LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XL
(1998)
Vilija
LAZAUSKAITE,
;
Danu é
SABALIAUSKAITE-LIUTKEVICIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
VALGIY
IR
GERIMY
PAVADINIMAI
,,BENDRINES
LIETUVIU
KALBOS
ZODYNE“
Rengian
,,Bend inés
lie u iy
kalbos
zodyna“
( oliau
—
BZ)
ienas
s a biau-
siy jo
Sal iniy
bus
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno*
e¢iasis
leidimas
( oliau
-
DZ).
Siame
s aipsnyje
ap a iama
DZ?
pa eik a
leksiné
seman iné
algiu
i
gé imy
pa adinimy
g upé.
Kadangi
BZ
bus
daug
démesio
ski iama
zodziy
a -
ankai
i
eik’miy
pa eikimui,
DZ?
duomenys
lyginami
su
akademinio
,,Lie u-
iu
kalbos
zodyno“
medzZiaga.
Valgiy
i
ge imy
pa adinimai
iena
labiausiai
kin anciy
leksiniy
seman iniu
g upiy
( o
nepasakysi,
pa yzdziui,
apie
giminys és
pa adinimus).
Ma
nuola
kin a
pacios
ealijos
—
ieni
pa iekalai
pami ’ ami,
nebegaminami,
ki i
sugal o-
jami
a
,,impo uojami“.
Ne e ai
ka u
su
pas a aisiais
a eina
lie u iy
kalbos
sis emai
nep iim ini
jy
pa adinimai,
p z.,
Cipsai,
miusliai
i
pan.
Tokiems
pa a-
dinimams
pakeis i
ieSkoma
jau
esamy
a
isiskai
naujy
lie u isky
Zodziy.
Pas a-
ieji
ealioje
a osenoje
jsi i ina
neg ei ,
p z.,
ja ainis,
Zu ainis
i
pan.
Taigi
aSan
§j
s aipsnj
enka
sp es i
da
iena
p oblema
—
nus a y i
j
DZ?
nepa eku-
siy,
aciau
bend inéje
kalboje
Zinomy
i
a ojamy
Zodziy
a ankos
k i e ijus.
DZ?
as a
apie
370
Zodiiu,
j a dijanciy
j ai ius
algius
i
gé imus.
DidZiaja
ju
dalj
suda o
sa a
leksika
—
nemazZai
pa adinimy
laiky ini
a mybémis
a
Sne-
kamosios
kalbos
ZodZiais
(p z.,
adesys),
dali
suda o
ealioje
a osenoje
isigalé-
je
senieji
skoliniai
(p z.,
a ba a),
maziausiai
DZ?
pa eik a
naujujy
skoliniy,
daz-
niausiai
pa adinanciy
ki y
au y
nacionalinius
algius
(p z.,
guliaSas).
1.
,,Bend ines
lie u iy
kalbos
zodynui“
ne eik ina
leksika.
Analizuojan
DZ?
zodiiu,
i a dijanéiy
j ai ius
algius
a
gé imus,
sa aSa,
ais-
keja,
kad
am
ik a
leksikos
dalis
ne eik ina
bend inés
kalbos
zodynui.
Bene
daugiausia
p oblemy
kyla
del
a mybiy.
Jos
suda o
be eik
penk adalj
DZ?
as y
algiy
pa adinimy.
Ne
isada
DZ?
a mybés
pa eik os
su
a i inka-
momis
pazymomis:
ka ais
ik
su
Snek.,
p z.,
édis
(2)
Snek.
‘ algis’,
ka ais
—
i8
iso
be
jokios
nuo odos,
p z.,
uZkulas
(1,
3°)
‘i ai iis
iebalai,
uZ inas,
uzda as’,
Zaliba s iai
(1)
‘Sal iba 8éiai’.
|
BZ,
be
abejo,
jy
pa eks
ik
dalis.
DZ?
esamos
a mybes
dazniausiai
j a dija
e nog a iniy
egiony
pa iekalus,
p z.,
kiu iké
(2)
Zem.
‘ algis
i8
i y
i
apg is y
bul iy
su
Zi niais’,
zildinys
(3°)
a m.
‘suk e8in as
g is y
kanapiy
pienas
i
i§
jo
pada y as
algis’.
|
BZ
u é y
pa ek i
ne
Siaip
a mybés,
o
ik
okios,
ku ias
jau
galima
laiky i
e nog a izmais.
Tu in
omeny,
205
kad
j
BZ
pi miausia
dé ina
bend inés
kalbos
leksika,
am
ik ais
a ejais
ne-
a
bu inybeés
akcen uo i
Zodziy
p iklausymo
konk e¢iai
a mei'.
Todél
a mi-
niai
zodZiai,
j a dijan ys
placiau
zinomus
e nog a inius
algius
i
ne u in ys
ip as esniy
bend inés
kalbos
pakai aly,
BZ
eik ini
ik
su
san umpa
e nog .,
a sisakan
a miniy
nuo ody
dz.,
y .,
ak.,
Zem.,
i
a m.,
p z.,
kas inys
(3°)
e nog .
‘ oks
z
zemaiciy
algis
is
suplak os
pasildy os
g ie inés’,
be
pau iéné
(2)
dz.
Z .
kiauSiniené
i
k .
Sp endzian ,
kaip
BZ
pa eik i
a mybes
i
e no-
g a izmus,
pa adinan¢ius
j ai ius
algius
a
gé imus,
eiké y
ado au is
sis e-
miskumo
p incipu,
.
y.
dé i
labiausiai
papli usiy
a
ben
jau
Zinomy
pa iekaly
pa adinimus.
Taikan
si ilomus
a mybiy
a ankos
k i e ijus
(Lazauskai é
1997:
14-15,
1998:
21-22),
pi miausia
eiké y
a sisaky i
e y,
nedideliame
a més
plo e
a -
ojamy
zodziu,
p z.,
bu gé
(2)
ak.
‘p as a s iuba,
buza;
i s a,
ne ykusi
kosé’
(LKZ
I,
Alk,
P2 l),
képis
(2)
Zem.
‘su
a ske
a
kanapiy
pienu
iskep as
kepi-
nys;
oks
sklindis’
(LKZ
V,
S.
Dauk,
J,
Ge ),
kiukis
(2)
ak.
‘suzmekusi
duona’
(LKZ
V,
I b,
Sk,
Sl ),
Idis y inis
(1)
a m.
‘mieZinis
aukais
apipil as
py agai is’
(LKZ
VII,
Skn,
Zins),
miezZainis
(2)
Zem.
‘miezZinis
py agas,
agaisis’
(LKZ
VII,
B s,
Skd),
e s inis
(2)
a m.
‘s o as
bul inis
sklindis’
(LKZ
XVIII,
DZ,
NdZ,
Ad)
i
k .
»Bend inés
lie u iy
kalbos
zodyne“
a sisaky ina
i8
senujy
as u
a
ki u
zodynu
i
j
DZ
i
akademinj
»Lie u iy
kalbos
zodyna“
pa ekusiy
a mybiy
i
as y
Zodziy,
be eik
ne a ojamy
daba inéje
kalboje
(ka ais
kyla
abejo-
niy,
a
jie
Zinomi
ne gi
a mése),
p z.,
g iidiéné
(2)
Zem.
‘ i y
g udy
algis’
(LKZ
III,
M.Valané,
DZ),
g ikainé
(2)
‘g ikiy
ko8é’
(LKZ
III,
MZ,
K),
lasiné-
is
(2)
kul.
‘py agai is
su
laSiniais’
(LKZ
VII,
I,
BZ
367,
DZ,
Zem),
mil ainé
(2)
“mal y
algis
(pp .
saldus)’
(LKZ
VIII,
DZ,
S),
ski ikis
(2)
ak.
1.
‘silpnas
alus,
gi a’
(LKZ
XII
,
Q
442,
C II
412,
R
305,
MZ
409,
N,
LsB
285,
K,.
Jn;
L;
K.
Donel,
Vaizg),
s ies in ikas
(2)
‘su
s ies u
kep a
bandelé’
(LKZ
XIV,
Se ,
NdZ)
i
i
k .
DZ}
ne e ai
ienas
pa iekalas
pa adinamas
keliais
Zodziais,
a éjusiais
i8
i ai iy
Snek y.
Tokiais
a ejais
BZ
u é y
lik i
ik
labiausiai
isigaléje,
zinomi
pa adinimai.
Palyginkime
penkis
DZ
pa eik us
ienokia
a
ki okia
kiauSinie-
ng
apibudinanCius
pa adinimus:
kep iéné
(2)
%
kiauSiniené
(LKZ
V,
Sn,
Smn),
kiauSiniéné
(2)
‘kep y
kiauSiniy
algis’,
omlé as
(2)
‘plak a
kiauSiniené,
pp .
su
mil ais
i
pienu’,
pau iéné
(2)
dz.
3.
kiauSiniené
(LKZ
IX,
Dy,
M c,
Pb,
S né,
S j,
JD169,
J k
130,
Lp,
Sl n),
plak iéné
(2)
‘plak a
kiauSiniené’
(LKZ
X,
K ok).
BZ
i8
nu ody y
pa adinimy
Salia
bend inés
kalbos
Zodzio
kiausiniéné
eik inas
jsigaléjes
skolinys
omlé as
i
dziikybé
pau iéné,
nes
ki i
Zo-
1K.
Mo kiinas
(1997:
44)
apsk i ai
si lo
bend inéje
kalboje
i ciau
nejsigaléjusias
a mybes
no minamajame
Zodyne
pa eik i
ik
su
pazyma
a m.
206
dziai
a ojami
e ai.
PanaSiy
a ejy
DZ?
pasi aiko
i
daugiau,
p z.,
k aujiéné
(2)
kul.
‘s iuba
iS
k aujo,
k u ieneé’
(LKZ
VI,
Ml),
k u iéné
(2)
‘s iuba
i8
k aujo’
(LKZ
VI,
DZ,
GK
1934,
84),
jiodikis
(
1)
y .
‘k aujo
s iuba,
i a
igs yme’
(LKZ
IV,
Dgl8).
Remdamosi
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
medziaga
many ume,
kad
‘s iubai
i8
k aujo’
pakak y
pa adin i
zodzio
k aujiéne.
Tai,
kad
Zodis
u i
jp as esniy,
isuo inai
a ojamy
pakai aly,
ne e ai
DZ
liudija
nuo-
oda
Z .,
p z.,
gu gi is
(2)
Z .
kiau u is,
k ekésiai
(2)
3
d ebuéiai
1,
musas
(2)
Z.
pu ésiai
i k .
A k eip inas
démesys
j
da ybos
a ian us,
i8pleciancius
bend ines
kalbos
zo-
dziy
onda,
be
leksikos
eikSmiy
ondui
nieko
neduodan¢ius’,
p z.,
padazalas
(3°)
‘padazas’
i
padazas
(3°)
‘ algio
dazinys,
pami kalas’;
skanésis
(2)
Z .
ska
-
nés as,
skaninys
(3°)
Z .skanés as
i
skanumynas
(1)
‘skanus
algis,
ska-
nés as’,
skanés as
(2)
‘skanus
algis,
ga dumynas’
i
k .
Many ume,
kad
okiu
a eju
zodyne
u é y
lik i
ik
padazas,
skanumynas
i
skanés as.
BZ
ne u é y
bi i
ne eik iny
Zodziy
(DZ?
jie
pap as ai
zymimi
nuo oda
n k.),
u in¢iy
jp as y,
placiai
a ojamy
pakai aly,
p z.,
ulé as
(2)
n k.
=
ynio i-
nis,
slizikas
(2)
n k.
=
p ésku is,
sosiska
(2)
n k.
=
deS eleé,
li k as
(2)
z
glajus
i
k .
Pas ebé ina,
kad
anksciau
daznai
a o us
zodzius
buljonas,
ku-
gelis
i
ineg é as
i§
a osenos
baigia
i8s um i
isuo inai
Zinomi
jy
pakai alai
sul inys,
(bul iy)
ploks ainis
i
mis ainé.
Todél
s a s y ina,
a
,,Bend inés
lie u iy
kalbos
zodyne“
pi mieji
ys
eik ini.
Be
jokios
abejonés
eikia
a sisaky i
aiky
kalbos
Zodziy,
p z.,
ni iné
(2)
‘duo-
na
( aiky
kalboje)’
i
pan.
A k eip inas
démesys
j
da
iena
dalyka
-
daugia eiksmius
zodzius,
ku iu
ealioje
a osenoje
Zinomos
ne
isos
DZ;
pa eik os
eik’més,
p z.,
nuio i os
dgs.
(1)
1.
‘kas
iSkyla
j
pa i Siy
e dan ,
neS a umy
pu os’,
2.
‘ i inan
p ikibu-
sios
nuosédos
p ie
indo
sieneliy’,
3.
Z .
nuo i as
i
plg.
nuo i as
(1)
‘skys i-
mas,
ku iame
kas
no s
e da:
Mésos
nuo i as
(sul inys)’.
Kaip
odo
akademinio
»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
medziaga,
ecioji
Zodzio
nuio i os
eik8mé
a mése
i
iso
neuz iksuo a,
odél
jos
BZ
eikiausiai
ne eiké y
eik i.
2.
Reiksmiy
apib éZimai.
Ti ian
DZ}
medziaga
pagal
a ski as
leksines
seman ines
g upes
iS ySkeja
daug
ne ienodumy,
ku iy
i
nejmanoma
i8 eng i,
kai
Zodynas
aSomas
abéceli-
niu
p incipu.
BZ,
ku is
bus
i
a’omas,
i
edaguojamas
sis emiSkai,
okiy
daly-
ky
ne u é y
bi i.
Ypa¢
ai
pasaky ina
apie
apib ézimus.
A ski as
leksines
se-
man ines
g upes
suda an¢iy
Zodziy
eikSmes
eiké y
aiSkin i
am
ik omis
a-
a e inémis
o mulémis
(Paulauskas
1974:
47).
Analizuojan
DZ?
pa eik us
algiy
i
gé imy
pa adinimy
apib ézimus
j
akis
k in a
keli
dalykai,
ku iy
BZ
eiké y
eng i.
?
Plaiau
apie
ai Z .
Paulauskas
1979:
77-80.
207
2.1.
Ne e ai
pasi aiko,
kad
algio
pa adinimas
aiskinamas
ienu
ZodZiu
(a
nuk eipiamas
j
jj
nuo oda
Z .)
a ba
keliais
sinonimais,
pas a ieji
—
él
uo
paéiu
zodziu,
o
aiSkinamojo
Zodzio
iksli
eiksmé
aip
i
nepaaiskeéja,
p z.,
dazinjs
(3°)
2.Z .padazas,
padazas
(3°)
‘ algio
dazinys,
pami kalas’,
pami kalas
(3°)
‘pa-
dazas,
mi kalas’,
mi kalas
(3°)
‘ auky
su
mil ais,
pienu
i
k .
padazas,
dazinys’.
2.2.
Aiskinan
algiy
i
gé imy
pa adinimus
(beje,
i
isus
ki us
Zodzius)
su-
sidu iama
su
da
iena
p oblema
—
adinamosiomis
d igubomis
nuo odomis,
p z.,
buiza
(4)
Z .buza,
buza
(4)
z&
pliu za
2;
eSlainis
(2)
2.2 .sausainis
2,
sausainis
(2)
2.Z .dzi i ésis
i
pan.
2.3.
BZ
eiké u
ypa inga
démesj
a k eip i
j
iksliqa
apib éziamuju
Zodziu
eik’-
me
(ku i
u é y
bi i
papli usi
bend inéje
kalboje),
kad
nea si as y
d ip asmy-
biy,
p z.,
mieziénis
(2)
‘miezinis
py agas,
agaiSis’,
py dgas
(2)
‘smulkiu
mil y
kepinys’,
agaisis
(2)
‘ upiy
k ie iniy
a
mieZiniy
mil y
duona’
(DZ?).
Taigi
mieziénis
bu y
“*smulkiy
i
upiy
k ie iniy
a
mieZiniy
mil y
kepinys’.
Plg.
da
a ské is
(2)
‘
py agai is
a
i inis
su
a ske’,
py agdi is
(1)
2.
a m.
‘ i inis,
di-
dzkukulis’,
i inis
(2)
‘ a kuo y
bul iy
a
e8los
kukulis
su
jda u’
(DZ?).
Vadina-
Si,
a ska is
bu y
“* i inis,
didzkukulis
a
i inis
(ku is
y a
didzkukulis
a
eslos
kukulis)
su
a ske’.
Kai
ku iuos
apib ézimus
eiké y
iesiog
pa ikslin i,
p z.,
didzkukulis
(1)
DZ
j a dijamas
kaip
‘didelis
ap alainas
kukulis,
pp .
su
mé-
sos
a
a Skes
ida u’,
aciau
kukuliai
bina
ne
ik
i8
bul iu,
be
i
i8
mil y,
mé-
sos,
Zu ies,
aigi
Siuo
a eju
bi ina
konk e izuo i,
i8
ko
kukulis
pagamin as.
2.4.
Ne e ai
DZ}
apib éZian
algius
gal
kiek
pik naudziaujama
Zodziu
algis
en,
ku
eiké y
ikslesniy
ai8kinimu,
p z.,
a kainis
(2)
‘ a kuo u
bul iu
algis’
(koks
—
blynas,
ploks ainis
a
koSé?);
a kiéné
(2)
‘ a kuo y
bul iu
ko8é
a
al-
gis’,
(be
juk
kdSé
-
aip
pa
algis);
mil ainé
(2)
‘mil y
algis’
( aip
galima
pa a-
din i
i
duona,
i
blyna).
2.5.
Analizuojan
DZ?
leksines
seman ines
zodziu
g upes,
pas ebima
iena
bend a
p oblema
—
ski ingas
eiksmiy
aiskinimo
biidy
pa inkimas
analogiskais
a ejais.
Tai
pasaky ina
i
apie
leksing
seman ine
algiy
i
gé imu
g upe,
plg.
I
a)
nuio i alas
(1)
z .
II
a)
paddazalas
(3*°)
III
(a
i
b
iename
nuo i as
‘padazas’
s aipsnyje)
b)
nuo i as
(1) b)
padazas
(3°)
uzmaisalas
(3*),
‘skys imas,
ku iame
‘ algio
dazZinys,
uzmaisas
(1)
kas
no s
su e da’
pami kalas’
‘duonos
uzmaisymas,
uzmaisomi
mil ai’
Siuo
a eju
DZ?
j ai uoja
apib éziamojo-ap aSomojo,
sinoniminio
i
nuo o-
dinio
eikSmiy
ai8kinimo
biidy
a ojimas.
BZ
be
jokiy
abejoniy
liks
ik
dalis
DZ?
pa eik y
da ybos
a ian y,
odél
s a s y ina,
ku is
Zodziy
eik’miy
pa eiki-
mo
budas
a o inas
Salia
apib éziamojo-ap aSomojo.
Aisku
ik
iena,
kad
ben
jau
o
pa ies
da ybos
ipo
a ian ai
Zodyne
u é y
bi i
pa eikiami
ienodai
(apie
ai
da
bus
kalbama
éliau),
208
Naudojan
apib éziamaji
—
ap aSomajj
aikinimo
bida
apib ézimo
s uk u a
u é y
bi i
ienoda.
DZ?
ne e ai
analogi8ki
dalykai
ai8kinami
ski ingai,
p z.,
éiulkinys
(3°)
‘g as a
koSé
( algis
i§
k uopy,
a iziniy
mil y,
Zi niy,
bul iy
i
k .),
Siupinys’,
Siupinys
(3°)
‘ko8é,
e dama
i8
Zi niy,
pupy
i
bul iy
a ba
uginiy
mil-
u,
mésos
i
k .’;
ausélé
(2)
‘na s y as
eSlainis,
na sliukas,
zaga élis’,
Zaga élis
(2)
‘sausas,
plonas,
iebaluose
i as
eSlainis,
auselé’;
s ébalas
(3°)
menk.
‘s iu-
ba,
gé alas’,
Sle palas
(3°)
snek.
‘kas
Sle piama,
s ébalas’;
deg iné
(2)
‘s ip us
s aigusis
gé imas
i8
spi i o
i
andens’,
konjdkas
(2)
‘s ip us
alkoholinis
gé i-
mas,
da omas
i§
ynuogiy’,
uzpil iné
(2)
‘saldus
alkoholinis
gé imas,
gaminamas
iS
aisiu
i
uogy
sulciy,
uzpil y
spi i u’
i
k .
RaSan
BZ,
ma y ,
eiké y
e s is
ap asomuoju
—
ai8kinamuoju
i
nuo odi-
niu
eikSmiy
aiSkinimo
bidais.
Sinoniminio
aiSkinimo
i§
iso
eike y
a sisaky i,
juk
sinonimai
daZniausiai
né a
apa is,
u i
papildomy
eikSmés
niuansu,
ku iy
gali
ne u é i
aiSkinamasis
Zodis.
Sinonimai
p ie
kai
ku iy
zodziy
galé y
bi i
pa eikiami
aiSkinimo
gale,
po
kablia aSkio,
BZ
j ade
nu odZius,
kad
ai,
kas
y a
po
kablia aSkio,
j
eikSmés
aiSkinima
nejeina.
Nuo odiniu
aiskinimu
DZ?
zodzio
eikimé
ne
ai’kinama,
o
nu odoma
j
okia
pa
ki o
zodzio
eikSme¢
a ba
ij
Zodi,
i8
ku io
jis
pada y as.
IS
iesy
nuo o-
dinis
aiskinimas
pa ankus
deél
keliy
p ieZas¢iy.
Pi ma,
p i eikus
aip
galima
pa-
ody i
ne ienodg
sinonimi8kai
a ojamy
Zodziy
isigaléjima
bend inéje
kalboje,
p z.,
na slizkas
(2)
Z .auselé
2
i
pan.
An a,
okiu biidu
pa ogu
eik i
j
DZ}
nej auk us,
be
Zinomus
i
a ojamus
algiy
pa adinimus,
p z.,
kiiciukas
(2)
Z .p esku is
i
pan.
T ecia,
aip
gali
bu i
sp endziama
e miny,
s ilis iniy
i
k .
pazymy
p oblema
—
nuo oda
Z .
odo,
kad
sinonimiskai
a ojami
zodziai
s ilis iniu
aspek u
a
kaip
e minai
y a
ienodi,
p z.,
gu gu is
(2)
2.
Z .
kiau-
u is
i
plg.
kiau i is
(2)
kul.
‘pe
é j
a
k .
susuk as
kukulis’
i
pan.
Ke i -
a,
daugeliu
a ejy
zodyne
galima
iS eng i
os
pacios
a
panaSios
aiskinimo
o muluo és
ka ojimo,
p z.,
skanés as
(2)
‘skanus
algis,
ga dumynas’,
skanu-
mynas
(1)
‘skanus
algis,
skanés as’
i
plg.
ga désis
(2)
‘skanés as’,
ga dumynas
(1)
‘skanés as’
i
pan.
3.
S aipsniy
pa eikimas.
DZ?
kai
ku ie
pa adinimai
(konk e¢iau
—
s iuby)
pa eikiami
ne
a ski u
s aips-
niu,
o
a i inkamy
ZodzZiy
s aipsniy
gale,
plg.
kopiis as
(2)
1.
bo .
‘k yzmazie-
dziy
Seimos
mais inis
i
paSa inis
da zy
augalas
(B assica
ole acea)’,
2.
‘guzé’.
A
KiSkio
(zuikio)
k.
(ki8kiakopis is).
Ju os
~ai
(dumbliai
lamina ijos);
kopiis ai
dgs.
(2)
‘pjaus y os
Sios
da zo és
giizés
a
lapai;
s iuba
iS
ju,
kopiis iené’;
iigs yné
(2),
ugs yné
(1)
bo .
‘ ig iniy
Seimos
laukinis
i
kul i inis
mais inis,
ais inis
augalas,
pik zolé
(Rumex)’;
iigs ynés
dgs.
(2)
‘Sio
augalo
lapai
a
s iuba
i8
ju’.
Plg.
da
ki okj
okio
ipo
s iuby
DZ?
pa eikima:
k uopa
(2)
1.
pp .
dgs.
‘nug us as
g idas
(pp .
susmulkin as)’,
2.
p k.
‘smulkus
k uSos
a
ko
ki o
gabaleélis’,
3.
p k.
‘ upu is’,
4.
dgs.
‘nug is y
g udy
s iuba’;
ba sciai
dgs.
(2)
1.
‘bu okéliy
s iuba’,
2.
‘ augin i
bu okeliai
su
ug8 ymw’
;
bu dkai
dgs.
(2)
Z .
ba S€iai.
Taigi
u ime
209

ejopa
analogisky
pa adinimy
pa eikima;:
1)
s aipsnio
gale
(kopus ai,
iigs ynés),
2)
kaip
iena
i§
eikSmiy
(
k udpos)
i
3)
i8kel a
a ski u
s aipsniu
(ba sciai,
bu okai).
Many ume,
kad
eisingiausiai
pasielg a
eciuoju
a eju.
Juk
sie
Zo-
dziai
y a
daugiskai iniai
i
seniai
jgije
speci ines
eik8mes.
Visi
miné ieji
s iubu
pa adinimai
akademiniame
,,Lie u iy
kalbos
zodyne“
i8kel i
a ski ais
s aips-
niais.
Tokio
ipo
Zodziy
pa eikimas
s aipsnio
gale
ydingas
da
i
dél
o,
kad
j
iena
suplakamos
d i
eik8més
(Siuo
a eju
augalo
lapai
i
pa i
s iuba).
4.
Pazymos
§nek.,
menk.,
kul.
4.1.
S ilis i8kai
apibiidinan
algius
DZ?
a ojamos
d i
pazymos
—
menk,
i
5nek,
Pi moji
pa eikiama
p ie
Zodziu,
u inéiy
menkinamajj
a spal i
( okiy
a -
ejy
algiy
leksineje
seman inéje
g upéje
is
iso
y a
ik
ke u i),
p z.,
édalas
(3°)
menk,
‘p as as
algis’,
édesys
(3°)
menk.’mais as,
algis’
i
k .,
an oji
odo,
kad
zodis
p iklauso
Snekamajai
kalbai
(su
pazyma
jnek.
DZ?
pa eik a
ylika
pa a-
dinimy),
p z.,
pliu palas
(3°)
snek.
1.
‘p as a
s iuba;
p as as
gé imas’,
pli i za
Snek.(1)
‘p as as,
skys as
algis’
i
k .
Ta¢iau
DZ?
pasi aiko
a eju,
kai
pa ei-
kian
s ilis iskai
kono uo us
ZodZius
ne a ojama
né
iena
i8
abiejy
pazymu,
p z.,
kepaisis
(2)
‘p as ai
iskep as
py agas
a
duona’,
gé alas
(3°)
‘p as as
gé i-
mas’
i
pan.
Be eik
isada
aiskinan
okiy
zodziy
eikimes
a ojami
ie
pa ys
zodziai
p as as,
ne ykes
i
pan.,
pazymin ys
s ilis inj
a spal j.
PanaSiais
a ejais,
ko
ge o,
dazniausiai
eik ina
pazyma
menk.,
ku i
nuo
san umpos
snek.
ski iasi
e inamojo
aspek o
(ki aip
sakan ,
neigiamo
a spal io)
u éjimu,
p z.,
mi alas
(3°)
‘penas,
édalas;
p as as
mais as’,
p ami alas
(3*»)
‘mais as,
algis’
(a k eip i-
nas
demesys
j
j
ilius acinj
sakinj:
Be
kokio
p ami alo
pasida o,
i
ge ai)
i
plg.
naminé
(2)
Snek.
‘namy
da bo
deg iné’
i
pan.
Analizuojan
s ilis iskai
kono uo g
a ming
leksika
kyla
klausimas,
kokia
pa-
zyma,
y.
s ilis ine
a
a mine,
a o i
pa eikian
a mybes,
apibidinanéias
p a-
s us
algius,
p z.,
ski ikis
(2)
ak.
1.
‘silpnas
alus,
gi a’,
2.
‘p as a s iuba’
i
k .
Tu bi
ais
a ejais,
kai
a mybé
bend inéje
kalboje
ne u i
ip as esniy
pakai a-
lu,
ge iau
eik i
pazyma
Snek.
a sisakan
a miniy
nuo odu.
4.2,
Rengian
BZ
bi ina
ikslin i
pazymos
kul.
a ojima.
DZ?
I ade
(p.
XIV)
eigiama,
kad
konk e¢iy
s i¢iy
e minai
iSski iami
am
ik omis
pazymomis,
o-
dan¢iomis
ju
a ojimo
s i i,
p z.,
ag .
—
ag onomija,
bo .
—
bo anika
i
pan.
Pa-
zyma
kul.
odo
e mino
p iklausyma
kulina ijos
s i¢iai.3
Ap a ian
pazymos
kul.
a ojimo
(a ba
ne a ojimo)
mo y us,
pi miausia
eike y
ado au is
sis emiSkumo
p incipu.
Kaip
jau
miné a,
ne e ai
DZ}
algiai
aiskinami
apib éziamuoju
—
ap aSomuoju
bidu,
papildan
ji
sinoniminiu.
Pa-
p as ai
aip
aiskinamas
Zodis
zymimas
pazyma
kul.,
p z.,
ausélé
(2)
kul.
‘na s y-
as
eSlainis,
na sliukas,
Zaga élis’,
koldiinas
(2)
kul.
‘ i inis
su
mal os
mésos
ida u,
mésé is’
i
pan.
Taciau
sinoniminio
aiSkinimo
na iai
ne
isada
eikiami
su
3
Kulina ija
DZ}
apib éziama
kaip
algiy
gaminimo
menas.
210
miné a
pazyma,
no s
i
j a dija
q
pa j
gamini,
p z.,
eslainis
(2)
1.
‘ oks
saldzios
eSlos
kepinys’
i
plg.
Zaga élis
(2)
2.
kul.
‘sausas,
plonas,
iebaluose
i as
eSlai-
nis,
auselé’
i
pan.
I§
ik ujy
dél
su umpinimo
kul.
a ojimo
panagiais
a ejais
ne u é y
kil i
abejoniy.
Taciau
bi ina
nus a y i,
a
zodziai
a
pacia
eikSme
ie-
nodai
zinomi
i
a ojami
bend inéje
kalboje,
p z.,
koldiinas
i
mésé is.
Tokiais
a ejais,
kai
zodziai
bend inéje
kalboje
isigaléj¢
ne ienodai,
pi miausia
bu ina
apgal o i,
koks
eik8miy
aiSkinimas
labiau
eik inas
—
nuo odinis
a
sinonimi-
nis.
I§
ik ujy
BZ
s uk i a
u é y
bi i
su a ky a
aip,
kad
zodyno
a o ojui
nekil y
abejoniu,
jog
nuo oda
Z .
ei8kia
s ilis iniy,
e miny
i
k .
pazymy
aiky-
ma
ne
ik
pag indiniam,
be
i
nuk eipiamajam
zodziui,
p z.,
didzkukulis
(1)
kul.
‘didelis
ap alainas
kukulis,
pp .
su
mésos
a
a skes
ida uw’
i
plg.
cepelinas
(2)
2.z .
didzkukulis
i
pan.
Siuo
a eju
DZ?
aiskiai
pa odoma,
kad
Zodis
cepelinas
aip
pa
ski iamas
kulina ijos
s iciai,
no s
e mino
pazyma
kul.
pa ei-
kiama
ik
p ie
Zodzio
didzkukulis.
Vadinasi,
Zodj
mésé is
BZ
eiké y
pa eik i
ne
sinoniminiu
biidu
(mésé is
(2)
‘koldiinas’),
o
nuo odiniu
(mésé is
(2)
Z .
kol
di
-
nas).
Tokiu
bidu
bi y
a k eip as
démesys
j
du
dalykus.
Pi ma,
kad
abu
ZodzZiai
ne ienodai
ijsigaléje
bend inéje
kalboje*,
an a,
kad
e mino
pazyma
kul.,
pa-
eik a
ZodzZio
koldiinas
de inicijoje,
aikoma
i
zodziui
mésé is.
5.
Naujy
e miny
a anka.
DZ?
pa eik a
leksine
seman ine
algiy
i
gé imy
g upe
bi ina
papildy i
nau-
ju
ealijy
pa adinimais.
Sp endZian
Zodziu,
j a dijanciy
naujus
algius,
eik i-
numo
BZ
klausima,
pi miausia
susidu iama
su
ju
a ankos
p oblema.
Pag indi-
niais
naujos
leksikos
a ankos
k i e ijais
laiky ini
Sie:
zodzio
inkamumas
ben-
d inés
kalbos
sis emai
i
jsigalejimas
ealioje
a osenoje.
Rengian
BZ
eikia
apsisp es i
dél
Zodziy
a ankos
p incipy
—
nus a y i
sko-
liniy
i
bend inés
kalbos
leksikos
san yki.
Juk
dauguma
skoliniy
u é y
pa ek-
ine
ij
bend inés
kalbos,
o
j
a p au iniy
zodziy
Zodyna,
p z.,
k iusOnas,
agui
i
pan.
Taciau
ais
a ejais,
kai
papli usiam
algiui
i a dy i
ne u ime
apacios
a ba
a imos
eikSmés
bend inés
kalbos
zodzZio,
eik ini
skoliniai.
Pi miausia
ai
pasaky ina
apie
ki y
au y
nacionalinius
pa iekalus
a ba
mais o
p oduk us,
ku iu
anks¢iau
Lie u oje
nebu o,
p z.,
beliaSas,
bi ilinas,
Cendchas,
jogui as,
kibinas,
pica,
spagéciai
i
pan.
Nu ody i
ZodzZiai
eik ini
kaip
i
ki i,
bend ineé-
je
kalboje
jau
isigaléje
o
pa ies
leksikos
lygmens
skoliniai,
p z.,
Cebu ékas,
gulidsas
i
pan.
I
BZ
aip
pa
dé ini
pladiai
bend inéje
kalboje
a ojami
skoliniai,
j a dijan-
ys
speci inius
algius
(dazniausiai
i ai ius
mésos
pa iekalus),
p z.,
be s ogenas
‘muS os,
juos elémis
supjaus y os,
pakepin os
i
pa oSkin os
jau ienos
pa ieka-
las’,
langé as
‘pailgos
o mos muS os
jau ienos
kepsnys’,
se eld as
‘ iky a
des a
iS
susmulkin os
mésos
(jau ienos
a
kiaulienos)’
i
pan.
*
Apsk i ai
Zodis
mésé is
labiau
laiky inas
specialiosios
li e a i os
e minu.
211
Kai
ku iy
bend inéje
kalboje
seniai
jsigaléjusiy
alkoholiniy
gé imy
pa adi-
nimai
BZ
eik ini
sis emiskumo
podii iu,
p z.,
be
DZ?
nu ody y
konjako,
iskio
i
pan.
aip
pa
bi ini
b e idis,
dzinas
i
pan.
Kalban
apie
zodziy
papli imo
k i e ijaus
aikyma
a k eip inas
démesys
j
DZ?
nepa eik a
jau
miné a
zodj
kiciwkas,
placiai
a ojama
a mése
i
is
labiau
isigalin j
bend inéje
kalboje.
A.
Siupieniené
(1998:
63)
ji
nu odo
esan
aisyk-
linga
i
eik ina.
|
BZ
eiké y
j auk i
mil iniy
kepiniy
pa adinimus,
nusakan¢ius
juos
o mos
a z ilgiu,
p z.,
juos élé,
k epSélis,
Siaudélis,
Ziedas
i
pan.
( u in
omenyje,
kad
DZ
j
jau
y a
ausélé,
pynu e,
plokS ainis,
agélis,
ies ainis
i
k .)
I
BZ
be
jokiy
abejoniy
eiké y
j auk i
neseniai
p ade y
a o i
bend inei
kalbai
ne eik inu
skoliniy
pakai alus,
p z.,
des ainis,
ja ainis,
mésainis,
sii ainis,
Zu ainis
i
pan.
Taip
bi y
uzke amas
kelias
kalbos
klaidy
a ojimui
i
pli i-
mui,
pag ei inamas
kalbininky
eikiamy
no my
jsigaléjimas
ealioje
a oseno-
je.
Ypaé
BZ
eikia
eik i
naujada us,
pa adinanc¢ius
seniai
jsigaléjusias
ealijas,
p z.,
Ciulpini kas
(2)
‘Ciulpiamas
saldainis,
pp .
su
pagaliukw’
i
k .
Ragan
BZ
eike y
a k eip i
démesj
j
DZ?
pa eik y
zodziy
eikSmiy
papildy-
ma
naujomis,
ki aip
sakan ,
j
zodziy
seman inio
lauko
plé imo
galimybes.
I§
ik ujy
y a
Zodziy,
be
ip as y
sa oky
bend inéje
kalboje
i a dijanéiy
i
naujas,
p z.,
bandélé
Siuo
me u
sup an ama
ne
ik
kaip
‘nedidelis
py ago
kepinys’.
Ban-
dele
da
adinamas
nedidelis
ap alainos
o mos
a kuo y
bul iy
i inis
be
ida-
o,
aip
pa
i
i y
bul iy
kepinys
be
jda o.
Tas
pa s
pasaky ina
i
apie
Zodi
agélis,
ku is
daba
eiSkia
ne
ik
py agélj
lenk ais
galais,
be
i
nedidelj
i y
bul iu kepinj
su
mésos
ida u.
P iedas
DZ
VALGIU
IR
GERIMY
PAVADINIMAI,
NETEIKTINI
»BENDRINES
LIETUVIU
KALBOS
ZODYNUI“
No ime
a k eip i
démesi,
kad
dauguma
Siame
sa aSe
pa eikiamy
Zodziy
j
BZ
nedé ini
ik
dél
zodyno
speci ikos,
aciau
ai
ne eiSkia,
kad
jy
si iloma
a si-
saky i
apsk i ai
(sup an ama,
i8sky us
uos
a ejus,
kai
Zodis
laiky inas
kalbos
klaida,
p z.,
kakao,
li k as,
slizikas
i
k .).
Dalis
8iy
Zodziy,
ko
ge o,
galé y
pasi-
a nau i
j a dijan
naujus
pa iekalus
a ba
ieSkan
ge esniy
pakai aly
jau
esa-
miems
pa adinimams,
p z.,
mieziénis,
qsi kas,
uogainé
i
k .
(ReikSmiy,
pazymé y
Z aigzdu e,
a sisaky i
nesi iloma,
jos
cia
pa eikiamos
am,
kad
bu u
aiskesné
BZ
nedé ina
eikSmé).
2
apsk i ain||is,
~é
dk .
(2)
1.
kul.
kukulis
1
a izainis
(2)
a iziniy
mil y
agaisis
b and
lis,
~ies
m.
(1)
*1.p ib endusiy
pupu
a
Zi niy
ankS is
2.
algis
i§
i y
okiy
ankS¢iy
bu gé
(2)
ak.
2.p as a
s iuba,
buza;
i S a,
ne ykusi
kosé
bu okiéné
(2)
y .
bu okéliy
mis ainé
Gi skal||as
(3°)
3.paspi gin i
laSiniai
4. ykS an is
gé imas
d ebu iena
(1)
ZSal iena
édis
(2)
2.
Snek. algis
édmen
|lys,
~a
.
dgs.
(3°)
2.
Zem. algis,
mais as
ga dybé
(1)
2.
ga désis
2
gé |lis
(2)
geé imas,
gé alas
g ikainé
(2)
g ikiy
koSé
g idiéné
(2)
zZem.
i y
g iidy
algis
g us iné
(2)
*1.
s ambios
mieZziy
k uopos,
k uS iené
2.
okiy
k uopy
s iuba
gu gu is
(2)
2.
®%kiau u is
iSspi ga
(1)
Z spi gas
iSsukos
dgs.
(1)
2.i
pasukos
iSsunkos
dgs.
(1)
1.
kas
iSsunk a,
sunka
juodikis
(1)
1.
y .k aujo
s iuba,
i a
iigs yme
kakao
nk .
dk .,
n k.
=kaka a
kanapiéné
(2)
algis
i$
kanapiy
g iidy,
kanapiy
kosé
kepén||é
(2)
1.
Zem.
kepsnys
kepésis
(2)
e nog .
p ikepin as,
kie as
Velyku
kiauSinis
muS i
ma guciams
kép
|lis
(2)
Zem.
su
a ske
a
kanapiy
pienu
iskep as
kepinys;
oks
sklindis
kep iéné
(2)
zkiauSinieneé
ki kis
(2)
2.
ak.
suzmekusi
duona
kiuniké
(2)
Zem.
algis
i§
i y
i
apg iis y
bul iy
su
Zi niais
kliu keé
(2)
ak.
2.
p as a
s iuba,
kliu kalas
k aujiéné
(2)
kul.
s iuba
i§
k aujo,
k u iené
k uS iéné
(2)
a m.
*1.
mieZiy
k uopos
2.
ju
s iuba
k u iéné
(2)
s iuba
i§
k aujo
laidy iniai
dgs.
(1)
ak.
leis iniai
lais y inis
(1)
a m.
miezinis
aukais
apipil as
py agai is
li k as
(2)
kul.
inglajus
maiSaliéné
(2),
maiSalyné
(2)
1.
i8
j ai iy
p oduk y
su aisy as
algis
1
mieZainis
(2)
Zem.
mieZinis
py agas,
agaiSis
1
mieZién
||is
(2)
.
mieZinis
py agas,
agaisis
2413