La ijoje.
Juo
labiau,
kad
pa s
au o ius
sky é
iS isq
sky elj
ap agy i
Lie u iy
kalbos
saloms
i
pédsakams
Gudijoje
i
Lenkijoje
(p.
386-388)
i
en
minéjo
nepazyme asias
a mes.
P ie
pas abéliy
galima
j e p i,
kad
p.
420
neiSlaiky a
iksli
Daukan o
Bido
agyba:
ie oj
Daukan o
/
(diak i ikas
panaéus
j
ci kum leksa),
eiSkianCio
spe-
cialy
Zemai iska
papla éjusi
ga sq
#
[e],
isu
suzyme a
i
(pi m
gimimo).
Ma y ,
ned is a
Zymé i
ci kum lekso,
o
a i inkamo
diak i iko
ne u é a.
Vis
del o
i aly
skai y ojui
oks
Zenklinimas
isai
nesiski s
nuo
g e imo
puslapio
(p.
421)
dainos
Ménuo
sauluze
edé
2odziy
anks i,
pi ma,
suki Ciuo y
kai iniu
ki cio
Zenklu
(g a-
iu).
Taip
pa
aukS ai iskai
pe eikian
zemai iska
eks a
p aleis as
Zodis
jau
(p.
421,
1
e.).
Ko ek ii os
klaideliy
labai
mazZa,
no s
pasi aiko
(p.
296
ie oj
D o inas
y a
D o i inas,
p.
440
Ramoniéné
ie oj
Ramoniené,
p.
511
Vanagieni
ie oj
Vanagieneé).
Visos
pas abos
ne u é y
menkin i
eikalo,
j
jas
bus
s a bu
a siz elg i
lei-
dzian
a ei ies
leidimus.
Beje,
a p
kalbininky
bal is y
jau
da osi
banalu
saky i,
kad
Dini
eikalas
p a’y e
p aSosi
e ciamas.
Bal y
ilologijos
j adus
aSé
E n-
s as
F aenkelis
( okiskai,
o
Simas
Ka aliiinas
i8 e e
i
j
lie u iy
kalba),
Jonas
Kabelka.
Taéiau
Dini
knyga
—
daug
pla esnis,
i8samesnis
eikalas.
Jau
i
is
o,
kas
pasaky a,
ma y i,
kad
Dini
nes e imas
socioling is inis
poZi i is,
ai
odo
ne
kai
ku iy
posky iy
pa adinimai:
,,Ribo as
kalbinis
pu izmas“,
p.
365,
,,In e -
e encija
su
usy
kalba“,
p.
369,
,,.Kalby
kon ak ai“,
p.
381.
Knygoje
neapsiei a
i
be
kul i ologiniy
eo ijy
p is a ymo
(Vy au o
Ka olio,
Tomo
Venclo os,
p.
298-300),
be
a cheologijos
duomeny
(Ma ijos
Gimbu ienés,
Rimu és
Riman-
ienés,
G.
Cesnio,
V.
Siméno,
p.
12-16,
188-190).
Siandien,
ne u édami
bal y
kalby
enciklopedijy,
Dini
Le
Lingue
Bal iche
galé ume
naudo i
i
kaip
pa anki-
ne
enciklopedija.
Sulig
pa ies
au o iaus
p igim imi
da bas
y a
enciklopedinio
uzmojo.
Todél
kaip
aSan
be
kokios
enciklopedijos
ecenzija
nejmanoma
is-
ko
apz elg i,
aip
i
isos
Dini
knygos
Le
Lingue
Bal iche
ecenzijos
pasme k os
lik i
nei’samios.
Tokio
lygio
knygos
apie
bal y
kalbas
né a
iSleis a
jokia
ki a
kalba.
Todél,
izikuojan
bi i
banaliam,
knie i
pasaky i,
kad
bi y
s a bu
jq
is-
e s i
ben
j
as
kalbas,
ku iomis
daZniausiai
skelbiami
bal is ikos
y imai:
lie u-
iy,
la iy,
usy,
lenky,
okieciy,
angly.
Tai
ep ezen acine
bal y
ilologojos
s u-
dijy
knyga.
Gied ius
Subacius
Ilinojaus
uni e si e as
Cikagoje
RUDOLFUI
GRABIUI
ATMINTI
La iy
kalbininkai
g aziai
page bé
sa o
y esnijj
kolegqa
Ridol q
G abj
jo
de yniasde&im ojo
gim adienio
p oga
i8leisdami
jdomy
s aipsniy
inkinj
,,Sa ajai
257
kalbai*
(Sa ai
alodai.
Riga,
1997).
Tiesa,
knyga
pasi odé
jau
po
jubilia o
mi ies,
a¢iau
S esdamas
sa o
gim adienj
jis
da
spéjo
pasidziaug i
ko ek i iniu
jos
egzemplio iumi.
Be
pa ies
R.
G abio
a siminimy
(A minu
d uskas,
p.
8-67),
baig u
agy i
1991
m.,
jo
bibliog a ijos
(p.
306-312),
knygoje
skelbiama
18
i ai ios
ema ikos
la iy
kalbo y os
s aipsniy.
Dalis
s aipsniy
daugiau
a
mazZiau
gali
bi i
idomis
i
lie u iy
kalbininkams:
Laimu és
Baluodés
,,Egzo iskieji*
skoliniai
La ijos
oponimijoje“
(,,Ekso iskie“
aizgu umi
La ijas
oponimija,
p.
68-72),
Maijos
Bal inios
,,Zodziy
da ybos
a ian ai
i
eks o
au o i e as
aS y
kalbos
is o ijoje“
(Va dda inaSanas
a ian i
un
eks a
au o i a e
aks u
alodas
és u é,
p.
73-
77),
And éjaus
Banka o
,,Apie
kalbo y os
e minologija*
(Pa
alodniecibas
e minologiju,
p.
78-82),
Ainos
Blinkenos
,,PoZil is
j
s e imzodzius
la iu
bend inés
kalbos
is o ijoje“
(A ieksme
p e
s e8 a diem
la iesu
li e a as
alodas
és u é,
p.
83-96),
Inesés
Edelmanés
Kai
ku iy
leksemy
mik olaukai
la iu
kalbos
augaly
pa adininy
sis emoje“
(Dazu
leksému
mik olauki
la ieSu
alodas
augu
nosaukumu
sis éma,
p.
131-140),
Janio
Rozenbe go
,,Implikuo a
ak ualizacija“
(Implicé a
ak ualizacija,
p.
240-246),
Ma os
Rudzy és
,,Ta me
ie o a dziuose“
(Izloksne
ie a dos,
p.
247-259),
Annos
S a eckos
.l a dis
senuosiuose
la galieciy
as uose
i
daba inése
La galos
a mése“
(Vie niek a ds
senakajos
la galie’u
aks os
un
miisdienu
La gales
izloksnés,
p.
272-281),
Pe e io
Vanago
,,D ibalsio
au
a ian ai
seniausiuose
la iy
aS uose
—
one ikos
a
a-
Sybos
klausimas?“
(Di skana
au
a ian i
is ecakajos
la ieSu
aks os— oné ikas
ai
aks ibas
jau ajums?“,
p.
282-295).
Knygoje
aip
pa
spausdinami
B igi os
Busmanés,
Elgos
Kagainés,
Reginos
K agy és,
Sa my és
Lagzdinios,
Dainos
Ny inios,
Ko nelijos
Pok o niecés,
I e os
Pii elés,
Valen inos
Skujinios,
Annos
Vulanés
s aipsniai.
Tie,
ku ie
domisi
la iy
kalbo y os
a
apsk i ai
la iy
kul i os
is o ijos
klausimais,
su
didziausiu
malonumu
pe skai ys
jau
miné us
R.
G abio
a si-
minimus:
Cia
labai
y8kus
Janio
Endzelyno
po e as,
La ijos
uni e si e o
s uden y
kul i inis
gy enimas,
g aziis
senojo
La ijos
kaimo
aizdai,
poka io
La ijos
moksly
akademijos
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
da buo ojy
a gai
i
dziaugsmai.
Ka u
Gia
ikyla
i
labai
mielo,
d augi8ko
u bi
amZino
op imis o
pa ies
Riidol o
G abio
pa eikslas.
Taip
i
no isi
paci uo i
pasku inj
jo
p isiminimy
sakini:
,,Jau
ada,
kai
mo ina
mane
da
geldoje
p ausé,
aip
pa
i
éliau,
ji
mégda o
saky i:
,,Riidyéiui
bus
leng as
gy enimas:
jo
g ei ai
dziiis a
isplau i
plaukai“.
I
daba ,
kai
man
jau
eina
aS uoniasdesim
penk ieji,
apie
Sia
mo inos
p anaiys e
d isciau
pasaky i,
jog
lig
Siol
ji
pildesi*.
Moksliné
knygos
edak o é
Aina
Blinkena.
Algi das
Sabaliauskas
258