LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Jolan a
ZABARSKAITE
Ju gi a
PAULAUSKAITE
MISLIY
ZODZIU-KODU
SEMANTIKOS
YPATUMAI
Kai
Teby
s inksas
klas ingai
klausda o:
“Kas
y a
aikScioja
ke u iomis
kojomis,
pe
pie us
d iem,
o
aka e
—
imis
kojomis,
“
— jis
nesi ikéjo,
kad
Edipas
mijsle
jmins.
Galbi
po
o,
kai
s inksas
puolé
nuo
uolos
i
uzsimusé,
a si ado
mjsliy
ZodZia
kodai,
.y.
Snekamojoje
kalboje
neegzis uojancios
lek-
semos,
p z.
:
s yplys
“aguonos
s iebas”,
ingu gal is
“upelis”,
siuzeika
“Su-
kos”,
ilindis
“ éjas”,
ai uoklée
“kiaule”,
kabalas
“zi nio
ankSs is”,
aku is
“ ilkas”
i
. .
Tai,
Zinoma,
juokais.
O
im ai
—
mjslése
a ojamos
leksemos
j ai iais
biidais
koduoja
Zodi,
ku j
eikia
jspé i.
Si
leksikos
g upé
y a
isi8kas
leksinés
sis emos
pe i e ijos
pak aS ys,
odél
jame
leng ai
egimi
uni e salis
leksinés
i
seman i-
nés
aidos
ypa umai,
nes
mjsliy
Zodziy-kody
sis ema
y a
labai
nesudé inga
(ne-
lyginan
leksiné
ameba,
ku ios
las elés
sanda a
ma oma
ne
p o
mokyklinj
mik-
oskopa).
Leksinéje
sis emoje
mjsliy
zodziams-kodams
( oliau
umpumo
délei
juos
adinsime
iesiog
ZodZiais-kodais)
a imiausi
y a
eu emizmai
i
abu.
Nei
iena,
nei
ki a
leksikos
g upé
lie u iy
kalbo y oje
y iné a
nebu o.
“Lie u iy
kalbos
zodynas”
(LKZ
1,-II,,
LKZ
L-IL,
LKZ
I1-XVID)
a ski a
san umpa
Zymi
eu-
emizmus.
A odo,
kad
abu
lie u iy
kalbo y a
ne
nebu o
apibiidinusi,
no s,
manome,
kad
am
pama o
ik ai
duo y
ben
kiek
a idesnis
Z ilgsnis,
pa yzdziui,
j
besilaukian¢ios
mo e s
i
jos
a imyjy
elgesio
pap ocius,
o
gal
iesiog
jz algiau
y inéjamos
s ebuklinés
pasakos.
Seman inis
mjsliy
leksikos
aspek as
domina
pa emiologija
y inéjan¢ius
se-
mio ikus,
e nog a us,
e c.
(Kaip
pa yzdj
miné ume
pa emiologijos
y iné ojo
J.
Le ino
s aipsnj
“Mislés
s uk i os
seman ika”
(Le in
1978:
283-314).)
Taciau
mjsliy
leksikos
(Zinoma,
i
Zodziy-kody)
iSsamesnio
ling is inio
nag inéjimo
ne-
pa yko
ap ik i.
Zodziy-kody
pag indinis
b uoZas
-
jie
y a
Zenkly
Zenklai.
Zodis,
Zinia,
y a
d ipusis
speci inis
zenklas.
Mislés
Zodis-kodas
ne
ik
“slepia”
eikiama
a spé i
sa oka,
be
i
ienu
a
ki u
biidu
ja
signalizuoja.
Kaip
zenklas
jis
ne
oks
sudé-
ingas
lyginan
su
leksinés
sis emos
cen u.
Biidamas
pacioje
leksikos
pe i e i-
joje,
Zodis-kodas
a éja
j
k azileksikos
s i j,
kaip
leksinis
Zenklas
p a asdamas
sa o
speci iskuma.
Jis
links a
bi i
ienpusiu
Zymikliu
( a¢iau
be
iSlygy
juo
ap i
negali,
nes,
kaip
bu o
miné a,
is
dél o
p iklauso
leksikos
pe i e ijai,
o
ne
k a-
101
zileksikos
s igiai).
Taigi
jis
labiau
Zymi
sq okq.
Ai8kiausiai
ai
odo
schema:
LEKSINES
SISTEMOS
CENTRAS
-
LEKSIKOS
PERIFERIJA
-
KVAZILEKSIKA
ZODIS
ZODIS-KODAS
NE-ZODIS
ZYMIKLIS
ZYMINYS
SAVOKA
1.1.Seman inis
koda imas.
Zodis,
ku j
eikia
ispé i,
“paslepiamas”
po
me-
a o os
a ba
me onimijos
“kauke”.
Seman inio
koda imo
mechanizmas
u i
ke-
le a
sudedamujy
daliy.
P oceso,
ku io
poliai
y a
Zodis-kodas
i
koduojamasis
zodis,
a piné
g andis
y a
Zodis- ak as.
Pa yzdziui,
mjsles
zodis-kodas
y a
ba -
bocius
(A éjo
ba bocius
pas
spingo iy
i
sako:
“Einam
ka cemeléen
midaus
ge ”.
Spingoéius
sako:
“A8
bijau
ingociaus”.
Ba bocius
sako:
“Neisim
p o
ingociu,
eisim
p o
gi de
i
p o
k ungo
a us”.)
Koduojamasis
zodis
y a
a mas.
Kodel
a mas
pa adin as
ba bocium?
A sakymas
pap as as
—
leksinés
sis emos
cen e
andamas
Zodis- ak as.
LKZ
zodzio
ba bé i
an oji
eik8mé
y a
“jky iai
kalbée i,
bambé i”.
Taigi
aki aizdu,
kad
zodis
koduojamas
pasi elkus
me a o a.
Siuo
a -
eju
kodo
pobidis
—
jspidzio
panasumas.
(Siuo
a eju
—
iky umas.)
Ki as
pa yzdys:
Zodis-kodas
pi donas.
(DeSim
y y
lelijony
aukia
inkla
an
pi dono.)
Koduojamasis
Zodis
—
uzpakalis.
Zodis- ak as
—
pe s i
“gadin i
o a”.
Koduojama
me onimija.
Kodo
pobiidis
—
sa ybé
ie oj
objek o.
Seman inio
koda imo
me a o y
i
me onimijy
a ian us
ap a sime
a ski ai.
1.2.
Zodziai-kodai
me a o os.
Ap a sime
ke u is.
Tai
jspidzio
panaSumas,
spal os
pana’umas,
ga so
panaSumas,
i’ aizdos
a ba
o mos
panaSumas.
1.2.1.
Kodas
—
ispiidzio
panaSumas.
Tokio
ipo
Zodziy
kody
y a
daug. Pa o-
gumo
délei
juos
pa eiksime
1
len eléje.
1
len ele
Zodis-kodas
|
Koduojamasis
|
Zodis- ak as
Jspiidis
Mijsleé
zodis
bliu onas
kunigas
bliu o i
“sma kiai
ga sus,
Pilnas
a as
Sakau i,
ék i”
g iausmingas
a eliy,
ienas
balsas
ba onas
i
as
bliu onas
¢izyliukas
Zi nis
éizyliukas
“¢izyly
mazumas,
Teé as
sieksni-
(zyliy)
jauniklis”
ap alumas
ninkas,
mo¢ia
sp indininke,
aikai
kaip
G-
Zyliukai.
kemza
lizé
kemza
“sunykes,
plokS umas
Zibu
Zébso,
ka-
susku des
Zmogus,
é
épso,
kem-
ne iZauga”
Za
ke us
neioja.
kypS akojis
|
kiSkis
kypSno i
“ei i
dide-
|
didelé
judéjimo
KypS akojis
102
1
len elés
esinys
ki p8é
pie a
liais
Zingsniais”
ki psé
“kas
umpai
nuki p ais
plaukais”
ajek o ija
s y ojimas
pagi y,
a bulai-
nis
andeny.
—
Ku
u
eini
pumpu enge?
—
Kas
au
da bo
ki pse.
1.2.2.
[S aizdos
bei
o mos
panaSumas.
An oji
pagal
gausuma
me a o inio
koda imo
g upé
ai
ZodZiai-kodai,
suda y i
emian is
iS aizdos
a ba
o mos
pa-
naSumu.
Ji
pa eik a
2
len eléje.
2
len elé
Zodis-kodas
|
Koduojamasis
|
Zodis- ak as
Ispiidis
Mislé
zodis
k i ikas
agas
k i ikas
“kablys”
lenk a
o ma
Du
k i kai,
du
lap kai,
ke u i
ilgiai
i
kabal-
diinas.
epe ys
Sepe ys
epe a
“kas
aiks-
iSsiSakojimas
Sepe ukas
Gioja
susi ie es,
epe ukas
pa o-
epeckomis”
iais
slankioja.
s a¢iukas
agas
s a us
“ iesiai
s a umas
Du
s adiukai,
du
aukS yn
kylan is”
klapciukai,
ke-
u i
Adoméliai.
s yplys
aguonos
s iebas|
s ypla
“iSs ypélis,
ilgumas,
plonumas|
Teé as
s yplys,
ilgakojis”
mo ina
pamlpa,
aiku¢iai
Ciuciu-
iukai.
s ukuéiai
gi ny
akmenys
|
s ukas
“gabalas,
lui-
|
dydis
Du
s ukuéiai,
du
as”
mukuGiai,
ienas
ma a lokas.
d inagé
k egzdé
d inagé
“ku i
su
lenk a
o ma
Saké
d inagé,
Saké
d iem
nagais”
oki8ki
iibai,
ad e niskai
Sneka.
ingu gal is
|
upelis
ingu iuo i
“ ingiais
|
ingia imas
-Vingu gu kli,
Tai y is”
ku
ingiuoji?
—
Skus a
b as a,
kas
au
da bo?
1.2.3.
Zod
wes
Zlal-
kodai
pagal
ga so
panasuma.
Sio
ipo
Zodziy-kody
y a
ma-
ziau.
Ge ai
ma oma
jy
onoma opéjiné
p igim is.
Jie
pa eik i
3
len eléje:
103
3
len ele
Zodis-kodas
|
Koduojamasis
Zodis- ak as
|spiidis
Mislé
zodis
ée sku is
SaukS as
ée Sku is
“ku is
gi dimas
Ce Skuéiai
ba Sku is
ée skus,
a ska”,
ba -
|
judinan
objek a
|
ba SkuGiai
eina
j
Sku is
“ku is
ba ska”
eze a
andenio
ge i.
éy ukas
y u ys
éy u
y u
“ ie e sio
|
subjek o
balsas
Cy ukas
y ukas,
ci enimas”
o e
pasikabines,
e kia.
gagonas
Zasinas
gagonas
“kas
gagena”|
subjek o
balsas
Zi i
Zid onas
pe
o a,
ei
ga-
gonas
pe
kiema.
k yku
bildu
|
pe kiinija
k yk i
“klyk i,
ék i
|
ga sas
dél
objek o
|
K yku
bildu
de-
(apie
paukScius)”,
ypa ybes
besy,
kikiméza
bildu
“ka ojan
nusa-
andeny,
0
se-
komas
bildéjimas”
bu is
pelene.
skala auskas
|
Suo
skala y i
“skaly i,
lo i”
|
subjek o
balsas
A béges
ikulas
klausé
skala aus-
ko,
ku
ai uokle
bi byciuose.
Siuzeika
Sukos
Siusin i
“SiauS i,
Sla-
|
ga sas
dél
objek o
Siuzeika
ma cia
min i”
unkcijos
ezZa.
e ske as
nend és
e Ské i
“ a Ské i”
gi dimas judinan
|
Danguj
ziba,
objek a
miske
kliba,
eze e
e Ske as.
ilindis
ejas
ilindZiuo i
“plonai
ga sas
dél
objek o
|
Tilindis
ilindis
skambé i”
ypa ybes
be
ak o
klée in
jlindes.
ai uoklé
kiaule
ai uoklis
“kas
ai o-
|
subjek o
balsas
A béges
ikulas
ja,
dejuoja”
klausé
skala aus-
ko,
ku
ai uoklée
bi byciuose.
1.2.4.
ZodiZiai-kodai
pagal
spal os
panaSuma.
Tai
maZiausia
eminé
misliy
me a o inio
koda imo
g upé.
Vienas
aiskus
pa yzdys,
kai
mo ka
adinama
u-
du
udenéle,
gan
poe iskai
jungian
mo kos
spal os
i
uzaugimo
laiko
jspudi.
(“Rudu
udu
udenéle,
Zalia
a o
kepu élé”.)
1.3.
Misliy
ZodzZiai-me onimijos.
Misliy
ZodZiai-me onimijos
y a
gana
daz-
nas
leksemos
koda imo
a ejis.
Semasiologijos
pozi i iu
—
ai
an oji
e e enci-
jos
pakopa,
pasida an i
i8
empi inés
sa okos
igii a y iniy
daik iniy
semy
sa-
moningai
pe a ky os
kombinacijos.
Tai
pap as esnis
seman inés
de i acijos
a ejis
lyginan
su
me a o inio
ipo
misliy
Zodziy
suda ymu.
Me oniminio
ko-
da imo
biidus
leng iausia
nus a y i
pagal
ai,
ku iq
koduojamojo
Zodzio
sema
104
“jkunija”
Zodis-kodas.
Tai
gali
bi i
kodu
pa e s a
unkcija,
pa yzdziui,
gi dé
“ausys”,
ma é
“akys”
(A éjo
ba boéius
pas
spingoéiy
i
sako:
“Einam
ka éemé-
len
midaus
ge ”.
Spingo¢ius
sako:
“AS
bijau
ingo¢iaus.”
Ba boéius
sako:
“Nei-
sim
p o
ingo iy.
Eisim
p o
ma e,
p o
gi de
i
p o
k ungo
a us”).
Gana
daz-
nas
kodas
—
koduojamojo
deno a o
o ma,
pa yzdziui,
d aikalas
“Zi nio
ank8-
is”
(Té as
d a ka/as,
mo ina
kabalas,
aikai
pabi u¢iai),
pamplé
“zi nio
anké-
is”
(Te as
u ulis,
mo ina
kabalas,
aikai
pabi uciai),
ysu is
“ka is”
(Tis a
ysu is,
gi gzda
gi gzdu is,
an
galo
kukulis),
¢s/ys
“Zi nio
ank& is”
(Té as
slys,
mocia
puslé,
aikai
—
binbi ,
binbi
binbi iukai).
Mislése
galima
koduo i,
nau-
dojan is
koduojamojo
Zodzio
deno a o
padé ies
ypa umais,
pa yzdziui,
s a ikas
“dubuo”
(Pabé é
bé ikus,
pas a é
s a ikus,
suSauké
kukuoé ius),
kabikas
“lop-
Sys”
(Kaba
Xabykas,
guli
Ciu ikas,
-
ke u ios
kojos
i
kabaldiinas),
ka ikas
“lasi-
niai”,
upikas
“ka inas”
(Tupi
upikas,
ka o
ka ikas,
p a8o
Die o
upikas,
kad
nupul u
ka ikas),
kabu is
“obuolys”
(Tyko
yku is,
kabo
kabu is,
kai
kabu is
nu-
k i o,
yku is
paga o),
ysokas
“gulin is
Zmogus”
(Juod akis,
an
juod akio
med-
akis,
an
med akio
SnabZ akis,
an
SnabZ akio
bal akis,
an
bal akio
—
ysoks).
Gana
e as
koda imo
biidas
—
ne iesioginio
pozymio
su eikimas
uzmin am
ob-
jek ui
a ba
subjek ui,
pa yzdziui,
Zibas
“ ilkas”
(Tamsi
nak is.
A eina
Z/bs,
klau-
sia
uly és,
ku
gul
kniusa:
“Gale
kii és,
bi bynuose”.).
Sis
a ejis
y a
sudé in-
gas,
nes
sais omas
kon eks o
ySiais,
odél
eikalauja
ikslinan¢io
koda imo
—
ilkas
a eina
ne
be
kada,
o
nak j.
Pag indinis
me oniminio
koda imo
b uoZas
—
Zodis- ak as
y a
isiskai
skaid-
Tus,
ne eikalaujan is
komen a imo.
Tai
odo,
kad
ku ian
misle
s a bus
y a
ko-
munika imo
k i e ijus,
no s
il as,
jungian is
uni e saliq
“klausimo-a sakymo”
( iek
ling is iniu,
iek
i
ki okiu
poZiii iu)
ka ego ija,
y a
uzmaskuo as.
Taciau
Cia
galima
pada y i
idomia
iS adq
( ikimés,
bend esnio
pobiidzio
negu
misliy
leksikos
p oblema ika).
Me oniminis
koda imas
siekia
aiSkiau
i
sup an amiau
suponuo i
a sakyma,
y.
uzkoduo a
Zodj.
Sis
siekis
emiasi
nenu auk ais
idi-
niais
kodo
i
koduojamojo
Zodzio
seman iniais
bei
koncep ualiais
ySiais,
Zo-
dzio- ak o
seman iniu
i
leksiniu
skaid umu.
Me a o inis
koda imas
labiau
“slepia”
klausimo-a sakymo
il a,
kodas
y a
komplikuo os
seman ikos,
0
Zodis-
ak as
oli
g azu
ne
i8
ka o
a siskleidzia.
Ta iau
—
pa adoksas
—
me oniminio
koda imo
bidas
misliy
leksikos
sis emoje
sukelia
daugiau
homoniminés
pai-
nia os
i
komunikacinio
nesusip a imo.
(Ta
nesunku
pas ebé i
i8
musy
jau
ko-
men uo y
pa yzdziy.)
Pe Sasi
ada,
kad
seman iniu
poZii iu
pap as esné
s uk-
u a
nebi inai
y a
aiskesné,
o
naujoji
leksiné
s uk ii a,
a si adusi
i8
sudé inges-
nio
p oceso,
u i
didesne
seman ing
e e.
(Idomu
bi y
pa y iné i,
kaip
Sis
p o-
cesas
eikia
poe inés
kalbos
désnius.)
Dazniausios
me oniminio
koda imo
leksikos
g upés
y a
d i:
koduojamojo
objek o
ypa ybé
i
koduojamojo
objek o
sa ybé.
Pa ikslindami
&ias
sa okas
u-
ime
paai8kin i,
kad
ypa ybe
laikome
nuola inj,
di e encinj
objek o
b uoZa.
Jis
105

gali
bi i
i
pag indinis,
i
Salu inis.
Objek o
sa ybé
—
nenuola ine,
kon eks iné,
de e minuo a
i
deno a iné
laikysena.
Ki aip
a ian ,
ypa ybé
—
objek o
biisena,
sa ybé
—
laikysena.
Sias
me oniminio
koda imo
g upes
pa eiksime
len elése.
Zodis- ak as
Gia
y a
aki aizdus,
odél
jo
ne a’ysime.
1.3.1.
Objek as-ypa ybé.
Sio
ipo
me onimijas
odo
4
len ele.
4
len ele
Zodis-kodas
Koduojamasis
Zodis
Mislé
a bulainis
kabaldinas
knius as
pi dokas
osku is
ézys:
aikS o
a bulas
kidikio
gal a:
kabalduoja
kiaulé:
knisa
uzpakalis:
pe dzia
Zu is:
be
andens_
okS a
T inuga é
danguje,
ba bo élé
pelene,
kyp& akojis
pagi y,
a bulainis
andeny.
Kabo
kabikas,
guli
ciu ikas
—
ke u ios
kojos
i
kabald nas.
A bégo
aku is,
paklausé
sa gucio:
“Ku
knius as
guli?”
DeSim
deSim
deSim oky
aukia
inkla
an
pi doky.
An
dangaus
Sypla,
miSke
ypla,
eze e
osku is.
1.3.2.
Objek as-sa ybé.
Tai
sick
ick
gausesné
me oniminio
koda imo
g upe.
Ja
odo
5
len ele.
5
len elée
Zodis-kodas
Koduojamasis
Zodis
Mislé
bizdoneé
gi délius
upikas
Zid onis
zi ikas
kiaulé:
nuola
bezda
suo:
ge ai
gi di
ka inas:
a kakliai
upi
Suo:
ge ai
ma o
ka inas:
a kakliai
Zid i
Ziu i
Ziii ons
pe
o a,
ei
gagons
pe
kiema:
“Gagone,
eik,
gagone,
a siysk
man
bizdone.”
“S eika,
kne pe.”
“S eiks,
dzieliau.”
“Ku
gul
id a?”
“Namo
gale”.
“O
gi -
délius?”
“
Po
klécia”.
Tupi
upikas,
ka o
ka ikas.
P aSo
Die o
upikas,
kad
nupul y
ka ikas.
Min
yin
Bég
beZdzionis
pe
kluona,
Zii
Zi i onis
pe
o a:
“O
u,
mielas
beZdZionéli,
pabaidyk
man
q
Siugj.”
Kabo
kabikas,
Ziii i
zi ikas,
kad
kabikas
nekabé y,
Zi i ikas
nezii é y.
Sa ybés
kaip
kodo
ie oj
objek o
pa eikimas
ypa¢
aki aizdziai
odo
me oni-
minio
koda imo
ne obuluma.
106
IS
len elése
pa eik y
pa yzdziy
ma y i,
kad
zodzio-kodo
susida ymo
p inci-
pas
lygiai
oks
pa ,
kaip
leksikos
cen e
yks anciy
seman inés
de i acijos
p o-
cesy.
Tai
gana
sudé ingas
eiSkinys,
ku i
semasiologai
( iksliau
—
onomasiolo-
gai)
adina
ne iesioginés
e e encijos
pakopa,
a si andan¢ia
i§
koduojamojo
Zo-
dzio
zyminio
s uk i os
jung¢iy
i
zodzio-kodo
analogijos.
Tokia
analogija
y a
lais a
i
ne a zoma
objek o.
Todél
adici8kai
ski iamos
me a o os
pagal
ga sa
i
pagal
spal a
a idziau
paz elgus
a odo
links an¢ios
bi i
me onimijos
i
me a-
o os
a piniais a ian ais.
2.1.
Fonoseman inis
zodziy-kody
ki imas.
Ne
isada
galima
as i
Zodi- ak-
a,
kad
nusaky ume
kodo
ipq.
P iezas ys
galé y
bi i
d i:
Zodis- ak as
y a
isi8-
kai
neskaid ios
seman inés
s uk i os,
nelyginan
nuo
laiko
ap ikes
s iklas,
p o
ku j
nebesima o
nei
“iSo és”
—
koduojamojo
zodZio,
nei
“ idaus”
—
kodo.
Ki a
p iezas is
—
mislés
zodis
ku iamas
ki omis,
ne
seman inémis p iemonémis.
Mi-
sy
jau
miné a:
no s
mjslés
maskuoja
“klausimo-a sakymo”
komunikacinj
il a,
be
klausimas
u i
u é i
signaly,
kad
a sakymas
bii y
galimas.
Tokios
seman i-
nio
Zaidimo
aisyklés.
Taigi
i8
pi mo
Z ilgsnio
isiskai
nemo y uo i
misliy
Zo-
dziai,
pa yzdziui,
ilaidé
Jaidé
“dalgis”,
u u s
kepe s
“aké¢ios”
né a
(i
negali
bi i)
ien
leksiné
a an iii a,
nes
i
k azileksiniame
pa ibyje
slypi
uni e salusis
impe a y as,
kad
u
bi um
sup as as.
Kalboje
egzis uoja
onoseman ikos
eigkinys
(Jakobson,
Waugh
1979:
177-
188).
Ga sy
sa ybé
sukel i
iena
a
ki a
pojii j
y a
i
Zodziy
koda imo
galimybé
bei
po encialumas.
Ga sai
kono uojami
daugelyje
pe i e iniy
komunikacijos
s i-
Ciy,
pa yzdziui,
mi opoe inéje
kalboje
(Jakobson,
Waugh
1979:
204-209).
Da-
oma
labai
pag is a
p ielaida,
kad
s engian is
uzkoduo i
Zodi,
ku j
eikia
imin i,
i
laikan is
seman inio
Zaidimo
aisykliy,
pasi elkiamas
po encialus
ga su
kono-
a y umas
(Zaba skai é
1995:
187-204)).
Kele as
onoseman ikos
désningumy
i$
iesy
gana
idomis.
2.2.
Kuo
ski iasi
dalgis
i
aké¢ios
a ba
///
i
/7/
opozicija.
Vieni
labiausiai
kono uo y
lie u iy
kalbos
ga sy
y a
/J//
i
/7/
(Zaba skai é
1995
:
194-197).
Tiek
eksp esy ioji
leksika,
iek
poe iné
kalba
odo
Siy
ga sy
opozicija,
no s
p iklau-
sydami
ai
paciai
ga sy
klasei
jie
u i
i
bend y
kono aciniy
eik’miy.
Ga sas
//
u i
aki aizdziq
linga imo
pi myn-a gal
kono acija
(Zaba skai é
1995:
195).
Da -
bo
j ankiai,
ku iais
di bama
mosuojan
pi myn-a gal
i
ku iuos
eikia
jspé i
—
koduojami,
ak u
pasi enkan
sonan a
/J/:
ilaidé
laidé
“dalgis”
(
Vilaidé
laidé
zole
baide,
namo
pa éjo,
an
a y
pasiko é),
/di
lid
Jaidé
“Saudyklé”
(Lidi
lidi
/aidé
po
Sila
sk aidé,
za nas
paliko,
namo
pa sk ido),
a/a/ojus
“min u ai”
(Uz
be zyno
¢a/a/ojus
loja).
Da bo
j ankiai
(a
jnagiai),
su
ku iais
di ban
linga imo
pi myn-a gal
jude-
sys
né a
yskus,
“paslepiami”
po
seman inémis
s uk i omis,
ku
ga sas- ak-
as
/7/.
Jis
ypa
daznas
koduojan
“akédias”.
Jy
unkcija
plés i
Zeme
pab éziama
ene gingiau,
da
Pla ono
apibidin u,
ga su
.
Jos
adinamos
ke a za
a za
(Ke-
a za a za
pe
lauka
a zo
—
nei
Sunys
neloja),
u u s
kepe s
(
Tu u s
kepe s,
nebek
—
pa ysiu).
Taigi
uni e salioji
onoseman iné
sonan y
opozicija
///:/1/
107
galima
i
mjslese.
2.3.
A ies
d ama
a ba
klasikinis
onoseman ikos
pa yzdys.
Ge ai
zinoma
mislé
apie
ai,
kaip
ilkas
pag obe
a j
i
bu o
ejamas
ai omis.
DaZniausias
mislés
a ian as
y a
Sis:
“A éjo
Audubudu,
paémé
k dibidi,
duoki
kamandaky,
ysiu
kudubudu,
a imsiu
kidibidi”.
Ki uose
mijslés
a ian uose
ilkas
da
adi-
namas
duku
duku,
s ukubuku,
a is
—
d ikipiki,
s ikibiki,
o
a klys
—
kaman iniu,
kubuldoku.
Daba
nesigilinsime
j
p iebalsiy
kombinacijas.
(Tai
iSsamesnio
y i-
néjimo
i
gausesnés
empi ikos
eikalaujan is
objek as.
Ve a
ik
a k eip i
deéme-
sj,
kad
dominuoja
T
klasés
p iebalsiai,
u in ys
eiksmo-judéjimo-kon ak o
uni-
e saliaja
kono acija
(Zaba skai é
1995:
187-194).)
Sioje
misléje
idealiai
a -
spindima
pa i
uni e saliausia
balsiy
kono aciné
opozicija
—
/u/:/a/:/7/.
Zemojo
ono
balsiai
eiskia
amsuma,
Siu k’ uma,
diduma,
o
auk8 ojo
ono
—
S iesuma,
S elnuma,
mazZuma.
T iados
cen as
—
kompak inis
/a/ —
y a
neu alus
(juk
a -
klys
a ies
d amoje
nedaly auja,
ik
pasku iniajame
pa yzdyje
y a
amsus
i
di-
delis
kaip
i
ilkas).
Sis
pag indinis
onoseman ikos
désningumas
placiau
ap-
z elgiamas
anks iau
miné ame
Zymiyjy
onology
da be
(Jakobson,
Waugh
1979:
188-194).
2.4,
Sis
as
apie
Siu kS umga
i
S iesq
a ba
S
klasés
p iebalsiy
kono acija.
Ta p
S
klasés
p iebalsiy
didziausiq
onoseman inj
k ii j
u i
p iebalsiai
/s
i
/Z/.
Ga sas
/3/
g eigiausiai
dél
sa o
a ikuliaciniy
bei
akus iniy
ypa ybiy
u i
ySkiq
“nelygaus
pa i siaus”
kono acija
(Zaba skai é
1995:
197-198).
Tq
pas ebéjo
i
misliy
ki éjai.
Vilna
koduojama
Zodziu
sesuols
kemuols
(Sesuols
kemuols
—
Sim aSakis
belapis),
o
an klodé
misléje
adinama
Ssipkiliu
pkiliu
(Sipkilys
ip-
kilys:
“Lipk
an
manes”).
Ga so
/Z
“8 iesos,
Zibéjimo”
kono acija
(Zaba skai e
1995:
197
)
y a
koduojamo
ZodzZio
ugnis
ak as.
Ugnis
adinama
Zala
Zalaiciuke
(Zala
Zalaiciuké
dangy
laizo).
Taigi
kai
negalime
as i
koduojamojo
ZodzZio
leksinio
a ba
seman inio
ak o,
galima
pamégin i
jo
iesko i
ga sinéje
Zodzio-kodo
s uk i oje.
Misy
ap a i
pa-
yzdziai
odo,
kad
8is
kelias
aip
pa
né a
be aisis.
Te eikia
a idziau
panag iné i
onoseman ikos
désningumus,
uni e salijas
i
s a biausias
kono acines
opozi-
cijas.
3.
Paaiskinimai.
Kadangi
specialiojoje
e minijoje
esama
Siokio
okio
j ai-
a imo,
ypa¢
kai
kalbama
apie
okig
ne adicing
lie u iy
kalbo y os
s i ]
kaip
onoseman ika,
manome
esan
eikala
paai8kin i,
kad
seman ikos
ka ego ijos
i
sa okos
adinamos
a ojan
J.
Lyons’o
e minus
(Lyons
1968),
onologinés
ka ego ijos,
simboliai
i
klasi ikacijos,
bi inos
ap aSan
onoseman ikos
eis-
kinius,
de amai
paai8kin os
Alekso
Gi denio
“Fonologijoje”
(Gi denis
1981).
Viena
ki a
semio inj
e ming
galima
as i
Algi do
Juliaus
G eimo
da buose
(G eimas
1989).
Mislés
ink os
i8
5-ojo
“Lie u iy
au osakos”
omo
(LTS
V),
zodziy- ak y
ieSko a
“Lie u iy
kalbos
zodyne”
(LKZ).
4.
I& ados.
Pe Sasi
iena
ki a
bend esné
p ak iné
iS ada
i
eo inis
apiben-
108
d inimas.
Mijsliy
leksika
né a
k azileksikos
s i is,
be
pagal
nus a omus
seman-
inius
désnius
egzis uojan i
lie u iy
kalbos
leksikos
pe i e ija.
IS y us
jos
gene-
alizacijos
p oceso
désningumus,
galima
a skleis i
mjsliy
Zodziy
seman ine
s uk-
i a
i
“nuskaid in i”
jy
u inj.
[SaiSkéja,
jog
okioje
sudé ingoje
i
daugia unk-
cinéje
s uk ii oje
kaip
kalba
negali
bi i
a si ik iniy
dalyky.
I
kalbos
Zaidimas
(juk
mijsliy
ki imas
y a
kalbos-nominacijos—-komunikacijos
Zaidimas)
ZaidzZia-
mas
pagal
seman ikos
aisykles.
Seman inio
i
onoseman inio
koda imo
dés-
ningumai
y a
analogi&ki
pag indinio
leksikos
ondo
nominacinés
eiklos
p oce-
sams.
Me a o y
i
me onimijy
ki imas
mijslése
gali
bi i
“bandomoji
medzZia-
ga”,
i ian
me a o ines
i
me onimines
eikSmes,
a si adusias
pag indiniame
leksikos
onde.
Sudé ingesnés
leksinés
s uk ii os
(me a o y)
didesné
seman i-
né
e é
( ikslumas,
nesinonimi8kumas,
leksinés
au ologijos
engimas)
mislése
galbi
ko eliuoja
i
ki uose
leksiniuose,
eks o,
o
gal
i
ne
iek
sudé ingy
kalbi-
niy
s uk i y
sluoksniuose.
Ga sai- ak ai
odo,
kad
i ian
leksikos
pe i e ija,
onoseman ikos
dalyky
ne eiké y
igno uo i.
Jie
gali
8j
q
paaiSkin i,
nes
u i
sa y
uni e salijy,
ku iy,
kaip
ma éme,
neig i
nede é y.
18
p ak iniy
dalyky
pa-
saky ini
du:
i§
pi mo
Z ilgsnio
nepaskai oma
mjslés
Zodj
galima
“skai y i”,
-y.
jis
né a
bep asmis.
Toks
mislés
Zodzio
skai ymo
biidas
gali
pagelbé i
susida y i
me oniminiy
i
me a o iniy
eikSmiy
sky imo
k i e ijus,
ku ie
ne
isada
es i
aiskis,
analizuojan
me onimijas
i
me a o as
i
ski ian
jas
p ak ikai.
I
pagaliau
—
misliy
leksika
y a
ik y
ik iausia
p asmés
ako
sagmoninga
imi-
acija,
ku ios
y inéjimas
iS ies
jdomus.
LITERATURA
Gi denis
A.
1981:
Fonologija,
Vilnius:
Mokslas.
G eimas
A.J.
1989:
Semio ika,
Vilnius:
Min is.
Jakobson
W,
Waugh
L.
1979:
The
Saund
Shape
o
Language,
Blooming on
and
London:
Indiana
Uni e si y
P ess.
LIs V
—
Lie u iy
au osaka
5,
Vilnius:
Min is,
1968.
Le in
J.
M.
1978:
Seman iéeskaja
s uk u a
zagadki.
-
Pa emiologiceskij
sbo nik,
Mosk a:
Nauka,
283
-
315.
LKZ
I-II,
-
Lie u iy
kalbos
zZodynas
1,
Vilnius,
1941;
2,
Kaunas:
Vals ybiné
enciklopediju,
Zo-
dyny
i
mokslo
li e a ii os
leidykla,
1947.
LKZ
IIL,
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-2,
Vilnius:
Min is,
1968
—
1969.
LKZ
III
—-
XVII
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3
—
6,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a-
u os
leidykla,
1956,
1957,
1959,
1962;
7-9
:
Min is,
1966, 1970,
1973;
10
—
15
:
Moks-
las,
1976, 1978,
1981,
1984,
1986,
1991;
16,
17:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995,
1996.
Lyons
J.
1968:
In oduc ion
o
Theo e ical
Linguis ics,
Camb idge:
G.
B.
Zaba skai é
J.
1995
:
Is ik uky
p iebalsiy
onoseman ika
( ienana iai
p iebalsiy
junginiai).
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
35,
187-204.
109