Mikalojaus Daukšos raštų germanizmai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXIX (1998) Nijolė ČEPIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius MIKALOJAUS DAUKŠOS RAŠTŲ GERMANIZMAI M. Daukšos iš lenkų kalbos verstuose raštuose, kaip ir kituose 16 a. religinio turinio darbuose, germanizmų yra nedaug. Daugiausia jų esama Jono Bretkūno „Biblijoje“. Ypač mažai germanizmų aptinkama nedidelės apimties Daukšos „Katekizme“ (1595 m.). Jame yra šeši germanizmai ir septyni iš jų sudaryti ve- diniai: kunigas, vertas, kuoras „choras“, mirra „kvapūs sakai“, šarvas, skyda'"; kunigystė, kunigiškas, nevertas, vertai, nevertai, nevertybė, išliuosuoti. M. Daukšos „Postilėje“ (1599 m.) rasta 21 germanizmas ir 19 darinių — 18 vedinių ir vienas dūrinys: penigmainys. Be jau išvardytų, minėtini šie: penigas (peningas, piningas, pinigas), budelis, ola, stalda „tvartas“, šilingas ir kt.; žr. 1 lentelę. Kai kurių Daukšos raštų skolinių, kaip ir savų žodžių, rašyba ir formos įvai- ruoja, pvz.: kunigdiksztis, kunigdigsztis, kunigaistis; kunigaksztis; pénigas, penj- gas, penįgas, penigas, peningas, pęnįngas. Nustatant germanizmy kilmę, susiduriama su klausimu — žodis pasiskolintas tiesiai iš vokiečių kalbos ar yra atėjęs per slavų kalbas, daugiausia lenkų ar gudų. Dėl kai kurių skolinių kilmės esama prieštaringų nuomonių, pvz., falšus K. Alminauskis kildina iš vokiečių, o E. Fraenkelis iš lenkų kalbos; Pr. Skar- dzius savo knygoje „Die slavischen Lehnworter im Altlitauischen“ šio žodžio nepateikia; lampa, mirra Alminauskis laiko vokiečių, o Skardžius (originale mi- ra) — lenkų kalbos skoliniu. Dažnai skolinio šaltinis nepadeda išaiškinti kilmės, nes vokiškų ir slaviškų formų fonetinė bei morfologinė struktūra visiškai ar iš dalies sutampa, pvz.: gruntas, plg. v. Grunt, 1. grunt; handlius „prekyba“, plg. v. Handel, 1. Handel; jarmarkas „mugė, turgus“, plg. v. Jahrmarkt, 1. jarmark; la- terna „žibintas“, plg. v. Laterne, |. laterna; pancierius „Šarvai“, plg. v. Panzer, I. pancerz; šturmas „audra, vėtra“, plg. v.Sturm, 1. szturm; šniūras „virvė“, plg. v. Schnur, 1. sznur; tancius „šokis“, plg. v. Tanz, |. taniez. Šie „Postilės“ germaniz- mai daugelio tyrėjų laikomi patekusiais per slavų kalbas. Žinoma, Lenkiją ir Vokietiją siejo seni kontaktai ūkio ir kultūros srityje. Vokiečių riteriai plaukė į lenkų dvarus nuo 11 a., o 13-17 a. buvo didžiausia migracija. Dvarų riteriai vedė vokietes, lenkų ponai viešėjo vokiečių dvaruose. Iš čia plito mados, papro- | S. Karaliūnas šį žodį laiko baltišku. — Baltistica 30(1), 1995, 29-39. 31 čiai. Būta kontaktų ir mokslo srityje. 1364 m. Krokuvoje įkurtas universitetas keitėsi studentais. Pirmuosius trisdešimt metų 12 iš 19 profesorių buvo vokie- čiai. Tačiau kai kurie germanizmai palyginti nėra seni skoliniai slavų kalbose, pvz., lenkų jarmark, lampa, laterna vartojami 15 a., handel, szturm, taniec, grunt „pamatas, pagrindas“ 16 a. (kaip ir lietuvių kalboje). Dalis šių skolinių, kaip pinigas, kunigas, patekusių į lietuvių kalbą, anot K. Būgos, apie 12-13 a., t.y. žinomi iki Daukšos, į lietuvių kalbą galėjo ateiti tiesiai iš vokiečių kalbos. Atėji- mo keliai galėjo būti įvairūs: Mažoji Lietuva, šiaurinė Lietuvos dalis (Livonijos vokiečių žemaičių kalba), pagaliau ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje var- tojama vokiečių kalba. Jau 14 a. Lietuvoje būta vokiečių, jų pastatyta šv. Mika- lojaus bažnyčia Vilniuje. Kai kurie skoliniai galėjo patekti ir knyginiu keliu, verčiant raštus iš vokiečių kalbos (izopas, mirra). Dalis M. Daukšos raštuose pavartotų skolinių neturi lietuviškų atitikmenų, pakaitalų. Jie atėjo su naujomis realijomis nežinomoms sąvokoms reikšti, daik- tams, asmenims pavadinti. Visi „Katekizmo“ tiesioginiai germanizmai, išskyrus vediniišliuosuoti (vietojskyda bendrinėje kalboje turimasskydas, o vietoje kuoras — choras) vartojami bendrinėje kalboje. „Postilėje“, kaip ir kituose senuosiuose raštuose, yra šiandien nevartotinų skolinių, pvz., ciekas „ženklas, dėmė“, liuo- sas, stalda. Palyginus Daukšos „Postilės“ germanizmus su Mažvydo raštų ir Bretkūno „Postilės“ skoliniais, matyti, kad Daukšos „Postilėje“ germanizmų kartu su da- riniais yra daugiausia (40), Bretkūno „Postilėje“ (39), mažiausia M. Mažvydo raštuose (25 — iš jų penkios pavardės). Minėtuose trijuose darbuose pavartota tik 10 tų pačių žodžių: kunigas, penigas, mūras, hūkis, izapas (izopas), kaplanas (kaplonas), kunigaikštis, mirra (myrha, mirrhas), skyda, hūkinykas (hukeny- kas), DP ir BP — 19, Mz ir BP — 13, DP ir Mz tik 11. Iš visų Daukšos, Mažvydo raštų ir Bretkūno „Postilės“ 65 germanizmy (pavardės nepriskai¢iuojamos) ben- drinéje kalboje vartojama tik 20, be to, kelių skolinių yra kitos formos, pvz., vietoje hercekis turimas hercogas. Pastebėta, kad DP yra daug iš skolinių sudarytų darinių, daugiausia vedi- nių, pvz.: išliuosuoti, išliuosavimas: liuosuoti; peniguojas „pinigingas“, peni- gėlis: penigas; kunigystė, kunigiškas, kunigaikštis: kunigas; šarvuotas, šarvi- nykas „šarvuotas žmogus“, pašarvinti „apginkluoti“: šarvas; vertumas, never- tumas /DK nevertybé/: vertas. Iš viso Daukšos „Postilėje“ yra 19 iš germaniz- mų sudarytų darinių, Daukšos „Katekizme“ — 7, Bretkūno „Postilėje“ — 9, Mažvydo raštuose — 7. 32 tt 16 a. raštų (Mž, BP, DK, DP) germanizmai 1 lentelė Skoliniai Dariniai Pamatiniai žodžiai Šaltiniai brantai „sifilio liga“ v.v.z.brant BP budelis Pr.v., v.v.z. boddel DP paburguoti „paskolinti“ v.borgen Mz ciekas „ženklas“ Pr.v. zéxen DP Daubmanas „tokia pavardė“ v. Daubmann Mž farba „dažai“ v. Farbe BP gasas „gatvė, kelias“ Pr.v. gas, gass BP grabė „griovys“ Pr.v.grabe, v.Graben BP hercekis (hercikis) „hercogas“ v. Hertzig BP hercikystė „hercogystė“ Mž, BP heubtmonas (hoitmanas) v.v.a. houbetman Mz, BP „viršininkas, vadas“ hūkis Pr.v. Huck, Hucke Mz, BP, DP hukinykas,-¢ (hiikenykas) Mz, BP, DP ukinykas DP hukenyste BP ve Skoliniai Dariniai Pamatiniai zodziai Saltiniai hukinykavimas DP Hulrichas „tokia pavardė“ v. Hulrich Mž izapas (izopas) „vaistinio v. Isop Mz, BP, DP juozapo (Hyssopus officinalis) sultys“ kaplanas (kaplonas) „kunigas“ v. Kaplan Mz, BP, DP kylikas „taurė“ s.s. kelik, v.z. kellik, s.v.a. kelich Mz, BP kunigas kuoras (choras) kvietys kunigé „kunigo žmona; kunigaikštienė“ kunigystė (kunigysta) „kunigo pareigos, kunigavimas; viešpatystė“ kunigiškas „dvasininkiškas“ kunigauti „būti kunigu; viešpatauti“ kunigaikštis „karo vadas ir srities valdovas“ kunigaikštė „kunigaikštytė“ s.v.a., v.v.a, v.v.Z. kunig Pr.v. kor,v.v.a. kor,v.Chor gotų hwaiteis, §.germ. xweitiz, Mz, BP, DK, DP Mz DK, DP, BP DK,DP Mz Mz, BP, DP Mz DK, DP, Mz BP, DP 33 Skoliniai Dariniai Pamatiniai zodziai Saltiniai lampa (liampa) liuosas „laisvas“ iSliuosuoti išliuosavimas Lutheras „tokia pavardė“ malkas „gurkšnis; gėrimas“ midus Mikielės mėnuo „Mikėlės (Mykolo) mėnuo“ mirra (myrha,mirrhas) „kvapūs sakai“ mūras ola Osterbergeras „tokia pavardė“ pantas „dovana“ penigas (peningas, piningas, pinigas) penigėlis peniguojas „pinigingas“ isl. hweite v. Lampe v. los v. Luther Pr.v. malche „vieną kartą“ gotų *midus Pr.v. Michėl v. Myrrhe v.v.Z. mure, v.v.a. mare Pr.v. mar v.v.Z. hol v.Osterberger Pr.v.pant v.Z. pennig, penning, s,š. germ. penning, Pr.v. fenning, pfenning DP, BP DP DK, DP DP DP BP, DP BP BP, Mz, DK, DP Mz, BP, DP BP,DP BP Mz Mz,BP, DP BP,DP DP DP 9¢ Skoliniai Dariniai Pamatiniai zodziai Saltiniai penigmainys DP Perbant „tokia pavardė“ v. Perbant Mž ratužė „rotušė“ Pr.v. rothus BP skyda „skydas“ spykeré „javų sandėlis, klėtis“ stalda „tvartas“ (staldas) stukis „gabalas, luitas“ stukelis šarvas (šarvai) šarvinykas „šarvuotas žmogus“ šarvuotas pašarvinti „apginkluoti“ šilingas Šiparus „irkluotojas, laivininkas“ šurčas „prijuostė“ vertas nevertas s.frizų skid, s.v.a. scit v.v. ž. spiker, Pr.v. špiker danų stald, v.v.ž. stal(1l-) Pr.v. stuk, v.v.ž. stucke gotų sarva v. Schilling Pr.v. Schipper v. Schūrze V. wert Mz, DK, DP, BP BP DP BP BP DP BP, DK, DP BP, DP DP DP DP BP BP BP, DK, DP BP, DK, DP Lt SC C0 8661 einen Skoliniai Dariniai Pamatiniai žodžiai Šaltiniai vertai DK, DP nevertai DK, DP vertumas DP nevertumas DP nevertybė DK vertingas BP vertingai BP Weinreichas „tokia pavardė“ v. Weinreich Mž žėglis „burė“ v.Segel BP SUTRUMPINIMAI isl. — islandų kalba. Pr.v. — Prūsijos vokiečių kalba. S. S. — senoji saksų kalba. s.v.a. — senoji vokiečių aukštaičių kalba. š. germ. -— šiaurės germanų kalba. v. — vokiečių kalba. v.v.a — vidurinė vokiečių aukštaičių kalba. V.V.Z — vidurinė vokiečių žemaičių kalba. „Ž. — vokiečių žemaičių kalba. Kiti sutrumpinimai tokie pat kaip didžiajame Lietuvių kalbos žodyne. LITERATŪRA Alminauskis K. Die Germanismen des Litauischen. Die deutschen Lehnworter im Litauis- chen, Teil 1, Kaunas, /1934/. Briickner A. Stownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna, 1974. Būga K. Rinktiniai raštai, V: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958-1959. T. 1-2. Fraenkel E. Litauisches etymologisches Worterbuch 1-2, Gėttingen: Vandenhoeck&Rup- recht, 1955-1965. Karalitinas S. Dėl baltų kalbų šaukšto ir skydo pavadinimų kilmės — Baltistica 30(1), 1995, 29-39. Karszniewicz-Masur A. ZapoZyczenia leksykalne ze žrodta niemieckiego w wspolczes- nej polszczyznie, Wroctaw, 1986. Skardžius Pr. Die slavischen Lehnworter im Altlitauischen, Kaunas, 1931. DIE GERMANISMEN IN SCHRIFTEN DES MIKALOJUS DAUKSA Zusammenfassung Die Ubersetzungen von M. Daukša, wie ūberhaupt die litauischen Religionsschriften des 16. Jhs., enthalten nicht viel Germanismen. Im „Katekizmas“ (1595) sind sechs Germanismen und sieben von ihnen gebildete Ableitungen, in „Postilė“ — einundzwanzig Germanismen, acht- zehn Ableitungen und eine hybride Zusammensetzung. Bei der Bestimmung des Ursprungs der Germanismen entsteht eine Frage — das Wort ist gerade aus dem Deutschen oder durch die Vermittlung der slawischen Sprachen ins Litauische gelangt. Manche deutsche Lehnworter konnten ohne Vermittlung der slawischen Sprachen ins Litauische gelangen, z. B.: šturmas (Sturm), gruntas (Grunt), tancius (Tanz). Aus 65 in den Schriften von Daukša, Mažvydas und Bretkunas „Postilė“ vorliegenden Germanismen werden nur 20 in der litauischen Gegenwarts- sprache gebraucht. Die Ubersetzungen des M. Daukša unterscheiden sich von den Schriften der anderen oben genannten Autoren des 16. Jhs. durch die Mehrheit der aus den Lehnwortern gebildeten Ableitungen. 38