LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Jonas
KLIMAVICIUS
KAS
YRA
BENDRINES
KALBOS
LEKSIKA?
Samp a os,
nuomonés
i
p ie a ai.
Zodyno
p ak ika
i
eo ija.
Va ojimo
eikmés
i
p oblemos
Cia
é a
ska inimas
i
kuklus
bandymas
a saky i
j
§j
klausima,
ypaé
j
jo
a -
i kS¢iajq
puse
—
kas
ik ai
né a,
kas
negalé y
bi i
i
eikiausiai
nebus
bend inés
kalbos
leksika.
A sakymo
ieSkoma
sk odZian
Sio
Sim me¢io
bend inés
kalbos
ku imo
i
ple ojimo
nuos a as
bei
mani es us,
ypa¢
s engian is
i&sklaidy i gajas
pa i su iniskas
nuomones
i
p ie a us,
akis a a
sus a y i
“Daba inés
lie u iu
kalbos
zodyno”
eo ija
i
p ak ika,
ecenzijas
(i
o
pa ies
ecenzen o),
bend i-
nés
kalbos
a ojimo
eikmes
i
p oblemas.
Klausimas,
kas y a
a
galé y
bi i
bend inés
kalbos
le
ksika,
kilo
jau
Jonui
Jablonskiui
pi mojoje
no minéje
g ama ikoje
1901
m.
A sakymai
—
eo iniai
i
p ak iniai
—
be eik
pe
Sim me j
ki o,
plé ojosi
i
j ai a o,
niekada
nebu o
isai
aiskiy,
bi a
ne
labai
klaidingy
nuomoniy,
nepa eisinamai
op i-
mis iniy.
Daba
i gi
y a
ski ingy
samp a y,
be
gal
jau
esame
unelio
gale.
Tai
p iklause
i
p iklauso:
1)
Nuo
bend inés
kalbos
leksikos
pa éluo o
i
sunkaus
da ymosi
nepalan-
kiomis
is o inémis,
au os
elkimosi,
als ybés
a sikii imo,
kul i inio
gy enimo
i
§ ie imo
salygomis;
nuo
bend inés
kalbos
leksikos
ne olygios,
ka ais
p ie’ a-
ingos
aidos,
ku ios
am
ik us
a psnius
zyméjo
i
au os
is o ijos,
i
pacios
kalbos
a psniai,
ne
pakopos,
j a dy i
ski ingais
i
ik ai
ne iena eikimiais
e minais
—
aSomoji,
bend iné,
li e a i iné
i
él
bend iné;
j a dy i
ski ingais
kons i uciniais
s a usais
—
als ybiné,
okupan y
usy
kalbos
s elbiama
i
gadina-
ma,
daba
el
als ybiné;
nuo
pa ios
leksikos
p igim ies
—ji
kele iopai
jud esné,
kai esné,
a i esné
a méms
i
skoliniams
negu
g ama ika,
ypa¢
bend inés
kal-
bos
uzuomazgos
i
p adiniy
a psniy
labai
sma kaus
augimo
laiko a piu;
nuo
misy
nedideles,
be
j ai ia a més
(daugybé
Snek y,
didZiuliai
ski umai)
i
j ai-
iy
d ikalbysciy
(pe
a mes
i
iesiogiai
pe
bend ing
kalba)
palies os
au os
—
a p a minés
i
a pkalbinés,
a miy
i
bend inés
kalbos
kolizijos,
okios
aiskios
Fe dinandui
de
Saussu e’ui
(Saussu e
1977:
60,
231),
miisy
kai
ku iy
kalbinin-
ky
y a
p azi é os
a ba
a kakliai
nepaisomos:
a sei
a més
ik
u ina,
kiek
i
kada
no i
u ina,
os
ne
au oma iskai
—
bea odai iSkai
d asiai
o muluojama:
Zodyno
sis ema
lais a,
leksika
i8
a miy
leng ai
j aukiama
j
bend ing
kalba.
2)
Nuo
bend inés
kalbos
leksikos
aidos
i
jos
a psniy
leksikog a iniy
ezul-
a y
—
nuo
jy
a sispindejimo
i
i i inimo
kaip
a amos
ki ai
pakopai
a ba
nuo
20
nespéjimo
a
éla imo
(gal
ne
lem ingo)
ai
pada y i.
Juk
jau
pasieke
bend i-
nés
(nebe
a8omosios)
als ybinés
kalbos
pakopq
ne u éjome
jos
Zodyno
(ap-
sk i ai
jokio
isuomenei
inkamesnio,
ne
d ikalbiy
os
ienq
ki q),
j i inan-
éio
jos
no mas,
enkinan¢io
eikmes.
Zodyny
i
Zodynininky
au a
nejs engé?
Deja,
aip,
nes
bu o
nauji,
kokybiSkai
ki i
eikala imai
—
bend inés
kalbos
zody-
no.
Jo
eikalas
bu o
sup as as,
bu o
sumanymy
i
pasi engimy
(a ski a
ema).
Bi a
i
subjek y iy
nepalankiy
aplinkybiy
—
K.Bigos
anks y a
ne ek is,
J.Jab-
lonskio
k ii is
ne
pagal
amZiy
i
s eika q,
naujy
jegy
negausa,
leksikog a iniy
ins i ucijy
silpnumas,
jaunumas.
Objek y iai
bend inés
kalbos
eo ija
mezgési
nuo
g ama ikos, sinch oniné
kalbo y a
bu o
siau esné
i
maZiau
e inama
uz
is o ing.
Tik
nepalankiaisiais
1954
m.
i8éjo
“Daba inés
lie u iy
kalbos
Zody-
nas”
—
daba inés,
o
ne
bend inés:
ski umas
Gia
ne
ien
o malus,
be
i
ak i-
nis.
A
né a
bidingas
i
bend inei
kalbai
ne
lem ingas
dalykas,
kad
pi miau
—
1951
m.
iSéjo
“Ta p au iniy
zodziy
zodynas”
—
e s inis,
neno minis,
ne u in is
pazymos
a k.
(ne eik inas),
ku i
a ojama,
no s
da
nenuosekliai,
nepakanka-
mai,
ik
1985
m.
“Ta p au iniy
Zodziy
zodyne”.
Didziulis
neno minis
“Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodynas”
iSleis as
jau
1936
m.,
mazesniy
bii a
da
anks¢iau.
A
ai
né a
iena
i8
nemenky
p iezasciy,
kad
bend iné
kalba
aip
apnik a
a p au iniy
zodziy,
kad
daugelyje
s iciy
pla¢iu
on u
kele as
desim mec¢iy
jie
sma kiai
s u-
mia
lie u iSkus
zodzius?
Daba
apie
iska
i§
eilés
placiau.
1.”Jei
aSomoje
a méje
s inga
kokio
ZodzZio,
ku is
y a
Zinomas
ik ai
i8
ki y
a miy,
a8y ojas
u i
a o i
q
zodi,
is iek
kame
jj
azdamas;
<...>;
jei
a’y o-
juiy a
Zinoma,
kad
jo
a ojamas
Zodis
be eik
isu
ki
aip
bus
sup an-
amas,
jis
u i
kiek
galéedamas
aikin is
p ie
skai y ojy
i
isada
i
pin-
is,
kad
jj
sup as y
daugumas”
(Jablonskis
1901:60;
cia
i
ki u
ci a ose
i& e i-
nimai
mano
—
J.K.).
Jz algi
p og ama!
No s
ne
isai
iskas
mums
jZ elgiama:
a
asy ojui
u i
bi i
Zinoma,
kad
jo
Zodj
gal
ki aip
sup as?
Tu bi .
Jablonskis
ne
nekalba,
kas
bus,
jei
Zodis bus
isai
nezinomas:
jam
dalykas,
kad
ki aip,
klaidingai
sup as,
y a
daug
s a besnis.
P ak ika
pa odé
Jablonskio
jZ alguma.
Kas
y a
a sidéje
nag inéje,
kaip
$i
p og ama
sekési,
kaip
jos
laiky asi
a8y o-
ju,
iskai an
Jablonskj
kaip
au o iy,
e éjq
(a ski a
kalba
—
kaip
Zodynininka)?
Ty iné a,
be
sp agy
y a,
sin ezés
ik ai
né a
—
y auja
pasidziiga imai,
kad
kas
pa yko,
be
labai
iks a
an i ezés
—
kas
i
ko
dé1
nepa yko.
Iky i
begaliniai
apmauda imai,
kad
kas
nepa yko
a
nepa yks a,
nemas an
—
kodél.
Kiek
gai-
lau a,
dejuo a
dél
Zodziu
il/as,
ams a;
édinas;
abuojas,
-a!
Be
Cia
isai
as
pa ,
kas
i$
siau aus
ejo
Ziemiy
k aS o
dainose
a ei ése
pasida es
siau as
éjas
(Vi -
kauskas
1975
:
64),
aip
pa
siii as,
s ii us,
sii us,
s aujas
(no s
LKZ
XIII
aiski-
nama:
2.
“sma kus”),
s e as
éjas,
ik
Cia
Zodis
(su
dainomis)
i8
a més
j
a me
a ejes,
en
—
j
bend ine
kalba.
O
kliii a
uZ
o
pa ies
kelmo
“nesup an ama
—
ki aip
sup an ama”,
odél
i8k aipy a,
ik
a méje
Zodis,
0
bend inéje
kalboje
—
eikimé.
Zodziy
siau é,
siau us
Ziemiy
k aS as
nesiskolino,
nes
u i
sa o,
s e i-
21
mo
ne
nesup an a.
Tik
daba
lyg
ima
S is i
akys,
kad
bend inei
kalbai
i/as,
ams a,
edinas,
abuojas
nebu o
e k inai
bi ini.
Be
aisan
is
mokoma,
ka
ie
zodziai
i§
ik yjy
eiSkia.
O
y a
i
ki as,
gal
ik esnis
pamokymas:
ne u i
o
Zo-
dzio
sa o
a méje,
ge ai
nepazis i
—
ne a ok,
a miy
Zmoniy
nejuokink!
“Lie u a,
odzias,
ik
mai8elis
(maZa),
o
kas
namas,
ai
Sneka”
(K uonis,
LKZ
XI
793).
Ta més,
Snek os
—
u as,
Zmonés
—
Zodingi,
Zodynas
—
u ingas.
Be
jei
a gas
dél
p o o
( a p
maZap oéiy),
ai
S ai
a go
y a
i
dél
ZodZiy
u o.
Ka ais
a p a minés
(a ba
pla esnés,
ne
isuo inés)
eikSmiy
kolizijos
pas ebi-
mos,
samojingai
pasiai8kinamos,
p z.:
—
Jonai,
é as
nuk i o
nuo
s ogo.
—
A
s eikas
liko?
—
S eikas
a
s eikas,
ale
nebgy as
K p
(LKZ
VII
498).
O
Zodzio
aplamas eikémé
“pa i su iniskas;
neapdai us,
Zioplas”
DZ,
iesiog
uzjuoke
eiks-
me
1.
“bend as,
isas”
DZ;
DZ,
Laikas
im ai
pakalbé i
apie
pe eklinj
kalbos
u a,
ku is
ne e ai
y a
bend ingje
kalboje
s ingan is
pe eklius.
Ka ais
ieno
ZodzZio
a minés
éik8més
bend inéje
kalboje
pjaunasi
kaip
ka-
és
maige.
S ai
dé as
DZ,
1.”
<...>
mo alus”
i
2.
“ inkamas,
ge as”:
Do o
algio
Cia
ne iks a.
Ne u u
do os
s eika os.
Ne
p ies
do a
aip
Séls a.
AS
do ai
(ge ai)
neZinau,
i
do a
2.
“ ikimas,
ge umas”:
Nebus
do os
i
y oj
(o as
nepasi aisys).
KaZin
a
bus
do a
su
uo
ligoniu
(a
pas eiks).
J
do g
ei i
( iebé i).
Ta mése
do as
(i
do a
sub.)
Si aip
labai
placiai
a ojami
Zemaiciy,
dalies
(Siau és)
y y
aukS aiciy,
ne
aip:
Nebé
do os
nei
uz
o os
Pn.
Mano
kiaulés
neina
do on,
i
gana
U .
Malky
do iskai
pa si ez
negaliPc.
Taéiau
eiksme
“mo alus”
do as a mése
sunykes
(Sb,
Sim,
DkS;
JR28,
S.
Dauk,
M.
Valané;
do a
-
SD,
G k,
Uz ),
iSs um as
ba ba izmy
(s)¢y as,
cys-
as,cna ly as,
zgadnas,
ceka as,
0
nedo as
—
i
Selmis,
laidokas
(ledokas),
ku a,
be
o,
zodzio
do as
seman ikos
dali
pasiima
neka/ as,
skais us,
y as,
g ynas,
zodzio
nedo as
—
is i kes,
pasileides.
Todél
eik’més
a mése
i
nesipjauna.
A gi
si o
ne eikia
ma y i,
a
ai
sunku
jz elg i?
Pana iai
eiké y
e in i
zodzius
biogas
DZ,
3.
a m.
“liesas,
menkas”,
a m.
“silpnas
(apie
ligonj)”
(DZ,
DZ,
—
ne
a m.);
pykin i
2.
“ e s i
e
oo
3.
p k.
“ uScias,
neduodan is
ezul a y”;
eae
2.
“ u é i,
p i alé-
i”:
Gausi
aziuo
{
miska.
Ga o
dak a a
k ies ,
pagdu i
“p adeé i,
suskas i”:
isi
paga o
bég i[be gi
i
juos
paga o].
A
mums
nieko
nesako,
kad
Zemai-
é
pa i
y a
asiusi:
Pe
a e
ga au
( u éjau)
pa s
nes i
aip
oll?
Cia
y a
didelé
ema,
be
jau
galima
da y i
i’ ada,
kad
Jablonskio
p iesako
gana
nuosekliai
nesilaiky a.
Jei
Siandien
Sie
zodziaijau
ne
ki aip
sup an ami,
ai
ben
ne
isai,
ne
leng ai,
ne
isiems
sup an ami,
glumina,
ik-
do;
a ba
zmonéms
nesup an ama,
kodél
jie
a ojami:
kodél
nieko
do o,
o
ne
mieko
ge o,
kodél
biogas,
o
ne
liesas,
kodél
pykina,
o
ne
sleiks u,
kodél
be gz-
dzjas,
0
ne
uscias
da bas,
kodél
ga o
bég i,
o
ne
u éjo
bég i,
kodél
paga o
bég i,
o
ne
émé,
Soko
bég i.
Tos
a minés
éikSmés
aS uose
padaznéjusios,
zmonés
klausia:
kodél?
a
ik
aip
jau
a o ina?
Zi i ék,
ims
kas
jau
i
pa aisys
nieko
ge o
nieko
do o
...
Zinoma,
os
a minés
éik’més
iena
koja
j
bend ine
22
kalba
jkélusios,
be y a
joje
daugiausia
knyginés.
Si ai
da
né a
ap a a,
ne
né a
lies a,
odél
ik ai
daug
kam
a odys
pa adoksiSka,
kad
a mybe
bend inéje
kal-
boje
i s a
knyginio
s iliaus
ak u.
Be gi
i8
ik yjy
a ojimo
s a usas
i
esmés
pasikeicia.
Bend inés
kalbos
Zodyne
Si okioms
jos
“ a mybéms”
ik ai
ge iau
ik y
i
iksliau
a o oja
(ypa¢é
be a mj)
o ien uo y
pazyma
Anyg.,
o
ne
a m.
I
ne eiké y
okiy
eikSmiy
paskubomis,
bea odai iSkai
daugin i
—
jei
a mése
ku
y a
padé eé as
ak o iukas,
ai
Si ai
y a
ik
a mybé,
o
bend inéje
kalboje
—
(pa)
azine as.
Bend inés
kalbos
zodyne
ik
e nog a izmy
okias
éikSmes
p a a u
dé i,
p z.:
ma ska
e nog .
1.
“d obulé
paSa ui,
skied oms
a
Siaip
bi iems
daik-
ams
ne&s i;
ja
neSamas
kiekis”,
2.
dz.,
y .
“paklodé”,
3.
y .,
dz.
“lo a iesé”,
4.
dz.,
y .
“aus inis
paklo as”,
5.
y .,
dz.
“s al iesé”,
6.
Zem.
“ ankSluos is”,
7.
ak.
“nedidelis,
d iejy
aukiamas
inklas
be
ige klio,
d ib adis”;
ska a
1.
“sk ais é
mo e ims
gal ai,
peciams
gaub is”,
2.
Zem.
“skudu as
(pp .
p as as),
ska ma-
las”,
3.
Zem.
“ ys yklas”,
4.
kuop.
Zem.
“pluo8 as”:
Sieme
/iny
ge a
ska a,
ske-
pe a
1.
“ne8iojama
ska a”
[S ai
kaip
ne
aikinime
eikalingas
pazyminys
—
ne-
Siojama'],
2.
y .
“audeklo
skiau é,
skudu as
(pp .
p as as),
mazgo é,
paSluos-
é”
(ska élé
“mazesné
ska a
gal ai,
kaklui
apsi iS i”,
skepe di é
“ska elé”,
o
skepe élé
1.
“ska elé”,
2.
a m.
“audeklo
skiau é;
nosiné”);
bu as
1.
“namo
da-
lis
i$
ieno
a
keliy
kamba iy
i
i u és”,
2.
a m.
“gy enamasis
namas,
oba,
pi kia”,
3.
Zem.
“be
koks
pas a as,
obesys”;
sp agilas
1.
e nog .
“j ankis
ja-
ams
kul i
-
p ie
ko o
p i i8 a
buozé”,
2.
y .
“ o
j ankio
buozé”,
3.<...>;
sp agiliné
1.
dz.
“sp agilo
ko as”,
2.
y .
“sp agilo
buozé”;
s/aus u é
1.
y .
“sp agilo
ko as”,
2.
Zem.
Z .
Wine RIas
Si aip
y a
DZ,.
Taciau
i
“Lie u iy
ben-
d inés
kalbos
Sodynas”,
ben
kol
bend iné
kalba
su i és,
jos
leksika
nusis o-
és,
da
galé y
u é i
no s
kokiy
a miniy
zymiy.
Be
e nog a izmy,
gal
ne eiké-
y
es
i
yskiausiy
ch es oma iniy
pa yzdziy:
skuja
1.
“puSies
a
eglés
spyg-
lys”,
2.
a m.
PuSGA
Sakelé”,
3.
a m.
“kanko ézis”
[DZ,
2.
z .
kanko ézis],
4.
y .
“Zu ies
Z ynas’
(DZ,
3.
Z .
Z ynas,
s iegas
(Zu ies)]
DZ,
[o
DZ,
-
be
a miy
pazymuy];
g obas
1.
auks .
“Sonkaulis”,
2.
Zem.”Za na”
DZ,
(DZ,
i
DZ,
1.
“Son-
kaulis”,
2.
zem.
“Za na”;
be
a
g obas
bii y
bend inés
kalbos
Zodis?;
sé
3.
a m.
“sodin i
(bul es)”
DZ,
[i8
esmés
aip
i
DZ,
DLE
Si dingas
3.
a m.
“pik as,
s aigus”
DZ,
[DZ,,
DE
— y .];
smagus
5.
gem.
“sunkus”
[i
DZ;
Dz,
—
6.].
I
be a miam
bend inés
kalbos
a o ojui,
be
am
ik os
p ak inés
naudos,
ai
a
p iminimas,
kad
bend iné
kalba
dygusi
ne
i8
akmens...
2.
“Pap as ai
sakoma,
kad
ik
didieji
a8y ojai
suku iq
a8omajq
kalba,
ja
saka a ine:
iSdailing.
Cia
daug
iesos.
Be
Siy
dieny
gy enimo
empas
nelaukia
le os
no s
i
ge o
aSy ojo
j akos.
Reikia
kalbos
kul ii os
i§
Salies,
sgmoningos
kul i os”,
—
sakoma
pi majame
“Gim osios
kalbos”
(GK
1933
1
)
mani es e
“Da ba
p adedan ”:
Anaip ol
nea si ik inis
Gia
y a’
kalbos
kul ii os
e minas,
no s
i
neeksplikuo as.
Fak as
y a
pas ebé as,
minimas,
be
né a
i&samiau
ap-
a as
i
e in as.
AiSkiai
ma an
Sio
e mino
Saknis
kaimyninése
au ose,
p a-
23
a u
bii y
jj
sie i
i
su
jau
miné a
Saussu e’o
bend inés
kalbos
kaip
k
u
l .
os
p oduk o
i
a miy
kaip
na os_
s e os
kolizija
(Saussu e
1977:
60).
“Gim oji
kalba”
odél
pab éZia
nesi enkinan i
kl
aidy
aisy
mu:
“Mums
nepakanka
kapos
kalbos
aisy ojy,
be
eikia
paciq
isuomeng
kalbos
iSmoky i”
(GK
1933
1).
Todél
mani es e
daugiau
i
kalbama
apie
kul i in
és
kal-
bos
i&’siugdyma:
“]
kalba
mes
Ziii ime
sociologi8kai.
Kalba,
kaip
i
ki i
bend inio
gy enimo
ei&kiniai,
eikiama
y
paciy
socialiniy
désniy.
Del
o
liau-
dies
kalba
mums
né a
absoliu inis
kalbos
kul ii os
mas as
[ -y.
ma as];
i8
jos,
miisy
nuomone,
kul i ing
kalba
galime
ik
i8siugdy i.
Taigi,
“Gim ajai
kalbai”
iipés
ne
ik
bend inés
kalbos
zmoniskumas
[ -y.
liaudi$kumas?],
be
i
kul ii i-
nis
jos
pazangumas.
Ka ais
isi8kai
lieko
[ -y.
a liekamo]
kalbos
ly ingumo
[ .y.
o my
gausumo;
o
ne
seksualumo...]
i
Zodingumo
(gand o
a dy!)
mes
ne-
b anginame”
(GK
1933
2).
Gand ois o ija
bend inéje
kalboje
y a
ne be
ambici-
ju
i
su
neleng a
g ynumo
p oblema ika.
Pa yzdys
be
jokiy
Seséliy
—
pacios
kal-
bos
nep oblema iskai
issp es as
sk
olinio
g ybas
kodi ika imo
dalykas
i
pe eklinj
u a
nuski ian
eldinius
A emb/ys
i
budis
(i8 adingam
méginimui
isgelbé i
bend inei
kalbai
Zodj
budis
specialesne
eik8me
“koks
no s
lakS abu-
dinis
g ybas”
DZ,
nepakanka
a minio
pama o
—
eikia
da
i
bend inés
kalbos
ben
kiek
pla esnés
a osenos).
Gal
p i ik y
duo i
no s
ieng
kul i inés
kalbos
ugdymosi
pa yzdj.
Vienas
yskesniu,
kai
liaudies
kalbos
Zodis
ne
pap as ai
pe keliamas
j
bend inés
kalbos
sis ema,
0
i8
jo
issiugdomas
eikalingas
aiSkos
iene as,
bi y
Sis:
“Be ,
asi,
kas
pasakys:
kamsa
nea i inka
iksliai
bios
sa okos.
Toki
galima
a klaus i:
0
pi mi-
ninkas
i
i sininkas
a
a i iko?
Ma ,
p ieS
Didijj
ka q
miisy
Zmonés
pap as ai
kalbéda o
apie
pjaunamo
ba o
a
d a o
kume¢iy
pi mininka
i
piemeny
i Si-
ninka.
Pasakoja,
kad
pane ézi8kiai
ne
pe
abu
usus
’yp elej¢,
kai
jiems
pasky e
pi maji
apsk i ies
i sininka.
Ta iamo
ne ikslumo
né a
ko
baidy is.
Zodis,
émus
a o i,
sa aime
su iksléja”
(A.S.
-
GK
1938
26-27).
Cia
galima
ik
p idu i:
pi ma,
pi mininko
eik’miy
a mése
daug
daugiau
—
2.
“<...>,
p ie aizdas”,
3.
“<...>,
pi miinas”,
4.<...>;
ba edys”,
5.
“piemuo,
esan is
bandos
p iekyje”
||
“piemuo”,
6.
“kas
ge iausios,
pi mos
iiSies”
||
“pi mo
leidimo,
ge esnis
alus”
LKZ
X;
an a,
pi mininkas
i
i sininkas
a o i
mazesnéje
Lie u os
dalyje,
o-
del
Syp elé i
ne
isiems
bu e
p ogos;
ecia,
bend inéje
kalboje
eik$miy
kolizi-
jos
jokios
né a,
nes
jie
cia
y a
iena eik§miai
(DZ,
pi mininkas
2.
i 3.
y a
a m.).
Sékmingai
p adé a
bend inés
kalbos
kul i os
a psnj
nu auké
okupacija
i
genocidas.
3.
1953
03
18
duo a
ink i
DZ,
—
S alinas
jau
ne
K emliuje,
be
gal
da
ne
Mauzoliejuje.
Pasi a’y a
spaudai
1954
05
13.
1990
01
30
da a
S .Keinys
pazyme-
jo
sa o
“P a a me”
DZ,
(a8
sa o
maZdaug
3
me y
da bq
baigiau
1988
m.
iki
a os ogu).
No s
paskui
da
1992
05
19,
06
17
i
22
yko
baigiamieji
posédZiai
del
kai
ku iy
semasiologiniy
zodziy
(ku iy
seman ikai
s a bi
p agma ika).
Pasinau-
dokim
bi o és
p o eso iaus
Ed a do
Guda i iaus
leidimu
kel i
klausima
“kas
24

bi u,
jei
bi y”.
Sakysim,
jei
Sig
DZ
k onika
bi y
galima
p adé i
ben
1933
m.
(da
anks esni
gal
pe
daug
glumin y).
Gal
okj
1933
m.
DZ
bi y
is ikes
LKZI,
i
II,
likimas,
be
jau
bii y
bu es
bend ines
kalbos
zodyno
i
ak as,
i
mi as
-
dings is
i
i
ge ai,
i
pik ai
(des is
kam)
kalbé i.
Tiek
os
DZ
k onikos p agma i-
kos
pozi iu.
Leksikog a iné
padé is
1954
m.
okia:
i8leis i
ik
2
didZiojo
LKZ
omai,
no s
i
paSalin i
i8
isuomenés
ilologinio aki a io;
i§
specialiosios
leksikog a ijos
po
ka o
bu o
ik
1949
m.
igleis as
A.No od o skio
“Techninis
Zodynas”,
o
p ieSka-
io
e miny
Zodynai
bu o
ik
LKZ
edakcijos
pa ankinéje
biblio ekoje.
DZ,
ne-
u éjo
sa o_
ka o ekos,
pa eng as
iS
didziojo
Zodyno
ka o ekos
—
engejy
He aklio
Zygda bis,
be
i
engimo
esminis
ukumas,
nepaSalin as
iki
Siol.
DZ,
I ado
§1
(sky ius
“Zodyno
paski is
i
apim is”)
skelbia:
“<...>
be
a8-
y
kalbos,
plagiai
naudo asi
i
§nekamosios
kalbos
leksika
bei
azeologi-
ja.
Zodynas
<...>
u i
padé i
jsisa in i
li e a i ing
kalba,
<...>
“.
§3:
“Su inka-
mai
su
p ak iniu,
no minamuoju
Zodyno
pobiidziu,
j
§i
Zodyna
jeina:
1)
poli i-
nés,
g ozinés
i
mokslinés
li e a ii os
zodziai,
jei
jie
né a
pe daug
specialis
i
jei
ai
né a
e os,
indi idualios
a osenos
zodZiai,
2)
liaudies
kalbos
bei
j ai iy
a
-
miy
ZodZiai,
plaéiau
uZ inkami
li e a i oje
a ba
eikalingi
kai
ku ioms
sa okoms
eikS i,
p z.
buk/us,
skub us,
namiegas
[Zodyno
eks e:
skub us
z .
skubus,
0
DZ,
i
DZ,
odo,
kad
eikSmés
ski iasi!].
§4:
“J
Zodyna
nejeina:
1)
siau ai
a ojami
i
mazZai
e eikalingi
li e a i inei
kalbai
a miniai
zodiiai,
p z.
su us
“ka s as”
[no s
su a
jdé a,
Su nus
jdé a],
klak
“labai
p a-
sy i”
[no s
Zodyno
eks e...
y a:
k/ak i
Zem.
1.
“po
ledu
Z ejo i,
Zu is
anky i”,
2.
“labai
p agy i,
kauly i”
(i8
ik yjy
ai
ne
2
eikS’més,
0
homonimai!)].
Taigi
DZ,
a mybiy
déjimo
p incipas
—
ge iau
daugiau,
egu
p e enduoja
j
bend ine¢
kalba,
egu
a p
sa es
konku uoja,
laiko
egzaming
—
ku ie
“ eikalingi”,
ku ie
“mazai
e eikalingi”.
O
“ e és,
indi idualios
a osenos
zodziai”,
ma y ,
ne a
okie
a mése,
o
ik
aS uose.
DidZiojo
Zodyno
ka o ekos
i aiga
aki aizdi.
DZ,
ne
iksuoja
bend inés
kalbos
a osena,
o
ku ia
ja,
pa ipina
jai
i8
a miy
sodziy
ne
su
a sa ga,
pe ekliumi.
Pi mieji
DZ,
ecenzen ai
i gi
€jo
DZ,
keliu.
Bande
Zeng i
i
da
oliau:
“Mums
odos,
kad
aiSkinamajame
zodyne
u é y
as i
ie os
i
e esni
dialek izmai,
jei-
gu
jie
su inkami
g oZinés
li e a ii os
klasiky
ki iniuose.
Tuo
a pu
Zodyne
ne-
as
skai y ojas
nei
Zodziy
/uinas,
pyle,
epukas
...
(Donelai is),
nei
(is)
d ezé z,
snopis...
(Zemai é),
nei
a alka,
k aiguo i,
(nu)piep i,
Susé i...
(P.C i ka),
nei
ydas,
pakinys,
panuo alis,
unkcia ...
(A.Vienuolis),
nei
plai y is,
p iebéga,
slam-
by i,
Ziubis...
(1.Simonai y é),
nei
daugelio
ki y
liaudies
kalbos
zodziy,
andamy
izymiyjy
lie u iy
asy ojy
eikaluose”
(G ina eckis
1955:
3).
IS
ik ujy
ku
no s
uos
Zodzius
klasiky
i
izymiyju
aSy ojy
skai y ojas
u i
as i.
Be
a
bend inés
kalbos
Zodyne,
jei
ai
né a
bend inés
kalbos
zodziai?
A gij
daba ines
kalbos
Zodyna
inka
dé i
Donelaigio,
Zemai és
ZodZius?
G ei ai
jsisiiiba usi
kla-
siky
as y
iek
akademiné,
iek
mokykliné,
iek
masiné
leidyba
ado
ge a
iSei j
—
25
p idedamus
Zodynélius,
i
ku iuos
ienodai
ge ai
inka
i
a mybés,
i
senzo-
dziai,
i
naujada ai,
i
s e imybes.
Taciau
i
po
keliolikos
me y
DZ,
(paskui
i
DZ,)
a sak.
edak o ius
s a s o:
“Galima
duo i
ik
uos
[ a minius
ZodZius],
ku ie
pla¢iau
a ojami
g oZzinéje
li e a ii oje
i
Snekamojoje
kalboje
a ba
ku iems
né a
ki y
pakai aly
li e a i i-
neje
kalboje”
(K uopas
1968:
3).
Ka
eiSkia
“placiau
a ojami
g ozinéje
li e a-
u oje”?
Ben
d iejy
a8y ojy
—
/uinas
“be
agyu,
bauzas”,
pylé
“an is”,
unciai
“ a sCiai
kojoms
apsuk i”,
s/amby i
“ aik8 iné i
be
da bo,
ainio is”
—
“y a
pag indo
de i”,
o
ieno
a8y ojo
snopis
“ épla,
i&siziojélis”
(Zemai é),
pakinys
“papie is,
pabalys”
(A.Vienuolis),
Z/ubis
“laimikis”
(I.Simonai y é)
—
“bii y
pe
didelis
jo
[ -y.
Zodyno]
pe k o imas”.
I
Si okia
nuos a a
apibidinama
kaip
i8-
ada:
“dialek izmai
j
LZ
[ .y.
li e a i inés
kalbos
zodyna]
dé ini
ibo ai”!
Tai
p iklauso
nuo
bend osios
zodziy
a ankos
samp a os,
ku iq
lemia
ne
ik
bend i-
nés
kalbos
a osena,
be
i
idealas:
“Juk
li e a ii iné
kalba,
ealiai
iman ,
y a
isuomenés,
kul ii os,
mokslo
i
ki iems
eikalams
ski iamos
bend os
kalbos
idealas.
<...>.
I
Snekamojoje- a minéje,
i
g oZinés
li e a i os,
i
mokslinéje,
i
publicis ineje,
i
ki okioje
kalboje
mes
susidu iame
su
okiais
ZodZiais,
ku ie
gali
i
nep iklausy i
bend inei
a osenai,
li e a ii inei
kalbai,
be
ku ie
suda o
eiksminga
i
s a biq
kalbos
zodyninés
sudé ies
dalj,
ku i
u i
daugiau
a
ma-
ziau
a sispindé i
i
LZ
(ne
ik
didziajame
“Lie u iy
kalbos
zodyne”)”
(K uopas
1968:
3).
Cia
minima
i
“dalis
j
_Pasy ia
a sa ga
pe éjusiy
Zodziy”,
i
daznos
as y
a mybés.
O ien uojamasi
j
Zodyno
a o ojo
p agma inius
po eikius:
“Kal-
bos
leksiné
sis ema
labai
pla i,
sudé inga
i
g iez ai
neapib éZ a,
ad
i
li e a ii-
inés
kalbos
Zodynas
u i
j
ai
a siz elg i.
Tik ai
aip
elgian is,
bus
jmanoma,
kiek
DZ
apim is
leidzia,
a spinde i
daba inio
laiko a pio
lie u iy
kalbos
leksi-
n¢
sis ema,
j
ku ia
kaip
pag indas
jeina
i
li e a ii inés
kalbos
leksika”
(K uo-
pas
1968:
3).
Taigi
bend inés
kalbos
leksika
Gia
sup an ama
kaip
gemalas
isos
kalbos
leksikos
sis emos
js¢iose
—
nesa a ankiSkas,
augan is,
nea sisky es.
Taciau
bend inés
kalbos
leksikos
a sisky imo
i
a sky imo
nuo
a minés
ei-
kalas
ima
is
labiau
aiSké i:
“Zu nalis ai,
edak o iai,
e éjai
laukia
nesulaukia
didelio,
iSsamaus
bend inés
lie u iy
kalbos
sinonimy
Zodyno.
No iu
pab éz i
zodj
bend inés,
nes
p ie’
deSim
me y
pasi odes
umpas
A.Lybe io
zodynélis,
kad
i
nedidelis,
g e a
li e a i inés
kalbos
Zodziu,
eikia
nemaza
a -
mybiy.
Sunku
Siandien
bi y
idieg i
j
bend ine
kalba
spaga,
2aga,
s ica,
geiny i,
Alak i
ix
panaSius
sinonimus”
(Ki ai is
1971:
67).
Zinoma,
iksliau
eiké y
kal-
bé i
ne
apie
jy
idiegimo
sunkuma,
be
s a s y i,
a
jie
eikalingi
bend inei
kal-
bai,
a
jiems
as ysi
Cia
ben
kokia
nia.
4.
DZ,
—
1972
m.
Ki i
kalbos
i
au os
gy enimo
me ai
—
ki i
i
leksikog a ijos
lapai:
LKZ
8
omai
(VIL
-
1970
m.),
pagal
abécéle
—
iki
aidés
O
im inai,
ada
a odé
pusé
Zodyno
(daba
LKZ
XVII
baigiasi
Zodziu
a/gus).
DZ,
J ado
lapai
sanda a
panasiis
j
DZ,,
ik
pa yzdziai
ki i,
jy
daug.
Ta¢iau
Zodyno
eks e
pusé
pa yzdziy
a odo
isai
ki aip:
ie oj
y .
—
Zem.,
ie oj
dz.
-
26
y .!
Vie oj
Dz,
sky iaus
“Zodyno
paski is
i
apim is”
DZ,
— ik
“Zodyno
ap-
im is”
[8i aip
i
DZ
;],
be
jau
an u
sakiniu
sakoma
i
paski is:
“<...>
ikslas
-
pa eik i
daba inés
lie u iy
li e a inés
kalbos
Zodzius”.
Apie
a mybes
kalba-
ma
pla¢iai
§2:
“Kadangi
Zodynas
y a
p ak inis,
no minamasis,
jame
pa eikiami
siy
ka ego ijy
zodziai:
<...>;
2)
dazniau
a ojami
[DZ,
-
placiau
uZ inkami]
g ozineje
li e a u oje,
publicis ikoje,
spaudoje
i
ki u
liaudies
Snekamosios
kal-
bos
[DZ,
ik
—
liaudies]
bei
a miy
ZodZiai
[DZ,
—
s engiamasi
pa eik i
<...>
daznesnius
a miy
Zodzius],
p z.:
Zemai¢iy
a més
—
a a slai
“ adelés”
[Zody-
no
eks e
—
a a s/a ,
Si as
pa yzdys
likes
i
DZ,
I ade],
buk/us
“gud us”
[ eks e
—
be
jokios
a minés
pazymos
aigkinama
“gabus,
gud us;
klas ingas”,
DZ,
-
“gabus,
gud us”,
DZ,
—1.“gabus,
gud us,
sup a ingas;
klas ingas”,
2.
a m.
‘
‘o ei
pa a gs an is,
suse gan is;
silpnas,
ékS us”;
LKZ
I,
ai
y a
homonimai
—
1
buk/us
(SD,
DP,
MP,
Mz,
Vin,
KN,
B,
RB;
M.Valané;
Sk ,
B g;
aip
pa
buk/as
BsP;
buklingas
PK,
K,
P,
buklys éR,
Sch)
i
2buk/as
1.
“ku s
bijo
Ziemos,
Salcio,
akiy;
silpnas,
lepus,
ékS us”
P l,
V n,
Zin,
Dsm
-
LKZ
I,
Si a
eikSmé
pe ski a
j
d i,
o
is
2.
“ku s
uZsike a
kalbédamas”
pada y a
homonimas
3
buklas),
sil is
“s eng-
is”
[ eks e
—
2si/ is,
-iasi,
S lési“s eng is,
ipin is”
be
a minés
pazymos;
DZ,
-
zem.],
Za ibas
“kampas,
sk e nas”
[ eks e
—
1.
“kampas,
ke é”,
2.
“sk e nas”
be
a minés
pazymos;
aip
i
DZ,];
y y
auks ai¢iy
—
Au é
“ ya as”
[ eks e
—
ku é
zx.
a as,
aip
i
DZ,
zodis
a ejamas
——
zem.
i
y .],
auso i
“ge b i;
aupy i”
[ eks e
—
1.
“se geé i,
Ss
2.
“ aupy i”
be
a miniy
pazy-
my;
DZ
—
1.
“saikingai
eik o i,
aupy i”,
2.
“se gée i,
saugo i”],
e déneé
“Sal i-
nis”
[ eks e
—
y .
“ ykS an is
Sal inis,
e smé”;
Si as
pa yzdys
likes
i
DZ,
J ade
-
e dené
“Sal inis”,
o
eks e
—
y .
Z .
e smé
1],
ilesnas
“d égnas”
[ eks e
-
ilgsnas,
ilesnas
zem.
“kiek
Slapias,
d égnas”;
DZ,
-
ilgsnas
zem.
“kiek
Sla-
pias,
d égnas”];
aka y
aukS ai¢iy
—
b/js 7
“ em i”
[ eks e
—
1.
“ em i,
niauk is”,
2.
zem.
“dil i,
kiu i,
skis i”;
eik’me
“ em i,
niauk is”
i8
ak.,
LKZ
I,
duomeni-
mis,
a ojamas
KzR,
daugiau
y .
-
K k,
Ki ,
Lkm,
S né,
Dgls,
Dks ,
aip
pa
SD],
dagow
“ aly i
de liy”
[ eks e
—im i,
aly i
de liy”
be
a minés
pazymios;
DZ,
-
~
i gi
be
a minés
pazymos;
a o as
lie u ininky],
sa as
“paSa as”
[ a o-
as
ak.
pak aSdiu,
daugiau
aka y
dz.;
Dz;
—
né a];
dziky
—
dy é i
“Zi i é i”
[ eks e
—
y .
1.
“zi i é i,
ko
no s
laukian ,
ykan ;
smakso i”,
2.
“linde i,
ino i,
bi i
be
da bo”;
DZ,
—
aip pa ,
be
Snek.;
i§
ik yjy
y a
y .],
d eng i“da gano i”
[ eks e
—
“Slapd aba
ly i,
snig i,
da gano i”
be
a minés
pazymos;
aip
i
DZ,;
i8
ik yjy
a ojamas
dz.
i
upu j
ak.,
be
jéjes
ij
bend ine
kalba],
dudén i
“kal-
be i”
[ eks e
—
4.
dz.
“kalbé i,
Sneké i”;
Sis
pa yzdys
likes
i
DZ,
I ade],
kuslas
“Zlibas”
[ eks e
—
dz.
“aklas,
Zlibas,
zabalas,
spangas”;
DZ,
—
a m.
“aklas,
ne-
p ima an is”;
uz
dz.
plo o
maZai
iSeina
—
siekia
Kl ]
i
k .”
Pi mieji
DZ,
ecenzen ai
en uzias ingai
pasi iko
pe eklinj
bend inés
kalbos
u a:
“J eisinan
a mybes,
u inama
li e a ii inés
kalbos
leksika.
<...>.
<...>.
Pa eikian
a miskus
i
liaudies
Snekamosios
kalbos
Zodzius,
Zodyne
a lik a
mil-
ziniska
Zodziy
a anka,
ge ai
jsiklausius
j
kasdien¢
li e a ii inés
kalbos
a ose-
27
nq.
Sia
p asme
Zodynas
eisingai
sp endZia
bene
paciq
sudé ingiau-
siq
miisy
laiky
p ak ine
kalbos
p oblema-
li e a i inés
kalbos
i
a miy
sa eikaq”
(G ina eckiené
1973:
5).
I8
ik yjy
isai
neaisku,
kaip
no minamasis
Zodynas
gali
a
sq eika
sp es i
—
jis
gali
ik
o
yksmo
ezul a us
j i in i.
Kalbédama
konk eciai
ecenzen é
Sia
ema
pasako
i
eisingy
pas a-
bu:
“<...>
be
didelio eikalo
bus
pakliu e
kai
ku ie
dialek izmai
a
Snekamo-
sios
kalbos
ZodzZiai”,
a¢iau
j
8j
dalykq
daugiau
Ziii i
s ilis ikos
i
Zodyno
g ynu-
mo
podZil iu.
“S a biausias
Zodyno
p a u éjimo
Sal inis,
be
abejo,
y a
gy oji
liaudies
kal-
ba,
jos
a més.
Visa
ai,
kas
y a
ge iausia
liaudies
kalboje,
liejasi
j
li e a i ing
kalba
i
ja
u ina
naujais
ZodZiais,
posakiais,
naujomis
i8 aiskos
p iemonémis”
(Lybe is
1973:
4).
Pa a dijus
pa yzdziy,
ku iy
dalis
ik ai
é a
“Sal iniai”,
o
ne
bend inés
kalbos
ak ai
—
a/ as
“padauZa,
nenuo ama”,
ap
“lep i,
paik i,
i8-
dyk i”,
apymauda
“ne eikalingas
daik as,
kliu inys”,
ap a us
“i8
isy
pusiy
ap-
e as”,
él
eiSkiama
il is:
“Gal
bi ,
ne
isi
Sie
i
ki i
Zodyne
pa eikiami
liau-
dies
Snekamosios
kalbos
a
a miy
ZodZiai
jau y a
iéje
j
li e a i ine
kalba,
be
jie
galés
bi i
jai
naudingi
kaip
kalbos
u inimo
Sal inis”
(Lybe is
1973:
4).
Pasigi s a
ésesné
gaida:
“A odo,
daba inés
kalbos
zodyne
galima
maziau
dé i
pasenusiy
bei
e y
a miniy
Zodziy,
okiy
kaip:
blenk y,
b o is,
dul-
sus,
gabuzas,
gyb i,
g asmé,
g ikas,
giidnas, g oja,
iesmé,
kau as,
ke slas,
ki in-
klis,
kliesnas
(=
klienas?),
kupu na
i
pan.”
(Labu is
1973:
2).
Jonas
Paulauskas
suskai¢ia o
apie
2000
DZ,
a mybiy
—”3%
su
i sum
isy
zodziy”
(Paulauskas
1974:
42).
Jis
a dija
DZ,
“
a mybes,
ku ios
DZ;
“ a més
pazymy
ne u i”
(Paulauskas
1974:
42)
i ,
p ie8ingai,
ku iy
DZ,
jau
isai
né a.
“Daugiau
y a
okiy
a miniy
Zodziy,
ku iy
I
leidime
isi
nebu o,
pa yzdziui,
ien
p asidedan iy
aide
d&
deinau i,
dygmuo,
dykoji,
dyla ée,
dilikas,
dosai,
d emZz i,
d epin i,
d ezé i,
d iuny i,
dibla,
dikiniuo i,
duogas,
d akin i,
d éluo-
?’
(Paulauskas
1974:
43).
J.Paulauskas
ie’ko
pag indo,
kodél
a mybes
bi y
galima
laiky i
bend inés
kalbos
ZodZiais:
“Daugelis
zodziy
su
a miSkomis
pa-
zymomis
dél
sa o
speci iniy
eikSmiy
galé y
bi i
laikomi
li e a i inés
kalbos
zodZiais:
jie
eiskia
sa okas,
ku ioms
pa adin iné a
ki y
inkamy
li e a ii inés
kalbos
Zodziy,
p z.:
ama/as“zaibas
be
g iaus inio”
[ y .],
ciZas“p ie
liny
pluos o
p ilipe
spaliai”
[ y .],
guogis
“ es u ése
nep agy as
s ecias”
[ y .],
goza
“liz anciy
ji os
bangy
eilé”
[1.
Zem.,
2.
geog .],
m agoné
“gy uliy
gany-
mas
nuo
saulé ekio
iki
pus y¢iy”
[ y .,
dz.],
samp/lésinis
“lininis
d iny as
audek-
las”
[Zem.],
pa aiZos
“ménulio
dilimas,
deléios
p adzia”
[Zem.],
agpienis
“ i-
gusis
pienas”
[ ak.],
wen ulys
“kas ienas,
a sisky es
gy ena,
ieniSas
Zmogus”
[ y .]”
(Paulauskas
1974:
43).
Laiminga
pabaiga
Cia
u i
ik
goza
—
a mybe,
beje, jau
DZ,
j i in a
i
kaip
mokslo
e minas:
2.
geog .
“jui os
bangy
uzluzi-
mas
(goZzimas)
an
seklumos
a
pak an éje”,
i
agpienis
—
skaid i
o mos
a -
mybe,
DZ,
jau
igijusi
bend inés
kalbos
Zodzio
s a usq,
ku j
ik
daba
ik ai
pa i ina
i
a osena.
DZ,
jj
jau
u i
i
2ama/as,
be
gal
ne
odél,
kad
né a
28