LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XL
(1998)
Dalia
PAKALNISKIENE
Klaipédos
uni e si e as
KAI
KURIE
INTARPINIY
IR
s a-KAMIENIU
VEIKSMAZODZIU
SEMANTINES
RAIDOS
BRUOZAI
Lie u iu
kalbos
in a piniai
i
s a-kamieniai
eiksmazodZiai
pasizymi
sa i a
seman ika,
mo ologine
s uk i a,
mo onologinémis
Saknies
ypa ybémis.
Gausus
Siy
eiksmazodziu
bi ys
(i ai iy
Sal iniy
duomenimis,
jy
y a
pe
1000)
o ma osi
am
ik ais
e apais,
igydamas
naujy
b uozy
i
iSlaikydamas
a chajis-
kas
sa ybes
(Pakalniskiené
1996).
Siame
s aipsnyje
apz elgiami
kai
ku ie
ap-
a iamuju
eiksmazodziy
seman inés
aidos
ypa umai.
1.
In a piniai
i
s a-kamieniai
eiksmazodZiai
y y
bal y
kalbose
u i
speci i-
nes
unkcijas,
aigi
neabejo ina,
kad
ypaé
s a by
aidmenj
o muojan is
y u
bal y
in a piniams
i
s a-kamieniams
eiksmazodziams
su aidino
ka ego iné
seman ika.
Todel
eike y
labai
umpai
suminé i
abs akciosios
seman ikos
aidos
e apus.
1.1.
Daugelio
y ine ojy
nuomone
(Kuipe
1937:
202-203;
Kolln
1969:
26;
Kazlauskas
1968:
333),
iena
i§
senuju
in a po
eikSmiu
—
e mina y iné.
Indo-
eu opieciy
kalby
eiksmazodZiai
zymejo
apib ez os
ukmes
eiksma
i
sky ési
nuo
ki u
eiksmazodziy
ienu
iS
ka ego ines
seman ikos
aspek u
—
eiksmo
po-
bidziu.
Ki as
ka ego inés
seman ikos
aspek as
—
eikéjo
ak y umas
i
san ykis
su
objek u
Siame
e ape
bu o
nes a bus:
in a piniai
eiksmazodZiai
galéjo
eiks i
ick
ak y u,
ick
i
sa aimini
eiksma.
1.2.
Ry u
bal y
kalbose
in a pas,
kaip
i
o man as
s a,
igijo
nauja
—
mu a y-
ine
eikSme,
ku ios
a si adimas
y a
susijes
su
dia eziniu
opoziciniu
eiksmaZo-
dziu
po u
o ma imusi.
J.
S epano o
nuomone
(S epano
1976),
ki ose
indo-
eu opieciy
kalbose
dia ezé
ne u éjo
eiksmes,
ku
kas
s a besnis
bu o
eiksmo
pobidis.
Ry y
bal y
kalbose
dalis
Sakny
su
balsiy
kai a
di e encija osi
dia ezés
pozi i iu,
pa yzdziui:
e cia
/
i s a,
le ikia
/
li iks a,
daiizia
/
diiz a,
smeigia
/
smi ga
i
. .
Ta p
opozicijos
na iy
susida é
ka ego iné
seman iné
opozicija
causa i a
|
esul a i a.
1.3.
Sios
opozicijos
pag indu
lie u iy
kalboje
kii ési
i
nauja
seman iné
da ybine
opozicija
du a i a
/
e mina i a,
ku ios
na iy
ka ego iné
seman i-
ka
di e encija osi
pagal
eiksmo
pobiidi
(neapib éz os
i
apib éZ os
ukmés
eiksmazodZiai),
pa yzdziui:
Saiikia
/
-Su ika,
k épia
/
k i ipa,
Ziba
|
zimba
i
pan.
55
2.
Ka u
su
ka ego ine
o ma osi
i
sa i a
ap a iamujyu
eiksmazodZiu
kon-
k ecioji
seman ika.
Opozicijos
causa i a
/
esul a i a
na iams
bidinga
s uk i-
os
kei imo
/
ki imo
eikSmé,
pap as ai
a dymas,
g io imas,
lenkimas
/
i imas,
g iu imas,
linkimas
(ki os
—
judéjimo,
iziologiniy
a
psichi-
niy
p ocesy,
posesiniy
san ykiy
—
eikSmes
e os).
Tokia
leksiné
seman ika
la-
bai
iko
Saknu
su
balsiu
kai a
iSsiSakojimui
—
ka ego ines
eiksmazodziu
eiks-
més
g ieZ ai
a sisky é
dia ezés
a z ilgiu,
plg.:
smeigia
(po eikis,
ak y us
eiks-
mas,
pap .
mechaninis)
/
smi iga ( ezul a as,
sa aiminis
eiksmas).
Kai
ku ie
in a piniai
i
s a-kamieniai
eiksmazodZiai,
eiSkian ys
s uk i os
ki ima,
linke
igy i
naujyu
eikSmiy.
Opozicinés
eiksmazodziu
po os
ima
ski is
leksinémis
seman inémis
g upémis.
A odo,
kad
pas ebé i
seman iniai
poky¢iai
né a
a si-
ik iniai,
galima
iz elg i
am
ik y
desningumu,
endenciju.
2.1.
Ne e ai
s uk i os
ki imo
eiksmazodziy
seman ine
s uk i a
papildo-
ma
psichiniy
a
iziologiniy
p ocesy
eikSmémis
(apie
10
p ocen y
y ine u
ezul a y u
u i
Si
pozymi).
Pap as ai
ia-kamieniai
kauza y ai
eiSkia
des ukcini
mechanini
eiksma,
o
in a piniai
esp.
s a-kamieniai
ezul a y ai-i ima,
g iu ima,
linkima.
Taciau
g e a
Siu
a si anda
i
minc osios
psichiniy
a
iziologiniu
p ocesy
eikSmés,
plg.:
1
iék i,
iékia,
ié-
ké
‘pjau i
nuo
kepalo
duonos
a
py ago
ieke;
ples i
di ona;
pi ma
ka a
a -
.
/
2
ik i,
i ika,
iko
‘ ik i;
i i;
klys i;
painio is;
klaidingai
ka
pada y i’,
3
ik i,
iks a,
iko
‘da y is
blogam,
izile i,
ipyk i,
iSi s i’
(la.
iek ,
iecu,
iecu
‘ iek i’
/
ik ,
iks ,
ika
‘suklys i,
apsi ik i’);
s ieg i,
s iegia,
s iegé
‘s ies i;
muS i;
zudy i’
/
s ig i,
s i iga,
s igo
‘domé is,
labai
pano i,
ismil i’; sp iég i,
sp iégia,
sp iégé
‘duo i
sp ig a;
mes i;
s ies i’
/
sp ig i,
sp igs a,
sp go
‘aSa o i’;
miés i,
miésia,
miéSé
‘da y i
misini;
maiSy i;
skies i;
d ums i...’
/
mis i,
mys a
//
mi isa
//
mi is a,
miso
‘jung is
d augen,
maisy is;
k ik i,
i i...°;
g iéZ i,
g iézia,
g iézé
‘pjau i,
éz i,
b éz i’
/
1
g iz i,
g Vz a,
g izZo
‘susiba i,
susi ie i;
pail,
éiz i,
éi-
Zia,
éizé
‘j emp i
iesiamos,
k eipiamos
k no
dalies
aumenis’
/
yi is,
yZ asi,
yzosi
‘ i ai
nusp es i
ka
da y i;
nusis a y i’;
s iép i,
s iépia,
s iépé
‘kel i
1
i su;
es i,
emp i’
/
s ip i,
s impa
//
s ips a
//
s eipa
//
s imps a
//
’s yps a,
s ipo
‘nus o i
gy en i;
mi i;
kes i
alki,
bada,
Sal i;
s i i,
kie é i’
(la.
s iep ,
s iepju,
s iepu
‘s iep i,
emp i,
plés i’
/
s ip ,
s ips u
//
s ipu,
s ipu
‘s andé i,
kie é i’);
ék i,
é-
kia,
éké
‘gadin i,
naikin i;
e s i,
ep i’
/
ik i,
i ika,
iko
‘i i,
slys i,
ik i;
mi8-
i,
Sél i’;
em i,
émia,
émé
‘dé i
ams i,
spi i;
laiky i;
s a y i’
/
1
im i,
ims a,
i-
mo
‘bi i,
da y is
amiam;
liau is
judé i,
iuk’mau i’,
2
im i,
ims a,
imo
‘ em-
is’
(la.* em ,
emju,
ému
‘ em is’
/
im ,
ims u,
imu
’da y is
amiam,
yliam’);
em i,
émia,
émé
‘ a y i
olyn,
g is i,
Salin i;
amdy i...’
/
im i,
ims a,
i-
mo
‘ im i;
nus o i,
liau is...’
(la.
em ,
emju,
ému
‘kojomis
epse i;
g is i,
in i,
pluk i’/
im ,
ims u,
imu
“d ebé i’);
dég i,
dé gia,
déFgé
‘ e s i,
bjau o i;
naikin i,
gadin i’
/
1
di g i,
di gs a,
di go
‘de giamam
bi i,
Slap i;
lys i,
menk-
i;... i k i,
ges i,
dyk i,
lep i’;
2
smélg i,
smélgia,
sméigé
‘s elb i,
goz i’
/
1
smilg-
i,
‘walles e,
smilgo
‘jus i
no a’,
2
smilg i,
smilgs a,
smilgo
‘skaudé i,
maus i’;
56
éng i,
éngia,
éngé
‘s eng is
i8sisuk i,
bijo i’
/
- ing i,
- ings a,
- ingo
‘iSdyk i,
iS-
lep i’
(plg.
ingis
‘islinkimas’,
ad
senoji
éng i
eikSmé
bus
bu usi
‘lenk i’
<
ide.
*uengh-
‘lenk i’);
p aiis i,
p a isia,
p aiisé
‘ andeniu
aly i,
mazgo i,
plau i
( eida)...’
/
p is i,
p i s a
//
p u isa,
p iso
‘ a p i;
gau is,
s ip é i;
ei i
gud yn,
S ies is;
dyk i’
(la.
p aiis iés,
p a iSuds,
p aiisuds
‘s o esniam,
didesniam,
s ip es-
niam
da y is’);
bidiis i,
bldiisia,
bldiisé
‘niauk i,
bles i’
/
blis i,
bliis a
//
bli sa,
bliiso
‘snis i;
akims
me k is’,
1
bliis i,
bliis a,
bliiso
‘ .p.’;
1
kndb i,
kndébia,
kn6-
bé
‘ki s i
(snapu),
les i’
/
2
knéb i,
kndbs a,
kndbo
‘nusimin i,
nuleis i
nosi’;
1
k 6p i,
k opia,
k épé
‘sunkiai,
su
didelémis
pas angomis
ka
eik i
(‘*k aps y i’),
/
2
k op i,
k ops a,
k épo
‘nyk i,
menke i’;
1
sk db i,
sk ébia,
sk dbé
‘skob i’
/
2
sk ob i,
sk ébs a,
sk ébo
‘dziii i,
menk i,
liesé i’
(la.
sk ab ,
sk abju,
sk abu;
sk ab ,
sk abs u
//
sk abu,
sk abu
‘skob i,
g emz i’);
1
k is i,
k iisa,
k iSo
‘g is i
pies oje
g idus;
dauzZy i,
pluk i’
/
k is i,
k i s a,
k iiSo
‘lys i,
blog i;
i i,
nyk i’,
2
k i is i,
k iu iéa
//
“k i is a,
k i ¥o
‘sen i,
nyk i,
silpne i,
liesé i’;
1
kap i,
kdpa,
ka-
pé
‘po
upu i
kapo i’
/
2
kap i,
kampa,
kapo
‘“ils i,
a g i;
Sip i,
buk i’;
skab i,
skabia,
skabé
‘skaby i’
/
skab i,
skamba,
skabo
‘nusku s i,
nusigy en i’.
2.2.
Regiau
s uk i os
ki imo
eiksmazodZiai
igyja
cheminiy,
biologiniy
p o-
cesy
eiksmes
-
igimo,
nokimo.
Opozi y
san ykiai
pap as ai
buna
‘s auz i,
pjau i,
d asky i’
/
‘ ig i’,
plg.:
giéz i,
giézia,
giézé
‘és i,
g auZ i,
ku en i
(ge kléje)...’
/
giz i,
gyz a
//
gi iza,
gizo
‘im i
ig i’;
1
KiFs i,
ke a,
ki? o
|
2
ki s i,
ki s a,
ki o
‘p adé i
ka é i;
s ing i,
i S e i,
su iig i,
sugiz i’;
1
ki p i,
ke?pa,
ki po
/
2
ki p i,
ki ps a,
ki po
‘p ade i
iig i,
giz i’;
1
skob i,
sko-
bia,
skdbé
‘d oz i,
skap uo i;
skin i,
ekS i’
/
2
skdéb i,
skobs a,
skdbo
‘ ig i,
giz i’
(la.
skab ,
skabs u,
skabu
‘ ig i’),
a ba‘pjau i,
glemz i,
lukS en i’/
‘nok i,
b es i,
skleis is’:
g els i,
g eldzia,
g eldé
‘glemZ i,
im i,
g ob i,
og i’
/
g ils i,
g ils a,
g ildo
‘b es i,
nok i;
ka s ’;
;
g elb i,
g elbia,
g elbé
‘glemz i,
g ob i,
og i’
/
g ilb i,
g ilbs a,
g ilbo
‘b es i,
nok i’;
1
éz i
(//
éz i),
ézia,
ézé
‘kuo
a8 iu
pjau i’
/
2
yz i,
yz a,
yzo
‘sp og i
(apie
pumpu us);
pamp i,
dideé i’.
3.
VeiksmaZodziu,
suda anciu
da ybine
opozicija
du a i a
/
e mina i a,
lek-
siné
seman ika
ge okai
ski iasi
nuo
opozicijos
causa i a
/
esul a i a
na iu.
Dauguma
Sio
ipo
eiksmazodzZiu
eiskia
ga sus,
iziologinius
a
psichinius
p o-
cesus,
eciau
judéjima,
s uk i os
ki imq.
Leksinés
eikSmés
paki imai
labai
e i
i
kiek
ki okio
pob idzio
—
g e a
cheminiy
a si anda
psichiniy
a
g e a
judéjimo
—
cheminiy,
psichiniy
p ocesy
eikSmiu,
plg.:
d dk i,
d ékia,
d éké
‘smi de i;
d elk i,
p s i’
/
d dék i,
d éks a,
d éko
‘ges i,
pu i,
skleidzian
sma e,
smi s i;
s aig i,
k ais i’,
d ak i,
d a ika,
d ako
‘k aile i,
k ai8 i’;
1
d a ik i,
d a ikia,
d aiiké
‘d ok i’
/
2
d a ik i,
d a iks a,
d a iko
‘k ail i’;
1
ki bé i,
ki ba,
ki béjo
‘judé i,
k u e i,
i pe i;
knibzde i’
/ 1
ki b i,
ki bs a,
ki bo
‘giz i,
p adc i
ig i’,
3
ki b i,
ki bs a,
ki bo
‘pa up i’.
Taigi
opozicijos
du a i a
/
e mina i a
eiksmazo-
dziu
seman ikai
né a
bidingi
seman inés
s uk os
paki imai,
—
opozi ai
pa-
p as ai
p iklauso
ai
paciai
leksinei
seman inei
g upei,
ski iasi
ik
ka ego iné
ju
eikSmé.
4.
Naujausias
in a piniy
i
s a-kamieniy
eiksmazodziy
sluoksnis
—
imi a y-
ai
—
y a
pa eldéejes
bidingiausius
ch onologiskai
senesniujy
eiksmazodziu,
kilusiy
i8
apo oniniy
Saknu,
ka ego inés
i
leksinés
seman ikos
b uozus.
Visi
jie
eiskia
s uk i os
ki img,
pap as ai
de
s ukcija
(a chisemos
‘zmek i,
auk is,
nyk i,
gais i’
a ba
‘pamp i,
pis is’),
ne e ai
pe einan i
i
psichiniy
a
i-
ziologiniy
p ocesy
s e a,
pa yzdziui:
kiis i,
kiu i a,
ki i o
‘a ke i,
dzi i;
mi i;
gau-
is’;
plép i,
plempa,
plépo
‘link i,
plo is;
k aiS i’,
plidp i,
plidps a,
plidpo
‘ .p.’;
Cip i,
cimpa,
Cipo
‘sip i;
sku s i,
Sep i,
menke i’
i
.
Daznai
pa i
mo onologiné
Sak-
nies
s uk i a
lemia
Siy
eiksmazodziu
leksine
eikSme.
An ai
eiksmazodZiai,
ku iu
Saknis
p asideda
p iebalsiy
samplaikomis
kn,
gn,
eiskia
lin
kima,
s i ima
zemyn,
glebima
(knap i,
knab i,
“kniob i,
knéb i,
kniub i,
“gneb i,
gni ub i,
kn k i,
knis i,
kni iz i,
gnius i);
k ,
gy
-alpima,
s aigi-
ma,
k ailéjima
(k aip i,
k ais i,
k ék i,
k aik i,
k ék i,
k ak i,
g aib i,
g eib i,
g eb i).
Sinch oniniu
pozi i iu
in a piniai
i
s a-kamieniai
eiksmazodZiai
y a
gana
ieningas
sa o
o ma
i
u iniu
leksemy
bi ys,
aciau
ap a ieji
seman ikos
ypa-
umai
odo,
jog
jie
o ma osi
ne
ienu
me u,
o
am
ik ais
e apais.
Todeél
eiks-
mazodziu
ka ego inés
i
leksinés
seman ikos
analize
y a
s a bi
iek
e imologi-
niams
y inéjimams,
ick
i
nus a an
lie u isky
Zodziy
giminys e,
eikSmiy
sam-
bii io
i
aidos
endencijas.
Gau a
1997
12
30
LITERATURA
Kazlauskas
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius:
Min is.
K611n
H.
1969:
Opposi ions
o
oice
in
G eek,
Sla ic
and
Bal ic.
—
De
Kongelige
Danske
Vi-
denskabé nes
Selskab
His o isk
—
iloso iske
Meddelelse
43
(4),
KObenha n.
Kuipe
F.B.
J.
1937:
Die
Indoge manischen
Nasalp ésen ia,
Ams e dam.
Pakalniskiené
D.
1996:
Lie u iy
kalbos
in a piniu
i
s a-kamieniy
eiksmazodziu
diach-
oniniai
sluoksniai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
36,
Vilnius,
83-86.
S epano
J.S.
1976-1978:
Vid,
zalog,
pe echodnos ’
(Bal o-slo janskaja
p oblema).
—
/z es-
ija
AN
SSSR.
Se .
Li .
i
jazyka
35
(5),
408-420;
36
(2),
135-152.
SOME
SEMANTICAL
FEATURES
OF
THE
INFIX
AND
s a-STEM
VERBS
Summa y
In ix
and
s a-s em
e bs
ha e
speci ic
unc ions
in
he
Bal ic
languages,
so
ca hego ical
and
lexi-
cal
seman ics
played
an
impo an
ole
in
he
o ma ion
o
hese
e bs.
Simul aneously
wi h
he
ca hego ical
seman ics
(i.e.
he
new
meaning
o
spon aneous
passi e
ac ion
e c.),
lexical
seman ics
was
changing.
The
e bs
o
di e en
diach onical
laye s
(causa i a
/
esul a i a,
du a i a
/
e mina-
i a,
imi a i es)
ha e
speci ic
lexical
meanings.
58