LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Aloyzas
VIDUGIRIS
YPATYBES
STIPRINIMO
VEDINIAI
SU
PRIESAGTA
-I kas,
-ickas
PIETRYTINESE
LIETUVIU
KALBOS
SNEKTOSE
Pie y inio
lie u iy
kalbos
pak aS¢cio
Snek ose
gana
daznai
a ojami
biid a -
dziai
su
p iesaga
-i kas
a ba
-ickas.
Sios
p iesagos
ediniai
daugelj
y éjy
in i-
guoja
ne
ik
sa o
o ma
( ai8ka),
be
i
eik8me.
Cia
no ima
kiek
pla¢iau
panag-
iné i
y
ediniy
da yba
i
a osena.
Juo
labiau,
kad
am
a si ado
ge a
p oga
—
p isimenan
ieng
didZiausiy
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
specialis y
kalbi-
ninka
P ana
Ska dziu.
P.
Ska dzius
y a
i ai
jéjes
j
Zymiausiy
lie u iy
kalbininky
g e as
Salia
sa o
moky ojy
J.
Jablonskio,
K.
Bigos,
J.
Baléikonio,
mokslad augio
A.
Salio
i
k .
Pa aSes
paga séjusia
ilogija
(dak a o
dise acija
,,Die
sla ischen
Lenhnwo e
im
Al li auischen*
1931m.,
habili acinj
da ba
»DaukSos
akcen ologija“
1935
m.
i
undamen aly
eikalq
,,Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba“
1941
m.)
P.
Ska ddzius,
da
jaunas
biidamas,
jau
apo
lie u iy
kalbo y os
klasiku.
Su
Sio,
kaip
i
ki y
mums
b angiy
kalbininky
a dais
i
da bais,
mes,
li uanis ai,
kiek ienas
esame
is
ki aip
susipaZing
a
susije.
Likimas
aip
lémé,
kad
Ska dziy
pa a de
eko
gi dé i
nuo
pa
mazens.
Taciau
apie
Ska dziy,
kaip
kalbininka,
mokslininka,
suzinojau
ik
baigian is
ka ui
1944
m.,
kai
i§
Pane ezio
gimnazijos
pe sikéliau
moky is
j
p iaugan¢ia
Subaciaus
p ogimnazija.
Ne
ka a,
eidami
p o
Salj,
g ozéjomés
p ie
pag indinés
Subadiaus
mies elio
ga és
g aziu
gel o-
nai
dazy i
namu,
ku iame
gy eno
y esnysis
P ano
b olis
An anas
Ska dZius
(g.
1896
m.).
1958
m.
pagal
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
p og ama
su
An anu
Balagai¢iu
i dami
Subaciaus
a me
i
kalbindami
g aziai
suba énuojan j
( o ininkuojan j)
A.
Ska dziy,
pa y éme,
kad
jie
abu
su
b o-
liu
P anu
bu o
gime¢
a okiau
nuo
ga és
senojoje
sodyboje,
jsikii usioje
g aziame
kai iajame
VieSin os
upés
ska dyje.
O
uz
kokiy
200-300
m.
deSiniajame
VieSin os
ska dyje
s o éjo
labai
a kinga,
iesiog
e nog a iné
ki o
miisy
kalbininko
leksikog a o
Domo
Luk&io
(1912-1979)
gim-
oji
sodyba,
ku
uome
da
gy eno
abu
jo
é ai.
Tuo
me u
bu o
poli inio
kilma o
,,a od ékis“.
P.
Ska dzius,
pagal
b olio
An ano
pasakojima,
ases,
jog
deda
nemazZa
ilciy
su ik i
Ame ikoje
besilankan j
o
me o
Lie u os
moksly
akademi-
jos
p eziden a
Juozq
Ma ulj
i
ikjsis
sug iZ i
j
Lie u a.
To
i
mes
ne
maziau
laukéme.
Deja,
el ui.
Vediniai
su
p iesaga
-/ kas
a ba
-ickas
daugiausia
a ojami
paCiais
pie y i-
niais
lie u iy
kalbos
plo o
pak aS¢iais,
iek
Siapus
daba iniy
Lie u os
sienuy,
iek
i
uz
jy.
Tai
daugiausia
pab éZiamosios
(deminu y inés,
mazybinés,
malo-
ninés,
ka ais
menkinamosios)
eikSmés
biid a dZiai
i
p ie eiksmiai,
p z.:
as -
i kas,
-a
ax
aS ickas,
-a
‘labai
aS us,
aS u élis’:
as as,
-a,
as iss,
- ;
aS i kai
a
as ickai,
as ickai
‘labai
aS iai,
a8 u éliai’:
as ia ;
g azi kas,
-a,
g azi kai
a
b azickas,
-a,
g azickal:
g azus,
-1,
g azial;
ma gi kas
-a,
ma gi ka ax
ma gickas,
-a,
ma gickai:
ma gas,
-a,
ma gai.
Pag indiné
os
p iesagos
o ma
laiky ina
-/ k-.
Ja
u i
Zie elos
lie u iu
8nek-
a,
iSlaikiusi
a chaji8kesne
ga sy
sis ema.
O
p iesaga
-sck-,
daugiausia
papli usi
207
pie y
auks aiciy
a més
pak a&Ciais,
eikiausiai
y a
an inis,
dzikiSkas
pi mo-
sios
p iesagos
a ian as.
Vediniai
su
p iesaga
-ickas
dazniausiai
a ojami
apie
A moniskes,
Benekdinis,
Die éniskes,
Laziinus,
N6¢ia,
Pelésa,
Réddinia,
Va e-
na q
(Bala na),
eciau
apie
Bu iménis,
Eisiskes,
Kalesninkis,
Ridnig
i
ki u .
Ki aip
sakan ,
Zie ela
su
ki omis
lie u iy
kalbos
pie y inio
kampo
snek omis
y a
s a biausi
os
p iesagos
a ojimo
Zidiniai.
Toliau
j
Siau és
aka us,
.y.
gilyn
i
pag indines
lie u iy
kalbos
a mes,
os
p iesagos
ediniy
|
Va ojimo
a ejy
ma-
Zéja.
Siy
ediniy
ak y aus
a ojimo
iba
siekia
Ge édius,
Saléininkéli s,
Me ki-
n¢,
Rudaming
(Lazdijy
aj.).
Ta¢iau
panasiy
ediniy
su
p iesaga
suda an iais
p iebalsiy
-ck-
a
-ck-
junginiais
pasi aiko
i
ge okai
oliau
uz
os
ibos,
p z.:
d ynickas,
-a
‘kas
gimes
ka u
su
ki u’
(LKZ
II:
980),
pagi ckas,
-a
‘kas
mégs a
gi is’
K s,
Sb,
plikuckas,
-a
‘kas
nuplikes
a ba
plikai
nuki p as’
Pg,
NdZ,
p i-
déckas
‘p iedas’
Jns, J b,
K s,
KzR,
Vdk
(LKZ
X:
236,
611).
P iesagos
-/ kas,
-ickas
(-i skas)
kilme
ne
isi
kalbininkai
ienodai
aiSkina.
E.
F aenkelis,
pi masis
apz elges
pie y iniy
lie u iy
Snek y
p iesaginiy
ediniy
da yba,
p iesaga
-i kas
a ba
-i skas,
laiko
s e ima,
skolin a
i§
sla y
kalby.
Demi-
nu y inius
lenky,
gudy
edinius
maciu ki/ma/u ki
‘ isai
mazas’,
milu ki
‘labai
mielas,
mielasis’,
aniu ko
‘labai
anks i’,
niziu ko
‘labai
Zemai’
jis
g e ina
su
Sio
k aS o
lie u iy
Znek y
a i inkamais
deminu y ais
maci kas,
myli kas
(myle kas),
anks i kai
Z ,
Zeme skai
D .
Pas a ojo
edinio
p iebalsis
s
galis
bi i
jsp aus as
pagal
sla y
aizko
pa yzdj
(F aenkel
1936:
55-56).
P.
Ska dZiaus
nuomone,
ediniai
su
p iesaga
-/ ka-,
-icka-
y a
ne ienodos
kilmés.
,,Bud a dziai
su
p iesaga
-icka-
gali
bi i
suda y i
ne
ik
pagal
sla iskus
skolinius
su
icka-
(p z.,
ka alickas
‘ka aliskas’
i
k .),
be
i
pagal
okius
pe di -
binius,
kaip
Zie elos
g azi kas
‘ isai
g azus’,
myli kas
‘labai
meilus,
meilingas’
i
k .,
ku ie,
jsp audus
p iebalsj
s a p
i
4,
ilgainiui
galéjo
duo i
a i auk ine
p iesaga
-icka-“
(Ska dzius
1941:
123).
J.
O embskiui
p iesaga
-/ kas
(i
jos
a ian ai
-ickas,
-uckas)
y a
sudé iné,
ku ios
pi masis
démuo
-/ -
g ynai
lie u iskas,
plg.
ba/ i elys,
mazi elys
(daini
DaukSos
Pos ilés
zodziai),
maZu élis,
o
an asis
-kas
éliau
pasiskolin as
i8
sla-
y
(gudy
a
lenky)
kalby,
jau
,,isnykus
ie ams“,
plg.
lenky
ma/e iki
<
*mal-en-
5k,
dob u ki
<
*dob -u -bks.
P iesagos
ickas
(plg.
nuogickas,
plikickas)
a-
ian as
a si ado
p iebalsiy
junginiui
-¢k-
is i us
j
-ck-
dél
dzika imo
(O ebski
1965:
273).
Nesigilinan
oliau,
kokia
bu o
Sios
p iesagos
o ma imosi
eiga,
neabejo i-
na,
kad
jos
a si adimga
lémé
pie y iniy
lie u iy
snek y
glaudiis
i
seni
kon ak ai
su
sla y
kalbomis.
Daba
ediniy
su
os
p iesagos
a ian ais
papli ima
¢ia
ska i-
na
gana
daznai
a ojami
gudy
kalbos
a i inkamos
eik’més
biid a dziu
i
p ie-
eiksmiy
deminu y ai,
p z.:
bé/en‘ki‘bal u is,
bal u élis’,
b/izen'ka/blizi i ka
‘a -
u éliai’,
déb anki‘ge u élis’,
Cd nen’ki
juodu élis’,
mi en’ki‘mielu élis,
miela-
sis’,
nizen‘ki
‘Zemu élis’,
énen‘ki
‘plonu élis’
(plg.
zie eliskiy
bél i kas,
-a,
a i -
ka ,
gé i kas,
-a,
jéodi kas,
-4,
mieli kas,
-a,
ploni kas,
-a,
Zémi kas,
-a)
i
k .
208
Vediniai
su
p iesaga
-/ kas
a
ickas
pie inems
a mems
i8
Salies
Zi in
eikia
am
ik o
egzo iskumo,
no s
y
Snek y
poZiii iu
y a
jp a s as
eiSkinys.
Si
p iesa-
ga
pap as ai
sus ip ina
pag indiniu
zodziu
eiSkiamq
ypa ybe,
p z.:
As icka,
plonicka,
alné
( os
ne)
isy
s ie y
di igia
(ms.
ada a)
Lz:
plg.
as as,
-a,
plo-
,
nas,
-a.
O
ag é
auks icka
bu o
Lz:
4uks as,
-a.
Ak,
Die éli,
4u[k)s i kas,
kas
gi
au
pasaké
Z :
duks as,
-a‘s a bus,
ga bingas’.
D dbé
bal icka
kap
sniégas
Rod:
bdl as,
-a.
K i dunykas
(k aujazolé)
Za/ickas,
o
jo
géldi é
(ziedelis)
bacicka
Lz:
Zalias,
-a.
Reikia
assiai
basi kas
Z :
basas,
-4.
Gé ickos
abi
duk e ys
V n :
gé as,
-a.
A aj
juodzickas
nug
da bo
D :
j iodas,
-a.
Va kéli
u
mano,
koki6s
a o
akélés
g azickos
Lz:
g azus,
-7.
Pap a s ai
kojykas
(kojy es),
bii y
la ig i ka
Z :
le ig as,
-a.
Maci ki
idiku y
eiké y
pasé
Z :
mackas,
-a
‘mazas,
mazy is’.
Da
as
mazickas
bu ai ,
sili
dzkas
gania i
G :
mazkas,
-
‘maias,
-2’.
Pilnickas
kap
akis
Rod:
pilnas,
-a.
Visi
maisikai
slapicki
Né:
slapias,
-ia.
Giesmelas
umpic-
kas
gieda
D :
u mpas,
-a.
Pap as ai
ediniy
kamienas
nede inamas
su
pama iniy
Zodziy
kamienu:
y-
iskos
giminés
o mos
y a
6
kamieno,
o
mo e iskosios
—
4
kamieno.
Taciau
ka -
ais
pasi aiko
i
i8im¢iy.
Zie elos
lie u iy
Snek oje
p ie
pama inio
ZodZio
pasi-
aiko
p ide in as
ediniy
su
p iesaga
- kas
kamienas,
p z.:
G azi kus
na o
ai-
ku as
bi
(bu o)
Z .
Bi
g azi ki
6j
me gy é
Z :
g azus,
-7.
Ka ais
a ojama
i
be a dés
(nieka osios)
giminés
o ma,
p z.:
Tai
jiem/
isa
g azi kn
cia Z :
g a-
Zu.
Siaip
daugiausia
y auja
Oi
4
kamieno
o mos,
plg.
Ach
manas
mieli kas,
méanas
g azi kas
Z .
Tokés
g azi kos
me gy es
daugés
ne agéjau
Z .
As
g azi -
kai sa
Jais
apseidinéju
(elgiuosi)
Z .
Vediniai
su
p iesaga
-/ kas,
-ickas
gali
bi i
suda omi
iek
i8
lie u i8ky
pama-
iniy
zodziy,
iek
i8
skoliniy
be
jokio
ski umo,
p z.:
Anas
sa isi
( isai)
b édni -
kas
bi
Z :
biédnas,
-a
‘ a gSas,
ne u ingas’.
D abnickg
li a u
( aidziy)
né agiu
Lz:
d abnas,
-a
‘smulkus’.
Manas
gadni kas,
kap
su adai
mané
Z :
gadnas,
-a
‘ge as’.
Me gélé
k ilicka,
g azicka,
audonicka,
kap
un
jos
pazi i,
e kce
no is
(ms.
cibulia
‘s ogiinas’)
Lz:
k u g/las,
-a
‘apsk i as’.
Kiek ienas
os
p iesagos
edinys
—
biid a dis
—
pap as ai
u i
i
p ie eiksmi,
p z.:
Kap
man
me gélai
auks ickai
nesokce,
kecino
mani
bocia
( é as)
azu
j4u-
no
d oce
(4.)
Lz:
4uks ickas,
-a.
Biis a
biédni kai,
sa is
biedni kai
Z :
biédni -
kas,
-a.
Jau
ge ickai
(ge okai)
p i emé
V n :
gé ickas,
-a.
G azickai
( isai)
nusi-
gy eéno
iki
a bos
(elge os
k epSys,
maiSelis)
M k:
g azickas,
-a.
Jau
senickai
Zmogus
( y as,
Seiminikas)
pami é
D :
sénickas,
-a
i
k .
Y a
os
p iesagos
p ie eiksmiy
i
ne u inciy
ose
Snek ose
a i inkamy
bid-
a dziy,
lygiai
kaip
nebe u i
j
ju
i
pama iniai
p ie eiksmiai,
p z.:
Kap
p isiké-
liau
ankscickai,
ai
is
da bi
i
da bi
ik
paciai
élumai
As .
ow
(gal ijus)
a-
om
un
gania os
unscickai,
daba
(da )
saulé
ne ekéjj
Lz:
anks i.
Kam
a i kai,
ai
nebéda,
o
kam
oll,
ai
blogai
Z :
a i.
Lydon
mimi
ouli kai
(labai
oli)
Z :
ouli/ oli.
Vediniai
su
p iesaga
-/ kas
a ba
ickas
pap as ai
suda omi
i8
pi miniy
bid-
209
a dziy,
aciau
pasi aiko
ediniy,
pada y y
i§
an ini y,
-y.
iS
p iesaginiy
biid a -
dziy,
p z.:
Macin uli kas
da
bi
anas
Z .
Macin uli ka
d ieji
nedeéliy
(sa ai-
iy)
pame é
(pliko)
be niika
Z :
macin ulis,
-é,
plg.
Da
ana
neii a ino
(ne-
kalbéjo)
2/éko,
macin ulé
bi
Z .
Iskasé
sau
sozaukélg
(kid ele,
enkinéli)
nedideli ka
Z :
nedidelis,
-é.
Siy
kaip
i
ki y
bid a dziy
(p z.:
gel énas,
aud6-
nas)
p iesaginé
da yba
kalban¢iyjy
da
ka ais
ski iama,
plg.:
Gela és
maskos
medzi
okios
gel onickos
Lz,
g e a
Ruduskos
( okie
g ybai,
o e ai és)
gelcic-
kos
Lz:
gel as,
-a‘gel onas’.
PanaSiai
i8
sudu inio
Zodzio
(di inio)
y a
a si ades
i
os
p iesagos
edinys
a ipilnickas,
p z.:
P ida ia
a ipilnicky
bli idy
(du-
benj)
sme udnos
(g ie inés)
A m.
J e é
a ipilnicky
sé u j
ugi j
A m:
a -
ipilnis,
-é.
Ka ais
p iesaga
-ickas
pakeiciama
j
-uckas,
p z.:
Pame é
a kus
maZuckus
kap
méslus
D .
Taip
eikiausiai
pada y a
pagal
edinius
mazu is,
mazu élis.
P iesaga
-/ kas
a ba
-ickas
gali
bi i
dedama
ne
ik
p ie
nelyginanamojo,
be
i
p ie
aukS esniojo
laipsnio
biid a dziy
o my,
p z.:
Da
manas
y alis,
da
ma-
nas
g azasnickas,
da
manas
mielasai,
kam
u
niimi ei( auda)
Lz.
MaZasnickémp
be ndicip dun dicei
ados
Lz.
Ka ais
Sia
p iesaga
u i
i
auksesmiojo
laipsnio
p ie eiksmis
wieki kiai
<
iekiau‘ eikiau,
kuo
eikiau,
g ei¢iau’,
p z.:
Vi(e) i -
kiai
niimi é
Z .
Anas
(i)eki kiai
izdéj
(wzdéjo)
an
jos
azéncy
( ozini)
Z .
Apsk i ai p iesagos
-i kas/-ickas
ediniai
pagal
a osena
bemaz
niekuo
ne-
siski ia
nuo
pap as yjy
bid a dziy.
A ski ose
Snek ose
ne
ienas
y
ediniy
gali
u eé i
i
j a dZiuo ines
o mas,
p z.:
Manda
u
duk di e
g azick6j,
mana
u
mie-
lick6j
Lz.
Jéuickasai
be néliau,
aik
manis(p)
Lz.
Ko,
me géla,
ko,
jaunick6ji,
s alaliop
p iguidinéji
( i kauji)
Lz.
Padudj
(paduok)
paduské
(pagal éle)
ma-
zickyjy
D .
K6
geguzé é,
ko,
mélynick6ji,
sesé és(p)
padbégdinéji
Lz.
Musi(gal),
geguzé é,
musi,
mélynickoji,
blogy
any y
pajausdinéji
Lz.
Koc'
(no s,
gal)
bi6-
gu,
koc’
neblogy,
nebus
momiu é,
nebis
adnick6ji
( ik oji)
Lz.
Sausick6ji
pie a
Lz.
Nebus
[zemelé]
silcick6j,
nebus
s iesickdj
( auda)
Lz.
Tie
ediniai,
kaip
i
pap as ieji
bud a dziai
j a dziuo ines
o mas
u i
ik
am
ik uose
linksniuose.
DazZniausi
y a
ienaskai os
a dininkas,
sla y
kalby
pa yzdZiu
daznai
pa aduo-
jan is
i
Sauksmininka,
eciau
ienaskai os
galininkas,
jnagininkas
i
k .
Sie
an iniai
ediniai
pap as ai
iSlaiko
pama iniy
bid a dziy
leksine
eiks-
me,
p z.:
aS i kas,
-a
/
aS ickas,
-4
adj.
(3°)
1.
‘labai
ge ai i&galas as,
a&8 us’:
Na a
as i kas
peilikas
Z .
aS i kai/aS ickai
ad .:
As i ka’
pageldisk
peilj
Z .
As icka
isgaliisdin
peilj
Lz.
2.
‘labai
smailus’:
Nos ikas
[ezio]
y
okis
as ickas
Z .
As icka
plonicka,
alne
isy
s ie y
di igia
(ms.
ada a)
Lz.
3.
p k.
‘labai
ka ’-
as,
s aigus’:
Kumelyka
bi
zi ki
( ik i),
Jabai
as i ka
Z .
maci kas,
-A
/
mazic-
kas,
-a
adj.
(3°)
1.
‘labai
maZas,
nedideliy
ma menw’:
Zéké
maci ka
bi é é
Z .
Sa a
peil ika
maci ka
mimi
pame é
(paliko)
Z .
Anos
pina
maci kus
ainikis
Z .
K ilicka
(ap alu é),
maskicka
isy
s ie y
di igia
(ms.
ada a)
Lz.
Vi é
moma
kosélj
maskicka
puodély
Lz.
2.
‘neuzauges,
mazy is’:
Da
pa suku
pi ko
maci -
ku
Z .
Bi
maci ka
me gy é
i
maci kas
aiku as
Z .
O
ai
maci kai
me gy eip
210
gé as
bécis
bi
Z .
3.
labai
negausus’:
Sa émo
i
maci kas
ly ikas
nu és
Z .
4.
‘labai
umpas’:
Vasa ai
diena
dide é,
nak is
maci ka
Z .
5.
‘meilus,
mielasis“:
Va ku as
u
manas,
maci kas
u
manas
Z .
Ka ais
p iesaga
-i kas
/-ickas
p idedama
ne
p ie
ki y
kalbos
daliy,
kaip
an ai:
a/
p ie
pazymimojo
j a dzio
miékas,
p z.:
1
niékickas
sm.
(1)
‘menkniekis’
:
A
ai
niékickas,
né
k6
i
a sip asinéc’
G .
2
niékickas/niéki kas
p on.
de .
(1)
‘nicniekas’
:
Js
sa y
niékicko
né a
D .
Né a
né
kunddos
(bul és),
né
diionos,
niéki ko,
isa
nupliko
Z .
Niéko
niékicko
( isai
nieko)
né a
Rod.
Anas
okis,
kad
neno éjo
pasdgos
(k ai io)
niéki ko
Z .
b/
p ie
a ski y
daik a a dziy
(a
sup ie eiksméjusiy
jy
o my),
p z.:
k iipi ka
‘ upinelj’:
Sa/diénis
k api ka
i[g/s is
Z .
skiilaci ka
( o elé,
spuogelis):
Pazda-
o
o
okia
maci ka
skulaci ka,
maci ka
okia,
kaip
kokis
g idukas
Z .
aiki -
kas
‘ a gSas
mazas
aikelis,
aiki8¢ias’:
Nékap
issilaizé
(i8gijo)
aiki kas
Z .
c/
p ie
s aba éjan¢io
skai a dzio
ienas,
p z.:
Va,
ieni ka
(a sisky usj
ie-
na,
ienin elj)
sa ik y
an
ilycios
(ga és)
do
(<
do
i )
p ikil y
Z .
P iesagos
-i kas/-ickas
ediniai
a ski ose
8neko se
da
gali
bi i
apauge
p ie-
sagomis
a
o man ais,
ku ie
i gi
eikia
s ip inamosios
eiksmés,
p z.:
Anks ic-
ku élis
y as
Rdm.
Isa
anks icku éliai
ké iy
sé c'
G .
Anks icku éliai
dé
méku
nei
kuks e é(jo),
nei
iks e é(jo),
is azia aii
Rod.
Sienpjo iai
anks ic-
ku éliai
suské j
pie as
guido
Rod.
Man
édos,
kad
a icku éliai
Sudo
Né.
Liz-
dukas
a icku ukai
p ie
4 klio
k olo
i
nesumindZio as
Ram.
Da
amsicku é-
Hai
bu o,
kap
as
paskéliau
Né.
Sia
p iesaga
gali
u é i
p ie eiksmiai
su
p ieSdéliu
pa-,
p z.:
Nebék,
pamaci -
ku
(pamazu)
aik
Z .
Pamaci ka
biis am
Z .
Rassidailém
(pasidalijom)
més
pa-
maci ku,
be
Zmoni ,,
be
nyko
Z .
Padi bo
kas ilj( amen a)
i
aikscioju
be
amo-
g
(a amy,
amen y)
pamaski u
Z .
A aik
u
manip
pamaskickaiLz.
As
Joskii-
nuos
Viena
aimd
pamazickai
Lz.
Pokél
nep igé é,
sédéj
pa ychi ku
( yliai,
ylu-
éliai)
Z .
Jiemi
siéno
siena o
i
k o é
kiigi iosna
pa iési kai
(i8
iesu,
is
ik yju)
pasaky
Z .
Sup ie eiksmej¢
os
p iesagos
ediniai
ka ais
gali
bi i
pa a ojami
i
kaip
p ielinksniai,
p z.
Jau
ilkas
bi o
a ickéleliui
( isai
a i,
a u éliai)
manj
G .
Vilkas
jau
a ick6s
(labai
a i)
manj
bu o,
kaip
as
jj
uz ydau
G .
Gudédami
d ikalbiai
y
Snek y
a s o ai
ie oj
hib idinés
p iesagos
-i kas/
-ickas
ka ais
pa a oja
skolin a
p iesaga
-enkas/-iankas,
y.
a si
i8 e ia
ik
a i inkamos
eik’més
gudisko
biid a dzZio
Sakni,
kaip
an ai
ge e iskiy
audo-
niankas
(plg.
g.
k asnen‘ki
‘ audonu élis’):
O
kokia
audonianka
isa
Zémeé;
sausiankas
(g.
suchen’ki
‘sausu élis’):
Sausidnkas
sienas;
slapiankas
(g.
mok-
anki
Slapu élis’):
Kap
ankléjo
ma i'
y as,
ai
a&
paskéliau
Slap anka.
K6lei
a azia ai
mies élin,
ai
a klys
Slapiénkas
bu o
G .
P iesagos
-/ kas
/-ickas
ediniy
j ai umas
ka u
odo
jy
gajumg
i ,
ma y ,
nemaza
a ojimo
amiiy.
Si
p iesaga
ne e ai
i8
a osenos
s umia
ki us
demi-
211

nu y ines
ypa ybés
s ip inimo
p iesagas.
Dél
o
ku
daugiau
papli e
bid a dziai
su
p iesaga
-/ kas
/-ickas,
en
pap as ai
maZiau
belike
deminu y iniy
bid a -
dziy
su
g ynai
lie u iskomis
p iesagomis,
pa yzdziui,
apie
Laziinus
i§
pas a ujy
liko,
odos,
ik
a ski i
ediniai
(p z.:
mazukas,
-é,
maz i is,
-e)
a ba
pab éZia-
majq
unkcijq
a liekanciy
j a dziuo iniy
bid a dziy
a ski os
o mos.
Vediniai
su
p iesaga
-sckas
/; kas
daugiausia
papli e
pie y iniais
lie u iy
kalbos
plo o
pak a8¢iais.
Vienu
jie
a ojami
dazniau,
ki u
—
eciau.
Ne e ai
uos
ediniu
ienos
Seimos
y a
pamégusios
labiau,
ki os
-
maziau.
Vienakalbiu
(monoling iy)
a miy
a s o y
Snek oje
jy
pasi aiko
e okai.
Dazniausiai
juos
a oja
d ikalbiai
a
daugiakalbiai
y
Snek y
a s o ai.
Todél,
eikia
many i,
kad
ediniy
su
p iesaga
-s kas
a ba
-ickas
gajuma
i
a ojima
Siose
Snek ose
palai-
ko
sla y
kalbu,
ypaé
gudy
kalbos,
a i inkamos
eikSmés
i
da ybos
deminu y ai.
LITERATURA
F aenkel
E.
1936:
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li auis-
chen.
—
Bal ico-sla ica
2.
Wilno.
LKZ
I-XVI:
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-16,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla
(3-6),
Min is
(10-15);
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla
(16),
1956-1995.
Po
pa yzdziy
duodami
gy enamyjy
ie y
a dy
su umpinimai
y a
okie
pa
kaip
LKZ.
O ebski
J.
1965:
G ama yka
jezyka
li ewskiego
2.
Nauka
o
budowie
wy azéw,
Wa szawa:
Pans wowe
wydawnis wo
naukowe.
Ska dzius
P1941:
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
Vilnius.
ABLEITUNGEN
MIT
DEM
SUFFIX
-i kas,
-ickas
ZUM
AUSDRUCK
DER
VERSTARKTEN
EIGENSCHAFT
IN
DEN
SUDOSTLICHEN
LITAUISCHEN
MUNDARTEN
Zusammen assung
Die
Ablei ungen
mi
dem
Su ix
-/ kas,
-ickas
sind
besonde s
e b ei e
in
den
siidés lichen
Randgebie en
des
li auischen
Sp ach aumes
diessei s
de
heu igen
G enzen
Li auens
(um
Die-
eniskés,
Saléininkai,
Eisiskés,
Dubiéiai
u.a.)
wie
auch
jensei s
(besonde s
in
dem
Belo uBland
angeschlossenen
Bezi k
Va ena as,
im
Bezi k
Vija,
in
de
Umgebung
on
Laziinai,
in
de
Um-
gebung
on
Zie ela,
ode
Dia lo
u.a.).
Seinem
U sp ung
nach
is
das
Su ix
-/ kus
(besonde s
geb auchlich
bei
den
Li aue n
aus
Zie ela)
ode
seine
dziikische
Va ian e
-ickas
—
un e
Ein luB
de
nahen
Kon ak e
zwischen
den
li auischen
siidés lichen
Dialek en
und
den
slawischen
Sp achen
(Belo ussisch
und
Polnisch)
ens anden.
Mi
ihm
we den
o wiegend
Adjek i e
und
Ad e bien
gebilde .
Dieses
Su ix
dien
gewohnlich
dazu,
die
du ch
das
G undwo
das
ausged iick e
Eigenscha
als
e s a k
zu
be-
zeichnen,
z.
B.:
as i kas,
-a
/
aS ickas,
-a
‘seh
scha ,
ziemlich
scha :
as as,
-i:
4u(k)s i kas,
-
4
/
auks ickas,
-a:
‘seh
hoch,
ziemlich
hoch’:
4u(k)s as,
-a;
mieli kas,
-4
/
mielickas,
-a
‘seh
lieb,
ziemlich
lieb’:
melas,
-a;
a i kai/
a icka
‘ziemlich
nahe’;
oli kai/
ulickai
‘seh
wei ,
ziemlich
wei ’.
Diese
Ablei ungen
e d angen
in
ielen
Gegenden
Ablei ungen
on
ahnliche
Bedeu ung
—
gebilde
mi
ande en
li auischen
Su ixen
—-
und
e d angen
dabei
p onominale
Adjek i o -
212
men,
die
do
nich
meh
geb auch
we den.Die
Geb auchlichkei
und
Ve b ei ung
de
Ablei-
ungen
mi
dem
Su ix
-i kas
ode
-ickas
in
den
siidés lichen
li auischen
Dialek en
o de n
die
Diminu i a
en sp echende
Bedeu ung
in
den
slawischen
Sp achen,
besonde s
im
Belo ussi-
schen
mi
dem
Su ix
-en‘ki
( gl.:
bélen'ki,
déb an‘ki,
cé nen‘ki,
blizen'ka
/
blizi i ka).
213