LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIX
(1998)
Api algos.
Recenzijos.
Pas abos.
Opinions.
Re iews.
Obse a ions
Ube blicke.
Rezensionen.
Anme kungen
REIKSMINGAS
BALTISTIKOS
VEIKALAS
Bal is ik:
Au gaben
und
Me hoden.
He ausgegeben
on
Al ed
Bammesbe ge ,
Heidelbe g,
1998:
Uni e si a s e lag
C.
Win e ,
455
P.
Sim me ines
adicijas
u in i
okie¢iy
bal is ika
p a u éjo
da
ienu
eiks-
mingu
eikalu:
ga sioji
Heidelbe go
Ca lo
Win e io
leidykla
iSleido
knyga,
ku-
ia
ik ai
gali
dziaug is
j ai iy
bal is ikos
s iciy
y iné ojai.
Knygoje
skelbiama
1995
m.
lapk iéio
9-12
d.
Ka alikiSkajame
Eichs a o
uni e si e e
j ykusios
a p-
au inés
kon e encijos
p anesimai.
Kon e encija
bu o
o ganizuo a
Eichs a o
uni e si e o
p o eso iaus,
aip
pa
i
Sio
leidinio
edak o iaus
p o eso iaus
Al-
edo
Bammesbe ge io
inicia y a,
jos
plang
da
1994
m.
ap a usio
su
ki ais
d iem
zymiais
okie¢iy
bal is ais
Raine iu
Ecke u
i
Jochenu
D.
Range.
Sioje
ipes ingai
iSleis oje
knygoje
skelbiami
38
p aneimai,
pa a%y i
okie-
ciy,
angly
(5
p anesimai)
i
i aly
(1
p aneSimas)
kalbomis.
Pagal
ema ika
jie
ski somi
ij
penkias
g upes:
bal y
kalbos
(Bal sich),
senoji
p iisy
kalba,
lie u iy
kalba,
la iy
kalba
i
penk oji
sunkiau
j
Sias
konk ecias
g upes
isp audziama,
i ai ioms
li e a i os,
au osakos,
mi ologijos
p oblemoms
ski a
p aneSimy
g upé
—
bend esnieji
klausimai
(Ube g ei ende
F ages ellungen).
Labai
pla i
i
p a-
neSimy
au o iy
geog a ija:
Be lynas,
Bochumas,
Eichs a as,
Flo encija,
G ei -
swaldas,
Hallé,
Heidelbe gas,
Jena,
K oku a,
Leidenas,
Milanas,
Miinchenas,
Miins e is,
Padua,
Pa ma,
Pisa,
Ryga,
Salzbu gas,
Uni e si y
Pa k,
Ve ona,
Vil-
nius.
Sup an ama,
jog
ik
a ski y
s iciy
specialis ai
gali
iSsamiau
iSnag iné i
i-
sus
Siame
leidinyje
skelbiamus
p aneSimus.
Sios
ano acijos
ikslas
ik
pasi-
dziaug i
Siuo
e ingu
bal is ikos
eikalu
i
no s
bend ais
b uoZais
a skleis i
jo
u ini.
Albe as
Rosinas
(Zu
F age
de
Mo i ie ung
des
mo phologischen
Wan-
dels
in
den
bal ischen
Sp achen,
p.
17-22)
apz elgia
biidingesnius
bal y
kalby
mo ologijos
paki imus,
pa odo
Siy
paki imy
ysi su
a i inkamais
onologiniais
paki imais,
ku iu
s a biausi
ilguju
d ibalsiy
umpéjimas,
au osilabiniy
an,
en,
in,
un
pokyCiai
a ski ose
bal y
kalbose,
ilgujy
balsiy
i
d ibalsiu
pasikei imas,
bal i8kojo
*u
p ieS
*6
iSnykimas.
Sauliaus
Amb azo
s aipsnis
(Diach onische
S a i izie ung
de
g undlegen-
den
Wo bildungs ypen
bei
Ve balabs ak a
im
Os bal ischen,
p.
23-32)
ski as
248
y y
bal y
kalby
eiksmazodiniy
abs ak y
is o ijai.
Sa o
y inéjimo
i8 adas
jis
apibend ina
okia
schema
(schemoje
pa odomas
da iniy
p iesagos):
P abal y
*- u-,
*- i-
V
Anks y asis
y y
bal y:*- -
V
Vélesnysis
y y
bal y:
*-o-,
*-d-
a
N
Lie u iu:
-imas
/
ymas
La iu:
-Sana,
-ums.
Wol amas
Eule is
nag inéja
bal y
kalby
p akai o
i
k aujo
pa adinimus
(,,Schwei8“
und
,,Blu “
in
den
bal ischen
Sp achen,
p.
33-34).
Al edas
Bam-
mesbe ge is
—
sudu inius
Zodzius,
ku iy
pi masis
elemen as
*wais-~weis-
(Bal-
isch
*wais-~wei§-
als
E s elemen
on
Komposi a,
p.
35-38).
Bend ame
A.Bammesbe ge io
i
Simo
Ka aliiino
s aipsnyje
(Zu
F agen
nach
de
e hnischen
Iden i a
de
Ais en,
p.
39-51)
bandoma
da
ka a
paz elg i
j
daugybe
ginéy
sukélusio
pa adinimo
Aes io um
gen es
kilme.
Remdamiesi
j ai-
iy
au y
pa adinimais,
au o iai
linke
many i,
jog
i
Saknies
*Ais -,
*ais -
pi mi-
né
eikimé
galéjusi
bi i
,,zemé,
k a8 as,
laukas,
di a“,
o
oliau
Sie
zodziai
galé-
y
bi i
siejami
su
ide.
*aidh-
,,deg i*.
Jdomi
Sio
s aipsnio
min is,
jog
lo .
succi-
num
,gin a as“
Sal inis
galéjo
bi i
lie .
*sakinas
,,didelis
saky
gabalas“
(plg.
lie .
jdu is
—
jau inas
,,didelis
jau is“,
aikas
—
aikinas,
sakai
—
*sakinas).
Ta p
s aipsniu,
ski y
p isis ikai,
ypa¢
jdomus
F ede iko
Ko land o
s aips-
nis
(The
de elopmen
o
he
P ussian
language
in
he
16 h
Cen u y,
p.
55-76),
ku iame
g e a
ienas
ki o
pa eikiami
isy
ijy
p isy
ka ekizmy
eks ai,
ku ie
is e s i
i8
o
pa ies
okisko
eks o,
oliau
su ienodinama
jy
a8yba,
oneminé
in e p e acija.
Sis
naujasis,
au o iaus
ko eguo as
eks as
paliudija,
kad
ka ekiz-
mai
odo
jy
kalbos
nepe aukiamuma,
o
Enchi idiono
kalba
i8
ik yjy
a spindi
ealia
ling is ing
sis ema.
Ki as
F.
Ko land o
s aipsnis
(Two
Old
P ussian
agmen s,
p.
115-120)
ski-
iamas
ga siosios
Bazelio
epig amos
(Kayle
ekyse...)
i
1583
m.
agmen o
Deues:
does
dan es,
Deues
does
gei ka
analizei.
[domi
i8 ada,
kad
Bazelio
epig amos
zodzius
galéjo
uz asy i
okie is,
o
iSgi do
juos
i$
sa o
kolegos
p iso.
Olandy
kalbininkas
da
iename
s aipsnyje
(Who
is
Who
in
he
Old
P ussian
Epig-
am?
p.
127-128)
p ieS a auja
kai
ku iems
Wol gango
P.
Schmido
eiginiams
del
Bazelio
epig amos
eks o
in e p e acijos
jo
1982
m.
s aipsnyje
,,Jesus,
ich
leid“.
Bazelio
epig amos
y iné ojy
g e as sa o
jdomiu
s aipsniu
(Anme kungen
zum
Basele
Epig amm,
p.
121-126)
papildo
i
Sio
eikalo
edak o ius
A.
Bam-
mesbe ge is.
Taigi
skai y oju
i
aiskin ojy
ame ikiecio
S epheno
C.
Mc
Cluskey
1974
m.
ne iké ai
Bazelio
uni e si e o biblio ekoje
ap ik am
p iisi$kam
eks eliui
ik ai
ne iks a.
249
Oswaldas
Panaglis
(Wo elds udien
zum
Al p eussischen.
Am
Beispiel
des
Elbinge
Vokabula s,
p.
77-87)
analizuoja
Elbingo
Zodynélio
leksika.
Tiesa,
Siuo
a eju
ji
domina
ne
specialios
bal is ikos
p oblemos,
o
zodynélio
ema ika,
jo
suda ymo
p incipai.
Wojciechas
Smoczynskis
didokame
s aipsnyje
(Zum
Mo phologie
des
al -
p eussischen
A ikels,
p.
89-114)
esia
sa o
p iisy
kalbos
mo ologijos
y inéji-
mus,
§j
ka a
pa eikia
adinamuyjy
p isy
kalbos
a ikeliy
(s as,
s a)
analize.
Labai
malonu,
kad
j
ak y iujy
p isy
kalbos
y ejy
eiles
isijungia
i
jaunas
i aly
kalbininkas
Alessand as
Pa en i.
Knygoje
skelbiamas
jo
s aipsnis
apie
p isy
kalbos
abs ak¢iuosius
da inius
su
p iesagomis
-sna,
-senna,
-sennis
(Old
P ussian
Abs ac
Nouns
in
-sna,
-senna,
-sennis,
p.
129-142).
Pag indiné
s aips-
nio
iS ada,
jog
kai
abs ak ai
suda omi
i§
an iniy
eiksmazodziu,
u in¢ciy
ki j
kamiene,
y a
a ojama
p iesaga
-sna,
kai
suda omi
i§
pi miniy
eiksmazodziu,
a ojamos
p iesagos
-sna
i
-sennis.
Li uanis iné
eikalo
dalis
p asideda
Zigmo
Zinke iciaus
s aipsniu
apie
an-
k aS inius
eks us
iki
Ma yno
Maz ydo
ka ekizmo
(Das
P oblem
de
li auischen
handsch i lichen
Tex e
bis
Maz ydas,
p.
145-150).
Cia
ap a iami
Onos
Ma u-
se idili és,
Sigi o
Na bu o
su as i
eks ai,
p anci8kony
ienuoliy
eikla
Lie u oje.
Jochenas
D.
Range
sa o
s aipsnyje
(Philologisch-sp achwissenscha liche
Au be ei ung
und
Edi ion
al li auische
Tex e,
p.
151-164),
umpai
p isimines
okieciy
bal is ikos
adicijas,
daba ines
bal is ikos
s udijas
Vokie ijos
uni e -
si e uose,
pag indinj
démesj
ski ia
senyjy
lie u isky
eks y
publika imui.
Guido
Michelini
a8o
(Eine
wissenscha liche
Edi ion
de
Zemczuga
Theolo-
gischka
aus
dem
Jah
1600,
p.
165-169)
apie
sa o
ne
aip
seniai
iipes ingai
pa eng a
i
ka u
su
lo ynisku
o iginalu
i8leis a
s a by
lie u iy
aS ijos
paminkla
—
,,Simono
VaiSno o
1600
me y
Zemczuga
Theologischka
i
jos
Sal iniai*
(Vil-
nius,
1997).
Paola
Co icelli-Ku as
(Mo phosyn ak ische
Un e suchungen
zu
Bibeliibe -
se zung
on
Johannes
B e ke:
Die
P onominal o m
des
Adjek i s
in
B e kes
E angelien,
p.
171-194)
nag inéja
Jono
B e kiino
Biblijos
e imo
e angelijy
eks o
j a dziuo iniy
bid a dziy
a osena,
lie u iskus
pa yzdZius
palygina
su
Ma yno
Liu e io
Biblijos
e imo,
Vulga os
eks ais.
Ki a
i aly
kalbininké
Lo edana
Se a ini
Ama o,
be
ki a
ko,
kadaise
iSleidusi
knyga
apie
pos pozicijy
a oseng
senojoje
lie u iy
kalboje
(La
dis ibuzione
della
posposizione
nel
li uano
an ico,
Napoli,
1976),
sa o
s aipsnyje
(Zum
”Com-
pendium
G amma icae
Li h anicae“
on
K.
Sapiinas
—
T.
Schul z,
p.
195-205)
analizuoja
1673
m.
adinamaja
Sapiino-Sulco
lie u iy
kalbos
g ama ika,
a ski-
ai
ap a ia
jos
a8yba,
iskelia
biidingesnes
skai a dziy,
eiksmazZodziy
sis e-
mos,
sin aksés,
leksikos
ypa ybes.
Vincen as
D o inas
sa o
s aipsniu
(Li auische
Lexikog aphie
in
Os p eus-
sen:
Handsch i en,
Publika ionen,
Un e suchungen,
p.
207-212)
a um
api-
bend ina
sa o
keliolikos
me y
MazZosios
Lie u os
leksikog a ijos
y inéjima
i
250
publika ima,
pab éZia,
jog
MaZosios
Lie u os
zodynai
ai
ne
ik
medziaga
aka-
deminiam
,,Lie u iu
kalbos
zodynui“,
be
i
s a bus
lie u iy
kul i os
is o ijos
Sal inis.
Baldu as
Panze is
(Sp ach e wand scha
bei
Philipp
Ruhig
(1745)
und
sei-
nen
Gewah sleu en,
p.
213-227)
analizuoja
kalby
giminys és
p oblemas
—
sa o-
iskas
lyginamosios
kalbo y os
uzZuomazgas,
andamas
Pilypo
Ruigio
eikale
,,Be-
ach ung
de
Li auischen
Sp ache,
in
ih em
U sp unge,
Wesen
und
Eigens-
cha en“
(Kénigsbe g,
1745).
S aipsnio
au o ius
nu odo
Sal inius,
ku iais
gale-
jo
em is
P.
Ruigys
ap a damas
Sias
p oblemas.
Be n iedas
Schle a has
sa o
s aipsnyje
(La einisch
sciens,
scien es
in
den
E angelien
und
in
li auischen
Ube se zungen,
p.
229-240)
pa odo,
kaip
j ai iai
Biblijos
j
lie u iy
kalba
e éjai
(nuo
Jono
B e kino
iki
Ceslo o
Ka aliausko)
pe eikia
lo yniSkas
o mas
sciens,
scien es.
El y os
Julijos
Buke i¢iii és
s aipsnis
(Zu
Ve wendung
de
diak i ischen
Zeichen
in
de
p eussisch
—
li auischen
Bibel
des
18.
Jah unde s,
p.
241-258)
ski as
adinamosios
Johanno
Jacobo
Quand o
1735
me y
(II
leid.
1755)
Bibli-
jos
a’ybos,
iksliau
Gia
a ojamy
diak i iniy
zenkly
analizei.
Ge uda
Bense
mégina
sp es i
(S udien
zu
einem
p eussisch-li auischen
Tex
des
18.
Jah hunde s:
die
,,Kinde leh e“
on
1735,
p.
259-267)
labai
sudé inga
1735
m.
Ka aliauciuje
isleis os
knygelés
,,Pienas
mazéms
Waikélems“
au o ys-
és
klausima.
Y a
Siokia
okia
dings is,
jog
knygelés
pa engeéjas
ieSko inas
o
me o
adinamosios
Biblijos
komisijos
aplinkoje.
Siaip
8i
36
puslapiy
knygelé
idomi
ne
ik
lie u iy
kalbos
y iné ojams,
be
i
pedagogams,
juk
aip
g aZiai
Cia
su o muluojami
pag indiniai
mokinio
elgesio
p incipai:
,,Szuileje
be
esas
ne
u i
snekké i
neigi
Zdis i,
neigi
miego i,
neigi
walgy i,
neigi
an
Knyg
gulle i,
neigi
Knygas
suplésy i,
be
pa ogey
sedédams,
i8
Szi dies
mokin is“.
Rosema ie
Liih
(Zu
Genese
on
konzessi en
S uk u en
im
Li auischen,
p.
269-288)
aSo
apie
nuolaidos
sakiniy
s uk ii a
senuosiuose
lie u iy
aS ijos
paminkluose.
Lie u iy
kalbos
klausiamuosius
sakinius
nag inéja
Gio annis
Gobbe is
(En -
scheidungs agesa ze
im
Li auischen: Zu
ih en
Fo men
und
Funk ionen,
p.
289-296).
Kai
ku iuos
lie u iy
kalbos
Zodziy
jscios,
é as,
inka,
y a
kilmés
i
da ybos
klausimus
aiSkina
Al edas
Bammesbe ge is
(E ymologie
und
Wo bildung:
Li-
auische
Beispiele,
p.
297-304).
Jis
ap a ia
i
naujo p ak inio
lie u iy- okieciy
kalby
zodyno
pabidj
(Ein
neues
Wé e buch
Li auisch-Deu sch,
p.
315-318).
Naujajai
lie u iy
leksikog a ijai
ski as
i
Williamo
R.
Schmals iego
s aips-
nis
(Li huanian
Pos -Independence
Dic iona ies,
p.
305-314).
Jis
a k eipia
de-
mesj
j
Zodyno
ilius acinés
medizagos
pokycius
Lie u ai
a ga us
nep iklauso-
mybe.
S ebisi
misy
leksikog a y
iS adingumu,
kai
jie,
so ie iniais
me ais
su e-
ligija
susijusios
ilius acinés
medziagos
p i engdami,
sakini
Ge bk
sa o
é q
i
sa o
mo ing
p isky é
Jonui
Jablonskiui.
251
Janina
Jakelai y é
(Das
Li auische
im
diploma ischen
Ve keh :
P obleme
und
Au gaben,
p.
319-329)
nag ineja
daba inés
lie u iy
diploma inés
kalbos
ikumus.
F ankas
Hebe leinas
sa o
s aipsnj
(Au gaben
eine
synch onen
kompa a i-
en
Bal is ik,
p.
331-344)
ski ia
p ak inéms
lie u iy
kalbos
mokymo
p oble-
moms.
La is ikos
sky ius
p asideda
zinomos
i aly
bal is es
Ma ijos
Te esos
Ade-
mollo
Gagliano
s aipsniu
(E edi a
lessicali
indeu opee
in
le one,
p,
347-357),
ku iame
ap a iama
keliolika
ik
la iy
kalbai
bidingy
senyjy
indoeu opie iskos
kilmés
Zodziy
(ag s
‘anks us’,
ai es
‘s id és’,
asins
‘k aujas’,
dé
‘Ciulp i’,
g i a
‘(upés)
Zio ys’,
g ii s
‘sunkus’,
gio s
‘ka e’,
jumis
‘keme ys’,
kauns
‘géda’,
sié a
‘zmona’,
si pis
‘pjau u as’,
smié
‘juok is’,
*su s,
plg.
su éns
‘pa Sas’,
s iéd i
‘p a-
kai as’,
ep is
‘mei élis’).
Pé e io
Vanago
s aipsnis
(Die
al le ischen
Tex e
und
einige
P obleme
ih e
E o schung,
p.
359-369)
ski as
senujy
la iSky
eks y
p oblemoms.
Beje,
jis
Sia
ema
neseniai
Vilniaus
uni e si e e
apgyné
habili acine
dise acija.
Oja as
BuSas
(Eine
S ei age
de
le ischen
Namenkunde
(O snamen
mi
Paun-),
p.
371-376)
eigia,
jog
la iy
ie o a dziai
su
Paun-
gali
bi i
la i8ki,
aciau
kai
ku ie
pie y
pa adinimai
bei
upé a dzZiai
(plg.
la .
Paunupis)
eikiau-
siai
y a
inoug iskos
kilmés.
Gausias
i aly
au o iy
eiles
papildo
i
Pie o
U.
Dini
s aipsniu
(
Ein
unbe-
ach e e
al le ische
Zweizeile
(1607)
on
Hie onymus
Megise ,
p.
377-382),
ku iame
analizuojamas
iki
Siol
y éjy
démesio
nesulaukes
d ieilis,
paskelb as
okieciy
humanis o
Hie onymo
Megise io
daugiakalbiame
Ma yno
Liu e io
Mazajame
ka ekizme.
Pasku ineé
knygos
dalis,
kaip
miné a,
ski iama
miS ioms
bal is ikos
p oble-
moms.
Pi miausia
Cia
skelbiama
labai
daug
bal is ikai
nusipelniusio
okieciy
ilologo
F ied icho
Scholzo
s aipsnis
(Zum
P oblem
des
Zei punk s
de
En -
s ehung
eine
eigens andigen
Schénen
Li e a u
in
den
Lande n
des
Bal ikums,
p.
387-400)
apie
Bal ijos
(Lie u os,
La ijos,
Es ijos)
k aS u
g oZinés
li e a ii-
os
o ma imasi.
F.
Scholzas
Sia
ema,
kaip
Zinome,
ileides
puikia
knyga
,,Die
Li e a u en
des
Bal ikums:
Ih e
Ens ehung
und
E wicklung“
(Opladen,
1990).
Daugiausia
emdamasi
lie u iy
li e a ii os
pa yzdziais,
Liané
Klein
(Aspek-
e
de
Ve mi lung
eines
bal ischen
Li e a u e s indnisses,
p.
401-408)
anali-
zuoja
Bal ijos
k a8 y
XX
amZiaus
p adzZios
li e a ii os
aida.
I alijoje
besida buojan is,
nuos abiai
lie u iy
kalba
mokan is
Nikolajus
Mik-
hailo as
pas a uoju
me u
ypaé
domisi
bal y
mi ologija.
Knygoje
paskelb ame
s aipsnyje
(Bal ische
My hologie.
De
ak ualle
Zus and
de
Fo schung:
P o-
P o .
F ied ichui
Scholzui
Vilniaus
uni e si e as
1998
m.
ugséjo
29
d.
su eiké
ga bés
dak-
a o
a da.
252
bleme
und
Pe spek i en,
p.
409-416)
jis
apz elgia
daba ing
bal y
mi ologijos
y inéjimo
si uacija,
mégina
su o muo i
s a biausias
jos
y inejimo
k yp is.
Magdalené
Huelmann,
neseniai
i8leidusi
e inga
monog a ija
apie
lie u iy
i
la iy
da bo
dainas
(Die
li auischen
und
le ischen
A bei sliede .
Ein
Ve gleich,
Miinchen,
1996)?
sa o
y inéjimo
ezul a us
eziumuoja
i
misy
ap a iamoje
knygoje
(Aspek e
des
li auischen
und
le ischen
A bei slieds,
p.
417-426).
Knyga
baigiama
zymiojo
okie¢iy
bal is o
Raine io
Ecke o
s aipsniu
(B auch um
und
Folklo e
im
Os bal ischen:
Zum
Johannis es
(le .
Jami:
li .
Joninés,
und
zu
den
Johannisliede n,
p.
427-455),
ku iame,
umpai
apZ elgus
s a biausias
bal y
au y
olklo o
y inéjimo
p oblemas,
analizuojama
Joniniy
S en és
a spindZiai
la iy
liaudies
dainose.
IS
ik yjy
u bi
ne
ienos
ki os
au-
os
liaudies
kii yboje
ne asime
iek
daug
g aziy
posmy,
ski y
Siai
S en ei.
Negalima
nesidziaug i
Siuo
e ingu
leidiniu.
Belieka
nuoSi d8iai
padeko i
kon e encijos
o ganiza o iui
i
leidinio
suda y ojui
Ka alikiSkojo
Eichs a o
uni-
e si e o
p o eso iui
Al edui
Bammesbe ge iui,
ku is,
be
ki a
ko,
knygos
p a-
a méje
lie u i8ku
Zodziu
p iminé
i
am
ik us
sa o
mies o
ySius
su
Lie u a:
Po
ka o
bi ys
lie u iy
apsigy eno
miisy
ajone.
I
daba
mes
no ime
p a es i
kon ak us
a p
Eichs a o
i
Lie u os,
be
8j
ka a
ik
absoliuciai
aikingus*.°
Kaip
minéjome,
eikala
iSleido
ga sioji
Ca lo
Win e io
leidykla.
De é y
p i-
min i,
jog
Si
leidykla li uanis ines
knygas
p adejo
leis i
i
pla in i
1879
me ais.
Taigi
Sioje
s i yje
ji
ne u i
sau
lygiu.
Algi das
Sabaliauskas
PIETRO
DINI.
LE
LINGUE
BALTICHE
Pasizi i éjus
j
Pie o
Dini
li uanis iniy
i
bal is iniy
knygy
len yna
a odo,
kad
as
knygas
jam
a neSa
gand ai.
G e a
L’anello
bal ico
(Geno a,
1991),
H.
J.
Lysius,
Ka ekizmas
(Vilnius,
1993),
L’inno
di
San ’Amb ogio
di
Ma ynas
Maz ydas
(Roma,
1994),
Repubbliche
bal iche
(Milano,
1994),
g e a
zeminin-
?
Pilg.
Kudi kiené
L.
Li uanis ica,
1997,
3
(31),
p.
141-143.
3
1945-1949
m.
Eichs a e
eiké
lie u iy
gimnazija.
P o eso ius
A.
Bammesbe ge is,
no éda-
mas
paminé i
gimnazijos
jubiliejy,
Jung iniy
Ame ikos
Vals ijy
i
Kanados
lie u iy
spaudoje
k eipési
j
bu usius
Sios
gimnazijos
mokinius
i
moky ojus.
Po
Sio
k eipimosi
,,P adéjo
ei i
labai
ge i
a siliepimai:
i
bu e
moky ojai,
i
bu e
mokiniai
pasakojo
sa o
jspUdZius
i
a siminimus*
(Da bininkas,
1998.
V.
28.)
Miné ina,
kad
Eichs a o
lie u iy
gimnazijoje
di bo
zinomi
li uanis-
ai
S asys
Ba zdukas,
Izabelé
Ma use icii e,
Se gejus
T eigys.
Meninj
la inima
des e
zymusis
miisy
a chi ek as
Vy au as
Zemkalnis
(Landsbe gis).
Ta p
55
pi mosios
laidos
abi u ien y
1946
m.
geguzés
14
d.
b andos
a es a a
Cia
ga o
i
daba inis
Lie u os
Respublikos
p eziden as
Val-
das
Adamkus,
plg.
Rudys
S.
Eichs ae o
lie u iy
gimnazija,
Lie u iy
S ie imas
Vokie ijoje.
Red.
V.
Liule i¢ius,
Chicago,
1969,
p.
322-341.
253
