LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XL
(1998)
Api algos.
Recenzijos.
Pas abos.
Opinions.
Re iews.
Obse a ions
Ube blicke.
Rezensionen.
Anme kungen
Poljako
Oleg,
Das
P oblem
de
bal o-sla ischen
Sp achgemeinscha
[Hei-
delbe ge
Publika ionen
zu
Sla is ik,
A.
Linguis ishe
Reihe,
Band
8.
H sg.:
Baldu
Panze ],
F ank u
am
Main:
Pe e
Lang,
Eu opaische
Ve lag
de
Wissenscha en,
1995,
XXX
336
p.
Recenzuojamoji
Vilniaus
uni e si e o
Sla u
ilologijos
ka ed os
docen o
Ole-
go
Poliako o
knyga
y a
bene
s ambiausias
y inéjimas
po
Janio
Endzelyno
,,Sla-
obal iskuju
e iudy“!,
ski as
ienai
iS,
galima
saky i,
amZinujy
is o inés
kalbo-
y os
p oblemu
—
seniausiyjy
bal y
i
sla y
kalby
san ykiy
p oblemai.
Knyga
susideda
i
,,P a a més“
(p.
XIII-XIX),
iju
daliy
(p.
1-302),
,,Bend uju
is a-
dy“
(p.
303-305)
i
li e a ii os
sa aSo
(p.
307-334).
,,P a a meje“
apibudina
e-
o iniais
p incipais
emdamasis
pag indinius
me odus,
aiky us
sp endZian
se-
niausiyju
bal y
i
sla y
kalby
san ykiy
p oblema,
nusako
sa o
y imo
me oda
kaip
"Sys emanalyse,
sys ema ische
Behandlung",
pab ézdamas,
kad
Sia
p oble-
ma
galima
esa
iSsp es i
ne
iSskai¢iuojan
a ski us
bend us
y
kalby
eiSkinius,
be
analizuojan
isu
kalbos
lygmeny
izoglosas
i
okiu
biidu
i8 engian
p ieSin-
gu
i
iena
ki ai
p ieS a aujanciy
hipo eziy
sa i alés
(p.
XVII),
i
apib ézia
ga-
na
kukly
iksla,
ku is
esas
,,abe
nich ,
endgiil ige
Lésungen
iele
P obleme
o zuschlagen,
sonde n
eine
neue
Diskussion
ibe
das
P oblem
de
bal o-sla .
Sp achgemeinscha
und
de
Sp ach e wandscha
ibe haup
anzu egen,
die
de
mode nen
En wicklung
de
Sp achwissenscha
en sp ach*
(p.
XIX).
Kaip
eliau
skai an
knyga
paaiSkéja,
O.
Poliako as
Siuo
sa o
y inejimu
sieke
ku
kas
didesniu
iksly.
Pi mojoje
dalyje
,,[ adas.
Bal y-sla y
kalbinés
bend ys és
p oblemos
is o ija
i
me odologijos
klausimai*
(p.
1-58)
de aliai
apibudina
se-
niausiuju
bal y
i
sla y
kalby
san ykiy
y imo
me odus,
i8ski damas
B ugmanno
me oda
i
Meille o
me oda
bei
paliesdamas
apsk i ai bal y
i
sla y
kalby
kil-
més
klausima,
aip
pa
e e uodamas
naujausia
ling is ine
li e a u a
apZ elgia
seniausiyju
bal u
i
sla y
kalby
san ykiu
y imo
pade j
a ski ais
kalbos
lygmeni-
mis
—leksiniu
(sekdamas
W.
Maniczaku,
zodyna
laiko
s a biu
eiksniu
nus a an
kalbu
giminys és
laipsni;
sumini
bend as
Siu
kalby
zodziy
da ybos
p iesagas),
one iniu- onologiniu
(apz elgia
ik
p ozodijos
i
ki ¢ia imo
dalykus),
mo olo-
giniu
(lie¢ia
ik
eiksmazodzZio
sis ema),
sin aksiniu
i
ne gi
,,eks aling is iniu“
lygmeniu
(apz elges
daugiausia
i§
me odologinés
pusés
indoeu opieciy
p o e-
'9Qua3emuHn
HM.
M.
C aeano-6aamu icxue
amide,
XappKos,
1911.
243
ynés
y inéjimus,
pada o
is ada,
kad
ki y
moksluy,
p z.,
a cheologijos,
duome-
nys
negali bal y
-
sla y
kalbineés
bend ys és
nei
pa i in i,
nei
paneig i).
K in a
j
akis,
kad,
apz elgdamas
bal y
i
sla y
kalby
seniausiyjy
san ykiy
p oblemos
pade j
kalbos
lygmenimis,
mini,
komen uoja
i
k i ikuoja
ik
uos
a gumen us,
ku ie
nuk eip i
p ieS
bal y
-
sla y
bend ys e,
o
os
bend ys és
Salininky
a gu-
men acijos
neliecia,
pasi enkindamas
bend a
pas aba,
kad
jy
a gumen ai
aip
pa
gin¢y ini
(p.
58).
IS
me odologinés
pusés
e as
démesio
O.
Poliako o
pas ebéjimas,
kad
bal-
y
i
sla y
kalby
seniausiuyjy
san ykiy
p oblema
galima
i&sp es i
suminin ,
i8-
skaiGiuojan
ne
a ski us
y
kalby
eiSkinius
a
jy
g upes,
be
analizuojan
isu
kalbos
lygmeny
izoglosas,
—
0
s a biausia
—
kad
y
bend y
eiSkiniy
i
elemen u
negalima
p ojek uo i
j
a
pacia
ch onologine
plo me
(p.8).
An ojoje
dalyje
,,Fone inés- onologinés
bal y-sla y
kalbinés
bend ys és
p o-
blemos*“
(p.
59-192)
nag inéjami
gana
j ai iis
i
j ai iu
laiku
a si ade
bal y
i
sla y
kalby
one iniy- onologiniy
sis emy
eiSkiniai,
kaip
an ai:
ide.
skiemeni-
niy
sonan y
‘/,
m,
u,
likimas,
ide.
elia iniy
i
labio elia iniy
gomu iniu
p ie-
balsiy
su apimas,
bal y
i
sla y
kalby
Saknies
balsiy
pailginimas
( adinamasis
Win e io
désnis),
ide.
aspi uo uyjy
i
neaspi uo yjy
sp ogs amuju
p iebalsiu
su-
apimas,
ide.
pala aliniy
gomu iniy
p iebalsiy
pala alizacija,
p iebalsiy
g upiu
paki imai,
ide.
‘s
paki imas
po
j,
u,
k,
ide.
nosiniy
p iebalsiy
e leksai
ZodZio
gale
i
zodzio
baigmens
désniai
sla y
kalbose.
Nemaza
ie os
Gia
ski iama
aip
pa
bal y
i
sla y
akcen ologijos
dalykams.
ISsamiai
apz elges
la iy
i
p isy
kalby
i
lie u iy
kalbos
zemaiciy
a miy
in onacines
sis emas,
p ieina
p ie
jdo-
mios
is ados,
kad
pi myk8 j
bal osla iSkyjy
in onacijy
pobidj
(aki as
—
k in-
anCcioji,
ci kum leksas
—
kylanCioji
p iegaidé)
y a
i8laikiusi
lie u iy
bend iné
kalba
i
aukS aiciy
a més.
Kon o e siSkiausi
Sio
sky iaus
dalykai,
aiSku,
y a
Win e io
désnis
i
de
Saus-
su e’o
—
Fo una o o
désnio
eikimas
sla y
kalbose.
T ecioji
dalis
,,Bal y
i
sla y
kalby
deklinacija
i
jy
san ykiai*
(p.
193-302)
ski a
bal y
i
sla y
kalby
linksnia imo
sis emoms,
ku ios,
O.
Poliako o
nuo-
mone,
sp endzian
bal y
i
sla y
kalby
seniausiyjy
san ykiy
klausima,
esancios
s a besnés
kaip
asmena imo
sis emos,
nes
deklinacija
esan i
,,s a iné“,
maziau
kin an i
i
paki usi.
Analizés
pag indu
p iima
aS uoniy
linksniy
sis ema
(jskai-
an
i
Sauksmininka),
ku i
bu usi
biidinga
ide.
p okalbés
élesniajam
aidos
e apui.
IS ada,
ku ig
del
bal y
i
sla y
kalby
seniausiyjy
san ykiy
pada o
O.
Poliako-
as
i§
y
kalby
deklinacijos
san ykiy
analizés,
ne iké a
—
jau
po
ide.
p okalbés
sui imo
bu a
bend o
bal y
i
sla y
kalby
deklinacijos
Sal inio,
ku j
galima
esa
adin i
,,p okalbe“
(,,U sp ache“)
a ba
,,kalbine
bend ys e“
(,,Sp achgemeins-
cha *)
(p
302).
Be
kai
O.
Poliako as
p idu ia,
kad
o
bend o
Sal inio
bi a
okio
pa
pobidzio
kaip
indoi anény,
iskas
ampa
aiSku:
po
ide.
p okalbés
dezin eg acijos
egzis a o
bend a
bal y-sla y
kalba,
i8
ku ios
éliau
i8si u uliojo
244
bal u
i
sla y
kalbos.
Juk
indoi anény
p okalbés
bu imas
y a
indoeu opeis iko-
je
p ipazin as
ak as.
Né a
abejonés,
kad
O.
Poliako o
s udijos
pasi odymas
y a
naujas
s a bus
e apas
bal y
i
sla yu
kalby
seniausiujy
san ykiy
y imo
s i yje,
jau
nekalban
apie
ai,
kad
uZsienyje
iSleis a
i
okiSkai
pa aSy a
knyga
y a
pa ies
O.
Poliako-
o
—
kaip
mokslininko
- eikSmingas
biog a ijos
ak as.
RySium
su
uo
bi ina
pab éz i,
kad
pa aSes
i
iSleides
Sia
knyga
okie¢ciy
kalba
—
klasikine
indoeu o-
peis ikos
kalba,
—
O.
Poliako as
pa a na o
i
lie u iu
kalbo y ai.
Su
O.
Poliako-
o
knyga
i
Vaka u
mokslininky
aki a j
pa eko
lie u iy
kalbininky
da bai,
in e -
p e acijos,
hipo ezés,
idéjos.
Lie u iy
i
la iu
kalbininkams
labai
naudinga,
ne gi
bi ina
jdémiai
iSs udijuo i
O.
Poliako o
knyga.
IS
sykio
ma ai,
kad
ji
a’y a
ne
ik
Lie u oje,
be
i
Vaka y
mokslo
bei
kul i os
cen uose.
Re e uojama
i
ci-
uojama
naujausia
indoeu opeis iné
li e a u a,
emiamasi
naujausiy
y imy
e-
zul a ais,
hipo ezemis,
is adomis.
Kiek ienu
nag inéjamu
klausimu
de aliai
e-
e uojama
li e a u a,
iSdés omi
aiSkinimai
i
hipo ezés,
nieko
nenu ylima.
Be
O.
Poliako as
u i
i
sa o
pozZili j
—
ji
g indzia,
a gumen uoja,
polemizuoja
su
ki ais
ki y
y iné ojy
poZi i iais.
Vadinasi,
O.
Poliako o
knyga
y a
mokslinis
y-
inéjimas.
Kaip
eigiama
O.
Poliako o
mokslinio
me odo
b uoZa
eikia
iSkel i
ai,
kad
bal y
i
sla y
kalby
ak us
i
eiSkinius
nag inéja
pla¢iame
ide.
kalbu
duomeny
kon eks e
—
bal y
i
sla y
kalby
ak ai
i
eiSkiniai
pasi odo
naujoje
S iesoje
a ba
kaip
a chaizmai,
a ba
kaip
ino acijos.
Galimybé
p iei i
p ie
nau-
jausiy
indoeu opieciy
kalbyu
y imy
i
ju
ezul a u,
aip
pa
knygos
au o iaus
sis eminis
poZi is
leido
daugelj
bal y
is o inés
lyginamosios
kalbo y os
eigi-
niy
i
esmés
pe zili e i,
pa yzdZiui,
neu um
a daZzodZiy
is o ija
bal u
kalbose
(p.
197-209).
Kaip
jau
uzsimin a,
O.
Poliako o
knygoje
y a
i
kon o e siniu
dalyku,
dél
ku iy
i§
ik yju
e a
pasigin¢y i,
be ,
zinoma,
ne
okiu
onu
i
s iliumi
kaip
W.
Hockas.”
O.
Poliako as
ski ia
du
pag indinius
me odus
i ian
seniausius
bal u
i
sla y
kalby
san ykius
bei
jy
pobudj
—
B ugmanno
me oda
i
Meille o
me oda
(p.
XIV).
O.
Poliako o
manymu,
jy
esmé
esan i
okia:
bend yjy
ekskliuzy iniu
bal y
i
sla y
kalby
eiSkiniy
bei
ak y
i8skai¢ia imu
( adinamieji
,,as uoni
B ugmanno
punk ai“)
eigiama
bu us
,,eine
bal o-sla ische
Sp achgemeinscha *
(po
ide.
p okalbés
sui imo);
apaciy
a
panasiy
a i ikmenu,
pa aleliy
i8
ki u
ide.
kalbu
is o ijos
nu odymu
p ipazis ama
a p
bal u
i
sla u
kalby
bu us
pa aleline,
ne-
p iklausoma
aidq
(Meille o
me odas).
Sie
du
me odai,
du
podiii iai
i
bu e
a
p ieZas is,
kad
kilo
zinomiausia
kalbo y os
diskusija,
ku ioje
daly a o
daugelis
mokslininky.
Vieni
y ine ojai,
oliau
eigia
O.
Poliako as,
p ipaZis a
bu us
,,bal-
o-sla ische
Sp achgemeinscha “,
ki i
ja
neigia
,,ausgehend
pa adoxe weise
on
den
me hodologischen
Vo s ellungen
K.
B ugmanns
(p o)
ode
A.
Meille s
(con-
2
Z .
Linguis ica
Bal ica
5-6,
1996-97,
227-233.
245
a)“
(p.
XIV).
IS
Gia
a si anda
d i
ka ego ijos
y iné ojy
—
,,Anhange
diese
Theo ie
und
Gegne
diese
Theo ie
(d.
h.
de
bal o-sla ischen
Sp achgemeins-
cha )*.
Toks
p incipiniy
pozii iy
|
seniausiyjy
bal y
i
sla y
kalby
san ykiy
p o-
blema
ski s ymas
y a
schema izuo as,
pe
s ambus
i
odél
nea i inka
ik o és.
P isimine,
kad
O.
Poliako as
Meille o
me oda
laiko
,,im
g oBen
und
ganzen
ein
g oBe
me hodologische
Fehle “
(p.
14),
zinome,
kieno
puseje
y a
O.
Poliako-
o
simpa ijos
—
jis
y a
ka S as
bal y
i
sla y
kalby
ienybés
Salininkas.
ISanks i-
nis
ap io inis
nusis a ymas
Sios
ienybés
bu imu
sumenkino
ge os
i
idomios
knygos
i aiguma
bei
j odomaja
galia.
Tik o e
y a
a,
kad
né a
nei
bal y-sla u
kalbinés
bend ys és
p ieSininku,
nei
Salininku,
be y a
in e p e acijos
p oblema,
ku i
i
suda o
bal u
i
sla-
u
kalbu
seniausiyjy
san ykiy
y imo
esme.
Bal y
i
sla u
kalbos
u i
pluos a
izoglosu,
ku ios
Sias
kalbas
jungia
a pusa y
i
ski ia
nuo
ki y
ide.
kalby.
Kaip
Sios
izoglosos
a si ado?
A
bi ina
p ipazin i
egzis a us
a ski a
bal y-sla y
kalba
po
ide.
p okalbés
sui imo,
aigi
pasi em i
p okalbés
sa oka,
ku i
i§
ik uju
sie-
kia
A.
Schleiche io
,,S ammbaum heo ie“
XIX
a.
idu yje?
O
galbu
y a
galima
Sio
pluoS o
a si adima
paaiskin i
kaip
no s
ki aip
—
pa aleline
bal y
i
sla y
kalby
aida,
kaip
spejo
A.
Meille as,
a ba
kon e gen ine
y
kalby
aida,
an i-
niu
sua éjimu,
kaip
mane
J.
Endzelynas
i
daugelis
ki y
y iné oju?
Didysis
p ancuzy
kompa a y is as
A.
Meille as
pamegino
su as i
ki a
p oblemos
sp en-
dima
—
bal y
i
sla y
kalby
aidoje
jzi i éjo
pa alelizmo
momen a,
—
me odolo-
giskai
ai
i
bu o
s a biausias dalykas
sp endZian
seniausiyjy
bal y
i
sla y
kal-
bu
san ykiu
p oblema.
Bal u
i
sla y
kalby
s uk i y
panaSuma,
A.
Meille o
nuomone,
léme
Sie
eiksniai:
1)
bal y
i
sla y
kalbos
kilo
iS
ide.
kalbinés
ben-
d ys és
(l’uni é
indo-eu opéenne)
iden iSky
dialek y
(de
pa le s
indo-eu opéens
sensiblemen
iden iques),
ku iy
nesky é
né
iena
s a besné
izoglosa;
2)
bal u
i
sla y
kalbos
sa o
aidoje
nepe gy eno
adikaliy
sis emos
luziy
((aucune
ac u-
e
b usque
du
sys éme),
adinasi,
jos
y a
konse a y ios
i
a chaiskos
i
odél
iSlaike
daug
seno iniy
ypa ybiy;
3)
bal ai
i
sla ai
isa
laika
gy eno
g e imuose
geog a iniuose
ajonuose
panasiomis
ci ilizacijos
salygomis,
i
ai
a sispindéjo
ju
kalbose.
Be
o,
bal y
i
sla y
kalby
panaSumga
padidino
skoliniai
—
ypa¢
bal u
kalby
iS
sla u’.
Kon e gen inés
aidos
a p
bal y
i
sla y
kalby
galimybés
nea me é
né
N.
T u-
beckojus,
pazymedamas,
kad
nuosekli
di e gen ine
aida
bi y
ik iausiai
p i e-
dusi
p ie
pe eiginiy,
a piniy
kalby
esp.
dialek y
a si adimo’*.
Da
p ieS
An aji
pasaulinj
ka q
bu o
suda y i
pag indiniy
Eu opos
nacio-
naliniy
kalby
—
i aly,
p anciizy,
okie¢iy
i
k .
—
a lasai.
Kalbos
is o ijos
eiski-
niy
i
kalby
kon ak y
y imui
ypa¢
s a bis
pasi odé
esq
ie
a lasai,
ku ie
apémé
kelias
kalbas,
kaip,
pa yzdziui,
a8 uoniy
omy
K.
Jabe go
i
J.
Judo
,,I alijos
i
3Meille
A.
Les
dialec es
indo-eu opéens,
Nou eau
i age,
Pa is,
1922,
40-41.
*Tpy6enKon
H.C.
As6panne e
mpyde:
no
duaoaozuu,
Mocxsa,
1987,
48.
246
Pie u
S eica ijos
kalby
a lasas“
((I
omas,
1928).
Ka og a iniu
kalbiniy
duo-
meny
pa aizda imu
—
pi miausia
klasikiniu
izoglosu
bei
ju
pluos u
pa idalu
—
bu o
padé i
a ealinio
geog a inio
indoeu opie¢iy
kalbu
y imo
pag indai.
Sie
a lasai
iskele
idomiy
ak u,
odan¢iu,
kad
kalbiniai
eiSkiniai
pe zengia
dialek-
u
i
kalby
a ealy
ibas,
isi e pia
|
ki os
kalbos
plo a.
Indoeu opie¢ciy
kalbo y o-
je
a as a
kompa a y ini
me oda
émus
aiky i
i
gene i8kai
negiminingoms
kal-
boms,
paaiskejo,
kad
bend u,
ipologiniu
one ines
i
g ama inés
sis emy
ypa y-
biy
gali
u é i
i
ski ingy
s uk u iniy
ipy
kalbos°.
Visa
ai
y iné ojams
kelé
min i,
kad
del
ki y
kalby
po eikio
i
didelés
s e imy
elemen y
akumuliacijos
kalbos
gali
iS
esmés
pasikeis i
—
i$
ieno
s uk u inio
gene inio
ipo
pe ei i
j
ki a,
pa yzdziui,
iS
lek y inio
i
agliu ina y ini®.
Todél
P ahos
unkcinés
ling is ikos
a s o ai
sky é
genealogine
kalby
giminys e
(pa en é,
Ve wand scha )
i
an i-
n¢
ipologine kalby
giminys e
(a ini é,
A ini a ).
Genealoginés
giminys és
sa-
oka,
iS eiSkian i
y$j
a p
kalbu,
iSaugusiy
i8
ieno
kelmo,
adinamo
Cia
p o-
kalbe
(U sp ache),
Cia
kalba-baze,
bu o
biidinga
isos
XIX
a.
is o inés
lygina-
mosios
kalbo y os
mas ymo
apa a ui.
An iné
ipologiné
kalby
giminys é
a si-
anda
a p
gene iSkai
nesusijusiy
kalby
i
apima
bend us
jy
b uozus,
a si adu-
sius
dél
kon e gen inés
aidos
i
in e e encijos
(P ahos
ling is u
e minas).
Balkany
kalby
s uk ii y
panaSumas
leido
y iné ojams
im i
kalbé i
apie
kalbi-
nes
sajungas
(alliance
linguis ique,
Sp achbund):
kaimyninés,
kad
i
negiminin-
gos
kalbos,
ilga
laika
palaikiusios
pa o aus
in ensy aus
bend a imo
ySius,
ie-
na
ki a
,,uzk ecia“
i
jgyja
panaSiy
a imo
ig idziu,
bend y
ga su
bei
ono ak i-
kos
elemen u,
aip
pa
panasiy
g ama inés
s uk u os
ypa ybiy’.
Ma y ,
del
Siy
a ealiniy
kon e gen iniy
eiksniy
y a
a si ades
i
bal y
bei
Bal ijos
iny
kalby
panaSumas.
Bal ijos
inu
kalbos
ne
ik
u i
iS
bal y
kalbu
pasiskolinusios
gausy
zodziy
bi i,
be
su
bal y
kalbomis
y a
sua éjusios
i
o-
ne ine
sis ema‘,
u i
jos
s ebinanciy
panaSumu
i
g ama inése
s uk i ose,
paly-
ginkime,
pa yzdziui,
lie u iu
miego i
i
es u
magama
,,miego i“
esamojo
laiko
pa adigmas:
lie u iu
es u
as
miegu
mina
magan
aS
miegu“
u
miegi
sina
magad
, u
miegi“*
jis,
ji
miega
ema
magab
,Jis
miega“
mes
miegame
meie
magame
mes
miegame“
Jiis
miega e
eie
maga e
Jus
miega e“
Jie,
jos
miega
nemad
maga ad
_
,,jie
miega“
5A
K06coH
P.
K
xapaxmepucmuxe
eepa3ulicKoeo
23b1K020
co 3a,
Tapwx,
1931.
®Tpy6euKoi
H.C.
Op.
ci .,
29-30,
53-58.
7
Jakobson
R.
Selec ed
W i ings.
—
I.
Phonological
S udies,
The
Hague
—
Pa is,
1962,
137-201.
S
An ila
R.An
In oduc ion
o
His o ical
and
Compa a i e
Linguis ics,
New
Yo k—
London,
1972,
174.
247

Kaip
ma y i,
p ie’
mus
ne
pa ieniai,
a ski i
i
odél,
isai
galimas
daik as,
a si ik inai
panaSiis
ak ai,
be
mo ologinés
sis emos
agmen as,
ku io
s uk-
u inis
i
unkcinis
panaSumas
apima
ne gi
ma e ialinj
elemen y
apa uma
(dau-
giskai os
galiinés
-me,
- e
i
paciy
eiksmaZodziy
Saknys
mieg-,
mag-).
Es y
kal-
bos
pa adigmoje
eciuoju
asmeniu
eina
g ynas
kamienas
—
kaip
i
bal y
kalbo-
se,
—
nes
-b-/- a-
y a
esamojo
laiko
odikliai
i
-d-
y a
daugiskai os
o man as.
S uk u inis
pa adigmu
panaSumas
da
padidéja
zinan ,
kad
ienaskai os
I
as-
mens
galinés
is o iskai
bii a
“-m
i
p iebalsis m
ZodZio
gale
désningai
i o
n
—
kaip
i
bal y
kalbose.
Ma e ialiai
iden iska
elemen a
bal y
kalbose
andame
a ema iniy
eiksmaZodziy
leksijoje,
plg.
ei-m-i
,,einu“.
Ski umas
a p
pa adig-
mu
ik
as,
kad
elemen as
- -/-d-
es y
kalboje
unkcionuoja
ienaskai os
an aja-
me
asmenyje,
o
lie u iy
kalba
jj
u i
eciajame,
plg.
es- -i.
Ki os
ide.
kalbos,
p z.,
he i u,
jj
u i
iek
eciajame,
iek
i
an ajame
asmenyje,
plg.
he .
e-es- a
, u
bu ai;
jis
bu o“.
Jeigu
kon e gen iné
aida
sugebéjo
sukel i
okiy
s ebinan¢iy
su apimy
i8
es-
més
ski ingy
gene iniy
s uk i iniy
ipy
kalbose,
ad
kq
ada
kalbé i
apie
bal u
i
sla y
kalbas,
ku ios
iS iedéjo
i§
ienos
kalbos,
kad
i
dialek ais
susiskaidziu-
sios
ide.
p okalbés
i
ku ios
iks an mecius
gy a o
kaimynys éje
panaSiomis
geog a ijos
bei
ci ilizacijos
salygomis
i
ku iy
a o ojai
palaiké
glaudzius
i
in ensy ius
kon ak us.
O.
Poliako as
didele
eik8m¢
eikia
bend ajai
bal y
i
sla y
kalbu
leksikai,
p ozodijos
bei
abliau o
eiSkiniams,
—
isa
ai
oda
bend yjy
bal y
i
sla y
kalby
ak y
gene ine,
be
ne
pa aleline,
nep iklausoma
kilme.
Visai
galimas
daik as,
kad
kai
ku ios
mo ologinés
ino acijos,
p z.,
o
kamieno
gen.
sing.
galiiné
*-d
( ilko,
la .
ilka),
-a
(s.
sl.
lska),
a
kamieno
ins .
sing.
galiiné
*-dn
(lie .
anka,
s.
sl.
ekg),
a si ado
uo
me u,
kai
o ma osi
bend oji
bal y
i
sla y
kalby
leksika
(p z.,
kino
daliy
pa adinimai:
gal a,
s.
sl.
gla a,
anka,
s.
sl.
oka,
delnas,
se b.-
k .
dlan,
agas,
s.
sl.
ogs,
pen is,
s.
sl.
pe a).
Be
a
ai
ei8kia,
kad
bi a
ienos
kalbos?
o
kamieno
gen.
sing.
galiiné
y a
ik ai
s ebinan i
bal y
i
sla y
kalby
izoglosa,
ski ian i
Sias
kalbas
nuo
ki y
ide.
kalby,
nes
ji
y a
pa adigmos
naujada-
as,
ku j
suda o
senosios
geni y o
o mos
pakei imas
ablia y o
o ma
(p.
216).
Be
p usy
kalba
u i
iSlaikiusi
senajqa
leksija
(deiwas
,,die o“
su
-as
i8
ide.
*-oso).
Logiska
i8 ada
bi y
a,
kad
geni y o
kei imo
ablia y u
me u,
isai
galimas
daik-
as,
aip
pa
bend osios
bal y
i
sla y
kalby
leksikos
adimosi
me u,
bal y
kal-
bos
i
sla y
kalbos
bu o
du
sa a ankiski
dialek iniai
kon inuumai.
P iegingu
a eju
geni y as
bi y
bu es
pakeis as
ablia y u
i
p iisy
kalboje.
Ta
pa i,
ma y ,
odo
i
kai
ku ie
one iniai
ei8kiniai,
p z.,
ide.
‘s
likimas
po
i,
u,
7
k:
jeigu
po
ide.
p okalbés
sui imo
bi y
egzis a usi
bal y-sla u
kalba,
okie
Zodziai
su
i8lai-
ky u
s eiku
s
kaip
eis s,
iesulas,
blusa,
miusas,
miisé,
ausis,
daiisos,
klausy i,
sausas,
ausy is
(plg.
s.
sl.
ich ,
s.
us.
ich e,
blucha,
mech»,
mesica,
s.
sl.
ucho,
duchb,
slusa i,
such»,
po- uchno i)
a gu
a
bi y
islike.
Naujausiy
y imy
duomenimis
—
juos
issamiai
e e uoja
O.
Poliako as
(p.
202-205),
—
p isy
kalbos
neu um
a dazodziai
su
nom.
-acc.
sing.
galiine
248
-an<ide.
°-om
(p z.,
assa an,
c eslan
:
lie .
eZe as,
k éslas)
y a
supe a chaizmas.
Vadinasi,
p edika ines
unkcijos
be a dés
giminés
o my
lie u iy
kalboje
a si-
adimas
(p z.,
Kaip
man
ge a!)
i
neu um
daik a a dziy
su
-o
(oze o,
k éslo)
pasi odymas
sla y
kalbose
ie oj
a chainiy
neu um
o my
su
*-om
y a
y iniy
bal y
kalby
i
sla y
kalby
ino acija.
O.
Poliako o
aiSkinimas,
kad
senoji
neu -
um
o ma
‘ge an
(plg.
p .
labban)
bu usi
pakeis a
i
ge a
dél
analogijos
su
u
kamieno
bud a dZiais,
ku
neu um
niekada
ne u éjo
-n<"-m
(plg.
g azu
i
he .
idalu
,,bloga‘),
y a
isai
galimas.
ISlyginimo
pagal
analogija
ezul a as,
galimas
daik as,
y a
i
sla y
kalby
neu um
su
-o.
Nom.
acc.
sing.
"-om
one i’kai
dés-
ningai
paki us
j
“-2,
a si ado
im as
pa ojus
iSnyk i
neu um
ka ego ijai.
Kad
o
nej yk u,
i§
p onominalinés
deklinacijos
(plg.
o
,,3is“)
a ba
galbi
i
i§
s
kamie-
no
(plg.
slo o<'slo os)
i
galéjo
bi i
j
neu um
a dazodzius
j es a
galiiné
-o.
Tokiam
klasikinés
indoeu opeis ikos
Sio
ei8kinio
ak a imui
(A.
Leskienas,
K.
B ugmannas,
F.
Fo una o as)
p i a ia
i
O.
Poliako as.
Vadinasi,
p o oide.
neu um
ka ego ija
su
“-om
bu o
eliminuo a
nep iklausomai
bal y
kalbose
i
sla y
kalbose,
be
Sio
eiSkinio
nebi a
ély o
—
bal iskos
kilmés
skoliniai
Bal i-
jos
iny
kalbose
-an
jau
ne u i
(plg.
suomiy
sil a
,, il as“,
heind
»slenas“).
Pa alelinés
i
nep iklausomos
aidos
a ejy
a dazodziy
deklinacijos
sis e-
moje
galima
as i
i
daugiau.
i
kamieno
nom.
plu .
galiiné
*-iies
>lie .
-ys
(plg.
ugn-ys)
i sl.
-oje
<"-iies
(plg.
s.
sl.
gos eje)
y a
pakei usi
Sio
linksnio
ide.
leksija
“-eles
(plg.
s.
ind.
agnayas
,,ugnys“)
nep iklausomai
ka oje
kalby
g upeje,
—
ai
ma y i
iS
o,
kad
senaja
ide.
leksija
y a
iSlaikiusi
lie .
dial.
(aukS ai¢iy)
o ma
ugnies
su
-ies
<"-eis
<"-eies.
Tokia
aida
p ipazis a
i
O.
Poliako as
(p.
274).
Ne a
pakankamai
aisku,
a
i
kamieno
acc.
plu .
galiiné
-is
(lie .
akis,
la .
acis)
i
sl.
-i
(s.
sl.
ogni)
y a
,,eine
gemeinsame
os bal ish-sla ische
Neue ung*
(p.
276),
nes
“ins
>-i
y a
ienin elis
okio
one inio
paki imo
a ejis
i
odél
pe -
dem
p obleminis.
Veikiau
jau
cia
lauk ume
okio
pa
ezul a o
kaip
i
io
kamie-
no
acc.
plu .
o moje,
ku
“-jins
da é
nosinio
balsio
e leksa,
plg.
j a diius
s.
sl.
J@
,,juos“,
jeze
,,.ku iuos™,
aip
pa
i
kamieno
gen.
plu .
s.
sl.
gos sjo
su
- jo
i8
“-iiom.
Bal y
i
sla y
kalby
Sio
linksnio
leksija
eikiausiai
aip
pa y a
pa alelinés,
ne-
p iklausomos
aidos
pada inys.
IS
okalizmo
sis emos
aiskus
pa alelinés
aidos
a ejis
y a
di ongo
“eu
paki imas
j
lie
“iau
i
sl.
ju,
nes
bal y
kalbu
i
Bal ijos
iny
kalby
kon ak y
me u
bal y
kalbos
ew
da
abe u éjo
s eika,
plg.
suomiuy
leuka
,,Un e kie e ,
Kinn“
<
bal u,
plg.
lie .
liawka
,,D iise“
(dél
eikSmiy
y8io
plg.
lie .
geleZuonys
,,D iise“:
la .
dzélzs
,,Kinnlade,
kie e “;
la .
Zuokli
,»inlan-
den;
Mandeln“).
Taip
pa
ne
isai
sup an ama,
kodél
i
kamieno
gen.
sing.
o ma
su
gal ine
*-eis
(ugnies,
s.
sl.
ogni)
suda o
bal y
i
sla y
kalby
ino acija
(p.
270).
Juk
okia
galiine
u i
ge many
kalbos
(gen.
sing.
s.
ok.
auk8 .
ens i,
s.
saksy
ens i,
s.
anglu
és e
,,palankumas,
maloné“
su
ge m.
*-eiz
<ide.
*-eis),
osku
kalba
(ae eis)
i
ik iausiai
s.
indu
(gd es
,,éjimas“)°.
*Bammesbe
ge
A.
Die
Mo phologie
des
u ge manischen
Nomens,
Heidelbe ge ,
1990,
124-125.
249
G e a
da .
plu .
o my
su
ge m.
*-miz,
ku ios
ik iausiai
y a
ins .
plu .
kil-
més
(plg.
seniausiy
ge many
Sal iniy
Sai chamimis),
daba
links ama
p ipaZin i
bu us
i
da .
plu .
o my
su
galiine
“-maz
<ide.
“-mos,
p z.,
da .
plu .
go .
dagam
,dienoms“
kildinamas
iS
“dagamaz
su
e¢iojo
skiemens
sinkope
i
paskesne
asimiliacija
“dagamz
>dagam(m)".
Sla y
kalby
da .
plu .
galiiné
-mz
gali
es i
iek
“-mus,
iek
"-mos,
o
bal y
kalbose
y a
a eju,
kai
balsis
a
i8 i s a
balsiu
u,
ypac
Salia
lupiniy
p iebalsiy
(plg.
lie .
mazgas
:
muzgas,
paskui
:
puskui,
kaponé
:
kuponeé,
samba é
:
sambu é,
la .
jii mala
:
j i mule).
Tad
da .
plu .
*-mos
i
ins .
plu .
mis
esp.
“-mis
leksija
y a
i8
ide.
p okalbés
pa eldé a
dialek iné
ypa ybé,
suda iusi
opozicija
su
ki y
ide.
kalby
(a ijy,
g aiku,
i aliku,
kel u)
leksija
*-
bhi(ijos.
I§
Zemiau
duodamy
d iejy
pa yzdziy
ma y i
as
O.
Poliako o
me odas,
ku-
iuo
jis
no i
j ody i
bu us
bal y-sla y
kalba
po
ide.
kalbinés
bend ys és
sui imo.
o
kamieno
a dazodziy
nom.
plu .
*-oi
( ilkai,
s.sl.
leci)
esan i
,,eine
gemeinsa-
me
gene ische
Isoglosse
im
Bal ischen
und
Sla ischen“
(p.
236),
be
a
pa i
ga-
lune
g aiky
kalboje
(A «o )
jau
esan i
pa alelinés
nep iklausomos
g aiku
kal-
bos
aidos
ezul a as.
Aiskindamas
o
kamieno
da .
sing.
leksijos
( ilkui,
s.
sl.
ieku)
kilme,
O.
Poliako as
emiasi
V.
MaZiulio
eo ija,
kad
bal ai
i
sla ai
Gia
u éje
bend a
galing
~-6,
ku i
éliau
sla y
kalbose
bu usi
pakeis a
i§
uw
kamieno
a éjusia
-u<"-ou"',
be
a me a
V.
Maziulio
eiginj,
kad
Si a
galiiné
bu o
ben-
d aindoeu opie iska,
nes
ja
su
p idé u
*-i
u éjo
he i ai,
a ijai,
g aikai
i
k .
Ma
ai
menkina
bal y-sla y
ienybés
ispiidj
(p.
223-224).
Ne ikslus
eiginys,
kad
ilgojo
d ibalsio
“di
e leksas
ui
,,im
Inlau
nie
o -
komm “
(p.
217),
odeél
a me a
“6i>"uoi>ui
aida,
nes,
gi di,
jos
negalima
pa-
em i
ak ais
(p.
219).
Taciau
y a
Zodziu,
ku iy
ui
gali
bi i
kiles
i8
d ibalsio
“oi!”.
Sakninio
*-6i
galimybe
odo
i
lie .
kuomija
,bus iné,
ie a
(apie
ilka)“,
ku is
y a
os
pacios
Saknies
kaip
kaimas.
Tik
Gia
“di
e leksas
bu o
ki oks
—
pozicijoje
p ies
m
isnyko
i.
Si ai
u in
gal oje
i
Zinan ,
kad
o
kamieno
da .
sing.
-6i
(i8
-o
+-ei)
ide.
kalbose
y a
ge ai
paliudy as,
né a
isi8kai
negalimas
adicinis
aiskinimas,
kad
“-di
paki o
1)
j
“-6
(dél
sandhi
nuk i us
-i)
>lie .
- o
i
2)
pe
a ping
s adijq
“-woi>lie .
-ui
>-u
(su
éliau
nuk i usiu
-’).
Ne ikslus
eiginys
y a
i
as,
kad
bal y
i
sla y
kalbos
neiSlaiké
Sakniazodziy
su
di ongine
Saknimi
i
kad
ai
esan i
da
iena
y
kalby
bend ybé
((p.
290)"*.
Kad
u
kamieno
da .
sing.
galune
-ui
(sinui)
<’-uoi<"-oi
bi y
kilusi
iS
*-ou-ei
(p.
282),
y a
negalima
one-
iskai.
Be
démesio
e a
O.
Poliako o
min is,
kad
u
kamieno
da .
sing.
galiiné
“Bammesbe ge
A.
Op.
ci .,
45-46.
"Maziulis
V.
Bal y
i
ki y
indoeu opieciy
kalby
san ykiai,
Vilnius,
117
i
olesni.
2
Kazlauskas
J.
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius,
1968,
120
(su
li e a i a).
3
Ka aliinas
S.
Bal y
kalby
s uk i y
bend ybés
i
jy
kilmé,
Vilnius,
1987,
183.
“Ka aliinas
S.
Op.ci .,
188.
250
-uo
(zemaiciy
i
Ge eciy
s inuo)
gali
bu i
a éjusi
iS
loc.
sing.
“-du
(plg.
zem.
u guo
<‘-uo-én
i
<"-6u
i
s.
indu
sina
<"-du).
Bal u
i
sla y
kalby
p iebalsiniy
kamieny
is o ija
i
ju
leksijos
aida
ik ai
né a
ypa ingas
bal y-sla y
kalbinés
eiklos
i odymas
(p.
299), nes
Siu
kalbu
p ie-
balsinio
linksnia imo
ipas
y a aiSkiai
iSlaiky a
indoeu opie iSkoji
seno e,
ku i
odo,
kad
bal u
i
sla y
kalbos
y a
kilusios
i§
ide.
p okalbés.
Kai
ku ie
bend i
bal y
i
sla u
kalby
Sio
linksnia imo
pa adigmy
paki imai
(p z.,
no maliojo
bal-
siu
kai os
laipsniy
kamiengaliai
-en-,
-e -)
y a
salygo i
bend osios
kalbu
aidos
endencijos
—
pa adigmy
supap as inimo
i
iSlyginimo
endencijos
i
odél
y a
ely i
i
nep iklausomai
a si ade
kiek ienoje
kalby
g upéje.
I
apsk i ai
bal uy
i
sla y
kalby
deklinacijos
sis emos
is o ija
nepa i ina
iS ados,
kad
po
ide.
kal-
binés
bend ys és
sui imo
bu o
bend as
bal u
i
sla y
kalbyu
deklinacijos
Sal inis
okio
pobudzio
kaip
indoi anény
(p.
302).
Tai,
kas
a dazodziy
deklinacijoje
y a
bend a
bal y
i
sla u
kalboms,
y a,
pi ma,
daugeliu
a eju
iSlaiky a
ide.
a -
chainé
busena,
an a,
a spindé os
dialek inés
ypa ybés
ide.
p okalbés
Siau és
aka u
a ealo,
i$
ku
is iedéjo
bal u,
sla u
i
ge manu
(bei
ocha y)
kalbos
i ,
ecia,
kon e gencijos
keliu
a si adusios
bal y
i
sla y
kalby
ino acijos
iek
mo -
ologijos
lygmeniu,
iek
onologijos
bei
p ozodijos
i
leksiniu
seman iniu
lygme-
niu
del
bal y
i
sla y
au y
kaimynys és
i
ilgaamziy
in ensy iu
kon ak y
bei
panasiy
ci ilizacijos
i
geog a ijos
salygu.
Abejo iny
ekons ukcijy
a
sug e inimy
pasi aiko
i
daugiau,
aip
pa
ienas
ki as
apsi ikimas.
Gal
i
galima
s.
sl.
aze
a s a y i
p oly e
“eg’hom
(p.
180),
plg.
s.
indy
ahdm
,,aS“,
be
lie .
as
(plg.
a miy
i
senuju
as u
es)
bei
la .
es<bl .
“ez
egali
bu i
kiles
i§
ide.
“Hég’h,
su
nuliniu
okalizmo
laipsniu,
egzis a usio
g e a
“Heg’éh,
su
no maliuoju
balsiy
kai os
laipsniu
lo yny
i
g aiku
o mose
ego
i
éyo.
No s
di ongo
ui
kilmeé
neiSaiskin a,
kaip
eisingai
pas ebi
O.
Poliako-
as
(p.
217-218),
be
ik a
ai,
kad
lie .
/iiSas
,,JuoSas“,
kuinas
,,be
agu,
bau-
zas“
i
uik i
,,s aig i,
glum i*
e imologiskai
nieko
bend a
ne u i
a i inkamai
su
lisis
,,.Lynx
lynx“,
kiinas
,,Ké pe “
i
uk i
,, e
we den“
(p.
218).
Be
o,
i
Ch .
S angas
ju
nesieja®.
Luisas,
kaip
a odo,
u i
y8i
su
/iSas
,,luo8as“,
lisin i
luosin i®, /usénas
,,luosys“,
ap-lis i
,,apluos i“
i
oliau
su
/dZas
,,luosas“;
kuinas
gali
bi i
e imologine
plo me
susijes
su
kuinas
,,geinys,
i muSa“,
kuinis
,,lazda,
pagalys“
i
oliau
pe
a pine
o ma
“kain-
su
keinis,
keinys
,,lazda
,, ipkai*
mu8-
i*
(del
eikSmiy
ySio
plg.
lie .
badizas
,,be
agu,
buolas“
:
la .
bauzis
,,be agis
jau is“,
bauze
,,lazda,
pagalys;
audimo
s akliy
elenas...“),
0
uik i
neabejo inai
p iklauso
Sakniai,
ku ia
u i
aik i
,,...s aig i,
k ais i*.
P .
na y is
,, o zig
sein“
(p.
155)
i§
ik ujy
y a
lie .
na y is
(-ijasi)
,,uzsispy ima
ody i*
LKZ
VII
564,
ku is
P issy
lie u iy
aS uose
a ojamas
ie oj
ki y
a miu
sla izmo
na d y is
» .
p.“,
odel
nieko
bend a
ne u i
su
nd as.
Dél
ski ingos
Sakny
s uk i os
lie .
$ ang
Ch .
S.
Ve gleichende
G amma ik
de
Bal ischen
Sp achen,
Oslo—Be gen-T oms6,
1966,
72.
251