LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAIT
XL
(1998)
Dai a
ATKOCAITYTE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
DVIBALSIY
IR
MISRIUJU
DVIGARSIY
PRIEGAIDES
ERZVILKO
SNEKTOJE:
KIEKYBE
IR
SPEKTRAI
1.
Pie u
Zemaiciy
aseiniskiy
d iga siy
p iegaideés,
jy
dis ibucija
i
akus iné
cha ak e is ika
kol
kas
né a
iSsamiau
is i a
i
ap asy a.
Ypaé
maza
duomeny
i§
pie inio
a més
pak aScio,
ku
y a
i iamoji
E z ilko
Snek a.
I
monog a i-
niu,
i
apz alginiy
da by
au o iai
pap as ai
emiasi
empi iniais
s ebéjimais,
ku ie
ne
isada
bina
ikslis
i
ik
apy ik iai
gali
nusaky i
akus inius
p iegaidés
pozymius.
Da by,
ku
bi y
ekspe imen iskai
iS i os
a ski y
Snek u
a
isOs
a més
p iegaidés,
isai
ne a,
be
o,
nieku
nekalbama,
kuo
aseiniSkiy
p iegai-
des
a imos
ki y
Zemaiciy
a i inkamoms
p iegaidéms,
o
kuo
panaSesnés
j
ben-
d inés
kalbos
p iegaides.
Siame
s aipsnyje
kaip
ik
i
bandoma
ins umen ine
analize
pag is i
d iejy
p iegaidziy
—
i ap adés
i
es inés
—
sky ima
d iga -
siuose,
nus a y i
s a besnius
ski iamuosius
pozymius
i
palygin i
juos
su
a i-
mesniy
Zemaiciy
a miy
i
bend inés
kalbos
a i inkamais
y imais'.
2.
No s
aseiniskiy
a meje
ip as a
ski i
i ap ade
i
es ine
p iegaides,
ka ais
a més
y éjai
a oja
i
ki us
e minus.
Pa yzdziui,
M.
SluSinskai e
aki ine
p iegaide
Lomiy
Snek oje
adina
s aiginiu
aki u,
ku is
esas
panasgus
j
bend inés
kalbos
i ap ade
p iegaide,
no s
aiSkaus
nusakymo,
kuo
Si
p iegai-
de
ski usi
nuo
bend inés
kalbos
p iegaidés,
né a
(Slusinskai é
1981:
20).
Z.
Zinke icius
i gi
ne a oja
i ap adés
p iegaidés
e mino.
Jo
nuomone,
pie y iniame
zemaiciy
pak aS yje
( aigi
i
E z ilko
Snek oje)
Zemaiciy
lauz iné
p iegaide
pe einan i
j
aukS aiciy
s um ine.
Pab éziamai
a ian
Zodi,
s um iné
i s an i
ik a
lauz ine
(Zinke icius
1966:
35).
Ci kum lekso
kilmés
es iné
p iegaideé
labiau
ski iasi
nuo
bend inés
kalbos
a i ikmens:
ip as a
many i,
kad
jos
spidis
padalinamas
abiem
d iga sio
déme-
nims.
Be
no s
Si
p iegaidé
bidinga
isam
aseiniSkiy
plo ui,
V.
TamoSai y é-
Jokubauskiené
ap aSinédama
Pag aman¢io
Snek a
a oja
i agalés
p iegai-
des
e mina
(TamoSai y e-Jokubauskiené
1974:
27).
Lieka
neaiSku,
a
aip
cia
'
Siame
da be
daugiausia
bus
lyginama
su
a imiausios
pie y
Zemai¢ciy
a niskiy
a més
(Bag ilai eé
1975;
Bukan is
1984),
Siau és
Zemaiciy
(Gi denis
1974)
i
bend inés
kalbos
(Pake ys
1968;
Pake ys
i
k .
1972;
Pake ys
1974;
Pake ys
i
k .
1974;
Pake ys
1982)
d iga siuy
p iegaidziy
duomenimis.
Rem asi
i
ki y
a miy
p iegaidziy
y imo
me odika
(Gi denis,
Pupkis
1974;
Ko-
siené 1982;
Gi denis
1996).
88
adinama
jp as a
es ine
p iegaidé
(8j
e mina
a ojo
i
P.
Jonikas
(Jonikas
1939:
12)),
a
Pag amancio
Snek oje
a iama
p iegaide
iS
ik yjy
su ampa
su
bend inés
kalbos
i agale.
Kadangi
ai’kios
mo y acijos
a o i
kokius
naujus
e minus
né a,
Siame
s aipsnyje
laikomasi
adicinés
nuomonés,
kad
aseini8kiy
a méje
ski iamos
d i
—
i ap adé
i
es iné
—
p iegaidés
(plg.
G ina eckis
1973:
83;
Zinke icius
1994:
108),
o
ki os
ka ais
pasi aikancios
p iegaidés
e a
Siy
a ian ai
(Z .
§
3).
3.
Jau
empi iniai
s ebéjimai
pa odé,
kad
d iga siuose
Snek a
ge ai
ski ia
akii o
i
ci kum lekso
kilmés
p iegaidziy
opozicija,
p z.:
/d.uk
‘lauk’
—1d. 1.k
‘Jauk’,
kd.l s
‘kal as’
—
ka.L s
‘kal as’.
Aki o
kilmés
p iegaidé
Snek oje
y a
ik
i ap ade.
LauZ ine
p iegaide
i8-
gi s i
galima
labai
e ai.
Ji
pasi odo
ik
spo adi8kai,
daZniausiai
Salu iniu
ki ciu
ki éiuo ame
skiemenyje,
p z.:
a_ as_an asis
|
alei
jie
“k i-'s
i _juo
||
as
é.i.ni-
sd.u
|
usas
||
Eksp esy iai
kalban
ka ais
lauz iné
p iegaidé
gali
pasi-
gi s i
i
pag indiniu
ki ciu
ki ¢iuo ame
skiemenyje,
p z.:
ai
;_ge ai
pada. i
|
pliesiks
da:
bi- u
pliexe(s)
Zmiionis
||
kuokce
biwwa zudi-ni
||
Sis
gana
e as
i
ne-
egulia us
i ap adés
p iegaidés
a ian as,
dazniausiai
p iklausan is
nuo
a-
zés
in onacijos,
be eik
nepasi aiko
d iga siuose,
odél
apie
lauz inés
p iegaidés
dis ibucija
a
akus inius
pozymius
Cia
nebus
kalbama.
Ci kum lekso
kilmés
p iegaide
apibiidin i
sunkiau.
Ka ais
kamiene
gana
aiskiai
iS a iama
es iné
p iegaide,
ku ios
spiidis
i8sidés es
pe
abu
démenis,
be
ka ais
sunku
nus a y i,
a
pab ézZiami
abu
démenys,
a
ku is
ienas
i§
ju.
Kaip
pozicinis
a ian as
absoliucioje
gal inéje
dazniau
a iama
idu ine
p ie-
gaidé,
ku ios
spiidj
links ama
koncen uo i
pi majame
démenyje,
0
an asis
démuo
sma kiai
edukuojamas,
p z.:
pa a.sa is
|
e e indi
54.ii.k
||
pak iio iem
|
a_ is a
i_ upieie
gee ai
||
Tokiu
a eju
didzioji
balso
spiidzio
dalis
a i enka
pi majam
démeniui,
0
an asis
i8 a iamas
daug
silpniau’.
Dél
Sios
p ieZas ies
pa enkan
i iamasias
ZodZiy
po as
daugiau
démesio
k eip a
j
p iegaidziy
opo-
zicija
Saknyje,
ku
aiSkiai
iS a iamos
abi
p iegaidés,
no s
isi
d ibalsiai
bu o
i-
iami
i
absoliuciose
gal inése.
Pag indiniai
y imo
uZda iniai
—
nus a y i:
1)
kaip
iso
d iga sio
i
a ski y
jo
demeny
ukme
p iklauso
nuo
p iegai-
des,
2)
kaip
su
p iegaide
susijusi
deémeny
kokybe,
3)
a
p iklauso
iso
d iga sio
i
a ski y
jo
démeny
ukme
nuo
demeny
ko-
kybés.
>
Toliau
s aipsnyje
okia
idu iné
p iegaidé
neski iama
i
adinama
es ine.
89
4.
Kadangi
iipéjo
d iga siy
kokybés
i
kiekybés
san ykis
su
p iegaidémis,
ekspe imen iskai
i i
ik
ki ciuo ieji
a’,
e+u,
i,
,
m,n,
.
Visai
neap a iamas
d ibalsis
ui,
nes
Snek oje
jis
gana
e ai
a ojamas
i
sunku
as i
inkamas
eks-
pe imen ui
Zodziu
po as,
be
o,
Sio
d ibalsio
p iegaidés
p as ai
ski iamos.
Ne-
kalbama
Gia
i
apie
miS iuosius
d iga sius
i,
u+/,
m,
n,
,
nes
ju
pi muju
deme-
nu
kokybés
i
kiekybés
san ykis
su
p iegaidémis
jau
y a
ap a as
anks esneje
publikacijoje
(Z .
A koéai y é
1997),
o
iso
d iga sio
i
an ojo
démens
uk-
més
san ykis
su
p iegaide
ne u é u
ski is
nuo
endenciju,
ku ios
budingos
ki-
iems
Cia
iS i iems
miS iesiems
d iga siams.
Ekspe imen ui
paim i
ZodZiai,
ku iy
ki ciuo i
skiemenys
u i
i ap ade
a ba
es ing
p iegaides.
Minimaliasias
zodziy
po as
iskai é
Sios
Snek os
a s o-
ai:
du
pa eikéjai
( y as,
g.
1932
m.,
i
mo e is,
g.
1939
m.),
gy enan ys
Siau i-
niame
Snek os
plo e,
Va laukio
kaime,
i
s aipsnio
au o e,
i gi
kalban i
Sia
Snek a.
IS
iso
i8 i i
148
zodziai,
iS a i
kons a uojamaja
in onacija.
Skai y os
Sios
zodziy
g upes:
1)
d ibalsiai:
gd.u i
‘gdu i’
:
gd.d.s i
‘ga s i?—
bu d.u
‘bu au™;
k’d.u a
‘kidu a’:
k’@ii.le
‘kia le’-
jaa.
‘jaw’
:ajd.u
‘éja ’;
léis i
‘léis i’?:
skléis i
‘skleis i’
—
A i' éi
‘k ie ei’
:
k i' éi.
‘k iediai’;
Id.ida
‘laido
(mé o)’:
Id.ida
‘laido’
—
sakd.i
‘ ksm.
sakai’
:
sakd.i.
‘dk .
sakai’;
2)
mis ieji
d iga siai:
/d.yks
‘langas’
:
1d.7.ks
‘laikas’;
kd.l s
‘kAl as’
:
ka.L. s
‘kal as’;
aikd.ms
‘ aikéms’:
kd.m.(p)s°
‘ka npas’;
kd. s
‘ka as’:
kd. .s s
‘kais as’;
pé s
‘pé as’
:
pé.7.s
‘pe S i’;
kél i
‘kél i’
:
ké.L i
‘kel j’,
lé
mpa
‘lémpa’
:
lé.m. s
‘lem as’,
/é.yks
‘lénkas’-
lé.7.k s
‘le k as’.
In o man uy
iskai y os
zodziu
po os
bu o
i asy os
|
magne o ono
juos a
i
suleis os
i
kompiu e io
a min i,
o
au o es
pa yzdZiai
skai y i
iesiai
i
kompiu e-
j.
Akus inei
analizei
naudo a
P.
Kaspa aicio
p og ama
“Kalbam44”.
Pada y-
os
i iamu
d iga siy
oscilog amos,
pjii io
ipo
i
dinaminés
spek og amos.
ISsma uo a
d iga siy
bend oji
i
a ski y
démeny
ukme
milisekunde-
mis
(ms).
D ibalsiu,
ypa ingai
au,
e ,
abu
démenys
susilieja,
be
ySkesnio
lizio
pe eina
ienas
j
ki a,
odé]
bu o sunku
nus a y i
Siu
d ibalsiy
démeny
ibas
i
ikslia
ukme.
MiS iuju
d iga siy
duomenys
pa ikimesni,
nes
jy
démenis
a -
ski i
leng iau
—
iba
odo
spek o
pasikei imas.
Spek inés
d ibalsiy
i
miS iujy
d iga siu
pi mujy
démeny
analizés
ikslas
—
nus a y i,
koks
p iegaidziu
po eikis
balsiy
kokybei.
Demenu
a
i
e
o man¢éiu
>
Saknyje
au
i as
i
po kie ojo,
i
po
minks ojo
p iebalsio,
nes
pozicijoje
[C-]
pasi odo
ki-
okios
kokybes
balsis
'a
i
susida o
d ibalsis
'au.
*
Nesu as a
po os,
ku i
galiinéje
ski ysi
d.u
i
a.a.,
be
&nek oje
eiksmazZodziy
galiiniy
ki -
Cia imas
ne a
nuoseklus,
odél
ie
pa ys
in o man ai
oki
gal inés
d ibalsi
gali
a i
d ejopai
—
iena
ka a
ki ciuo a
i ap ade
p iegaide,
o
ki a
—
es ine.
*
Bend inés
kalbos
-iai
a liepianéio
d ibalsio
pi masis
démuo
'a-
Zemaiciy
a méje
seniai
su-
p ieSakejo
i
i o
-e,
niekuo
nesiski ian¢iu
nuo
senojo
d ibalsio
-ei
pi mojo
sando.
°
Ta p
lipinio
m
i
dusliojo
s
esan ys
lupiniai
p
i
b
be eik
isada
isme ami.
90
dazniai
nus a y i
ijuose
aSkuose:
p adzioje,
idu yje
i
pabaigoje.
Segmen-
uose
w
i i
a lik a
po
ieng
pjii i,
nes
Sie
ga sai
umpesni
uz
a,
e,
odel
sunku
as i
jy
p adzia,
idu j
i
pabaiga.
Ypa¢
sunku
nus a y i
wu
o man inius
daz-
nius.
Dél
o
nebu o
i iami
i
sonan ai.
Ma a imy
duomenys
s a is i$kai
apdo o i
p og ama
“S uden ”.
Apskaiciuo-
i
Sie
s a is iniai
pa ame ai:
a)
a i me inis
idu kis
(x),
b)
s anda inis
nuok y-
pis
(s),
c)
a iacijos
koe icien as
( ),
d)
95%
pa ikimumo
in e alas,
e)
S ji-
den o
k i e ijus
( )
i
jo
k i iné
eik’mé
(,)’.
Segmen y
kompak iskumo,
be-
moliskumo
i
onalumo
indeksai
apskaiciuo i
A.Gi denio
p og ama
»FORMANTES.PAS”™.
5.
No s
esama
kai
ku iy
kiekybés
i
kokybés
bend ybiy,
d ibalsiai
i
miS ieji
d iga siai
Siame
s aipsnyje
ap a iami
a ski ai.
5.1.
D ibalsiai.
5.1.1.
Bend osios
ukmés
duomenys
odo,
kad
kons a uojamaja
in onacija
iS a y
d ibalsiy,
ku iy
pi mieji
démenys
a,
e,
bend oji
ukmé
y a
pas o us
p iegaidés
pozymis.
T i ap adziai
d ibalsiai
ilgesni
uz
es inius
san ykiu
1,2:
1.
Sis
ski umas
gana
pa ikimas,
nes
kiek ienas
i ap adis
d ibalsis
pa-
im as
a ski ai
y a
ilgesnis
uz
es inj
(Z .
1
len ele),
jy
pa ikimumo
in e alai,
is-
sky us
ei
i
au
(plg.
ei
—
316+
341
ms
i
288
+
316
ms;
au
—
297+
348
ms
i
228
+
322
ms)’,
nesusike a,
o
¢
k i e ijaus
eikimés
(i&sky us
aw)
i sija
k i ine
95%
eikSmingumo
iba.
1
len elé.
Bend oji
d ibalsiy
ukmé
(ms)
'°
D ibalsis
|
n
|
x
|
s
|
(%)
|pa ik.in .(95%)
|
,
ai
12
366
8,6
2,3
355
+
376
8,2
>
5,0**
ai
12
324
75
2,3
315
+
333
éi
12
328
9,9 3,0
316
+
341
3,9
>3,8*
ai.
12
302
1,4
3.8
288
+
316
‘du
12
359
8,8 2,4
348
+370
5,2
>5,0**
‘au h
12
317
15,8
5,0
297
+
337
du
322
27,9
8,6
297+
348
23
>22
ai
8
275
44,7
16,2
228
+
322
7
Placiau
apie
ma ema inés
s a is ikos
me odika
z .
Gi denis
1974;
Kosiené
1982.
*
Skai¢ia imo
o mules
i
me odika
Z .
Pio o skis
1960.
°
Kadangi
idu kis
skai¢iuo as
nep iklausomai
nuo
pozicijos,
okius
ezul a us
galéjo
lem i
d ibalsiy
sanda a.
Kadangi
abu
démenys
y a
os
pacios
eilés,
a i ose
galiinése
an ieji
Siy
d i-
ga siy
demenys
labiau
asimiliuojami
i
y a
umpesni
negu
Saknyje.
Ka u
umpéja
i
isas
d i-
balsis,
odél
skaiciuojan
bend a
idu kj
okios
eikSmés
ge okai
padidina
pa ikimumo
in e ala
i
maZina
sky imo
ikimybe.
'°
Len elése
**
pazymeé os
po os
ski iasi
99,9%,
0
*
—
99%
ikimybe.
Vidu kis
x
i
pa iki-
mumo
in e alo
skai¢iai
suap alin i
iki
iene o.
91
Skaigiuo as
bend as
i
kamieno,
i
galiinés
d ibalsiy
ukmés
idu kis,
no s
a i oje
galiinéje
es iniai
i
i ap adziai
d ibalsiai
umpesni
negu
Saknyje,
nes
Snek oje
pas ebé a
endencija
Sick
iek
edukuo i
i
ki ¢iuo aji
gal ines
skiemeni,
p z.:
116
d d. a
kiume ei|
en_si'na
pj io il|
ku _ en
p iié.i.si|
miskai
didz'é.usi |
An ojo
démens
p adzia
susilieja
su
pi mojo
pabaiga
i
jj
pa eikia
ick,
kad
pi mojo
pabaigoje
jau
aisku,
kokio
pakilimo
bus
an asis
ga sas,
odel
sio
démens
galima
iki
galo
neiS a i,
su umpin i.
T i ap adziai
d iga siai
Zo-
dzio
gale
umpéja
maziau,
nes
didesné
d ibalsio
ukmes
dalis
koncen uo a
pi majame
sande,
ku is
nepa i ia
edukcijos.
Vis
dél o
ukmés
san ykis
a p
i ap adZiu
i
es iniy
d ibalsiy
nep iklauso
nuo
pozicijos:
i
kamiene,
i
ga-
laingje
i ap adziai
d ibalsiai
ilgesni.
Siuo
a z ilgiu
E z ilko
snek a
ski iasi
nuo
Siau iau
esanciy
Zemaiciy
a miu,
ku
Zymiai
ilgesni
ci kum leksiniai
d ibalsiai
(plg.
Bukan is
1984a:
72;
Gi de-
nis
1974:
175),
i
panagesné
j
bend ing
kalba,
ku ios
sudé iniy
d ibalsiy
ilgu-
mai
nuo
p iegaidés
nep iklauso:
ka ais
biina
ilgesni
i ap adziai,
ka ais
—
i agaliai
(Pake ys
1968:
107;
Pake ys
i
k .
1972:
10).
5.1.2.
Da
ai’kesnis
i
s a besnis
p iegaidés
pozymis
y a
a ski y
démenu
ukmé
(plg.
Pake ys
1982:
158).
T ukmés
san ykis
odo,
kad
i ap adziu
d i-
balsiu
pi mieji
démenys
Zymiai
ilgesni
uz
an uosius
(san ykiu
2,3
:
1),
0
es i-
niy
abiejy
démeny
ukmé
ski iasi
maZiau,
no s
pi masis
démuo
i gi
buna
il-
gesnis
an aji
(san ykiu
1,5
:
1)
(plg.
2
i
3
len .).
Tai
gana
ne iké as
ezul a as,
nes
manoma,
kad
es iniame
d iga syje
ukmé
i
balso
spiidis
u e y
pasiski s-
y i
abiem
démenims
po
lygiai.
Galinéje
i
i ap adziy,
i
es iniy
d ibalsiu
abiejy
démeny
ukmé
y a
kick
umpesné,
be
san ykis
a p
ju
iSlicka
pana-
Sus.
2
len elé.
Pi mujy
démeny
ukmé
(ms)
D ibaisis
|
n
|
x
|
_s
|
(%)_|
pa ik.in (95%)
|
1&1,
é.(i)
12
255
9.6
3,8
243+
267
13,5>5,0**
ai)
12
188
53
2,8
182
+195
é(i)
12
237
0~O«A'TA
73
216
+
259
5,1
>5,0°*
é(i)
12
197
2,7
14
194
+
200
‘d.(u)
12
252
«10,3
4,1
239+
265
12,9
>5,0"*
aa)
|
12
190
3,3
17
186
+
194
d.(u)
8
211
30,5
14,4
183
+
239
4.4
>3,6*
a.( i.)
8
146
12,7
8,7
130
+
162
I
i ap adziy,
i
es iniy
d ibalsiy
pi mieji
démenys
a
i ‘a
ilgesni
uz
e,
nes,
kaip
i
bend inéje
kalboje,
didesnis
jy
sa aiminis
ilgumas
(plg.
Pake ys
1982:
48).
Ma y ,
ai
lemia
i
ilgesne
bend a
ukme:
d ibalsiai
su
pi muoju
de-
meniu
a
a ba
‘a
zymiai
ilgesni
uz
ei
(Z .
1
len .).
92
3
len elé.
An yjy
démeny
ukmé
(ms)
D ibalsis
|
n
x
s
|
(%)
|
pa ik.in .(95%)
|
,
(di
12
100
3,8
3,8
96+
105
10,1
>5,0**
(4.
)i.
12
126
43
3,4
121
+
131
(é)i
12
101
6,8
67
93+110
1,7
<23
(é)i.
12
109
6,7
6,1
101
+117
(d.)u
12
103
3,6
3,5
99
+
108
5,7
>5,0"*
(a.)i .
12
121
5,8
48
113
+
128
(d.)u
8
116
18,0
15,5
97+
135
15
<23
(a.)il.
8
132
16,7
12,6
112
+
153
An ieji
i ap adziy
i
es iniy
d ibalsiy
demenys
ski iasi
daug
maZiau
ne-
gu
pi mieji.
Ge iausiai
ai
ma y i
d ibalsiuose
ei
i
au:
an yjy
démeny
pa iki-
mumo
in e alai
susike a
((é)i
93
+
110
ms
—
(é.)i.
101
+
117 ms;
(d.)u
97
+
135
ms
—
(d.)a@.
112
+
153
ms),
0
mazZesnis
uz
k i ing
,
eikSme
((e)i
—
1,7
<
2,3,
(a)u
—1,5
<
2,3).
Mazesnj
an yjy
demeny
ukmés
pa ikimuma
pa i ina
i
didesni,
ypaé
es iniuose
d ibalsiuose,
a iacijos
koe icien ai
(plg.
2
i 3
len .).
Vadinasi,
ben
jau
ei
i
au
an yjy
démeny
ukmé
ne a
s a bus
ski ia-
masis
p iegaidés
pozymis.
Ki uose
d ibalsiuose
pi myjy
démeny
ski umas
i gi
didesnis
negu
an yju.
IS
ma a imo
ezul a y
ma y i,
kad
no s
ukmé
es iniame
d iga syje
pa-
ski s oma
panaSiai
kaip
Siau inése
Zemaiciy
Snek ose,
s a besnis
p iegaidés
in-
dika o ius
y a
pi masis
démuo.
Tuo
E z ilko
Snek a
a imesné
bend inei
kal-
bai
(plg.
Pake ys
1968:
114)
i i8
esmés
ski iasi
nuo
a ni8kiy,
ku
eikSminges-
né
an ojo
démens
ukmé
(Z .
Bukan is
1984a:
73).
5.1.4.
Jau
i
klausos
galima
pasaky i,
kad
i ap adZiy
i
es iniu
d ibalsiu
démenys
ski iasi ne
ik
kiekybe,
be
i
kokybe.
RySkesni
pi myjy
demeny
ski -
umai:
i ap adziai
deémenys
panaSesni
j
a i inkamus
mono ongus,
jie
ma-
Ziau
asimiliuojasi
su
ki u
d ibalsio
démeniu,
kaip
i
bend inéje
kalboje
(plg.
Pake ys
1974:
149),
y a
zemesnio
pakilimo
i
kiek
uzpakalesnés
a ikuliacijos,
o
es iniy
pi mieji
demenys
auks esnio
pakilimo,
jy
a ikuliacija
p ieSakesneé
(pi moji
o man é
F;
Zemesneé,
o
an oji
F;
aukS esne)
(a.
1
pa .).
Zemiausio
pakilimo
oo
déemuo
y a
d ibalsyje
@.u:
F;
~700
Hz,
o
auks-
Giausio,
kaip
i
iké asi,—
&7.:
F;
=
440
Hz
(Z .
1
pa .
b
i
c).
AukS u inio
pakili-
mo
i
es iniame
d ibalsyje
pan iiuie
i
e
pakilima.
IS a iamas
di uziskesnis
i
aukS esnio
ono
ga sas
(Z .
2
len .),
panaSus
j
idu inio
pakilimo
e.
Pana8iai
i
eikia
i
a
d ibalsyje
ai:
i
es inis,
i
i ap adis
a(i)
aukS esnio
pakilimo
i
p ieSakesnés
a ikuliacijos
uZ
a
d ibalsyje
au
(plg.
1
pa .
b
i
d),
nes
wu
kiek
a i-
aukia
a gal
pi mojo
démens
a ikuliacija’
i
ik
upu j
paaukS ina
jo
pakili-
ma.
Tes iniuose
d ibalsiuose
an ojo
démens
j aka
da
s ip esné
negu
i a-
p adziuose:
'a.(d.)
i
d.(a.)
y a
daugiau
labializuo i,
Zemesnio
ono
negu
a i in-
kami
i ap adzZiai
(Z .
4
len .).
''
Bend inéje
kalboje
pi mieji
d ibalsiy
démenys
i gi
p iklauso
nuo
an yjy
kokybes:
d.(i)
p ieSakéja,
o
d.(u)
—
uzpakaléja
(Pake ys
1974:
150).
93
a)
'd.(u)
—'a.(a.)
b)
a.(u)
—
a.(0.)
Hz
Hz
201
a
1400
7
—_—_—_—_—_—_—
2
—
———————
=
1500
+
1000
+
500
+
po
|
oo
SSS
o_O
c)
6.(i)
—
6.7.)
d)
4.(i)
-—
4.(7.)
Hz Hz
Soe
2000
2000
—
ee
ee
ee
9
SSS
1500
1000
F
ey
o
500
|
ee
el
ee
0
SS
SSS
ee
1
pa .
Pi mujy
d ibalsiy
démeny
spek ai*
4
len elé.
Kokybiniai
d ibalsiy
indeksai
D ibalsiai
Fo man es
Kompak iSkumas
Tonalumas
Bemoliskumas
F,
F,
‘d.
740
1860
878
360
163
u
490
980
901
-521
176
‘a
650
1750
867
250
165
i.
450 990 886
-510
172
a.
730
1350
915
-150
167
u
540
870 929
-628
176
a
640
1250
906
-250
169
i
440
920
892
-575
176
a
690
1490
894
-10
166
i
330
2240
753
736
170
a
620
1640
868
135
167
i.
310
2250
744
755
171
c
570
2120
829
620
164
i
370
2180
770
677
169
é
440
2150
793
650
165
i,
340
2290
754
790
170
'2
Tyi ap adziy
démeny
o manéiy
eik’més
zymimos
punk y ine
(---),
0
i agaliu
—
iS isine
(—)
linijomis.
94
Tes iniy
d ibalsiy
an ieji
démenys
kick
di uziskesni
i
aukS esnio
ono.
Jy
o manéiy
eik’més
labiau
nu olusios
nuo
spek o
cen o,
aigi
ga sai
ji emp-
esni.
Viso
d ibalsio
o man¢iy
dinamika
odo,
kad
es ine
p iegaide
ki ¢iuo i
pi -
mieji
démenys
be
didesnio
lizZio,
olygiau
pe eina
j
an uosius
(Z .
2
pa .).
Tes-
inio
67.
o man iniy
dazniy
ajek o ijos
mazZai
kin a,
adinasi,
abu
ga sai
y a
ne
ik
os
pa¢ios
eilés,
be
i
panaSaus
pakilimo,
o
i ap adzio
éi
p adzios
F,
daug
Zemesné,
ik
pabaigoje,
a ian
i,
s aigiai
kyla.
D ibalsyje
d.i
lizis
da
yS-
kesnis,
nes
démenys
y a
ski ingy
eiliy.
Panasy
ai
o manciy
aizda
a niskiy
a méje
pa eikia
J.
Bukan is
(Z .
Bukan is
1984b:
63,
43
pa .),
no s,
jo
nuomo-
ne,
daZniai
nesqa
pakankamas
p iegaidés
indika o ius
(Bukan is
1984a:
79).
a)
éi.(---)
-éi(—)
b)
@i.(---)
-d.i
(—)
Hz
Hz
= <
=
‘=
2500
©
2500
- ©
3
2000
=o—7—7—_
=
3
2000
a
Te
=
1500
=
——
=
1000
+
€
1000
[c=
§
500
———
5
ony
=
E500
S
6
oO
+++—_++—+
+++
uw
1
e
1
c) @.ii.
(---)
—d.u
(—)
d)
'@.ii.
(---)
—'d.u
(—)
oi
N
a
N
=
wa
=
2000
-
‘2
2500
oN
&
$
1500+,
3
2000
5
ania
Ne i
cs
=
1500
+
=
=
‘=
1000
—S
5
500
2500
=
—
E
QO
+-——
4+
+
-
4
E
0
2
1
=
1
2
pa .
D ibalsiy
o manéiy
dinamika™
D ibalsiy
su
an uoju
démeniu
u
o manciy
ajek o ijos
ne
okios
lygios:
apie
au
p adzZia,
o
‘au
idu j
ma y i
didesne
a
mazesné
i S iné,
0
po
o
abieju
o manéiy
k ei és
leidZiasi
zemyn.
Taciau
i ap adziy
d ibalsiy
abi
o man-
és,
no s
dazniy
eikSmés
i
s y uoja,
iSlicka
aukS esniy
dazniy
s i yje,
ySkes-
nis
k i imas
ik
pa¢ioje
segmen o
pabaigoje.
Tes iniy
'4.a.
i
a.a.
abiejy
o -
man¢iy
k i imas
Siek
iek
lygesnis.
'S
Fo man és
ma uo os
kamieno
d ibalsiuose.
Kiek iename
d ibalsyje
im i
de yni
ma a imo
aSkai.
95
Spek inés
analizés
ezul a ai
nep ies a auja
§
5.1.2
pada y ai
iS adai,
kad
p iegaidei
s a besni
pi mojo
d ibalsio
démens
pozymiai.
No s
dél
p iegaides
pakin a
i
an ojo
démens
spek ine
cha ak e is ika,
ai
p iegaidés
su okimui
didelés
eik&més
ne u i,
nes
ne
es iniuose
d ibalsiuose
u,
i
y a
pe
umpi,
kad
nedideli
ju
ski umai
bi y
pas ebimi.
5.2.
Mis ieji
d iga siai.
5.2.1.
T i ap adziy
i
es iniy
mis iyjy
d iga siy
ukmés
san ykis
panasus
|
g ynujy
d ibalsiu:
i ap adziai
apie
1,2
ka o
ilgesni
uz
es inius.
Bend a
iso
d iga sio
ukmé
p iklauso
ne
ik
nuo
p iegaidés,
be
i
nuo
a ski y
demeny
sa aiminés
ukmés,
nes
ilgiausi
ie
i ap adziai
d iga siai,
ku iy
an ieji
de-
menys
y a
nosiniai
sonan ai
(Z .
5
len .).
Kaip
i
bend inéje
kalboje,
labiausiai
d iga si
pailgina
n
(Pake ys
1982:
51);
m
Siek
iek
umpesnis,
odel
i
a,
e+m
s uk i os
d iga siai
umpesni.
T umpiausias
i8
sonan y
y a
,
be
su
juo
suda y i
i ap adziai
d iga siai
gana
ilgi.
Kadangi
i ap adzio
d iga sio
didesné
balso
spiidzio
i
ukmés
da-
lis
enka
pi majam
démeniui,
Sis
labiau
pailgéja
(a
—
iki
259
ms,
e
-
iki
253
ms;
z .
6
len .)
i
kompensuoja
umpuma.
5
len elé.
T i ap adZiy
i
es iniy
mis iyjy
d iga siy
ukmé
D iga sis
|
n x
|
s
|
(%)
|
pa ik.
in .
(95%)
|
,
al
8
334
5,9
1,8
326
+
341
8,0
>5,0**
al.
8
272
16,3
6,0
251
+
292
A
8
342
5,6
1,6
336+
349
13,4
>5,0**
a.
8
265
11.8
4,4
250
+
279
4m
8
338
3,9
ij
333+
342
10,9>
5,0**
a.m.
8
279
11,4
41
265
+
293
An
8
393
4,1
1,0
388+
398
8,4
>
5,0**
aa.
8
348
11,2
32
335
+
362
él
8
358
11,8
3,3
343+
373
4,5
>3,8*
él.
8
334
1,0
0,3
333
+
335
é.
8
342
16,7
4,9
316
+
369
5,3
>4,3*
e .
8
271
20,9
7,7
238
+
304
é.m
8
363
6.6
1.8
354+
371
6,1
>5,0**
én.
8
340
4,7
1,4
335
+
346
én
8
397
1,9
0,5
395+
400
11,1>5,0**
é.i.
8
358
7,6
o
349
+
368
5.2.2.
Kaip
i
d ibalsiy,
miS iyjy
d iga siy
p iegaides
gana
iksliai
pa odo
démenu
ukmé.
T i ap adziy
d iga siy
démeny
ukmes
san ykis
panasus
i
bend inés
kalbos:
pi mieji
démenys
Zymiai
ilgesni
uz
an uosius
(apie
1,8
ka -
o).
Sa aiminé
pi mojo
démens
ukmé
né a
okia
s a bi,
balsio
pailgejimas
la-
biau
p iklauso
nuo
sonan o:
daugiausia
pailgeja
@.
i
é
pi mieji
demenys,
nes
96