LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
.
Vy au as
VITKAUSKAS
J.
BALCIKONIO
NUSTATYTI
“LIETUVIY
KALBOS
ZODYNO”
SVARBIAUSI
PRINCIPAI
Kalbininkas
J.
Baléikonis
didZiojo
“Lie u iy
kalbos
Zodyno”
edaguo i,
jam
ado au i
a éjo
nea si ik inai.
Jau
nuo
eiklos
Pe e bu go
uni e si e o
li anologijos
bi elyje,
kai
yko
ink i
au osakos
i
kalbos
duomeny
j
Kédainiy
apylinkes,
ada
da
s uden a
jau
bu o
apémusi
idéja
domé is
lie u iy
Snekamaja
kalba,
au os
menine
kii yba.
Pedagogika
laikes
sa o
s a biausiu
da bu,
J.
Baléikonis
isa
laika
doméjosi
zodynais.
P isiminkime
jo
laiSkus- aginimus
K.
Bigai
a sidé i
eng i
“Lie u iy
kalbos
zodyna”
(Balcikonis
II
256-257),
ne gi
pa ody a
ypa inga
apsuk uma
—
susi a ima
su
inansininkais
ski i
specialiy
lé8y
Zodyno
da bui
a lygin i
(Balcikonis,
en
pa ).
Mi us
K.
Bigai,
LKZ
da bai
sus ojo.
Po
ilgy
ginéy,
a imosi
1930
me ais
suda oma
nauja
edakcija,
jai
ado au i
imasi
i8
Pane éZio
moky ojy
semina ijos
a Sauk as
i
os
ne
iso
mies o
ap audo as
di ek o ius
J.
Balcikonis.
Redaguo i
Zodyno
naujasis
edak o ius
a éjo
su
am
ik u
min¢ciy
bagazu.
Jo
siekimas
susipaZinus
su
K.
Bigos
palik aja
ka o eka
bu o
oks:
1.
nu a8y i
isus
Zinomus
senuosius
aS us;
2.
kiek
galima
iSsamiau
uZ aSy i
gy osios
kalbos,
kaip
jis
adino a mes
i
Snek as,
leksika.
Tai
bu o
s a biausi
LKZ
p incipai,
i8
ku iy
iSsi u uliojo
i
ki i:
kiek ieno
zodzio
is o ijos
pa eikimas,
isy
leksikos
iene y
geog a ijos
nu odymas.
Pagal
uome inés
misy
in eligen ijos
ilologinj
pasi engima,
isus
a miy
pa yzdzius
bu o
nu a a
pe asy i
bend inés,
P o eso iaus
sakymu,
aSomosios
kalbos
a i ikmenimis
(plg.
LKZ
I,
psl.
VI;
Balcikonis
I
179).
Sie
isi
dalykai
kaip
iki
i
pada é
LKZ
s a by
lie u iy
ilologijos
eikalg,
nes
j ai iems
y iné ojams
kaip
ik
lie u iy
kalbos
Zodziy
is o ijos
i
a miy
leksikos,
ypa¢
jos
geog a ijos,
labiausiai
i
eikéjo.
Tai
sup a o
i
Lie u os
Respublikos
uome iné
y iausybé,
sky usi
LKZ
iek
lé8y,
kiek
ada
eikéjo
nu agy i
isa
spausdin ga
li e a ii g
(1547-1930),
zinomus
ank aSdius,
uZ aSiné i
a miy
leksika
isame
lie u iy
kalbos
plo e,
.y.
Lie u os
Respublikoje,
Lenkijos
okupuo ame
Vilniaus
k aS e,
La ijos
lie u iy
kaimuose,
Ry y
P isijoje
i
. .
Kaip
y a
pasakojes
P o eso ius
1953-1954
m.
specialaus
leksikologijos
ku so
paskai ose,
LKZ
edakcija
da buo ojus
inkosi
ge ai
mokanéius
sa o
a me
i8
j ai iy
Lie u os
ie y,
k eipesi
asmeniskai
j
daugelj
moky ojy
os
ne
kiek iename
alsCiuje,
kad
leksikos
duomenys
bi y
enkami
olygiai.
J
$j
da bqa
ypa¢
ak y iai
bu o
jsi auke
Kauno
( éliau
Vy au o
DidZiojo)
uni e si e o
s uden ai,
ku iuos
moke
Zodzius
uz asiné i
pe
paskai as
pa s
P o eso ius
(jie
paminé i
LKZ
I,
IV-V
psl.
p akalboje;
en
aip
pa
ap agy a
isa
LKZ
medziagos
inkimo
is o ija
iki
1941
m.,
no s
i
éliau
be eik
niekas
nepaki o
—
a miy
leksikai
isada
bu o
ski iama
daug
démesio).
Lie u os
dialek ologai
i gi
di bo,
jie
pa eike
LKZ
ka o ekai
apie
milijong
lapeliuy.
1.
J.
Baléikonis
iipinosi
“Lie u iy
kalbos
Zodyne”
i8samiai
pa eik i
kiek ieno
zodzio
is o ija
i
kiek
jmanoma
ikslesn¢
geog a ija.
P incipas
bu o
oks:
“J
zodyna
imami
gy
o
sios
[ e in a
V.V.]
i
aS y
kalbos
zodziai,
is
iek
a
jie
lie u igkos
kilmés,
a
ba ba izmai,
jei
ie
ba ba izmai
ik
seniau
y a
jeje
j
musy
kalba
i
kiek
pla¢iau
Zinomi”
(LKZ
I,
psl.
V;
Baléikonis
I
178).
Zodyno
edak o ius
aiSkiai
y a
paju es
mokslininky
indoeu opeis y
i
ki y
y iné oju
doméjimasi
pa eldé aja
leksika,
odél
jai
i
sky é
daugiausia
démesio
(Vi kauskas
1987:
13-18).
Plg.
da
pas aba:
“Vadinamieji
a p au iniai
zodziai
(pazjs ami
ik
i8
a8 y)
j
Zodyna
nededami”
(LKZ
I,
psl.
V).
Pa eldé osios
i§
gy osios
kalbos
i
senyjy
a8 y
leksikos
a idaus
pa eikimo
adicija
éjo
pe
isus
spausdin us
i
engiamus
omus.
Nuo
LKZ
egiojo
omo
po
1952
me y
i ai iy
s a s ymy
(La in
1957:
119-144)
padaugéjo
y
adinamyjy
a p au iniy
Zodziy,
daznai
a si ik iniy
i
isai
neseny,
a ski y
moksly
specialis y
a ojamu:
gazogene a o ius
LKZ
III
191,
gene ali é as
LKZ
III
234,
geomé as,
-éLKZ
Ill
240,
glaube i as
LKZ
Wl
397,
gondoljé as
LKZ
Il
482,
g a ologas,
-€LKZ
II
497,
g ana inis,
-é
LKZ
III
515
(g ana iniai
obuoliai),
g ani é i
LKZ
III
519,
g a i acija
LKZ
Ill
535,
ha piinas
LKZ
Ml
787,
hek og amas
LKZ
II
787,
he dldas
LKZ
Ul
788,
hipok iziia
LKZ
111
790,
himusas
LKZ
111.791,
ibis
LKZ
IV
6,
iksija
LKZ
IV
34,
induk y as,
-i
LKZ
IV
108,
insinio i
KZ
IV
120,
in ensi iki o i
LKZ
IV
124,
jodo o mas
LKZ
IV
351,
kablog ama
LKZ
V
25,
kandeliab as
LKZ
V
201,
kanonié é
LKZ
V
218,
kaolinas
LKZ
V
225
i
.
Specialiujy
moksly
e miny
olesniuose
omuose
y a
kiek
mazéje,
be
ne u in
i esniy
p incipy
leksikos
e ybiy,
daZnai
a éjusiy
ik
j
j ai iakalbiy
mokslininky
kabine us
i
ne u inéiy
pa eldéjimo
poZymiu,
y a
daug.
Tai,
be
abejo,
y a
bend inés
kalbos,
e miny
Zodyny
p incipas,
j eig as
LKZ
au o iams
pe
as
sma kias
1950-1952
me y
leksikog a ines
diskusijas.
2.
Is o inio
mokslinio
Zodyno
p incipai
J.
Baléikonio
bu o
aiky i
i
zodziy
eiksmiy
eilei
nus a y i.
Apie
ai
jau
bu o
specialiai
aSy a
(Vi kauskas
1995:
349-354),
pa ody a,
kad
po
y
leksikog a ijos
dalyky
nag inéjimy
1952
m.,
ypac
po
B.
La ino
s ojimo
p ieé
is o inj
Zodyno
ipa
(La in
1957:
143)
bu o
i gi
p i aiky i
bend inés
(daba inés)
kalbos
Zodyny
p incipai
eikSmiy
eilei
nus a y i.
Tie
naujieji
p incipai
iek
y a
iskiepy i
daugeliui
LKZ
da buo ojy,
kad
i
po
aki aizdziy
is o iskam
Zodynui
ne inkamy
eo ijy
is
iek
a pais
laikomasi
ki o
ipo
Zodyny
me odo,
odél
ne
ik ai
bé nas
pi mg
eikSme¢
u i
“ aikinas”,
0
paskui“ aikas”,
be
i
a/anda
—
pi miau
60
min.,
o
paskui
“neapib eZ as
laiko
a pas”.
Taip
pa
neis o iskai
iSdés y os
zodzio
a8a
eikSmés.
Pi miausia
pa eik a
eik’mé
“medziagos,
ku iomis
eSiama”
( .y.
mine alinés,
ab ikinés
aSos),
o
paskiau
jau
nuo
amziy
bu es
i
specialiai
naudo as
més/as,
oliau
isma os
(LKZ
XVI582-583),
plg.
i
iS es inj
Zodj
aSinis,
-é
su
okia
pa
naujy
laiky,
bend inés
kalbos
Zodyno
eikimiy
eile
(LKZ
XVI
584).
PanaSiai
seman i8kai
pa eik as
i
eiksmazodis
“ék i
(LKZ
XVI
178).
Reikimés
dés omos
aip:
1.
ap ipin i
kuo,
duo i,
eik .
...
da binis
ga as
iekiamas
j
u binas.
In endan i a
ka iuomenei
iekia
ap anga
i
k .
2.
uos i,
gamin i,
da y i,
aisy i.
Ei a
kiauléms
lapy
iék i.
Pada gus
i§
medZio
iekda osi.3.
aisy i,
si i .
Ana
iéké
sau
d abuzius
pa
Ziema.
Mama
mun
kailinius
iéka.
4.
uos i
(k ai j),
kaup i,
k au .
Sa o
duk e ie
k ai j
iekidu.
5.
uos i
algiy,
aisiy,
i i,
gamin i,
aisy .
Senoji
aka iene
iéké.
Jo alg
iék i
i
. .
Seniausia,
be
abejo,
eikSmé
bii y
2-oji
uos i,
aisy i(mi alo),
oliau
logi8kai
ei y
uos i
algy,
eCioji
—
aisy i,
s ii i,
ke i oji
—
eng i
(k ai j),
ada
naujy
a
naujesniy
laiky
ei8kinius
apibiidinan ys
sakiniai
su
ZodZiais
...
da binis
ga as
iekiamas
j
u binas.
In endan ii a
ka iuomenei
iekia
ap anga
i
pan.
Taip
pa
logikos,
is o ijos
pozi i iu
eikéjo
a ky i,
nus a y i
emnp i,
és i
i
ki y
eiksmazodziy
eikSmiy
eiles
(p z.,
e hp i
1.
aukian
da y i
ilgesnj.
2.
gamin i
esian .
Viela
emp i...
3.
suémus
auk i
ka
besispi ian j,
i ai
besila kan j
...
4.
ilk i,
eng i,
mau i..
5.
sunkiai
auk i
ka
pa i sium...
(LKZ,
XVI
10-11)
i
pan.
KaZin
a
pi miné eik’mé
seno éje
ei8ké
aukian
da y i
ilgesnj,
ax
ne
3-ioji
y a
1-oji,
a
ne
2-oji
bus
bu usi
senesné
penk oje
ie oje
a sidi usi
sunky
aukima
pa i siumi
odan i
eik’mé
i
pan.
Tai
labai
sub ilis
dalykai,
mazZai
disku uojami
i
a komi.
(I
kodél
Siy
eiluciy
au o ius,
ienas
i8
y
omy
edak o iy,
okiy
dalyky
ne aisé?
Zinoki e,
iedanGius
a us
isada
sunku
aisy i:
ienq
eik’me¢
pa aisysi,
o
kas
i
kaip
sulygins
isy
iS es iniy
Zodziy
eikSmes
i
sqsajas?!)
3.
P o eso ius
J.
Baléikonis
sieké,
kad
LKZ
bi y
Sakninis,
a ski y
Zodziy,
ne
lizdinis
Zodynas.
I8im ys
bu o
-
ininkasi
-inykas
p iesagy
da iniai,
biid a diniai
galiiniy
-(/)a/,
-yn
p ie eiksmiai
(bd/ as
—
bal ai,
bal yn,
d asis
—
d asiai,
d asyn
i
. .).
P ieSdélinius
a daZodziy
da inius
s eng asi
dé i
a ski ai,
kad
LKZ
a o ojams
ne eik y
ieSko i
po
ki y
p ieSdéliy
lizdus
i
nebi y
ku iama
gal
i
nesamy
o my.
P z.,
az-,
aZu-,
aZuo-
p ieSdéliy
da iniai:
aZacia,
azZmi suonis,
azubalis,
azidanga,
aZ ioma sa,
az iozodis,
ag acia
i
daug
ki y
(LKZ,
I
432-
440).
An ajame
LKZ
I
omo
leidime
jy
neliko
—
nukel i
j
i
XVII
.
ka u
su
uz,
uZuo-,
Zu-
(dz.).
Kaip
odo
p ie&déliniy
da iniy
nuo-
(i
na-2.),
p ie-
(i
p y-2.),
pé -
(i
pa -)
sudéjimas
j
iena
lizda,
y a
p iku a
i
isai
nesan¢iy
kalboje
da iniy,
p z.:
nuoakia
ik
i8
ndakia
J
(z.)
-
LKZ
VIII
904,
ndoauga
ik
i8
2.
nilaugos
-
LKZ
VIII
904,
nuobengos
i§
2.
nibengos
—
LKZ
VIII
906,
nuod aikulE as
i
iS
ieny
Zemaiciy
nud aikulé o
—
LKZ,
VIII
917,
nuogeas us,
-7i8
2.
niigas us
—
LKZ
VIII
924,
niogybai8
2.
niigybos-LKZ
VIII
924
(nep ip a inus
p ie
a miniy
lyciy
a ojimo
i
ikslaus
anspona imo,
eko
“Li uanis icoje”
skai y i,
kad
nugybay a
p iesagos
-yba
da inys!)
i
. .
AukS aiciy
pa eik a
p yal o is,
p yangeé,
p yauks is,
p yda zé,
p ydélis,
p ydu is,
p ykalbé,
p yklé is,
p ylapis,
p ymo e e,
p ypuola,
p ys ubé
i
k .
(LKZ
X
607-762),
as
pa s
da y a
i
su
p ys-
da iniais
i8
auk& aiciu
Snek y
i
ak y:
p y,
p ysakiné,
p ysakys,
p ysgalis,
p ysi dis,
p ys a y i,
p yss en é
(LKZ
X
763-765),
be
ik
2.
p ybezdas
a sidii es
nesamo
p iebezdolizde,
z.
p yblandaiy a
p ieblandy
(')
lizde,
p yb éksmiais“ ems an ”
—
p ieb éksmiais,
p ydé inis
>
p iedé inis,
p yédis
“p i algymas
iki
so ies”
—
p ieédis,
p yge a
“a ba pinigiai”
—
p iege a,
p yg indas
“p ieklé is”
—>
p ieg indas,
p ykaboklis
“p iekabé”
—>
p iekaboklis,
p ylip is
—
p ielip is,
p iepapis
>
p ypapis,
p y eiza
>
p ie eiza
i
. .
(LKZ
X
623-727).
Panabiai
y a
i
su
uZ-
da iniais
XVII
.
NeZinia,
kaip
bi y
elgesis
J.
Balcikonis,
be
az-,
aZu-,
aZuo-i
ki y
p ieSdéliniy
ediniy
(an -,
anc-,
j-,
in-)
pa eikimas
LKZ
L-I
LKZ
III-IV
omuose
odo
isai
p iesinga
polinkj
negu
daba iniy
a
neseny
edak o iy,
be
ak o
ik umo
klausimai,
ZodZio
su adimo
p oblema
leksikog a ijoje
y a
labai
s a bis.
(Visi
p isimename,
kaip
17
omy
leidinio
“Slo a '
so emennogo
li e a u nogo
usskogo
jazyka”
suda y ojai
pi muosius
omus
iSleido
lizdiniu
bidu
pa eng us,
0
nuo
e¢iojo
jau
kiek ienas
Zodis,
ne
p ie eiksmis
pa eikiamas
a ski ai.)
A ski ai
bu o
pa eikiami
i
a miniy
p ieSdéliy
anc-i
an -
da iniai:
ancezys
i
an ezys,
4ncg auza
ix
an g auza,
anckala
ix
an kala,
anck y is
ix
an k y ys,
anckelis
i
an kel s,
anc iigo as
i
an igO as
ix
. .
(LKZ
I,
107-142).
S y uo a,
kaip
pa eik i
j-
i
z-
da inius.
P z.,
a ski ai
dedami
Ja us
i
ina us,
ige klis
ix
inge klis,
jge klys
ix
inge klys,
apiai
i
inkapiai,
jkalas
ix
inkalas,
kai as
ix
inkai as,
jkalba
ix
i ikalba
ix
.
Neku a
naujy
da iniy
a minéms
o mos:
ingesdZiai,
ingeida,
ingi klis,
je az is,
i kalas,
inklodalas,
ink a us,
-i,
i lopsé,
i lipis,
insag é,
imsiau is,
Inslajus
i
. .
Bu o
a ski ais
lizdais
pa eikiami
i
Sie
daik a a dZiai
bei
bid a dZiai:
ak ainis
i
ak ainys,
an akisi
an akys,
a i ezis
ix
an ezys,
an alnisix
an alnys,
apd ungis
i
apd ungys,
apgi isi
apgi ys,
a kliaganis
ix
a kliaganys,
a ad ékis
i
a ad ékys,
a silsis
i
a silsys,
aus inis
i
aus inys,
bal djisi
bal ijjis,
ba nisi
ba nys,
b olisix
b olys,
di ys
ix
du es
(LKZ
Il,
638),
du klisix
du klys,
dii is
i
di s,
édmenys
sm.
i
édmens
s .
i
daugybé
ki y.
Siuo
me u
-isi
-ys
baigmeny
/a-
kamieniai
a daZodzZiai
pa eikiami
iename
lizde
(i&sky us
a ejus,
kai
ski iasi
jy
eikSmés,
p z.,
dii is
i
di ys
pa eikiami
a ski ai,
nes
dii ys
u i
ik
ieng
eiksme,
a i inkanéiq
o mos
dii is
5-aja
(LKZ
II,
902).
Kai
kada
-
édmenys
i
édmens
a eju
—
a ski a
pa eikima
bus
lémes
giminiy
ski umas.
Minée ieji
z7-
kamieniai
a dazodZiai
su
gal inemis
-ss,
-ys
pa eik i
iename
lizde
bu o,
ma y ,
dél
o,
kad
iS
daugelio
linksniy
negalima
nus a y i
ki cia imo
pa adigmos
(kaip
i
j a dzio
us,
o
“ as”
dz.
issidi e encija imo,
odel
jis
iename
lizde
su
as, a).
Zinoma,
LKZ
a o ojams
ai
suda o
am
ik o
nepa ogumo
ieSko i
kokio
Zodzio
eikalingo
a ian o
(J.
Balcikonio
laiky
edakcija
s engda osi
iksliau
ai
nus a y i).
4.
J.
Baléikoniui
s a biausia
LKZ
medziaga
bu o
i
gy osios
kaibos
(iS
pa eldé yjy
Snek y).
Pi mieji
omai
a mi8kyjy
Zodziu,
sakiniy
gausa,
pi ma imu
pasizyméjo
ypaé.
T eciojo
omo
pas aba
odo
am
ik a
posiikj
dél
1947
m.
s a s ymuose
(Zinynas
1949
a:
298-299),
1952
m.
kon e encijoje
i
spaudoje
pa eikS y
p iesingy
minciy
(La in
1957:
142-144).
Todél
bu o
nu a a
zodzio
s aipsnj
aSy i
aip:
“Ilius aciniai
sakiniai
bei
posakiai,
kiek
ai
leidzia
pa i
u imoji
ak iné
medziaga,
dés omi
Sia
eile:
a)
sakiniai
bei
posakiai
i§
a ybinés
li e a i os
i
spaudos,
susij¢
su
Siy
dieny
misy
socialis inio
gy enimo
ik o e;
b)
bidingesnieji
liaudies
Snekamosios
kalbos
pasakymai;
c)
ilius aciniai
pa yzdziai
i$
au osakos;
d)
sakiniai
bei
posakiai
i$
senyjy
lie u isky
a8 y”
(LKZ
III
psl.
IM,
ai
paka o a
i
LKZ
I,
psl.V).
LKZ
poli iza imas
socializmo
laikais
bu o
neiS engiamas.
Tuo
ypa¢
pazymé i
LKZ
IV
i
V
omai.
Vis
dél o
poli izuo y
aS8 y,
daznai
pomenkiy
(A.
Guze iciaus’,
Kapsuko
i
k .)
didelis
akcen a imas
Zodyno
e és
pe
daug
nesumazino,
nes
domina o
pa eldé oji
leksika,
jos
eikéjo
mokslo
i
kul i os
pasauliui.
Kuo
oliau,
uo
labiau
silpo
eciojo
omo
ins ukcijos
pa engéjy
J.
K uopo,
A.
Ku¢inskai és,
B.
La ino
(La in
1957:
143)
mokymai.
Daba
jie
nusis iime
j
SeSélj.
Taigi
LKZ
y a
i8laikes
s a biausius
J.
Baléikonio
numa y us
LKZ
mokslinius
p incipus,
ski iasi
ik
de alémis
(p ieSdéliniy
eiksmaZodzZiy
i
eiksmazZodiniy
daik a a dziy,
ypa¢
da iniy
su
a miniais
p e iksais
i
su iksais
pa eikimu,
i
da
Siuo
bei uo).
Snek oms
nesug azinamai
ni eliuojan is,
Sis
lie u iy
kalbos
leksikos
iSsamiausias
inkinys
isada
bus
s a bus
miisy
kalbos
y iné ojams.
LITERATURA
Baléikonis
J.
I-U:
Rimk in as
as a,
1,
Vilnius:
Mokslas,
1978;
2,
Vilnius:
Mokslas,
1982.
La in
B.
A.
1957:
K a kij
is o i¢eskij
ob az
li o skoj
leksikog a ii.
-
Leksig a iceskij
sbo nik
11,
119-144.
LKZ
I
-Il,
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas1,
Vilnius,
1941;
2,
Kaunas:
Vals ybiné
enciklopedijy,
Zodyny
i
mokslo
li e a i os
leidykla,
1947.
LKZ
LI,
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-2,
Vilnius:
Min is,
1968-1969.
LKZ
III-XVI
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3-6,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1956,
1957,
1959,
1962;
7-9:
Min is,
1966, 1970,
1973;
10-15:
Mokslas,
1976,
1978, 1981, 1984,
1986, 1991;
16:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995.
Vi kauskas
V.
1995:
Zodiio
is o ijos
klausimai
akademiniame
“Lie u iy
kalbos
Zodyne”.
—
Lie u iy
ka aliky
Mokslo
akademijos
su azia imo
da bai
15,
349-354.
*
Kiek
Zinoma,
jo
omany
kalba
y a
a kes
didelis
gy osios
kalbos
moko as
D.
U bas,
uo
gal
is enges
ep esijy
(i8
paSnekesio
su
juo
1988.04.24).

Vi kauskas
V.
1987:
J.Baléikonio
pazi os
j
pa eldé aja
leksika.
-
Lie u iy
kalbo y os
Alausima ,
26,
13-18.
Zinynas
1949:
Didziojo
i
bend inés
lie u iy
kalbos
Zodyny
edaga imo
i
iSleidimo
aps a s ymas.
—
Lie u iy
Moksly
Akademijos
Zinynas
5,
301-305.
Zinynas
1949
a:
Didziojo
“Lie u iy
kalbos
Zodyno”
II-ojo
omo
aps a s ymas
LTSR
MA.
-
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
Zinynas
5
298-299.
THE
MAIN
PRINCIPLES
OF
“LIETUVIY
KALBOS
ZODYNAS”
(THE
DICTIONARY
OF
THE
LITHUANIAN
LANGUAGE)
ESTABLISHED
BY
J.
BALCIKONIS
Summa y
The
linguis
Juozas
Baléikonis
p epa ed
“Lie u iy
kalbos
Zodynas”
as
a
mo e
concise
The-
sau us.
1.
The
dic iona y
was
o
be
a
his o ical
dic iona y:
i s
co pus
was
o
con ain
all
he
wo ds
om
w i en
eco ds
and
he
li e
language
(J.
Balcikonis’
e m
o
dialec s).
2.
The
meanings
o
he
wo ds
we e
o
be
a anged
his o ically,
acco ding
o
hei
o ma ion
(a
his o ical
dic iona y
p inciple).
3.
“Lie u iy
kalbos
Zodynas”
was
o
be
a
dic iona y
o
sepa a e
wo ds,
o ms
and
de i a i es
-
no
a
dic iona y
o
wo d
amilies,
he
la e
being
a he
incon enien
o
i s
use s
when
hey
ha e
o
ind
a
language
ac
in
i .
4.
The
mos
impo an
o
he
edi o
we e
he
dialec al
da a,
which
we e
abundan
in
he
dic iona y.
F om
1948-1952
ideological
de ia ions
om
J.
Bal ikonis’
p inciples
we e
obse ed
( he
p inciples
o
he
his o ici y
o
meanings,
he
p io i y
o
dialec al
ma e ial
we e
igno ed,
many
sho -li ed
in e na ional
wo ds
ound
hei
way
in o
he
co pus).
Wi h
he
wa e
o
poli icised
c i icism
ha ing
aba ed,
he
main
p inciples
es ablished
by
J.
Baléikonis
a e
being
g adually
eins a ed.
10