LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Vilija
LAZAUSKAITE
DEL
KAI
KURIY
ZODZIY
NAUJOJO
KIRCIAVIMO
VERTES*
Recenzuodamas
1920
m.
pasi odZiusj
“Zoologijos
sis ema ikos
e miny
Zo-
dynélj”,
K.Biga
eigé,
kad
zodynuose
bii inai
eikia
Zymé i
ki j
i
p iegaide,
nes
i§
aS y
papli usius
kalboje
“ZodZius
missy
in eligen ai
a ia
neZmoni8kai,
y.
ki j
deda
en,
ku
jo
liaudies
kalba
ne u i.
I
aip
Zodzius
isk aipo”
(Baga
1961:785).
K.Biga
nu odo,
kad
pas o aus
ki éia imo
Zodzius
4ud a,
yda,
dda,
p oga,
isis,
siela
in eligen ai
Zino
ik ai
i8
as y,
odél
daug
ju
a ia
aud a,
yda,
oda,
p oga,
usis.
Véliau
q
pa
eige
J.Balcikonis,
kaip
i
K.Biiga,
pas ebéjes,
kad
in eligen ai
linke
pakeis i
neZinomo
ZodzZio
p iegaidg
i
ne gi
ki ¢io
ie a
(Baléikonis
1978:
95).
Au en isky
( y.
pa eldé ojo
ki ¢ia imo)
a ian y
nepaisymas
bu o
i
y a
ak uojamas
kaip
bend inés
kalbos
no mos
pazeidimas.
Li e a u oje
papli usj
eigini,
kad
lie u iy
kalboje
jsigalis
galiininis
a dazo-
dziy
ki cia imas,
B.S undzia
pa emia
konk e¢iy
ak y
analize,
y.
pa eikia
s a-
is iniy
duomeny
apie
d iskiemeniy
daik a a dziy
akcen inius
a ian us
(S un-
dzia
1984:
88).
Au o ius
eigia,
kad
dominuoja
Sakninio-galiininio
ki éia imo
a ian ai
(285
zodziai,
a ba
86%),
i8
ku iy
p oduk y umu
ySkiai
ski iasi
2/4
akcen ines
pa adigmos
g e ybiy
(50,
2%
isy
a ian y),
pa yzdziui,
ba/a
(2)
/
bala
(4),
léks é
(2)
/
léks é
(4).
Mazdaug
ienodai
1/3
(18,2%)
i
1/4
(16,7%)
akcen iniy
pa adigmy
g e ybiu,
pa yzdziui:
bé zas
(1,3),
kdina
(1)
/
kaina
(4).
B.S undzios
duomenimis,
j
galiininj
ki éia ima
s a is i8kai
eik’mingai
linke
p ie-
balsinio,
i
o
kamieny
daik a a d7Ziai,
j
Sakninj
—
e
kamieno
ZodZiai
(p z.,
k4u-
gé
(1)
/
ka igé
(2)
(S undzia
1984:
88).
Vadinasi,
ki ¢ia imo
a ian o
pasi inki-
ma
bi y
galima
sie i
su
mo onologiniais
ak o iais.
D iskiemeniy
pi miniy
daik-
a a dziy
kamieny
akcen inei
galiai
ypa¢
s a bus
mo ologinis
eiksnys
(S un-
dzia
1995:
33).
Galininio
ki cia imo
a ian y
a si adima
D.Mikuléniené
sieja
su
Snekamo-
sios
kalbos
endencija
apsk i ai
p as in i
linksni ojamyjy
Zodziy
ki c:
wimg.
Del
o,
jos
nuomone,
mies o
gy en ojy
kalboje
apibend inami
du
ki éia imo
ipal:
1-oji
i
2-oji
ki ¢iuo és
—
kaip
pas o aus
kamieninio
ki éia imo
pa adigma,
o
3-
ioji
i
4-oji
—
kaip
kilnojamojo
ki éio
pa adigma.
Susida an i
naujoji
linksniuo-
*
Nuogi dziai
deékoju
doc,
d .
V.Vi kauskui
uz
pasi ily a
p anesimo
(i
Sio
s aipsnio)
ema.
111
jamyjy
zodziy
ki cia imo
sis ema
odo
s a by
dalyka
—
olydZio
silps an j
ysi
a p
ZodZio
ki ¢io
ie os
i
p ieSpasku inio
skiemens
p iegaidés.
Sios
sasajos
nykimg
au o é
linkusi
ai8kin i
sla y
kalby
(pi miausia
usy)
ki cia imo
sis e-
mos
po eikiu
(Mikuléniené
1993:
78).
Galininis
ki ¢ia imas
Salia
seno inio
Sakninio
ki cia imo
pas ebimas
i
a -
mése,
pa yzdiiui,
dda
(1)
K
/
oda
(4)
Gs
(nj.),
Ply
(nj.),
Sk
(nj.)
(LKZ
Vill
993);
p dga
(1)
Kl ,
M e,
Rdn,
Rm,
Ukm
/
p oga
(4)
K z
(nj.),
P
(nj.),
Skn
(nj.)
(LKZ
X
785);
iisis
(1)
Kl,
R ,
Sg,
S ,
T k
/
isis
(3)
J b,
Sb
(nj.),
Zn
(nj.)
(LKZ
XI
1030);
sie/a
(1)
R ,
§
/
siela
(4)
Sik
(nj-)
(LKZ
XII
518).
Pi majame
LKZ
leidime
pa eikiamas
ik
a ian as
4ud a
(1)
(LKZ
1
375).
An ajame
leidi-
me
aud a
(4)
(LKZ
1,
458)
duo a
ik
is
DZ.V.
Vi kausko
nuomone,
“ ai
y a
isai
eisinga
(Snek y
8neka
daug
ku
i§
bk.
jau
u i
galiinini
ki cia ima,
ai
isi
Zi-
nom,
be
is o iniams
y inéjimams
kaZin
a
s a bu
—
ai
sociologijai,
akcen olo-
gijos
a ei¢iai
bii inai
Zino inas
dalykas)”
(Vi kauskas
1987:
16).
“Lie u iy
kal-
bos
Zodyno”
papildymy
ka o ekoje
andami
abu
ki éia imo
a ian ai:
dud a
(1)
End,
KIp,
K 8,
Ms,
PI8k,
P k,
T k
/
aud a
(4)
End,
G nk,
Kp ,
Sn .
«Siau és
y y
dinininky
Snek y
Zodyne”
pa eikiami
ik
zodZio
usis
a ian ai
su
paki usiu
kamienu:
ise
(1)
i
iisé
(3).
Daik a a dziai
4ud a
(1)
i
p oga
(1)
nu odomi
kaip
pas o aus
ki ¢ia imo,
ki i
s aipsnyje
ap a iami
zodziai
(oda,
siela)
neminimi.
Laziiny
i
D uskininky
Snek ose
Zodziai
aud a,
oda,
p oga,
usis,
siela
né a
pa elde i,
odél
LzZ,
D skZ
i8
iso
neminimi.
Taigi
kad
i
i8
negausiy
su ink y
ak y
ma y i,
jog
ap a iamy
Zodziy
ki Cia i-
mas
j ai uoja
ne
a mése.
P ieZas is,
kodél
jsigali
galiininis
a daZodzZiy
ki ia imas,
bandé
iSsiaiSkin i
A.Gi denis.
Viena
i
p ielaidy
—
nepageidau inas
linksniy
o my
su apimas.
Pa-
yzdiiui,
ns.
kilm.
sak6s
i
dgs.
a d.
sakos.
A.Gi denio
nuomone,
“bend inéje
kalboje
“Sakninis”
okiy
Zodziy,
kaip
yda,
oda,
p oga
i
k .,
ki ¢ia imas
nep igy-
ja
odél,
kad
jj
galéjo
nulem i
ski ingy
linksniy
di e encija imo
po eikis”
(Gi -
denis
1967:
6).
Au o ius
mano,
kad
Si
hipo ezé
pasi i in y,
jeigu
paaiske y,
kad
pe éjimas
j
galiininj
ki cia ima
y a
labiausiai
papli es
ose
Snek ose,
ku io-
se
neki iuo y
galiiniy
su apimas
didziausias
(sakysim,
Siau és
aka y
aukS ai-
ciu).
Ma y ,
odél
J.Baléikonis
aSé,
kad
“ em is
ien
uo,
kas
daba
y a
a mése,
ne
isados
galima,
nes
daug
ka
andame
en
sugadin a”
(Balcikonis
1978:
95).
Vadinasi,
jis
pas ebéjo,
kad
8i
p oblema
susijusi
ne
ien
su
in eligen y
kalba,
be
i
su
a mémis.
Kaip
pa yzdj
au o ius
pa eiké Zodzius
dda,
p oga,
iisis,
sakyda-
mas,
kad
jie
gy ojoje
kalboje
a iami
su
klaidingai
j
gal ine
nukel u
ki ¢iu
—
oda,
p oga,
asis.
Kodél
pakin a
miné y
daik a a dziy
ki cio
ie a,
J.Baléikonis
ne-
aikino,
ik
apibiidino,
kad
“miisy
kalbos
a més,
ku ios
i8laike
ki j
gale,
u i
palinkima
dél
nezinomos
p ieZas ies
i8
ki u
a éjusiam
zodziui
kel i
ki i
i
gala”
(Baléikonis
1978:
95).
Plg.
bend inés
kalbos
dis a
i
pie y
auks ai¢iu
ais ai,
112
bend inés
kalbos
m e is
i
aka y
aukS ai¢iy
mo e a
(K).
Todel
K.Biga,
J.Balcikonis,
o
éliau
i
jy
mokiniai,
g ieZ ai
sky é
au en i8-
kus
a miy
ak us
nuo
naujai
a si adusiy
eiSkiniy,
eikala o
a siz elg i
j
pa el-
dé aji
Zodziy
ki cia img
i
jy
a oseng
a mése
(plg.
Vi kauskas
1988:
99,
103).
Kol
kalbininkai
s a s o
pas o aus
ki cia imo
zodziy
pe éjimo
j
galiininj
ipa
p ielaidas,
kalbos
kul i os
i
Zodyno
specialis ams
s a bu
nus a y i
Sakninio
i
galininio
ki Cia imo
a ian y
(4ud a
/
aud a)
a ojimo
ikslinguma.
V.
Vi kaus-
kas
eigia,
kad
kalbos
is o ijos
y inéjimams,
“mokslo
eikalams
inka
ik
pa el-
dé ieji ak ai,
is o i8kai
paliudy i
dalykai”,
be
negalima
nepaisy i
i
nekamo-
sios
kalbos
duomenu,
eikia
juos
s ebé i
i
e in i
(Vi kauskas
1988:
95).
Taigi
no miniai,
ilgai
eik i
bk.
Sakninio
ki ¢ia imo
a ian ai
(4ud a,
dda,
p oga,
i-
sis,
siela)
s umiami
i8
a osenos
jsigalinéiy
galininio
ki ia imo
daik a a dziy
(aud a,
oda,
p oga,
isis,
siela).
A.Gi denis
i
A.Pupkis
nu odo,
kad
oks
ki ¢ia imas
a skleidzia
p ieS a a i-
ma
“ a p
kodi ikacijos
i
no mos
(plg.
bend inés
kalbos
kodi ikuo a
ki ¢ia ima
p oga,
Oda,
ésis
ix
ealig
s a is ing
no ma
p oga,
oda,
usis)”
(Gi denis,
Pupkis
1970:
66).
Jj
gilino
i
paciy
kalbininky
pakeis a
bend inés
kalbos
no ma
(Pake-
ys
1994:
7).
Miné i
a ian ai
ne ienodai
bu o
pa eik i
“Daba inés
lie u iy
kalbos
Zody-
ne”.
1954
m.
zodyno
leidime
eikiama
okia
a ojimo
no ma:
d iem
a ian ais
uZ a’y a
dud a
(1)
/
aud a
(4),
0
dda
(1),
p dga
(1),
iisis
(1),
siela
(1)
-
ik
kaip
pas o aus
ki Cia imo
ZodZiai.
An ajame
Zodyno
leidime
nu odoma,
kad
“Salia
seno isko
kai
ku iy
Zodziy
ki ia imo
a si anda
naujas,
gajesnis
ki cia imas,
ku is
y a ne
kas
ki a,
kaip
kalbos
na ii alios
aidos
ezul a as”
(DZ,:
III).
I
pi ma
ie a
Siame
Zodyne
dedamas
bend inéje
kalboje
ip as esnis
ki cia imo
a ian as,
nea siZ elgian
j
jo
senuma.
Todél
ap a iamieji
a ian ai
Siame
Zody-
ne
pa eikiami
i
kaip
pas o aus,
i
kaip
kilnojamojo
ki ¢ia imo
zodziai:
aud a
(4)
/
4ud a
(1),
oda
(4)
/
dda
(1),
p oga
(4)
/
p dga
(1),
isis
(4)
/
iisis
(1),
siela
(4)
/
siela
(1).
Naujajame
1993
m.
Zodyno
leidime
jy
i&like
ik
du
a ejai:
4ud a
(1)
/
aud a
(4),
dda
(1)
/
oda
(4).
Ki i
Zodziai
pa eikiami
ik
pas o aus
ki ia i-
mo:
p dga
(1),
iisis
(1),
s ela
(1).
Ki cia imo
a ian y
ne eng a
“Lie u iy
kalbos
a ies
zodyne”:
aud a
(4)
/
dud a
(1),
dda
(1)
/
oda
(4),
p dga
(1)
/
p oga
(4),
isis
(1)
/
as s
(4),
siela
(1)
(LKTZ).
Taigi
Zodyny
suda y ojai
negaléjo
igno uo i
ealiy
kalbos
a osenos
polinkiy.
Taciau
j eisinan
ki ¢ia imo
a ian us,
ma y ,
juos
eikia
e in i
ne
ik
no -
mos,
be
i
sis emiSkumo
poZiii iu
(Mikuléniené
1995:
36),
y.
a siz elg i
j
ai,
kaip
ki ciuojami
Siy
daik a a dziy
ediniai
(plg.
p dga
~
p oginis,
usis
—
asi-
2):
Kadangi
Salia
p oga
da
ne a ojamas
biid a dis
*
p oginis,
Salia
ilsis
—
* usinis,
negalima
Sakninio
i
galiininio
ki éia imo
laiky i
lygia e Ciais
(Kuza i-
nis
1981:
7).
Ki aip
a ian ,
lygia e is
ki ¢ia imo
a ian as
da ybiniais
ySiais
u i
bi i
siejamas
su
ki omis
o momis
(Vi kauskas
1985:
11).
113
Taigi
ap a iamosios
ki cia imo
g e ybés
né a
lygia e és.
Todél
zodynuose
bi inai
j
pi mg
ie a
dé ini
pas o aus
( -y.
senojo
Sakninio)
ki éia imo
a ian-
ai.
S a is iné
no ma
—
galiininio
ki ¢ia imo
a ian ai
—
pa eik ini
ik
su
san-
umpa
snek.
Taip
jie
bi y
a ibo i
nuo
bend inés
kalbos
o icialiojo
s iliaus.
Ki-
a
e us,
a ian ai
su
pazyma
snek.
nelaiky ini
i
kalbos
klaidomis.
Zemesnia-
jai
bend inés
kalbos
pakopai
kalbininkai
u é y
aiky i
ne
iek
no mos,
kiek
sis emiSkumo
k i e ijy.
LITERATURA
Baléikonis
J.
1978:
Ne ikusi
publicis ika.
-
Baléikonis
J.,
Rink in a
as ai
1,
Vilnius:
Mokslas.
Buga
K.
1961:
Zoologijos
sis ema ikos
e miny
Zodynélis.
—
Buga
K.
Rink inias
as ai
3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
D skZ-Nak iniené
G.,Paulauskiené
A,
Vi kauskas
V.
D uskininky
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1988.
DZ,
~
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
1954.
DZ,
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodynas,
Vilnius:
Min is,
1972.
DZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
DinZ-Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
snek y
zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1976.
Gi denis
A.
1967:
Kodél
isigali
“galininis”
a dazodziy
ki ia imas.
-
Moksliné
auks yjy
mokykly
dés y ojy
kon e encija
lie u iy
kalbos
Klausimais
P og ama
i
p aneSimy
ezés,
6.
Gi denis
A.,
Pupkis
A.
1970:
Bend inés
kalbos
no mos
i
ju
kodi ikacija.
-
Ku/ i os
ba ai
7,
65-67.
K
-
Li auisch-deu sches
Wé e buch
on
F ied i
ch
Ku scha ,
Hallea.S:
Ve lag
de
Buchhand-
lung
des
Waisenhauses,
1883.
Kuza inis
K.
1981:
Ki éia imo
g e ybés
i
no mos
s abilumas.
—
Miisy
kalba
5,
6-7.
LKTZ,-
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas,
Suda é
V.
Vi kausk
as,
Vilnius:
Min is,
1985.
LKZ
I
~
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1,
Kaunas:
Spindulys,
1941.
LKZ
I,
~
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1,
Vilnius:
Min is,
1968,
LKZ
VIII
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
8,
Vilnius:
Min is,
1970.
LKZ
X-XII
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
10-12,
Vilnius:
Mokslas,
1976,
1978, 1981.
LzZ-Pe auskas
J.,Vidugi is
A.
Laziiny
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
Mikuléniené
D,
1993;
Linksniuojamyjy
Zodziy
ki éia imo
endencijos.
—
Ka/bos
kul ii a
63,
75-79.
Mikuléniené
D.
1995:
Va ian ai
no mos
i
sis emos
pozi iu.
~
Ka/bos
kul i a
67,
36-39.
Pake ys
A.
1994:
Akcen ologija
1,
Kaunas:
S iesa.
R
—
Lie u iskai-la iskas
Zodynas.
Suda é
J.
Ry e is,
Ryga,
1929.
S undZia
B.
1984:
Lie u iy
kalbos
d iskiemeniy
daik a a dziy
ki gia imo
a ian ai.
—
Ka/bo-
y a
35,
86-92.
S undZia
B.
1995:
Lie u iy
bend inés
kalbos
ki cia imo
sis ema,
Vilnius:
Pe o
o se as.
§
=
Lie u iy
i
usy
kalby
Zodynas.
Suda é
d- as
J.81a
pelis,
Vilnius,
1921.
Taip
pa
jo
uz aiy i
lapeliai,
jei
nenu ody as
Sal inis.
Vi kauskas
V,
1987:
J.
Baléikonio
pazili os
j
pa eldé aja
leksika.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
26,
13-18.
114
Vi kauskas
V.
1988:
A sunkus
lie u iy
ki cia imas,
Vilnius:
.Mokslas.
ZUR
EINSCHATZUNG
DER
NEUEN
BETONUNG
EINIGER
WORTER
Zusammen assung
Es
we den
Subs an i e
des
Typs
dda
(1)
/
od
(4)
un e such ,
wobei
es ges ell
wi d,
daB
diese
Va ian en
nich
gleichwe ig
sind.
Deshalb
sollen
die
Va ian en
mo
dem
s andigen
Akzen
(d.
h.
de
al en
Wu zelakzen uie ung)
in
den
Wo e biiche n
an
de
e s en
S elle
sein.
Die
s a is ische
No m
(Va ian en
mi
be on e
Endung)
is
du ch
die
Abkii zung
saek.
(umgangssp achlich)
zu
kennzeichnen
und
dadu ch
on
de
S anda dsp ache
zu
ennen.
Ande esei s
soll
man
die
du ch
die
Abkii zung
smek.
(umgangssp achlich)
gekennzeichne en
Va ian en
nich
als
Sp ach ehle
be ach en.
Fii
die
nied ige e
S u e
de
Gemeinsp ache
is
on den
Sp achwissenscha le n
nich
das
K i e ium
de
No m,
sonde n
das
des
Sys ems
anzuwenden.
115