Valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Vilija LAZAUSKAITE, ; Danuté SABALIAUSKAITE-LIUTKEVICIENE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius VALGIY IR GERIMY PAVADINIMAI ,,BENDRINES LIETUVIU KALBOS ZODYNE“ Rengiant ,,Bendrinés lietuviy kalbos zodyna“ (toliau — BZ) vienas svarbiausiy jo Saltiniy bus ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyno* tre¢iasis leidimas (toliau - DZ). Siame straipsnyje aptariama DZ? pateikta leksiné semantiné valgiu ir gérimy pavadinimy grupé. Kadangi BZ bus daug démesio skiriama zodziy atrankai ir reik’miy pateikimui, DZ? duomenys lyginami su akademinio ,,Lietuviu kalbos zodyno“ medzZiaga. Valgiy ir gerimy pavadinimai viena labiausiai kintanciy leksiniy semantiniu grupiy (to nepasakysi, pavyzdziui, apie giminystés pavadinimus). Mat nuolat kinta pacios realijos — vieni patiekalai pamir’tami, nebegaminami, kiti sugalvojami ar ,,importuojami“. Neretai kartu su pastaraisiais ateina lietuviy kalbos sistemai nepriimtini jy pavadinimai, pvz., Cipsai, miusliai ir pan. Tokiems pavadinimams pakeisti ieSkoma jau esamy ar visiskai naujy lietuvisky Zodziy. Pastarieji realioje vartosenoje jsitvirtina negreit, pvz., javainis, Zuvainis ir pan. Taigi raSant §j straipsnj tenka spresti dar viena problema — nustatyti j DZ? nepatekusiy, taciau bendrinéje kalboje Zinomy ir vartojamy Zodziy atrankos kriterijus. DZ? rasta apie 370 Zodiiu, jvardijanciy jvairius valgius ir gérimus. DidZiaja ju dalj sudaro sava leksika — nemazZai pavadinimy laikytini tarmybémis ar Snekamosios kalbos ZodZiais (pvz., adesys), dali sudaro realioje vartosenoje isigaléje senieji skoliniai (pvz., arbata), maziausiai DZ? pateikta naujujy skoliniy, dazniausiai pavadinanciy kity tauty nacionalinius valgius (pvz., guliaSas). 1. ,,Bendrines lietuviy kalbos zodynui“ neteiktina leksika. Analizuojant DZ? zodiiu, ivardijanéiy jvairius valgius ar gérimus, saraSa, aiskeja, kad tam tikra leksikos dalis neteiktina bendrinés kalbos zodynui. Bene daugiausia problemy kyla del tarmybiy. Jos sudaro beveik penktadalj DZ? rasty valgiy pavadinimy. Ne visada DZ? tarmybés pateiktos su atitinkamomis pazymomis: kartais tik su Snek., pvz., édis (2) Snek. ‘valgis’, kartais — i8 viso be jokios nuorodos, pvz., uZkulas (1, 3°) ‘ivairiis riebalai, uZtrinas, uzdaras’, Zalibarstiai (1) ‘Saltibar8éiai’. | BZ, be abejo, jy pateks tik dalis. DZ? esamos tarmybes dazniausiai jvardija etnografiniy regiony patiekalus, pvz., kiufiké (2) Zem. ‘valgis i8 virty ir apgristy bulviy su Zirniais’, zildinys (3°) tarm. ‘sukre8intas gristy kanapiy pienas ir i§ jo padarytas valgis’. | BZ turéty patekti ne Siaip tarmybés, o tik tokios, kurias jau galima laikyti etnografizmais. Turint omeny, 205 kad j BZ pirmiausia détina bendrinés kalbos leksika, tam tikrais atvejais nera butinybeés akcentuoti Zodziy priklausymo konkre¢iai tarmei'. Todél tarminiai zodZiai, jvardijantys placiau zinomus etnografinius valgius ir neturintys iprastesniy bendrinés kalbos pakaitaly, BZ teiktini tik su santrumpa etnogr., atsisakant tarminiy nuorody dz., ryt., vak., Zem., ir tarm., pvz., kastinys (3°) etnogr. ‘toks z zemaiciy valgis is suplaktos pasildytos grietinés’, bet pautiéné (2) dz. Zr. kiauSiniené ir kt. Sprendziant, kaip BZ pateikti tarmybes ir etnografizmus, pavadinan¢ius jvairius valgius ar gérimus, reikéty vadovautis sistemiskumo principu, t. y. déti labiausiai paplitusiy ar bent jau Zinomy patiekaly pavadinimus. Taikant sitilomus tarmybiy atrankos kriterijus (Lazauskaité 1997: 14-15, 1998: 21-22), pirmiausia reikéty atsisakyti rety, nedideliame tarmés plote vartojamy zodziu, pvz., bufgé (2) vak. ‘prasta sriuba, buza; tirsta, nevykusi kosé’ (LKZ I, Alk, P2rl), képis (2) Zem. ‘su varske ar kanapiy pienu iskeptas kepinys; toks sklindis’ (LKZ V, S. Dauk, J, Ger), kiukis (2) vak. ‘suzmekusi duona’ (LKZ V, Irb, Sk, Slv), Idistytinis (1) tarm. ‘mieZinis taukais apipiltas pyragaitis’ (LKZ VII, Skn, Zins), miezZainis (2) Zem. ‘miezZinis pyragas, ragaisis’ (LKZ VII, Brs, Skd), verstinis (2) tarm. ‘storas bulvinis sklindis’ (LKZ XVIII, DZ, NdZ, Ad) ir kt. »Bendrinés lietuviy kalbos zodyne“ atsisakytina i8 senujy rastu ar kitu zodynu i j DZ ir akademinj »Lietuviy kalbos zodyna“ patekusiy tarmybiy ir rasty Zodziy, beveik nevartojamy dabartinéje kalboje (kartais kyla abejoniy, ar jie Zinomi netgi tarmése), pvz., griidiéné (2) Zem. ‘virty grudy valgis’ (LKZ III, M.Valané, DZ), grikainé (2) ‘grikiy ko8é’ (LKZ III, MZ, K), lasinétis (2) kul. ‘pyragaitis su laSiniais’ (LKZ VII, I, BZ 367, DZ, Zem), miltainé (2) “malty valgis (ppr. saldus)’ (LKZ VIII, DZ, trS), skivikis (2) vak. 1. ‘silpnas alus, gira’ (LKZ XII , Q 442, C II 412, R 305, MZ 409, N, LsB 285, K,. Jn; L; K. Donel, Vaizg), sviestintikas (2) ‘su sviestu kepta bandelé’ (LKZ XIV, Ser, NdZ) i ir kt. DZ} neretai vienas patiekalas pavadinamas keliais Zodziais, atéjusiais i8 ivairiy Snekty. Tokiais atvejais BZ turéty likti tik labiausiai isigaléje, zinomi pavadinimai. Palyginkime penkis DZ pateiktus vienokia ar kitokia kiauSinieng apibudinanCius pavadinimus: keptiéné (2) % kiauSiniené (LKZ V, Sn, Smn), kiauSiniéné (2) ‘kepty kiauSiniy valgis’, omlétas (2) ‘plakta kiauSiniené, ppr. su miltais ir pienu’, pautiéné (2) dz. 3. kiauSiniené (LKZ IX, Dy, Mrc, Pb, Svné, Srj, JD169, Jrk 130, Lp, Slvn), plaktiéné (2) ‘plakta kiauSiniené’ (LKZ X, Krok). BZ i8 nurodyty pavadinimy Salia bendrinés kalbos Zodzio kiausiniéné teiktinas jsigaléjes skolinys omlétas ir dziikybé pautiéné, nes kiti Zo1K. Morkiinas (1997: 44) apskritai sitlo bendrinéje kalboje tvirciau nejsigaléjusias tarmybes norminamajame Zodyne pateikti tik su pazyma tarm. 206 dziai vartojami retai. PanaSiy atvejy DZ? pasitaiko ir daugiau, pvz., kraujiéné (2) kul. ‘sriuba iS kraujo, kruvieneé’ (LKZ VI, Ml), kruviéné (2) ‘sriuba i8 kraujo’ (LKZ VI, DZ, GK 1934, 84), jiodikis ( 1) ryt. ‘kraujo sriuba, virta rigstyme’ (LKZ IV, Dgl8). Remdamosi akademinio ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ medziaga manytume, kad ‘sriubai i8 kraujo’ pakakty pavadinti zodzio kraujiéne. Tai, kad Zodis turi jprastesniy, visuotinai vartojamy pakaitaly, neretai DZ liudija nuoroda Zr., pvz., gurgitis (2) Zr. kiaurutis, krekésiai (2) 3 drebuéiai 1, musas (2) Z. putésiai irkt. Atkreiptinas démesys j darybos variantus, i8pleciancius bendrines kalbos zodziy fonda, bet leksikos reikSmiy fondui nieko neduodan¢ius’, pvz., padazalas (3°) ‘padazas’ ir padazas (3°) ‘valgio dazinys, pamirkalas’; skanésis (2) Zr. ska - néstas, skaninys (3°) Zr.skanéstas ir skanumynas (1) ‘skanus valgis, skanéstas’, skanéstas (2) ‘skanus valgis, gardumynas’ ir kt. Manytume, kad tokiu atveju zodyne turéty likti tik padazas, skanumynas ir skanéstas. BZ neturéty biti neteiktiny Zodziy (DZ? jie paprastai zymimi nuoroda ntk.), turin¢iy jprasty, placiai vartojamy pakaitaly, pvz., rulétas (2) ntk. = vyniotinis, slizikas (2) ntk. = préskutis, sosiska (2) ntk. = deSreleé, litkras (2) zr glajus ir kt. Pastebétina, kad anksciau daznai vartotus zodzius buljonas, kugelis it vinegrétas i§ vartosenos baigia i8stumti visuotinai Zinomi jy pakaitalai sultinys, (bulviy) plokstainis ir misrainé. Todél svarstytina, ar ,,Bendrinés lietuviy kalbos zodyne“ pirmieji trys teiktini. Be jokios abejonés reikia atsisakyti vaiky kalbos Zodziy, pvz., nitiné (2) ‘duona (vaiky kalboje)’ ir pan. Atkreiptinas démesys j dar viena dalyka - daugiareiksmius zodzius, kuriu realioje vartosenoje Zinomos ne visos DZ; pateiktos reik’més, pvz., nuioviros dgs. (1) 1. ‘kas iSkyla j pavirSiy verdant, neSvarumy putos’, 2. ‘virinant prikibusios nuosédos prie indo sieneliy’, 3. Zr. nuoviras ir plg. nuoviras (1) ‘skystimas, kuriame kas nors verda: Mésos nuoviras (sultinys)’. Kaip rodo akademinio »Lietuviy kalbos Zodyno“ medziaga, trecioji Zodzio nuioviros reik8mé tarmése if viso neuzfiksuota, todél jos BZ veikiausiai nereikéty teikti. 2. Reiksmiy apibréZimai. Tiriant DZ} medziaga pagal atskiras leksines semantines grupes iSrySkeja daug nevienodumy, kuriy ir nejmanoma i8vengti, kai Zodynas raSomas abéceliniu principu. BZ, kuris bus ir ra’omas, ir redaguojamas sistemiSkai, tokiy dalyky neturéty biti. Ypa¢ tai pasakytina apie apibrézimus. Atskiras leksines semantines grupes sudaran¢iy Zodziy reikSmes reikéty aiSkinti tam tikromis trafaretinémis formulémis (Paulauskas 1974: 47). Analizuojant DZ? pateiktus valgiy ir gérimy pavadinimy apibrézimus j akis krinta keli dalykai, kuriy BZ reikéty vengti. ? Plaiau apie tai Zr. Paulauskas 1979: 77-80. 207 2.1. Neretai pasitaiko, kad valgio pavadinimas aiskinamas vienu ZodZiu (ar nukreipiamas j jj nuoroda Zr.) arba keliais sinonimais, pastarieji — vél tuo paéiu zodziu, o aiSkinamojo Zodzio tiksli reiksmé taip ir nepaaiskeéja, pvz., dazinjs (3°) 2.Zr.padazas, padazas (3°) ‘valgio dazinys, pamirkalas’, pamirkalas (3°) ‘padazas, mirkalas’, mirkalas (3°) ‘tauky su miltais, pienu ir kt. padazas, dazinys’. 2.2. Aiskinant valgiy ir gérimy pavadinimus (beje, ir visus kitus Zodzius) susiduriama su dar viena problema — vadinamosiomis dvigubomis nuorodomis, pvz., buiza (4) Zr.buza, buza (4) z& pliurza 2; teSlainis (2) 2.2r.sausainis 2, sausainis (2) 2.Zr.dzitivésis ir pan. 2.3. BZ reikétu ypatinga démesj atkreipti j tiksliqa apibréziamuju Zodziu reik’- me (kuri turéty biti paplitusi bendrinéje kalboje), kad neatsirasty dviprasmybiy, pvz., mieziénis (2) ‘miezinis pyragas, ragaiSis’, pyrdgas (2) ‘smulkiu milty kepinys’, ragaisis (2) ‘rupiy kvietiniy ar mieZiniy milty duona’ (DZ?). Taigi mieziénis buty “*smulkiy ir rupiy kvietiniy ar mieZiniy milty kepinys’. Plg. dar varskétis (2) ‘ pyragaitis ar virtinis su varske’, pyragditis (1) 2. tarm. ‘virtinis, didzkukulis’, virtinis (2) ‘tarkuoty bulviy ar te8los kukulis su jdaru’ (DZ?). VadinaSi, varskatis buty “*virtinis, didzkukulis ar virtinis (kuris yra didzkukulis ar teslos kukulis) su varske’. Kai kuriuos apibrézimus reikéty tiesiog patikslinti, pvz., didzkukulis (1) DZ jvardijamas kaip ‘didelis apvalainas kukulis, ppr. su mésos ar varSkes idaru’, taciau kukuliai bina ne tik i8 bulviu, bet ir i8 milty, mésos, Zuvies, taigi Siuo atveju bitina konkretizuoti, i8 ko kukulis pagamintas. 2.4. Neretai DZ} apibréZiant valgius gal kiek piktnaudziaujama Zodziu valgis ten, kur reikéty tikslesniy ai8kinimu, pvz., tarkainis (2) ‘tarkuotu bulviu valgis’ (koks — blynas, plokstainis ar koSé?); tarkiéné (2) ‘tarkuoty bulviu ko8é ar valgis’, (bet juk kdSé - taip pat valgis); miltainé (2) ‘milty valgis’ (taip galima pavadinti ir duona, ir blyna). 2.5. Analizuojant DZ? leksines semantines zodziu grupes, pastebima viena bendra problema — skirtingas reiksmiy aiskinimo biidy parinkimas analogiskais atvejais. Tai pasakytina ir apie leksing semantine valgiy ir gérimu grupe, plg. I a) nuioviralas (1) zr. II a) paddazalas (3*°) III (a ir b viename nuoviras ‘padazas’ straipsnyje) b) nuoviras (1) b) padazas (3°) uzmaisalas (3*), ‘skystimas, kuriame ‘valgio dazZinys, uzmaisas (1) kas nors suverda’ pamirkalas’ ‘duonos uzmaisymas, uzmaisomi miltai’ Siuo atveju DZ? jvairuoja apibréziamojo-apraSomojo, sinoniminio ir nuorodinio reikSmiy ai8kinimo biidy vartojimas. BZ be jokiy abejoniy liks tik dalis DZ? pateikty darybos varianty, todél svarstytina, kuris Zodziy reik’miy pateikimo budas vartotinas Salia apibréziamojo-apraSomojo. Aisku tik viena, kad bent jau to paties darybos tipo variantai Zodyne turéty biti pateikiami vienodai (apie tai dar bus kalbama véliau), 208 Naudojant apibréziamaji — apraSomajj aikinimo bida apibrézimo struktura turéty biti vienoda. DZ? neretai analogi8ki dalykai ai8kinami skirtingai, pvz., éiulkinys (3°) ‘grasta koSé (valgis i§ kruopy, aviziniy milty, Zirniy, bulviy ir kt.), Siupinys’, Siupinys (3°) ‘ko8é, verdama i8 Zirniy, pupy ir bulviy arba ruginiy miltu, mésos ir kt.’; ausélé (2) ‘narstytas teSlainis, narsliukas, zagarélis’, Zagarélis (2) ‘sausas, plonas, riebaluose virtas teSlainis, auselé’; srébalas (3°) menk. ‘sriuba, géralas’, Slefpalas (3°) snek. ‘kas Slerpiama, srébalas’; degtiné (2) ‘stiprus svaigusis gérimas i8 spirito ir vandens’, konjdkas (2) ‘stiprus alkoholinis gérimas, daromas i§ vynuogiy’, uzpiltiné (2) ‘saldus alkoholinis gérimas, gaminamas iS vaisiu ir uogy sulciy, uzpilty spiritu’ ir kt. RaSant BZ, matyt, reikéty verstis aprasomuoju — ai8kinamuoju ir nuorodiniu reikSmiy aiSkinimo bidais. Sinoniminio aiSkinimo i§ viso reikety atsisakyti, juk sinonimai daZniausiai néra tapatis, turi papildomy reikSmés niuansu, kuriy gali neturéti aiSkinamasis Zodis. Sinonimai prie kai kuriy zodziy galéty biti pateikiami aiSkinimo gale, po kabliataSkio, BZ jvade nurodZius, kad tai, kas yra po kabliataSkio, j reikSmés aiSkinima nejeina. Nuorodiniu aiskinimu DZ? zodzio reikimé ne ai’kinama, o nurodoma j tokia pat kito zodzio reikSme¢ arba ij Zodi, i8 kurio jis padarytas. IS tiesy nuorodinis aiskinimas parankus deél keliy prieZas¢iy. Pirma, prireikus taip galima parodyti nevienodg sinonimi8kai vartojamy Zodziy isigaléjima bendrinéje kalboje, pvz., narslizkas (2) Zr.auselé 2 ir pan. Antra, tokiu biidu patogu teikti j DZ} nejtrauktus, bet Zinomus ir vartojamus valgiy pavadinimus, pvz., kiiciukas (2) Zr.preskutis ir pan. Trecia, taip gali buti sprendziama terminy, stilistiniy ir kt. pazymy problema — nuoroda Zr. rodo, kad sinonimiskai vartojami zodziai stilistiniu aspektu ar kaip terminai yra vienodi, pvz., gurgutis (2) 2. Zr. kiaurutis ir plg. kiauritis (2) kul. ‘per rétj ar kt. susuktas kukulis’ ir pan. Ketvirta, daugeliu atvejy zodyne galima iSvengti tos pacios ar panaSios aiskinimo formuluotés kartojimo, pvz., skanéstas (2) ‘skanus valgis, gardumynas’, skanumynas (1) ‘skanus valgis, skanéstas’ ir plg. gardésis (2) ‘skanéstas’, gardumynas (1) ‘skanéstas’ ir pan. 3. Straipsniy pateikimas. DZ? kai kurie pavadinimai (konkre¢iau — sriuby) pateikiami ne atskiru straipsniu, o atitinkamy ZodzZiy straipsniy gale, plg. kopiistas (2) 1. bot. ‘kryzmaziedziy Seimos maistinis ir paSarinis darzy augalas (Brassica oleracea)’, 2. ‘guzé’. A KiSkio (zuikio) k. (ki8kiakopistis). Juros ~ai (dumbliai laminarijos); kopiistai dgs. (2) ‘pjaustytos Sios darzovés giizés ar lapai; sriuba iS ju, kopiistiené’; riigstyné (2), rugstyné (1) bot. ‘rigtiniy Seimos laukinis ir kultirinis maistinis, vaistinis augalas, piktzolé (Rumex)’; riigstynés dgs. (2) ‘Sio augalo lapai ar sriuba i8 ju’. Plg. dar kitokj tokio tipo sriuby DZ? pateikima: kruopa (2) 1. ppr. dgs. ‘nugrustas gridas (ppr. susmulkintas)’, 2. prk. ‘smulkus kruSos ar ko kito gabaleélis’, 3. prk. ‘truputis’, 4. dgs. ‘nugristy grudy sriuba’; barsciai dgs. (2) 1. ‘burokéliy sriuba’, 2. ‘rauginti burokeliai su rug8tymw’ ; burdkai dgs. (2) Zr. barS€iai. Taigi turime 209 trejopa analogisky pavadinimy pateikima;: 1) straipsnio gale (kopustai, riigstynés), 2) kaip viena i§ reikSmiy ( krudpos) ir 3) i8kelta atskiru straipsniu (bafsciai, burokai). Manytume, kad teisingiausiai pasielgta treciuoju atveju. Juk sie Zodziai yra daugiskaitiniai ir seniai jgije specifines reik8mes. Visi minétieji sriubu pavadinimai akademiniame ,,Lietuviy kalbos zodyne“ i8kelti atskirais straipsniais. Tokio tipo Zodziy pateikimas straipsnio gale ydingas dar ir dél to, kad j viena suplakamos dvi reik8més (Siuo atveju augalo lapai ir pati sriuba). 4. Pazymos §nek., menk., kul. 4.1. Stilisti8kai apibiidinant valgius DZ? vartojamos dvi pazymos — menk, ir 5nek, Pirmoji pateikiama prie Zodziu, turinéiy menkinamajj atspalvi (tokiy atvejy valgiy leksineje semantinéje grupéje is viso yra tik keturi), pvz., édalas (3°) menk, ‘prastas valgis’, édesys (3°) menk.’maistas, valgis’ ir kt., antroji rodo, kad zodis priklauso Snekamajai kalbai (su pazyma jnek. DZ? pateikta trylika pavadinimy), pvz., pliufpalas (3°) snek. 1. ‘prasta sriuba; prastas gérimas’, plitirza Snek.(1) ‘prastas, skystas valgis’ ir kt. Ta¢iau DZ? pasitaiko atveju, kai pateikiant stilistiskai konotuotus ZodZius nevartojama né viena i8 abiejy pazymu, pvz., kepaisis (2) ‘prastai iskeptas pyragas ar duona’, géralas (3°) ‘prastas gérimas’ ir pan. Beveik visada aiskinant tokiy zodziy reikimes vartojami tie patys zodziai prastas, nevykes ir pan., pazymintys stilistinj atspalvj. PanaSiais atvejais, ko gero, dazniausiai teiktina pazyma menk., kuri nuo santrumpos snek. skiriasi vertinamojo aspekto (kitaip sakant, neigiamo atspalvio) turéjimu, pvz., mitalas (3°) ‘penas, édalas; prastas maistas’, pramitalas (3*») ‘maistas, valgis’ (atkreiptinas demesys j j iliustracinj sakinj: Bet kokio pramitalo pasidaro, ir gerai) ir plg. naminé (2) Snek. ‘namy darbo degtiné’ ir pan. Analizuojant stilistiskai konotuotg tarming leksika kyla klausimas, kokia pazyma, ty. stilistine ar tarmine, vartoti pateikiant tarmybes, apibidinanéias prastus valgius, pvz., skifikis (2) vak. 1. ‘silpnas alus, gira’, 2. ‘prasta sriuba’ ir kt. Turbit tais atvejais, kai tarmybé bendrinéje kalboje neturi iprastesniy pakaitalu, geriau teikti pazyma Snek. atsisakant tarminiy nuorodu. 4.2, Rengiant BZ bitina tikslinti pazymos kul. vartojima. DZ? Ivade (p. XIV) teigiama, kad konkre¢iy sri¢iy terminai iSskiriami tam tikromis pazymomis, rodan¢iomis ju vartojimo sriti, pvz., agr. — agronomija, bot. — botanika ir pan. Pazyma kul. rodo termino priklausyma kulinarijos sri¢iai.3 Aptariant pazymos kul. vartojimo (arba nevartojimo) motyvus, pirmiausia reikety vadovautis sistemiSkumo principu. Kaip jau minéta, neretai DZ} valgiai aiskinami apibréziamuoju — apraSomuoju bidu, papildant ji sinoniminiu. Paprastai taip aiskinamas Zodis zymimas pazyma kul., pvz., ausélé (2) kul. ‘narstytas teSlainis, narsliukas, Zagarélis’, koldiinas (2) kul. ‘virtinis su maltos mésos idaru, mésétis’ ir pan. Taciau sinoniminio aiSkinimo nariai ne visada teikiami su 3 Kulinarija DZ} apibréziama kaip valgiy gaminimo menas. 210 minéta pazyma, nors ir jvardija tq patj gamini, pvz., teslainis (2) 1. ‘toks saldzios teSlos kepinys’ ir plg. Zagarélis (2) 2. kul. ‘sausas, plonas, riebaluose virtas teSlainis, auselé’ ir pan. I§ tikrujy dél sutrumpinimo kul. vartojimo panagiais atvejais neturéty kilti abejoniy. Taciau bitina nustatyti, ar zodziai ta pacia reikSme vienodai zinomi ir vartojami bendrinéje kalboje, pvz., koldiinas ir mésétis. Tokiais atvejais, kai zodziai bendrinéje kalboje isigaléj¢ nevienodai, pirmiausia butina apgalvoti, koks reik8miy aiSkinimas labiau teiktinas — nuorodinis ar sinoniminis. I§ tikrujy BZ struktira turéty biti sutvarkyta taip, kad zodyno vartotojui nekilty abejoniu, jog nuoroda Zr. rei8kia stilistiniy, terminy ir kt. pazymy taikyma ne tik pagrindiniam, bet ir nukreipiamajam zodziui, pvz., didzkukulis (1) kul. ‘didelis apvalainas kukulis, ppr. su mésos ar varskes idaruw’ ir plg. cepelinas (2) 2.zr. didzkukulis ir pan. Siuo atveju DZ? aiskiai parodoma, kad Zodis cepelinas taip pat skiriamas kulinarijos sriciai, nors termino pazyma kul. pateikiama tik prie Zodzio didzkukulis. Vadinasi, Zodj mésétis BZ reikéty pateikti ne sinoniminiu biidu (mésétis (2) ‘koldiinas’), o nuorodiniu (mésétis (2) Zr. kol dit - nas). Tokiu bidu bity atkreiptas démesys j du dalykus. Pirma, kad abu ZodzZiai nevienodai ijsigaléje bendrinéje kalboje*, antra, kad termino pazyma kul., pateikta ZodzZio koldiinas definicijoje, taikoma ir zodziui mésétis. 5. Naujy terminy atranka. DZ? pateikta leksine semantine valgiy ir gérimy grupe bitina papildyti nauju realijy pavadinimais. SprendZiant Zodziu, jvardijanciy naujus valgius, teiktinumo BZ klausima, pirmiausia susiduriama su ju atrankos problema. Pagrindiniais naujos leksikos atrankos kriterijais laikytini Sie: zodzio tinkamumas bendrinés kalbos sistemai ir jsigalejimas realioje vartosenoje. Rengiant BZ reikia apsispresti dél Zodziy atrankos principy — nustatyti skoliniy ir bendrinés kalbos leksikos santyki. Juk dauguma skoliniy turéty patektine ij bendrinés kalbos, o j tarptautiniy zodziy Zodyna, pvz., kriusOnas, ragui ir pan. Taciau tais atvejais, kai paplitusiam valgiui ivardyti neturime tapacios arba artimos reikSmés bendrinés kalbos zodzZio, teiktini skoliniai. Pirmiausia tai pasakytina apie kity tauty nacionalinius patiekalus arba maisto produktus, kuriu anks¢iau Lietuvoje nebuvo, pvz., beliaSas, bifilinas, Cendchas, joguirtas, kibinas, pica, spagéciai ir pan. Nurodyti ZodzZiai teiktini kaip ir kiti, bendrineéje kalboje jau isigaléje to paties leksikos lygmens skoliniai, pvz., Ceburékas, gulidsas ir pan. I BZ taip pat détini pladiai bendrinéje kalboje vartojami skoliniai, jvardijantys specifinius valgius (dazniausiai ivairius mésos patiekalus), pvz., befstrogenas ‘muStos, juostelémis supjaustytos, pakepintos ir patroSkintos jautienos patiekalas’, langétas ‘pailgos formos muStos jautienos kepsnys’, serveldtas ‘rikyta desra iS susmulkintos mésos (jautienos ar kiaulienos)’ ir pan. * Apskritai Zodis mésétis labiau laikytinas specialiosios literatiros terminu. 211 Kai kuriy bendrinéje kalboje seniai jsigaléjusiy alkoholiniy gérimy pavadinimai BZ teiktini sistemiskumo podiiriu, pvz., be DZ? nurodyty konjako, viskio ir pan. taip pat bitini brefidis, dzinas ir pan. Kalbant apie zodziy paplitimo kriterijaus taikyma atkreiptinas démesys j DZ? nepateikta jau minéta zodj kiciwkas, placiai vartojama tarmése ir vis labiau isigalintj bendrinéje kalboje. A. Siupieniené (1998: 63) ji nurodo esant taisyklinga ir teiktina. | BZ reikéty jtraukti miltiniy kepiniy pavadinimus, nusakan¢ius juos formos atzvilgiu, pvz., juostélé, krepSélis, Siaudélis, Ziedas ir pan. (turint omenyje, kad DZ j jau yra ausélé, pynute, plokStainis, ragélis, riestainis ir kt.) I BZ be jokiy abejoniy reikéty jtraukti neseniai pradety vartoti bendrinei kalbai neteiktinu skoliniy pakaitalus, pvz., desrainis, javainis, mésainis, siirainis, Zuvainis ir pan. Taip bitty uzkertamas kelias kalbos klaidy vartojimui ir plitimui, pagreitinamas kalbininky teikiamy normy jsigaléjimas realioje vartosenoje. Ypaé BZ reikia teikti naujadarus, pavadinanc¢ius seniai jsigaléjusias realijas, pvz., Ciulpinitkas (2) ‘Ciulpiamas saldainis, ppr. su pagaliukw’ ir kt. Ragant BZ reikety atkreipti démesj j DZ? pateikty zodziy reikSmiy papildyma naujomis, kitaip sakant, j zodziy semantinio lauko plétimo galimybes. I§ tikrujy yra Zodziy, be iprasty savoky bendrinéje kalboje ivardijanéiy ir naujas, pvz., bandélé Siuo metu suprantama ne tik kaip ‘nedidelis pyrago kepinys’. Bandele dar vadinamas nedidelis apvalainos formos tarkuoty bulviy virtinis be idaro, taip pat ir virty bulviy kepinys be jdaro. Tas pats pasakytina ir apie Zodi ragélis, kuris dabar reiSkia ne tik pyragélj lenktais galais, bet ir nedidelj virty bulviu kepinj su mésos idaru. Priedas DZ VALGIU IR GERIMY PAVADINIMAI, NETEIKTINI »BENDRINES LIETUVIU KALBOS ZODYNUI“ Norime atkreipti démesi, kad dauguma Siame saraSe pateikiamy Zodziy j BZ nedétini tik dél zodyno specifikos, taciau tai nereiSkia, kad jy sitiloma atsisakyti apskritai (suprantama, i8skyrus tuos atvejus, kai Zodis laikytinas kalbos klaida, pvz., kakao, littkras, slizikas ir kt.). Dalis 8iy Zodziy, ko gero, galéty pasitarnauti jvardijant naujus patiekalus arba ieSkant geresniy pakaitaly jau esamiems pavadinimams, pvz., mieziénis, tqsittkas, uogainé ir kt. (ReikSmiy, pazyméty Zvaigzdute, atsisakyti nesitiloma, jos cia pateikiamos tam, kad butu aiskesné BZ nedétina reikSmé). 2 apskritain||is, ~é dkt. (2) 1. kul. kukulis 1 avizainis (2) aviziniy milty ragaisis brand lis, ~ies m. (1) *1.pribrendusiy pupu ar Zirniy ankStis 2. valgis i§ virty tokiy ankS¢iy burgé (2) vak. 2.prasta sriuba, buza; tirSta, nevykusi kosé burokiéné (2) ryt. burokéliy misrainé Girskal||as (3°) 3.paspirginti laSiniai 4.trykStantis gérimas drebutiena (1) ZSaltiena édis (2) 2. Snek.valgis édmen |lys, ~a v. dgs. (3°) 2. Zem.valgis, maistas gardybé (1) 2. gardésis 2 gér|lis (2) geérimas, géralas grikainé (2) grikiy koSé gridiéné (2) zZem. virty griidy valgis grustiné (2) *1. stambios mieZziy kruopos, kruStiené 2. tokiy kruopy sriuba gurgutis (2) 2. ®%kiaurutis iSspirga (1) Zrspirgas iSsukos dgs. (1) 2.ir pasukos iSsunkos dgs. (1) 1. kas iSsunkta, sunka juodikis (1) 1. ryt.kraujo sriuba, virta riigstyme kakao nkt. dkt., ntk. =kakava kanapiéné (2) valgis i$ kanapiy griidy, kanapiy kosé kepén||é (2) 1. Zem. kepsnys kepésis (2) etnogr. prikepintas, kietas Velyku kiauSinis muSti marguciams kép |lis (2) Zem. su varske ar kanapiy pienu iskeptas kepinys; toks sklindis keptiéné (2) zkiauSinieneé kitkis (2) 2. vak. suzmekusi duona kiuniké (2) Zem. valgis i§ virty ir apgriisty bulviy su Zirniais kliurkeé (2) vak. 2. prasta sriuba, kliurkalas kraujiéné (2) kul. sriuba i§ kraujo, kruviené kruStiéné (2) tarm. *1. mieZiy kruopos 2. ju sriuba kruviéné (2) sriuba i§ kraujo laidytiniai dgs. (1) vak. leistiniai laistytinis (1) tarm. miezinis taukais apipiltas pyragaitis litkras (2) kul. inglajus maiSaliéné (2), maiSalyné (2) 1. i8 jvairiy produkty sutaisytas valgis 1 mieZainis (2) Zem. mieZinis pyragas, ragaiSis 1 mieZién ||is (2) rt. mieZinis pyragas, ragaisis 2413