LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIX
(1998)
Nijolé
CEPIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
MIKALOJAUS
DAUKSOS
RASTU
GERMANIZMAI
M.
Daukios
is
lenky
kalbos
e s uose
aS uose,
kaip
i
ki uose
16
a.
eliginio
u inio
da buose,
ge manizmy
y a
nedaug.
Daugiausia
jy
esama
Jono
B e k no
,Biblijoje“.
Ypac
mazai
ge manizmy
ap inkama
nedidelés
apim ies
DaukSos
,Ka ekizme“
(1595
m.).
Jame
y a
Se8i
ge manizmai
i
sep yni
i§
jy
suda y i
e-
diniai:
kunigas,
e as,
kuo as
,,cho as“,
mi a ,,k apis
sakai“,
Sa as,
skyda';
kunigys é,
kunigiskas,
ne e as,
e ai,
ne e ai,
ne e ybé,
iSliuosuo i.
M.
DaukSos
,,Pos iléje“
(1599
m.)
as a
21
ge manizmas
i
19
da iniy
—
18
ediniy
i
ienas
du inys:
penigmainys.
Be
jau
i8 a dy u,
miné ini
Sie:
penigas
(peningas,
piningas,
pinigas),
budelis,
ola,
s alda
,, a as“,
Silingas
i
k .;
Z .
1
len ele.
Kai
ku iy
Daukos
aS u
skoliniy, kaip
i
sa y
Zodziu,
a8yba
i
o mos
i ai-
uoja,
p z.:
kunigdiksz is,
kunigdigsz is,
kunigdis is;
kunigdksz is;
pénigas,
penj-
gas,
penigas, penigas,
peningas,
penjngas.
Nus a an
ge manizmy
kilme,
susidu iama
su
klausimu
—
Zodis
pasiskolin as
iesiai
iS
okieciu
kalbos
a
y a
a éjes
pe
sla y
kalbas,
daugiausia
lenky
a
gudy.
Del
kai
ku iy
skoliniy
kilmés
esama
p ieS a ingy
nuomoniu,
p z.,
alsus
K.
Alminauskis
kildina
i§
okieciy,
o
E.
F aenkelis
i§
lenky
kalbos;
P .
Ska -
dzius
sa o
knygoje
,,Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen“
Sio
zodzio
nepa eikia; /ampa,
mi a
Alminauskis
laiko
okie¢iy,
o
Ska dZius
(o iginale
mi-
a)
—
lenky
kalbos
skoliniu.
DaZnai
skolinio
Sal inis
nepadeda
iSaiSkin i
kilmés,
nes
okiSky
i
sla isky
o mu
one iné
bei
mo ologine
s uk i a
isiSkai
a
i§
dalies
su ampa,
p z.:
g un as,
plg.
.
G un ,
|.
g un ;
handlius
,,p ekyba“,
plg.
.
Handel,
|.
Handel;
ja ma kas
,,muge,
u gus“,
plg.
.
Jah ma k ,
|.
ja ma k;
la-
e na
,,zibin as“,
plg.
.
La e ne,
|.
la e na;
pancie ius
,,Sa ai“,
plg.
.
Panze ,
|.
pance z;
S u mas
,,aud a,
é a“,
plg.
.S u m,
|.
sz u m;
Sniii as
,, i e“,
plg.
.
Schnu ,
|.
sznu ;
ancius
,,8okis“,
plg.
.
Tanz,
|.
aniez.
Sie
»Pos ilés“
ge maniz-
mai
daugelio
y éju
laikomi
pa ekusiais
pe
sla y
kalbas.
Zinoma,
Lenkija
i
Vokie ija
siejo
seni
kon ak ai
ukio
i
kul ii os
s i yje.
Vokieciy
i e iai
plaukeé
i
lenky
d a us
nuo
11
a.,
o
13-17
a.
bu o
didziausia
mig acija.
D a y
i e iai
edé
okie es,
lenky
ponai
ieSéjo
okie¢iu
d a uose.
I8
cia
pli o
mados,
pap o-
!
§.
Ka ali inas
&]
Zodj
laiko
bal isku.
—
Bal is ica
30(1),
1995,
29-39.
31
éiai.
Ba a
kon ak y
i
mokslo
s i yje.
1364
m.
K oku oje
jku as
uni e si e as
kei ési
s uden ais.
Pi muosius
isdesim
me y
12
i8
19
p o eso iy
bu o
okie-
Ciai.
Taciau
kai
ku ie
ge manizmai
palygin i
né a
seni
skoliniai
sla y
kalbose,
p z.,
lenku
ja ma k,
lampa,
la e na
a ojami
15
a.,
handel,
sz u m,
aniec,
g un
,pama as,
pag indas“
16
a.
(kaip
i
lie u iy
kalboje).
Dalis
siy
skoliniy,
kaip
pinigas,
kunigas,
pa ekusiy
j
lie u iy
kalba,
ano
K.
Biigos,
apie
12-13
a.,
y.
¥inomi
iki
DaukSos,
j
lie u iu
kalba
galéjo
a ei i
iesiai
i$
okieciy
kalbos.
A éji-
mo
keliai
galéjo
bi i
i ai is:
MaZoji
Lie u a,
Siau ine
Lie u os
dalis
(Li onijos
okieéiy
Zemaiciy
kalba),
pagaliau
i
Lie u os
Didziojoje
KunigaikS ys eje
a -
ojama
okieciy
kalba.
Jau
14
a.
Lie u oje
bi a
okiediy,
jy
pas a y a
S .
Mika-
lojaus
baZnyéia
Vilniuje.
Kai
ku ie
skoliniai
galéjo
pa ek i
i
knyginiu
keliu,
e cian
a8 us
i8
okieciy
kalbos
(izopas,
mi a).
Dalis
M.
Dauk&os
a8 uose
pa a o y
skoliniy
ne u i
lie u iSky
a i ikmeny,
pakai aly.
Jie
a éjo
su
naujomis
ealijomis
neZinomoms
sa okoms
eik8 i,
daik-
ams,
asmenims
pa adin i.
Visi
,,Ka ekizmo*
iesioginiai
ge manizmai,
issky us
edinj
islinosuo i
( ie oj
skyda
bend inéje
kalboje
u imasskydas,
0
ie oje
kKuo as
—cho as)
a ojami
bend inéje
kalboje.
,,Pos iléje“,
kaip
i
ki uose
senuosiuose
as uose,
y a
Siandien
ne a o iny
skoliniy,
p z.,
ciekas
,,zenklas,
deme“,
liuo-
sas,
S alda.
Palyginus
Daukéos
,,Pos ilés“
ge manizmus
su
Maz ydo
as y
i
B e kino
Pos ilés“
skoliniais,
ma y i,
kad
DaukSos
,,Pos iléje“
ge manizmy
ka u
su
da-
iniais
y a
daugiausia
(40),
B e kiino
,,Pos iléje“
(39),
maziausia
M.
Maz ydo
as uose
(25
—
i8
jy
penkios
pa a dés).
Miné uose
ijuose
da buose
pa a o a
ik
10
y
pa i
Zodziy:
kunigas,
penigas,
mi as,
hiikis,
izapas
(izopas),
kaplanas
(kaplonas),
kunigaiks is,
mi a
(my ha,
mi has),
skyda,
hiikinykas
(hukeny-
kas),
DP
i
BP
—
19,
Mz
i
BP
—
13,
DP
i
Mz
ik
11.
Is
isu
DaukSos,
Maz ydo
as y
i
B e kiino
,,Pos ilés*
65
ge manizmy
(pa a dés
nep iskaiciuojamos)
ben-
d inéje
kalboje
a ojama
ik
20,
be
o,
keliy
skoliniy
y a
ki os
o mos,
p z.,
ie oje
he cekis
u imas
he cogas.
Pas ebé a,
kad
DP
y a
daug
i8
skoliniy
suda y y
da iniy,
daugiausia
edi-
niu,
p z.:
isliuosuo i,
isliuosa imas:
liuosuo i;
peniguojas
,pinigingas
“,
peni-
gélis:
penigas;
kunigys é,
kunigiskas,
kunigaiks is:
kunigas;
Sa uo as,
Sa i-
nykas
,,Sa uo as
zmogus“,
pasa in i
,apginkluo i“:
Sa as;
e umas,
ne e -
umas
/DK
ne e ybé/:
e as.
I8
iso
Daukios
,,Pos iléje“
y a
19
i$
ge maniz-
mu
suda y y
da iniy,
DaukSos
,,Ka ekizme*
—
7,
B e kiino
»Pos ileje“
—
9,
Maz ydo
as uose
—
7.
32
dd
oishuoyny
dd
seyAu yn
dd
dd
‘ZN
(sey uoyny)
9-‘sexdu jny
dd
dd
‘ZN
oyonyy
“Yon
“Ag
spay
SUPRA
‘SeYUTUISIIA“
dd
‘ZN
ueujoqnoy
‘e'A‘A
(seuewyoy)
seuowqnoy
dd
‘ZW
»asksoo1oy
ayshy o ay
dd
SIZ1I9}
“A
SedooIOYy
(SIYIOIOY)
sIysoI9y
dd
uaqein’a
‘oqdis'A'Ig
»ShAous
oqeid
dd
sse8
‘sed
‘AIg
»SPIOy
‘oaje8"
seses
dd
eqied
“4
»lezep*
equey
ZW
uueuiqned
‘A
»op eaed
e yo}
seuewqneg
dd
U9XQZ
“Ag
,sepyuaz
seyo o
ZN
uad10q'A
,iuloysed*
nondinged
dd
[2PPOg
"FAA
“AI
si epnq
dd
PURIG
ZAM
A
e ]
OLgis*
eyuesq
eluyleg
lelzpoz
lejuyeuled
je uied
e ul[OHS
ajanuay
|
euziuewias
(dd
‘Md dd
‘ZIA)
yses
‘e
OF
33
dd
dd
“ZUOMX
“98's
‘s ay emy
hyos
SAyO1Ay
ZW
dd
3d
JOYD'AIOY
“WA'AIOY
“AI
(se oyo)
seiony
ZW
~oMmigy ediuny™
gigy ediuny
,,SPAOPJPA
SOILS
dd dd
‘ZN
Ji
sepea
o ey“
s gy ediuny
»lneyedsa a
ZN
sngiuny
ng"
nnesiuny
dad
»SeYsh ulUIseap®
s ysisiuny
wo sAjedsa a
‘seua s uny
‘sodiozed
os uny“
dd
dd
‘1d
( isAB1uny)
9ysXd uny
,quonsylediuny
ZN
‘euowlz
os uny*
osuny
dd
‘Ad
da
‘ZN
SUNY
“ZAVA
‘AA
SBA’
sesiuny
dd
“ZW
YOUSY
“BA's
HLTO
“ZA
Y!PSY
“S's
youney
sex [Ay
dd
dd
‘ZN
u jdey
“A
,sesiuny*
(seuojdey)
seu ydey
sAqjns
(siyeu oyyo
sndossdyy)
odezon
dd
dd
‘ZW
dos]
‘a
oluns ea“
(sedoz )
sedezi
ZIN
youynyy
*A
,opieaed
e yoy
seyouypny
dd
seuma ycu yny
e unyyeg
lelzpoz
leluyeued
ells TeIUI[OyS
34
dd
,sesu siuid*
se onsiued
dd
s jos ued
dddd
(sediuid
‘sesu uid
‘sesu uad)
su uuayd
‘Su uugy
“A1g
‘Su uued
‘w08
dd
da‘ZW
‘ss
‘Su uuad
“S uued
“z'a
s S uod
ZN
qued'aig ,eu aop“
seyued
dd
Jad19q191SQ"A
»op eaed
e yo}“
seiad10q1901sO
dddd
Joy
"ZA‘A
e0
dd
dd
‘ZN
INU
‘A*Ig
OINW
“B*A‘A
“OINU
“Z'A'A
seinu
dd
‘Nd
‘ZW
da
ays
“A
»leyes
sndeay
(seysueyshu)
e
ponugu
(o}oyAIA])
dd
TUNA
“AI
SOJOAA
ONUZUI
S9[>IALAL
dd
aa
snpiu,
hos
snp u
dd
»bLey
RUdIA“
OYysyeUI
“AI
,SPUNLIOS
‘s usyInd“
seyyeu
ZIN
Joyyny]
‘A
»opi aed
eyo}
se oyyny
dd
seulla son si
dd
‘Ad
nonsonisi
da
SO]
“A
»SPASIEy
seson y
da
dd
odu ey]
“A
(edu)
edu
ayamy
“|S!
e unyyes
1eIzpoz
e uyeu eg
equneg
Te u joys
35

dd
‘id
da
SBUIOAeU
dd
‘id
da
JIOM
A
SRIIOA
da AZINYOS
“A
,aison iud*
seging
dd
oddiysg
‘aig
»seyUulULA e]
‘se ojonpyi
sniedig
dd
Su yyog
“A
sesu yls
dd
»onpyu sde®
nu a esed
dd
SBIONAILS
dd
dd
,SNBOuzZ
sejona es*
seyAulA es
dd
‘qd
ad
ea es
hyod
(1eA es)
sea es
dd
sijaynys
dd
OYONIS
“Z'A'A
“YNIS
“AIG
SPIN]
‘sepeqe’d“
s ynqs
dd
(sepyeis)
dd
(-[T) eas
“Z'a'A
‘p eys
huep
SP]IBAY
epleys
dd
doyids
‘wig
‘soyids
-Z
“A'A
»SHopy
‘s japues
hael*
a ayAds
dd
dd
‘Md
‘ZW
Hos
“wa's ‘p ys
hzuy's
»sepcys*
epAys
da
SOUIOL
“AI
»agsnjo ®
gznze
ZW
queqiog
‘A
,op eaed
e yoy
jueqiag
dd
sAu ew s ued
eluyyeg
JeIZpoz
yeluyeueg
yeyayeg
elUT]OYS
36
Gau a
1998
02
25
dd
Ja8ag a
»oing*
sijdaz
ZN
YOIOIUIOAA
“A
»op eaed
e yo}
seyo o ulo(y,
da
TesuljIOA
dd
seBu jIoA
ya
aqAyiaaou
dd
SeUIn}IOAoU
dd
SeuIN}IOA
dd
‘Ad
1eJIaA0U
dd
‘id
TeYOA
e uy[eg
lelzpoz
lelujeuUed
jeluyieg
e uypoys
37
SUTRUMPINIMAI
isl.
—
islandy
kalba.
P . .
—
P isijos
okie¢iy
kalba.
S.
S.
—
senoji
saksu
kalba.
s. .a.—
senoji
okie¢iy
auks ai¢iy
kalba.
8.
ge m.
-
Siau és
ge many
kalba.
.
—
okie¢iy
kalba.
. .a.
—
idu iné
okie¢iy
aukS ai¢iy
kalba.
We
Ved:
—
idu iné
okie¢iy
zemaiciy
kalba.
.
Z.
—
okie¢iy
zemai¢iy
kalba.
Ki i
su umpinimai
okie
pa
kaip
didziajame
Lie u iy
kalbos
zodyne.
LITERATURA
Alminauskis
K.
Die
Ge manismen
des
Li auischen.
Die
deu schen
Lehnwo e
im
Li auis-
chen,
Teil
1,
Kaunas,
/1934/.
B iickne
A.
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
Wa szawa:
Wiedza
Powszechna,
1974.
Biga
K.
Rink iniai
as ai,
V:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a os
leidykla,
1958-1959.
T.
1-2.
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch
1-2,
Go ingen:
Vandenhoeck&Rup-
ech ,
1955-1965.
Ka aliinas
S.
Dél
bal y
kalby
SaukS o
i
skydo
pa adinimy
kilmés
—
Bal is ica
30(1),
1995,
29-39.
Ka szniewicz-Masu
A.
Zapozyczenia
leksykalne
ze
Z éd a
niemieckiego
w
wspolczes-
nej
polszezyznie,
W oc aw,
1986.
Ska dzius
P .
Die
sla ischen
Lehnwé e
im
Al li auischen,
Kaunas,
1931.
DIE
GERMANISMEN
IN
SCHRIFTEN
DES
MIKALOJUS
DAUKSA
Zusammen assung
Die
Ube se zungen
on
M.
DaukSa,
wie
iibe haup
die
li auischen
Religionssch i en
des
16.
Jhs.,
en hal en
nich
iel
Ge manismen.
Im
,,Ka ekizmas“
(1595)
sind
sechs
Ge manismen
und
sieben
on
ihnen
gebilde e
Ablei ungen,
in
,,Pos ilé“
—
einundzwanzig
Ge manismen,
ach -
zehn
Ablei ungen
und
eine
hyb ide
Zusammense zung.
Bei
de
Bes immung
des
U sp ungs
de
Ge manismen
en s eh
eine
F age
—
das
Wo
is
ge ade
aus
dem
Deu schen
ode
du ch
die
Ve mi lung
de
slawischen
Sp achen
ins
Li auische
gelang .
Manche
deu sche
Lehnwo e
k6nn en
ohne
Ve mi lung
de
slawischen
Sp achen
ins
Li auische
gelangen,
z.
B.:
S u mas
(S u m),
g un as
(G un ),
ancius
(Tanz).
Aus
65
in
den
Sch i en
on
DaukSa,
Maz ydas
und
B e kinas
,,Pos ilé*
o liegenden
Ge manismen
we den
nu
20
in
de
li auischen
Gegenwa s-
sp ache
geb auch .
Die
Ube se zungen
des
M.
DaukSa
un e scheiden
sich
on
den
Sch i en
de
ande en
oben
genann en
Au o en
des
16.
Jhs.
du ch
die
Meh hei
de
aus
den
Lehnwé e n
gebilde en
Ablei ungen.
38