko imas.
P ieSingas
a eyjis:
usy
kalba
o
pa ies
eiSkinio
j ai ios
a mainos
adinamos
ski ingais
zodziais,
o
okiSka,
angliSka
adicija
be eik
ne a ian iSka.
Pa yzdziui,
usu
—
ojsko oj,
ak iceskij,
pole oj,
okieéiu,
angly
—
ield,
Feld.
Zodyne
siiilau,
zinoma,
mazZiau
a ian iska
modell,
aciau
eali
a osena
ka iuomeneje
k yps a
usisko
modelio
link.
An ai
i$
p adziu
né
kiek
ned ejodamas
pa aSiau
Lauko
s a u as,
deja,
éliau
pasi odes
Sis
S a u as
bu o
pa adin as
Ko iniu.
Teko
i
ji
i auk i
|
Zodyna.
Neleng a
as i
iba
a p
lie u iSko
i
a p au inio
zodzio,
no s
okiuose
zodynuose
apsk i ai
ai
labai
s a bu.
Cia
be eik
isu
pasiklio iau
J.Klima iciaus
pa a imais
—
kuo
mazZiau
a p au iniu
zodziu,
uo
ge iau.
J.M.Lau inai is
i gi
o
eikala o
(Lau inai is
1938a).
Neliko
zodyne
emon uo i,
ekipazo,
elemen u,
e apy
i
panasiu
zodziu.
J.Klima icius
pasi ile
zodzius
is anga,
kelii e,
smiginis
(bu au
palikes
ugasinis),
glaudusis
i
a okusis
puolimas.
Pa yzdziui,
glaudusis
puolimas
—
nas upleniye
iz
nepos eds ennogo
sop ikosno eni ja
s
p o i nikom,
angliskai
i gi
esama
panaSaus
g iozdo.
Kai ku iais
dalykais
ka ininkai,
nema e
pasku inés
edakcijos,
manau,
bus
labai
nepa enkin i,
bi en
/s anga,
keli i e,
/ék u ininku.
Taigi
da bas
bu o
neleng as
i
labai
a sakingas.
Ka ybos
e minija
ski iasi
nuo
ki y
s i¢iy
e minijos.
Pi ma
—Sis
mokslas
bu o,
y a
i ,
ma y ,
bus
pakankamai
dogma iskas
—
.y.
a ian ams
a si as i
labai
menka
di a.
An a
—
$i
e minija
gana
leng ai
diegiama,
eikia
ik
su a i
su
ka iuomeneés
ado ybe.
Kokius
e -
minus
Siandien
a oja
ka i inas,
okius
po
penke iu
deSim ies
me u
a os
a ojas.
269

Ka i inas
a os
90%
Siandien
aSomy
s a u y,
j ai iy
ka iniy
Zinyny,
zodyny
e miny.
Todél Siandien
ik iausiai
e am
pa yks a
sulauk i
sa o
no mina-mojo
da bo
ezul a y
gy enime,
o
ne
s aipsniuose.
A&
galiu
i
pasigi i,
i
pasi-gédin i,
kad
Siandien
jau
iSgi s u
ka i iny,
sa ano iy
kalboje
mano
p ieS
ejus
ke e ius
me us
paleis a
ykusj
e mina
i
kokj
neapgal o a
Zodi.
Tokios
iiSies
Zodynus
de a
ples i,
a naujin i
i
ka o i
kas
penke i
aS uone i
me ai.
Ypaé¢
ai
ak ualu
Siais
laikais,
kai aip
g ei ai
kin a
gy enimas.
S ai
Zodyno
aSymo
me u
Lie u os
ka iuomenéje
nei
d agiiny,
nei
jége iy
da
nebu o,
odél
ju
i
né a
Zodyne,
o
jau
eiké y
j auk i.
A odo,
kad
pakankamai
yZ ingai
pasi8o éme
Zygiuo i
j
NATO,
adinasi,
kis
ginkluo é,
ka ybos
eo ija
i
p ak ika,
o
ai —
nauji
eiSkiniai,
sq okos,
e minai.
Visa
ai
eikia
nieko
nelaukian
a ky i,
no min i,
dieg i.
An anas
Sme ona
LITERATURA
K a kij
...
1986:
Kpa ku
pyccKo-IHTOBCKHH
pas OBOpHUK
byzyue o
BoHHAa
.—
T umpi
bisimojo
ka io
usi8ki-lie u iski
pasikalbéjimai,
Bump oc:
Toc.
ponpom.
Kom.
JIu .
CCP.
Lau inai is
J.
M. 1938:
Ka inés
kalbos
b endimas.
—
Ka das
10.
Lau inai is
J.
M.
1938:
S e imybés
i
ka iné
kalba.
-
Gim oji
kalba.
Rozen
S.
1941:
Psex
C.
A.
Pyccxo-zuToscKui
copaps,
Mocxsa:
TocymapcTBeHHoe
U3laTebCTBO
MHOCTpaHHbix
HW
HalMOHAJIbHbIX
cmopapei.
Sme ona
A.
1995:
Ka ybos
Zodynas,
Vilnius:
Lie u os
ka o
akademija.
SebalinD.
( ed.)
1944:
[e6ammn
JI.
B.
(pen.)
Kpa xui
pyccKo-s1MToBcKHH
pas oBOpHHK,
Mocxsa:
Boenn3ga
HKO.
CLAVIS
GERMANICO-LITHVANA.
RANKRASTINIS
XVII
AMZIAUS
VOKIECIU-LIETUVIY
KALBU
ZODYNAS,
1
DALIS
A-E.
VILNIUS:
MOKS-
LO
IR
ENCIKLOPEDIJV
LEIDYKLA,
XIII
+
629
P.,
1995
(BIBLIOTHECA
BALTICA).
Vilniaus
pedagoginio
uni e si e o
p o eso ius
V.
D o inas
Siuo
me u
y a
zymiausias
MaZosios
Lie u os
XVII-XVIII
a.
ank aS iniy
Zodyny
y iné ojas,
pasi yZes
Siuos
sunkiau
p ieinamus
o
me o
kalbinius
da bus
paskelb i.
Pi masis
p o .
V.
D o ino
sumanymo
aisius
bu o
1987
m.
“Mokslo”
leidyklos
puosniai
iSleis as
“Lexicon
Li huanicum”,
ku is
ilga
laika,
emian is
J.
Ge uliu,
bu o
lai-
komas
D.
Kleino
nei&likusio
ank a8 inio
Zodyno
nuo aSu.
Rengdamas
§j
Zody-
nq
spaudai
i
jj
k upS8ciai
iS y inéjes,
p o .
V.
D o inas
j ikinamai
j odé,
kad
aip
né a,
nes
“ iek
k i iné
anks esniy
ak y
in e p e acija,
iek
ku iy
ne
ku iy
ling is iniy
duomeny
sug e inimas
neleidzia
“Lexicon
Li huanicum”
iden i i-
kuo i
su
D.
Kleino
zodynu,
.y.
laiky i
ji
D.
Kleino
zodyno
nuo a’u”
(
Lexicon
Li huanicum,
p.
15).
270