LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIX
(1998)
Vincen as
DROTVINAS
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as
F.W.HAACKO
,,VOCABVLARIVM
LITTHVANICO-GERMANICVM,
ET
GERMANICO-LITTHVANICVM“
(HALLE,
1730)!
1.
Hallés
pie izmas.
XVII
a.
pab.
Vokie ijos
liu e ony
baZnyCioje
a si ado
nauja
k yp is
—
pie izmas.
Jo
p adininkas
okiediy
eologas
Philippas
Jakobas
Spene is
(1635-1705)
p og aminiame
eikale
,,Pia
deside ia“
sické
page in i
baznyCios
gy enima
pe
pleciama
indi idualy
pamalduma
i
obulinamus
e-
o my
ikslus.
Sias
idéjas
igy endin i
p ak iskai
p adéjo
Spene io
d augas
ku-
nigas
Augus as
He mannas
F ancke
(1663-1727).
S udija es
eologija,
y y
i
mode niasias
kalbas,
sa o
pie is ines
idéjas
skelbé
Leipzige
i
E u e,
apo
ienu
ak y iausiy
Spene io
pasekéjy
Hallés
(B andenbu go)
zeméje.
1692
m.
F ancke
bu o
pak ies as
j
Halle
kunigo
i
uni e si e o
p o eso iaus
pa eigoms.
1694
m.
iku as
Hallés
uni e si e as
apo
pie izmo
cen u.
F ancke
p adejo
sa o
eikla
e u édamas
4
ale ius
i
16
g asiy,
globojo
sa o
pa apijos
namuose
Halles
p iemiescio
Glauchos
a guoliy
aikus.
Jo
pie izmo
p opa-
ganda
lydejo
ene ginga
o ganizaciné
pedagoginé
eikla.
Pi maisiais
XVIII
a.
desim meciais
Halléje
p adéjo
eik i
keliy
lygiy
mokyklos,
bu o
is eig a
p ie-
glauda
beglobiams
i
ne u éliams
(Waisenhaus)
su
gamybiniais
i
kiniais
pa-
daliniais
(duonos
kepykla,
skalbykla,
ais iné,
spaus u é
su
leidykla,
bo anikos
sodas
i
k .).
IS
iso
1730
me ais
bu o
3000
aukleé iniy
i
aukle oju.
Pie izmas
kaip
eliginé
s o é
ne uko
igplis i
Eu opos
Salyse
iek
dél
pla i-
namos
i ai iomis
kalbomis
pic is inés
li e a ii os,
iek
i
dél
Halléje
s udija u-
siy
daugelio
k a’ y
mokslei iy.
Pie izmo
misijy
eikla
sieké
Rusija,
Indija,
Siau és
Ame ika.
'
Sis
s aipsnis
pa eng as
iSplés o
pa anesimo,
skai y o
kolok iume
,,Hallé
kaip
e imo
eik-
los
cen as*
(Halle
als
Zen um
de
Ube se zungs i igkci )
Halleje
1996
m.
lapk igio
14
d.,
pa-
g indu.
Vokiska
s aipsnio
a ian a
Z .
(D o inas
:
1998).
Uz
suda y a
galimybe
y iné i
Hallés
li uanis ika
i
di b i
Halles
a chy uose
i
biblio ekoje
nuoSgi dziai
dekoju
Hallés—Wi enbe go
Ma yno
Liu e io
uni e si e o
eologijos
akul e o
F anckeschen
S i ungen
di ek o iui
p o .
d .
Pauliui
Raabe’i
i
miné o
akul e o
Pie izmo
y imo
in e disciplininio
cen o
di ek o iui
p o .
d .
Udo
S a e iui,
aip
pa
biblio ekos
(Haup biblio hek
F anckeschen
S i ungen)
di ek o iui
d .
Thomas
Miille iui.
Sia
p oga
negaliu
nepadéko i
doc.
d .
Ge udai
Bense’i,
Hallés
bal is i-
kos
y iné ojai
i
adicijy
puoselé ojai,
uz
nuosi dy
dalykinj
bend ada bia ima.
82
No s
Ka aliauciaus
uni e si e o
eologai
ilgiau
laikési
adicinés,
o odoksi-
nés
liu e onybés,
Hallés
pie izmas
u éjo
i akos
i
cia.
Po
1709-1711
m.
didzio-
jo
ma o
i
bado
ypaé
i8 ySkejo
pamokslininky
i
moky ojy
s oka
Mazojoje
Lie-
u oje.
Dél
o
Hallés
uni e si e as
¢mési
eng i
pie is inés
pak aipos
kunigus,
be
okie¢iu,
mokan¢ius
au ines
kalbas,
aigi
pamokslininkus
lie u iskoms
i
lenkiSkoms
pa apijoms.
2.
Hallés
lie u iy
kalbos
semina as
i
jo
Zmonés.
P isijos
aldzia
déjo
ne-
maza
pas angu
liu e onybei
s ip in i
i
Salies
S ic imui
plés i.
Da
1718
m.
P i-
sijos
ka alius
F ied ichas
I
isake
is eig i
lie u iy
kalbos
semina us
Ka aliauciu-
je
i
Halléje.
Pi masis
semina as
p adejo
eik i
Ka aliauciuje
1723
m.
P ie
Hallés
uni e si e o
eologijos
akul e o
oks
semina as
(Semina ium
Li huani-
cum,
Li auisches
Semina ,
P euBisch
Semina )
p adejo
eik i
ik
1727
m.
i
di -
bo
iki
1740
m.’
Semina as
sieké
i
ge manizaciniy
iksly.
Rinkdamas
kandi-
da us,
F ancke
u éjo
ado au is
ka aliaus
nu odymu
j
pamokslininkus
i
moky ojus,
ski iamus
j
P isus,
si ily i
okius
zmones,
ku ie
kilimo
né a
p isai
(Sk upskelis
1967
:
15-16).
Teologijos
s uden ai,
biisimieji
lie u iSku
pa apiju
pamokslininkai
i
bazny iniy
mokykly
moky ojai,
iSlaikyma
gauda o
i8
ad.
F ei isch,
y.
bu o
aldzios
emiami.
Kasme
semina a
lankyda o
po
keliolika
zmoniu,
i§
iso
jame
mokési
apie
40
asmeny
(Schille
1994
:
195-223).
Viena
sekmingo
pasi engimo
pas o aciniam
da bui
salygu
bu o
lie u iy
kalbos
mokéjimas.
Ma
isi
Halles
lie u iy
kalbos
semina o
klausy ojai
u éjo
pasizadeé i
baige
s udijas
yk i
j
lie u iskas
P isijos
pa apijas.
Dalis
jy
bu o
s udija e
Ka aliauciaus
uni e si e e
i
lanke
en
anksciau
iku a
lie u iy
kalbos
semina a.
Halles
semina e
dés y a
lie u iy
kalba,
eng os
jai
moky is
p iemo-
nés,
upin asi
pie is ines
li e a i os
lie u iy
kalba
leidimu.
XVIII
a.
ediaja-
me-ke i ajame
deSim meciais
Hallé
apo
an uoju
li uanis ikos
cen u
po
Ka aliauciaus
(Ginei is
1990
:
54-55;
Ginei is
1995
:
63;
Palionis
1995
:
126;
Zinke icius
1990
:
249-252;
D o inas
1998
:
157-171).
Aki aizdu,
kad
Hallés
semina as
sa o
paski j
a lik i
galéjo
ik
de amai
o ganizuodamas
lie u iy
kal-
bos
mokyma.
Tam
eikéjo
k ali ikuo y
dés y oju
i
inkamuy
ado éeliu.
I§
lie u iy
kalbos
g ama iku
is o ijos
Zinoma,
kad
pi maja
lie u iy
kalbos
g ama ika
,,G amma ica
Li anica“
iSleido
1653
m.
Ka aliaudiuje
Tilzés
lic u-
iy
kunigas,
giesmiy
e éjas
Danielius
Kleinas,
po
me u
iSéjo
i
g ama ika
o-
kie¢iy
kalba
,,Compendium
Li anico-Ge manicum“.
1673
m.
iSéjo
K is upo
Sapiino
i
Teo ilio
Sulco
g ama ika
Compendium
G amma icae
Li h ani-
*
Ki i
mano,
kad
Hallés
semina as
eikes
iki
1765
m.
(Sk upskelis
1967
:
17;
Lebedys
1977
:
151),
aciau
nei
pi mieji
semina o
is o ikai
(Spech
1935),
nei
daba iniai
y iné ojai
(Schille
1994)
Siy
me y
nenu odo.
Galbii
Si okia
nuomoné
galéjo
a si as i
dél
o,
kad
F ei isch
bu o
inansuojamas
iki
1765
m.,
a¢iau
jo
paslaugomis
naudojosi
j ai iy
specialybiy
s uden ai.
83
cae“.
No s
Sios
g ama ikos
i
eiké
am
ik a
lie u iu
kalbos
g ama inés
sis e-
mos
ap asymy
pasi ila
i
jos
mokymo
p iemoniy
pasi inkima,
is
del o
pi ma-
sis
lie u iy
kalbos
zodynas
MaZojoje
Lie u oje
skynesi
keliq
ku
kas
sunkiau
nei
pi mosios
g ama ikos.
Tiesa,
zodyny
engéjy,
medZiagos
inkejy
bi a.
Sa-
o
g ama ikos
p a a méje
D.
Kleinas
asé
d auge
su
g ama ikomis
i eikes
i
lie u iska
Zodyna
(g amma icam
no am
una
cum
annexo
Compendio
Ge mani-
co,
u
e
Lexico
Li anico,
q ae
ad
pedes
Se enis ime
Ve i ae
Cel i ud.
Subiec i i-
mi
depono),
aciau
ilga
laika
lie u iy
kalbos
zodyno
MaZojoje
Lie u oje
ne u-
é a.
Zodyno
nebu imas
sunkino
Ry y
P iisijos
lie u iy
aS ijos
no minimo
da ba,
pagaliau
Zodyno
eikéjo,
D.
Kleino
Zodziais
a ian ,
ne
ik
bazny¢iy
i
mokslo
jaunuomenés
naudai,
be
i
,, iems,
ku ie
su
lie u iais
bend auja
a ba
juos
aldo
i
eisia“
(Compendium,
p.
2).
Neigleidus
miné o
D.
Kleino
a
ku io
ki o
Zodyno,
jo
engimas
i
iSleidimas
da ési
is
ak ualesnis
i
XVIII
a.
Apie
lie u iy
kalbos
zodyno
a si adimo
a jo
engimo
salygas
Halléje
ne-
daug
ezinoma.
No s
a p
Hallés
i
Ka aliauciaus
eology
i
uni e si e yu
yko
sa o iskos
a zybos
dél
eliginés
li e a i os
lie u iy
kalba
engimo
i
leidimo,
apie
konk e¢ius
Zodyno
engimo
sumanymus
nebu o
kalbama.’
Aplinkybés
lé-
mé,
kad
pi mojo
spausdin o
lie u iy
kalbos
zodyno
MazZojoje
Lie u oje
p ibu-
éjos
aidmuo
eko
ne
Ka aliauéiaus,
be
Hallés
lie u iy
kalbos
semina ui.
Zo-
dyno
a si adimo
salygos
ben
kiek
paaiskéja
i8
d iejy
Halleje
di busiy
lie u iy
aS ijos
i
kalbo y os
da buo ojy
—
Johanno
Rich e io
i
F ied icho
Wilhelmo
Haacko
—
gy enimo
i
li uanis inés—pedagoginés
eiklos
Halléje
apz algos.
Bene
pi moji
uzuomina
apie
Zodyno
engima
andama
Klaipedos
supe in-
enden o
Johanno
A nold o
Pauli’o
(1682-1741)
1727
m.
sausio
26
d.
laiske
F ancke’i.
Jame
Paulis
aS¢,
kad
du
jo
zmonés
enka
ZodzZius
i§
spausdin y
p o-
es an y
a8 y
i
engia
Zodyna.
Galima
spé i,
kad
as
Zodynas
u éjo
iksla
a -
spinde i
o
me o
eliginiy
as y
leksika
(Win e
1954
:
44-47).
Tu bu
nesuklysime
pasake,
kad
kalbiniu
da by
i ,
sky ium
iman ,
zodynu
engimas
XVIII
a.
pi maisiais
desim meCiais
bu o
susijes
su
uo
me u
suak y-
éjusiu
p o es an y
aS y
e imu
j
lie u iy
kalba,
jy
engimu
spaudai
i
leidi-
mu.
Tuo
me u
pasi ode
lie u iu
kalba
Mazasis
Liu e io
ka ekizmas
(1722),
Naujasis
Tes amen as
(1727),
Jono
Rézos
giesmyno
,,P al e as
Dowido“
an a-
sis
leidimas
(1728),
Biblija
(1735)
i
k .
leidiniai
apo
leksikog a inés
da buo és
impulsu:
ieniems
jie
bu o
pa ogus
Sal inis
zodynams
eng i,
ki iems
a é é
akis,
kad
nede a
ibo is
ien
knygine
leksika,
kad
bi ina
ink i
gy osios
kalbos
medziaga.
*
Apie
F anckes
planus
eng i
Biblijos
e ima
i
ki us
Hallés
li uanis inius
leidinius
placiau
z .
Kaunas
1996
:
120.
84
Pi masis
lic u iy
kalbos
semina e
moke
lie u iy
kalbos
klaipediskis
Jonas
Rich e is
(Johann
Rich e ,
1705-1754).
Teologijos
s udijas
p adejo
Ka aliau-
Giaus
uni e si e e,
g ei¢iausiai
lanké
i
enyks j
lie u iy
kalbos
semina a.
Hallés
uni e si e e
Rich e is
ima ikuliuo as
1727
m.
geguzés
12
d.,
uni e si e-
a
baigé
magis e
a ium
laipsniu
i
bu o
paski as
semina o
edéju
i
deés y oju,
be
di bo
neilgai,
iki
1728
m.
udens.
Manoma,
kad
daba
Hallés
F anckes
undacijos
biblio ekoje
(Haup biblio hek
de
F anckeschen
S i ungen)
laikomas
1728
m.
neZinomo
au o iaus
ank aS inis
okie¢iy—lie u iy
kalbos
zodynas
y a
pe asy as
Rich e io.
I& ykusio
Rich e io
ie on
bu o
paski as
ki as
klaipédi8kis
F ied ichas
Wil-
helmas
Haackas
(1705-1754),
K e ingalés
lie u iy
pa apijos
kunigo
E dmano
Haacko,
daly a usio
edaguojan
Lysijaus
1719
m.
ka ekizma,
sinus.
Nuo
1724
m.
s udija o
Ka aliauciaus,
nuo
1727
m.
Hallés
uni e si e e,
ku
klause
paskai y
Lie u iy
kalbos
semina e,
0
1728
m.,
is ykus
Rich e iui,
iki
1732
m.
semina e
pa s
dés é
lie u iy
kalba
i
ado a o
jam
(Bi ziSka
1963
:
67-69).
Apie
Haacko
gy enima
i
eikla
naujy
duomenuy
pas a uoju
me u
nepaskelb a.
Tiesa,
jis
minimas
naujausiuose
Vokie ijos
biobibliog a iniuose
zodynuose,
pa yzdziui
,,UzZsienio
kalby
dés y ojy
okieciy
kalbos
plo e
biog a ijy
i
bibliog a ijy
Zodyne“
(Sch éde
1989
:
179).
Kiek
smulkiau
Haacko
gy enimas
( a¢iau
be
nauju
ak y)
i
da bai
ap asy i
,,.XVIII
a.
kalbo y os
biobiblio-
g a iniame
ado élyje“
(Bio-bibliog aphisches
Handbuch
1996
:
2-3).*
No s
Haacko
biog a ija
panasi
j
Rich e io
(lie u i8ka
kilmé
a
ben
i§
mazens
moke-
a
lie u iu
kalba,
eologijos
s udijos
Ka aliauciuje
i
Halléje,
as
pa
da bas
pla inan
pie izmo
idéjas
lie u iskose
pa apijose),
aciau
jo
eikla
uko
kiek
il-
géliau
i
dél
o
bu o
p oduk y esné.
Pi masis
Haacko
lie u iskas
spaudos
da -
bas
bu o
g ei¢iausia
jo
i
mokiniy
e s as
zymaus
okie¢ciu
eologo
i
giesmiy
au o iaus,
F ancke’s
bend azygio
Anas azijaus
F eylinghauseno
(1670-1739)
,,O den liche
Leh e
des
Heyls
de
Seele“ (1714)
e imas
j
lie u iy
kalba,
zino-
mas
kaip
,,Dawddnas
Mokjlas
apie
Du jids
I ganima
[...]
i d i as
nig
D au-
g
Lie uwi skés
I kalés
[...]
(1729).
Jo
leidimas
pa odé,
kaip
sunkiai
Halleje
ki ési
li uanis iné
aS u
engimo
i
leidimo
mokykla,
pa odé,
kad
nebu o
daug
zmoniu,
gebanéiy
e s i
pie is ines
giesmes
j
lie u iy
kalba.
Ma
,,Dawadno
MO6K
lo
[...]“
pi mame
leidime
jdé os
ke u ios,
an ame
penkios
ne
nau-
jos,
be
seniau
e s os
j
lie u iy
kalba
giesmés
(D o inas
1997
:
461-468).
*
1728-1732
m.
Haackas
bu o
pasius as
Zalcbu go
kolonis y
e éju
i
palydo u
j
Is u i.
Apie
8i
laiko a pj
kokiy
no s
duomeny
Zalcbu go
k aS o
a chy e
(Landesa chi )
nepa yko
as i.
—
1733
m.
Haackas
Be lyne
bu o
jS en in as
kunigu,
paskui
diakona o
Gumbineje,
kuniga o
Ge iskénuose,
nuo
1734
m.
iki
mi ies
bu o
Pilkalnio
kunigas.
85
Dél
o
da oma
i§ ada,
kad
Hallé
s okojo
eikiamos
k ali ikacijos
li uanis ikos
s iesuoliu
(Ginei is
1995
:
63).
Haackas
di bo
kiek
palankesnémis
salygomis,
a¢iau
jis
u éjo
a lik i
uzduo-
i,
ku ios
nei ykdé
Rich e is.
Remdamasis
jau
spéjusiais
Ka aliauciuje
isei i
Naujuoju
Tes amen u
(1727)
i
psalmynu
(1728),
Haackas
pa enge
d iejy
da-
liu
zodyna_,,Vocab la i m
Li - h anico-Ge manic m,
e
Ge manico-—Li -
h anic m,
Da in
alle
im
Neuen
Tes amen
und
PJal e
be indlichen
Wo e
nach
dem
Alphabe h
en hal en
ind,
Neb
einem
Angang
eine
ku zge aB en
Li hauischen
G amma ic
ausge e ige
on
F ied ich
Wilhelm
Haack
[...].
Halle:
D uck s
S ephanus
O ban,
Uni e J.
Buchd .
1730.“
su
umpu
lie u iu
kalbos
g ama ikos
p iedu.°
Tai
bu o
pi masis
spausdin as
lie u iy
kalbos
Zody-
nas
isai
Ry u
P iisijai.
Zodyno
dalys
nelygios:
pi moji
—
lie u iy— okie¢iy
kal-
by
—
y a
didesné
(1-151
p.)
i
u i
4886
Zodzius
(Abajas,
30
das
Lage
—
Sywa-
as,
o
de
Leib),
an oji
—
okieciy—lie u iy
kalby
dalis
-
mazesné
(152-230
p.)
— u i
4361
Zodi
(Aa on
—
Ao nas
—
Zwol e
—
Dwylik as).°
Pe
100
zodziy
an-
dami
ik
lie u iu— okie¢iy
kalbu
dalyje,
daugiau
kaip
50
abiejy
daliu
zodziy
u-
i
ski ingus
okiskus
( esp.
lie u iSkus)
a i ikmenis,
daugiau
kaip
20
an as i-
niy
Zodziy
ski iasi
da yba,
aSyba
i
pan.
Vokiediy-lie u iu
kalby
dalyje
ma y i,
koki
okiska
Zodj
a liepia
ienas
a
keli
(2-5)
lie u i8ki
zodziai,
a¢iau
jy
g ama iné
cha ak e is ika
a
ki okie
po-
zymiai
neka ojami.
Tai
y a
g eiciau
sa o iska
oki8ky
Zodziy
lie u isky
a i ik-
meny
odykle.
3.
Zodyno
leksikologiné
apz alga.
Haacko
zodyno
leksikos
in en o iu
salygoja
Sal iniai.
Dél
o
jo
u inj
ski s y i
eminémis
g upémis
i
nus a y i
ju
p opo cijas
ikslingiausia
bi y
Zinan
Sal iniy
in en o iy.
Kaip
nu odo
y ine-
ojai,
Haackas
Zodzius
i8
miné y
Sal iniy
émé
ne
iS isai,
be
a si inkdamas
(Pa-
lionis
1995
:
130).
Iki
Siol
ne u ime
de alesniy
zodyno
Ieksikos
y inejimu,
odél
Gia
ienu
ki u
b uozu
pabandysime
jq
ap a i.
Vienas
biidingesniu
u inio
eminiy
sluoksniy
y a
eliginé
bazny ine
leksika,
ku ia
pa ogiau
ski i
i
ik ine
i
bend ine.
IS
ik inés
leksikos
pi miausia
pa eikiami
asmen a dzZiai,
iksliau,
Biblijos
pa ia chy,
p anasuy,
apas alu
a dai:
Abelas,
0;
Ab aomas,
0
Ab aham;
Adomas,
0
Adam;
Ao onas,
no
Ao on;
Bal améjus,
jaus
Ba holomaus;
Dowidas,
do
de
Da id;
Jékubas,
bo
Jacob;
Jonas,
no
de
Johannes;
Powilas,
lo
de
Paulus
i
pan.,
dalis
ju
iSlaike
a pininkés
lenky
kalbos
i aka,
pa yzdziui,
Alio us,
aus;
Elio us,
aus
de
Elias;
Ezaio us,
aus
de
Esaias;
Malakio jus,
aus
de
Malachias;
Jézus,
>
Zodyno
p a a me
(Vo be ich )
pa a8é
undacijos
ado as
Go hil as
Augus as
F ancke
i
joje
apz elgé
lie u iy
kalbos
semina o
eikima
(KoZeniauskiené
1990
:
463).
®
Nu odomas
i
d igubai
didesnis
ZodZiy
skai¢ius
(Palionis
1995
:
131).
86

zaus
Je us;
Jobas,
bo
de
Hiob,
K i us,
{ aus
Ch i us;
Ma eu as,
o
de
Ma haus;
Me io gus,
aus
de
Me ias;
Moizie jus,
aus.
Re esni
mo e u
a dai,
pa yzdziui,
Ma ya,
6s
die
Ma ia;
Rebekka
Rebecca;
So e,
és
die
Sa ah;
3uzane,
nés
die
Su anna.
Ku
kas
maziau
Zodyne
ie o a dziu, pa yzdziui,
Akaja,
jés
Achaja;
Egip as,
o
Aegyp en;
Epé3zas,
30
Ephesus;
Judéa,
6s
Judea;
Jé uzale,
lés
Je usalem;
Kenk ea,
6s
Cench ea;
Zodoma,
més
Sodom
i
k .
Pas ebé ina,
kad
zodyne
né a
né
ieno
P isijos
a
MazZosios
Lie u os
asmen a dzio
a
ie o a dzio.
Bend ine
Zodyno
leksika
galima
ilius uo i
kad
i
Siomis
am
ik as
eligines
sa okas
i a dijanciomis
leksemomis:
dangus:
Dangus,
gaus
De
Himmel;
Dangi kas,
ko
himmli ch;
Dangi xka is,
kojo
de
Himli che;
Dangun’=3engimmas,
mo
die
Himmel-
ah ;
die as:
Diewas,
0
Go ;
Diewi jkas,
ko
go lich;
Diewi {ka is,
kojo
de
Go liche;
Diewo=Niekin ojis,
jo
cin
Go es=Ve ach e ;
Diewo=ne ibijgs,
jancio
ein
Go lo e ;
Diewo=ne ibija is,
janciojo
de
Go lo e;
Die-
wo=Sk yne,
nés
de
Go es=Ka en;
Diewy e,
[ es
die
Go hei ;
plg.
da
Be-
diewis,
wjo
cin
Go lo e ;
Bediewi kas,
ko
go loB,
Bediewy e,
és
dic
Go —
lo igkei ;
g iekas:
G iekas,
k6
die
Siinde;
G iekingas,
ga
iindlich;
G iekininkas,
ko
ein
inde ;
G iekininke,
es
cine
Siinde in;
G iek=Twanis,
nio
die
Siind— lu h;
G ieku=Apie a,
és
Siind=Op e ;
G ie ji i
iindigen;
G ie jnas,
no
iindlich;
G ie jna is,
nojo
ein
iindliche ,
p a akas:
P a akas,
ko
de
P ophe ;
P a akau i
wei agen,
p ophejeyen;
P a akawimas,
mo
die
Wei agung;
P a akiene,
és
die
P ophe in;
P a-
aki kas,
ko
p ophe isch;
P a akyj e,
és
die
Wei agung,
die
P ophezeyung;
plg.
da
Blugnijimas,
mo
die
La e ung;
Blujni i
laj e n;
Blu3zni ojis,
jo
de
La e .
Sup an ama,
ai
anaip ol
ne
isa
eliginé
leksika,
nes
dalis
zodziy
gali
u e i
ick
iesioging
(,,pasaulie ine“),
ick
i
eliging
(abs ak esne)
eikSme,
pa yzdziui,
dziaug is
(pa yzdziai
aSomi
daba ine
asyba
i
be
okisku
a i ikmeny),
ke sy i,
ken é i,
gédin i(s);
gailes is,
ke S as,
klas a,
sazZiné,
eidmainis
i
pan.
Toliau galime
paminé i
kele a
daznesniy
eminiy
pog upiu,
k.a.
gy inu
pa adinimai,
i$
ku iy
gausiausi
a elé,
a inas,
a inélis,
a inycia,
a is,
a iu
ga das,
é y is,
aip
pa
asilas,
elnias,
kiaulé,
ozys;
paukSciy
pa adinimai:
gensé
»ga nys,
gand as“,
gaidys,
ka elis,
e elis,
ku klelis,
ku inys,
pu pela,
a nas,
z i blis
i
k ;
augalyu
pa adinimai:
da zo é,
eglé,
e ské is,
gluosnis,
kadagynas,
k ieciai,
mé a,
mieziai,
Pyga
cine
Feige,
plg.
Pygés=Medis;
e ba
87
ein
Palm“
i
k .;
giminys és
pa adinimai:
b olis,
é as,
uoS is,
aikas,
aikai is;
duk é,
ma i,
me ga,
mo é,
mo e iSké,
mo ina,
naSlé,
nuo aka,
se-
suo,
uos e
i
k .;
p o esijy
i
uzsicmimy
pa adinimai:
aukskalis,
be nas
,,de
Knech “,
da bininkas,
da zininkas,
kal is,
ke dzius,
kilikas,
medzio ojis,
mui ininkas,
puodZius,
a ininkas,
amzdininkas,
plg.
da
skolinius
cime —
ninkas,
kazemékas
i
k .,
plg.
da
knygo y os
leksikos
apz algq
(Kaunas
1996
:
141-142).
Tesian
zodyno
leksikologine
apz alga,
de é u
apsis o i
p ie
sinonimikos.
Sa a ankisky
leksemy
sinonimy
Zodyne
é a
mazZai,
pa yzdziui,
Banga,
gés
cine
Woge
i .
Welle
i
—
Wilnis,
iés
cine
Welle
(im
Wa e ),
Bu as,
o
i
—
Nammai,
ma
das
Haus,
daino i
i
giedo i
—
singen
i
k .
Ku
kas
daugiau
da ybiniy
sinonimy
( a ian u).
Jais
eina
os
pacios
Saknies
a imy,
panasiy
eikSmiu
p iesagos
ediniai,
pa yzdziui,
A min is,
ies,
A minnimas,
mo
i
Paminklas,
klo
e ciami
uo
paciu
okieciyu
kalbos
zodziu
das
Gedach nis;
Pa ekkejas,
jo,
Sekkejas,
jo,
Sekkio ojis,
jo
—
ein
Nach olge ;
Su we ejas,
jo,
Su we ojis,
jo
—
de
Schép e ;
Auk { ybe,
bés,
Auk { ummas,
mo
—
die
Héhe;
Daugybe,
bés,
Daugummas,
mo
—
die
Menge;
Gillybe,
bés,
Gillummas,
mo
-
die
Tie e;
Jauny e,
és,
Jaunummas,
mo
-
die
Jugend;
I gany as,
I gany ingas
—{eclig;
Waikai is,
cio
—
ein
Kindlein
(ne
Enkelkind
,anikas!“)
i
Waikelis,
lio —
cin
Kindlein
i
k .,
plg.
da
Su inkimas,
mo
eine
Gemeine,
eine
Ve sammlung
i
Su i inkimas,
mo
die
Ve ammlung;
S3wie a,
sos,
S3wie ybe,
és
das
Lich
(lux)
i
pan.
Sinonimu
su
ski ingomis,
be
panasios
eikSmés
p iesagomis
da omasi
i i§
s e imybiy
(Zodziy
kilmé
da
nebu o
su ok a
i
ski iama),
Mie ny e,
és,
Mie nummas,
mo
—
die
Ma-
Bigkei ;
Wiesliby e,
és
die
Tugend,
die
Keu chhei ;
Wiejlibummas,
mo
die
Eh ba kei ,
die
Tugend.
Zodyne
sinonimiskai
a ojami
ne
ik
du
lie u i8ki,
be
i
ski ingos
kilmes
zodziai,
pa yzdZiui,
Walanda,
dés
eine
Weile,
plg.
Walandéle,
és
cine
kleine
Weile
i
Adyna,
nés
eine
S unde;
Tikkejimas,
mo
de
Glaube,
Wie a,
és
de
Glaube,
die
Religion,
plg.
ikke i
glauben,
wie i i
glauben,
zu auen,
be
Wie ny e,
és,
Wie nummas,
mo
e ciamas
die
T eue.
IS
pa yzdziy
apz algos
galima
da y i
i8 ada,
kad
nu ody i
sinonimai
bu o
paim i
iS
ski ingy
Sal iniy,
ku iy
e éjai
a
pa i
u inj
lie u i8kai
pe eiké
ne ienodai.
Nus a y i,
kas
i8
sinonimy
p iklauso
am
a
ki am
e éjui
i
Sal iniui,
bii y
specialus
uZda inys.
Galima
nu ody i
am
ik a
kieki
Zodziu,
a o y
XVIII
a.
as uose
i
ebe a ojamy
a
pacia
eik’me
daba inéje
kalboje,
pa yzdziui,
A eiwis,
wio
ein
F embdling;
Ka 4ygis,
gio
ein
Held,
ein
S ei e ;
Kauka as,
o
cin
Higel;
Negale,
és
die
Seuche,
das
Unmégen;
Palaima,
més
die
Gliick eeligkei ;
88
Palukana,
nos
de
Wuche ,
de
Zin ch;
Pa y imas,
mo
die
E ah ung;
Sielwa as,
o
die
Ang ,
T iib al.
I8
naujada y
pi miau
miné ini
e iniai,
pa yzdziui,
Dangaus=Ji a,
6s
die
Regenbogen;
Jaun=Mieni,
ne io
Neu
Mond;
Mene io=Ligga
Se ggs,
ancio
cin
Mond iich ige ;
Pi mgiedo i
Vo in—
gen;
Pi m akunas,
no
de
Vo lau e ;
P ie sk i is,
eio
de
An ich i .
Leksikos
a chaizmus
galima
pailius uo i
Siais
pa yzdziais:
Jadikkis,
kio
ein
Helle ;
{cha lein;
Minau
ja
nich
ad .
neg.;
Ni a is,
ies
ein
Tadel;
Pakalba,
bos
eine
A e ede,
be
Pakalbe ojis,
jo
ein
Schmahe ;
Pamokjlas,
16
cine
Leh e;
Tekkunas,
no
ein
Lau e ;
Sadas,
do
die
Sp ache,
die
Rede;
Sweja,
jos
ein
Fi chzeug.
Be
leksikos,
ski ini
i
seman ikos
a chaizmai.
Tai
ZodZiai,
ebe a ojami
daba inéje
lie u iy
kalboje,
be
iga e
ki oniskas
eik’mes,
pa yzdziui,
Apkaba,
6s
de
Vo hang,
daba
—
1.
kabé,
sa a za,
2.
plokS elé
So iniams
sukabin i
i
jdé i
ij
ginkla;
Ap akimas,
mo
die
Ve kiindigung,
Bo h cha ,
daba
—
1.
pasakojimas,
2.
umpas
g ozinés
p ozos
ku inys,
plg.
da
A a ga,
és
de
Schild
(Schu z);
Dallykas,
ko
ein
S iick;
Na as,
so
de
3o n,
G i ,
E n ,
Pa a jas,
jo
die
Handsch i ,
i .
Ube sch i ;
Pa anka,
kés
eine
Raupe;
Pawadinimas,
mo
die
Be u ung;
Reikmene,
és
die
No hdu ,
plg.
Reikmuo;
Sawi ske,
és
das
Eigen um
i
k .
4.
Leksikog a inis
me odas.
Haacko
Zodyno
lie u iy- okieciy
kalby
dalies
s aipsnis
susideda
i8
lie u iskos
i
oki8kos
pusés.
Lie u iska
puse
suda o
an -
as inis
Zodis
(a ba
Zodziy
junginys)
i
kai omyjy
kalbos
daliy
g ama ine
cha-
ak e is ika,
pa eikiama
ip as ais
lo yni8kais
su umpinimais.
Vokiska
pus¢
su-
da o
okiskas
a i ikmuo
(a i ikmenys),
ka ais
su
a osenos
pas abomis
okie-
éiy
a
lo yny
kalbomis.
Apie
Zodyno
lie u iskos
i
okiskos
s aipsnio
puses
san ykj
p a a u
pasaky i
iena
ki a
pas aba.
Be
y aujancio
ipo,
kai
an a8 iniu
zodziu
eina
a ski a
leksema,
am
ik a
dalis
an aS iniy
Zodziy
y a
Zodziy
junginiai.
Mo y acijos
i
sanda os
a z ilgiu
jie
ne ienodi.
Visi8kai
o iginaliy
lie u isky
zodziy
junginiy
be eik
ne as a,
daznesni
e s iniai,
pa yzdziui:
Sup a y os=Dinos
Allmo en
Gelmés=jé komas=S3winnas,
no
cin
Bleywu
Slap a=Razbaju=Mu as,
yancio
ein
Meuchel=Mo de .
G.M.
an i,
cios.
GF.
An as iniu
zodziu
einancio
lie u isko
zodziy
junginio
pobidi,
iksliau,
jo
sanda a
pap as ai
salygoja
okiskoji
ZodZio
s aipsnio
puse
(dalis).
Pagal
ai,
kas
okiskoje
dalyje
a liepia
lie u iska
an aS inj
Zodi,
ski ini
bene
ys
ySkes-
ni
a ejai:
a)
ZodzZiy
junginys
—
ienas
okie¢iy
kalbos
Zodis,
b)
Zodziy
junginys
—
okieciy
kalbos
ZodZiy
junginys
i
89
c)
zodziy
junginys
—
okieciy
kalbos
sudu inis
Zodis.
a)
Lie u iskiems
an aS iniams
Zodziams
Haackas
pa eikia
iena,
du
a
dau-
giau
okisky
a i ikmeny.
DaZniausiai
pa eikiama
ienas
a i ikmuo,
pa yzdZiui,
Ada a,
os
eine
Neh—Nadel
Akis,
iés
das
Auge
Daugin i
e meh en
Diewys é,
és
die
Go hei
Gi dé i
ho en
Laido i
_beg aben
Pa lowin i
loben
Sekminnes,
ni
die
P ing en
i
pan.,
du
a i ikmenys,
pa yzdziui,
Bajny3ia,
ciés
|
de
Tempel,
die
Ki che
Gy pelnis,
nio
_
cin
Ruhm edige,
Eh gei 3ige
Kuningaik is,
cio
—_
ein
Fii ,
He zog
P iangis,
gio
de
Vo ho ,
die
Halle
Sakimas,mo
die
Ve hiindigund,
die
P edige
Su inkimas,mo
eine
Gemeine,
eine
Ve {ammlung
Wo is,
ies
ein
D ii e,
ein
Ge chwii
i
pan.,
eCiau
—
ys
a
ke u i,
pa yzdziui,
A i ky imas,mo
_Spal ung,
Ro en,
Sec e
Wi gus,
aus
eine
Spi ze,
die
Obe hand,
Vo heil,
das
Auswendige.
Ne e ai
an as
a
ecias
oki8kas
a i ikmuo
da
aiSkinamas
lo ynisku
su-
umpinimu
i .
(=i em).
Banga,
gés__—_
cine
Woge
i .
Welle
(ka ais
po
i .
eina
lo ynikas
a i ikmuo,
Am@ias,
Am3io
—_
die
Ewigkei
i .
Seculum)
Ilanda,dés___
eine
G u ,
i .
Holle,
G ube
Voki8ki
a i ikmenys
ne e ai
padeda
ski i
lie u isko
an a inio
Zodzio
dau-
gia eikSmiskuma
a
eikSmiy
a spal ius,
pa yzdziui,
Gywa a,
os
das
Leben
Gywenimas,mo
das
Leben
Wohnung
Gywen i
—
leben
wohnen
i
pan.
Dalies
zodziy
leksiné
eik8mé
be
okisky
a i ikmeny
da
u i
okiska
paais-
kinima,
pa yzdziui,
Ki p i
Schee en,
Schneiden
(mi
de
Schee )
P i ii i
he an ude n,
an ah en
(mi
dem
Schi )
90
ninkas
(:
g iekas),
K omininkas
(:
k omas),
Swodbininkas
(:
swodba)
i
k .,
p iesagos
—ybé:
C3y ybé
(:
e3y as),
p iesagos
—ys e:
Du ny é
(:
du nas),
Sme elny/ é
(:
sme elnas),
Wie3liby e
(:
wiezlibas),
p iesagos
—(in)ycia:
Awi-
nyc3ia
(:
awis),
p iesagos
—wnas:
Wie3libummas
(:
wie3libas)
i
ki i
hib idai.
Dalis
sla izmy
eina
sudu iniy
hib idy
elemen ais,
pa yzdziui,
G iek=Twanis,
nio
(:
g iekas+ anas),
S un=Jai lai
(:
s ima+Zaislas).
Bid a dziy
hib idy
daznesnés
p iesagos
y a
—i kas:
C3e li }kas
(:
cze as),
Pekli jkas
(:
pekla),
me i ;kas
(:{me is),
Swodbi ;
kas
(:/wodba),
p iesagos
-ingas:
Macningas
(:
macnus),
Pakajingas
(:
pakajus).
IS
miné y
hib idiniu
biid a dziy
daznai
da omasi
i
p ie eiksmiy,
pa yzdziui,
Cze li jkay,
Macningay,
Pakajingay,
Sylingay
i
k .
Ge manizmai
ski ini
d iejy
i8iy:
senieji
i
naujesnieji.
Be
senyjy
Bud-
delis,
lio
cin
Bii el,
Hencke ;
Kunnigas,
go
ein
P edige ;
Pinnigai,
gi
das
Geld,
plg.
da
Pinnigelis,
lio
cin
P ennig,
aip
pa
Pinnig=Mainis,
nio
cin
Wech le ,
ku
kas
gausiau
naujesniyjy
ge manizmy,
k.a.
Dillos,
la
de
Till;
Gwol a,
és
die
Gewal ,
Kalké,
és
de
Kalck;
Kelno e,
és
Kelle ;
Skune,
és
die
Scheune;
S y as,
o
ein
Rude ;
S ukkis,
kio
ein
S iick;
Sk ybele,
és
ein
Sch eibe ;
S3zipo us,
aus
de
Schi e ;
Sj u mas,
mo
de
S u m;
Szuile,
lés
eine
Szule;
3akas,
ko
ein
Sack
i
k .
Ki a
skoliniy
g upé
—
ai
okieciy
kalbos
ZodzZiy,
gau y
i§
lo yny
a
g aiky
kalby,
lie u iski
a ian ai.
Sie
ZodZiai
papli e
i
ki ose
kalbose,
odél
adin ini
a p au iniais.
|
lie u iy
kalba
jie
pa eko
p adedan
XVI
a.
pe
sla u
kalbas,
o
éliau
i
pe
okieciy
kalba.
Lie u iy
kalboje
Sie
Zodziai
one iskai
a
mo ologiskai
aplie u in i,
pa yzdZiui,
Be ya,
6s
cin
Thie ,
Bes ie;
Cimbalas,
lo
ein
Cimbel;
Elemen as,
o
das
Elemen ;
Pyga,
os
eine
Feige;
Pe sona,
nos
die
Pe on;
Pu pu as,
o
de
Pu pu ;
Scep as,
o
Szep e ,
Sma agdas,
do
de
Sma agd;
Te amen as,
o
ein
Tes amen
i
k .
Tiesa,
dalis
Siy
a p au iniy
zodziu
Haacko
zodyne
nebu o
,,p iim i“:
ne
iena
jy
andame
i8 e s us
j
lie u iy
kalba,
pa yzdziui,
Szik ma,
nos
das
Lede ,
Pe gamen ,
a ba
paaiskin us,
plg.
Ski a=Wie a,
os,
Ski as=Mokslas,
lo
eine
Sec e,
plg.
Sodéius
kei i
di pu ie en;
3od4iu=Kei immas,
mo
cine
Di pu a ion.’
’
Kaip
Haacko
Zodynas
bu o
naudojamas
lie u iy
kalbos
semina e
Z .
au o iaus
s aipsni
.Rank ag iniai
papildymai
F.
W.
Haacko
,,Vocab la i m
Li h anico-Ge manic m
e
Ge mani-
co-Li h anic m“
(Halle,
po
1730
m.)
papildymai*
(spausdinama
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimy“
XL
.).
97

6.
IS ados.
1.
F.W.Haacko
,,Vocab la i m...“
lie u iu
ilologijos
i
kul i os
is o ijoje
iSlieka
kaip
Halles
lie u iy
kalbos
semina o
eikimo
j odymas
i
XVIII
a.
pi mosios
pusés
okieciy
lie u iy
kul i iniy
ysiy
liudininkas.
2.
Haacko
,,Vocab la i m...“
—
pi masis
spausdin as
P isijoje
d iejy
daliy
(lie u iy— okieciy
i
okie¢iy—lie u iy
kalby)
zodynas,
apiman is
XVIII
a.
pi -
mosios
pusés
MazZosios
Lie u os
p o es an y
aS ijos
s a biausia
leksika
i
a -
na es
bemaz
du
desim mecius
kaip
ienin elis
publikuo as
leksikog a ijos
da -
bas.
Pa enges
d iejy
daliu
zodyna,
Haackas
esé
XVII
a.
ank aS iniy
okie-
ciy—lie u iy
kalby
zodyny
adicija,
a¢iau
pi masis
suda eé
lie u iska
zodyno
egis a
i
pa eike
jam
okiSkus
a i ikmenis,
uo
pada ydamas
lie u iy
kalbos
leksika
a i g
i
p ieinama
okiSkai
kalban iems
d asininkams
i
ki iems
asme-
nims.
3.
Pagal
apim j
neka
nusileisdamas
pi majam
lie u iy
kalbos
Zodynui
—
Kons an ino
Si ydo
,,Dic iona ium...“
—
Haacko
,,Vocab la i m...“
suda é
pas a ajam
de amga
a s a a
Mazojoje
Lie u oje
i
salygojo
isos
lie u iu
kalbos
leksikos
nedalomuma
bei
ien isuma.
4.
Haacko
zodynas
laiky inas
sa o isku
XVIII
a.
MaZosios
Lie u os
leksi-
kog a ijos
kelias ulpiu:
j
jo
o
me o
p o es an y
aS u
leksikos
a ankos
biidu
suda y a
lie u iska
egis a
o ien a osi
élesnieji
XVIII
a.
Zodynininkai,
o
pe
juos
dalis
leksikos
pe éjo
j
XIX
a.
idu io
zodynus.
Kaip
lie u iy
kalbos
in o -
macijos
Sal inis
bu o
naudojamas
Eu opos
is o iky
da buose
i
Zinomas
Di-
dziosios
Lie u os
ilologams.
5.
Kadangi
zodynas
pa em as
ibo ais
Sal iniais
i
ski as
mokymosi
p ak ikai,
jame
lic u iskos
liaudinés
leksikos
pa eik a
palygin i
nedaug,
o
azeologizmy
isai
maZai.
Zodyno
u inys
a spindi
ano
me o
as y
kalbai
bii-
dinga
eligine
i
abs ak¢iajq
leksika,
s a biausius
gam os
(augmenijos
i
gy i-
nijos),
Zmogaus
socialines
biklés,
giminys és,
p o esijy
pa adinimus
i
pan.
Kilmés
a z ilgiu,
be
e s iniy
naujada y,
y a
naujesniy
sla izmy
i
ge maniz-
mu,
aip
pa
ad.
a p au iniy
Zodziu.
6.
Leksikog a iniam
me odui
bidinga
ai,
kad
,,
Vocab la i m...“
s aipsnis
susideda
iS:
1)
an as inio
zodzio
(a ski os
leksemos,
eciau
Zodziy
junginio),
2)
sis emingai
aSomy
g ama iniy
pazymy
(pa yzdziui,
daik a a dis
pa eikia-
mas
a dininko
o ma
su
kilmininko
galiine
a
jos
skiemeniu
i
linksniuo és
nume iu,
giminés
lo yni8ku
su umpinimu
i
pan.)
i
3)
a i ikmens
(a i ikme-
nu)
okieciy
kalba
( e ka ¢iais
aSomi
eik’més
a i ikmenys
lo yny
kalba
a ba
ealijy
paaiSkinimai
okie¢iy
kalba).
Gau a
1998
08
26
98
LITERATURA
Bense
1974-Bense
Ge ud.
Li huanica
in
Halle.
—
Zei sch i
ii
Sla is ik
19
(2).
Bi igka
1963
-Bi zi8ka
Vaclo as.
Aleksand ynas
2,
Chicago.
Bio-bibliog aphisches
Handbuch
1996
—
Bio-bibliog aphisches
Handbuch
zu
Sp achwissenscha
des
18.
Jah hunde s.
Die
G amma ike ,
Lexikog aphe
und
Sp ach heo e ike
de
deu schsp achigen
Raums
mi
Besch eibung
ih e
We ke.
Bd.
4.
H-L:
Max
Niemeye
Ve lag
Tiibingen.
D o inas
1989
-D o inas
Vincen as.
Del
sudu iniy
e iniy
Mazosios
Lie u os
Zodynuose.
—
Bal is ica
1)
(1).
D o inas
1997
-D o inas
Vincen as.
,,Halli kos
Gie mes*:
Zu
F iihgeschich e
de
Halleschen
Ki chenliede
in
li auische
Sp ache.
—
Eu opa
in
de
F i hen
Neuze .
Fes sch i
ii
Gin e
Mihlp o d .
3.
Au b uch
zu
Mode ne.
H sg.
on
E ich
Donne .
Weima -K6ln-Wien:
Béhlau
Ve lag.
D o inas
1998
-D
o inas
Vincen as.
Das
Semina ium
Li anicum
an
de
Uni e si a
Halle
(1727-1740)
in
seinem
Ein lu8
au
die
He ausbildung
de
li auischen
Philologie.
—
Hallesche
Fo schungen
1:
Halle
und
Os eu opa.
Zu
eu opdischen
Auss ahlung
des
hallischen
Pie ismus.
H sg.
on
Johannes
Wallmann
und
Udo
S a e :
Ve lag
de
F anckeschen
S i ungen
Halle
im
Max
Niemeye
Ve lag.
Ginei is
1990
-Ginei is
Leonas.
K is ijonas
Donelai is
i
jo
epocha,
Vilnius:
Vaga.
Ginei is
1995
-Ginei is
Leonas.
P isixkasis
pa io izmas
lie u iy
li e a i oje,
Vilnius:
P adai.
Kaunas
1996
-Kaunas
Domas.
Lie u iskos
knygos
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Ko eniauskiené
1990
-Kozeniauskiené
Regina.
XVII-XXVIII
a.
p akalbos
i
dedikacijos,
Vilnius:
Mokslas.
Lebedys
1977-Lebedys
Ju gis.
Senoji
lie u iy
li e a ii a,
Vilnius:
Mokslas.
Palionis
1995
-Palionis
Jonas.
Lie u iy
aiomosios
kalbos
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Pa lo
1972
-P
a lo
V.M.
Die
subs an i ische
Zusammense zung
im
Deu schen
als
syn ak isches
P oblem,
Miinchen:
Max
Huebe
Ve lag.
Schille
1994
-S
chille
Ch is iane.
Das
li auische
Semina
in
Halle
(1727-1740)
und
seine
Mi gliede .
Au
Spu ensuche.
—
Ac a
Bal ica
32.
Sch éde
1989
—
Biog aphisches
und
bibliog aphisches
Lexicon
de
F emdsp achenleh e
des
deu schsp achigen
Raumes.
Spa mi elal e
bis
1800.
Bd.
2.
Buchs aben
D
bis
H.
Augsbu ge
1x1.
Sch i en,
h sg.
on
Thomas
Finkens aed
und
Kon ad
Sch 6de .
Bd.
51,
Augsbu g.
Sk upskelis
1967
-Sk upskelis
Ignas.
Lie u iai
XVIII
a.
okieciy
li e a ii oje,
Roma:
Lie u os
ka aliky
moksly
akademijos
leidinys.
Spech
1935
-S
pe
ch
F anz.
Das
li auische
Semina
an
de
Uni e si a
Halle.
—
A chi um
Philologicum,
5,
Kaunas.
Win e
1954
Win e
Edua d.
Halle
und
die
P lege
de
li auischen
Sp ache.
—
Die
P lege
de
wes -
und
s idsla ischen
Sp achen
in
Halle
im
18.
Jah hunde ,
Be lin:
Academie—
Ve lag.
Zinke idius
1990
-Zinke icius
Zigmas.
Kalbo y os
da bai:
F yd ichas
Vilhelmas
Hakas.
—
Lie u iy
kalba
XVIII-XIX
a.,
Vilnius:
Mokslas.
99
DAS
,,
VOCABVLARIVM
LITTHVANICO-GERMANICVM,
ET
GERMANICO-LITTHVANICVM*
VON
F.W.HAACK
(HALLE,
1730)
Zusammen assung
Das
e s e
in
P euBen
ged uck e
,,Vocab la i m
Li h anico-Ge manic m
e
Ge manico-
Li h anic m“
wu de
on
dem
Dozen en
des
Li auischen
Semina
an
de
Uni e si a
Halle
(1727-1740)
F ied ich
Wilhelm
Haack
(1705-1754)
e ass
und
als
Leh mi el
de
li auischen
Sp ache
ii
kiin ige
P edige
de
li auischen
Gemeinden
in
Os p euBen
o gesehen.
Fii
sein
In en a
is
das
Wo scha z
de
li auischen
p o es an ischen
D ucken
in
den
e s en
Jah zehn en
des
18.
Jh.
e wende
wo den.
De
li auische
Teil
um aB
4486
Lemma a
mi
den
deu schen
En sp echungen;
deu sch-li auische
Teil
e wa
500
Wé6 e
wenige .
Obwohl
es
im
,»Vocab la i m“
die
Illus a ionen
de
Ve wendung
de
li auischen
Wo e ,
so
wie
die
Wo e
aus de
li auische
Umgangsp ache
ehlen,
wa
es
ii
die
wei e e
Lexikog aphie
im
Lau e
des
18.
Jh.
on
g oBen
Bedeu ung.
Das
Wo scha z
des
,,Vocab la i m“
wu de
in
den
Wo e biiche n
on
Phillip
Ruhig
(1747),
Jakob
B odowsky
( o
1744),
Ch is ian
Go lieb
Mielcke
(1800)
benu z .
Im
Bei ag
is
das
li auische
Wo gu
nach
dem
Inhal
und
He kun
analysie ,
z.B.
sind
die
Subs an i a
am meis en
die
Benennungen
de
eligidsen
und
abs ak en
Beg i e
und
ande e
biblischen
Deno a en,
auch
die
Be u s—
und
Ve wandscha snamen,
die
Namen
de
P lanzen
und
des
Viehs
usw.
Neben
den
Wo e n
de
li auischen
He kun
sind
die
Lehniibe se zungen
nach
dem
deu schen
Vo bild,
so
wie
die
lexikalischen
Sla ismen
und
einige
Ge manismen
o handen.
Die
g amma ische
Cha ak e is ik
de
li auischen
Rede eile
is
mi
den
adi ionellen
la einischen
Abkii zungen
da ges ell ,
z.B.
Genus
mi
Gen.
M.,
Gen.
Foem.
und
die
Deklina ions ypen
mi
den
Numme n
de
Deklina ion
ii
Subs an i a,
neben
dem
Modus
Indica i us
auch
die
Fo men
des
P asens,
P ae e i um
und
Fu u um
usw.
Im
Bei ag
is
die
Ko ela ion
de
li auischen
und
deu schen
Wo e
in
dem
Wo e buch
analysie ,
und
zwa
die
Gemeinscha en
und
die
Un e schiede
de
Ube eins immung
de
Seman ik.
100