LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIX
(1998)
Aloyzas
VIDUGIRIS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
DEL
DAUGKARTINIO
VEIKSMO
RAISKOS
PIETRYTINESE
LIETUVIU
KALBOS
TARMESE
Daugka inis
(pasika ojan is,
ka o inis
a
dazninis)
eiksmas,
ka ais
bise-
na
pie y inése
lie u iu
kalbos
a mése
kaip
i
ki u
gali
bu i
nusakomas
i ai-
iai:
Zodziais
su
am
ik omis
p iesagomis,
zodziy
junginiais,
u
paciy
Zodziu
ka ojimu
i
pan.
Né a
ieningos
o
ei8kinio
ai8kos
sis emos.
Kaip
i
daugelyje
ki y
a miy,
aip
i
pie y inése
lie u iu
kalbos
a mese
daugka inis
eiksmas
a
biisena
gali
bi i
ei8kiama
iek
ka o iniais,
i e a y i-
niais,
iek
ki okios
apibend in os
eik’més
eiksmazodZiais
(LKG
1971:
24,
91—
107;
DLKG
1994:
283-291).
Cia
nesi engiama
nag iné i
isu
y
a ojimo
a e-
ju,
o
daugiau
ipi
adinamojo
bi ojo
dazninio
laiko
nykimo
i
i e a y iniy
eiks-
mazodziy
su
p iesagomis
-ineé i,
-diné i,
-dy i
daugéjimo
endencijos
lie u iu
kal-
bos
pie y inio
pak aScio
Snek ose.
Vadinamasis
bi asis
dazninis
laikas
(p ae e-
i um
ekquen a i um)
y a
suda y as
i$
bend a ies
kamieno
i
p iesagos
-da -
(dél
-da -
i
apsk i ai
o man o
-d-
kilmés
z .
O ebski
1956:
222;
Smosczynski
1989:
5-10).
Tai
am
ik as
bi ojo
ka inio
laiko
a ian as,
ik
i
adicijos
laiko-
mas
a ski u
laiku,
nes
ka ojimasis
y a
ne
laiko,
o
eiksmo
pobiidzio
eikSme
(DLKG
1994:
291).
Bi ojo
daZzninio
laiko
o mos,
manoma,
y a
ely as
lie u iy
kalbos
aukS ai-
ciu
a més
pada as.
Ju
né a
nei
ki ose
bal y
kalbose,
nei
apsk i ai
indoeu opie-
ciu
kalbose
(Zinke icius
1981:
115-116).
Zemaiciai
ie oj
jy
u i
jungini,
su-
da y a
i§
pagalbinio
eiksmazodzio
liuobé i
i
asmenuojamojo
eiksmazodzio
o mu.
Ne
i
ne
isose
aukS ai¢iy
a meése
jos
ienodai
papli usios.
Biu ojo
daz-
ninio
laiko
o my,
odos,
ne u i
M.
Maz ydo
aS ai
(U bas
1996),
nedaznos
jos
DaukSos
pos ilés
indekse
(Kudzinowski
1977:
183
i
k .)
i
K is ijono
Donelai-
Cio
leksikoje
(Kabelka
1964:
76
i
. .).
A.
Bezzenbe ge is,
y es
XVI-XVII
a.
Mazosios
Lie u os
aS o
paminklus,
bii ojo
dazninio
laiko
o my
i gi
uz iksa o
os
kele a
(Bezzenbe ge
1877:
208).
Pie y iniais,
ypa¢
pie iniais
lie u iu
kalbos
plo o
pak aSCiais
bi ojo
dazni-
nio
laiko
o mos
e os
a ba
isai
nebe a ojamos.
Gal
ik
y u
aukS aiciy
a miu
y iniais
pak a8iais
(nuo
B eslaujés
iki
Ge ééiu)
jos
kiek
daznesnés.
Sakinyje
bi asis
dazninis
laikas,
kaip
i
be
kokia
ki a
eiksmazodzio
o ma,
pap as ai
eina
a iniu,
.
y.
a licka
p edika o
unkcija,
p z.:
Myléda au
jq
la-
bidusia
Vik.
I
nu azi ioda au,
i
nueida au
Ei8.,
Send én
biida o
s eiki
Zmo-
183
nés
Kb.
Ka ais
bi ojo
dazninio
laiko
o mos
suda omos
i8
jas
pa aduojan¢iu
p iesagos
-diné i
ediniy,
p z.:
Seniaii
jis
pas
mi s
dazniai
a eidinéda o
Rdi.
Miisis
(misy)
k inigas
isuF
a aziuodineda o
Lz.
Pasika ojan is
p aei ies
eiksmas
Gia
gana
daznai
nusakomas
sus aba éju-
sia,
j e p iniu
ZodZiu
einan¢ia
o ma
biida o
a ba
jo
a ian ais,
p z.:
Bida o,
ud
me
sudygs a
biilbos
Sem. Biida o,
e pi
e pi,
peci is
sépa
Né.
Biida o,
pjau u ais
pjd é
B sl.
Pie y
Lie u oje
8i
o ma
ne e ai
su umpinama,
p z.:
Seniau,
biidau,
su einam
i
giedam
Ei&.
Biidau,
a eina
pas
mi s
i
sédi
Pls,
Rod.
Kiek
pla¢iau
a ojamas
a ian as
biido,
p z.:
Daznai,
biido,
sudégina
S .
Biido,
eik,
[bi és]
uzia
Vik.
Biido,
akmu a
(akmuo)
s 6 i
an
eZimo
M s.
Biido,
aG ém
Zag em
Kls.
Ka ais
Sie
j e piniai
pa a ojami
g e a
a inio,
is eikS o
bi ojo
daz-
ninio
laiko
o ma,
p z.:
Bido,
sakyda o
dnas
S .
Biido,
neimda au
Ld n.
Pie aka iy
Lie u oje
apie
Kuéi inus,
Veisiejis,
Kap iamies i,
Léipalingj,
Liskia a
i
D iskininkus
dazZniausia
a ojama
o ma
biila o
(<
“bidla o),
p z.:
Senia
biila o
ki aip
L8.
Bila o,
iseik,
ai
S es
Idja
Ké.
Biila o,
eina
i
dain ioja
D skZ,
R n.
Va ian ai
biila os,
biila oc:
Biila os,
diediikas
is
po ina
i
po ina
D skZ.
Bila oc,
S endiib én
bu o
ge idusia
R n.
Kiek
placiau
pasi aiko
os
o mos
a ian ai
biilau
a ba
biilo,
p z.:
Biilau,
pasakoja
seni
Dy.
Kaip
a eina,
bilau,
ai
i
sédi
A m.
Bilau,
a azi ioja
anys
(jie)
miisump
(pas
mus)
L .
Biilo,
anks i
€iom
D .
Nakcimi
mina
linus,
biilo
D skZ.
Biilo,
dnas
a eina
manap
momap
(pas
mano
mo ina)
LzZ.
Biilo,
palia one
(medziokle)
da o
A m.
Biilo,
niwei
(nueina)
an
Pé o
(bi zelio
29
d.)
ugiis
pjdu
Z .
Biloc,
nueini,
gduni,
ko
no i
D skZ.
Del
bend inés
kalbos
i akos
bi ojo
dazninio
laiko
o mos
daba
odo
en-
dencija
plis i.
Taciau
en,
ku
bend inés
kalbos
j aka
nebesiekia
a
menka,
gana
ibo ai
be a ojamos
ne
i
sus aba éjusios
bii ojo
dazninio
laiko
o mos.
Sus a-
ba éje
i
su umpéje¢
a ian ai
sa o
uoZ u
odo,
kad
jy
a ojimas
ypaé
pie i-
niais
pak a&¢iais
y a
sunykes.
Bii ojo
dazninio
laiko
o mas
i8
a osenos,
ma-
y ,
baigia
iss um i
ka o inés
(i e a y inés)
eik8més
eiksmazZodziy
su
p iesa-
gomis
-iné i,
-dineé i,
-dy i
isigaléjimas.
Bi ojo
dazninio
laiko
o mu
i
ki y
daz-
ninés
a
apibend in os
eik’més
eiksmazodziy
a osenos
san ykius
y a
nag i-
néjes
lenky
kalbininkas
R.
Roszko
(Roszko
1996:
51-62).
Veiksmazodziai
su
p iesagomis
-(d)iné i,
-dy i
nusako
eiksmo
ka ojimasi
ne
ik
p aei yje,
be
daba yje
i
a ei yje.
Visos
Sios
p iesagos,
iksliau
jy
edi-
nial
y a
pazjs ami
i
a ojami
isame
lie u iy
kalbos
plo e.
Taciau
pie y inio
pak aScio
a mése,
ku
gy en ojai
y a
daugiau
a
maziau
d ikalbiai
a
daugia-
kalbiai,
eiksmazodziy
da yba
su
Siomis
p iesagomis
i
a ojimas
y a
sma kiai
pagauséjes.
Taip
pa
y a
padidéjusi
i
jy
seman iné
apim is,
.
y.
gali
eiks i
daug-
*
Vie o a dziy
su umpinimai
kaip
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
.
I-XVIII.
1941-
1997,
184
ka inj
eiksma,
pasika ojancio
eiksmo
mazuma,
laipsniskumgq
i
es inuma
( asa)
i
k .
Nemaza
p iklauso
i
nuo
subjek o
i
objek o
( eikéjo
i
eikeju
kiekio)
i
apsk i ai
nuo
sakinio
kon eks o.
Daugumas
eiksmazodziy
ypac
su
p iesagomis
-diné i,
-dy i
es i
pada omi
dazniausiai
is
p ieSdéliniy
eiksmazo-
dziu.
P iesagos
p idéjimas
kei¢ia
i
jy
eiksla:
i$
i ykio
eikslo
jie
i s a
eigos
eikslo
eiksmazodziais.
Taigi
ie
p iesagy
ediniai,
jgydami
papildoma
leksing
eiksme,
pakin a
i
g ama iSkai
(Vidugi is
1961:
219-231).
An a
e us,
am
ik a
okiu
p iesaginiy
ediniu,
.
y.
eiksmazodziy
su
p ie-
sagomis
-iné i,
-diné i,
-dy i
dalis
gali
bi i
naujada ai
i
laiky ini
sa o iskomis
kalkémis(?),
sla isky
eiksmazodziy
su
p iesagomis
-a a e,
-i a o
e iniais.
Ju
kilmés
Sal inis,
ma y ,
y a
pie y inio
lie u iy
kalbos
pa ibio
gy en ojy
d ikal-
bys é
a
daugiakalbys é
i
jsigalin is
mas ymas
sla y
kalby
pag indu.
Taigi
mi-
né u
p iesagy
ediniai
(jy
dalis)
gali
bi i
s e imy
kalby
i akos
pada as,
ik
j ilk-
as
j
lie u iska
d abuZj.
Be
o,
d ikalbiai
zmonés
daznai
y a
linke
pa a o i
i
apibend in i
ai8kos
p iemones.
Vediniai
su
omis
p iesagomis
isigali
en,
ku
adicinés
lie u iu
a més
i8si e ¢ia
pama iniais
a
ki okios
da ybos
iSples ines
eikimés
eiksmazodZiais.
Daugumas
u
ediniu
daba
y a
jéj¢e
|
pak aS iniy
Snek u
sis ema,
ape
os
kalbos
sa as imi,
kaip
no malus
min¢iy
eiskimo
bu-
das.
Gal
ik
mums
jie
a odo
kaip
am
ik i
egzo izmai.
A sijo i
uos
naujada us
u é y
padé i
senoji,
pe
ilga
laika
susiklosciusi
eikSmiy
eile,
jy
seka
(sis ema).
Be eik
isy
e ninés
Pie yéiy
Lie u os
pak a8ciu
pag eciui
gali
bi i
a oja-
mi
i e a y iniai
eiksmaZodzZiai
su
isomis
miné omis
p iesagomis,
ik
ne
isu
y a
ienodas
jy
a pusa io
san ykis.
Vienu
y a
labiau
jsigaléje
eiksmazodziai
su
ienokia
p iesaga,
ki u
—
su
ki okia.
Toliau
pagal
a ski as
p iesagas
apz elgiama
okiy
eiksmazodziy
da yba,
a -
ojimas,
eikSmé
i
papli imas.
P iesaga
-iné i
kaip
i
ki ose,
aip
i
pie y inio
pak aScio
lie u iy
kalbos
snek ose
a ojama
ka o inés,
dazninés
eik8més
eiksmazodziams
suda y i.
Vediniai
su
p iesaga
-iné i
pap as ai
suda omi
iS
bi ojo
ka inio
laiko
o mu,
p z.:
béginé i
:
bégo,
bu ine i
:
bii o,
da iné i
:
da é,
da iné i
:
da é.
Jy
pag in-
diné
eik’mé,
i&sky us
ka ojimosi
pobidi,
daZniausiai
nesiski ia
nuo
pi miniy
eiksmazodziu,
i8
ku iy
jie
pada y i,
p z.:
béginé i
1.
laks y i,
bégio i
:
beg i
:
Béginéja,
sk aido
aplinikui
Dbé.
Ko
jiis
béginéja ,
laks o e,
aS
jus
uzlanksi
(p alenksiu)
D skZ.
Reikia
paskui
aika
béginé
i
p asy
jes
( algy i)
Z .
Kap
sil a,
ai
kd és
béginéja
(gyliuoja)
Z .
2.
skubiai
aik8io i,
iiis i:
T eci
mé ai
béginéja
su
om
a i n
Vin .
Ana
penkis
me i s
jaunésné,
ai
daba
(da )
béginéja
kap
kiskis
Z .
3.
laks y is,
aisin is
(apie
gy ulius):
Ka é
béginéja
—
nu edz
(nu esk)
e sidp
(pas
buliy)
LzZ.
Kané
ca
béginéja
ka é
D skZ.
Miis
ka i ké
béginéjas,
eikia
nu escie
pas
e s
Rod.
An
u go
isos
kd és
béginé os
(pa-
sibégiojusios)
Z .
Veiksmazodis
béginé i
iSlaiko
a imas
eikSmes
su
j ai iais
k yp i
odan¢iais
p ieSdéliais,
p z.:
1.
Apbéginéjam
ése
(kaima,
sodziy)
i
adaik
aimam
(ei-
185
nam)
nam6é
Z .
Zménés
ixbéginéjo
pasdai yc’,
ku
déga
LzZ.
Mumi
no is
pabéginéc
po
a slaimy
(kiema)
D .
Pabéginej
kic
nam6é
D skZ.
Kap
sdulé
p iképins,
ai
isi
i
pabéginés
Rod.
2.
Kol
isa
apbéginéji
(apsi uosi)
i
aka as
B m.
3.
Nema em,
kadu
G ys
apsibéginejo
Sn.
Kumé lé
jau
pabéginéjo
Dgls.
A
jusi
(jisu)
kd é
jau
pabéginéjo?
LzZ.
Ka i
ka é
nepasbeginés,
ai
jaip
pieno
nebus
Z .
I§
isy
eikSmiy
ik
ecioji
Zodzio
béginé i
a
béginé is
eik8mé,
no s
i
pla-
Ciai
a ojama
Pie yciy
Lie u oje,
laikoma
dialek izmu
(jos
né a
DLKZ
1993).
Bend inés
kalbos
ek i alen ai
y a
bégid is,
laks y is,
aiky is
i
k .
(Lybe is
1980:
202).
Visos
zodzio
béginé i
eiksmés
a pusa yje
glaudZiai
susijusios,
jog
sunku
i a i
bu us
kokia
no s
pa8aling
j aka.
Neben
kai
ku iose
pak aS inése
Snek ose
pagal
gudy
kalbos
6ezauyp
‘bégio i’
nobeeayp
‘pasibégio i’
pa yzdi
pa a ojama
nesang aziné
o ma.
Apsk i ai
eiksmazodZiai
su
p iesaga
-iné i
ick
be
p ies-
deliu,
iek
su
p ieSdéliais,
nezi i in
kai
ku iy
papildomy
eikSmiy
a jy
a spal-
iy,
daugiausia
su ampa
su
pi miniy
eiksmaZodziy
eiksmiy
s uk i a.
Tai
o-
do,
kad
eiksmazodZiai
su
p iesaga
-iné i
y a
a ojami
dazniausiai
i
y a
ieni
seniausiu.
Taciau
Lie u oje,
ypaé
ilniskiy
pak as inése
Snek ose
pasi aiko
gan
daznai
i
lie u iy
kalbai
nebudingos
p iesagos
-iné i
a osenos
a eju,
p z.:
Toj
lepioska
(paplo elis)
azci inéja
~
( upa,
suby a),
dlgyc
nemozna
(negalima)
Ad.
Nez alija
(neleidzia)
jiem
g a as
a ada ine
pjdu ’
pie y
Aps.
Sako
i ai
isiem
i ep
i(§)sida inéja
( odosi,
aidenasi)
G .
Dadigis
niiiké
(saké,
pasakojo),
kad
p isda inéjo( aidenosi)
Aps.
P isida inéja
j
kas
B sl.
Niékas
ne diki o
pi cin,
sako
susda ineéja
( aidenas,
plg.
gudy
e daeayya,
npeidaeayua
‘ aiden is’)
Ps ..
Tadi
a adingineéja
k6sj
Aps.
Reikia
gi,
pademineju
(padedu)
Ad.
Viena
do
nebaigia
(giedo i),
ki a
p adéminéja
(p adeda)
Ad.
D enaz s
uZdéminéja
(kloja)
Ad.
Jau
a eininéja
namop
La,
Aneés
ieininéja
i
a eininéja
in
nak iés
B sl.
Tai
iSeininéja
(i8eina,
enka)
jiem
po
du
gek a s
Aps.
Upé
apéjinéja
a
Ad.
Anys
sulanda
zémésin
i
pa asa j
ixéjinéja
(i8lenda)
Ad.
Siu imo
ku sus
p aéjiné(jo)
Ad.
P iséjinéja
(p iseina,
enka)
agu elém
mais as
imp
( emp i,
auk i)
Ad.
Sdl u
uindeniu
uzgé ineja
S .
Aziminéja
gaspado ius
Siény
dél
sa a
kél a y
(gal iju)
Aps.
Regy
(Zii ék),
anas
i(5)sijuokinéja
iS
a i
S .
Tai
Gnas
moka
azka biné
z
Aps.
Lenkai
no éjo
Si y
kdlny
askasiné
( i i)
Aps.
Unsikliudé
(susipyné)
a kliai,
ép
a
lig
Sid]
a sikliu ojinéjau
(a painiojau)
uos
a klius
G y.
Ejo
ponam
a k u iné
(a idi b i)
azu
zemj
Nmé.
Ge ai
azk ucinejom
(uzdi bom),
ublis
kaddibinis
(seno inis)
dideli
pinigai
bi o
S .
Maia
uzk u ineja
Ty .
Vaikus
kap
sugduna
[laumes]
ai
azku inéja
(uzku ena)
Aps.
Seimy
iena
islaikinéjau
Ad.
Kai
palyjinéja,
ai
bina
g yby
Ad.
Tad
**
Nemaza
dalj
pa yzdziy
su
p iesaga
-iné i,
uz a’y y
1972
m.
ekspedicijos
me u,
leido
nusi-
asy i
A.
BalaSai is,
I.
E many é,
K.
Pakalka.
186
sus inkinéjom
( engémés)
azmusiné i
(ko o i)
Aps.
In
kd j
p i audojinéju
( i -
kauju,
guodziuosi)
Ps .
Apseda
zukai
i
Ziedus
nu ijinéja
Ad.
AS
g ol u
ékc,
kad
du is
a spy ine y
S .
Aina
pasispy inédama
lazdu
Ck.
A(Z)sip asinéj
(k ie é),
sako,
bus
aka élis
G .
T aukinélis
a(z)si u inéja
(s abGioja),
kap
aina
U enon
S .
_nys
is azia inés
miés an
Ad.
Vazi ioja
is ezZine
misko
Aps.
I8
gia
paminé y
pa yzdziy
ma y i,
kad
eiksmazodziai
su
p iesaga
-iné i
es i
suda omi
ne
ik
iS
bii ojo
ka inio
laiko,
be
i
esamojo
laiko
o mu,
plg.
déminé i:
dé i,
déma
(déma),
déjo;
eininé i:
ei i,
eina,
éjo;
iminé i
:
im i,
ima,
émé.
VeiksmazodZiai
su
p iesaga
-iné i
y a
ypac
isigaléje
Siau iniy
ilniskiy
pie y-
iniais
pak aS¢iais
nuo
S unaicio
iki
B eslaujés.
Tos
p iesagos
ediniy
a oji-
mas
¢ia
y a
iek
apibend in as
i
daznas,
kad
jy
konku encijos
nebea laiko
eiks-
mazodZiai
su
ki okiomis
p iesagomis.
Toks
p iesagos
-iné i
a ojimas,
ma y ,
iSauges
p i e s inés
daugiakalbys és
me ais.
1956
m.
ekspedicijos
ij
B eslaujos
aj.
me u
okio
p iesagos
-iné i
a ojimo
endencijos
da
nebu o
pas ebe a.
Ki u
Sios
p iesagos
eiksmazodziai
daug
e esni
i
a osena
be eik
nesiski ia
nuo
pag indiniy
a miy
i
bend inés
kalbos.
UZ a
en
ak ualizuojami
panasios
eikSmés
eiksmazodzZiai
su
p iesagomis
-dineé i
a ba
-dy i.
P iesaga
-diné i,
manoma,
y a
sudé iné,
susida iusi
i§
p iesagu
-do
(plg. -dy i
)
i
-iné i
(Ska dZius
1943:
529).
J.
O ebskis
(O ebski
1956
:
414)
okius
eiks-
mazodzius
ak uoja,
kaip
p iesagos
-iné i
edinius,
ku iuose
eiksmazodzio
Saknj
nuo
os
p iesagos
a ski ia
elemen as
-d-.
Jau
i8
XVI
a.
lie u iy
aS o
pa-
minkly
pazis amy
eiksmazodziy
su
p iesaga
-diné i
da ybos
aida
bi u
&i:
gdu i
:
gdudy i
:
gaudiné i;
g i
:
gidy i
:
gydiné i
a
gydiné i;
gul i
:
guldy i
:
guldiné i.
Galima
nu ody i
ki a
eiksmazodziy
su
p iesaga
-diné i
bi i,
ku iy
da yba
a si
pe soka
idu inijj
na j
su
-dy i,
p z.:
duio i
:
duodiné i;
s o i
:
s odiné i;
azi io i:
azi iodiné i
a
aziuodine i.
J.
O ebskis
mano
-d-
p ie’
-iné i
Gia
a -
si adus
engian
hia o
(O ebski
1956:
415),
no s
as
-d-
gali
bi i
a éjes
i
ana-
logijos
keliu.
VeiksmazodZiai
su
p iesaga
-diné i
daugiausia
es i
suda omi
i8
bend a ies
kamieno,
p z.:
a i
:
a diné i,
bég i
:
bégdiné i,
duio i
:
duodiné i,
ei i
:
eidiné i
(o
ne
bégo
:
béginé i,
da é
:
da iné i,
éo
:
éiné i).
Zie elos
lie u iy
snek oje
eiksmaZodZiai
su
p iesaga
-diné i
daznai
ne
iSlaiko
pama iniy
eiksmazodziu
ki i,
p z.:dail dine i
:
daily i
‘daly i’,
dédiné i
:
dé i,
azi iodiné i
:
azi io i.
Dazninés
a
apibend in os
eikSmés
eiksmaZodZiai
su
p iesaga
-diné i
daz-
niausiai
a ojami
pie inése
lie u iy
kalbos
a mése.
Tie
ediniai
daznai
a -
ojami
a si
isai
be
eikalo
ie oj
dazninés
eik8més
eiksmazodziy
su
p iesa-
ga
-iné i
a ba
iSplés inés
eikSmes
pi miniy
eiksmazodZiu.
Jie
dazniausiai
su-
da omi
i§
pi miniy
eiksmazodziy
su
p ieSdéliais,
nes
be
p ieSdéliy
p iesagos
-
diné i
ediniai
daug
e esni.
Be
o,
jie
dazniausiai
dubliuoja
pag indine
pi mi-
niy
eiksmazodziy
eikSme,
eciau
zymi
a ba
am
ik a
a ski q
eikSme
a
eikS-
més
a spal j.
Ju
eikSmiy
sis ema
daZniausiai
es i
sku desneé
uz
pi miniy
a
p ie-
sagos
-iné i
eiksmazodziy
eiksmes.
Palyginimui
imkime
eiksmaZodj
bégdiné i
187

1.
bégio i,
laks y i:
Bégdzinéja
po
sély
(kaima,
sodziy),
lygu
sa o
nami
ne i
LzZ.
Bégdinéjom
i
Sen
i
en Z .
2.
s ii i:
K aujai
[i8
koju]
bégdzinéjo
D skZ.
Jy
aikai
kasdién
a bégdzinéja
Lp.
Adbégdzineja
pas
i
medziagy
(medj)
LzZ.
Adbégdinéja
saldo as
(ka ei is)
misy
pi kion
Z .
Adbégdzinéja
daig
ca
is
oli
da buic
(di b i)
D skZ.
Inbégdinéja
—
iskas
sa is a
i
pagdudy os
is os
Z .
Visi
kap
kiskiai
isbégdzinéjo
M p.
Isbégdzinéjo
an
gonky
pazii é
Lp.
Iibégdzinéja
an
iilycios
(i
ga e)
pazdainyc
bocids
( é o)
LzZ.
Isbégdzinéj
kas
ku?
Z .
Bu oja
i
kunoda
(bul é)
isbégdinéja
(p i iks a),
poneliau
Z .
Nubégdinéja
on
ka émén
(i
a
smukle)
Z .
Nok
on o
pabégdzinéjom
médzian
(i
mika)
Rod.
Sdulu é
Sildo,
jau
sniégas
pabégdzinéja
( i ps a)
Pls.
Ko,
geguzeé e,
ko.
meélynickoji
sesé és(p)
padbéegdzinéji
(glaudiesi)
LzZ.
Piemenukas
pa bégdzinéja
namép
Lp.
Neuzbégdzinék
ki ém
uz
akiij
—
diiok
jém
pasakjc
Rod.
No s
eiksmazodziai
su
p iesaga
-dineé i
sa o
eikSmémis
nep ilygs a
p iesa-
gos
-iné i
ediniams,
aciau
pas a iesiems
jie
kai
ku
suda o
im a
konku enci-
ja.
Jie
gana
dazni
y a
pie y inéje
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje
iki
linijos
T akai
—
Semeli8kés
—
Onu&kis
—
D iskininkai.
Ne e ai
jie
pa a ojami
i
apie
Ge é-
Cius,
S iinai ],
Adu i8ki,
Kamdjis,
B éslauja.
Pa yzdZiai
j ai iausi:
Seniaii
neis§a dzinéj
bulby
Dbé.
Apa dzinéja
ugiami
lubinus,
kap
Zydzi
D skZ..
Ku
mé ais
p iaugdzinéja,
adzina
auguliais
A m.
Linai
Zoli
uZaugdzineéja
Né. Cia
apsibiidzinéj
(apsigy eno)
dnas
Z m.
Jai
ménélis
(ménulis)
a biidzinéja
(dyla,
mazéja)
LzZ.
Ku
jiis
p abiidzinéja
(gy ena e)?
Dy.
Ku
p adédinéjo
gy in ,
ai
niékas
ne assakinéj
Aps.
Kai
p asidédzinéjom
s a yc,
ai
bii o
sunku
S .
G azy
sudédinéja
di ony
Ps .
Jau
é ai
p izdédzinéja
(p a inasi,
mokosi
ben-
d inés
kalbos)
nug
aiky
Dbé.
Velinai
jdm
padédzinéjo
Né.
AS
su
bébom
nesusdédineju
B sl.
Ana
némiekci,
cik
ep
insiduodzinéja
(apsime a)
Rod.
Jis
dainai
a aidzinéja
in
miis
Dsm.
Khionan
a aidzinéjo
me ga
in
bémy
T ak.
As
kamisijy
pé eidzinéjau
Ad.
Jauni
su eidzinéjom
Slén.
Vis
ka es
azgindzinejo
( aike)
A m.
Nuimdzinéja
ko él
(nuo auka)
Az .
Tau
b éliai
p iklegdzinéjo
(p ikalbéjo)
k u éc
(di b i)
G .
In édzinéjo
pasaldos,
kad
bi
ugs iés
V n .
S eciai
sésdzinéjasi
azu
s alo
D .
Dé
a sispi dzinéjam,
nesugudéjom
Bn.
Ka ais
Sios
p iesagos
eiksmazodziy
pasi aiko
i
su
d iem
p iedéliais,
ku-
ie
a si
sus ip ina
ka o in
eiksmo
jspiidi,
p z.:
Ikp adédinéja
(p adeda)
Zydeé
sodas
Z .
Paa bégdinéj
i i
ponai
namop
Z .
Cia
mé é
i
pais azinédzinéj
miés an
A m.
Dapadeédinéja
i inkdiné
kunodas
(bul es)
Z .
D a uosa
zZémj
ijpa duodzinéjo
LzZ.
Anys
en
pa assibégdinej
(iSbegiojo)
i§
pojezdo
( auki-
nio)
Z .
PaaZsukdziné
(uzsukiok)
s iubelas
( a z elius)
L2Z.
P ipami sdzinéjau
(p imi sau,
pami sau)
isi s
mislii s
(misles)
D .
Sie
eiksmazodZiai,
ma y ,
i gi
suda y i
i8
pi miniy
eiksmazodziy
u inéiu
du
p iesdelius,
p z.:
Tik ai
assip adéjosi
(p asidéjo)
aina
Z .
Mén
niékas
neno i
dapade
Z .
Jumi
maza
kq
dap idéjom
(papildém)
Z .
T inén
(j
ka s a)
paindes
(jdeda)
i
pakopia
(palaidoja)
Z .
Bu o
paa aziayj
lie u iai
D .
Vilkas
painsig id e
(jsib uko)
188
pi kion
D .
P ipami Ssa ,
nea eina
ska idziai
(g ei ai)
gal on
D .
Zinoma,
ai
ne
lie u iu
kalbos
ypa ybe.
Veiksmazodziai
su
p iesaga
-diné i
daugka iniam
eiksmui
eikS i
né a
s e-
imi
daugeliui
lie u iy
kalbos
Snek y.
Taciau
daZniausiai
jie
a ojami
in ensy iai
su
sla ais
kon ak uojanéiose
pak aS inése
Pie yciy
Lie u os
Snek ose
apie
Du-
bigiis,
N6¢ia,
Pelésa,
Rodiinia,
Asa a,
A moniskes,
Die éniskes,
Zie ela.
P iesaga
-dy i
lie u iy
kalbos
a mése
a ojama
daZniniy
i
p ieZas iniy
eiks-
mazodziy
da ybai,
kaip
an ai:
a dy i,
gaudy i,
gi dy i,
guldy i,
spa dy i.
Taciau
Pie y iniais
pak a& iais
daugka iniam
a
es iniam
eiksmui
eiks i
daug
y a
p i ise
eiksmazodziy
su
p iesaga
-dy i,
ku iy
pag indines
lie u iy
a més
ne u-
i.
P iesagos
-dy i
ediniai
i8 ei8kia
sudé ingesnius
laiko
pozi i iu
eiksmus
ne-
gu
pama iniai
eiksmazZodziai
(Nak iniené
1997:
159).
Tai
a si
sa o iski
p iesa-
gos
-diné i
umpiniai,
ku iy
Saknys
dazniausiai
es i
su
p iesdeliais,
p z.:
Bulbas
apa dzyc
eikia
G .
Anos
(Sa kos)
neisbégdo
niéku
G y.
AZdédo
(pe i)
mo ky
(biciu
mo inéle)
naiijy
G .
Kas
du
j
padédé?
G .
Kad
ege ys,
un
gal os
u(z)sidédo
G .
I
p adejo
p isduodzyc
( aiden is)
G .
Anas
jai
i(§)sigindo
(iSsigina),
ky
pa
jj
nieéko
né a
G .
GalSia
p iimdo
(supe ka)
linus
D .
Pa ande-
niai
(po yniai)
suskéldo
V n .
Neapklodzyk
j6
Rod.
Kacinélis
ajo
Zy iun
(mai-
in is),
o
gaidélis
likdé
namié
G .
AS
likdiaii
su
mazais
aikais
D .
Nusp aiisj
islipdo
i§
andenio
D .
Reikia
akmeni s
is inkdzyc
(iS ankio i)
LzZ.
Né
su
kuém
siiilas
paslapdo
(pa ilgy i)
S .
VisuF
andué
bi
(bi o),
gi
da
(daba )
nu ekédo
Z .
P i emdzis,
ai
ga esi
a aic
Pls.
Anas
da ydo
( eja,
no i
p i y i)
ji
Pils.
Veiksmazodziai
su
p iesaga
-dy i
daznumo
eik’me
daugiausia
a ojami
pa-
g eciui
su
p iesaga
-iné i
a ba
-diné i
pap as ai
ik
paciais
pie y iniais
pak as-
Giais.
Uz is
dazniausiai
$i
p iesaga
y a
isigaléjusi
Ge é¢iy
Snek oje.
Ji
Cia
y a
nus elbusi
isus
p iesagy
-iné i
i
-dine i
edinius.
Ka ais
ji
p idedama
ne
p ie
p iesaginiy
ediniu,
p z.:
Ko
nea sida inédai
diu y?
G .Tai
i
ozs
p isda inédé
( aidenosi)
G .
Rugidm
p igamindo
zémj
G .
Ne ienodai
p iesaga
-dy i_ a -
ojama
ka ais
i
ki u .
Pa yzdZiui
apie
Rodiinia,
ku
a
p iesaga
a ojama
pa-
g eciui
su
-diné i,
a ski os
jaunesniojo
amZiaus
Seimos
Zymiai
daZniau
megs a
a o i
p iesaga
-dy i.
Ki u
ji
e esné.
Su
paski ais
zodZiais
$i
p iesaga
uZ asy a
da
apie
D uiskininkus,
Dubici s,
Bu im6énis
(Saléininky
.),
Valkininkis,
Ma ijampolj
(Vilniaus
.).
Vie oj
is adu.
Pie y iniais
lie u iu
kalbos
plo o
pak aSCiais,
ku
bi ojo
daz-
ninio
laiko
o my
a ojimas
y a
apsilpes,
daugiausia
y a
iSpli usi
eiksmazo-
dziu
su
p iesagomis
-iné i,
-diné i,
eciau
su
-dy i
a osena.
Pag indineé
ju
unk-
cija
y a
eik8 i
daugka inj
eiksmo
pobidj.
Pag indinése
lie u iy
kalbos
a me-
se
a
eik’me
eiksmazZodZiai
su
-iné i
i
-diné i
pap as ai
ik
i
e a ojami.
Ge iausiai
adicine
sa o
eikSmiy
sis ema
isose
ne
i
pie y inése
Snek o-
se
i8laiko
eiksmaZodziai
su
p iesaga
-inée i.
Tik
a ski ose
Snek ose
os
p iesa-
gos
a osena
iboja
isigaléje
eiksmazodZiai
su
ki omis
p iesagomis,
p z.,
Zie-
189
elos
i
ka ais
ki ose
pie y
aukS aiciy
pak aSCio
Snek ose
su
p iesaga
-diné i,
o
Ge eciy
Snek oje
—
su
p iesaga
-dy i
i
pan.
Dél
iSaugusios
zmoniy
d ikalbys és
i
daugiakalbys és
pak aS inése
Snek o-
se
p iesagy
-iné i,
-diné i
a
-dy i
eiksmazodziai
ei8kia
jau
ne
iek
daugka ini,
kiek
apibend in a
ien isini,
es inj
eiksmq.
Tokia
eikSme
eiksmazodZiai
su
p iesaga
-ine i
p adejo
isigalé i
y y
aukS aiciy,
Siau iniy
ilniskiy
pie y iniais
pak aS iais
apie
Apsa,
B éslauja,
Vidzi s,
Adu iskio
apylinkése,
aip
pa
apie
Azidie i,
Kamodjis,
Len upj,
Kliuk&¢i6nis,
mis iai
gy enamoje
S iindicio
apy-
linkés
pie y inéje
dalyje.
Vediniai
su
p iesaga
-dine i
daugiausia
papli e
Pie y
Lie u oje
apie
Die éniskes,
Bu imonis,
ka ais
apie
Dubi¢i s,
D iskininkus
i
isose
apylinkése
a sidi usiose
uz
Lie u os
sienos
apie
ASiuziq
,
Pé alka
(Ga -
dino
.),
apie
A mOniskes,
Asa a,
Bala na
a ba
Va ena a,
Benekdinis,
Kau-
léliskes,
NO¢ia,
Pelésa,
Rédunia,
Zi miinus
(Va ena o
.),
Laziinus
(Vijés
.)
i
Zie ela
(Dia lo o
.).
Veiksmazodziai
su
p iesaga
-dy i
a ojami
pak a8 inése
pie y
Lie u os
ie ose
i
ypaé
apie
Ge édius.
Gau a
1998
03
25
LITERATURA
Bezzenbe ge
A.
1877:
Bei iége
zu
Geschich e
de
Li auischen
Sp ache,
Go ingen:
Ve -
lag
on
Robe
Peppmiille .
DLKG
1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
DLKZ
1993:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Kabelka
J.
1964:
K is iiono
Donelaicio
as y
leksika,
Vilnius:
Min is.
Kudzinowski
Cz.
1977:
Indeks
-
s ownik
do
,,DaukSos
pos ilé“,
Poznan:
Wydawnic wo
nau-
kowe
uniwe si e u
im.
Adama
Mickewicza
w
Poznaniu.
Lybe is
A.
1980:
Sinonimy
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
LKA
1977:
Lie u iy
kalbos
a lasas
1,
Leksika,
Vilnius:
Mokslas.
LKA
1982:
Lie u iy
kalbos
a lasas
2,
Fone ika,
Vilnius:
Mokslas.
LKA
1991:
Lie u iy
kalbos
a lasas
3,
Mo ologija,
Vilnius:
Mokslas.
LKG
1971:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
2,
Mo ologija,
Vilnius:
Mokslas.
Nak iniené
G.
1997:
Pie y
aukSs aidiy
i
y y
auks ai¢iy
ilniskiy
p ieZas iniai
eiksmazo-
dziai
zodynuose.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
37,
154-162.
O ebski
J.
1956:
G ama yka
jezyka
li ewskiego
3,
Wa szawa:
Pans wowe
wydawnic wo
nau-
kowe.
Roszko
R.
1996:
Li ewskie
o my
k o ne
ypu
eida o
(na
p zyk ad
z
gwa y
punskiej).—
Ac a
bal ico
—
s awica
23,
Wa szawa:
S awis yczny
oS odek
wydawniczy,
51-62.
Ska dzius
P.
1943:
Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba,
Vilnius.
Smoczynski
W.1989:
S udia
bal o-s owia skie
1
(P ace
komisji
jezykoznaws wa
57),
W oclaw
—
Wa szawa
—
K akow
—
Gda isk
—
Lédz:
Wydawnic wo
Polskiej
Akademii
nauk.
U bas
D.
1996:
Ma yno
Mai ydo
as y
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla.
Vidugi is
A.
1961:
Veiksmazodziai
su
p iesagomis
-iné i
i
-diné i
Zie elos
a méje.
—
Lie u-
os
TSR
MA
da bai,
Se ija
A,
2
(11),
219-231.
Zinke icius
Z.
1981:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
2,
Vilnius:
Mokslas.
1996
—
1998.
02.
10.
190
UBER
DIE
AUSDRUCKSMOGLICHKEITEN
DER
FREQUENTATIVEN
HANDLUNG
IN
DEN
SUDOSTLICHEN
LITAUISCHEN
DIALEKTEN
Zusammen assung
Bei
de
Un e suchung
de
siidés lichen
li auischen
Dialek e
haben
wi
es ges ell ,
daB
de
Geb auch
de
Fo men
des
sog.
equen a i en
P a e i ums
(bi asis
dazninis
laikas)
zum
Ausd uck
de
equen a i en
Handlung
allmahlich
abnimm .
Ein
wenig
hau ige
lieg
als
eingeschal e es
Wo
die
Fo m
biida o,
manchmal
biila o
ode
ih e
Ku z o men
bi dau,
bdo,
biilau,
biilo
o .
Indessen
jedoch
wachs
dieZahl
de
Ve ben
mi
den
Su ixen
-iné i,
-diné i,
-dy i,
die
eine
i e a i -
du a i e
Bedeu ung
haben.
Am
bes en
is
das
Sys em
de
adi ionellen
Bedeu ungen
bei
den
Ve ben
mi
dem
Su ix
-iné i
e hal en
geblieben,
die
sich
aus
den
Fo men
des
P a e i ums
(bu asis
ka inis
laikas),
sel ene
aus
denen
des
P asens
en wickel
haben.
In
den
eigen lichen
Dialek en
des
Randgebie es
wi d
de
Geb auch
diese
su igie en
Ablei ungen
du ch
die
aus
dem
In ini i
gebilde en
Ve ba
mi
dem
Su ix-diné i
ode
-dy i
eingesch ank ,
die
g 6B en eils
on
p a igie en
Ve ben
s ammen.
Wegen
de
sich
e b ei enden
Zwei-bzw.
Meh sp achigkei
in
den
Randgebie en
bezeichnen
die
Ve ba
mi
den
Su ixen
-iné i,
-diné i
ode
-dy i
hau ig
keine
meh malige,
sonde n
eine
e allgemeine e
einmalige,
sich
o se zende
Handlung.
Ve ba
diese
Bedeu ung
sind
in
dem
Os auké ai ischen
de
Vilniuse
Randgebie e
mi
dem
Su ix
-iné i
e b ei e ,
wah end
solche
mi
dem
Su ix
-diné i
in
den
siidli auischen
Munda en
und
nich
allein
in
diesen
le z e en,
sonde n
o
allem
in
dem
Dialek
on
Ge é iai
(am
Mi ellau
de
A8mena)
geb auchlich
sind.
191