LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Elga
KAGAINE
SEMANTISKA
ASPEKTA
LOMA
IZLOKSNU
VARDNICU
TIPA
IZVELE
Dialek ala
leksikog a ija
ka
a se i8ka
leksikog a ijas
noza e
na
aplikojama
a au i
no
ispa igas
leksikog a ijas,
as
a is iba,
dazadu
dialek alo
a dnicu
iz eide
i
cie’i
sais i a
a
isas
alodas
leksikog a ijas
limeni,
leksikog a ijas
adicijam
un
leksikologijas
sasniegumiem.
Tapa
ka
ispa igaja,
a i
dialek alaja
leksikog a ija
eksis é
daz4du
a dnicu
ipu
daudz eidiba
(
pa
izlok8nu
a dnicu
ipiem
sk.,
piemé am,
Busmane,
Kagaine
1980:
59-75),
ku as
a ka a
no
iz i zi ajiem
mé kiem
un
uzde umiem
pa adas
izlokSnu
ak u
dazadas
in e p e éjuma
iespéjas,
ko
nosaka
gan
objek i i
ak o i
—
iciba
eso8ais
ma e iala
daudzums
un
k ali a e,
leksikog a ijas
limenis,
adicijas
u.c.,
gan
a i
zinami
subjek i i
aps é umi,
iz élo ies
leksikog a iskas
in o macijas
dominan es
un
a spogulojuma
aspek us.
Piemé am,
ja
a dnicas eido aju
iciba
i
samé a
pla8s
ma e ials
un
iece e
ai ak
ai
mazak
ispusigi
aks u o
izlok&nu
leksiku,
seman iku,
ad
acim edzo
piemé o s
a é u
bii
nedi e encialas
a dnicas
ips,
u p e im
ja
Si
iece e
sais as
gal enoka
a
dialek alo
ipa nibu
a klasmi,
ad
ai ak
piemé o a
a é u
bi
di e enciala
a dnica;
ja
ma e iala
daudzums
i
samé a
neliels,
ie obeZo s,
ad
iespéjams
eido
dialek alu
a du
egis u
a
ie as
no adem,
nozimju
un
lie ojuma
paskaid ojumiem
un
apa
ka
li e a aja
aloda,
i
iespéjams
eido
dazadas
aspek a
a dnicas.
Leksikog a iskaja
li e a i a
i
iz eik a
a i
doma
pa
no eik as
a dnicu
sis émas,
a dnicu
kompleksa
nepiecieSamibu,
ja
g ibam
maksimili
ispusigi
a
leksikog a iskajiem
lidzekliem
aks u o
kadas
izloksnes
ai
izloksnu
g upas
ipa nibas
—
piemé am,
sada
kompleksa
a é u
ie ilp
izlok&nu
skaid ojo&as
a dnicas,
sinonimu
a dnicas,
ema iskas
ai
ideog a iskas
a dnicas,
a dda inaSanas
un
a du
sa ienojumu
a dnicas
(pa
o sk.,
piemé am,
So okole o ,
Kuzneco a
1987:
87-92).
Raks a
apliko a
éma
i
sais i a
a
ienu
no
la ieSu
dialek alas
leksikog a ijas
u pmakajiem,
s a igakajiem
uzde umiem
—
jaunas
la ieSu
izlokSnu
a dnicas
dialek alas
leksikas
apkopojuma
—
K.
Milenbaha
La ieSu
alodas
a dnicas
un
as
papildinajumu
(ME
I-IV,
1923
—
1932,
EH
I-II,
1934
—
1946)
—
publicéSanas
i
ap i éjis
jau
pusgadsim s,
i
nakuSi
kla
jauni
ak i
un
sa ak s
jauns
ma e ials,
publicé i
pé ijumi
e imologija,
ling ogeog a ija
u.c.,
un
apéc
jaunas
a dnicas
eidogana
i
uzlikojama
pa
undamen alu
la ie’u
dialek alas
leksikog a ijas
uzde umu
(pa
o
sk. a i
Kagaine
1985:
64
—
86).
Va dnica
(lielas
linijas)
i
iece é a
ka
izlok’nu
skaid ojo’a
a dnica,
ku a
ap ieno i
sinh onijas
un
127
diah onijas
elemen i
—
sasais e
a
ME
un
EH
(diah oniska
plaksne)
un
isa
in o macija
pa
a da
cilmi
ai
no ades
uz
e imologisko
li e a ii u,
un
—
no o as
puses
—
méginajums
ieklau
izlokSnu
leksiku
sis éma,
kas
a spogulo u
esoso
s a okli
(
sinh ona
plaksne).
Jau ajumu
(gan
p oblema isku,
gan
disku éjamu),
ka
ik ienas
a dnicas
p ojek u
eidojo ,
i
daudz;
aks a
apliko i
ikai
dazi
aspek i,
kas
sais as
a
izlokSnu
a dnicu
kul i és u isko
nozimi
un
a du
seman iskas
s uk as
a spogulojumu.
Ka
zinams,
dialek alas
a dnicas
ienlaikus
i
gan
ling is iskas
in o macijas
a o s,
gan
kul ii és u isks
piemineklis,
ku a
leksikog a iski
iksé a
eida
a klajas
alodas
lie o aju
asocia i a
pasaules
uz e e,
és u iska
pie edze
un
zinaSanas
ka
ma e ials,
a
ga igas
dzi es
jomas.
Sadu
uzde umu
islabak
spéj
eik
nedi e enciala
ela i i
pilniga
a dnica,
ku
ie e ais
ilus a i ais
ma e ials
a klaj
ne
ikai
a da
seman iskas
un
g ama iskds
ipa nibas,
be
a i
dazadus
iz eiksmes
lidzeklus,
izloksnés
lie o os
a du
sa ienojumus
(salidzinajumus,
azeologismus),
dialek alo
e minologiju,
ka
a i
in o maciju
pa
no adu
e nog a iskajam
ealijam,
ma e ialo
un
ga igo
kul i u.
No
kul i és u iska
iedokla
nedi e enciala
a dnica
i
lo i
s a iga,
jo
pa
izlokSnu
un
dialek u
sa dabibam
in o mAciju
a
gi
ne
ikai
no
leksiski
un
seman iski
a Ski iga,
be
a i
no
ispa lie ojama
a du
k ajuma,
no
o
leksiski
seman iska
izman ojuma.
Piemé am,
a ds
biezpu ai
li e a s
bieza mil u
un
pu aimu
édiena
nosaukums
(sk.
Ski kli
aks a
beigas),
as
i
sas opams
isa
la ieSu
aloda
un
a
nozimes
izloksnés
a bils
Si
a da
nozimém
li e a aja
aloda,
un
a ad,
eidojo
a dnicu
péc
di e enciala
p incipa,
izloksnu
a dnica
o
nebii u
pama a
ieklau .
Taéu
a ds
i
izpla i s
a dkopnosaukumu
—
dialek alu
e minu
—
komponen s,
un
Sie
nosaukumi
un
ilus a i ais
ma e ials
a spogulo
gan
ealiju
(
Saja
gadijuma
—
édienu)
e nog a iskas
(sas a a
un
ga a oSanas)
ipa nibas,
gan
nosaukumu
eidoSanas
mo i éjosas
pazimes,
asociacijas,
kadas
aduSas,
eidojo
nosaukumu.
A spogulojo
a dkopnosaukumus
ikai
pie
dialek alajiem
komponen iem,
isa
Si
leksiski
seman iska
g upa
iek
izkliedé a,
be ,
apliikojo
o
ienkopus
pie
nea ka iga
komponen a,
a gi
pa ska u
pa
Sis
a du
g upas
dazadam
ipa nibam.
Ta,
piemé am,
Sski kli
ienkopus
a spogulojas
ada
seman iska
ipa niba
ka
Ediena
—
dazadu
no
di iem
izejp oduk iem
ga a o u
biezpu u
—
nosaukumu
eidoSana,
izman ojo
audumu
ai
a
auSanu
sais i us
apziméjumus
—
na na
biezpu a,
pusna na
biezpu a,
pusdamaska
biezpu a,
ske e é a
ai
ske ina a
biezpu a,
buks inu
biezpu a
u.c.,
kam
lidzigi
nosaukumi
(ka upelu
un
pu aimu
ai
mil u
biezpu as
apziméSanai)
sas opami
a i
lie u ie’u
aloda
(LKA
I
1977:
84;
Laumane
1979:
154).
Ta ad,
eidojo
a dnicu
( ak u
bazi)
péc
Sada
p incipa,
in e esen a
iciba
nonak
isai
plaSa
in o macija.
Lidzigi
a
miné
a i
ci as
a
e nog a iskajam
ealijam
un
ma e ialas
kul i as
p iek’me iem
sais i as
leksEémas,
piemé am,
budmis
i
ispa lie ojamas
leksikas
sas a dala;
a da
nozimes
i
kopigas
izloksnés
un
li e a aja
aloda.
Sei
sa uka
kul i és u iskaja
aspek a
a
edzé
Si
ge manisma
izpla ibu
dazadas
la ieSu
128
alodas
izloksnés
a
auSanu
sais i aja
leksika
—
s ellu
dalu
nosaukumos:
baka
buomis,
dzeina
buomis,
d ébju
buomis,
k isu
buomis,
ské u
buomis.u.c.
(sk.
ski kli
aks a
beig4s).
Dialek alajas
a dnicas
lidz
a
ci am
in o ma i am
zinam
(piemé am,
pa
a da
egis acijas
a ealu,
cilmi,
g ama iskajam
ipa nibam
u.c.)
iens
no
bii iskakajiem
i
seman iskais
aspek s,
zinas
pa
izloksné,
izlokSnu
g upa
ai
dialek a
egis é o
a du
un
a du
sa ienojumu
nozimém
un
lie ojumu.
Va du
seman iskas
s uk i as
a klasme
( ieno a
sis éma)
uzmanibas
cen a
i
pa u é a
a i,
domajo
pa
la ieSu
izlok8nu
a dnicu,
be
as
zinama
mé a
ie ekmé
a i
a dnicas
ipa
iz éli.
Ja
la ieSu
dialek ologija
oné ikas,
mo ologijas,
ka
a i
leksikas
izpé é
i
zinamas
adicijas
un
sasniegumi
(
e
pi mam
ka am
minami
J.
Endzelina
undamen ilie
da bi,
izlok8nu
ap aks u
sé ijas,
leksikas
ema isko
g upu
ling ogeog a iskie
pé ijumi
u.c.),
ad
seman ikas
p oblémas
la ieSu
alodnieciskaja
li e a i a
eo é iski
na
pie iekami
isina as.
Teik ais
a iecas
a i
uz
izlok&nu
leksikas
seman ikas
pé ijumiem
( e
a
miné
a se iskus
plaSaka
ai
Sau aka
apjoma
da bus
—
Kagaine
1992;
Rekéna
1985;
Rekéna
1989
u.c.),
jo
§adu
pé ijumu
eikSanai
i
nepiecieSama
a bils oSa
leksikog a iska
baze.
Tapéc
pa
ienu
no
gal enajiem
uzde umiem
iz i zas
ne
ikai
dialek alo
ipa nibu
a klasme,
be
a du
seman iskas
s uk ii as
a spogulojums
ieno a
sis éma,
kas
pa adi u
a i
sekunda o
nozimju
a is ibu
un
sa s a péjo
sais ibu.
Ka
zinams,
di e encialas
a dnicas
lauj labi
izdali
dialek alas
Ipa nibas,
gal enoka
leksiskos
dialek ismus,
u p e im
seman ikas,
i
ipa8i
ispa lie ojamo
a du
dialek alo
nozimju
—
a klasme
sada
ipa
a dnicas
i
ie obeZo a.
Vispa lie ojamiem
a diem,
kas
sas ada
izlokSnu
a du
k ajuma
pama ondu,
di e encialajas
a dnicas
ma e iala
a lases
un
uzbii es
speci ikas
dél
iek
izjauk as
sis émiskas
a ieksmes
un
sekunda o
nozimju
eidoSanas
asocia i as
saiknes,
na
iespéjams
kons a é
a du
seman iskas
s uk i as
a is ibu,
jo,
ieklaujo
a dnica
ikai
kada
ispa lie ojama
a da
dialek alu
nozimi,
nea kla a
paliek
Si
dialek alas
nozimes
ie a
a da
kopéja
seman iskaja
s uk a;
ada
eida
ie é ojami
saSau inas
seman iskas
in o macijas
apjoms.
Jaa zimé,
ka
samé a
maz
i
ispa lie ojamo
leksému,
kas
seman iski
pilnigi
a Ski as
no
a bils oS4
a da
li e a as
alodas
sis éma,
liela
dala
gadijumu
ne a
una
pa
a Ski ibam
seman iskaja
s uk i a
kopuma,
be
gan
ikai
pa
a se iSku
dialek alu
nozimju
eksis enci.
Pa as i
dala
nozimju
( ai
ismaz
iena
nozime)
i
kopiga
a
a bils oSo
a du
nozimém
li e a as
alodas
sis éma
un
ikai
dala
nozimju
i
eidojuSas
izloksnés
un
i
sais i as
a
no adu
kul i és u iskajiem
un
sadzi es
aps akliem,
lokalam
ci alodu
ie ekmém
(Kagaine
1992:
40-45).
Tapa
di e encialajas
a dnicas
p oblema isks
i
jau ajums
pa
sa un alodas
nozimju
a spoguloSanu
a dnicas
—
as
na
dialek alas
nozimes,
acu
izlokSnu
pa s a ju
aloda
am
i
liels
ipa s a s.
A spogulojo
a dnica
ikai
speci iski
dialek alas
nozimes,
na
iespéjams
ma e ialu
pilniba
i zi
kopéja
a da
seman iskas
s uk i as
a is ibas
shéma,
kons a é
sekunda o
nozimju
eidoSanas
modelus,
lai
a é u
os
izman o
ipologiskos
salidzinajumos.
129
Ilus acijai
a
miné ,
piemé am,
leksiko
seman iskas
a du
g upas
nozimju
a is ibu,
kas
sais i a
a
mu a du
komunikacijai
aks u igo
eksp esiju
un
kono aciju.
Saja
zina
isai
ipiski
i
iziskas
ieda bibas
e bi,
ku iem
piemi
in ensi a es
seman iskais
komponen s.
So
e bu
sekunda ajam
nozimém,
ieklaujo ies
eksp esi o
nozimju
g upa,
in ensi a e
sak
dominé
pa
da bibas
nominaciju,
ie é ojami
paplasinas
o
lie ojums
dazada
si ua i a
kon eks a:
blez
‘spécigi
sis ;
ci s ’
‘Sau ’;
“A i
sk ie ’;
‘A i,
s auji
lik ,
cel ,
nes
u. ml.’;
‘és
(a i,
lielaka
daudzuma)’;
‘ una ;
eik ,
saci
(asi,
ieSi,
bez
aplinkiem)’.
Va ds
ie ilps
la ie’u
ispa lie ojamas
leksikas
sa un alodas
slani
(LLVV
II:
102),
a ad
o
a
uzliiko
pa
isa
la ieSu
aloda
zinamu
un
lie ojamu
a du.
A spogulojo
izlok&nu
a dnica
ikai
li e a as
alodas
a dnicas
ne egis é as
nozimes,
ick
sa au as
seman iskas
sai es
s a p
p ima o
nozimi
un
sekunda ajam
nozimém,
jo
di e encialajas
a dnicas
in o macija
pa
izloksnés
un
li e a aja
aloda
kopigajam
nozimém
pa as i
ne iek
do a,
un
Sis
sekunda as
nozimes
sak
igu é
i
ka
nesais i as
a pus
kopéja
seman iska
kon eks a.
Tu p e im
aplikojo
Sis
leksikoseman iskas
a du
g upas
seman ikas
a is ibu
ieno a
sis ema,
a
kons a é
zinamu
seman ikas
a is ibas
likumsaka ibu
un
iz eido
no eik u
a is ibas
modeli
( iziskas
ieda bibas
e bs+in ensi a es
seman iskais
komponen s
un
deseman izacija
>
jebku a
ci a
in ensi a
da biba)
un
iksé o
ma e ialu
izman o
alakos
pé ijumos
un
salidzinajumos.
A Ski ibas
dazadas
izloksnés
un
izlok&nu
g upas
médz
bi
konk é u
e bu
lie ojuma
zina,
piemé am,
jau
miné ais
b/iez
lokalizéjas
gal enoka
séliskajas
un
am
e i o iali
u as
izloksnés,
sa uka
ci as
izlok8nu
g up4s
izpla i aki
i
ci i
iziskas
ieda bibas
e bi,
piemé am,
Ziemel idzemé
mis i ,
mizuo
//
miza (
‘dali
nos
(kam)
mizu;
lobi
4 éjo
ap alkw’
—
‘in ensi i
(ko)
da i ,
s ada ’—
‘sis ;
s ip i
pe ’
‘dauzi ,
kul
(a
sp iguli)’—
‘a i
ie ,
b auk ’>
‘Sau ’—’és
(a
lielu
ape i i)’—>
‘in ensi i
no i é
(pa
pa adibam
daba)’),
s/uodzi ,
suka
u.c.,
be
seman ikas
a is ibas
endences
i
kopigas.
Sie
seman ikas
a is ibas
modeli
alak
izman ojami,
salidzino
ai aku
alodu
ma e ialu.
Piemé am,
aplikojo
lokalo
aizgu umu
seman ikas
a is ibu,
a
secina ,
ka
Sis
seman iskas
g upas
a diem
Sadu
nozimju
a is iba
na
a ka iga
no
a da
cilmes
—
Bal ijas
somu
alodu
lokaliem
aizgu umiem
a
i
lidziga
ka
man o ajiem
a iecigas
leksikoseman iskas
g upas
a diem:
koska
(<
koska,
ME
II
255
koska...Tannen-
od.
Fich en inde...
Nebs
kaska
wohl
aus
es n.
kosk
“Fich en inde”)
‘dali
nos
(mizu
kokam);
mizo
(koku)’—’dali ,
nem
nos
(sacie éjusu
i ska u,
plé i)’
>
*di a ’—>’a i
ie ’—’sis ;
dauzi ’.
Tas
lauj
iz i zi
pienémumu
pa
ai akam
alodam
kopigam
psihologiskas
mo i acijas
endencém
un
pa
si
seman iska
modela
ipa8o
p oduk i i a i
izloksnés
un
sa un aloda
ispa .
Sie
i
ikai
daZi
piemé i
no
pla8a
a du
seman iskas
a is ibas
modelu
klas a,
ku i
a ka a
no
ma e iala
daudzuma
ai ak
ai
mazak
pilnigi
a
a kla ies
nedi e enciala
a dnica.
Nemo
é a
isu
iep iek§
miné o,
a
eik ,
ka
a da
seman iskas
s uk as
130
iz é s s
aks u ojums
a dnica
( esp.
da u
bazes
adiSana
dazadiem
seman iskiem
pé ijumiem)
liela
mé a
ie ekmé
a dnicas
ipa
iz éli
—
Sada
uzde uma
eikSanai
isop imalaka
i
ieSi
nedi e enciala
a dnica,
jo
di e encialajas
a dnicas
(ma e iala
a lases
un
uzbii es
speci ikas
dé])
a du
seman iku
na
iespéjams
apliko
ieno a
sis ema.
Ski klu
pa augi
biezpu a
subs .
Ediens
pabiezas
masas
eida
(pa as i
no
pu aimiem
ai
mil iem).
biéspu as
a ija
dazadas,
a ija
pu aimu
biéspu u,
a ija
a
a
sa icamuod
Ske e g ué
biéspu u.
a ija
a i
i
mil u
biéspu u
nud
udzu
mil iém.
el
a ija
ka
upelu
biéspu u
Zan é;
ka
kads
laiik
da bs
nudbeidz,
a
a
biéspu y,
lai
is
kas
ci gad
aig
biézaks
Je os;
nud
i a,
ka
beeidza
/mazga
elu/,
a
jau
aka
a ija
biéspu u,
lai
a
ela
neisklis ,
biézaka
la
s ay
Nica;
biéspu u
a ija,
ka
ci pa
ai es,
lai
bii u
biéza
illa
Ku sigos;
kamé
biezpu u
a ija,
bé niem
pus a ijusuos
nede a
és ,
lai
nebi u
lieli
pJapas,
méle
ne e u
p e,
ple!
Valmie as
apka né.
//
No
ka upeliem
un
pu aimiem,
e ak
no
ka upeliem
un
mil iem
a i s
édiens
pabiezas
masas
eida.
ka
éceni
i
un
mul i,
a
a
i
i iga
biéspu a
Nica;
Augszemé,
Vidzemé,
Ziemella galé.
a sildi a
(a i
a a i a)
biezpu a—
ka upelu
un
mil u
biezpu a.
a a i a
biézpu a
- ~
ka upelu
biézpu ai
piélej
piénu
un
d usku
bidejmil us
Snépelé;
a i
A la a.
baku
biezpu a
-
ka upelu
biezpu a.
Kazdanga.
bal a
(a i
acena)
biezpu a
—
ka upelu
biezpu a.
acenu
biéspu u,
bal ud
biéspu u
-
a
inu
sa ic.
ud
mica
a
s umipu
Aiz ikos;
bal é
biéspu a,
sas u ipa
bes
s é kelém
Nica;
bal a
biéspu a
i
a
pa e
acenu
biéspu a.
Kalé os;
a i
Ba a,
Dunika,
Dole,
Embi é,
G amzda,
G obina,
Laidzé,
Lubeze é,
Nig andé,
Nogalé,
P iekulé,
S elpé,
Upesg i a,
UzZa a,
Vandzené,
Vecsaulé.
(|
bidelé a
biezpu a
—
bidelé u
udzu
mil u
biezpu a.
Pociema.
[
buks in(u)
biezpu a
—
a)
ka upelu
un
pu aimu
biezpu a
Aizupé,
Libagos,
Pas endé,
Pil ené,
Renda,
Sabilé,
Valgalé.
b)
ka upelu
un
mil u
biezpu a.
Ma kulé.
©
cé puo a
(a i
kumasinu)
biezpu a
—
ka upelu
biezpu a
a
i é u
ka upelu
klimpam.
cé pud a
biéspu a
—
é
ki keni
i é ié
ka
ce pi
acenu
biéspu a
Nica;
sené4k
kumasinu
biéspu a
bya
—
sa i a
acenus,
nuds ic
ud
zupu,
emica
d usku
séli i.
uds
i inus
iz a a
—
uds
kumésinus
Nica.
0
gluma
biezpu a
—
i é u
ka upelu
biezpu a.
gluma
biéspu a
—
sa i é
acenus,
nuospiéZ,
nud
i é iém
aceniém
a a
biézpu u.
liék
piéna,
sali
kla ,
dud
nem
s iés u
kla
Zan é.
O
ieja a
(a i
ieja as)
biezpu a
—
no
maizes
ieja a
a i a
biezpu a.
Ba belé,
Bauska,
Bi zgalé,
Elk8nos,
Laos,
Nau énos,
Sabilé,
Sla é,
Valgalé,
Vecumniekos,
Zasa.
(]
igaupu
biezpu a
—
ka upelu
un
pu aimu
Reon
Ci galos.
0
yauk a
biezpu a
—
ka upelu
un
mil u
biezpu a.
Ba a.
|
k a i a
biezpu a.
EH
I
643
B ei
aus
Ge s eng ii ze
und
Ka o eln
(miezu
ue
un
ka upelu
biezpu a).
0
Lamba es
biezpu a
—
ka upe|u
un
pu aimu
biezpu a.
iz a is
Lamiba es
biéspu u!
/Lamba e
—
muiza
Ieca as
131

ciema/
14
miisu
pusé
isi
eica.
a/
biezpu a/
i
ka upe i
a
biéspu u
leca a.
|
mmaisi a
biezpu a-—ka upelu
un
pu aimu
biezpu a.
Malpili,
Snépelé.
!'
mazes
biezpu a-—
no
ieja a
a i a
biezpu a.
Jaunsaulé,
La8os,
Skais kalné,
Va aklanos.
|
mém4
biezpu a
—
a)
biezpu a,
ko
kluséjo
a a
un
apéd
Jaungada
nak i
(lai
a é u
nosapno
nako8a
gada
no ikumus).
Bunka,
Ci a a,
Dunalka,
Embi é,
Gudeniekos,
Kazdanga,
P iekulé,
Rankos,
Rudba zos,
Sk unda.
b)
no
i é iem
ka upeliem
(un
pu aimiem)
a i a
biezpu a
( a
a i
ja a a,
lai
nepiedeg)
P iekulé,
Tadaikos.
()
musinama
biezpu a.
ME
II
671,
672
eine
on
einem
Mehle
mi
kleinen
S iicken
Speckes
gekoch e
dicke
G ii ze
(no
smalkiem
mil iem
a
maziem
speka
gabaliniem
a i a
biezpu a).
0
na na
biezpu a
—
ka upelu
un
pu aimu
biezpu a.
nd na
biéspu a
—
pu aimus
pa a a
labi
miks us,
ad
be
ka upejus
Ku siSos;
a i
Eze é,
Zii as,
Ku malé.
0
Pé e bu gas
biezpu a
indi id.
lie .
—
ka upelu
un
n
pu aimu
biezpu a.
Pé e bu gas
biézpu a
—
mana
ma e
eic
:
a
ilgi
s au
ka s a,
us
Pé e bu gu
a
aiz es
Dziks é.
(1
pilpuo u
biezpu a
—
biezpu a,
ko
a a
Piipols édieni,
lai
jé i
labi
izdo os.
Diklos.
(|
pai (e)nieku
biezpu a—ka upelu
un
pu aimu
biezpu a.
Cé é.
0
pusdamaska
biezpu a—ka upelu
un
pu aimu
ai
mil u
biezpu a.
Ba a,
Kalé os,
P iekulé,
Pu msa os,
Vi ga;
ME
III
424
ein
B ei
aus
Mehl
und
G ii ze
(biezpu a
no
mil iem
un
pu aimiem)
Kalé os
od.
aus
Ka o eln
und
Mehl
( ai
a i
no
ka upeliem
un
mil iem)
Dunika.
0
pusna na
biezpu a—ka upelu
un
pu aimu
ai
mil u
biezpu a.
pusna nu
biezpu u
paga a uoja
nuo
miezu
pu aimiem
un
ka upejiem
P iekulé;
a i
Aizpu é,
Alsunga,
Bunka,
Ci a a,
Dunalka,
Embi é,
Ga iezé,
G amzda,
Ji kalné,
Kalé os,
K o é,
Ku malé,
Nig andé,
Pil ené,
Planica,
Rudba zos,
Vi ga,
Z as;
ME
III
431
Ven spili.
0
i é a
(a i
i a a,
i uo a)
biezpu a
—
i é u
ka upelu
biezpu a.
i ud a
biéspu a
...
ka u elus
sa i udja,
nudspiéda
mellué
zupu,
lika
g api,
pieléja
piénu,
maisija
Ba a;
a i
Ci a a,
Dunalka,
G obina,
Pil ené,
S endé.
0
spéka
biezpu a
—
udzu
mil u
biezpu a
(senak
kopa
a
sénalam).
Bunka.
0
s aipi a
biezpu a—
ka upelu
un
mil u
biezpu a.
Ci a a.
0
s é keju
biezpu a
—
ka upelu
biezpu a
a
cie i.
s é ke/u
biéspu a
/bija/.
pasi
sa i a
iseigus
acenus...
a
iénu
sezdienas
aka iém
a ija
u6
biéspu u.
bal us
acenus
nudkasija,
sa a ija,
sas umpaya,
ka
bi
miks i.
ka
bi
laps
saimniéks,
de a
piénu,
cic
aja
pas4 zupa
/ideni,
ku
a ijusies
ka upeli/
iémaisija
uds
s é kelus,
piébé a
sali
péc
aidzibas.
maisija
kudpa
uz
uguni,
la
ié
s é keli
saplik
Nica
(©
ske e é a
(a i
Ske ina a)
biezpu a
-
ka upelu
un
pu aimu
ai
ka upelu
un
mil u
biezpu a.
ske ina a
biéspu a
—
ka upeli
a
pu aimiem
kudpé.
galu
/a i/
a a i iéks@.
a
pienu
|
a i!
a a
Zan é;
a i
Ais e é,
I andé,
K o é,
Ku malé,
Pil ené.
()
aka
biezpu a
—
ka upelu
un
mil u
ai
ka upelu
un
pu aimu
biezpu a.
aka
biéspu a
—
a a
aku6ja
a uo
Rudba zos;
a i
Ugalé.
)
admalu
biezpu a
—
ka upelu
un
mil u
biezpu a
Dzi as.
0)
biezpu as
pamei a
—
paskid a
biezpu a
no
miezu
mil iem
(a i
no
ka upeliem),
sa a i a
kopa
a
siki
sag iez u
un
sacep u
galu.
Rozénos.
0
bé za
(a i
bé zu)
biezpu a
(a i
biezapu a)
—
bé za
Zaga i;
pé iens
132
a
bé za
zaga iem
bé zu
biezpu a
—
bé nu
kujami
Zaga ,
kas
s a
aiz
balkas
aizbas i
Valmie as
apka né;
dabis e]
ba za
bizapu ys,
ka
naklauseis
Kalupé.
buémis;
buéms
subs .
1.
Pa esns,
paga 8,
pa as i
noda ina s
koks;
esna
koka
ka s.
budmi
bi
isddigi.
bi
mazi
buémisi
-
kudki,
gludi
nudgludina i
a
asu
galu.
a
buémi i
éla
balkus
Veca é;
ba/ku
elamie
buomi.
celmu
lauzamais
buomis
ap
pusuo as
asis
ga s.
se u
buomuis
gluds,
asu
galu,
a
uok u a
ies ada u
ezgali
Valmie as
apka né;
ka
Zé e/
labib
uz
a dim,
a
s a pa
izbaks ij
laus
a
buémi
Je os;
buémins
pabéz
apukse
ze h
upeZ
un
nes
uz
liélak
ka idz
Lauciena,
ja
ieli
celmi,
saknes
a udk,
nuéce
galus
un
a
buémi
ce]
a a
Ku siSos;
a
esniém
buémyjiém
aka
céla
akminus
[no
zemes
a a]
Dzaks é;
0
slinks
ka
buomis
—
o i
slinks.
u
esi
ien:mé
slinks
bijs
k°é
buomis
Sinolé;
slynks
ka
buém's’
ka
buém's'
s iimams
n
g égams
Ma ciena;
a i
Lazdona,
P auliena.
[1
smags
ka
buomis
—
o i
smags.
i ic
1
smaks
ka
buéms
Je os.
(
s i s
ka
buomis
—
o i
s i s.
s ius
ka
buémis
—
ne a
palioci iés,
pa
da i
sabakéc
Rencénos;
a i
Ranka.
0)
slinkais
buomis.
ME
1
362
Faulenze .
0
buomis
jaliek
apaksa
—
saka
pa
cil éku,
ku u
g ii i
uzmodina ,
piecel .
i u
na ikse
aiksa
pie
do ba,
a
bis
buomis
j°aliek
apuks
zam
s°aniem
Sinolé.
0
ie
ka
buomis.
ME
|
362
e
geh
wie
ein
Pei schens iel,
ibe all
ans ossend
( in8
ie
ka
pa agas
ka s,
isu
pieg iizdamies).
)
(ka)
a
buomi
ceJams
—
saka
pa
slinku
cil éku.
ins
i
ka
a
buomi
celams,
dzenams
Valmie as
apka né;
ins
i
slaisc,
nace/as,
i
a
buomi
ceJams
Sinolé.
0
ka
a
buomi
pa
pie i
(a i
gal u)
—
saka,ja
pékSni
uzzin
ko
negaidi u,
pa s eidzo&u.
ins
pa éice
°ddu
°a du,
ka
iede e
k°4
a
buomi
pa
pie iSinolé;
ka
a
buomi
pa
gal u,
ka
a
ému i
pa
pie i,
ka
a
mie u
pa
gal u
-
kau
kas
negaidi s,
Sausmiga
nuo ikuma
zina
Valmie as
apka né.
//
Ga a,
esna
ka s
(siena,
labibas
u. ml.)
ezuma
nos ip inasanai.
sién
ezma n
Jaliék
buéms
pa
Limbazos;
/ié/us
ezmus
k a a
-
a
budmi
pa i,
un
i i
nudséja
a
ViVi
Teca a;
se
buéms
jeb
ezmsiénamas
budms
S é ciema;
ys
sa a
buéms,
kuo
liek
pa ’
léb'ibas
azumam
P auliena;
budmis
pa i
[ ezumam]
un
nudsién
a
iska su
s iki
Nig anda;
azumu
sieja
a
bumiKalncempjos;
sak aun
a:zumu,
poa sin
a
bumi
Dignaja.
0
se a
buomis—
slinkis.
sa a
buém'i
4:bi
:
na:kus
ni
nuo
loba
p a a
po:si
Saika a;
kudémd
io
sa a
buém1
i:skus ana
pa-* 'e
izdo u
P auliena;
EH
I
259
ein
Faulpelz,
ein
ungeschick e
A bei e
(slinkis,
ne eikls
s adnieks)
Saika a.
budms
G obina,
Nica,
Popé,
Ruca a,
S azdé;
LLVV
II
109
bomis;
EITV
1
196
budmis,
ME
I
362,
EH
I
259
budmis.
2.
Vel nis
auzZamajiem
s a iem.
19.
gs.
o aja
pusé
isa
Vidzemé
el niem
bija
di i
pa aléli
kopigi
nosaukumi
—
A ok/un
buomyi,
kam
pa aléli
saglabajas
ai aki
seni,
ka
a i
eidojas
dazi
jauni
nosaukumi.
Alsupe
DLJ
158;
buomis
—
apals
kuoks,
uz
ku a
pi ms
ausanas
ské us
uz in
Valmie as
apka né;
g iéza
uo
a ideklu
us
ho
budmi,
a
u
i
ni is,
jani i
in
a
jake amé
Jé cénos;
elku
buémis
el
I ,
ap
uo
elki
apka
ap inus és,
un
as
ud s
budmis
i ,
ap
kué
inds
apka
133
d ébe
leca a;
ka
sag iesc
[ elku
dzijas]
si ai
bdomi
ieksa,
a
inu
ik
e
ni és
B ukna;
(1
baka
buomis
—
elku
el nis
Rozénos,
dzeina
buomis
Liel a dé,
Remba é,
dzjju
buomis
Ka kos,
me u
buomis
Allazos,
uzg iezZamais
buomis
Als ikos,
Ci galos,
Di é,
Koknesé,
P iekulos
un
uz elkamais
buomis
Lizuma.
Alsupe
DLJ
I
160-161.
0
dzi u
buomis
—
elku
el nis.
dzi u
budmis,
ku
dzi es
inds
ipki
EYV
1
196.
©
lielais
buomis
—
elku
el nis.
as
i
pakalé
a
liélas
buéms
{s ellém],
ku
ned is as
diidak{c
inki.
a laiden
Jaiz
no
liéla
buém
Se os;
a i
Ka kos,
B ukna;
Baizkalna,
Koknesé,
Rozénos
un
Vecpiebalga.
Alsupe
DLJ
I
161.
U
pakajas
buomis
—
elku
el nis.
uz
pakaJas
buoma
uzg ieze
naa is as
dzijs
Sinolé;
a i
Je os;
paka/éjais
buomis
Bilska,
Vecpiebalga.
Alsupe
DLJ
I
161.
0
ské u
buomis
—
elku
el nis.
ské u
budmi
g iéz
a
kudku
Baunos;
uo
sauca
pa
ské u
budmi,
ku
uzg iéz a ideklu
EYV
1
196.
1)
d ébG)u
buomis
-
auduma
el nis.
as
/d ébu
buémis,
ap
uo
inas
a ideklis
EIV
1196.
0
/eauzamais
buomis—
auduma
el nis
Malupé,
/eg iezamais
buomis
Lubana,
agaca
buomis
Malupé,
ski ja
buomis
Ozolos,
Vainizos,
Vecpiebalga,
uz inamais
buomis
Lubana
un
z aigznu
buomis
Liepa.
Alsupe
DLJ1
158.
0
Jejas
buomis—auduma
el nis.
/ejas
bud’ms
4
bij
dpéils,
k
nu
iénd
pu'sé
iskala
eni,
le
a
ies ip and
d ideklu
4
eldeni
Vecpiebalga;
a i
Malupé
un
Skujené.
Alsupe
DLJ
I
158.
againais
buomis—
auduma
el nis.
am
[ el nim]
7
é
agi,
kao
pag iéZ,
pa
againuo
budmi
sauc
Ka kos;
a i
Sun azos.
L
A asu
buomis—
el nis,
pa
ku u
i zas
noaus ais
audekls.
s é//u
k asu
buomis
i
p iekSas
bdomis,
am
ié
go a ais
alidakiis
p°a i
Sinolé;
A a*su
buém's
i:
audéijsai
p e
k i iém
P auliena;
u
i
encbuémis,
ku
inds
i iki,
k isu
budmic,
ku
ié
pa i
as
a ideklis
T ika a;
a i
Baunos,
Bu niekos,
Jé cénos,
Malpili,
Rencénos,
Valmie as
apka né,
Vecpiebalga;
EIV
I
196;
ME
I
362.
1)
ce u
buomis
—
Ské sis
audekla
nos iepuma
palielinaSanai
un
audéja
kaju
no obezoSanai
no
audekla
el na.
Allazos,
Als ikos,
Anna,
Césis,
Dzé bené,
Ilzené,
Ka lakalna,
Liel a dé,
Lizuma,
Ma ciena,
Médziila,
P iekulos,
Riga,
Sigulda,
Skujené,
Tu aida,
Vaida a,
Vainizos,
Veca é,
Veclaicené,
celgalu
buomis
—Liepa,
Mo é,
Sé miksos,
Aa4ju
buomis—
Baunos,
Ci galos,
Launkalné
un
Vijciema.
Alsupe
DLJ
I
164.
0
kemlades
buomis
—
s ellu
sas a dala
—
koks,
pie
ka
pies ip ina
kemz/ad/
(de alu,
ku ie ie o
Skie u).
blékus
nisu
bud‘misam
1
kemlédes
bud‘mic
Vecpiebalga.
|)
sis a as
buomis
—
s ellu
sas a dala
—
koks,
pie
ka
pies ip ina
s/s a u
Ranka.
()
nisu
buomis
—
auSanas
apa a a
u é ajs.
Aloja,
Bi zulos,
Césis,
E glos,
Jaunpiebalga,
Kosi,
Liel a dé,
LimbaZos,
Rozénos,
Sé miikSos,
Smil ené,
T ika a,
Tu aida,
Vainizos,
Vecpiebalga
un
Vilkené.
Alsupe
DLJ
I
165.
0
palaizamais
buomis
—
nijina
elku
el na
pag ieSanai
S é ciema
un
Veca é.
Alsupe
DLJ
I
164.
LLVV
II
109
no ec.;
EIV
I
196;
ME
I
362;
EH
I
259.
3.
A se i8ku
da ba iku,
ie iéu,
kons ukciju
sas a dala.
ecezam
i
ku6k
a
dzelZ
aps,
kas
isos
buémos
i
pami§Lauciena;
[koka
ecé8as]
a
kudka
budmi
un
kudka
pu kiém
Ku si8os;
[o ei]
p iéks4
un
pakalé
bij
buémi
leca a;
ga ede]
a em
pa- isem
Ce e
budm,
ka e
edle
di:y
budm.
ede]
budm
no
egel
un
ede]
i: b
134
é-pa ,
le
edels
znak
iéglak
Dundaga,
bu u
budmis,
kud
lié ud
pie
6
sp i bu as.
a
ué
iék
pacelc
gal enais
éja
sméléja
s i is
Nica;
as
[plos a]
i klis
izlike
iz
k isu
bioma,
a
uo
i klu
io
adeni
ski
Sinolé.
//
Vé pjama
a ina
de ala
(nos ip ina a
uz
.s.
a ina
A d s),
ku a
ies ip ina i
di i
s abini
spolu
u éSanai.
budmi i
ielik i
s abini
Baunos;
k asu
buomis,
s abini,
ka
liek
sp°a nus
iesk.
k asu
buiomis
s au
iz
k ic
Sinolé.
ME
1
362
buomi is,
ein
Teil
des
Spinn ades
kuoks,
ku s
ies ip ina s
uz
acena
un
kuya
s a
uocinas.
|/
EH
1
259
ein
un e
den
Rande n
eines
Wagens
be indliches
sechs—
ode
ach kan iges
Holzs iick,
das
die
ib igen
Teile
des
Wagens
zusammenhil
(se8kan ains
ai
as onkan ains
koka
gabals
zem
a u
malam,
kas
sa u
kopa
a u
pa éjas
dalas)
Dziiks é.
4.
Aiz8ké sis;
ba je a.
nab auc,
edzi,
ko
ceJam
p iska
bums,
kod
bimi
‘pacels,
a iés
b auk
Zieme i;
al
niule
buéms
bij
p ie*ska
-
a
zy gu
yl am
b ouk
pa i
nad' iks
Lazdona.
Aizgii s;
sk.
ME
I
362
nebs
li.
bémas
“Hebebaum”
und
es n.
pom
dass.
aus
mnd.
66m
“Baum”.
LITERATURA
BuSmane
B,
Kagaine
E.
1980:
Izlok&nu
a dnicu
ipi
un
la ieSu
dialek alo
a dnicu
eidoSanas
jau ajumi.—
LPSR
ZA
Vés is
8,
Riga:
Zina ne,
59-75.
DLJ
1
-
Dialek alas
leksikas
jau ajum/
1,
Riga:
Zina ne,
1986.
EH
I-Il:
Endzelins
J.
un
Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.
Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai
1-2,
Riga,
1934-1946.
EIVI-Kagaine
E,Rage
S.
E gemes
izloksnes
a dnica
1,
Riga:
Zina ne,
1977.
Kagaine
E.
1985:
Ap ieno as
la ie’u
izloksnu
a dnicas
eidoSanas
p oblémas.
—
Va/odas
ak uali a es
1984,
Riga:
Zina ne,
64-86.
Kagaine
E,
1992:
Seman iskie
dialek ismi
Ziemej ie um idzemes
izloksnés,
Riga:
Zina ne.
Laumane
B.
1979:
Lie u ie3u
alodas
a lan s.
-
LPSR
ZA
Vés is,
2,
Riga:
Zina ne,
150-155.
LKA
I
-
Lie u iy
kalbos
a lasas
1,
Leksika,
Vilnius:
Mokslas,
1977.
LLVV
II
-
La iesu
li e a as
alodas
a dnica
2,
Riga:
Zina ne,
1973.
ME
LIV-
Milenbachs
K.
La wesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins
1-4,
Riga:
Kul ii as
onda
izde us,
1923-1932.
Rekéna
A.
1985:
Pa
augszemnieku
dialek a
Kalupes
izloksnes
p iedékl e bu
seman iskajam
a ski ibam
no
la ie’u
li e a as
alodas.
—
Va/odas
ak uali a es
1984,
Riga:
Zina ne,
87-97.
Rekéna
A,
1989:
Aizgu ums
—
seman ikas
di e encé ajs.
-
Ba/ is ica
3
(1)
p iedas,
Vilnius:
Mokslas,
173-178.
So okole o
FP,Kuzneco a
O.O.
1987:
Oce ki
po
usskoj
dialek noj
leksikog a ii,
Lening ad:
Nauka.
SEMANTINIO
ASPEKTO
VAIDMUO
PASIRENKANT
TARMIY
ZODYNO
TIPA
San auka
Vienas
i§
s a biausiy
a miy
Zodyno
aspek y
y a
seman ika.
Todél
zodyno
ipo
pasi inkima
iS
dalies
salygoja
iSplés iné
Zodziy
seman inés
s uk i os
cha ak e is ika,
ku ia
kaip
da niq kalbos
135