LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
G azina
AKELAITIENE
BALSIY
DERINIMO
POLINKIS
GALUNIU
VEDINIUOSE
1938
me y
leidinyje
,,A chi um
Philologicum“
y a
iSspausdin as
P.
Ska dziaus
s aipsnis
,,Dél
balsiy
asimiliacijos“.
Remdamasis
okiais
y y
aukS aiciy
Snek y
ak ais,
kaip
kumda‘ a.,
ba-ga,
na-Sa,
jis
eigia,
kad
,,balsiai
daznai
panaSaujamai
eikia
ieni ki us
iek
p og esy iai,
iek
eg esy iai“
(Ska dzius
1938:
40-44).
Tokiy
asimiliacijos
eiSkiniy
jis
anda
ne
ik
a mése,
be
i
kai
ku iuose
bend i-
nés
kalbos
Zodziuose.
Lie u iy
kalbos
zodziy
aka as,
asa a,
nuga a,
abalas
anks esniais
a ian ais
jis
laiko
* eke as,
* ese a,
* ebelas,
*nuge a
i
mano,
kad
jy
pi myké is
e
eikiausiai
dél
kaimyninio
a
j akos
y a
pa i es
j
a.
Miné asis
s aipsnis,
be
o,
ne
ieno
kalbininko
ap asy a
balsiy
asimiliacija
a mése
(Z .:
Gi denis,
1962;
Ski man as,
Gi denis
1972;
Vi kauskas
1974;
Ba-
bickiene
1991)
paska ino
a k eip i
démesj
j
mo onologinés
balsiy
kai os
£/>/4/
pozicija
i
a i inkamai
in e p e uo i
kai os
unkciona ima.
/e/>/a/kai a,
be
abejonés,
y a
isos
lie u iy
kalbos
mo onologinés
sis emos
b anduolys.
Ji,
kaip
Zinia,
y a
i8
indoeu opieciy
p okalbés
pa eldé os
kai os
*e:*o
a spindys.
/e/>/a/
kai os
p oduk y uma
nesunku
paaiskin i
onologiskai
:
isose
pozicijose,
i8sky us
absoliucia
Zodzio
p adzia,
a p
onemy
/c/i
/2/
bina
papildomoji
dis ibucija
(z .
Pake ys
1971:
18-19;
Gi denis
1981:
128;
1995:
148).
Tik
mo onologiné
/e/>/4/
kai a
ski iasi
nuo
onologinés
opozicijos
k yp imi
:
nezymé uoju
na iu
¢ia
laiky inas
p ie8akinés
eilés
balsis
/e/
nes
jis
p iklauso
pama iniam
kamienui.
Taigi
da ybos
opozicijose
susi o muoja
Saknies
mo o-
nema
<e/a>.
Mo onema
<e/a>
dazZniausiai
pasi aiko
galiiniy
da ybos
eiksmaZodiniuo-
se
daik a a dziuose.
Labiausiai
zymé i
Siuo
a ilgiu
galiinés
-a
ediniai:
jie
su-
da o
65%
isy
mo onemq
<e/a>
u inéiy
galiniy
da ybos
daik a a dziu.
Mo onema
<e/a>
pap as ai
bina
sono iniy
p iebalsiy
aplinkoje
( okios
s uk u os
Saknys
suda o
78%).
R
ipo
p iebalsiai
a ba
ieni
suda o
kalbamujy
Sakny
inales,
a ba
jais
p asideda
d ina é
i
labai
e ai
ina é
inale:
#ne ia>i¥-
na a,
p ake pa>p aka pa,
eigé>j aiga,
skélia>skala,
pa emia~pa ama.
Daz-
i
Salygikai,
emian is
onologine
skiemens
s uk i os
in e p e acija,
Siai
g upei
ski iamos
i
kei -,
Jeid- ipo
Saknys.
Siy
Sakny
d ibalsiai
i8skaidomi,
-y.
cen u
laikomas
ik
balsis
/e/,
él
o,
kad
kei é>kai a
ipo
da ybos
Opozicijose
kai aliojasi
ik
pi mieji
d ibalsio
sandai.
Vadinasi,
gia,
kaip
i
ki ais
a ejais,
galima
i i,
kokiy
one-
my
kaimynys éje
y a
ap aSomoji
mo onema
<e/a>.
147
niausiai
inaléje
Salia
jos
bina
sonan as
/7/
Inicialéje
Salia
mo onemos
daz-
niausiai
bina
//
o
pa i
inicialé,
kaip
i
inale,
pap as ai
es i
d ina é.
Taigi
api-
bend in a
Sakny
su
mo onema
<e/a>
s uk i iné
o mule
y a
Si okia:
(C)RVR(C)(C).
Kadangi
inicialéje
Salia
mo onemos
daZniausiai
buna
/ /,
0
inaléje
-/n/
galima
iké is,
kad
<e/a>
daznai
es i
a p
p iebalsiy
/ /i
/7/
P ak-
iskai
Si
ikimybé
be eik
ne ealizuo a:
de inys
...
<e/a>n...
pasi aiké
ik
Sakny-
se
{ <e/a>nk-},
{ <e/a>ng-}
(uz anka,
a anga).
Abipus
Saknies
cen o
esan-
ciy
p iebalsiy
de iniai
y a
j ai is,
i
né
ienas
daznumu
kiek
labiau
nei siski ia.
Tik
a k eip inas
démesys
j
ai,
kad
né
ienoje
Saknyje
mo onema
<e/a>
nepa-
si aike
a p
ienody
R
ipo
p iebalsiy.
Tai
isiskai
sup an ama.
nes
d iejy
ie-
nody
balsingyjy
p iebalsiy
de iniai
(homogeninés
sekos)
abipus
Saknies
cen o
lie u iSkuose
Zodziuose
i8
iso
e i
(Z .
Ka osiené
1985:
27-28).
Palyginus
isy
galiinés
-a
ediniy
Saknies
balsius,
ma y i,
kad
labai
e ai
cen-
e
onema
/¢/
Ja,
a odo,
e u i
/gesos
(<i§géso),
delsa
(<delsia),
ke cia
(<ke -
asi),
iSpeika(<ispe ké),
népena(<nesipeni),
seka
(<séka),
apsema
(<apsemia),
su ema (<su émo),
né esa
(<né esi).
Ma y ,
galima
jziii é i
am
ik a
ko elia-
cija
a p
o man o
i
Saknies
cen o
ai8kos.
Fo man as
-a,
jungdamasis
p ie
Sakny,
u inciy
ki os
eilés
o
pa ies
pakilimo
balsj
/e
implikuoja
jo
kai a:
uZpa-
kalinés
eilés
balsiu
iS eikS a
gal ine
a si
,,sukelia“
Saknies
balsio
ki img
eilés
a z ilgiu
(uzpakaléjima).
$j
o man o
,,po eikj“
galima
pa ody i
schema:
V¥e——
eV"
{seg-}
+
{-a}
—>
{sag}-a
Ve
—-—
V .W "
{lek-}
+
{-a}
—>
{lak}a
Tokia
implikacija
a si
odo
g e imy
mo emy
balsiy
de inimo
pagal
eile
po-
linkj,
—
sa o i8ka
asimiliacija,
ku i
gali
bi i
paaiSkinama
balsiy
ha monijos
sie-
kimu.
Saknies
balsio
paki ima
galima
in e p e uo i
i
Siek
iek
ki aip.
Labai
dazna
/e/~/a/
kai a
-a
galinés
ediniuose
suponuoja
min i,
kad
Saknies
inalés
i
ini-
cialés
p iebalsius
links ama
de in i
kie umo
a z ilgiu.
Vyks a
lyg
sa o iska
e-
g esy iné
onemy
po eikio
g andininé
eakcija:
nuo
o man o
balsio
p iklau-
san is
Saknies
inalés
kie umas
a si
implikuoja
Saknies
balsio
uZpakaléjima;
Saknies
cen e
a si ades
uZpakalinés
eilés
balsis
implikuoja
inicialés
kie uma
(C—Vue-Ce{-a}).
Tokiam
in e p e a imui
p ieS a auja
ik
ienas
ki as
edi-
nys,
u in is
minkS ajq
Saknies
inale
p ieS
-a:
kancia,
aplaidzia,
uzZmacia
.
!
Si aip
ai&kinan ,
Zinoma,
neno ima
pasaky i,
kad
pala alizacija
p ie§
p ieSakinés
eilés
balsius
y a
mo o-
nologinis
eiskinys,
be
cia
onologiné
pozicija
suda o
salygas
mo onologiniam
Saknies
cen o
ki imui.
148
Galinés
-as
ediniy,
Saknyje
u in¢ciy
mo onemg
<e/a>,
y a
pe pus
ma-
ziau
negu
galunés
-a
ediniy.
Taciau
i§
o
ne eikée y
da y i
is ados
apie
ki okj
galunés
-as
po eikj.
Juk
apsk i ai
galiinés
-as
ediniy
y a
d igubai
maZiau
negu
-a
ediniy
(z .
U bu is
1961:
29,
47).
Da ybos
pama o
balsis
/¢/iSlaiky as
ik
keliuose
ediniuose
:
pa eldas
(<pa éldi),
izpe as
(«uzpe i)
apkepas
(<apke-
pa),
pénas
(<péni),
ap epas
(<dp epa),
a menas
(<a mena).
Mo onologiskai
eik8minga
ai,
kad
mo onema
<e/a>
u indiy
kalbamo-
sios
galiinés
ediniy
y a
daug
daugiau
uz
da esnés
galiinés
-/s
edinius
.
Tai
ik
pa i ina
anksciau
su o muluo a
p ielaida
apie
polinkj
de in i
Saknies
cen a
p ie
o man o
aiskos
—
sa o iskq
eg esy ing
balsiy
asimiliacija.
Galima
da y i
is ada
apie
aiSkiq
uZpakalinius
balsius
u in¢iy
o man y
endencija
jung is
p ie
okios
pa
eilés
balsius
u inciy
Sakny.
Kai
o man as
p isijungia
p ie
/e/balsj
u inciy
Sakny,
balsis
/e/pakin a
j
/a/i
susida o
ha moninga
Saknies
cen o
i
o man o
balsiy
seka
/2/../a/
Kadangi
daugelis
kalbamujy
ediniy
emiasi
ka-
mienais,
u in¢iais
onemg
/4/da
i
p ieSdélyje,
susida o
homogeniné
ina é
balsiy
/a/..
/a/../a/seka,
pa yzdziui:
apZ alga,
p aZanga,
pa ama,
pas aba;
ap a as,
pasa as,ap adas,apgamas,
palankas.
Tu in
gal oje
Sakny,
ku ioms
biidinga
mo onema
<e/a>,
ipiSkiausia
s uk-
u os
modelj
(balsis
eina
a p
R
ipo
p iebalsiy),
polinki
de in i
Saknies
balsio
a ikuliacija
p ie
o man o
balsio
a ikuliacijos
galima
i8 eik8 i
schema,
odan-
cia
g e imy
mo emy
ysi:
4
{RVR}
+
{Vaj}
—>»
RVRV
Galima
kalbé i
i
apie
a i kS¢iq
y8j:
kalbamoji
Saknies
alomo y
aiska
in-
o muoja,
jog
labiausiai
iké ina,
kad
an asis
s uk ii inis
ediniy
sandas
—
ga-
linés
-a
a ba
-as.
Si aip
su okian
kai os
y3j
su
o man o
aiska,
bi y
logiska
da y i
i8 ada,
kad
kai a
eiké y
laiky i
o man o
komponen u
.
Da
ienos
ediniy
galiinés
-/us,
aip
pa
u in¢ios
uzpakalinés
eilés
balsi,
ko elia imas
su
mo onema
<e/a>
ne
oks
aiskus,
kadangi
eiksmaZodiniy
Sios
galiinés
ediniy
y a
palygin i
nedaug,
o
mo onema
<e/a>
e u i
kelios
Saknys,
pa yzdziui,
/ékia>/ak us.
Galiniy
da ybos
bid a dziuose
mo onema
<e/a>
dazniau
unkcionuoja
ka u
su
galiine
-us
negu
su
galiine
-as.
k apiis,
laidus,
landus,
alpus.
Be
ai
odo
ne
ski inga
galiiniy
po eikj
Saknies
aiSkai,
o
p iklauso
nuo
bend o
edi-
niy
skaiciaus.
|
Galiiné
-isimplikuoja
ki okio
pobiidzio,
kiekybines,
mo onologines
kai as.
V.U bu is
kai y
nelaiko
o man o
komponen u
(Z .
U bu is
1978:
231).
149
/e/->/a/
Kai os
ikimybé,
p isijungus
p ie
kamieno
bid a dziy
pa adigmos
galiinéms,
y a
mazesné.
Mo onema
<e/a>
u in ys
bid a dziai
suda o
75%
isy
ediniy,
u éjusiy
onema
/e/pama iniame
eiksmazodzio
kamiene.
Vadi-
nasi,
daik a a dzio
galiniy
mo onologinis
po eikis
Sakniai
didesnis
negu
os
pacios
aiSkos
bid a dziy
galiiniy.
Tam
gali
u é i
j akos
Saknies
inales
koky-
bé.
Daugelis
biid a dZio
linksniy,
ski ingai
nuo
daik a a dziy,
u i
galing
po
minkS ojo
p iebalsio
(a laidzi4m,
a laidziu,
a laidziame),
odél
iké ina,
kad
i-
nalé
gali
maziau
implikuo i
balsio
uZpakalejimg
negu
daik a a dziy
Saknyse.
Pas ebé asis
polinkis
daba inéje
kalboje,
ko
ge o,
leidzia
da y i
am
ik as
diach onines
p ielaidas.
Kaip
Zinia,
lie u iy
kalbos
a dazodziuose
papli es
o-
kalizmas
/a/
(Z .
Ka osiené
1987:
45).
Galbi
onemos
/2/daznumas
a dazo-
dzio
Saknyje
odo
diach oniSkai
bu us
okiq
de inimo
endencija
i
pap as uo-
siuose
ZodZiuose
(ne
ediniuose).
Juk
daugumas
daik a a dziy
u i
galines
-as
a ba
-a,
aigi
i
juose
daznai susida o
ha moningas
g e imy
skiemeny
(i
mo e-
my)
balsiy
de inys.
LITERATURA
Babickieneé
Z,.
1991:
Reg esy ine
balsiy
asimiliacija
k e ingiskiy
Snek ose.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
29,
15-25.
Gi denis
A.
1962:
Balsiy
asimiliacijos
eiSkiniai
Ti kSliy
a méje.
-
Ka/bo y a
4,
141-151.
Gi denis
A.
1981:
Fonologija.
Vilnius:
Mokslas.
Gi denis
A.
1995:
Teo iniai
onologijos
pag inda’.
Vilnius:
Pe o
o se as.
Ka osiene
V.
1985:
P adiniy
i
galiniy
p iebalsiy
de inimas
ienskiemenése
a dazodzio
Saknyse.
—
Ka/bo y a
36(1),
18-31.
Ka osiené
V.
1987:
Pi miniy
a dazodziy
Sakny
s a is inés
cha ak e is ikos.
-
Kal/bo y a
38(1),
44-55.
Pake ys
A.
1971:
Psichoakus inis
balsiy
panaSumas.
—
Ka/bo y a
23(1),
17-33.
Ska dzius
P.
1938:
Del
balsiy
asimiliacijos.
-
A chi um
Philologicum
7,
40-44.
Ski man as
P,
Gi denis
A.
1972:
P og esy iné
balsiy
asimiliacija
pie inése
,,douninin-
ky“
Snek ose.
-
Ka/bo y a
24(1),
91-96.
U bu is
V.
1961:
Daba inés
lie u iy
kalbos
galiiniy
da ybos
daik a a dziai.
Ka/bo y a
3,
27-
60.
U bu is
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija.
Vilnius:
Mokslas.
Vi kauskas
V,
1974:
Nauji
eg esy inés
balsiy
asimiliacijos
eikimo
ak ai
Ku Sény
Snek-
oje.
Ka/bo y a
26(1),
81-85.
DIE
TENDENZ
DER
ANGLEICHUNG
DER
VOKALE
IN
DEN
WORTBILDUNGSENDUNGEN
Zusammen assung
Im
o liegenden
A ikel
wi d
aus
mo phologische
Sich
de
P ozeB
des
Vokalwechsels
/e/
>
/a/
in e p e ie .
Sich
au
die
in
den
Munda en
ziemlich
hau ig
beobach e e
Assimila ion
de
Vokale
s ii zend,
wi d
behaup e ,
daB
die
Ausd ucks o m
des
Ablei ungss ammes
implizie
wi d
150
du ch
die
hinzuge iig en
Wo bildungs o man en,
die
Nominalendungen
-a,
-as,
gl.:
{seg.-}+{-a}
—>
saga,
{lek’-}+{-a}
—>
/aka,
e
e
{kei '-}+{-a}
—>
ka a,
{pase ’-}+{-as}
—>
pasa as,
L
_J
a
{palenk'-}+{-as}
—>
palankas.
=
Eine
solche
Angleichung
de
Vokale
au einande
olgende
Mo pheme
(es
is
eine
Ten-
denz,
keines alls
eine
Gese zma igkei )
is
als
mo phonologische
eg essi e
Assimila ion
zu
be ach en.
151