LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Edmundas
TRUMPA
SAMPLAIKINIY
PRIEBALSIY
KIETUMO
:
MINKSTUMO
PRIESPRIESOS
NYKIMAS
PELESOS
SNEKTOJE
Pelesés
(Va ana o
aj.,
Bal a usija)
Snek a,
kaip
i
ki os
lie u iy
kalbos
pe-
i e inés
Snek os,
pasizymi
jdomiu
onologiniu
eiskiniu
—
p iebalsiy
g upés,
esancios
p ies
—
eilés
a ba
sup ieSakéjusius
uZpakalinés
eilés
balsius
( y.
[(..¢
kai ieji
na iai
——
nepaklis a
mink&’ umo
asimiliacijos
désniui,
p z.:
nuzgan.d1.s
‘nusigand¢s’,
sep
i.n'u.
‘sep yniy’,
ski le.s
‘skylés’,
giesm'a.
Ss
‘giesmes’,
izg’
‘ isgi’,
7-ndu
‘ yniau’,
ma. sk'in'us
‘ma skinius’,
sasé7
Se8 i’,
gi gé- '
‘gi dé (i)’,
ga z?
‘ga di’.
Sj
bend inés
kalbos
aisykliy
nea i inkan j
a miy
eiskinj
y a
pas ebéj¢
i
ap ase
nemazZa
kalbininky
(plg.
Zinke icius
1966:
157,
163;
Sudnik
1975:
65;
G umadiené
1988:
132).
Pap as ai
okius
e-
g esy inio
pala aliza imo
a ejus
links ama
aiskin i
samplaikos
na iy
unkcinio
minkS umo
ne u éjimu
a ba
s e imy
kalby
onologiniy
sis emu
j aka
(Pelesos
lie u iai
i
gudai
p iebalsius
7,
s,
Z
&
dz
a ia
kie ai,
no s
samplaikose
jie
gali
bi i
i
mink& i).
Bandoma
ei&kinj
modeliuo i
i
pagal
ono ak ikos
aisykles,
kai
nepala alizuo os
samplaikos
signalizuoja
a i aja
sandii a
(S imai iené,
Gi denis
1978:
61;
Gi denis
1995:
40).
Ap a ian
§j
eiSkinj]
ypa¢
pa anku
em is
Pelesés
Snek os
medziaga,
nes
daugelis
Sios
8nek os
Zodziy,
u inciy
miné y
samplaiky,
y a
dazni.
Samplaikos
leng ai
iSgi s amos,
,,negoZiamos“
speci iniy
a més
ypa ybiu,
odél
minks uo-
sius
i
kie uosius
jy
na ius
nesunku
ski i
ne
nejgudusia
ausimi.
Juolab
jdo-
miau,
kad
Sios
samplaikos
ne e ai
u i
a ian y,
liudijanéiy
p oceso
bu ima
i
leidzianciy
da y i
p ielaida,
jog
nepala alizuo y
samplaiky
gauséjimas
né a
chao iSkas.
Medziaga
ink a
1994
me ais
Pelesds
apylinkiy
kaimuose:
Pa alakéjé,
LeliiSiuose,
Dubiniuose,
Piliiinuose,
Padi yjé,
i
pacioje
Pelesojé.
Apylinkéje,
ku i
ak uojama
kaip
lie u iy
i
gudy
biling izmo
sala,
a si
a sispindi
kelios
ne ienodai
paki usios
kalbinés
si uacijos
s adijos:
nuo
kone
isisko
lie u iy
kalbos
uzgesimo
(Leli Siuose),
kai
lie u iy
kalba,
aigi
i
d ikalbiskuma,
i8lai-
ke
ik
pa ys
senieji
gy en ojai
(1994
m.
iSlike
ik
keli
gy i),
pe
d ikalbiskumo
pusiaus y a
(Pelesa,
Pili inai,
Dubiniai,
Padi ys)
iki
ik o,
nedaug
palies o
lie-
u iy
kalbos
y a imo
(Pa alaké)
(Sudnik
1980:
181;
Vidugi is,
1988:
24).
Se-
214
Siose
magne o ono
kase ése,
saugomose
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Kalbos
is o-
ijos
i
dialek ologijos
sky iuje
( egis acijos
N .
353-355,
360-362)
uZ iksuo a
17-os
pa eikejy
isli
Sneka
(pasakojimas
a ba
pokalbis).
Pagal
socioling is ing
anke a
isi
pa eikéjai,
gime
1909
—
1936
me ais,
—
lie u iai,
nuo
mazZens
na-
muose
i
su
sa o
ka os
Zmonémis
kalbéj¢
lie u i8kai
(i&sky us
iena,
gimusia
1941
m.,
u éjusiq
mo ing
lenke
i
daba
laikan¢ig
sa e
lenke).
In o man ai
gu-
diskai
bend auja
su
ki akalbiais
kaimynais,
kai
ku ie
—
su
gudemis
Zmonomis,
su
nemokan¢iais
lie u i8kai
kalbé i
aikais
i
aikai¢iais.
Dél
o,
ma y ,
sky ési
pa eikejy
Snekos
u ingumas,
j ai a o
zodZiy
su
samplaikinémis
p iebalsiy
kons ukcijomis
gausa.
Domino
ejopos
p iebalsiy
samplaikos:
i8 isai
pala alizuo os
([C;C’2
=
)),
:
oe
ee ee
ee
ae
V
n'y
samplaikos,
ku iy
iS isai
nepa eiké
asimiliacinis
mink& inimas
(C.F):
i
iS isai
kie os
([C;C,
=
])
samplaikos
(placiau
Z .
T umpa
1994:
23).
Jas
suda-
o
du
ienas
Salia
ki o
esan ys
p iebalsiai,
salygi8kai
i&ski i
i
d ina és,
ina és
a
ke u na és
g upés
(pa yzdziui,
Zodyje
anks‘c?
‘anks i’
iSkel os
Dk,
ks
sc’
samplaikos)
(plg.
Sudnik
1972:
15).
P opo cingai
j a’y am
kiek ieno
pa eikéjo
eks o
kiekiui
i8 ink a
po
30,
50
a
60
p iebalsiniy
g upiy.
Bend as
su as y
pa-
yzdziy
skai¢ius
923.
Jie
pasiski s o
aip:
a)
([C1C2
(...)
])
—
92
samplaikos
(437
a ojimo
a ejai);
b)
([CiC2
(...)
])
-
82
samplaikos
(313
a ojimo
a ejy);
c)
([C:C,
(...)
])
-—
46
samplaikos
(183
a ojimo
a ejai).
Kadangi
socioling is iniai
pa eikéjy
duomenys
né a
labai
ski ingi,
kalban
apie
a ian i8ky
sanda y
a osenga
ikslinga
em is
amzZiaus
k i e ijumi.
Pas e-
be a,
kad
maZdaug
1909
-
1920
m.
gime
pa eikéejai
minkS uosius
p iebalsiy
sandi os
ko elia us
iSlaike
apy ik iu
san ykiu
2
:
1,
gime
1920
—
1925
m.
§j
san-
yki
islaiko
maZdaug
1.5
:
1,
0
jaunesniosios
ka os
a s o y,
gimusiy
1925
—
1941
m.,
iSlaiky as
san ykis
1
:1.
P iezas¢iy,
lemianéiy
mink& uyjy
ko elia y
nykima,
a si
bii y
galima
paies-
Ko i
ie inése
gudy
Snek ose
i
ai8kin i
biling izmo
po eikiu,
aciau
Si okio
po-
Zil io
eike y
laiky is
a sa giai,
kadangi,
ano
M.Lekomce os,
»lie u iy,
lenky,
gudy
a miy
sq eika
y a
kalby
kon ak y,
p asidéjusiy
Vilnijoje
da
XIII
—
XIV
a.,
esinys.“
(Lekomce a
1972:
127).
P iebalsiy
samplaiky
minks yjy
—
kie yjy
ko elia y
a ian ai
jmanomi
i
gudy
Snek oje:
spa ai
/
sp'a ai
‘dainuok’,
Zim
€lim
|
zm'élim
‘sumalsime’;
a ba:
lie u i8ku
subs a u
aiskinamas
mink& o-
jo
’
a ian o,
einancio
dazniausiai
minks ujy
p iebalsiy
g upéje,
a ojimas:
ba 6na
/
ba ' ’6na
‘ as ai’,
p'a s'
Onik
|
p'a 's'
Onik
‘Ziedelis’
i
pan.
(Lekom-
ce a
1972:
126,
127).
215
Taigi
negalima
neig i
lenky
kalbos
i
gudy
Snek os,
u inciy
sude inga
kon-
sonan izma,
po eikio,
aciau
bi ina
ieSko i
poky¢io
p ielaidy
i
pacioje
Pelesds
lie u iy
Snek os
onologinéje
sis emoje.
‘T.Sudnik,
8-ajame
deSim me yje
Laziinuose
y inéjusi
lie u iy,
gudy,
lenky
Snek as,
nus a é
Siy
Snek y
onemy
dis ibucijos
laukus
i
suda é
iSsamias
gali-
my
onemy
samplaiky
len eles
(Sudnik
1972:
10,
22,
31
len elés).
Pelesés
i
Laz iny
Snek y
onologinés
sis emos
mazZai
ski iasi,
odél
jmanomas
a sa gus
duomeny
g e inimas,
leidZian is
da y i
kai
ku ias
eo ines
p ielaidas.
is
]
ipo
sandi y
len ele
galima
pe kel i
pazy-
i
]
Siuo
a eju
a as y
[=
iL
mas
i8
T.Sudnik
pa eng os
len elés
(simboliu
,,P“
pazymin
Pelesds
lie u iy
snek oje
a as as
samplaikas,
,,L“
—
Laziny
lie u iy
8nek oje
galimas
samplai-
kas,
,,G“
—
Laziiny
gudy
Snek oje
galimas
samplaikas):
p'
b'
L
d’
k'
g°
c’
é'<c'
z
m
PLG
G
P
P
LG LG
PLG
PG
m
PLG
LG
L
L
LG LG
LG
LG
a
PG
G
P
P
PG
PG
P
BP
n'
LG
LG
PL PL
PLG
PLG PLG
LG
I
G
PG
PG
G G G
I’
LG LG
PL
PL
PLG
PLG PLG
PLG
£
PLG PLG
PL
PL
PLG PLG PLG
PLG_
|
PLG
P P
P
P
P
P P
P
1
Mink& ojo
m
bu imas
Sio
ipo
samplaikose
y a
gana
p oblemiSkas;
pa ik in i
jo
pala alisku-
mq
de é y
labo a o ijos
salygomis.
2
Lazinai
y a
j
pie us
nuo
ibos,
uz
ku ios
ne u i
pozicinio
i
unkcinio
minkS umo,
(plg.
U bana idiii é
1970:
78),
uo
a pu
Pelesojé
’
am
ik ais
e ais
a ejais
(p z.,
samplaikose)
minks umga
iSlaike.
Sug e inus
duomenis
asime
keliolika
samplaiky,
i§
ku iu:
1)
m3’
(pasamzi-ci
‘pasamdy i’),
np'(sii.pi./'e-m
‘jpylém(e)’),
nk’
(Jank
ala
‘lankele’),
ng'(Jang' 'au.
‘leng iau’),
/b'(Zukalb
é:c"‘uzkalbe (i)’),
lk’
(saka.lke.
‘ ie a,
ku
malkas
kapoja’)
—
eo iSkai
jmanoma
paaiskin i
kaip
a si adusias
del
gudy
p iebalsiy
ono ak ikos
po eikio;
2)
m ’
(k am i-cis
‘k am y is’),
md'
(pasamd‘4i.
‘pasamdziau’),
n ’
(s é.n 'ino.),
nd'
(dund’a-klis
“Dundeklis’),
nce’
(pas ’4.nci o.
‘pas en ijo’),
137’
(1
esuzbIng'3
ing
in
eo.
‘nesuzinodindinéjo’),
aip
pa
p’
(d’Z pc'
‘di b (i)’),
b’
(abdi b'dinéjo.
‘apdi bdinéjo’),
’
(daba i e.s
‘daba és’),
ad’
(ga d'ini
‘Ga dine’),
‘k'
(p bis'pi .ki.
‘p isipi ke’),
g’
(pas‘k‘e 'g'e.
‘paske -
dé’),
e'(a c4o.
‘a iau’),
’z'(gi. 'zu
‘gi dziu
(gi dau)’)
—
gudy
onologinémis
aisyklémis
nepaaiskinamos.
Taigi
samplaiky
nejmanoma
apibidin i
ien
kaip
kalby
sa eikos
ezul a o
—
eiSkinys
daug
pla esnis
i ,
ko
ge o,
u in is
sa o
i-
dinius
désnius.
216
Todeél
a siz elg ina
j
samplaiky
uZimama
ie a
Zodyje,
aip
pa
j
ai,
kokia
y
samlpaiky
s uk ii a
i
kokiy
sa ybiy
u i
jas
suda an ys
p iebalsiai.
Pi miausia
a k eip inas
démesys
ai,
kad
miné y
samplaiky
na iai
p iklauso
ski ingiems
onologiniams
skiemenims
(0
ne e ai
—
i
ski ingoms
mo emoms,
ku iy
ibos
su ampa
su
skiemeny
ibomis),
plg.
p‘epk?
‘penki’,
ienk‘e.m'ei
‘ ienkiemiai’,
nu bingd’' '
‘nu inkdy (i)’,
nuzgoi.dis
‘nusigandes’,
u iiy/g7
‘ u ingi’,
sku d
ei.
‘sku diiai’,
pi k4Jej
‘pi keléj(e)’,
ie p’em
‘ e piam(e)’,
41c’
(<4
1c’)
‘a (i)’,
da-spimec'(<d4-sbimc's)
‘desim ’,
shi zin.
‘Si din’.
RT
p iebalsiy
sandi os
ipas
(kaip
i
RS,
TS,
TT,
RR,
SS
ipai)
u i
po en-
cialiq
galimybe
depala alizuo i
pi majj
sandi os
na j.
Sio
ipo
sandii a
eigkia
am
ik a
akosky a
a p
implozinés
(pi masis
na ys)
i
eksplozinés
(an asis
na ys)
g upiu,
i
Sios
akosky os
minkS inimo
asimiliacija
ne e ai
negali
j eik i:
ma. skinus
‘ma skinius’,
/4.kiska
‘lenki8ka’,
isig@é. c'
‘isige (i)’,
insiklep6-k
‘jsiklepok
(jsizi i ék)’,
pe .sijo.s
‘pensijos’,
képc’
(<képc')
‘kep (i)’,
ba n'i.kas
‘be niukas’,
ka e.s
‘ka és’,
ki m'e.lé-
‘ki méle’,
puss
zs
e bIs
‘pussese és’.
Bend as
RT,
RS,
TS,
RR,
TT,
SS
ipo
sandii y
skai-
Gius
suda o
daugiau
kaip
pus¢
(189
i§
313)
ieno
p iebalsio
nemink& inimo
a -
ejy.
112
y a
homomo eminés
samplaikos,
ku ias
galima
paai8kin i
na iy
p i-
klausomybe
ski ingiems
onologiniams
skiemenims,
i
77
—
he e omo eminés
samplaikos,
ku ias
galima
ak uo i
kaip
a i osios
sandii os
ealizacija.
Lyginan
i8
dalies
minkS umo
asimiliacijos
pa eik us
(C,C’2)
i
mink& uosius
(CiC2)
RT,
RS,
TS,
TT,
RR,
SS
ipo
ko elia us
minkS yjy
i8laiky a
siek
iek
daugiau
( a osenos
san ykis
1.89
:
2.05).
Siuos,
kaip
miné a,
daZniau
a oja
y esnio
amZiaus
pa eikéjai.
Taciau
kaip
galima
bi y
paaiSkin i
likusius
124
pusiau
mink&8 y
samplaiky
a ejus?
Tai
ST,
SR,
TR
ipo
sandi os,
neskaidomos
j
onologinius
skiemenis
i
ik
spo adi8kai
p iklausancios
ski ingoms
mo emoms
(39
a osenos
a e-
jai):
spéc'zs
‘spiecias(i)’,
sk
7e as
‘skie as’,
d iisk‘in'’i.kuosa
‘D uskininkuose’,
aks¢é.s
‘ akS ies
(ka s o)’,
md- ke./'isk'e.
“Mo keliské’,
4uks ’és'n'e.s
‘aukS es-
nés’,
misk7
‘miske’,
sas?
Se& i’,
bazn-éa
‘bazny ia’,
sn‘4-ka
‘“Sneka’,
g‘esm'‘i.s
‘giesmes’,
pas/
ep.
‘paslépé’,
7's
‘ ys’,
/i ’6-kai
‘li iokai
(lie u iai)’
p/‘ik’es
‘Plikiai’,
((Jisplé-Sc'
(<
(Visplé-5¢1)
“‘Sples (i)’,
b/F-nu.
‘blyny’
i
. .
Cia
pi mojo
samplaikos
na io
nemink& inimo
p ieZas¢iy
galima
ieSko i
a ikuliacinéje
Pelesés
8nek os
bazéje.
Zinoma,
kad
Sioje
Ssnek oje
§
Z,
(s)
i
ypaé
y a
p a a-
dg
pozicinj
i
i8
dalies
unkcinj
minkS uma.
Tuo
a sa giai
paaiSkin inas
pi myjy
samplaiky
na iy
kie inimas,
plg.
sasé
‘Se&i’/
sn’4-ka
‘Sneka’,
Zi- e
‘Ziii i’/
seséZd
4'sbime'‘SeSiasdesim ’,
sé-37 ‘sédi’(no s
kie asis
s
p ie’
e,
é
labai
e as)/
sm
ielis
‘smélis’.
Gali
bi i,
kad
p iebalsiy
4
d,
p,
b
(kaip
i
m,
)
depala alizaci-
ja
ebe a
da
p adinéje
s adijoje
(U bana iciii é
1978:
76).
Vyks an j
p ocesa
liudija
T°R”
ipo
a ian ai:
/-s
‘ ys’/
-n4u
‘ yniau’/
e s
‘ is’.
217
Pusiau
minkS os
ST,
SR,
TR
ipo
sandii os,
lyginan
su
iS isai
minkS ais
jy
a ian ais,
jau
né a
aip
placiai
a ojamos,
ma y ,
dél
o,
kad
a si anda
Siokiy
okiy
a ikuliacijos
sunkumy
(pi mojo
i
an ojo
samplaikos
na io
nea iboja
na i alus
onologinio
skiemens
ba je as).
Todél,
nepaisan
,
§ Z
( am
ik ose
pozicijose
i
s,
4
d,
p, b)
gana
désningo
kie inimo,
samplaikose
Sie
p iebalsiai
daZniau
a iami
minks ai.
Miné o
ST,
SR,
TR
ipo
i8
dalies
mink& y
i
i& isai
minkS y
( .y.
(C;C2)
i
(C':C2))
ko elia y
a ojimo
san ykis
1,2
:
2,4.
Be
o,
Sio
ipo
samplaikas
daZniau
links ama
a i
i8 isai
kie as
(108
i§
183
a ejy).
Ma y-
i,
kad
ieno
skiemens
ibose
ski ingo
minks umo
samplaiky
na iai
né a
,,pa-
geidaujami“.
Bend as
i§
dalies
depala alizuo y
samplaiky,
ku iy
na iai
p iklauso
ski in-
giems
onologiniams
skiemenims,
i
am
pac¢iam
skiemeniui
p iklausandiy
p iebalsiy
g upiy
san ykis
1,89
:
1,22.
Todél
j
A.
Gi denio klausima
,,Fonologi-
nio
skiemens
iba:
kons uk as
a
ealybé?..“
galima
pag is ai
a saky i
eigia-
mai:
,,(...)
onologinio
skiemens
iba
y a
am
ik a
psicholing is iné
ealybé,
in ui y iai
su okiama
kalbos
a o ojy“
(Gi denis
1985:
5,
9).
Nyks an¢ioje
Pelesds
8nek oje
onologinio
skiemens
iba
signalizuoja
p ie-
balsinés
samplaikos
na iy
p ieSp ieSa
pala aliskumo
a z ilgiu.
LITERATURA
Gi denis
A.
1985:
Fonologinio
skiemens
iba:
kons uk as
a
ealybé?
—
Kal/bo y a
36
(1),
Vilnius,
5
—
11.
Gi denis
A.
1995:
Fonologija,
Vilnius:
Pe o
o se as.
G umadiené
L.
1988:
Socioling is inis
ilnieciy
lie u iy
kalbos
y imas:
konsonan izmas
i
akcen uacija.
—
Lie u iy
kalba
i
biling izmas.
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai
27,
Vilnius,
132
-
149.
Lekomce a
M.
1972:
O
zaimodeis ii
onologi eskich
sis em
aione
bal o-sla janskogo
pog ani¢ja.
—
Ba/ o-slayanskij
sbo nik,
Mosk a:
Nauka,
116
—
134.
S imai iené
M.
Gi denis
A.
1978:
P iebalsiy
junginiy
ukmé
kaip
a i osios
san-
di os
indika o ius
bend inéje
lie u iy
kalboje.—
Kal/bo y a
29
(1),
Vilnius,
61-
69.
Sudnik
T.M.
1972:
Laziinai.
Li o skaja,
belo usskaja
i
polskaja
onologiéeskije
sis emy.
—
Bal o-sla janskij
sbo nik,
Mosk a:
Nauka,
15
-
115.
Sudnik
T.M.
1975:
Dialek y
li o sko-sla janskogo
pog anicja.
Oce ki
onologiceskich
sis em
(Lazduny,
De eniski,
Ge ja y,
Ze ela),
Mosk a:
Nauka.
Sudnik
T.M.
1980:
K
is o ii
jazyko oj
si uacii
Peljasy.
-
Bal o-sla janskije
e nojazyko yje
kon ak y,
Mosk a:
Nauka,
181
—
191.
T umpa
E.
1994:
Kie umo
:
minks umo
p ie8p ieSos
de onologizacija
p iebalsiy
samplaikose
(Pelesos
Snek os
duomenimis).
—
Lie u iy
kalba:
y éjai
i
y imai.
Kon e encijos
[P.Ska dziui
paminé i]
p anesimy
ezés,
Vilnius,
22
-
24.
U bana iéii eé
Z.
1970:
P iebalsiai
4
,s,
(2?)
p ieS
negaliininius
2,
en
lie u iy
kalbos
a -
mése.
—
Kalbo y a
21,
Vilnius,
75
—
87.
U bana iéii é
Z.
1978:
P iebalsiy
4 d,
ni
6,
p,
m,
kie inimas
lie u iy
kalbos
a mése.
—
Kalbo y a
29,
Vilnius,
69
—
78.
Vidugi is
A.
1988:
I8
e noling is iniy
san ykiy
aidos
Pelesos
i
g e imose
apylinkése.
—
Lie u iy
kalba
i
biling izmas.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai27,
Vilnius,
21
—
36.
218

Zinke icius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija.
Lyginamoyi
a miy
one ika
i
mo ologija
(su
75
Zemel.),
Vilnius:
Min is.
DEPHONOLOGISIERUNG
DER
OPPOSITION
VON
NICHTPALATALEN
:
PALATALEN
KONSONANTENGRUPPEN
DER
MUNDART
VON
PELESA
Zusammen assung
Ziel
dieses
A ikels
is
es,
U sachen
ii
die
nu
pa ielle
Pala alisa ionsassimila ion
bei
V
den
Konsonan eng uppen
om
Typ
[C,”
C,"°
—]
au zuzeigen.
e
Einige
Konsonan eng uppen
bleiben
ha .
Bishe
wu den
die
Falle
de
Depala alisie-
ung
du ch
die
ein liisse
emde
Sp achen
au
das
phonologische
Sys em
de
li auischen
Mun-
da en
sowie
du ch
das
Fehlen
cine
unk ionellen
und
posi ionbeding en
Pala alisie ung
in
den
li auischen
Munda en
e kla .
In
de
Munda
on
Pelesa
s immen
die
G enzen
de
Pala alisie ung
gewohnlich
mi
den
phonologischen
Silbeng enzen
ibe ein.
219